Civilinės bylos Nr. e2-1683-653/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00184-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina
rašytinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fosus“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „CPO LT“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Ekskomisarų biuras“, institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Fosus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai (toliau – VšĮ) „CPO LT“ ir prašo: pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą UAB „Fosus“ pretenziją atmesti; pripažinti neteisėtomis viešojo konkurso viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, įpareigoti perkančiąją organizaciją išskaidyti pirkimo objektą, kad jis atitiktų galiojantį teisinį reglamentavimą, atskiriant perkamas apsaugos paslaugas pagal jų pobūdį, bei išskaidant pirkimo objektą geografiniu pagrindu – savivaldybių pagrindu ir pirkimą nutraukti; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė CPO. lt platformoje paskelbė viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo perkamos apsaugos paslaugos kelių objektų Lietuvos Respublikoje (toliau – Pirkimas). Ieškovė pastebėjo, kad vienu pirkimu yra perkamos itin skirtingos apsaugos paslaugos – pastatų fizinės apsaugos ir stebėjimo ir reagavimo centriniame stebėjimo pulte. Negana to yra perkamos skirtingos paslaugos labai plačiame Lietuvos Respublikos geografiniame regione ir paslaugos turi būti teikiamos visiškai skirtinguose miestuose: Marijampolėje, Kalvarijose, Kėdainiuose, Raseiniuose, Kaišiadoryse, Lazdijuose, Druskininkuose, Kaune. 2022 m. sausio 28 d. ieškovė pateikė pretenziją „Dėl pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) objekto“. 2022 m. vasario 7 d. ieškovė gavo Perkančiosios organizacijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pretenzijos viešajame pirkime (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad Perkančioji organizacija atsisako tenkinti Tiekėjo pretenziją (toliau – Raštas). Iš Pirkimo sąlygų matyti, kad sprendimą neskaidyti Pirkimo objekto atsakovė motyvuoja tuo, kad neviršija tarptautinio pirkimo vertės. Rašte atsakovė nurodė, kad organizuodama pirkimą perkančioji organizacija (t.y. VĮ Turto bankas) tinkamai ir išsamiai įvertino paslaugų teikimo pobūdį, mastą, patrauklumą, vertę, išanalizavo pasiūlą ir perkamų paslaugų paklausą, rizikas, subjektų konkurencingumo rinkoje aspektus, tačiau nėra pateiktą jokių įrodymų, ką vertino, ką analizavo, kokius tyrimus padarė. Taip pat lyg pirkimo objekto neskaidymo pagrindimą atsakovė nurodė tai, kad VĮ Turto bankas savo 2022 m. metinių pirkimų plane nusimatė metinį apsaugos paslaugų pirkimo poreikį 2022 m. ir jį pasiskirstė pagal savo pasirinktą geografinį pjūvį. Pažymėjo, kad viešųjų pirkimų planų paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tikslas – preliminariai informuoti rinkos dalyvius apie perkančiųjų organizacijų poreikius, tačiau tai nėra pirkimo dokumentas. Šiuo atveju akivaizdu, kad Pirkimo objektas gali būti skaidomas įvairiais aspektais, ypatingai atsižvelgiant į apsaugos paslaugų rinką. Pirkimo objektas gali būti skaidomas pagal perkamų paslaugų pobūdį – fizinės apaugos paslaugos turėtų būti atidalintos nuo stebėjimo ir reagavimo centriniame stebėjimo pulte paslaugos, nes šios paslaugos iš esmės skirtingos savo pobūdžiu. Pirkimo objektas gali būti skaidomas pagal miestus, kuriuose reikėtų teikti paslaugas. Reikalavimas teikti paslaugas tokiame dideliame geografiniame plote yra itin konkurenciją ribojantis. Numatydama tokį išskirtinį Pirkimo objektą Perkančioji organizacija kelia pagrįstų abejonių dėl šio pirkimo skaidrumo arba bent jau mažiausiai realaus rinkos įsivertinimo. Skaidydama pirkimo objektą į dalis Perkančioji organizacija, be kita ko, sukuria galimybes, sumažinti neteisėtų susitarimų tikimybę. Toks stambus Pirkimo objekto formavimas yra išskirtinis saugos paslaugų rinkoje, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tikrųjų motyvų formuoti tokį objektą. Nepagrįsti Perkančiosios organizacijos argumentai apie masto ekonomiką ir efektyvų turto valdymą. Perkančioji organizacija parengė Pirkimo sąlygas nurodydama objektą, kuris išskirtinai riboja konkurenciją. Tokios sąlygos kelia rimtų abejonių dėl Pirkimo skaidrumo ir tiesiogiai prieštarauja ne tik Viešųjų pirkimų tarnybos gerajai praktikai, bet imperatyviam Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimui bei nuosekliai formuojamai teismų praktikai.
3. Atsakovė UAB „CPO LT“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad atsakovė, vykdydama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 2 straipsnio 2 dalyje numatytas centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, 2022 m. sausio 26 d. savo informacinėje sistemoje paskelbė tarptautinio pirkimo vertės nesiekiantį trečiojo asmens VĮ Turto banko apsaugos paslaugų viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimas). Pirkimas yra vienas iš 9 trečiojo asmens 2022 metais vykdomų apsaugos paslaugų pirkimų kurie, atsakovės žiniomis, trečiojo asmens yra grupuojami (skaidomi į dalis) pagal geografinį paslaugų poreikį bei saugomų objektų specifiką. Nurodė, kad ieškovė nėra tinkamai ir patikimai įrodžiusi, kad būtent jos teisėtus interesus pažeidžia Pirkimo sąlygos. Aplinkybė, kad ieškovė yra ginčo pirkimo dalyvė, reikšminga tuo, kad pagrindžia, jog ieškovė turi kvalifikacinius pajėgumus Pirkimo sąlygose nurodytoms paslaugoms teikti (ieškovės pajėgumai atsakovės jau yra patikrinti) ir gali sudaryti bei įvykdyti Pirkimo sutartį. Atsakovės žiniomis, ieškovė šiuo metu vykdo su trečiuoju asmeniu VĮ Turto banku sudarytas apsaugos paslaugų teikimo sutartis, kurios dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galėtų būti pratęstos. Atitinkamai, atsakovės vertinimu, tikrieji šios bylos inicijavimo tikslai yra ieškovės siekis gauti finansinę naudą iš anksčiau su trečiuoju asmeniu sudarytų analogiškų paslaugų pirkimo sutarčių pratęsimo. Pažymėjo, kad ieškovės prašymas Perkančiajai organizacijai nustatyti įpareigojimą dėl privalomo elgesio modelio yra negalimas, todėl tokie reikalavimai negali būti tenkinami. Pabrėžė, kad Pirkimas nelaikytinas tarptautiniu, todėl nėra pareigos skaidyti Pirkimo objektą. Akcentavo, kad, nors įstatymas nenustato pareigos skaidyti ginčo Pirkimo objektą, tačiau vertinant šį Pirkimą bendrame VĮ Turto banko vykdomų apsaugos paslaugų pirkimų kontekste, šie pirkimai yra skaidomi į atskiras dalis vykdant jau minėtus atskirus pirkimus. VĮ Turto bankas priimdamas sprendimą savo apsaugos paslaugų poreikį skaidyti geografiniu (įstaigos struktūrinių padalinių) aspektu ir saugomų objektų išsidėstymo bei komercinio patrauklumo specifika, atliko rinkos tyrimą ir įvertino visas tokiam sprendimui reikšmingas aplinkybes. Ieškovės siūlomas pirkimo objekto (apsaugos paslaugų konkrečiame geografiniame plote) papildomas skaidymas į fizinę apsaugą konkrečiame teritoriniame vienete, fizinę apsaugą konkrečiame objekte, apsaugą centriniame stebėjimo pulte ir pan., perkančiajai organizacijai faktiškai reikštų techniniu požiūriu pernelyg sudėtingą koordinuoti ir brangų sutarties vykdymą. Atkreipė dėmesį į tai, kad viešojo pirkimo konkursai organizuojami ne tiekėjų, o visų pirma perkančiosios organizacijos poreikiams, susijusiems su tokios organizacijos tiesiogine veikla, tenkinti. Todėl vien tai, kad Pirkimo objektas konkrečiu atveju yra skaidomas ne potencialaus tiekėjo norimais geografiniais pjūviais ar kitu tiekėjo pageidaujamu pagrindu, savaime negali reikšti, kad pirkimo sąlygos dirbtinai riboja konkurenciją ir yra diskriminacinio pobūdžio. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad Pirkimo objektą skaidant jos pageidaujamu būdu, konkurencinė aplinka pasikeistų, atsirastų naujų potencialių paslaugų teikėjų ar nurodomas skaidymas suponuotų racionalesnį perkančiosios organizacijos turimų lėšų panaudojimą. Priešingai, skaidant objektą ieškovo pageidaujamais teritoriniais vienetais ar saugomais objektais, perkančioji organizacija rizikuotų negauti nei tiekėjų pasiūlymų, nei masto ekonomijos efekto.
5. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti.
6. Nurodė, kad 2022 metais Turto banko suplanuotas apsaugos paslaugų pirkimų poreikis yra nustatytas Turto banko 2022 m. Pirkimų plano, patvirtinto įmonės generalinio direktoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 145-149 eilutėse, iš kurių matyti, kad atitinkami pirkimai yra planuojami pagal galiojančių sutarčių terminų pasibaigimo datas bei geografinį paslaugų poreikio pasiskirstymą (skaidant pirkimus pagal Vilniaus, Panevėžio, Kauno ir Klaipėdos regionus ir (arba) paslaugų pobūdžio specifiką, pirkimo būdą). Turto bankas taip pat atliko rinkos analizę, t. y. surinko tiekėjų interneto svetainėse, rekvizitai.vz.lt, CVP IS ir kituose tinklalapiuose skelbiamą informaciją, kuri parodo tiekėjų Kauno geografiniame regione, galinčių teikti elektroninės ir fizinės apsaugos paslaugas, kiekį. Atsižvelgdamas į turimus duomenis, Turto bankas suformavo paslaugų užsakymą CPO LT sistemoje, pagrįstai tikėdamasis, kad mažiausiai 9 iš 17 dinaminėje pirkimo sistemoje registruotų tiekėjų gali pateikti pasiūlymus šiame pirkime (neįskaitant tų Tiekėjų, apie kuriuos Turto bankas nesurinko patikimesnės informacijos). Turto banko žiniomis, viešajame pirkime buvo gauti du Tiekėjų pasiūlymai ir išrinktas ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs Tiekėjas – UAB „Ekskomisarų biuras“. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė savo teisinio suinteresuotumo, t.y. nenurodė, kaip yra Pirkimo organizavimo modelis pažeidžia ieškovės teises, todėl ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad organizuodamas Pirkimą Turto bankas tinkamai ir išsamiai įvertino paslaugų teikimo pobūdį, mastą, patrauklumą, vertę, išanalizavo pasiūlą ir perkamų paslaugų paklausą, rizikas, subjektų konkurencingumą rinkoje aspektus. Nustatė, kad bent 6 DPS dalyvaujančių tiekėjų rinkoje teikia elektronines ir fizinės apsaugos paslaugas visame Lietuvos geografiniame plote, mažiausiai 9 (įskaitant ir teikiančius apsaugos paslaugas visoje Lietuvoje) – Kauno regione. Pažymėjo, kad ieškovė taip pat teikia paslaugas Kauno regione. Todėl, akivaizdu, kad apsaugos paslaugų išskyrimas pagal pobūdį ir geografinį pasiskirstymą DPS registruotų Tiekėjų atžvilgiu nepažeidžia jų teisės dalyvauti konkrečiame pirkime ir neriboja jų tarpusavio konkurencijos. Be to, analizuodamas mažaverčių, lyginant su didesnę komercinę naudą turinčiais pirkimo objektais, esančiais geografiškai patraukliose vietose (didesniuose geografiniuose vienetuose, pvz. Kauno mieste), t. y., nepatraukliųjų objektų, esančių atokesnėse geografinėse vietose, apsaugos paslaugų pirkimo kartu su kitais apsaugos paslaugų objektais, tikslingumą, padarė išvadą, kad nepatraukliųjų objektų sujungimas su objektais, kurie yra miestų centruose užtikrina didesnę tiekėjų konkurenciją ir sudaro prielaidas racionaliai panaudoti lėšas. Pažymėjo, kad Turto banko 2022 m. Pirkimų plano 145-149 eilutėse yra numatytas einamųjų metų apsaugos paslaugų pirkimo poreikis, kur išskirti apsaugos paslaugų pirkimai pagal geografinį pjūvį (geografiniais regionais), poreikio įsigyti susiformavimo datą ir pirkimo būdą. Taigi apsaugos paslaugų pirkimo poreikis jau buvo suskaidytas jo poreikio formavimo etape, taip užtikrinant pirkimo skaidymo į dalis kokybinio kriterijaus taikymo prielaidas viešajame pirkime. Nors šiuo atveju egzistuoja galimybė perkamas paslaugas skaidyti į dalis didesne apimtimi, tačiau tokie veiksmai neatitiktų pirkimo racionalumo bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo efektyvumo, racionalumo ir visuomeninės naudos principų. Paminėjo ir tai, kad Pirkimo skaidymas pagal paslaugų teikimo pobūdį iš esmės nepakeistų DPS registruotų tiekėjų rato, nes apsaugos paslaugų rinka yra pakankamai išplėtota ir prisitaikiusi teikti skirtingo pobūdžio paslaugas. Be to, toks Pirkimo skaidymas pagal apsaugos paslaugų pobūdį neatitiktų perkančiosios organizacijos komercinio modelio, tikrųjų poreikių ir neužtikrintų perkančiosios organizacijos interesų ankščiau nurodytais pagrindais. Fizinės ir elektroninės apsaugos paslaugų išskyrimas būtų tikslingas tuo atveju, jeigu potencialūs tiekėjai ar bent žymi jų dalis galėtų teikti tik fizinės, arba tik elektroninės apsaugos paslaugas. Tačiau Turto banko atlikta analizė bei turima informacija patvirtina atvirkštinę situaciją – tarp potencialių tiekėjų įprasta komercinė praktika – teikti fizinės ir elektroninės apsaugos paslaugas. Ieškovė atitiko DPS reikalavimus ir jai buvo leista dalyvauti Pirkime. Ieškovei buvo išsiųstas kvietimas pateikti pasiūlymą konkrečiame Pirkime dėl Turto banko valdomų objektų apsaugos paslaugų, tačiau ieškovė priėmė sprendimą pasiūlymo neteikti. Pažymėjo, kad nepatrauklūs ir atitolę apsaugos paslaugų objektai, buvo prijungti prie patraukliųjų objektų, siekiant išplėsti nepatraukliems objektams saugoti galimų tiekėjų ratą ir gauti bendrą mažiausią ir konkurencingiausią kainą.
7. Trečiasis asmuo UAB „Ekskomisarų biuras“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodė, kad sutinka ir palaiko visus atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose teikiamus atsikirtimus į ieškinį.
8. Ieškovė UAB „Fosus“ dublike nurodė, kad ieškovė yra reali apsaugos paslaugų teikėja, atitinkanti visus keliamus reikalavimus, ir vienintelė priežastis, kodėl ji negalėjo dalyvauti Pirkime, yra netinkamas Pirkimo objektas. Pirkimo objektas suformuotas ydingai, nes užkerta kelią sąžiningai konkurencijai bei smulkiam ir vidutiniam verslui teikti pasiūlymus. Iš Pirkimo sąlygų matyti, kad perkamos apsaugos paslaugos „Kauno regione“, tačiau Lietuvoje tokio administracinio vieneto nėra. Iš Pirkimo objekto matyti, kad yra saugotinų pastatų, nutolusių 110 km. Nuo Kauno, todėl akivaizdu, kad teikti reagavimo į signalizacijos suveikimus neturint konkrečiame mieste apsaugos ekipažo yra neįmanoma. Ieškovė reikalauja skaidyti Pirkimo objektą pagal apsaugos paslaugų pobūdį bei administracinių teritorinių vienetų pagrindu – savivaldybių pagrindu. Prašo nesivadovauti Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, nes ji yra nepagrįsta.
9. Atsakovė UAB „CPO LT“ triplike nurodė, kad su ieškovės dublike išdėstytais argumentais nesutinka.
10. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas tripile nurodė, kad Turto bankas tinkamai atliko rinkos tyrimo veiksmus pagal VĮ Turto banko viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Turto banko generalinio direktoriaus 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. P1-8, nuostatas. Tai, kad pasiūlymus viešajame pirkime pateikė tik du dalyviai, niekaip nepagrindžia fakto, kad daugiau dalyvių neteikė pasiūlymų dėl konkurencijos ribojimo.
11. Institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, kadangi šiuo atveju atliekamo Pirkimo vertė nesiekia tarptautinio pirkimo vertės (direktyvinės vertės) ir Perkančiajai organizacijai VPĮ nenumato pareigos skaidyti tokios vertės pirkimo objekto, atsižvelgus į Perkančiosios organizacijos pateiktus argumentus, Tarnybos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Perkančioji organizacija objektyviai nepagrindė savo sprendimo neskaidyti Pirkimo objekto.
Ieškinys atmestinas
Teismas
k o n s t a t u o j a :
12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė, vykdydama VPĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytas centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, 2022 m. sausio 26 d. savo informacinėje sistemoje paskelbė tarptautinio pirkimo vertės nesiekiantį trečiojo asmens VĮ Turto banko apsaugos paslaugų viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimas). Pirkimu siekiama įsigyti apsaugos paslaugas 18 objektų, Pirkimo objektą sudaro 18 objektų, iš kurių 10 yra Kaune, 2 Kėdainių rajone ir po vieną Marijampolėje, Kalvarijose seniūnijoje, Raseiniuose, Kaišiadorių rajone, Lazdijuose ir Druskininkuose. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad Pirkimo objektas neskaidomas į pirkimo objekto dalis, nes neviršija tarptautinio pirkimo vertės. Ieškovas ginčija šią pirkimo sąlygą, teigdamas, kad Pirkimo objektas gali būti skaidomas pagal perkamų paslaugų pobūdį – fizinės apaugos paslaugos turėtų būti atidalintos nuo stebėjimo ir reagavimo centriniame stebėjimo pulte paslaugos, taip pat pagal miestus, kuriuose reikėtų teikti paslaugas.
13. Taigi, byloje kilo ginčas dėl pirkimo sąlygos teisėtumo, dėl ieškovo materialinio suinteresuotumo ginčyti šią pirkimo sąlygą.
14. Pagal VPĮ 28 str. 1 d. tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Taigi, įstatyme neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, skaidyti objektą į dalis bei nurodyti pirkimo objekto neskaidymo į dalis priežastis. Tokiu būdu atsakovė turi teisę savarankiškai spręsti ar pirkimo objektą skaidyti į dalis, ar pasitelkti vieną tiekėją.
15. Kita vertus, atsakovo nurodyti pirkimo objekto pasirinkimo motyvai neleidžia spręsti, jog atsakovas aiškiai piktnaudžiauja savo teise. Byloje esantys duomenys – trečiojo asmens VĮ Turto banko atsiliepimo į ieškinį priedai – patvirtina, kad prieš skelbiant pirkimą buvo atlikta rinkos analizė. Atsižvelgdamas į duomenis, VĮ Turto bankas suformavo paslaugų užsakymą CPO LT sistemoje vertindamas paslaugų teikimo pobūdį, mastą, patrauklumą, vertę, pasiūlą ir perkamų paslaugų paklausą, rizikas, subjektų konkurencingumą rinkoje aspektus. Sprendžiant dėl pirkimo objekto buvo analizuodama mažaverčių, lyginant su didesnę komercinę naudą turinčiais pirkimo objektais, esančiais geografiškai patraukliose vietose (didesniuose geografiniuose vienetuose, pvz. Kauno mieste), nepatraukliųjų objektų, esančių atokesnėse geografinėse vietose, apsaugos paslaugų pirkimo kartu su kitais apsaugos paslaugų objektais, tikslingumas, buvo siekiama išplėsti nepatraukliems objektams saugoti galimų tiekėjų ratą. Nors ieškovas nesutinka su ieškovo nurodytu rinkos tyrimo duomenų vertinimu, tačiau nepateikia įrodymų, patvirtinančių nesutikimo argumentus. Pažymėtina, kad ieškovo argumentai, tame tarpe susiję su objekto formavimu ekonominiu požiūriu, yra susiję su specialiomis žiniomis. Taigi, vien ieškovo, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, paaiškinimai, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog atsakovo ir trečiojo asmens nurodyti motyvai, dėl kurių objektas nebuvo skaidomas, yra nepagrįsti. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų VĮ Turto banko 2022-04-01 pateiktuose rašytiniuose paakinsimuose nurodytų argumentų, tame tarpe, kad ieškovo nurodytos aplinkybės neatspindi tikrosios paslaugų dedamųjų vertės, kuri priklausoma nuo pirkėjo suformuotų kiekių ir papildomų reikalavimų; ieškovas „išskaičiavo“ vieną valandinį įkainį visoms pagal sutartį teikiamoms paslaugoms, neatsižvelgdamas į bendrą pirkimo objekto kainą sudarančių įkainių dedamąsias lyginamuose pirkimuose ieškovas lygina pirkimų rezultatus objektų, kurie randasi Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, bet nepateikia sąsajumo su ginčo pirkimo objektais patvirtinančių įrodymų. Ieškovo išreikštos abejonės dėl pirkimo skaidrumo ir tiekėjų konkurencijos pažeidimo nėra pagrįsti įrodymais. Tai, kad pirkime dalyvavo mažesnis tiekėjų skaičius, nei buvo tikėtais vadovaujantis rinkos tyrimais, nereiškia, kad tokią situaciją sąlygojo būtent pirkimo objekto netinkamas suformulavimas pirkimo sąlygose – byloje nėra duomenų, kad kiti teikėjai reiškė pretenzijas dėl sąžiningos konkurencijos neužtikrinimo, dėl jų teisių pažeidimo.
16. Dėl išdėstyto bei įvertindamas byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgdamas į tai, kad pirkimo vertė nesiekia tarptautinio pirkimo vertės (direktyvinės vertės) ir atsakovas neturėjo pareigos skaidyti tokios vertės pirkimo objekto, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepaneigė atsakovo ir trečiojo asmens nurodytų argumentų, kad remiantis atlikto rinkos tyrimo ir buvusių sutarčių analize, Perkančioji organizacija nusimatė Pirkimo objekto rizikas ir padarė išvadas, jog nepatraukliose vietose esančius objektus sujungiant su patraukliose vietose esančiais, tiekėjų, kurie dalyvauja pirkime skaičius didėja, o ne mažėja (lentelė Nr. 2); perkant apsaugos paslaugas nepopuliariose vietose esantiems objektams atskirai rizikuojama negauti pasiūlymų arba gauti paslaugas šiems objektams per daug brangiai (lentelė Nr. 2); didžioji DPS esančių tiekėjų dalis teikia ir fizines, ir elektronines apsaugos paslaugas, ir tai yra įprasta rinkos praktika (lentelė Nr. 1), teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijama pirkimo sąlyga yra neteisėta, kad ja pažeidžiami viešųjų pirkimų principai.
17. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę; pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020).
19. Šioje byloje ieškovas iš esmės neginčija, kad jis gali teikti perkamas paslaugas (dubliko 31.2 p.). Ieškovas nurodė, kad jis yra reali apsaugos paslaugų teikėja, atitinkanti visus keliamus reikalavimus, ir vienintelė priežastis, kodėl ji negalėjo dalyvauti Pirkime, yra netinkamas Pirkimo objektas. Tačiau ieškovas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kaip ginčijama pirkimo sąlyga dėl pirkimo objekto ribojo konkrečiai jo teises dalyvauti viešojo pirkimo konkurse. Iš ieškovo procesinių dokumentų matyti, kad ieškovas kelia klausimus dėl konkurencijos ribojimo, pirkimo racionalaus lėšų panaudojimo ir t.t., nenurodant kaip konkrečiai pažeidžiamos ieškovo teisės ir teisėti interesai teikti pasiūlymą, sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Pažymėtina, kad ieškovui įstatymai nesuteikia teisės ginti viešojo intereso. Dėl išdėstyto bei vadovaudamasis CPK 5 str., teismas daro išvadą, kad šioje byloje ieškovas neįrodė, jog jo teisės yra pažeistos, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.
20. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014, 2017 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/ 2017). Dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018, 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019, 2019 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019, 2018 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-690/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1090-781/2019, 2019 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-909-553/2019, 2019 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-677-790/2019, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1214-236/ 2018).
Vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279, 4239 , 93, 98 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
bylos dalį (dėl ieškovo reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą UAB „Fosus“ pretenziją atmesti) nutraukti.
Kitoje bylos dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jelena Šiškina