Byla Nr. ATP-672-493/2014

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00471-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.7.; 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės 2014 m. balandžio 18 d. nutarimo P. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

P. P. 2014-03-26 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-03-02, apie 12 val. 23 min., Vytauto g., Kalvarija, Kalvarijos sav., vairavo transporto priemonę automobilį Audi 100 AVANT, v. nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jos vairuoti, teisė vairuoti transporto priemones jam atimta, transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, neapdrausta transporto priemonių savininkų bei valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais P. P. pažeidė KET 14; 236; 238 punktus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 2 d.; 123 str. 1 d.; 123 str. 5 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutarimu P. P. už administracinių teisės pažeidimų padarymą skirta: pagal ATPK 128 str. 2 d. – 2250 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) bauda, pagal ATPK 123 str. 1 d. – 130 Lt (šimto trisdešimties litų) bauda, pagal ATPK 123 str. 5 d. – 105 Lt (vieno šimto penkių litų) bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinė subendrinta nuobauda paskirta 2250 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) bauda.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi E. A. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 1872 straipsnį.

P. P. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad byloje surinkti įrodymai prieštaringi, jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad jis padarė nurodytus pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių prieštaravimams pašalinti, visapusiškai išsiaiškinti aplinkybes.

Apeliantas tvirtina, kad 2014-03-02 apie 12 val. 23 min., automobilio nevairavo, nes jį buvo paskolinęs draugui E. A., tačiau teismas vadovavosi tik policijos pareigūnų parodymais, kurie yra neteisingi. Policijos pareigūnas M. Ž. tvirtina matęs, kad automobilį vairavo apeliantas, tačiau tai akivaizdi netiesa.  Kaip teigia pareigūnai, jie automobilį vijosi, tačiau nepasivijo, todėl iš karto jiems nesustabdžius transporto priemonės, nemačius konkrečiai kas sėdėjo už vairo, negalima suabsoliutinti šių parodymų teisinės reikšmės.

Apelianto ir liudytojo E. A. parodymais kaip įrodymais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, nes vertino juos kaip siekimą išvengti atsakomybės. Tačiau policijos pareigūnų parodymais taip pat negalėjo vadovautis, kadangi jų prieštaringi parodymai tiksliai neįrodo apelianto kaltės ir jie turėtų būti vertintini kaip prielaidos. Abejonės nekeliančių įrodymų, kad tikrai būtent jis vairavo automobilį, šioje byloje nėra ir negali būti pateikta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, o asmuo negali būti nubaustas, nutarimą grindžiant prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija, nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

Apeliantas nurodo, kad, nors ir yra automobilio savininkas Audi 100 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) tačiau minėtą dieną jo nevairavo, todėl negali būti patrauktas ir administracinėn atsakomybėn už tai, kad transporto priemonė buvo neįregistruota ir neapdrausta. ATPK 123 str. 1 ir 5 dalyse numatyta atsakomybė asmeniui, kuris vairavo neįregistruotą nustatyta tvarka ar neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taigi šiuo atveju administracinė atsakomybė turėjo kilti E. A..

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos policijos komisariatas nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jo netenkinti.

P. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. P. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 str. 2 d.; 123 str. 1 d.; 123 str. 5 d. Spręsdamas P. P. kaltės klausimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apelianto keliamos abejonės dėl policijos pareigūnų parodymų teisingumo yra atmestinos kaip nepagrįstos ir vertintinos kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Kad būtent P. P. vairavo automobilį Audi 100 Avant vals. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino ne tik liudytojas M. Ž., bet ir E. K.. Šie liudytojai, teismo posėdžių metu įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, analogiškai nurodė, jog kovo 2 d. apie 12 val. išvažiuodami iš policijos komisariato matė, Vytauto gatve iš kairės pusės atvažiuojantį automobilį, kurį vairavo iš matymo pažįstamas P. P.. Liudytojas E. K. nurodė, kad P. P. pravažiuodamas atsisuko į juos, todėl liudytojas aiškiai matė ir pažino vairuotoją. Liudytojai žinojo, kad šiam asmeniui yra atimta teisė vairuoti, todėl jie nutarė jį sustabdyti. Vijosi P. P., bet šis padidino greitį ir, kadangi buvo intensyvus eismas, jiems jo pavyti nepavyko. Absoliučiai tapačios parodymams aplinkybės buvo nurodytos ir M. Ž. bei E. K. tarnybiniuose pranešimuose. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, todėl nekeliantys abejonių.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojo E. A. prisipažinimą, kad būtent jis nurodytu laiku vairavo P. P. priklausantį automobilį, kadangi P. P., suprasdamas gana griežtą jam gręsiančią atsakomybę bei dėl to kylančias kitas pasekmes ir siekdamas jų išvengti, pasinaudojo draugo pagalba. Tokia pažeidėjo ir E. A. iškelta versija verčia abejoti ir tai, kad P. P., duodamas paaiškinimus dėl jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, nors ir neigė vairavęs automobilį, tačiau nenurodė, kad automobilį vairavo būtent E. A., ši versija atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu. Be to, liudytojas E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pažįsta ir E. A. ir užtikrino, kad tikrai ne jis, o pats P. P. vairavo automobilį.

Kadangi byloje nustatyta, kad pats P. P. vairavo jam priklausantį automobilį Audi 100 AVANT, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris buvo neįregistruotas nustatyta tvarka ir neapdraustas transporto priemonių savininkų bei valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam tenka atsakomybė ir už šiuos teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r ė :

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                                      Arūnas Paštuolis