Civilinė byla Nr. e2-602-241/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01211-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „CONRESTA“ (teisių perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „Marvila“) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-88-603/2021, kuria patikslintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų garantas“ bankroto byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi iškėlė atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Statybų garantas“ bankroto bylą; 2020 m. sausio 2 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį tikslino vėlesnėmis nutartimis.
2. Atsakovės nemokumo administratorė UAB „Finera“ pateikė teismui prašymą patikslinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, įtraukiant į jį kreditorių P. V. su 85 000 Eur finansiniu reikalavimu. Nurodė sutinkanti su pateiktu kreditoriaus P. V. prašymu patvirtinti jo finansinį reikalavimą. P. V. sumokėjo BUAB „Statybų garantas“ iš viso 325 000 Eur, kuriuos sudaro: 3 130,06 Eur ir 30 995,40 Eur mokesčiai antstolėms už skolas, 240 000 Eur suma pagal žemės sklypo 2019 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 85 000 Eur suma vykdant Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020 patvirtintą taikos sutartį. Nemokumo administratorės teigimu, iš atsakovei UAB „Statybų garantas“ sumokėtos 325 000 Eur sumos atėmus P. V. parduoto žemės sklypo vertę (240 000 Eur), susidaro 85 000 Eur suma, kuri ir laikytina P. V. finansiniu reikalavimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi patenkino nemokumo administratorės UAB „Finera“ prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo; patvirtino BUAB „Statybų garantas“ bankroto byloje trečios eilės kreditoriumi P. V. su 85 000 Eur finansiniu reikalavimu.
4. Teismas konstatavo, kad nemokumo administratorė, prašydama įtraukti į BUAB „Statybų garantas“ kreditorių sąrašą kreditorių P. V. su 85 000 Eur finansiniu reikalavimu, pateikė šį reikalavimą patvirtinančius rašytinius įrodymus, paaiškinimus, pagrindžiančius, iš ko susideda prašomo patvirtinti kreditoriumi P. V. finansinis reikalavimas. Įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, tai, jog nemokumo administratorė neprieštarauja dėl P. V. įtraukimo kreditoriumi, ir nesant teisinio pagrindo abejoti prašomo patvirtinti kreditoriaus ir jo finansinio reikalavimo pagrįstumu, teismas patenkino nemokumo administratorės prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovės kreditorė UAB „CONRESTA“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl P. V. finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Statybų garantas“ bankroto byloje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priimti teikiamus įrodymus. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ginčijamas finansinis reikalavimas yra grindžiamas civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020 sudarytos taikos sutarties pagrindu P. V. atliktu 85 000 Eur mokėjimu atsakovei, tačiau jokie duomenys nei apie nagrinėtą civilinę bylą, nei apie šalių sudarytą taikos sutartį nebuvo pateikti. Teismas, turėdamas pareigą bankroto byloje būti aktyviu, neįpareigojo nemokumo administratorės pateikti trūkstamus duomenis reikalavimo pagrįstumui įvertinti, nesiėmė priemonių surinkti įrodymus ir išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes.
5.2. Civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020 nemokumo administratorė buvo pareiškusi ieškinį P. V. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo priteisiant 205 874,54 Eur sumą bankrutuojančiai bendrovei. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalys sulygo, jog P. V. sumokėjus į bankrutuojančios bendrovės banko sąskaitą 85 000 Eur sumą, bendrovė atsisakys ieškinio. Atsižvelgiant į taikos sutarties esmę, sudaryta taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendė tarp jų kilusį ginčą, užkirsdamos kelią viena kitai reikšti turtines pretenzijas tuo pačiu pagrindu ateityje, tačiau P. V. teikiamas prašymas bankroto byloje tokį susitarimą pažeidžia. Iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kokiu pagrindu teismas sprendė, jog P. V. atliktas 85 000 Eur mokėjimas pagal taikos sutartį laikytinas bankrutuojančios bendrovės įsipareigojimu P. V. Skundžiama nutartimi pažeidžiamos materialinės teisės normos, reglamentuojančios taikos sutarties institutą bei jos sudarymo pasekmes.
5.3. Pirkimo–pardavimo sutartimi už 240 000 Eur P. V. įsigyto iš bankrutuojančios bendrovės žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, sutarties sudarymo metu buvo didesnė nei turto pardavimo kaina. Todėl perleidžiant sklypą už ženkliai mažesnę kainą buvo sumažinta bendrovės turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertė. Civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020 nemokumo administratorė įrodinėjo, jog sutarties sudarymo metu bendrovė jau buvo nemoki ir turėjo pradelstų skolų valstybei ir darbuotojams. Kadangi bendrovės turimo turto nepakanka visų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis neabejotinai pažeidžia bendrovės kreditorių teises.
5.4. Kreditoriai nežinojo apie pradėtą civilinę bylą ir jos nutraukimo sąlygas; nemokumo administratorės pirmajam kreditorių susirinkimui teikiamoje 2020 m. lapkričio 11 d. administratoriaus veiklos ataskaitoje Nr. 1 nurodyta tik tai, jog civilinis ginčas pradėtas dėl P. V. 85 000 Eur skolos bendrovei priteisimo, tačiau informacija apie ieškinio pagrindą, reikalavimo sumą, sudarytą taikos sutartį, jos sąlygas ir pan., nepateikta.
5.5. P. V. prašymo nepagrįstumą patvirtina ir tai, jog jis, savo dispozicijoje turintis likvidų didelės vertės bendrovės turtą – žemės sklypą, buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą su 85 000 Eur reikalavimu, tokiu būdu padidinant bendrovės įsipareigojimų apimtį bei nemokumą. Teismas, atsižvelgdamas į bankroto procese egzistuojantį tikslą per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų kuo didesne apimtimi patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai, prieš patvirtindamas P. V. finansinį reikalavimą turėjo įvertinti visas aplinkybes dėl pateikto prašymo pagrįstumo, teisėtumo ir (ne)atitikties bendrovės ir jos kreditorių interesams.
5.6. Skundžiama nutartis nemotyvuota, grindžiama tik tuo, jog nemokumo administratorė su finansiniu reikalavimu sutinka ir jo neginčija.
6. Atsakovė BUAB „Statybų garantas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Finera“, prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti BUAB „Statybų garantas“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Trečiasis asmuo ginčija ne nutartimi patvirtintą kreditoriaus galiojančią reikalavimo teisę į bendrovę, tačiau tarp bendrovės ir jos kreditoriaus sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, dėl kurios administratorės inicijuotas ginčas jau yra pasibaigęs, išspręstas teismo patvirtinta taikos sutartimi, kuri kartu su kreditoriaus atliktu faktiniu piniginių lėšų pervedimu, be kita ko, ir yra kreditoriaus finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje atsiradimo pagrindas.
6.2. Spręsdamas kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą teismas negalėjo spręsti klausimų, susijusių su administratorės inicijuotu ir taikos sutartimi užbaigtu civiliniu ginču su kreditoriumi.
6.3. Civilinėje byloje administratorės pateiktu ieškiniu nebuvo keliamas klausimas dėl sklypo pardavimo kainos, o buvo ginčijamas bendrovės ir kreditoriaus pasirinktas atsiskaitymo už parduotą sklypą būdas. Administratorė ieškiniu siekė įrodyti, jog tarp šalių atliktas 205 874,54 Eur įskaitymas neatitiko bendrovės kreditorių teisėtų interesų. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020 patvirtinta taikos sutartimi, kuria buvo užbaigtas kilęs ginčas dėl atsiskaitymo pagal sutartį tvarkos, kreditorius įsipareigojo sumokėti bendrovei 85 000 Eur; taikos sutartis yra visiškai įvykdyta, teismui buvo pateikti tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Sudarius taikos sutartį tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas iš esmės, sklypo pirkimo– pardavimo sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta.
6.4. Susidarė faktinė situacija, kuomet kreditorius pagal pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo iš bendrovės žemės sklypą už 240 000 Eur sumą, tačiau dėl administratorės pareikštų reikalavimų dėl atsiskaitymo su bendrove tvarkos prieštaravimo bendrovės ir jos kreditorių interesams, kreditoriaus faktiškai sumokėtų piniginių lėšų suma už sklypą viršijo sklypo kainą ir sudaro 325 000 Eur sumą (3 130,06 + 30 995,404 + 205 874,54 + 85 000). Skirtumas tarp kreditoriaus faktiškai už sklypą sumokėtos sumos ir sutartimi sulygtos sklypo kainos (325 000 – 240 000) ir sudaro kreditoriaus reikalavimo teisę į bendrovę – 85 000 Eur. Tinkamai atsiskaitęs su bendrove pagal sklypo pirkimo–pardavimo sutartį kreditorius turi teisę atgauti iš bendrovės permoką.
7. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas UAB „Marvila“ prašymas pakeisti apeliantę UAB „CONRESTA“ jos teisių perėmėja UAB „Marvila“, prašymas grindžiamas 2021 m. balandžio 8 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi.
8. 2021 m. gegužės 10 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas UAB „Marvila“ prašymas sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-602-241/2021 nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-575-XX/2021. Prašymas motyvuojamas tuo, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl nutarties patvirtinti P. V. finansinį reikalavimą BUAB „Statybų garantas“ bankroto byloje teisėtumo, ir civilinės bylos Nr. e2-575-XX/2021, kurioje sprendžiamas klausimas dėl pagrindo priimti atskirąjį skundą, kuriuo skundžiama nutartis dėl BUAB „Statybų garantas“ ir P. V. sudarytos taikos sutarties patvirtinimo, yra tiesioginis ryšys.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovės bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
10. Remiantis CPK 48 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų nustatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).
11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) teisėjų kolegija nustatė, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi patikslintas BUAB „Statybų garantas“ trečios eilės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, išbraukiant iš jo trečios eilės kreditorę UAB „CONRESTA“ su 1 400,82 Eur finansiniu reikalavimu ir įtraukiant į jį trečios eilės kreditorę UAB „Marvila“ su 1 400,82 Eur finansiniu reikalavimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovės bankroto byloje įvyko apeliantės UAB „CONRESTA“ materialinių teisių perėmimas. Nagrinėjamu atveju teikdama atskirąjį skundą byloje apeliantė įgyvendino savo kaip kreditorės teisę teikti atskirąjį skundą dėl bankroto byloje priimtos nutarties, todėl konstatuotina, kad įvyko ir procesinių teisių perėmimas, todėl yra pagrindas pakeisti apeliantę UAB „CONRESTA“ jos teisių perėmėja UAB „Marvila“, kuri perima apeliantės įgytas procesines teises ir pareigas (CPK 48 straipsnis).
12. Atsakovės BUAB „Statybų garantas“ bankroto byla iškelta 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, todėl kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas turi būti vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas (Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnis, pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-407/2020; 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-705-450/2020, kt.).
13. ĮBĮ nustatyti kreditorių reikalavimų pareiškimo, jų tvirtinimo, tenkinimo tvarka ir terminai. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį). Kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
14. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino nemokumo administratorės prašymą ir patvirtino atsakovės bankroto byloje trečios eilės kreditoriumi P. V. su 85 000 Eur finansiniu reikalavimu. Nesutikimą su šia nutartimi apeliantė grindžia iš esmės tuo, kad teismas tinkamai nepatikrino tvirtinamo reikalavimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija pritaria šiems apeliantės argumentams.
15. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.).
16. Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino P. V. finansinį reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad nemokumo administratorė pateikė šį reikalavimą patvirtinančius rašytinius įrodymus, paaiškinimus, pagrindžiančius, iš ko susideda prašomo patvirtinti kreditoriumi P. V. finansinis reikalavimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus reikalavimas į bankrutuojančią įmonę. Nagrinėjamu atveju, skundžiamos nutarties turinys neleidžia spręsti, kokius įrodymus bei duomenis vertino pirmosios instancijos teismas. Vien aplinkybė, kad nemokumo administratorius neprieštarauja ir sutinka su kreditoriaus pateiktu reikalavimu, savaime nelemia išvados dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.
17. Bylos duomenys liudija, kad nemokumo administratorė kreipdamasi į teismą pateikė P. V. prašymą ir 2020 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymą 85 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodyta pagal 2020.10.23 VAT patvirtintą taikos sutartį. Iš pateikto prašymo turinio visiškai neaiškus reikalavimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas pagal apeliantės prašymą 2021 m. kovo 4 d. nutartimi nustatė nemokumo administratorei terminą pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog prašomas įtraukti kreditoriumi asmuo turi reikalavimo teisę bankroto byloje. Vykdydama nutartį nemokumo administratorė pateikė: 1) UAB „Garantas“ ir P. V. 2018 m. spalio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kuria P. V. perėmė reikalavimo teises į UAB „Statybų garantas“ 205 874,54 Eur skolą; 2) 2019 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Statybų garantas“ pardavė P. V. žemės sklypą už 240 000 Eur, kurie mokami tokia tvarka: 3 130,06 Eur į antstolės B. P. depozitinę sąskaitą; 30 995,40 Eur į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą; 205 874,54 Eur sumai atliekant tarpusavio įsipareigojimų įskaitymą pagal 2018 m. spalio 3 d. susitarimą; 3) P. V. 2019 m. sausio 25 d. ir 2019 m. sausio 31 d. mokėjimus antstolėms; 4) P. V. mokėjimą 85 000 Eur sumai. Taip pat nemokumo administratorė nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-3219-603/2020 pagal BUAB „Statybų garantas“ ieškinį P. V. buvo pabaigta šalims sudarius taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi, pagal kurią P. V. sumokėjo UAB „Statybų garantas“ dar 85 000 Eur. Administratorės teigimu, bendra P. V. atsakovei sumokėta suma viršija žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties kainą, todėl su skirtumo dydžiu jis įtrauktinas į kreditorių sąrašą.
18. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-3219-603/2020 pateiktu ieškiniu BUAB „Statybų garantas“ prašė pripažinti negaliojančia 2019 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – priteisti iš P. V. 205 874,54 Eur BUAB „Statybos garantas“. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurios 1 punktą atsakovas sumoka į bendrovės sąskaitą 85 000 Eur per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties patvirtinti šią sutartį priėmimo dienos, o bendrovė atsisako ieškinio dėl 2019 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia reikalavimų. Taigi, atsakovui (P. V.) įvykdžius taikos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą, 2019 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartis liko galioti, t. y. jis yra įgijęs žemės sklypą.
19. Tokiu atveju nei iš pateiktų įrodymų, nei iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku, kokiu pagrindu teismas sprendė, jog esant atliktiems mokėjimams pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir kitu pagrindu – pagal civilinėje byloje patvirtintą taikos sutartį, P. V. atliktas 85 000 Eur mokėjimas pagal taikos sutartį laikytinas bankrutavusios bendrovės įsipareigojimu P. V. ir įtrauktinas į bankrutavusios bendrovės kreditorių sąrašą.
Dėl bylos procesinės baigties
20. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 dalies normą, nurodyta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; kt.).
21. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Apeliacinio proceso metu tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, nepaisant to, tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo visa apimtimi.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kreditoriaus P. V. reikalavimą patvirtino nepatikrinęs ir tinkamai neįvertinęs jo pagrįstumo, t. y. neįvertino ir nepasisakė dėl į bylą pateiktų įrodymų, esant neaiškiam kreditoriaus reikalavimo pagrindui, nors formaliai ir taikė trūkumų šalinimo institutą, tačiau gautų įrodymų netyrė ir nevertino, todėl neatskleidė bylos esmės. Esant tokioms aplinkybėms, byla dėl ginčijamo reikalavimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujai, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei riboja šalių teisę į apeliaciją. Todėl skundžiama nutartis naikinama, o finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą iš naujo, apsvarstytina galimybė šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į posėdį kviečiant suinteresuotus asmenis.
23. Atsižvelgdama į tokią procesinę bylos baigtį, t. y. nusprendus klausimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliantės prašymas dėl apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos sustabdymo netenkinamas ir teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako. Taip pat teisėjų kolegija nesprendžia ir apeliantės su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų priėmimo klausimo. Šiuos prašymus apeliantė turės teisę teikti kreditoriaus finansinį reikalavimą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.
24. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį kreditorės atskirasis skundas vertinamas kaip iš esmės patenkintas, todėl apeliantei (jos teisių perėmėjai) grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 48 straipsnis, 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
25. Kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, byloje dalyvaujančių asmenų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas apeliaciniame teisme nespręstinas, šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, ginčą išnagrinėjęs iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
pakeisti apeliantę uždarąją akcinę bendrovę „CONRESTA“, juridinio asmens kodas 145751974, jos teisių perėmėja uždarąja akcine bendrove „Marvila“, juridinio asmens kodas 303415410.
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir P. V. finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų garantas“ bankroto byloje klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Marvila“, juridinio asmens kodas 303415410, 50 Eur (penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą MAXIMA LT, UAB 2021 m. kovo 23 d.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Jūratė Varanauskaitė
Vytautas Zelianka