Administracinė byla Nr.
I-586-121/2008
Procesinio sprendimo kategorija 1.2,
11.2, 11.3, 61
(S)

SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius, 2008 m. sausio 31 d.
Vilniaus apygardos
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos:
Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas), Nijolės Šidagienės (pranešėja),
Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Rasai Rackevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo
S. P. atstovams Onai Peisachovič, advokato
padėjėjui Gyčiui Gaurilčikui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę
bylą pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą trečiajam
suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl praleistų
terminų atnaujinimo.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas
prašo teismo pripažinti, kad terminą pateikti prašymą ir nuosavybės teisę bei
giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą
žemę Kojrany kaime, Mickūnų valsčiuje, Trakų apskrityje (pagal dabartinį
administracinį suskirstymą - Kairėnų kaime, Mickūnų seniūnijoje, Vilniaus
rajone) praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti terminus tokiems
dokumentams pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Paaiškina,
jog terminus praleido dėl to, kad apie M. S. (senelio)
turėtą žemę nieko nežinojo, ir apie ją sužinojo tik iš 2005-10-14 Lietuvos
centrinio valstybės archyvo pažymos apie nekilnojamąjį turtą. Nurodo, kad jo
šeimoje apie senelio turėtą žemę niekada nebuvo kalbama, o pareiškėjo motina F. P. (S.) mirė dar neprasidėjus nuosavybės teisių grąžinimui,
ji buvo vienintelė buvusio savininko įpėdinė ir giminaičių neturėjo (b.l.4-5).
VAVA
atsiliepimu paaiškina, kad teismui pripažinus, jog terminai praleisti dėl
svarbių priežasčių, jų atnaujinimui neprieštarauja. Nurodo neturinti duomenų
(dokumentų), kad pareiškėjas su prašymais (kitais dokumentais) Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka būtų kreipęsis dėl
nuosavybės teisės atkūrimo į M. S. iki nacionalizacijos
Kojrany kaime, Mickūnų valsčiuje, Vilniaus - Trakų apskrityje valdytą žemę
(b.l.23-24).
Pareiškėjo atstovė Ona Peisachovič, bylą nagrinėjant
teisme, pareiškimą palaikė, papildomai paaiškino, kad, 2004 metais nuvykus į
Mickūnų žemėtvarkos skyrių pasiteirauti, ar jos sutuoktinio senelis turėjo
žemės, buvo atsakyta, kad apie žemę niekas nežinoma. Jos sutuoktinis gimė
Kairėnų kaime, kurį laiką gyveno senelių name, kuris stovėjo buvusioje senelio
žemėje, tačiau vėliau persikėlė gyventi kitur, giminių neturėjo, todėl
paklausti apie senelio turėtą žemę nebuvo ko, ir tik tuomet, kai kapinėse
sutikta kažkokia vietinė senutė jiems pasakė, kad pareiškėjo senelis turėjo
žemės, 2004 buvo pradėtos aiškintis šios aplinkybės, rinkta informacija ir
įsitikinta, kad senelis tikrai turėjo žemės. Pareiškėjas dirba tolimųjų reisų
vairuotoju ir dažnai nebūna namie, be to, pati pareiškėjo atstovė dažnai sirgo
ir turėjo kitų nelaimių šeimoje, todėl į teismą kreipėsi tik 2005 m.
Pareiškėjo
atstovas Gytis Gaurilčikas pareiškimą palaikė, paaiškino, kad jis tenkintinas,
atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nieko nežinojo apie žemę ir apie ją
sužinojo tik iš 2005-10-14 archyvo pažymos. Pats pareiškėjas nurodė, kad jo
seneliai gyveno neturtingai, todėl jis pagrįstai manė, kad jie galėjo neturėti
žemės, pareiškėjas buvo vienas vaikas šeimoje, jokių dėdžių ir tetų neturėjo.
VAVA neprieštarauja nuosavybės teisių atkūrimui, kitų pretendentų į šią žemę
nėra, o įstatymas numato nuosavybės teisių tęstinumą
Pareiškimas
netenkintinas.
Pareiškėjas
siekia atkurti nuosavybės teises į savo senelio valdytą žemę. Tokią teisę jam
garantuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, iš kurio normų analizės matyti, kad
nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas yra sudėtinis procesas, inicijuojamas
asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybes teises bei sąlygojamas šiame procese
dalyvaujančių subjektų veiksmų atlikimu įstatymo apibrėžtais terminais.
Įstatymo (Nr.VIII-359 2004-10-12 redakcija) 10 str. 1 dalis numato, jog
nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės
teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir
sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta
svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymo 10 str. 4
dalis numato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas
pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei
giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę
prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę
nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų,
šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti šio įstatymo
17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą
terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas
terminas gali būti atnaujinamas.
Iš
bylos medžiagos matyti, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas dar nėra
inicijuotas, pretendentų atkurti nuosavybės teisės į buvusio savininko M. S. Kojrany kaime valdytą žemę nėra (b.l.24). Įstatymo
nuostata, leidžianti asmenims prašyti atnaujinti terminą paduoti prašymus
atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir (ar) pateikti nuosavybės
teises patvirtinančius dokumentus įvesta 2004-10-12 įstatymo pakeitimu
Nr.IX-2490. Pareiškimo aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas pateikė Lietuvos
centrinio valstybės archyvo 2005-10-14 pažymą apie nekilnojamąjį turtą
Nr.R4-4065, kurioje nurodyta, kad Vilniaus - Trakų apskrities Mickūnų valsčiaus
piliečių sąrašų 1925 m. byloje įrašytas Kojrany kaimo gyventojas S. (S.) M., A. sūnus, gimęs (duomenys
neskelbtini) metais Kojrany kaime, turintis 7,91 dešimtines žemės, paveldėtos
po tėvo mirties (b.l.14-15). Iš prie pareiškimo pateiktų dokumentų matyti, jog
nuosavybės teisių atkūrimui reikalingi dokumentai gauti tik 2005 m. rugsėjo bei 2007 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais (b.l.14-20), kas leidžia
kolegijai daryti išvadą, jog iki tol pareiškėjas jokių veiksmų pradėti
nuosavybės teisių į savo senelio valdytą žemę atkūrimo procesą nesiėmė, o jo
nurodoma vienintelė priežastis- nežinojimas apie senelio valdytą žemę- svarbia
pripažinta negali būti. Tokiomis (t.y. svarbiomis) priežastimis gali būti
pripažintos tik aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti šią teisę ir
nepriklausiusios nuo pretendento valios (sunki ir ilgalaikė jo ar artimųjų
liga, ilgalaikis išvykimas iš Lietuvos ar negyvenimas joje, archyvo įstaigų
klaidinantys pranešimai ir pan.). Taigi, teisėjų kolegija mano, kad vadų
pareiškėjui atnaujinti terminą pateikti prašymą ir nuosavybės teisę bei
giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. S. iki nacionalizavimo nuosavybės teisėmis Kojrany kaime,
Mickūnų valsčiuje, Trakų apskrityje (pagal dabartinį administracinį suskirstymą
- Kairėnų kaime, Mickūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone) valdytą žemę, nėra.
Lietuvos
Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo
įstatymo 19 str. 2 d. įtvirtinta, jog paduodant skundą dėl sprendimo, priimto
nuosavybės teisių atkūrimo byloje, šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių
teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, byloje Nr.AS4-50-2006
išaiškino, jog, taikant įstatymo analogiją, asmenys, paduodantys prašymus
atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teisių atkūrimo bylose, žyminio
mokesčio nemoka. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nusprendžia grąžinti
pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 1p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškimo netenkinti.
Įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, šiam sprendimui
įsiteisėjus, grąžinti S. P. (asm.k. (duomenys
neskelbtini) 2007-10-17 sumokėtą 100 Lt dydžio žyminį mokestį.
Sprendimas
per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas
apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant
skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės
instancijos teismui.
Kolegijos teisėjai
Bronius Januška
Nijolė
Šidagienė
Liudmila
Zaborovska