Administracinė byla Nr. eI3-2018-821/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00265-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.4; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Mariui Liatukui,
atsakovės atstovei J. S.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Plungės rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Plungės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA, atsakovė) 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01; 2) panaikinti CPVA 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimus „Grąžintinos lėšos“ Nr.2020-SF/2-860, Nr.2020-SF/2-861, Nr.2020-SF/2-862 (toliau – ir Grąžintinų lėšų formos, Sprendimo priedai); 3) tuo atveju, jeigu skundo 1-2 punktais suformuluoti prašymai būtų atmesti, pareiškėja prašo pakeisti skundžiamus sprendimus ir pareiškėjai finansinės korekcijos netaikyti arba ją sumažinti iki 5 procentų.
Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, kad įgyvendinama projektą „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“ Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-81-0004 (toliau – Projektas), supaprastintų skelbiamų derybų būdu įvykdė rangos darbų pirkimą „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“ (toliau – ir Pirkimas). Atlikusi Pirkimo procedūras su nustatytu laimėtoju UAB „Irdaiva“, veikiančia jungtinės veiklos pagrindu su UAB „Plungės lagūna“, 2018 m. gegužės 23 d sudarė sutartį Nr. BT6-01-277 (toliau – Sutartis).
Iš karto po įvykdyto Pirkimo CPVA atliko Pirkimo dokumentų patikrą ir 2018 m. liepos 26 d. pranešimu apie paskesnės Pirkimo 1.001 patikros rezultatus konstatavo, kad jokių Pirkimo pažeidimų nenustatė. Praėjus daugiau kaip 2,5 m., atsakovė 2020 m. gruodžio 11 d. „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-81-0004“ informavo, jog Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – Valstybės kontrolė) atliko auditą ir CPVA, gavusi audito pastebėjimus ir rekomendacijas, atliko pakartotinį Pirkimo dokumentų vertinimą. Minėtu raštu CPVA informavo, jog Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradedamas jo tyrimas.
CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą, 2020 m, gruodžio 29 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – Sprendimas), kuriuo nustatė, jog pareiškėja, pakeitusi Pirkimo dokumentų reikalavimą, bet nenutraukusi Pirkimo ir nepaskelbusi jo iš naujo, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Už nustatytą pažeidimą CPVA Sprendimu taikė 10 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, ir 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimais „Grąžintinos lėšos“ Nr. 2020-SF/2-860, Nr. 2020-SF/2-861, Nr. 2020-SF/2-862 (Grąžintinų lėšų formomis) įpareigojo pareiškėją grąžinti 353 900,00 Eur sumą.
Pareiškėja nurodo, kad atlikdama pažeidimo tyrimą CPVA nustatė, jog Pirkimo vykdymo metu buvo atliktas Pirkimo sąlygų pakeitimas – minimalus kvalifikacinis (profesinis) reikalavimas tiekėjo/jungtinės veiklos dalyvio (visų jungtinės veiklos partnerių bendrai) vidutinei metinei statybos darbų apimčiai per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo dalyvio įregistravimo dienos (jeigu dalyvis vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) buvo sumažintas nuo ne mažesnės kaip 3 300 000,00 Eur (su PVM) iki ne mažesnės kaip 2 000 000,00 Eur (su PVM) ir nusprendė, kad tokiu būdu pareiškėja pakeitė tiekėjų kvalifikacinį reikalavimą ir praplėtė tiekėjų ratą, todėl turėjo Pirkimą nutraukti ir pradėti jį iš naujo, o ne jį pratęsti. CPVA vertinimu, pareiškėja pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir dėl to taikė 10 proc. finansinę korekciją ir įpareigojo grąžinti 353 900,00 Eur sumą.
Pareiškėja su CPVA Sprendimu ir jo priedais (Grąžintinų lėšų formomis) nesutinka. Teigia, kad pareiškėjos veiksmuose nėra nei vieno pažeidimo sudėties požymio. Paaiškina, kad skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) buvo paskelbtas 2017 m. gegužės 10 d. (Pirkimo Nr. 186917), todėl Pirkimui buvo taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. nuostatos. Tuo metu galiojusio VPĮ 85 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, todėl Pirkimas buvo vykdomas pagal Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. D-335 patvirtintas Plungės rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles (toliau - Taisyklės), kurios parengtos vadovaujantis VPĮ ir kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais. Taisyklių 29 punkte buvo nustatyta, kad jeigu pirkimo dokumentus paaiškinusi (patikslinusi) perkančioji organizacija jų negali pateikti Taisyklių 26 ar 27 punkte nustatytais terminais, ji privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą. Šis terminas nukeliamas protingumo kriterijų atitinkančiam laikui, per kurį tiekėjai, rengdami pirkimo pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus) ir tinkamai parengti pasiūlymus. Perkančioji organizacija turi atsižvelgti į tai, kad, paaiškinus (patikslinus) pirkimo dokumentus (pvz., sumažinus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus), gali atsirasti naujų tiekėjų, norinčių dalyvauti pirkime, todėl pasiūlymų pateikimo terminą reikėtų nustatyti tokį, kad šie tiekėjai spėtų susipažinti su pirkimo dokumentais ir parengti pasiūlymus. Analogiškai Pirkimo sąlygų pakeitimų įgyvendinimo tvarka buvo įtvirtinta Pirkimui taikomo Viešųjų pirkimų tarybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr.1S-184 patvirtinto Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų viešųjų pirkimų informacijai aprašo (toliau – Aprašas) redakcijos, galiojusios iki 2017 m. liepos 1 d. nuostatose. Aprašo 23 punkte buvo įtvirtinta, jog perkančioji organizacija, norėdama pakeisti ar papildyti jau paskelbtą skelbimą arba informacinį pranešimą, pildo tipinę Sk-4 formą „Skelbimas dėl papildomos informacijos, pataisos arba informacijos apie pirkimo pabaigą, nesudarius sutarties“. Aprašu patvirtintoje Sk-4 formoje buvo nurodyta, kad jeigu dėl pataisymų ar papildymų keistųsi skelbimo apie pirkimą originale išdėstytos sąlygos, pasiūlymų pateikimo terminai privalo būti pratęsti. Pareiškėjos nuomone, aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad iki 20217 m. liepos 1 d. perkančioji organizacija turėjo teisę keisti supaprastinto viešojo pirkimo dokumentus su sąlyga, jog bus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminai. Toks reguliavimas galiojo iki 2018 m. sausio 1 d., todėl tik nuo tos datos buvo įtvirtintas reikalavimas atliekant esminius pirkimo skelbimo keitimus pradėti naują procedūrą.
Pažymi, kad Pirkimo sąlygų pakeitimas atliktas 2017 m. gegužės 25 d., todėl Pirkimui buvo taikoma Aprašo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d., pagal kurią perkančiajai organizacijai atliekant pakeitimus, ji turėjo pareigą pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, ką pareiškėja ir padarė. Akcentuoja, kad tokį Pirkimo sąlygų pakeitimą patvirtino Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT), atliekanti pirkimų priežiūrą. Pareiškėja Sk-4 formą užpildė ir pateikė per CVP IS sistemą derinimui VPT, kuri rekomendavo nukelti pasiūlymų pateikimo terminą į 2017 m. birželio 6 d. 9 val. 00 min. bei vokų su pasiūlymais atplėšimo terminą į 2017 m. birželio 6 d. 9 val. 45 min., ką pareiškėja ir padarė. Pareiškėjos nuomone, tuo atveju, jeigu būtų privaloma iš naujo skelbti pirkimą, VPT nebūtų patvirtinusi pareiškėjos pateiktos Sk-4 formos. Šiuo atveju VPT, atliekanti pirkimų kontrolės funkciją, jokių pažeidimų nenustatė ir pritarė tolimesniam Pirkimo vykdymui, pratęsiant pasiūlymų pateikimo terminą. Pirkimo metu galiojusiame VPĮ ir Apraše nebuvo nustatyto reikalavimo padarius tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus (tame tarpe ir kvalifikacijos reikalavimų pakeitimus), nutraukti pradėtą pirkimą ir jį skelbti iš naujo. Įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui, VPT 2018 m, sausio 3 d. savo svetainėje publikavo straipsnį „Pirkimo dokumentų keitimas po jų paskelbimo“, kuriame išdėstė poziciją, kad kai keičiamos esminės pirkimo sąlygos (pakeičiami reikalavimai kvalifikacijai ar techninė specifikacija taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime, keičiamas sutarties tipas, keičiamas pirkimo objektas) pirkimą reikia nutraukti ir pradėti naują pirkimą. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teigia, kad neturėjo pareigos skelbti Pirkimo iš naujo, o tai reiškia, kad pareiškėja nepadarė jokio pažeidimo.
Atliktas Pirkimo sąlygų pakeitimas praėjo net du patikros/kontrolės mechanizmus, todėl pareiškėja buvo įsitikinusi, jog Pirkimo sąlygų pakeitimas nereikalauja iš naujo pradėti Pirkimo procedūros. Pareiškėja, inicijavusi tokį Pirkimo sąlygų pakeitimą, kreipėsi į VPT, kuri nurodė vienintelį reikalavimą – pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, ką pareiškėja ir padarė. Pirkimo pažeidimų nenustatė ir CPVA, todėl pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį tikėtis, kad užbaigus Projektą, Pirkimo sąlygos po kelerių metų nebus vertinamos restrospektyviai galimo pažeidimo aspektu. Jeigu VPT ar CPVA būtų savalaikiai nustačiusios pažeidimus, pareiškėja būtų įvykdžiusi institucijų reikalavimą ir paskelbusi Pirkimą iš naujo. Tačiau Pažeidimas nustatytas po kelerių metų, kai Projektas yra baigtas ir visos lėšos įsisavintos. Tai reiškia, kad pritaikyta finansinė korekcija turės būti dengiama iš pareiškėjos biudžeto lėšų, nors būtent CPVA netinkamai vykdė savo pareigas ir savalaikiai neteikė pastabų dėl vykdomo Pirkimo. Šiuo atveju nėra pareiškėjos kaltės, todėl jos negalima bausti už padarytą pažeidimą.
Pareiškėja teigia, kad CPVA Sprendime neteisingai interpretuoja ir aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendime byloje UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją C-298/15 (toliau – ESTT sprendimas), suformuotus Borta kriterijus. Pagal ESTT sprendimą, perkančiajam subjektui turi būti leidžiama padaryti tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus, be kita ko, susijusius su profesinių pajėgumų reikalavimais ir jų sumavimo tvarka, su sąlyga, kad paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat skaidrumo pareigos. Šiuo atveju būtent ir buvo pakeistas profesinių pajėgumų reikalavimas, užtikrinant visų aukščiau išvadintų principų įgyvendinimą.
CPVA nurodė, kad po Pirkimo sąlygos pakeitimo prasiplėtė galimų tiekėjų ratas (po pakeitimo prie Pirkimo prisijungė 2 nauji tiekėjai), todėl tai neva reiškia, jog nagrinėjamu atveju nėra tenkinamas pirmasis Borta kriterijus. Tačiau CPVA nesiaiškino, ar tie du nauji tiekėjai atitiko tik pakeistą Pirkimo sąlygą ar ir pirminę sąlygą. Be to, nei vienas iš naujai kvietimą priėmusių tiekėjų pasiūlymo nepateikė. Pareiškėjos nuomone, CVPA taip pat painioja sąvokas tiekėjas ir dalyvis. Pareiškėjos atveju, neatsirado nei vieno naujo dalyvio, nors pirmasis Borta kriterijus būtent ir reikalauja patikrinti, ar pakeitimas pritraukė naujų dalyvių, kurie be atliktų pakeitimų nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Be to, konkursą laimėjęs dalyvis UAB „Irdaiva“, veikiantis jungtinės veiklos pagrindu su UAB „Plungės lagūna“, atitiko ir nepakeistą Pirkimo sąlygą, kadangi jo vidutinė metinė statybos darbų apimtis per paskutinius 5 metus yra 13 206 347,97 Eur. Pareiškėjos nuomone, atliktas Pirkimo sąlygų pakeitimas negali būti vertinamas kaip esminis. Toks pakeitimas yra susijęs su profesinių pajėgumų reikalavimais, kuris pagal ESTT sprendimą yra galimas.
CPVA, nustačiusi, jog pareiškėjos atliktas Pirkimo sąlygų pakeitimas neva neatitinka pirmojo Borta kriterijaus, kitų dviejų Borta kriterijų net nenagrinėjo, nors juos atliktas pakeitimas atitinka. Antrasis Borta kriterijus reiškia, kad apie šiuos pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu. Pareiškėja paaiškina, kad apie atliktą Pirkimo sąlygų pakeitimą buvo paskelbta per CVP IS sistemą ir ši informacija buvo prieinama viešai, sudarant visiems dalyviams ir tiekėjams vienodą galimybę su ja susipažinti. Pareiškėja 2017 m. gegužės 23 d. protokoliniu sprendimu Nr. A8-169 atliko Pirkimo dokumentų 4.2.6 punkto kvalifikacijos reikalavimų pakeitimą, atsižvelgdama į tiekėjų paklausimus. Skelbimas dėl papildomos informacijos arba pataisos buvo išsiųstas VPT. 2017 m. gegužės 23 d. kvietimą priėmę tiekėjai CVP IS pranešimu Nr. 5238795 buvo informuoti, kad „Skelbimas dėl papildomos informacijos arba pataisos išsiųstas Viešųjų pirkimų tarnybai, kadangi keičiamas konkurso sąlygų 4.2.6. punkto kvalifikacijos reikalavimas.“ 2017 m. gegužės 23 d. prie Pirkimo dokumentų buvo pridėtas dokumentas su šia informacija, kurią galėjo matyti ir potencialūs tiekėjai. 2017 m. gegužės 25 d. CVP IS pranešimu Nr. 5244869 kvietimą priėmę tiekėjai buvo informuoti, kad 2017 m. gegužės 24 d. pakartotinai buvo išsiųstas skelbimas dėl papildomos informacijos arba pataisos VPT, taip pat atsižvelgta į VPT reikalavimą nukelti pasiūlymų pateikimo terminą į 2017 m. birželio 6 d. 9 val. 00 min. bei vokų su pasiūlymais atplėšimo terminą į 2017 m. birželio 6 d. 9 val. 45 min. 2017 m. gegužės 25 d. prie Pirkimo dokumentų buvo pridėtas dokumentas su šia informacija, kurią galėjo matyti potencialūs tiekėjai. Atsižvelgiant į VPT rekomendacijas, pasiūlymų pateikimo laikas buvo nukeltas iš 2017 m. birželio 2 d. į 2017 m. birželio 6 d. nustatant pasiūlymų pateikimo terminą 12 d. CVP IS apie tai paskelbta 2017 m. gegužės 25 d. skelbime dėl papildomos informacijos arba pataisos.
Trečiasis Borta kriterijus reiškia, jog viena vertus, kad tie pakeitimai turi būti daromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, ir, kita vertus, šių pasiūlymų pateikimo terminą reikia pratęsti, jeigu jie yra svarbūs, taip pat, kad šio pratęsimo trukmė turi atitikti pakeitimų svarbą ir būti pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus. Pareiškėja pažymi, kad Pirkimo sąlygų pakeitimą atliko prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus. Be to, pasiūlymų pateikimo terminas buvo pratęstas. Pareiškėjos įsitikinimu, jos atliktas Pirkimo sąlygų keitimas atitiko visus Borta kriterijus, nors Pirkimo metu galioję teisės aktai nenustatė pareigos nutraukti pirkimą ir jį skelbti iš naujo, t. y. teisės aktai tuo metu nebuvo pritaikyti ESTT formuojamai praktikai.
Pareiškėja taip pat nesutinka su CVPA pritaikyta 10 proc. finansine korekcija, kurią atsakovė taikė vadovaudamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – Gairės). Nagrinėjamu atveju spręsdama dėl finansinės korekcijos dydžio, CPVA pritaikė Gairių 2.1 lentelės 9 (a) punkte nurodytą pažeidimą, tačiau toks pažeidimas visiškai nesusijęs su nagrinėjamu atveju, todėl finansinė korekcija pritaikyta netinkamai. Atkreipia dėmesį į tai, kad Gairių 2.1 lentelės 4 punkte numatyta finansinė korekcija už pažeidimą, kai nepratęsiami pasiūlymų priėmimo terminai, kai dokumentuose padaroma esminių pakeitimų. Pareiškėjos atveju terminai buvo pratęsti, tačiau jeigu jau vertinti, kad pažeidimas buvo padarytas, nors pareiškėja su tuo nesutinka, artimiausias pažeidimas pagal Gaires būtų Gairių 2.1 lentelės 4 punkte c) dalyje, už kurį numatyta maksimali finansinė korekcija yra 10 proc. Tačiau tokia maksimali finansinė korekcija gali būti koreguojama vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – Projektų administravimo taisyklės) 7 priedo 10 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. CPVA Sprendime dalį tokių aplinkybių išvardino, tačiau į jas neatsižvelgė taikydama finansinę korekciją. Pareiškėjos nuomone, aplinkybės, sudarančios pagrindą mažinti pritaikytą finansinę korekciją, yra šios: buvo vykdomas supaprastintas pirkimas skelbiamų derybų būdu, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir nebuvo reikšmingas ES vidaus rinkai, nes juo nesidomėjo užsienio ūkio subjektai; apie pakeistas Pirkimo dokumentų nuostatas buvo paskelbta CVP IS, su kuriomis galėjo susipažinti tiek dalyviai, tiek potencialūs tiekėjai; buvo gauta pretenzija dėl nepakankamai pratęsto termino pasiūlymų pateikimui, į kurią buvo atsižvelgta; pasiūlymų pateikimo terminas buvo pratęstas 12 dienų, po pretenzijos gavimo papildomai – 30 dienų, buvo gauti 2 tiekėjų pasiūlymai, todėl minimali konkurencija buvo; nebuvo atmestų pasiūlymų. Taikant finansinę korekciją taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad Pirkimo sąlygų pakeitimui pritarė VPT, atitinkamai CPVA, atlikusi patikrinimą, jokio pažeidimo nenustatė. Tuo metu galiojęs Aprašas nenustatė reikalavimo nutraukti Pirkimo, keičiant Pirkimo sąlygas. Be to, pasiūlymų pateikimo terminai buvo pratęsti tiek, kad jie iš esmės atitiko naujo pirkimo terminus. Pirkimą laimėjęs dalyvis atitiko ir nepakeistą Pirkimo sąlygą. Pareiškėja mano, kad šiuo atveju turėtų būti įvertintas ir CPVA elgesys, kai ji pirmojo patikrinimo metu nenustatė pažeidimo, kuomet dar buvo galima padėtį ištaisyti ir pareiškėjai nepatirti jokių finansinių nuostolių. Visos nurodytos aplinkybės lemia, jog pareiškėja jokio pažeidimo nepadarė, jos veiksmuose nėra nei vieno pažeidimo požymio. Visgi, jeigu būtų įvertinta, kad pažeidimas buvo padarytas, Sprendimu pritaikyta finansinė korekcija dėl nurodytų aplinkybių turėtų būti nedaroma arba sumažinta iki 5 procentų.
Atsakovė CPVA atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
CPVA nurodo, kad pareiškėja (toliau – ir Projekto vykdytoja, Perkančioji organizacija) įgyvendindama Projektą, supaprastintų skelbiamų derybų būdu įvykdė rangos darbų Pirkimą. Pirkimo objektas: Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas-techninio darbo projekto parengimas ir darbai. Pirkimas į dalis nebuvo skaidytas. Skelbimas apie Pirkimą CVP IS paskelbtas 2017 m. gegužės 10 d., jo Nr. 186917. Atlikus Pirkimo procedūras su nustatytu laimėtoju UAB „Irdaiva“, veikiančia jungtinės veiklos pagrindu su UAB „Plungės lagūna“, 2018 m. gegužės 23 d. sudaryta Sutartis.
Pareiškėja 2018 m. gegužės 31 d. CPVA pateikė Pirkimo dokumentus patikrai. CPVA atliko vidaus procedūrose nustatytus pirkimo vertinimo veiksmus ir pastabų Pirkimui neturėjo. Valstybės kontrolė Projekte atliko auditą. Audito metu buvo teikti klausimai ir pastebėjimai dėl įvardinto Pirkimo. Pakartotinai Pirkimą CPVA įvertino po Valstybės kontrolės 2020 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. SD-(80-9.4.2-E-6047)-1009 pateiktų Valstybinio finansinio (teisėtumo) audito pastebėjimų ir rekomendacijų, skirtų CPVA.
Atlikusi pakartotinį Pirkimo dokumentų vertinimą CPVA įtarė, kad Perkančioji organizacija Pirkimo vykdymo metu galimai pakeitė esminę Pirkimo sąlygą. Pirkimo sąlygų 4.2.6 punkte ir 2017 m. gegužės 10 d. skelbimo apie supaprastintą pirkimą (toliau – ir Skelbimas) III.2.1 dalies 6 punkte buvo nurodyta, kad „Tiekėjo/jungtinės veiklos dalyvio (visų jungtinės veiklos partnerių bendrai) vidutinė metinė statybos darbų apimtis per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo dalyvio įregistravimo dienos (jeigu dalyvis vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) yra ne mažesnė kaip 3 300 000,00 Eur (su PVM)“. Skelbimas apie Pirkimą buvo paskelbtas 2017 m. gegužės 10 d. CVP IS, pasiūlymų pateikimo terminas – 2017 m. gegužės 23 d. Projekto vykdytoja, atsakydama į gautus tiekėjų paklausimus ir pretenziją, Projekto vykdytojo Viešojo pirkimo komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 18 d. posėdžio protokolu Nr. A8-161 nukėlė pasiūlymų pateikimo laiką iš 2017 m. gegužės 23 d. į 2017 m. birželio 2 d., apie tai tą pačią dieną paskelbdama CVP IS. 2017 m. gegužės 23 d. Projekto vykdytojas Komisijos posėdžio protokoliniu sprendimu Nr.A8-169 atliko Pirkimo sąlygų 4.2.6 p. kvalifikacijos reikalavimų pakeitimą, atsižvelgiant į tiekėjų paklausimus. Skelbimas dėl papildomos informacijos arba pataisos 2017 m. gegužės 23 d. buvo išsiųstas VPT suderinimui. Pagal VPT rekomendacijas pasiūlymų pateikimo laikas nukeltas iš 2017 m. birželio 2 d. į 2017 m. birželio 6 d. CVP IS apie pasiūlymų pateikimo termino nukėlimą paskelbta 2017 m. gegužės 25 d. skelbime dėl papildomos informacijos arba pataisos IV.2.3 d. nurodant, kad „Tiekėjo/jungtinės veiklos dalyvio (visų jungtinės veiklos partnerių bendrai) vidutinė metinė statybos darbų apimtis per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo dalyvio įregistravimo dienos (jeigu dalyvis vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) yra ne mažesnė kaip 2 000 000,00 Eur (su PVM)“. Iki Skelbimo pakeitimo, kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 15 suinteresuotų tiekėjų. Po Pirkimo sąlygų pakeitimų paskelbimo CVP IS kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė dar du suinteresuoti tiekėjai. Pasiūlymus pateikė du dalyviai.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, įtarta, kad aptartas tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų pakeitimas yra esminis, nes tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai sumažinti, o pakeitimas turėjo įtakos tiekėjų pasiūlymų pateikimui. Projekto vykdytojas, pakeisdamas Pirkimo sąlygų 4.2.6 p. kvalifikacijos reikalavimą, numatant mažesnę vidutinę metinę statybos darbų apimtį per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo dalyvio įregistravimo dienos (jeigu dalyvis vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) (sumažintas nuo ne mažesnės kaip 3 300 000,00 Eur (su PVM) iki ne mažesnės kaip 2 000 000,00 Eur (su PVM)), sudarė galimybę didesniam tiekėjų skaičiui pasiūlyti konkurencingus bei lygiaverčius sprendimus. Dėl šių aplinkybių Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėtas jo tyrimas.
CVPA pažymi, kad 2017 m. birželio 1 d. Perkančioji organizacija gavo tiekėjo UAB „VVARFF“ pretenziją Nr. 125-4-45 dėl pasiūlymų pateikimo termino pratęsimo. 2017 m. birželio 2 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. A8-185 į pretenziją buvo atsižvelgta ir pasiūlymų pateikimo terminas pratęstas iki 2017 m. liepos 3 d. Vėliau šis terminas buvo pratęstas dar kartą – iki 2017 m liepos 7 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. A8-207). Įvertinusi visas aplinkybes, Pirkimo dokumentus, Perkančiosios organizacijos teiktus paaiškinimus, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, CPVA nustatė, kad Perkančioji organizacija, pakeitusi esminį Pirkimo dokumentų reikalavimą, bet nenutraukusi Pirkimo ir nepaskelbusi jo iš naujo, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Dėl šio pažeidimo priimtas Sprendimas, kuriuo Sutarčiai pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija.
Pasisakydama dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, kuriais grindžiamas ginčijamas Sprendimas, CVPA teigia, kad Sprendime nebuvo nustatyti Pirkimo vykdymo metu galiojusio VPĮ 85 straipsnio 2 dalies ir Aprašo punktų, susijusių su Pirkimo sąlygų pakeitimais ir pasiūlymų pateikimo termino pratęsimu, pažeidimų. Sprendimas priimtas vadovaujantis Pirkimo vykdymo metu aktualia teismų praktika, kuria remiantis esminiai pirkimo dokumentų pakeitimai negalimi. Pakeitusi esminę Pirkimo sąlygą, Perkančioji organizacija privalėjo Pirkimą nutraukti ir paskelbti iš naujo.
CVPA, vadovaudamasi Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika teigia, kad skundo argumentai dėl pažeidimo objektyviosios pusės ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimo nebuvimo yra nepagrįsti. Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad nėra pažeidimo subjektyvios pusės grindžiamo iš esmės teisėtų lūkesčių principo pažeidimu. Vadovaudamasi Projektų administravimo taisyklių 314 punktu, teigia, jog pareiškėja negali turėti jokių teisėtų lūkesčių, kad dėl nustatyto pažeidimo jai nebus pritaikyta finansinė korekcija ir nebus nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos. Pagal Taisyklių 464 punktą už tinkamą ir teisėtą pirkimų atlikimą atsakinga yra pareiškėja, o jei vykdant pirkimus, ji pažeidė teisės aktus (šiuo atveju – VPĮ įtvirtintus principus), jos veiksmų neteisėtumas negali būti jokiomis priemonėmis pateisinamas dėl padaryto pažeidimo. Be to, CPVA 2018 m. liepos 26 d. pranešime dėl paskesnės pirkimo 1.001 patikros, pareiškėjai buvo nurodyta, kad Pirkimo vertinimo rezultatai neriboja CPVA ir kitų kompetentingų institucijų atlikti kitus Pirkimo vertinimo veiksmus ir įtarti/nustatyti pažeidimus, jei tokie paaiškėtų vėliau, net ir po Projekto įgyvendinimo. Projektų vykdytojai, norėdami pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimu, patys, vadovaudamiesi VPĮ ir kitais projektų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra įpareigoti atlikti tinkamus ir teisėtus veiksmus, už kuriuos patys ir atsako. Pareiškėja, įgyvendindama Projektą ir būdama atsakinga, žino visas Projekto įgyvendinimą reglamentuojančias taisykles ir teisės aktų reikalavimus, todėl turi jais vadovautis. Projekto įgyvendinimo ar neįgyvendinimo sprendimai priklauso pačiai pareiškėjai, ji priima vienokius ar kitokius sprendimus, įsipareigojimus prieš tiekėją pagal sudaromas pirkimų sutartis ir dėl pareiškėjos pasirinkto elgesio modelio negali atsakyti nei CPVA, nei kita institucija. CPVA tiesiogiai įgyvendino Projektų administravimo taisyklėse patvirtintus reikalavimus, todėl nėra pagrindų teigti, kad CPVA neatliko tam tikrų funkcijų.
CPVA, pasisakydama dėl pareiškėjos skundo argumentų dėl netinkamo ESTT sprendime suformuotų Borta kriterijų taikymo, teigia, kad pažeidimo tyrimo metu naujai prie Pirkimo prisijungę tiekėjai buvo įvertinti kaip potencialūs dalyviai. Tai aiškiai pažymėta skundžiamame Sprendime. Be to, priimant skundžiamą Sprendimą, pirmasis Borta kriterijus, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, buvo vertintinas daugiau de jure (teisiškai), o ne de facto (faktiškai). Pažymi, kad pakeista Pirkimo sąlyga akivaizdžiai įtvirtino reikalavimą, kuriuo buvo ribojamas tiekėjų dalyvavimas Pirkime. Projekto vykdytoja pakeisdama Pirkimo sąlygą ir sumažindama reikalavimą statybos darbų apimčiai per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo dalyvio įregistravimo dienos, sudarė potencialią galimybę Pirkime atsirasti naujiems dalyviams, nes numatyta suma darbų apimčiai buvo stipriai sumažinta. Visais atvejais, kai pakeitus pirkimo sąlygą sudaromos galimybės pasiūlymus pateikti didesniam ratui tiekėjų, laikytina, kad buvo pakeista esminė pirkimo sąlyga. Pareiškėja skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų, jog nagrinėjamu atveju yra tenkinamas pirmasis Borta kriterijus. Paaiškina, kad vadovaujantis ESTT praktika, esminė pirkimo sąlyga siejama su pirmuoju Borta kriterijumi ir nustačius šio kriterijaus neatitikimą, nebuvo pagrindo vertinti antrojo ir trečiojo Borta kriterijaus, kadangi jie neturėjo įtakos pažeidimo nustatymui. Pažymi, kad aplinkybė, jog Projekto vykdytojos atliktas Pirkimo sąlygų pakeitimas atitinka antrąjį ir trečiąjį Borta kriterijus t. y., pasiūlymų pateikimo termino pratęsimas ir tinkamas Pirkimo sąlygų pakeitimo išviešinimas, buvo įvertintas taikant finansinę korekciją.
CPVA teigia, kad finansinės korekcijos dydį nustatė vadovaudamasi Projektų administravimo taisyklių 311 punkto, 7 priedo 6, 10 punktų nuostatomis ir atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes, galinčias įtakoti finansinės korekcijos dydį, tokias kaip: Pirkimo būdas, konkurencijos užtikrinimo lygis, pažeisti VPĮ įtvirtinti principai, pareiškėjos priimti sprendimai dėl pasiūlymo pateikimo termino pratęsimo, pakeistų Pirkimo sąlygų išviešinimas. Atkreipia dėmesį, kad atsižvelgus į minėtas aplinkybės buvo pritaikyta ne maksimali Gairėse numatyta (25 proc.), o sumažinta 10 proc. pataisos norma. Pasisakydama dėl skundo argumentų dėl netinkamų Gairių punktų taikymo, teigia, kad Gairių 2 skirsnyje aprašytos pažeidimų rūšys yra dažniausiai nustatomos pažeidimų rūšys. Šis sąrašas nėra išsamus, tačiau finansinė korekcija pritaikyta pagrįstai, kadangi nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Gairių 1.2.2 p., CPVA nustatytam pažeidimui taikyta artimiausia pagal analogiją Gairių 2.1 lentelės 9 (a) punktą. Gairių 2.1 lentelės 4 punkte nurodytas pažeidimas: pasiūlymų priėmimo terminų nepratęsimas, kai pirkimo dokumentuose padaroma esminių pakeitimų, visiškai neatitinka nagrinėjamo atvejo faktinių aplinkybių ir Sprendime nustatyto pažeidimo. Reikalavimas po esminių pirkimo dokumentų pakeitimo pratęsti pasiūlymo pateikimo terminus prieštarautų teismų praktikai. Pažymi, kad šis Gairių punktas taikytinas reikšmingų pirkimo sąlygų pakeitimo atvejais. Tai patvirtina ir Gairių tekstas originalo kalba, kuriame Gairių 2.1 lentelės 4 punkte nurodyti pakeitimai įvardinami kaip reikšmingi pakeitimai (angl. significant chantes). Taikant analogiją Gairių 2.1 lentelės 4 punktui priskirtini atvejai, kai nustatomas dabar galiojančio VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimas. Reikšmingu pirkimo dokumentų pakeitimu laikytinas, toks pakeitimas, kuris nėra laikytinas esminiu, tačiau kurį suprasti ir tinkamai reaguoti tiekėjams reikia papildomo laiko.
Atsakovė pažymi, esminių pirkimo dokumentų pakeitimai yra negalimi, o esant būtinybei atlikti tokio pobūdžio pakeitimus pirkimas turi būti nutrauktas ir paskelbtas iš naujo. Sprendime nurodyto pažeidimo atveju pareiškėja, pakeitė esminę Pirkimo sąlygą ir nenutraukusi Pirkimo bei jo nepaskelbusi iš naujo, savo veiksmais pažeidė VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas, vertinant nustatytus pažeidimus, laikytinas esminiu. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad padarytas pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio, atvirkščiai – padarytas pažeidimas turi tiesioginės įtakos Pirkimo rezultatui, o tai reiškia ir tinkamų išlaidų dydžiui. CPVA atlikdama pažeidimo tyrimą ir priimdama Sprendimą vertino visas Sprendime ir atsiliepime nurodytas aplinkybės bei teismų praktiką. Pareiškėja nepateikė įrodymų ir argumentų, kurie leistų daryti kitas išvadas, nei nurodytos Sprendime, daro išvadą, kad CPVA pagrįstai ir teisėtai Sprendime nustatė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą ir pritaikė finansinės korekcijos dydį, kuris yra proporcingas padarytam pažeidimui.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė, akcentuodamas tai, kad Pirkimo vykdymo metu galiojęs teisinis reguliavimas nenustatė pareigos nutraukti Pirkimo keičiant jo sąlygas, todėl pareiškėja jokio pažeidimo nepadarė. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2216-662/2021 pažymėjo, kad šiuo atveju nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos anksčiau, todėl CVPA pakartotinį patikrinimą atliko neteisėtai.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti. Pažymėjo, kad teisinis reguliavimas neriboja CPVA teisės atlikti patikrinimą ir vėliau. Taip pat nurodė, kad šiuo atveju pakartotinis patikrinimas atliktas atsižvelgiant į Valstybės kontrolės siūlymus ir rekomendacijas.
Teismas
konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo nustatytas pažeidimas ir nuspręsta susigrąžinti dalį lėšų, gautų įgyvendinant Projektą, finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, ir jo priedų (Grąžintinų lėšų formų), teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja įgyvendinama projektą „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“ Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-81-0004 supaprastintų skelbiamų derybų būdu įvykdė rangos darbų pirkimą „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“. Pirkimo objektas: Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas-techninio darbo projekto parengimas ir darbai.
Skelbimas apie Pirkimą CVP IS paskelbtas 2017 m. gegužės 10 d., jo Nr. 186917. Užbaigus Pirkimo procedūras su laimėtoju UAB „Irdaiva“, veikiančia jungtinės veiklos pagrindu su UAB „Plungės lagūna“, 2018 m. gegužės 23 d. buvo sudaryta sutartis Nr. BT6-01-277. CPVA, atlikusi Pirkimo patikrą, 2018 m. liepos 26 d. pranešimu Nr. 1, informavo, kad atlikusi vidaus procedūrose nustatytus Pirkimo vertinimo veiksmus, pastebėjimų dėl kurių kiltų įtarimų dėl pažeidimo, nenustatė. Taip pat nurodė, kad šie Pirkimo vertinimo rezultatai neriboja CPVA ir kitų kompetentingų institucijų teisės atlikti kitus Pirkimo vertinimo veiksmus ir įtarti/nustatyti pažeidimą, jeigu tokie paaiškėtų.
Įgyvendinamame Projekte Valstybės kontrolė atliko auditą ir pateikė pastebėjimus dėl Pirkimo. Atsižvelgdama į tai, CPVA pakartotinai įvertino Pirkimą bei įtarusi VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą, apie tai 2020 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 2020/2-8975 informavo pareiškėją, prašydama pateikti paaiškinimus ir kitus dokumentus, kurie galėtų turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. AS-6030 su įtariamu pažeidimu nesutiko. Paaiškino, kad Pirkimo vykdymo laikotarpiu galiojantys teisės aktai nenustatė pareigos nutraukti Pirkimo keičiant jo sąlygas, todėl pakeitusi tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus į mažiau ribojančius ir taip praplėsdama potencialių teikėjų ratą VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų nepažeidė. Pareiškėja taip pat pateikė Administracijos direktoriaus patvirtintas Taisykles.
CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą, nustatė, kad pareiškėja Pirkimo vykdymo metu pakeitė Pirkimo sąlygų 4.2.6 punkte tiekėjų/jungtinės veiklos dalyvių kvalifikacijos reikalavimą, nustatydama mažesnę vidutinę metinę statybos darbų apimtį per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo dalyvio įregistravimo dienos (jeigu dalyvis vykdė veiklą mažiau nei 5 metus), nusprendė, kad pareiškėja (perkančioji organizacija), pakeitusi esminį Pirkimo dokumentų reikalavimą, bet nenutrauksi Pirkimo ir nepaskelbusi jo iš naujo, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidumo ir lygiateisiškumo principus ir vadovaudamasi Gairių 2.1 lentelės 9 (a) punktu taikė 10 procentų finansinę korekciją nuo sutarties vertės. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 3353 900,00 Eur. Grąžintinų lėšų sumos apskaičiuotos Grąžintinų lėšų formose.
Pareiškėja su CPVA nustatytu pažeidimu nesutinka. Skundas grindžiamas tuo, kad nustatytas pažeidimas neturi visų jo sudėties elementų (objektyviosios ir subjektyviosios pusės). Pirkimo vykdymo laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė pareigos nutraukti pradėtą Pirkimą ir skelbti jo iš naujo, pakeitus Pirkimo sąlygas, o Pirkimo patikras atlikusios institucijos suformavo pareiškėjos teisėtus lūkesčius, jog Pirkimo sąlygos po kelerių metų nebus vertinamos retrospektyviai galimo pažeidimo apsektu. Pareiškėja taip pat teigia, kad CPVA netinkamai aiškina ETT sprendimą ir jame suformuotus Borta kriterijus, o spręsdama dėl finansinės korekcijos dydžio pritaikė Gairių 2.1 lentelės 9 (a) punkte nurodytą pažeidimą, kuris visiškai nesusijęs su nagrinėtu atveju.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.), Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – Gairės).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja, atsižvelgdama į tiekėjų paklausimus, Komisijos 2017 m. gegužės 23 d. protokoliniu sprendimu atlikto Pirkimo dokumentų 4.2.6 punkto kvalifikacijos reikalavimų pakeitimą, sumažindama teikėjų/jungtinės veiklos dalyvio vidutinę metinę statybos darbų apimtį per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo dalyvio įregistravimo dienos.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančio VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtina perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūrą ir nustatant laimėtoją, be kita ko, būtų laikomasi lygiateisiškumo ir skaidrumo principų. To paties teisės akto 27 straipsnio 4 dalis nustatė, kad nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus, o tuo atveju, kai tikslinama paskelbta informacija, perkančioji organizacija privalo atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus (VPĮ 27 straipsnio 5 dalis).
Vadovaujantis VPĮ 85 straipsnio 2 dalimi, perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CPV IS) ir savo tinklalapyje, jeigu toks yra, taip pat sudaro kitas galimybes tiekėjams susipažinti su šiomis taisyklėmis. Supaprastintų pirkimų skelbimų reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba (VPĮ 86 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai; patikslinimais nelaikomi tokie perkančiųjų organizacijų paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse; tai galioja ir tuo atveju, kai besiskundžiančiam tiekėjui perkančiųjų organizacijų sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikia galimybę konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016 ir kt.).
Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 39 straipsnio 2 dalies taikymo pasisakyta, kad pastarojoje nuostatoje nurodyta papildoma informacija apie konkurso specifikacijas ir papildomus dokumentus galima paaiškinti kai kuriuos dalykus ar suteikti tam tikrą informaciją, tačiau ja negalima pakeisti, nors tai ir būtų ištaisymai, pagrindinių (esminių) pirkimo sąlygų, tarp kurių yra techninės specifikacijos ir sutarčių sudarymo kriterijai, apimties; šios sąlygos buvo suformuluotos konkurso specifikacijose, kuriomis suinteresuoti ūkio subjektai pagrįstai rėmėsi priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, priešingai, atsisakyti dalyvauti atitinkamoje pirkimo procedūroje; tai matyti iš žodžių junginio „papildoma informacija“ vartojimo minėto Direktyvos 2004/18 39 straipsnio 2 dalyje ir trumpo termino, galinčio skirti tokios informacijos pateikimą nuo pasiūlymų priėmimo termino pabaigos, kaip įtvirtinta šioje nuostatoje (žr., Europos Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).
Europos Teisingumo Teismas, plėtodamas ankstesnę savo praktiką, ETT sprendime, kuriame suformuoti Borta kriterijai, pažymėjo, kad vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai, taip pat skaidrumo pareiga, išplaukiantys, be kita ko, iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsnių, turi būti aiškinami taip, jog pagal juos nedraudžiama, kad perkantysis subjektas po skelbimo apie pirkimą paskelbimo pakeistų pirkimo nuostatą su sąlyga, pirma, kad padaryti pakeitimai nėra tokie esminiai, jog gali pritraukti potencialių dalyvių, kurie, jei tų pakeitimų nebūtų padaryta, negalėtų pateikti pasiūlymo, antra, kad apie šiuos pakeitimus tinkamai paskelbta, jog visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu, ir, trečia, kad jie padaromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, šių pasiūlymų pateikimo terminas pratęsiamas, jeigu atitinkami pakeitimai svarbūs, ir pratęsimo trukmė yra pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad pirmasis Borta kriterijus turėtų būti vertinamas daugiau de jure (teisiškai), o ne de facto (faktiškai), t. y. turi būti vertinama potenciali galimybė, kad po pakeitimų galėtų atsirasti naujų dalyvių; šiam vertinimui nėra tiek svarbios faktinės aplinkybės, kad, pakeitus dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse nuostatas, naujų dalyvių neatsirado; daug svarbiau nustatyti pakeistos (ar siekiamos pakeisti) viešojo pirkimo sąlygos turinį ir jos taikymo padarinius (žr., pvz., 2017 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-258-378/2017).
Taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu Europos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau buvo suformuota taisyklė, kad paskelbto pirkimo sąlygų pakeitimas galimas, jeigu tai nėra esminis sąlygų pakeitimas. Sprendžiant, ar perkančiosios organizacijos atliktas viešojo pirkimo sąlygų pakeitimas pagal pirmą Borta kriterijų laikomas esminiu turi būti įvertinta aplinkybė, ar toks pirkimo sąlygų pakeitimas nesudarys galimybių pirkime dalyvauti tokiems subjektams, kurie nebūtų galėję dalyvauti, jeigu atitinkami pakeitimai nebūtų buvę padaryti.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja, atsižvelgdama į tiekėjo paklausimą, Pirkimo vykdymo metu atliko kvalifikacijos reikalavimų pakeitimą - sumažino teikėjų/jungtinės veiklos dalyvio vidutinę metinę statybos darbų apimtį per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo dalyvio įregistravimo dienos nuo 3 300 000,00 Eur (su PVM) iki ne mažesnės nei 2 000 000,00 Eur (su PVM). Sumažinusi potencialių tiekėjų pajėgumų reikalavimų sąlygas pareiškėja de jure (teisiškai) praplėtė Pirkime galinčių dalyvauti subjektų ratą, galinčių pateikti pasiūlymus, atitinkančius Pirkimo sąlygas. Bylos duomenimis, paskelbus apie Pirkimą kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė penkiolika subjektų, o po Pirkimo sąlygų pakeitimo ir paskelbimo CVP IS kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė dar du subjektai. Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes bei aptartą teismų praktiką, darytina išvada, jog Pirkimo sąlygų pakeitimas reikšmingai sumažinant tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus (pajėgumus) yra esminis pakeitimas. Paskelbus naują Pirkimą su pakeista sąlyga dėl esmingai mažesnių kvalifikacinių reikalavimų (pajėgumų) galėjo atsirasti naujų dalyvių. Pirkime susidariusi situacija apribojo galimybes dalyvauti tiems subjektams, kurie būtų galėję pateikti pasiūlymą pagal pakeistas Pirkimo sąlygas, todėl šis pakeitimas neatitinka pirmojo Borta kriterijaus. Dėl atliko Pirkimo sąlygos pakeitimo potencialiems dalyviams nebuvo sudarytos vienodos, veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos sąlygos dalyvauti Pirkime, o tai lėmė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą.
Ta aplinkybė, kad pareiškėja Pirkimą vykdė vadovaudamasi Administracijos direktoriaus patvirtintomis Taisyklėmis, o taip pat ir Aprašu patvirtintoje tipinėje Sk-4 formoje nurodytu priminimu dėl terminų pratęsimo keičiant pirkimo (-ų) sąlygas, skaidrumo ir lygiateisiškumo principo pažeidimo neeliminuoja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017; kt.). Nors Pirkimo vykdymo metu galiojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose nebuvo detaliai reglamentuota kokiais atvejais keičiant Pirkimo sąlygas pakanka pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, o kokiais privaloma pirkimą nutraukti ir pradėti iš naujo, tačiau teismų praktika teisės taikymo ir aiškinimo aspektu keičiant pirkimų sąlygas, taip pat ir kriterijai, kuriais remiantis vertinama ar keičiamos pirkimo (-ų) sąlygos yra esminės, buvo suformuota, todėl pareiškėja būdama apdairi ir rūpestinga turėjo galimybes įvertinti ar pakeitus Pirkimo sąlygas nebus pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai ir atitinkamai pasirinkti elgesio modelį. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).
Pareiškėjos skundo argumentai, kad CPVA netinkamai interpretuoja ir aiškina Borta kriterijus, yra nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta, taikant pirmąjį Borta kriterijų vertinama potenciali galimybė, kad po pakeitimų galėtų atsirasti naujų dalyvių; šiam vertinimui nėra tiek svarbios faktinės aplinkybės, kad, pakeitus dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse nuostatas, naujų dalyvių neatsirado; daug svarbiau nustatyti pakeistos (ar siekiamos pakeisti) viešojo pirkimo sąlygos turinį ir jos taikymo padarinius, todėl ta aplinkybė, kad pakeitus Pirkimo sąlygas kvietimą priėmę subjektai nepateikė pasiūlymų, o konkursą laimėjęs dalyvis atitiko tiek pirminę, tiek ir pakeistą Pirkimo sąlygą, nėra reikšminga. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra paneigta aplinkybė, kad esmingai sumažinus teikėjų kvalifikacinių reikalavimų sąlygas galėjo atsirasti daugiau naujų dalyvių, todėl atliktas sąlygų pakeitimas nelaikytinas paprastu ar redakcinio pobūdžio ištaisymu. CPVA, nustačiusi, kad Pirkimo sąlygų pakeitimas neatitinka pirmojo Borta kriterijaus (pakeista esminė sąlyga), pagrįstai nevertino antrojo ir trečiojo Borta kriterijų, nes esminės Pirkimo sąlygų pakeitimas nenutraukus pirkimo negalimas. Į tai, kad pareiškėja pratęsė pasiūlymų pateikimo terminą ir pakeistas Pirkimo sąlygas išviešino, atsakovė atsižvelgė taikydama finansinę korekciją.
Europos parlamento ir tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, patvirtinto 2013 m. gruodžio 7 d., kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Reglamentas) 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės privalo užkirsti kelią pažeidimams, juos nustatyti ir ištaisyti. Pagal Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 9.3.7 papunktį, pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – CPVA). Vadovaujantis Projekto administravimo taisyklių 295 punktu, pažeidimus gali įtarti kiekvienas ES struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad įgyvendinančioji instituciją (CPVA) gavusi informaciją iš audito ir (ar) kitų institucijų apie galimą pažeidimą, vadovaudamasi ES ir nacionalinės teisės aktais, turi teisę pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą nepriklausomai nuo projekto (-ų) įgyvendinimo stadijos, o taip pat ir po projekto (-ų) užbaigimo (įgyvendinimo). Pareiškėja teigdama, kad CPVA atliktas pakartotinis Projekto patikrinimas yra neteisėtas, nes po Valstybės kontrolės atlikto audito nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos anksčiau, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2216-662/2021. Teisėjų kolegija, vertindama šį argumentą, pažymi, kad pareiškėjos nurodytos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Administracinėje byloje Nr. eA-2216-662/2021 buvo sprendžiamas klausimas ar audito institucijos pateiktas vertinimas/pasiūlymas/rekomendacija gali būti laikoma esmine naujai paaiškėjusia aplinkybe, pagal Projektų administravimo taisyklių 323 punktą sudarančia pagrindą atnaujinti pažeidimo tyrimą dėl kurio jau yra priimtas sprendimas, bet ne dėl CPVA teisės pradėti tyrimą dėl įtariamo pažeidimo, audito institucijos pateiktos informacijos pagrindu, todėl pareiškėjos nurodyta teismų praktika nagrinėjamo ginčo atveju netaikytina.
Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Pareiga užtikrinti tinkamą viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą tenka perkančiajai organizacijai (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis, ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi redakcija). Vadovaujantis Projektų administravimo taisyklių 464 punktu, už VPĮ ir kitų pirkimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus atsako perkančioji organizacija. Byloje nustatyta, kad pareiškėja jai tenkančių pareigų užtikrinti skaidrumo ir lygiateisiškumo pricipus neįvykdė, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovė pažeidė pareiškėjos teisėtus lūkesčius. Ta aplinkybė, jog padarytas pažeidimas paaiškėjo vėliau, teisinio vertinimo nekeičia. Vien tas faktas, kad CPVA po Pirkimo sąlygų pakeitimo projekto išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti, savaime nereiškia jog, kad pareiškėja galėjo įgyti lūkestį, jog gali Projektą įgyvendinti pažeidžiant teisės aktus ar kad atsakomybė už tinkamą Pirkimo atlikimą pasibaigė.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta ir atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad CVPA pagrįstai pakeitus Pirkimo sąlygų 4.2.6 punkto kvalifikacinių reikalavimus pripažino esminiais, neatitinkančiais Borta pirmojo kriterijaus, todėl pagrįstai konstatavo viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą.
Pareiškėja taip pat nesutinka su ginčijamu Sprendimu ir jo priedais pritaikyta 10 proc. finansine korekcija, teigdama, kad CPVA, spręsdama dėl finansinės korekcijos dydžio, pritaikė su pažeidimu nenusijusį Gairių 2.1 lentelės 9 (a) punktą ir neįvertino aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti pritaikytą finansinę korekciją. Pareiškėjos nuomone, Sprendimu pritaikyta finansinė korekcija turėtų būti nedaroma arba sumažinta iki 5 procentų.
Projekto administravimo taisyklių 307 punkte nustatyta, jog įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį: 1) atitinkantį su pažeidimu susijusią projekto išlaidų sumą, jei ją galima tiesiogiai nustatyti; 2) atitinkantį su pažeidimu susijusių projekto išlaidų dalį, kuri apskaičiuojama šių taisyklių 310 ir 311 punktuose nustatyta tvarka, jei su pažeidimu susijusių išlaidų negalima tiesiogiai nustatyti. Pagal Projekto administravimo taisyklių 311 punkto nuostatas, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka“. Projekto administravimo taisyklių 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo Gairėmis. Projekto administravimo taisyklių 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo laikantis proporcingumo principo, sprendžiant atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes, nurodytas 10.1.-10.4. papunkčiuose.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčijamu Sprendimu finansinė korekcija dėl nustatyto pažeidimo pagal analogiją pritaikyta pagal Gairių 2.1 lentelės 9 a punktą „Skelbime apie pirkimą nepaskelbiami atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijai (ir jų lyginamieji svoriai“). Teisėjų kolegijos nuomone, finansinė korekcija pritaikyta tinkamai parinkus artimiausią Gairėse nurodytą pažeidimą dėl esminių Pirkimo sąlygų, susijusių su tiekėjų kvalifikaciniais reikalavimais, pakeitimo. Teismas taip pat sutinka, su CPVA argumentais, kad Gairių 2.1 lentelės 4 punkte nurodytas pažeidimas „pasiūlymų priėmimo terminų nepratęsimas, kai pirkimo dokumentuose padaroma esminių pakeitimų“ taikomas reikšmingų pirkimo sąlygų pakeitimo atvejais, ką patvirtinta ir Gairių tekstas originalo kalba (reikšmingi pakeitimai angl. significant chantes), t. y. tais atvejais, kai pakeitimas, kuris nėra esminis, tačiau kurį suprasti ir reaguoti tiekėjams reikia papildomo laiko, todėl pareiškėjos nustatyto pažeidimo atveju netaikytinas.
Iš ginčijamo Spendimo motyvų matyti, kad CPVA taikydama pareiškėjai 10 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės atsižvelgė, į tai, kad: vykdomas supaprastintas pirkimas skelbiamų derybų būdu, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir nebuvo reikšmingas ES vidaus rinkai, nes juo nesidomėjo užsienio ūkio subjektai; apie pakeistas Pirkimo dokumentų nuostatas buvo paskelbta CVP IS; buvo gauta Pretenzija dėl nepakankamai pratęsto termino pasiūlymų pateikimui, į kurią buvo atsižvelgta; pasiūlymų pateikimo terminas buvo pratęstas 12 dienų, po Pretenzijos gavimo papildomai – 30 dienų; buvo gauti 2 tiekėjų pasiūlymai, todėl konkurencija buvo minimali; atmestų pasiūlymų nebuvo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad VPT, įgyvendinanti viešųjų pirkimų politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, pareiškėjai keičiant esmines Pirkimo sąlygas mažinant tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, nenurodė, kad šiuo atveju Pirkimą būtina nutraukti ir pareikalavo tik nustatyti ilgesnį pasiūlymų pateikimą terminą, ir šį nurodymą pareiškėja įvykdė, taip pat į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VPT patvirtinto Aprašo Sk-4 formoje įrašyta formuluotė „Primename: jeigu dėl pataisymų ar papildymų iš esmės keistųsi skelbimo apie pirkimą originale išdėstytos sąlygos, tai privalės būti pratęsti pasiūlymų pateikimo terminai“, pareiškėjos teigimu turėjo įtakos Pirkimo vykdymo eigai keičiant jo sąlygas, pareiškėjai ginčijamu Sprendimu ir jos priedais pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės mažintina iki 5 procentų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, todėl gali būti sprendžiamas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti 4 622,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro iš esmės sudaro skundo parengimas ir jo tikslinimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą negali būti paneigta argumentuojant kitos šalies (pralaimėjusios šalies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisiniu statusu, tačiau akcentuojama ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis (žr., pvz., 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-10-502/2019).
Administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2015 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2016 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 išaiškino, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir į tai, ar pagal bylos pobūdį advokato pagalba buvo būtina. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018; 2019 m. kovo 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019).
Įvertinęs ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, teismas pažymi, kad byla nėra itin didelė ir nebuvo išskirtinai sudėtinga sprendžiant teisinius klausimus. Pareiškėja, prašydama atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato ir advokato padėjėjo pagalbą, taip pat nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina pasitelkti advokatus (advokato padėjėjus). Pareiškėja savo patvirtintoje struktūroje, kuri skelbiama internetiniame puslapyje, turi Juridinį ir personalo administravimo skyrių, kuriame yra darbuotojų (valstybės tarnautojų), kurių funkcijos apima ir atstovavimą teismuose, įskaitant sudėtingais teisės klausimais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju neįrodyta, jog pareiškėja neturėjo galimybių savo jėgomis užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams kitais būdais nei sudarydama atstovavimo sutartį su advokatais. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1327-552/2015, 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2216-662/2021 ir kt.), todėl prašymas priteisti atstovavimo išlaidas netenkinamas.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Plungės rajono savivaldybės administracijos skundą patenkinti iš dalies.
Sumažinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 Plungės rajono savivaldybės administracijai pritaikytą finansinę korekciją nuo 10 procentų iki 5 procentų.
Likusią pareiškėjos Plungės rajono savivaldybės administracijos skundo reikalavimų dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos Plungės rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Saulius Jakaitis
Iveta Pelienė
Fausta Vitkienė