Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [Ik-3522-426-2011].doc
Bylos nr.: Ik-3522-426/2011
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A261-2024/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01695-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 33.3

(S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. birželio 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Arvydui Aranauskui,

atsakovo atstovei Laurai Daškevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundus atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui A. N., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

              Pareiškėjas A. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b.l. 1-4, 39-42), prašydamas:

1) įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) panaikinti 2011 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. BR6-(3.82)-5106 dalį, kurioje nurodyta išskaičiuoti 15 028,30 Lt sumą kaip ilgalaikę sankciją iš A. M. teisėtai skirtos išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, deklaruotus už 2010 metus ir priimti naują sprendimą, kuriuo įpareigoti atsakovą išmokėti A. M. likusią už 2010 metus skirtą išmokos 15 028,30 Lt sumą;

2) panaikinti Agentūros 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. BR6-(1.14)-7470 ir įpareigoti Agentūrą panaikinti A. M. 2009 m. skirtą ilgalaikę sankciją;

3) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 3R-194(AG-164/04-2011);

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

              Pareiškėjas nurodė, kad Komisija 2011 m. liepos 29 d. sprendimu Nr.3R-194(AG-164/04-2011) atmetė pareiškėjo skundą Agentūrai. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2011 m. liepos 13 d. skundu ginčijo ne Agentūros 2010 m. kovo 3 d. ir 2010 m. spalio 19 d. sprendimus, o Agentūros 2011 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. BR6-(3.82)-5106, tačiau Komisija dėl 2011 m. liepos 13 d. skunde nurodytų argumentų nepasisakė, todėl toks sprendimas yra nemotyvuotas ir neteisėtas. Nurodė, kad Agentūrai 2009 m. birželio 12 d. pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones gauti. Agentūra informavo pareiškėją, kad įvertinus 2009 metų paraiškos duomenis, nustatyta, jog kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotam laukui Nr. 1 (38,5 ha 5KV-2 (kviečiai (žieminiai)), nustatytas neatitikimas, t. y. šis laukas galimai yra deklaruotas kito pareiškėjo paraiškoje. Atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjui buvo pritaikyta ilgalaikė sankcija. Minėtoji ilgalaikė sankcija buvo pritaikyta, nes 28,5 ha 5KV-2 laukas buvo deklaruotas A. N.. Pareiškėjas, neįvertinęs visų aplinkybių ir teisinio reglamentavimo, atsiėmė paraišką nurodytam sklypo plotui. Pažymėjo, kad pagal A. N. skundą dėl grūdinių kultūrų derliaus vagystės Šiaulių rajono apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2010 m. birželio 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Minėtame nutarime nurodyta, kad A. M. neatlygintinai naudotis deklaruotą 38,5 ha sklypą buvo perdavęs sklypo savininkas A. N.. Taip pat konstatuota, kad A. M. pats vykdė žemės ūkio veiklą ir nėra duomenų, jog A. N. būtų šį sklypą savo lėšomis ir priemonėmis apsėjęs, užauginęs javus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad ilgalaikė sankcija išmokos papildomai daliai skirta vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir 2009 metų Taisyklės) 42.4 punktu, kuris negalėjo būti taikomas, nes ginčo sklypas nesudaro daugiau nei 50 proc. viso deklaruoto pasėlių ploto (2009 metų paraiškoje deklaruotas 88,51 ha ploto sklypas, o ginčo sklypo plotas – 38,5 ha). 2010 m. birželio 15 d. Agentūrai buvo pateikta paraiška gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 metais. 2010 m. rugpjūčio 30 d. prašymu-paaiškinimu Agentūra buvo informuota apie tai, kad minėtasis laukas buvo deklaruotas A. N.. Agentūra įvertinusi 2010 metų paraišką bei minėtąjį prašymą-paaiškinimą, telefonu informavo pareiškėją, kad jam yra skirta 16 925, 35 Lt išmoka, tačiau 2011 m. birželio 10 d. rašte Nr. BR6-(3.82)-5106 nurodė, kad iš pareiškėjui skirtos išmokos išskaičiuojama 15 028,30 Lt ilgalaikė sankcija, susidariusi pagal pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (11 216,80 Lt) ir susietąsias su gamyba papildomas nacionalines tiesiogines išmokas (3 811,50 Lt). Faktiškai pareiškėjui buvo išmokėtą 1 897,05 Lt suma. Pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 10 d. raštu kreipėsi į Agentūrą, prašydamas panaikinti ilgalaikę sankciją. Agentūra 2011 m. rugsėjo 8 d. raštu nurodė, kad jo prašymas negali būti tenkinamas. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuoja teismų praktika (Administracinė byla Nr. A662-2269/2011), manė, kad nurodyti faktai patvirtina paramos mokėjimo leistinumą.

              Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose (b.l. 15-17, 55-58) prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodė, kad 2009 m. spalio 20 d. raštu Nr. 1177562 pareiškėjas buvo informuotas, jog, atlikus 2009 metų paraiškos duomenų patikrinimą, nustatyti du asmenys deklaravę analogiškus laukus kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1. Pareiškėjo buvo prašoma pateikti žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kt. pagrindais) ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus. 2009 m. spalio 28 d. pareiškėjas, atsakydamas į minėtąjį Agentūros prašymą, nurodė, kad atsisako 28,50 ha ploto. Agentūra pažymėjo, kad 2009 metų Taisyklių 32 punkte nurodyta, kad jei pareiškėjas nori atsisakyti paramos už visą paraišką arba jos dalį, jis tai gali padaryti laikotarpiu nuo paraiškos pateikimo iki paramos gavimo dienos. Sankcijos už visos paraiškos arba jos dalies atsisakymą pareiškėjui netaikomos, jei iki paramos atsisakymo jis nebuvo informuotas apie Agentūros planuojamą patikrą vietoje arba paraiškoje aptiktas klaidas. Pareiškėjas paramos už minėtąjį lauką atsisakė po to, kai Agentūra informavo apie neatitikimą, nepateikė žemės valdymo teisę ir žemės dirbimą patvirtinančių dokumentų, todėl pagrindinė išmokos dalis pareiškėjui neskirta. Sankcija buvo pritaikyta vadovaujantis 2009 metų Taisyklių 41.1.5 punktu, kuriame nurodyta, kad, kai nustatytas didesnis nei 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, išmokos pagrindinė dalis už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais pareiškėjui nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija. Taip pat pareiškėjui nemokama ir išmokos papildoma dalis. Sankcija buvo pritaikyta vadovaujantis 2009 metų Taisyklių 42.4 punktu, kuriame nustatyta, kad, kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau nei 50 proc., išmokos papildoma dalis už visas susietomis išmokomis remiamas pasėlių grupes pareiškėjui nemokama ir taikoma ilgalaikė sankcija. Apie 2009 metų paraiškai pritaikytas sankcijas pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2010 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. BR6-1245433. Pareiškėjas buvo informuotas apie 2009 metų paraiškoje nustatytą tyčinio neteisingo deklaravimo atvejį ir tuo pagrindu jam taikomą ilgalaikę sankciją. Minėto sprendimo pareiškėjas neskundė, šiuo sprendimu pritaikytos sankcijos nėra užginčytos ir yra galiojančios. Atsakovas paaiškino, kad 2010 m. birželio 15 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 metus. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 (toliau – ir 2010 metų Taisyklės). Įvertinus minėtąją paraišką, pareiškėjui skirta 16 925,35 Lt parama, apie kurią pareiškėjas informuotas 2011 m. birželio 10 d. sprendimu. Šiame sprendime nurodyta, kad 2011 m. gegužės 30 d. iš pagrindinės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus už 2010 metus jam buvo išskaičiuota 15 028,30 Lt ilgalaikė sankcija, susidariusi pagal pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (11 216,80 Lt) ir susietąsias su gamyba nacionalines tiesiogines išmokas (3 811,50 Lt). Pareiškėjas minėtąjį sprendimą apskundė Komisijai, kuri skundo netenkino. 2011 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas pateikė prašymą, prie kurio pridėjo 2011 m. kovo 14 d. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 96-2-054-09. Šio nutarimo pagrindu pareiškėjas Agentūros prašė panaikinti 2009 metais jam skirtą ilgalaikę sankciją. Agentūra 2011 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-7470 informavo pareiškėją, kad prašymas negali būti tenkinamas ir nurodė, kad minėtasis nutarimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, kadangi žemės ūkio veiklos ir žemės valdymo teisės įrodymo dokumentus pareiškėjas privalėjo turėti teikdamas 2009 metų paraišką ir minėti dokumentai Agentūrai turėjo būti pateikti gavus 2009 m. spalio 20 d. raštą Nr. 1177562. Taip pat atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčo atveju negalėjo būti taikomas 2009 metų Taisyklių 42.4 punktas ir pažymėjo, kad paskaičiavus deklaruoto ploto perviršį, lyginant su faktišku plotu, procentinę išraišką, gautas 76,8046 proc. skirtumas ((88,51 ha - 50,01 ha)/50,01 ha) x 100 % = 76,8046 proc.: deklaruotas plotas (88,51 ha) 76,8046 procentais (arba 38,5 hektarais) viršijo faktiškai nustatytą plotą (50,01 ha), t. y., kaip numatyta 2009 metų Taisyklių 42.4 punkte, daugiau nei 50 proc.

              Trečiasis suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepimu (b.l. 124) su pareiškėjo skundu nesutiko.

              Nesutiko su skundo argumentu, kad 2011 m. kovo 14 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Šį pareiškėjo argumentą paneigia tai, kad 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas panaikino 2011 m. kovo 14 d. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros nutarimą bei 2011 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartį. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas buvo UAB „Žaliavų prekyba“ darbuotojas (vairuotojas-traktorininkas) ir deklaruotą 38,5 ha žemės sklypą dirbo atlikdamas darbines funkcijas bei naudodamas darbdavio techniką. Akcentavo, kad niekada nebuvo perdavęs pareiškėjui teisės valdyti 38,5 ha ploto sklypą.

 

II.

 

              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

              Nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui pritaikytos ilgalaikės sankcijos už 2009 metus išskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, jog pareiškėjas 2009 m. birželio 12 d. Agentūrai pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m., pagal kurią deklaravo 88,51 ha plotą tiesioginėms išmokoms gauti. Išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą 2009 metų paraišką Agentūra 2009 m. spalio 20 d. pranešimu Nr. 1177562 informavo pareiškėją apie deklaruotų duomenų neatitikimą. 2009 m. spalio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą prašydamas lauką Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) išbraukti iš deklaracijos, nes šį plotą deklaravo žemės savininkas A. N.. Agentūra 2010 m. kovo 3 d. raštu Nr. BR6-1245433 informavo pareiškėją, kad pagal 2009 metų paraiškoje pateiktus duomenis parama jam nėra skiriama. 2009 metų paraiškoje nustatytas tyčinis neteisingo deklaravimo atvejis, todėl pagrindinė išmokos dalis jam nemokama, vadovaujantis 2009 metų Taisyklių 41.1.5 punktu, o, vadovaujantis 2009 metų Taisyklių 42.4 punktu, nemokama išmokos papildoma dalis. Pareiškėjas 2010 m. birželio 15 d. Agentūrai pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m., pagal kurią deklaravo 49,68 ha plotą tiesioginėms išmokoms gauti. Agentūra 2010 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu dėl deklaruotų duomenų neatitikimo Nr. 1442170 informavo A. M., kad, atlikus 2010 metų paraiškos duomenų patikrinimą, nustatyta, jog kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas. Prašyta pateikti žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus su žemės sklypo planu ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus laukui Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtin.i)) Agentūra minėtame rašte prašė pateikti žemės valdymo teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus laukui Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)). 2010 m. rugpjūčio 30 d. raštais pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą ir nurodė, kad valdą Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo tik jis, kitas fizinis ar juridinis asmuo šiame žemės sklype jokios žemės ūkio veiklos nevykdė. Žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 5,15 ha, pareiškėjas valdo teisėtai pagal su UAB „Aukštaitijos ūkis“ 2008 m. balandžio 8 d. sudarytą nuomos sutartį. Paaiškino, kad jo teisėtai ir faktiškai dirbamą žemę galimai deklaravo A. N.. Šis asmuo sąmoningai ir tyčia neteisėtai deklaruoja A. M. dirbamus plotus tam, kad pasipelnytų pareiškėjo sąskaita ir pakenktų jam asmeniškai. A. M. Agentūrai papildomai pateikė 2010 m. birželio 14 d. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros nutarimą ir nurodė, kad A. N. pareiškėjo atžvilgiu panaudojus psichologinį smurtą, jis buvo priverstas 2009 metais savo noru atsisakyti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaravimo ir dėl to patyrė žalą – negavo tiesioginių išmokų bei prašė skirti jam teisėtai priklausančias išmokas. Agentūra 2011 m. spalio 19 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-6941 informavo pareiškėją, kad 2009 m. lapkričio 2 d. Agentūroje buvo gautas raštas, kuriuo A. M. atsisakė 38,50 ha ploto. Atsižvelgiant į 2009 metų Taisyklių 49 punktą, 2009 metų paraiškai pritaikyta sankcija dėl tyčinio neteisingo deklaravimo, apie kurią pareiškėjas buvo informuotas 2010 m. kovo 3 d. raštu. 2011 m. birželio 10 d. raštu Nr. BR6-(3.82)-5106 Agentūra informavo pareiškėją, kad pagal 2009 metų paraiškoje pateiktus duomenis jam yra skiriama 16 925,35 Lt paramos suma. Taip pat nurodė, jog, skaičiuojant paramą pagal 2009 metų paraišką, jam buvo pritaikyta 15 028,30 Lt ilgalaikė sankcija, susidariusi pagal: pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (11 216,80 Lt); susietąsias su gamyba papildomas nacionalines tiesiogines išmokas (3 811,50 Lt). Informavo, kad 15 028,30 Lt ilgalaikė sankcija 2011 m. gegužės 30 d. buvo išskaičiuota iš pagrindinės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus už 2010 deklaravimo metus. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtuoju sprendimu, jį apskundė Komisijai, kuri 2011 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 3R-194(AG-164/04-2011) pareiškėjo skundo netenkino. 2011 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė prašymą panaikinti ilgalaikę sankciją, nes paaiškėjo naujos aplinkybės. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. kovo 14 d. nutarimą baudžiamojoje byloje Nr. 96-2-054-09, kurio pagrindu prašė panaikinti 2009 metais skirtą ilgalaikę sankciją. Agentūra 2011 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-7470 informavo pareiškėją, kad jo prašymas, atsižvelgiant į 2011 m. kovo 14 d. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros nutarimą, negali būti tenkinamas. Minėtas nutarimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, kadangi žemės ūkio veiklos ir žemės valdymo teisės įrodymo dokumentus pareiškėjas privalėjo turėti teikdamas 2009 metų paraišką ir minėti dokumentai Agentūrai turėjo būti pateikti, gavus 2009 m. spalio 20 d. raštą Nr. 1177562. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros 2011 m. birželio 10 d. sprendimu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2010 m. kovo 3 d. sprendimo neskundė įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais, todėl šis sprendimas dėl ilgalaikės sankcijos skyrimo yra įsiteisėjęs ir galioja. Teismas, atsižvelgdamas į 2009 metų Taisyklių 4 punktą, nurodė, kad ilgalaikės sankcijos suma iš pareiškėjui priklausančių paramos sumų gali būti išskaičiuojama per 2009-2011 metų deklaravimo laikotarpį, todėl Agentūra pagrįstai, remdamasi 2010 m. kovo 3 d. sprendimu dėl ilgalaikės sankcijos pareiškėjui taikymo, 2011 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. BR6-(3.82)-5106 išskaičiavo 15 028,30 Lt dydžio ilgalaikę sankciją. Taip pat teismas nurodė, kad 2011 m. liepos 29 d. Komisijos sprendimas Nr. Nr. 3R-194(AG-164/04-2011) yra teisėtas ir pagrįstas. Pripažinus, kad ilgalaikė sankcija už 2009 metus buvo išieškota pagrįstai, nėra pagrindo naikinti 2011 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. BR6-(3.82)-5106 dalį, kuria atsakovas išskaičiavo 15 028,30 Lt sumą kaip ilgalaikę sankciją iš teisėtai skirtos išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, deklaruotus už 2010 metus, ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovę realiai išmokėti A. M. likusią už 2010 metus išmokos sumą 15028,30 Lt. Teismas nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 8 d. rašte Agentūra pagrįstai pažymėjo, kad 2011 m. kovo 14 d. Šiaulių rajono apylinkės nutarimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Pažymėjo, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne Agentūros 2011 m. rugsėjo 8 d. raštas BR6-(1.14)-7470, bet 2010 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. BR6-1245433, tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad Agentūros 2010 m. kovo 3 d. sprendimas buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, jis yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl nėra pagrindo įpareigoti Agentūrą panaikinti pareiškėjui 2009 metais skirtą ilgalaikę sankciją.

 

III.

 

Pareiškėjas A. M. apeliaciniu skundu (b.l. 157-162) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą, o pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į 2009 metų Taisyklių 39 punktą, nesutinka, kad, kad 2009 metų paraiška buvo vertinama vadovaujantis 2009 metų Taisyklėmis, o 2010 metų paraiška buvo vertinama, vadovaujantis 2010 metų Taisyklėmis.

2. Nurodo, kad 2011 m. kovo 13 d. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros nutarime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui 38,5 ha sklypą neatlygintinai naudotis buvo perdavęs sklypo savininkas A. N.. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas teisėtai, kitais pagrindais, kaip nurodyta 2009 metų Taisyklių 39 punkte, valdė 38,5 ha žemės sklypą. Minėtame nutarime taip pat patvirtintas ir faktas, kad pareiškėjas pats vykdė žemės ūkio veiklą.

3. Pažymi, kad, atsižvelgus į visus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, A. N. pats leido pareiškėjui naudotis ginčo sklypu, o pareiškėjas pats dirbo žemę ir vėliau ją deklaravo. Taigi, labiau tikėtina, kad minėtosios aplinkybės buvo, nei tikėtina, kad jų nebuvo.

4. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog 2009 metais pritaikyta ilgalaikė sankcija taikoma 3 metus, šiuo atveju 2009 - 2011 metus. Tai reiškia, kad išmokos apskaičiuojamos ir ilgalaikė sankcija išskaičiuojama už nurodytus metus. Pagal 2009 metų Taisyklių 39 punkto formuluotę (pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos faktą bei žemės valdymo teisę, išmokos mokamos, jei jis tą teisę įrodė iki išmokų mokėjimo pabaigos), akivaizdu, kad žemės ūkio veiklos faktą pareiškėjas įrodė 2011 m. kovo 13 d. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu, kuriame nurodyta, kad A. M., jo deklaruotą 38,5 ha sklypą, neatlygintinai naudotis buvo perdavęs sklypo savininkas A. N.. Pareiškėjo manymu, minėtasis nutarimas laikytinas 38,50 ha žemės ploto teisėtą valdymą patvirtinančiu dokumentus, o įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, nes ikiteisminis tyrimas truko pakankamai ilgai, todėl Šiaulių rajono apylinkės prokuratūra nutarimą priėmė tik 2011 m. kovo 14 d.

5. Pareiškėjas, neįvertinęs visų aplinkybių, atsiėmė paraišką nurodytam sklypo plotui, o dėl teisinio neišprusimo neapskundė Agentūros 2010 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. BR6-1245433. Vėliau, pareiškėjui gavus teisinę konsultaciją, tapo žinoma, kad sutartys (ir sutartis dėl neatlygintino naudojimosi žeme) gali būti perduodamos ne tik rašytinėmis bet ir žodinėmis sutartimis. Todėl apskundimo termino nustatymui svarbios faktinės aplinkybės, nustatytos baudžiamojoje byloje Nr. 96-2-054-09.

6. 2011 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apygardos administracinis teismas nutartimi panaikino 2011 m. kovo 14 d. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės ir 2011 m. gegužės 9 d. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimus, t. y. atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl A. M.. Pareiškėjo manymu, nebuvo tinkamai ištirti visi pateikti bylai įrodymai ir įvertintos aplinkybės, susijusios su pasėlių deklaravimu ir ilgalaikės sankcijos taikymu, o ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad žodiniu susitarimu žemė buvo perduota pareiškėjui naudotis.

              Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 176-177) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir išreikalauti visą su ginču susijusią medžiagą iš Vilniaus apygardos administracinio teismo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Pažymima, kad žemės ūkio veiklos ir žemės valdymo teisės įrodymo dokumentus pareiškėjas privalėjo Agentūrai pateikti, gavęs Agentūros 2009 m. spalio 20 d. raštą Nr. 1177562, t. y. iki išmokų mokėjimo pabaigos, kaip nurodyta 2009 metų Taisyklių 39 punkte. Pareiškėjas, gavęs Agentūros 2009 m. spalio 20 d. raštą Nr. 1177562, nesiėmė aktyvių veiksmų įrodyti žemės ūkio veiklos ir žemės valdymo teisę ir atsisakė deklaruoto 38,50 ha ploto. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-2-054-09 pradėtas 2009 m. gruodžio 28 d. (t. y., praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po pareiškėjo 2009 m. paraiškos Agentūrai pateikimo ir daugiau nei 2 mėnesiams po Agentūros 2009 m. spalio 20 d. rašto Nr. 1177562 pareiškėjui išsiuntimo) pagal A. N. 2009 m. gruodžio 22 d. gautą skundą dėl grūdinių kultūrų derliaus vagystės. Taigi, tokios bylos aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėjas jokių veiksmų įrodyti deklaruotame sklype žemės ūkio veiklos ir žemės valdymo teisę nesiėmė ir atsisakė 38,50 ha ploto, tuo patvirtindamas, kad nepretenduoja į paramą už minėtą deklaruotą plotą.

2. Nurodo, kad pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2011 m. gruodžio 22 d. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros nutarimas, negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu faktą, kad pareiškėjas teisėtai valdė žemės sklypą, o ikiteisminio tyrimo baigtis baudžiamojoje byloje Nr. 96-2-054-09 neturi ir negali turėti jokios įtakos nagrinėjamai administracinei bylai, t. y. sprendžiant klausimą, ar Agentūros 2011 m. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

              Trečiasis suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.179-181) prašo apeliacinį skundą atmesti bei išreikalauti iš Šiaulių apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-69-282/2012 2009 m. gegužės 13 d. ir 2009 m. lapkričio 5 d. A. M. liudytojo apklausos protokolų patvirtintas kopijas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teisme. Papildomai pateikiami šie argumentai:

1. Nurodoma, kad 2011 m. gruodžio 22 d. 2011 m. kovo 13 d. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros nutarimas buvo apskųstas ir šiuo metu dar nėra išnagrinėtas. Į šią faktinę aplinkybė būtina atsižvelgti, vertinant minėtame dokumente nurodytus duomenis.

2. Akcentuojama, kad 2010 m. birželio 14 d. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros nutarime nurodyti pareiškėjo padaryti pažeidimai, susiję su tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų administravimo bei kontrolės taisyklėmis (pavyzdžiui, A. N. 2009 metais pardavė žemės sklypą. Naujasis sklypo savininkas leido pareiškėjui sklypą deklaruoti, o pareiškėjas minėtąjį sklypą leido deklaruoti trečiajam asmeniui ir t. t.).

3. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjas 2008 metais nuomojosi žemės ūkio techniką ir pareiškėjo lėšomis buvo atlikti kiti žemės ūkio darbai. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose pareiškėjas sutinka, kad A. N. pareiškėjui davė nurodymus bei suteikė reikiamas žaliavas. 2008 metų rudenį pareiškėjas neturėjo technikos, skirtos žieminių kviečių sėjimui, o tokią techniką turėjo A. N. bei UAB „Žaliavų prekyba“. Taigi tam, kad pareiškėjas gautų 2009 metų žieminių kviečių derlių, darbus turėjo atlikti būtent 2008 metų rudenį. Be to, pareiškėjas niekada nebuvo ginčo žemės savininkas. Taip pat pareiškėjas minėtosios žemės niekada nesinuomojo. Šis atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas grindžiamas tuo, kad tretieji asmenys tvarkė dokumentus, susijusius su pareiškėjo turimu jaunojo ūkininko statusu, o pareiškėjas šiuose veikose dalyvavo tik formaliai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Atsakovo atstovė paaiškino, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašė ji atmesti.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

              Byloje ginčas kilo dėl A. M. pritaikytos ilgalaikės sankcijos už 2009 metus išskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

              Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Agentūra 2009 m. spalio 20 d. informavo pareiškėją, jog, atlikus pareiškėjo pateiktos paraiškos gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2009 metais, patikrinimą nustatyti neatitikimai. Agentūra paprašė pateikti kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 žemės valdymo (nuosavybės, nuomos) teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus. 2009 m. spalio 29 d. pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą, prašydamas išbraukti minėtąjį žemės sklypą, nes jį yra deklaravęs žemės savininkas A. N.. 2010 m. kovo 3 d. Agentūra informavo pareiškėją, kad, remiantis 2009 metų Taisyklių 49 punktu, 2009 metų paraiškai pritaikyta sankcija dėl tyčinio deklaravimo. Pareiškėjas 2010 m. birželio 15 d. Agentūrai pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. 2011 m. birželio 10 d. Agentūra nurodė, kad 2011 m. gegužės 30 d. ilgalaikė sankcija buvo išskaičiuota iš pagrindinės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus už 2010 deklaravimo metus. 2011 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas Agentūrai kartu su prašymu panaikinti ilgalaikę sankciją pateikė ir 2011 m. kovo 14 d. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros nutarimą, kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę.

              Pažymėtina, kad Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188, 39 punkte įtvirtinta nuostata, kad, jeigu patikros metu nustatoma, kad du ar daugiau subjektų deklaravo tą patį žemės ūkio naudmenų ar pasėlių plotą, parama mokama pareiškėjui užsiimančiam žemės ūkio veikla ir turinčiam žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus. Žemės ūkio veikla įrodoma pagal turimus gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, patvirtinančius minėtos veiklos faktą. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos faktą bei žemės valdymo teisę, išmokos mokamos, jei jis tą teisę įrodė iki išmokų mokėjimo pabaigos.

              Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas, nepateikdamas Agentūrai žemės valdymo (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) teisę patvirtinančių dokumentų ir prašydamas išbraukti ginčo sklypą, tinkamai nerealizavo savo teisės gauti paramą. Pažymėtina ir tai, kad 2011 m. kovo 14 d. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros nutarimas negali būti pripažįstamas valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančiu dokumentu.

              Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų visumą bei į teisinį santykių reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė įstatymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

              Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

              Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

 

Stasys Gagys

 

 

Dainius Raižys

 

 

Virginija Volskienė