Nuorašas           

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. sausio 25 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė,

sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,

dalyvaujant pareiškėjai D. T.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos D. T. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties panaikinimo, 

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariate 2011-06-22 gautas D. T. pareiškimas, kuriuo pranešama apie V. G. galimai padarytą jos atžvilgiu nusikalstamą veiką. Pareiškėja nurodo, kad 2011-06-07 su pastaruoju sudarė pirkimo-pardavimo sandorį, pagal kurį V. G. jai turėjo pervesti 30 000 Lt. Be to, su V. G. žodžiu buvo sutarusi, kad kitus - 29 000 Lt, kurie sutartyje nėra aptarti, jis pervesiąs atskiru pavedimu. Tai V. G. ir buvo padaręs sutarties pasirašymo dieną banke. Tačiau kitą dieną norėdama pasitikslinti, ar pinigai pasiekė sąskaitą, sužinojo, jog pavedimą 29 000 Lt sumai, 2011-06-07 vakare, V. G. atšaukė. Tokiu būdu pareiškėja mano buvusi apgauta, kadangi iki šiol 29 000 Lt jai nėra sumokėti, V. G., pastaruoju metu, į jos skambučius neatsiliepia.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato tyrėja Olga Vilbkaitė 2011-07-07 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavusi, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Edita Anforavičienė 2011-11-04 nutarimu atmetė pareiškėjos D. T. skundą dėl tyrėjos O. Vilbikaitės 2011-07-07 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstumo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-28 nutartimi pareiškėjos D. T. skundas dėl prokurorės 2011-11-04 nutarimo atmestas (skundo medžiaga, b. l. 17-19).

Skundu pareiškėja D. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-28 nutartį, kuria paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Mano, kad prokuroro nutarime ir skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti jos skundų atmetimo motyvai tėra teoriniai samprotavimai, kuriais remiamasi, siekiant pateisinti priimamus sprendimus. Pareiškėjos nuomone, sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra nepagrįstas, priimtas neištyrus faktinių aplinkybių, tiesioginių įrodymų, neatsižvelgus į pareiškėjos prašymą apklausti liudytoją, kuri dalyvavo jos ir V. G. bei jo draugų pokalbiuose ir girdėjo derybas dėl kainos, taip pat į prašymą patikrinti jos mobiliojo telefono žinutes, kuriose V. G. nurodo tikslią perkamo objekto kainą, bei patikrinti Swed banko atliktos operacijos teisėtumą.

Pareiškėjos nuomone, V. G. veiksmai rodo jo iš anksto turėtą tikslą užvaldyti apgaule jos turtą. Tai, pasak pareiškėjos, pagrindžia pastarojo prašymai pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti tik dalį sutartos sumos, sutartą pinigų sumą pervesti dviem mokėjimo nurodymais, taip pat tikslus išankstinis žinojimas, kad jis turės galimybę vieną iš mokėjimo nurodymų atšaukti. Pareiškėjos teigimu, V. G. aiškinimas, kad jis norėjo jai paskolinti pinigus, yra nepagrįstas, kadangi ji pastarojo nepažinojo. V. G. atsiliepė į jos skelbimą dėl patalpos pardavimo ir su juo buvo tartasi tik dėl kainos.

Pareiškėja mano, kad remiantis V. G. paaiškinimu, daroma klaidinga ir nepagrįsta išvada, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. požymių, kad pastarasis pareiškėjos atžvilgiu apgaulės baudžiamosios teisės prasme nenaudojo. Toks teiginys, pasak pareiškėjos, neparemtas faktinėmis aplinkybėmis. Priešingai, nagrinėjamu atveju civiliniai santykiai peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius, kadangi V. G. veikė sąmoningai, turėdamas išankstinį tikslą pareiškėją apgauti, t.y. veikė tyčia.

Skunde pažymima, kad pareiškėja yra pareiškusi ieškinį civilinio proceso tvarka, tačiau bylos nagrinėjimas sustabdytas. Tuo tarpu atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjos prašymų atmetimas sąlygoja tai, kad neatskleidžiama nusikalstama veika. Tokiu būdu pažeidžiami baudžiamojo proceso reikalavimai.

Teismo posėdyje pareiškėja D. T. savo skundą palaikė.

Išnagrinėjus pareiškėjos D. T. skundą, teismui pateiktą atsisakyti pradėti ikiteisminio tyrimo Nr. 17-AT-01893-11 bei skundo nagrinėjimo medžiagas, daroma išvada, jog pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.  

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato  tyrėjos O. Vilbkaitės 2011-07-07 nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal D. T. skundą, nenustačius, jog būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau BPK) 3 str. 1 d. 1 p.). Tai yra viena iš BPK 3 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

Tokią išvadą leidžia daryti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 17-AT-01893-11 surinktų dokumentų bei D. T. skundo argumentų analizė. Todėl prokurorės 2011-11-04 nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-11-28 nutartyje nurodyti pareiškėjos skundų atmetimo motyvai dėl esminių aplinkybių yra teisingi ir pagrįsti, jų argumentacija pakankama.

BK 182 str. numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės naudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Gi apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu, t.y. perduoti turtą, perleisti turtinę teisę, atsisakyti realizuoti savo turtinę teisę, prisiimti turtinius įsipareigojimus ir pan. Suteikimas duomenų, kurie objektyviai negali suklaidinti vidutinių gabumų nukentėjusiojo, nesudaro apgaulės turinio požymio.

Sprendžiant iš pareiškėjos D. T. nurodytų aplinkybių, ji V. G. pardavė kūrybinę dirbtuvę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 59 000 lt. 2011-06-07, tarp jos ir V. G. buvo sudaryta šių patalpų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią, kaip teigia pareiškėja, pastarasis turėjo jai sumokėti 30 000 Lt. Sutartyje nurodyta suma, mokėjimo nurodymu Nr. 1, 2011-06-07, buvo pervesta į D. T. sąskaitą Swed banke (medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 17-AT-01893-11, b.l. 2-4, 7-8, 11). Tokiu būdu pareiškėja siekia V. G. atžvilgiu inicijuoti baudžiamąjį procesą dėl to, kad pastarasis nesumoka jai likusios, žodžiu sutartos, 29 000 Lt sumos, kurią, sandorio patvirtinimo dieną, t.y. 2011-06-07, V. G. taipogi buvo pervedęs į D. T. sąskaitą banke Snoras, tačiau šį mokėjimo nurodymą, pastarasis tą pačią dieną atšaukė. 29 000 lt suma, pareiškėjos teigimu, iki šiol jai nėra sumokėta.

Tačiau vien paprasto pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir/ ar paties sandorio fakto įrodinėjimu nesudaro apgaulės sukčiavimo sudėtyje požymio. Tam, kad būtų galima konstatuoti esant sukčiavimą, nepakanka susitarimo nevykdymo. Reikia nustatyti suklaidinimą dėl ketinimų, o suklaidinimas dėl ketinimų turi būti lydimas apgaulės elementų, kurie apsunkintų asmens identifikavimą ar paties sandorio fakto įrodinėjimą ( baudžiamoji byla Nr. 2K-293/202). Tuo tarpu teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kuriuose būtų išreikštas pareiškėjos suklaidinimas, apsunkinantis patenkinti jos interesus civilinio proceso tvarka.

Kaip nurodo ir pati pareiškėja, sandorio sudarymo sąlygos jai buvo gerai žinomos, t.y. ji pati sutiko, kad raštu sudarytoje patalpų pirkimo-pardavimo sutartyje būtų nurodyta tik dalis sandorių šalių sutartos kainos, t.y. 30 000 Lt, o likusi pinigų dalis – 29 000 Lt, neįtraukiant jos į sutartį, būtų pervesta atskiru banko pavedimu. Sandoris buvo sudarytas D. T. valia, todėl galimai dėl mokestinių prievolių išvengimo, pareiškėja, sutikdama su tokiomis sandorio sąlygomis, sąmoningai prisiėmė riziką dėl tokio sandorio galimų teisinių pasekmių.

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad ultima ratio principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai pažymima skundžiamoje nutartyje, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai pirmiausia yra civilinio proceso teisės reguliavimo dalykas, todėl baudžiamoji atsakomybė, kaip paskutinė priemonė, kuria galima užkirsti kelią teisės pažeidimams, esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma, o dėl, pareiškėjos nuomone, netinkamai įgyvendinamo sandorio kylantys neaiškumai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, juolab, kad kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenų, pareiškėja dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu jau kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme civilinė byla, kurios šalimis yra pareiškėja D. T. ir V. G. (bylos Nr. 2-35-155/2012, teisminio proceso Nr. 2-03-3-03396-2011-3), nėra išnagrinėta, 2011-12-14 teismo protokoline nutartimi pareiškėjos prašymu priimtas sprendimas bylos nagrinėjimą atidėti iki bus išspręstas ikiteisminio tyrimo V. G. atžvilgiu inicijavimo klausimas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Aukščiau išdėstytų aplinkybių bei skunde aukštesniajam teismui nurodytų argumentų analizė leidžia konstatuoti, jog pareiškėja nepagrįstai siekia savo iš civilinės teisės kylančias teises bei interesus apginti baudžiamosios teisės priemonėmis, pažymint tai, kad sandorio sąlygų atitinkamas traktavimas nesudaro pagrindo sandorio įgyvendinimo procese dalyvaujančių asmenų atžvilgiu inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą, nedaro esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms bei nekelia grėsmės tokiai žalai atsirasti. Kita vertus, kaip aukščiau minėta, pareiškėja turi teisę, jos nuomone, galimai pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka, įstatymų numatyta tvarka teismui pateikdama visus ginčo sprendimui reikšmingus duomenis. Taipogi reikia pažymėti, kad jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja dalyvaujančio byloje ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, jau pats įstatymas įpareigoja teismą apie tai pranešti prokurorui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 str. 1 d). 

Skundo argumentas, jog sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą V. G. atžvilgiu priimtas neištyrus pareiškėjos nurodomų aplinkybių, taipogi nepagrįstas.

BPK 168 str. pagrindu ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi teisę gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui atlikti papildomus proceso veiksmus: atlikti apklausas, gauti iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų reikalaujamus duomenis ar dokumentus ir kita. Tačiau nurodytas straipsnis neįpareigoja minėtų pareigūnų atlikti visus įmanomus procesinius veiksmus tais atvejais, kai iš gauto skundo, pareiškimo, pranešimo ar kitų prie jų surinktų dokumentų yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo. Kita vertus, pareiškėjos nurodomoms aplinkybėms ištirti, priešingai nei teigia ši, pareiškimą tyrusios tyrėjos iniciatyva visgi buvo išreikalauti ir kiti papildomi duomenys, ir įvertinus surinktų duomenų visetą, priimtas 2011-07-07 nutarimas (medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 17-AT-01893-11, b.l. 5, 7-10, 11, 12). 

Taigi, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos skundą dėl V. G. galimai nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 182 str., padarymo nebuvo jokio procesinio pagrindo, nes sprendžiant iš tiriant skundą nustatytų aplinkybių, nebuvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kas ir buvo pagrįstai konstatuota skundžiamuose procesiniuose dokumentuose.

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

              pareiškėjos D. T. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                                  Audronė Kartanienė

Nuorašas tikras :

Teisėja                                                                                                                                               Audronė Kartanienė