Civilinė byla Nr. 2S-1495-324/2015
Procesinio sprendimo kategorijos:
99.1.5.; 121.17; 122.4.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13815/2001 pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei G. K. dėl santuokos nutraukimo,
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2001 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13815/2001 nutraukė G. K. ir L. K. santuoką. Teismo nutartis įsiteisėjusi. 2015 m. balandžio 17 d. ieškovas L. K. pateikė prašymą grąžinti žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė ir skyrė 150 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad analogiškas 2015 m. sausio 13 dienos ieškovo prašymas yra atmestas 2015 m. vasario 13 d. nutartimi. Šią nutartį apeliacinės instancijos teismas 2015 m. balandžio 13 d. paliko nepakeistą. 2015 m. balandžio 17 d. prašyme ieškovas nenurodė jokių naujų prašymą grindžiančių aplinkybių. Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškovui išaiškino piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad nutartis yra be teisinio pagrindo.
2015 m. balandžio 17 d. teismui jis pateikė ne procesinį dokumentą, o asmeninį raštą teisėjai Aušrai Barškietytei. Raštas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų.
Teismas pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 17 straipsnį.
Teismas negalėjo taikyti CPK 95 straipsnio, nes civilinė byla Nr. 2-13815/2001 pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei G. K. dėl santuokos nutraukimo yra išnagrinėta. 2014 m. lapkričio 3 d. nutartyje teismas nurodė, kad ieškovas nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas grąžinti žyminį mokestį ir paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties dalies, kuria apeliantui paskirta bauda.
Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį teismo nutartis atskiruoju skundu gali būti apskųsta CPK numatytais atvejais ir tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Tuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje teisingai nurodė, kad jos dalis dėl baudos skyrimo neskundžiama. Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal CPK 107 straipsnio 2 dalį dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi, įstatymų leidėjas nenumato galimybės apskųsti teismo nutartį, kuria taikyta bauda dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, tačiau leidžia teikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. Nutartis, kuria paskirta bauda, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.
Nutarties dalis, kuria apeliantui paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Šiai aplinkybei paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas nutraukia apeliacinį procesą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties dalies, kuria apeliantui paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 338 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Dėl nutarties dalies, kuria atmestas apelianto prašymas grąžinti žyminį mokestį.
Pagal CPK 87 straipsnio 4 dalį pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį. Šis terminas yra naikinamasis. Pagal CPK 75 straipsnį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam terminui jiems atlikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas 2001 m. spalio 4 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos su G. K. nutraukimo (t.1 b. l. 4). Už ieškinį apeliantas sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 68 Lt, nuo kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimo prašė atleisti arba jo sumokėjimą atidėti (t.1 b.l. 5). Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovą nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atleido, 2001 m. lapkričio 21 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo (t.1 b.l. 22). Sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas, yra įsiteisėjęs. Apeliantas Kauno apylinkės teismui 2015 m. balandžio 17 d. pateikė prašymą grąžinti žyminį mokestį (t.2 b.l. 66). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apeliantas, pateikdamas prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo po daugiau negu trylikos metų, praleido įstatyme numatytą naikinamąjį dviejų metų terminą prašymui pateikti, todėl sumokėta žyminio mokesčio dalis negrąžintina.
Atmestinas apelianto argumentas, kad 2015 m. balandžio 17 d. teismui jis pateikė ne procesinį dokumentą, o asmeninį raštą teisėjai. Civilinėse bylose su teisėjais nesusirašinėjama. Remiantis CPK 110 straipsniu, dalyvaujantys byloje asmenys teikia ne teisėjams skirtus asmeninius raštus, o procesinius dokumentus. Ieškovo prašymas iš esmės atitiko CPK 111 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus procesinio dokumento formai ir turiniui: jame apeliantas nurodė teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimą, prašymą teikiančio asmens vardą, pavardę, adresą, prašymo datą, suformulavo prašymo dalyką (grąžinti sumokėtą žyminį mokestį), nurodė civilinės bylos Nr. 2-13815, prašymą pateikė teismo ekspedicijos darbuotojams, prašymas užregistruotas Nr. X7034. Vadovaudamasis turinio viršenybės prieš formą principu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį prašymą laikė procesiniu dokumentu.
Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 17 straipsnis, draudžiantis piktnaudžiavimą teisėmis, nustato, kad jokia šios Konvencijos nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui teisę vykdyti kokią nors veiklą ar atlikti kokius nors veiksmus, kuriais siekiama panaikinti kokias nors šioje Konvencijoje numatytas teises ir laisves ar jas daugiau apriboti nei numatyta šioje Konvencijoje. Teigdamas apie šio straipsnio pažeidimą, apeliantas Konvencijos nuostatų nesusieja su ginčo klausimu, šis jo argumentas yra deklaratyvus, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
Remiantis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo grąžinti žyminį mokestį, tinkamai pritaikė procesinės teisės normą, todėl nekeistina apeliacine tvarka įvertinta nutarties dalis, kuria atmestas apelianto prašymas grąžinti sumokėtą žyminio mokesčio dalį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovo L. K. prašymas grąžinti žyminį mokestį.
Nutraukti apeliacinį procesą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties dalies, kuria ieškovui L. K. skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Teisėja Virginija Gudynienė