Civilinė byla Nr. e2-46-570/2021
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00762-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.1;1.1.4.2.2;1.3.7.8;1.3.9.2.2;2.6.10.5.2.4.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 23 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė,
sekretoriaujant Rimai Leonavičiūtei, Ingridai Gudaitienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei A. D.,
atsakovui A. K.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės . (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė, įmonė, darbdavys) prašo priteisti iš atsakovo A. K. (toliau - darbuotojas, atsakovas) 2146,50 Eur turtinės žalos atlyginimo; 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir atstovas teismo posėdyje nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra transporto ir logistikos paslaugų įmonė, kuri užsiima lengvųjų automobilių pervežimu tarptautiniais maršrutais. Atsakovas A. K. nuo 2018-03-02 iki 2018-05-22 dirbo įmonėje autovežio vairuotoju-ekspeditoriumi. 2018-03-02 įsakymu ieškovė pavedė atsakovui įmonės autovežiu VOLVO FM v/n (duomenys neskelbtini) pervežti krovinius (automobilius) maršrutu Belgija- Prancūzija-Belgija. Atsakovas prieš pradėdamas vykdyti darbines funkcijas buvo pasirašytinai supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareigine instrukcija (toliau vadinama Instrukcija) kurios 20 p. įtvirtinta atsakovo atsakomybė už savalaikį pavestų užduočių vykdymą, o 20.5 punkte – vairuotojo pareiga saugiai tvirtinti krovinius ir užtikrinti saugų krovinio vežimą visą kelionės laiką, 23 p. kad vairuotojo padaryta žala išieškoma įstatymų nustatyta tvarka. Vairuotojas turėjo paimti keletą automobilių iš Antverpeno uosto ir pristatyti gavėjams. Automobilių pasikrovimo metu jokie pažeidimai nebuvo užfiksuoti, tačiau jau pristačius gavėjams, 2018-03-21 Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR) 0001691, užfiksuoti krovinio pažeidimai, t.y. į nusikrovimo vietą krovinys pristatytas su apgadinimais - transporto priemonei 019683 subraižytas priekinis bamperis. Šią faktinę aplinkybę atsakovas pripažino ir CMR važtaraštyje patvirtino savo parašu. Dėl šios žalos atlyginimo ieškovas 2018-05-11 gavo žalos dokumentą Nr. PZ834, kuriuo buvo reikalaujama atlyginti 262,5 Eur žalą. Ją ieškovas sumokėjo. Tos pačios komandiruotės metu, 2018-04-10 žalos aktu fiksuota kito gabento krovinio apgadinimas – automobilio Fiat 500X ratlankio subraižymas ir oksidacija. Šį pažeidimą atsakovas taip pat pripažinęs ir parašu patvirtinęs važtaraštyje. 2018-04-16 ieškovas dėl padarytos žalos gabentam kroviniui, gavo 946,30 Eur pretenziją ir reikalavimą ją atlyginti. Ieškovas atsakovo veiksmais padarytą žalą padengė visiškai, tai atsispindi 2018-06-04 Tarpusavio skolų užskaitymo akte ir pridedamuose mokėjimo pavedimuose. Tos pačios komandiruotės metu atsakovas apgadino ieškovui priklausančią transporto priemonę VOLVO FM, v/n (duomenys neskelbtini), t. y. sulaužė galinį autovežio žibintą. Pagal 2018-04-16 PVM sąskaitą faktūrą DTSB1804086, už galinio žibinto keitimą ir remonto darbus, ieškovas sumokėjo 171,90 Eur. Ši suma yra pridėta prie tai pačiai kompanijai mokėtos kitos ieškovo sumos - 234,87 Eur, kuri neturi nieko bendra su atsakovu ir traukta į bendrą 2018 04 16 sumokėtą sumą - 406,77 Eur. Be to, buvo gautas 2018-04-09 - žalos dokumentas Nr.PZ925. Žala 765,8 Eur. Gavėjas Marci group pretenzijoje nurodė, kad žala padaryta už 765,80 Eur – taip pat ratlankio oksidacija su įbrėžimu. Jo atlyginta Marci group Atsakovas sugrįžęs iš reiso darbe nepasirodė, todėl 2018-04-17 įsakymu Nr. 20180417-1, nuo 2018-04-17 atsakovui buvo fiksuojamos pravaikštos, o 2018-05-22 direktoriaus įsakymu Nr. 20180522-1 už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atsakovas atleistas. Iš viso ieškovei atsakovas padarė 2146,50 Eur žalą. Dėl žalos padarymo atsakingas darbuotojas A. K., kadangi jis įsipareigojo vykdyti darbinius įsipareigojimus pagal bendrovėje nustatytą tvarką, pareiginę instrukciją, darbo tvarkos taisykles ir kita. Atsakovas buvo pakankamai patyręs vairuotojas, vykęs jau ne į vieną reisą, turintis praktikos vežant didelių gabaritų krovinius. Ieškovo teigimu, atsakovas elgėsi neapdairiai, neatsakingai ir aplaidžiai, kas prilygsta tyčiniams veiksmams. Vežėjo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“, tačiau draudimo kompanija žalos neatlygino, kadangi sutartyje numatyta draudimo išskaita (1500 Eur frančizė) buvo didesnė už kiekvieno įvykio žalos dydį. Ieškovės autovežis Kasko draudimu draustas nebuvo, tai žala už žibinto apgadinimą netgi negalėjo būti atlyginama. Teismo posėdyje apklaustas įmonės vadovas E. S. nurodė, kad jų įmonė buvo neseniai įsikūrusi, jauna įmonė, todėl 2017-2018 metais draudimo geresnėmis sąlygomis gauti negalėjo, mažesnės išskaitos nebūtų gavę ir kitose draudimo bendrovėse. O vairuotojas turėjo apžiūrėti pasikraunamus automobilius ir nustatęs, kad jie turi defektų, nedelsiant informuoti darbdavį ir jų nesikrauti. Tačiau A. K. nei jam, nei vadybininkui neskambino, elgėsi savavališkai, o po to sugrįžęs iš reiso paliko autovežį ir darbe nepasirodė. Todėl teko žymėti pravaikštas, o po to atleisti už šiurkštų pareigų nevykdymą. Patvirtino, kad vairuotojo padarytą žalą automobilių gavėjams atlygino įmonė ir įgijo regreso teisę žalą padariusį asmenį.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutinka visiškai. Nurodo, kad pas ieškovę dirbo vairuotoju ekspeditoriumi ir į reisą išvyko tik vieną kartą. Dėl žalos paaiškino, jog jis pasikrovė iš Antverpeno jūrų uosto keturis automobilius, kurie buvo atplukdyti laivu iš Meksikos ar Amerikos. Automobiliai buvo apdulkėję, todėl juos apžiūrėti ir pastebėti bamperio įbrėžimus ar ratlankių oksidaciją be specialių priemonių buvo įmanoma. Juolab, kad tam jis neturėjo specialių priemonių (tik prožektorių). Automobilių apvalyti skuduru niekas neleido, nes tai buvo nauji automobiliai ir juos skubiai krovė. Pačiame uoste yra patvirtintos taisyklės ir iškabinti skelbimai laikytis 1,5 m. atstumo nuo automobilio. Todėl jis maždaug vieno metro atstumu apėjo kiekvieną automobilį aplinkui, apžiūrėjo ir nepamatęs jokių defektų, juos leido krauti. Darbdaviui neskambino. Tvirtina, kad automobilio pakrovimo, gabenimo ir nukrovimo darbai vyko įprastai, yra įsitikinęs, kad atliko tinkamai jam pavestas funkcijas, o iš kur atsirado automobilių apgadinimai, negali nurodyti, nes nežino. Mano, kad oksidacija ir įbrėžimai atsirado automobilius ilgą laiką transportuojant jūra. Nurodė, kad darbdavys nesuteikė jokių darbo priemonių, kuriomis būtų galima visapusiškai patikrinti ar automobilis nėra apgadintas. Mano, kad ši aplinkybė yra svarbi, nes automobilių pakrovimas gali būti atliekamas bet kuriuo paros metu. Atsakovas tvirtina, kad jis, prieš pakraudamas automobilius visada juos apžiūri. Kadangi kitos darbo priemonės nėra suteiktos, todėl automobilio apžiūra yra tik vizualinė. Teigia, kad pagal vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginę instrukciją vairuotojas neatsako už automobilių apgadinimus, kurie atsirado automobiliams būnant saugojimo aikštelėse prieš pakrovimą. Be to, teigia, kad jis nebuvo įpareigotas užtikrinti, kad apgadintas automobilis nebūtų priimamas pervežimui, kadangi jo pagrindinė pareiga yra saugiai išvežioti transporto priemones. Mano, kad ieškovas pirmiausia turi įrodyti, kad žala atsirado automobilių transportavimo metu dėl jo kaltės. Juolab, kad fiksuotas krovinio apgadinimas – ratlankio AVD oksidacija niekaip negalėjo atsirasti jam pervežant automobilius, nes tai savaiminio sugedimo ilgalaikis procesas, dėl kurios tariamai atsirado 946,30 Eur dydžio žala. Dėl kito atvejo, kurio metu buvo pakrauta transporto priemonė DACIA 019683, atsakovas teigia, kad automobilis galimai jau buvo nežymiai įbrėžtu priekiniu bamperiu. Jis kraunant negalėjo įbrėžti bamperio. Kitas defektas taip pat ratlankio oksidacija. Teigia, kad apgadinimą pripažino, tačiau tik dėl to, kad nukraunant buvo fiksuojami krovinio defektai ir jis krovinio važtaraštyje turėjo pasirašyti. Atsakovas nurodo, kad ieškovo nurodytos transporto priemonės VOLVO FM galinis žibintas jam naudojant transporto priemonę nebuvo sulaužytas, šia transporto priemone naudojasi ir kiti vairuotojai, be to neaišku kada užfiksuotas šis pažeidimas ir kieno jis padarytas. Perduodant autovežį, jį gražinat darbdaviui, tokio pažeidimo jis nematė. Mano, kad jį reikėjo pasikviesti ir kartu surašyti defektinį aktą, tačiau to darbdavys nepadarė. Kitas vairuotojas iš atsakovo priėmė visiškai techniškai tvarkingą automobilį ir nebuvo surašytas joks perdavimo-priėmimo aktas, nes jokių pažeidimų nebuvo.
3. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau - draudikas, trečiasis asmuo) ieškinio patenkinimo/atmetimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje reikalavimai reiškiami dėl šių įvykių, kai atsakovui gabenant krovinį autovežiu v/n (duomenys neskelbtini), buvo fiksuotos šios žalos: 2018-03-21 - transporto priemonei 019683 subraižytas priekinis bamperis. Žala 262,5 Eur; 2018-04-10 - ratlankio AVD oksidacija. Žala 946,3 Eur; transporto priemonei VOLVO FM, v/n JTC 514, sulaužytas galinis autovežio žibintas. Žala 171,90 Eur. 2018-04-09 - žalos dokumentas Nr.PZ925. Žala 765,8 Eur. Visos 4 žalos atsirado skirtingu laiku, jas lėmė skirtingos priežastys, tai nėra to paties įvykio pasekmė, todėl vertintinos kaip atskiri įvykiai. Draudimo išmoka ieškovui išmokėta nebuvo, nes pagal Draudimo Taisyklių II d. 1.4. p. vienu įvykiu pagal Taisykles laikomas įvykis arba eilė įvykių, kuriuos lėmė ta pati priežastis tuo pačiu laiku toje pačioje vietoje ir dėl kurių draudėjui pareiškiamos pretenzijos. Be to, su ieškovu sudarytoje draudimo sutartyje kiekvienam įvykiui buvo nustatyta 1500 Eur išskaita, kuri taikoma kiekvienam atvejui atskirai. Kadangi žalos yra mažesnės nei draudimo sutartyje numatyta išskaita, todėl draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmokas dėl ginčo įvykių. Šiuo atveju Draudikas neprisiėmė rizikos atlyginti žalą, jei ji siekia iki 1500 Eur (draudimo sutartyje numatyta išskaita). Tarp šalių buvo sudaryta savanoriškojo (o ne privalomojo) draudimo sutartis, abi sutarties šalys yra verslininkai, juridiniai asmenys, suprantantys tokia sutartimi prisiimamas teises bei pareigas, todėl ginčo įvykiai turi būti vertinami šios sutarties sudarytų sąlygų kontekste. Draudimo objektu nelaikoma ir nedraudžiama draudėjo atsakomybė dėl žalos nuosavybės teise ar nuomos pagrindais valdomam turtui (Taisyklių 3.1. p.). Taigi įvykis, kurio metu buvo apgadintas pats ieškovo autovežis, v/n JTC514 yra neapdraustas ADB „Gjensidige“. Atstovė patvirtino, kad ieškovas kad ir būtų kreipęsis dėl draudimo išmokos, ji nebūtų buvusi išmokėta. Dėl išskaitos dydžio nustatymo paaiškino, kad tai susitarimo dalykas, kokia situacija buvo tuo metu ji paaiškinti negalėjo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės
4. Nustatyta, kad atsakovas nuo 2018-03-02 iki 2018-05-22 dirbo pas ieškovę vairuotoju - ekspeditoriumi pagal darbo sutartį Nr. 27. Iš darbo atsakovas atleistas įmonės vadovo įsakymu už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (LR Darbo kodekso (toliau – DK) 58 str. 3 d. 1 p.).
5. Atsakovas 2018-03-02 pasirašytinai buvo supažindintas su įmonėje 2016-03-29 ieškovo vadovo įsakymu Nr. DSSI-8 patvirtinta vairuotojo ekspeditoriaus pareigine instrukcija Nr. 3.
6. 2018-03-02 įsakymu Nr. 20180302-2 ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) įpareigojo vairuotoją – ekspeditorių atsakovą A. K. autovežiu VOLVO FM v/n (duomenys neskelbtini) atlikti krovinių pervežimo paslaugas maršrutu Belgija – Prancūzija – Belgija.
7. Pristačius krovinį, t.y. lengvąjį automobilį, 2018-03-21 Tarptautiniame krovinių transporto važtaraštyje (CMR) 0001691, fiksuoti krovinio pažeidimai, t.y. DACIA priekinio bamperio įbrėžimai, žalos dydis 262,5 Eur, automobilio gavėjas UAB MARCI group 2018-05-11 pateikė žalos dokumentą Nr. PZ834 dėl 262.5 Eur žalos atlyginimo. 2018-05-22 –ala atlyginta.
8. 2018-04-10 žalos aktu fiksuota kito gabento krovinio apgadinimas – lengvojo automobilio ratlankio AVD oksidacija, žalos dydis 946,30 Eur. Žala atlyginta 2018-06-04 pasirašius su gavėju Tarpusavio skolų užskaitymo aktą.
9. Kaip matyti iš Žalos dokumento Nr. PZ925 automobilio gavėjas UAB MARCI group pateikė ieškovui pretenziją dėl 765,80 Eur žalos atlyginimo dėl pristatyto automobilio ratlankių AVD ir ARD oksidacijos. Žalos apmokėjimas UAB Marci group atliktas 2018-05-11 pavedimais.
10. Be to, apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė VOLVO FM, v/n (duomenys neskelbtini), t.y. sulaužytas galinis autovežio žibintas (2 stopai) fotonuotrauka (b.l.19). Pagal 2018-04-16 PVM sąskaitą – faktūrą DTSB1804086, už galinio žibinto keitimą ir remonto darbus, ieškovas sumokėjo 171,90 Eur. Iš viso ieškovė patyrė 2146,50 Eur žalos.
11. Ieškovas su draudimo kompanija „Gjensidige“ buvo sudaręs Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį GJELT Nr. 2596812 (toliau – Draudimo sutartis), draudimo apsauga galiojo nuo 2017-12-12 iki 2018-12-11, tačiau draudimo išmoka ieškovui išmokėta nebuvo dėl kiekvienam įvykiui pritaikytos 1500 Eur draudimo išskaitos.
12. Individualus darbo ginčas dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės ieškinį buvo išnagrinėtas Darbo ginčų komisijoje Darbo bylose Nr. (duomenys neskelbtini). 2020-02-06 Valstybinės Darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės prašymai atsisakyti nagrinėti dėl praleisto 3 mėn. termino kreiptis į darbo ginčų komisiją.
Dėl turtinės žalos atlyginimo už krovinių ir autovežio apgadinimą
13. Byloje kilo ginčas dėl visiškos materialinės atsakomybės darbuotojui taikymo nesant visiškos materialinės atsakomybės sutarties (įsigaliojus naujai Darbo kodekso redakcijai nuo 2017-07-01) tokios sutartys nesudaromos, vadovaujantis darbuotojo pasirašyta pareigine instrukcija.
14. Vadovaujantis DK 151 straipsniu kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jo kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą. DK 152 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, natūralų sumažėjimą, ir turėtas išlaidas, 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo, 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo, 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).
15. Darbo santykiuose kaip bendroji taisyklė yra įtvirtintas ribotos darbuotojo materialinės atsakomybės principas. Darbuotojo visiška materialinė atsakomybė pagal sutartį – šio principo išimtis. Tai suponuoja, kad nuostatos, apibrėžiančios didesnę darbuotojo turtinę atsakomybę, turi būti aiškios ir tikslios, jų turinys negali būti aiškinamas per plačiai.
16. Ieškovas (darbdavys) teigia, kad atsakovas A. K., dirbdamas pas jį vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, padarė jam iš viso 2146, 50 Eur dydžio turtinę žalą dėl aplaidumo ir neatsakingumo, kas prilygsta tyčiniams veiksmams ir reikalauja ją atlyginti pilnai (DK 154 str. 1 d. 1 p.). Atsakovo A. K. preziumuoja kaltę remdamasis vairuotojo-ekspeditoriaus pasirašyta pareigine instrukcija.
17. Kad darbuotojas visiškai atsakytų už jam perduotas ar patikėtas materialines vertybes, turtą, darbdavio ar klientų nuosavybę, turi būti aiškiai ir darbuotojui suprantamai nustatyta, už ką jis yra atsakingas (už darbdavio, klientų, kitų darbdaviui turtą patikėjusių asmenų ir pan. turtą), kokių materialinių vertybių praradimas ar sužalojimas suponuoja jo pareigą visiškai atlyginti darbdaviui atsiradusią žalą. Konkrečių materialinių vertybių išvardyti visiškos materialinės atsakomybės sutartyje paprastai nereikia. Sutartyje darbuotojo įsipareigojimas darbdaviui visiškai materialiai atsakyti gali būti išreikštas apibendrintai, svarbu, kad iš sutarties teksto darbuotojas aiškiai suprastų, už ką jis yra materialiai atsakingas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-695/2018).
18. Atsakovo 2018-03-02 pasirašytos pareiginės Instrukcijos 20.5 punkte nustatyta, kad vairuotojas - ekspeditorius atsako už saugų krovinių tvirtinimą ir saugų krovinio vežimą visą kelionės laiką, savalaikį ir kokybišką krovinio pristatymą adresatui (20.6 p.).
19. A. K. nuosekliai aiškino, jog tris lengvuosius automobilius į autovežį pasikrovė Belgijoje Antverpene jūrų uoste. Automobiliai buvo atplukdyti jūra, stipriai apdulkėję. Jis neturėjo specialių priemonių ir jokių galimybių įbrėžimams ar nežymiam bamperio įbrėžimui bei ratlankių oksidacijai (rūdims) pastebėti, pasikrovimo metu automobilių valyti skuduru ar kitaip juos liesti, negalima. Automobilius apėjo, apžiūrėjo vizualiai, pašvietė prožektoriumi po apačia, tačiau šių defektų nepastebėjo. Darbdavys jo nebuvo aprūpinęs jokiomis specialiomis priemonėmis, išskyrus prožektorių.
20. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų žalos dokumentų – automobiliui Fiat padaryta žala - ratlankio AVD oksidacija (žala 946,3 Eur). 2018-04-09 - žalos dokumentas Nr.PZ925. 765,8 Eur žala taip pat nurodyta oksidacija (rūdys). Kaip paaiškino atsakovas, oksidacija yra ratlankių rūdijimas, tai ilgalaikis procesas, įtakojamas drėgmės, todėl vairuotojas per keletą dienų perveždamas automobilių iš pasikrovimo vietos į pristatymo vietą tokių pažeidimų padaryti negalėjo. Jis galėjo tik pasikrovimo metu jų nepastebėti.
21. Dėl kito atvejo, kai vairuotojas gavėjui pristatė lengvąjį automobilį DACIA su priekinio bamperio įbrėžimais, iš foto nuotraukų nustatyta, kad jie yra nežymūs ir galėjo jau būti pasikrovimo metu ar atsirasti bekraunant, tačiau tai yra mažareikšmiai defektai, įvertinti vos 265,05 Eur suma.
22. Kaip matyti iš Instrukcijos, vairuotojas neturėjo pareigos atlikti klientų pasikraunamų automobilių defektų diagnostikos, jis nebuvo aprūpintas tam tinkama įranga, nebuvo nurodyta kaip darbuotojui elgtis pasikraunant automobilį, kaip nustatinėti krovinio defektus ar trūkumus, ką daryti tokiu atveju, jei juos pastebėjo ar jam nebuvo leidžiama juos tinkamai apžiūrėti, kur kreiptis ir pan.
23. Instrukcijoje skyriuje, kur nurodyti darbuotojui keliami reikalavimai, taip pat nėra kvalifikacinių reikalavimų vairuotojui sugebėti atlikti krovinio (ne transporto priemonės, kurią valdo) gedimų ar defektų diagnostiką ir pan.
24. Todėl Darbdaviui neparengus ir nesupažindinus darbuotojo su pareigybės aprašymu žalos atsiradimo atveju, neįtraukus instrukcijų kaip patikrinti krovinį ir diagnozuoti jo defektus, kaip elgtis pastebėjus defektus ir pan., neaprūpinus darbuotojo tam reikiamomis priemonėmis, jis neturi teisės reikalauti atlyginti žalą remiantis minėtais lokaliniais teisės aktais. Jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka arba netinkamai atlieka tam tikras pareigas, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005).
25. Teismo vertinimu, vairuotojas nepažeidė Instrukcijos 20.5 punkto, jis saugiai pervežė krovinius, tačiau nepastebėjo ar negalėjo pastebėti jų defektų pasikrovimo metu (oksidacijos ir įbrėžimų), kurie tikėtina jau egzistavo jų saugojimo aikštelėje ir atsirado ilgą laiką transportuojant jūra.
26. Sprendžiant klausimą dėl autovežio VOLVO FM galinio žibinto sulaužymo, nustatyta, pagal ieškovo įmonės direktoriaus 2018-03-02 įsakymą Nr. 20180302-2, į komandiruotę autovežiu v/n (duomenys neskelbtini) atlikti krovinių pervežimo paslaugas, šiuo automobiliu išvyko būtent atsakovas.
27. Žala užfiksuota iš nenustatyto asmens – M. vairuotojo - telefonu atsiųstos fotonuotraukos (prijungtos bylos Nr. 2-161-374/2019, b.l. 19). Todėl neaišku, ar užfiksavus žalą, autovežį jau vairavo kitas vairuotojas, nežinoma nuotraukos padarymo vieta nei laikas, užfiksuojant žalos padarymo atvejį nebuvo pakviestas dalyvauti pats atsakovas, žala tinkamai neįforminta, į bylą pateiktos nuotraukos yra neinformatyvios, neaišku kokio automobilio žibintai buvo fotografuojami.
28. Nustatyta, kad visais žalos padarymo atvejais ieškovas neatliko jokių tyrimų dėl minėtų automobilių apgadinimo aplinkybių, tiesiog preziumavo vairuotojo kaltę dėl žalos, kurios nepadengė draudimo bendrovė.
29. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 17 straipsnio 1dalis nustato, kad vežėjas, nagrinėjamu atveju ieškovas, atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Pažymėtina, kad vežėjo atsakomybė nebūtinai sutampa su vairuotojo atsakomybe. Vairuotojui tinkamai neatlikus pareigų ir padarius žalą krovinio siuntėjui, atsakomybė ir pareiga atlyginti žalą visuomet tenka vežėjui, bet ne visuomet vairuotojui. Vežėjas gali sugadinti krovinį ne dėl vairuotojo kaltės, tai yra gali nebūti vairuotojo darbo pareigų pažeidimo, nes vežėjas turi platesnį spektrą pareigų ir priemonių krovinio išsaugojimui.
30. Kadangi ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) užsiima padidintos rizikos verslu, kurio metu naudojami padidinto pavojaus šaltiniai, todėl žalos atsiradimas yra neatsiejamas nuo vykdomos veiklos, dėl ko ieškovas turėjo imtis visų būtinų priemonių, kuriomis užtikrintų transportuojamo turto apsaugą. Kad kiltų kuo mažiau rizikos ieškovas, būdamas atsakovo darbdaviu, galėjo apdrausti atsakovo kaip vairuotojo civilinę atsakomybę tiek prieš darbdavį, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu, tokia galimybė numatyta ir darbo kodekse (DK 155 str. 1d.). Be to darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti (atlyginti) tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį be regreso teisės į darbuotoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-225-690/2018).
31. Dėl vairuotojo civilinės atsakomybės apdraudimo pervežimo metu, nustatyta, jog buvo sudaryta Draudimo sutartis, draudiminė apsauga ginčo laikotarpiu galiojo, tačiau esant 1500 Eur išskaitai kiekvienam atvejui atskirai (kiekvienam automobiliui), nei vienas žalos atvejis nesiekė 1500 Eur, todėl draudimo kompanija ieškovui žalos neatlygino, kas įtakojo ieškovą kreiptis į teismą ir žalos atlyginimo reikalauti iš vairuotojo.
32. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti savo darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį be regreso teisės į darbuotoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018).
33. Todėl ieškovui neapdraudus vairuotojo civilinės atsakomybės su mažesne išskaita (frančize), nuostolių atlyginimas tenka pačiam darbdaviui. Tokį procesinį sprendimą padiktuoja teisingumo, proporcingumo principai ir realus, bet ne formalus požiūris į faktines žalos atsiradimo aplinkybes.
34. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad dėl jam padarytos turtinės žalos yra kaltas atsakovas A. K., kad žalą padarė atsakovas tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 2146, 50 Eur turtinės žalos priteisimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
35. Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 150 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą ir atstovavimą teisme (CPK 93, 96, 98 str., 430 str. 7 d.). Valstybei iš atsakovo priteistina 27,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. (CPK 93, 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 270, 259, 262, 428, 430 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės . (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas . (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės . (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas . (duomenys neskelbtini) 27,90 Eur (dvidešimt septynis eurus, 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėja Rūta Neveckienė