Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1448-513-2013].docx
Bylos nr.: 2A-1448-513/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl paskolos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Šeimos teisė
Santuoka:
Sutuoktinių turto teisinis režimas:
Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Įrodymai ir įrodinėjimas:
Įrodymų vertinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Pranešėja Irma Čuchraj                               Civilinė byla Nr. 2A-1448-513/2013

Teisėjas Egidijus Mickevičius                           Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10576-2012-5

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                            75.6.1; 75.8; 114.11; 121.14; 121.21.

 



KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 13 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovams N. P. (buv. T.), G. T. dėl skolos priteisimo,

 

n  u  s  t  a  t  ė :

 

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovų solidariai priteisti 65 935 Lt skolos ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji atsakovams, kaip šeimai, namo statybai paskolino 65 935 Lt. Rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Ji sūnui, atsakovui G. T., perdavė banko kortelę, nuo kurios ir buvo nuimta minėta suma. Tai, kad pinigai buvo panaudoti atsakovo šeimos poreikiams tenkinti, patvirtina pirkimo čekiai, bankiniai išrašai, kurie buvo pateikti civilinėje byloje Nr. 2-1333-613/2011 dėl atsakovų santuokos nutraukimo. Kadangi šioje byloje ieškovės N. T. reikalavimas dėl piniginės prievolės jos motinai A. T. buvo pripažintas solidaria sutuoktinių prievole, todėl ir jos paskolintus pinigus atsakovai turi grąžinti solidariai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-05-16 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 1 578 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovė remiasi tais pačiais įrodymais ir aplinkybėmis, kurias rėmėsi G. T. priešieškinio pareiškime dėl santuokos nutraukimo, civilinėje byloje Nr. 2-1333-613/2011. Civilinėje byloje Nr. 2-1333-613/2011 V. T. buvo į procesą įtraukta trečiuoju asmeniu (kreditore). Būdama informuota apie santuokos nutraukimo bylą ji turėjo galimybę naudotis visomis įstatymo suteikiamomis procesinėmis teisėmis, ginant savo kaip kreditorės interesus. Ši byla yra išnagrinėta. Klaipėdos apygardos teismas 2011-11-14 nutartimi pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo, santuokinių prievolių po santuokos nutraukimo bei turto padalijimo būdo paliko galioti nepakeistą. Pažymėjo, kad ankstesnėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės reikšmingos nagrinėjamai bylai tiek, kiek jos yra susijusios su nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui reikiamomis nustatyti aplinkybėmis. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1333-613/2011 įrodinėjimo dalykas buvo ir santuokos nutraukimo teisiniai padariniai, vienas iš jų – prievolių pagal kredito sutartis paskirstymas šalims. Toks pat įrodinėjimo dalykas yra ir nagrinėjamoje byloje, dėl to ieškovės suformuluotas ieškinio reikalavimas priteisti skolą pagal nurodytą sutartį solidariai iš atsakovų prieštarauja nurodytam prejudiciniam faktui, kad pagal skolą už suteiktą vartojimo kreditą asmeniškai atsakingas asmuo yra tik atsakovas G. T., į kurį, o ne į abu buvusius sutuoktinius solidariai, ir gali būti nukreiptas ieškovės reikalavimas.

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-16 sprendimą panaikinti ir jos ieškinį tenkinti. Nurodo, kad jos paskolinti pinigai buvo panaudoti atsakovo šeimos interesais ir tai patvirtina įrodymai esantys civilinėje byloje Nr. 2-1333-613/2011. Nesutinka su teismo argumentais, jog atsakovė ginčo paskolos sandorio nepatvirtino, nes tokio patvirtinimo, remiantis CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nereikia. Remiasi CK 3.92 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Mano, kad pagal prievolę iš ginčo paskolos sandorio, kuri buvo būtina išlaikyti šeimos namų ūkiui, abu atsakovai (sutuoktiniai) turi atsakyti solidariai. Tvirtina, jog civilinėje byloje Nr. 2-1333-613/2011 nebuvo sprendžiama dėl ieškovės reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų ginčo paskolos sumą. Sutinka, jog į minėtą bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, tačiau nebuvo informuota apie atsakovų santuokos nutraukimą.                

Atsakovė N. P. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad apeliantė aptarinėja sutuoktinių (atsakovų) prievolių buvimą ir patvirtinimą, tokiu būdu revizuodama santuokos nutraukimo byloje nustatytas aplinkybes. Santuokos nutraukimo byloje teismas pasisakė, jog nėra pagrindo spręsti apie nebūtos ginčo paskolos prievolės vykdymą po santuokos nutraukimo. Santuokos nutraukimo byloje visi atsakovų turto (prievolių) padalijimo klausimai yra išspręsti. Šioje byloje apeliantė dalyvavo trečiuoju asmeniu, taigi teismo sprendimas turi įtakos ne tik jos teisėms ir pareigoms, bet nustato aplinkybes, kurių įrodinėti nereikia ir kurios laikomos šalims nustatytos ir nėra ginčijamos (CPK 18 str., 182 str. 2 d.).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1333-613/2011, 2011 m. gegužės 20 d. sprendimu santuoką, įregistruotą tarp N. T. (dabartinė pavardė  – P.) ir G. T., 2004 m. liepos 17 d.  Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas padalino santuokoje įgytą turtą ir prievoles, inter alia nustatydamas, kad atsakovas G. T. prievolę trečiajam asmeniu V. T. privalo vykdyti vienasmeniškai (CK 3.109 str. 3 d.), ir priešieškinį šioje dalyje atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi  pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą šioje dalyje paliko nepakeistą, nurodydamas, kad nesant nepaneigiamų duomenų apie atsakovo G. T. ir trečiojo asmens V. T. paskolos sandorį, nėra pagrindo spręsti apie šios prievolės vykdymą po santuokos nutraukimo. Nustatė, kad atsakovas teigdamas, jog buvo sudaręs paskolos sutartį su savo motina V. T. (apeliante) dėl 65 935 Lt paskolos (ši suma apeliantės nurodyta ir apeliacinio skundo suma), į bylą nepateikė jokio paskolos raštelio, patvirtinančio tokios sutarties buvimą, o V. T. taip pat nepatvirtino buvus tokį sandorį. Atsakovas į bylą pateikė kvitus (t. 1, b. l. 100 - 138) nurodydamas, kad atliekant mokėjimus, pagal juos buvo naudojamasi motinos debetine kortele. Pažymėjo, kad nors ir yra duomenų, jog pagal kvitus buvo atsiskaityta V. T. kortele, tačiau tai nepatvirtina, kad pagal kvitus pirkti daiktai buvo panaudoti atsakovo šeimos interesais. Nesant nepaneigiamų duomenų apie atsakovo ir V. T. sandorį, nėra pagrindo spręsti apie šios prievolės vykdymą po santuokos nutraukimo. Konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl santuokos nutraukimo, santuokinių prievolių po santuokos nutraukimo bei turto padalijimo būdo paliktinos nepakeistos.

Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Sutiktina su pirmosios instancijos išvada, jog pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Tokiu atveju sutuoktinis, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nėra įrodyta, jog atsakovo pirkti daiktai buvo panaudoti atsakovo šeimos interesais.  

CPK 182 str. 2 p. inter alia nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes, teisinius ginčo situacijos aspektus, darytina išvada, jog civilinėje byloje Nr. 2-1333-613/2011 teismo nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai, reikšmingi nagrinėjamam atvejui (išspręsti atsakovų santuokinių prievolių po santuokos nutraukimo bei turto padalijimo būdo klausimai, tame tarpe ir dėl ginčo paskolos sutarties sudarymo aplinkybių, pasisakyta dėl atsakovo gautų pinigų iš apeliantės panaudojimo šeimos interesais aplinkybių). Apeliantės apeliaciniame skunde suformuluoti argumentai iš esmės susiję su išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1333-613/2011 išspręstu klausimu dėl santuokinių prievolių atsakovams padalijimo po santuokos nutraukimo. LITEKO (Lietuvos teismų informacinės sistemos) duomenimis, nustatyta, kad apeliantė neskundė pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1333-613/2011, kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs, taigi tiek atsakovams, tiek apeliantei yra privalomas ir vykdytinas (CPK 18 str.).               

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Valstybei iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), nes jo sumokėjimas 2013-06-11 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (b. l. 75, CPK 84 str., 96 str. 2 d.).

 

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-16 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 978 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio valstybei.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                         Irma Čuchraj

 

 

Kolegijos teisėjos                                                                                 Albina Pupeikienė

 

     

                                                                                                                   Aušra Maškevičienė

 


Paminėta tekste:
  • 2-1333-613/2011
  • CK3 3.109 str. Prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto
  • CK3 3.92 str. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo
  • CPK 18 str. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumas
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • CK
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo