Civilinė byla Nr. e3K-3-209-684/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01060-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.35
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diseta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diseta“ ieškinį atsakovei Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių šalių pareigą ikisutartiniuose santykiuose atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančia angliavandenilių išteklių naudojimo sutartį kaip sudarytą dėl apgaulės (arba alternatyviai dėl suklydimo), priteisti 4 863 179,02 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė paskelbė angliavandenilių išteklių žvalgybos ir naudojimo konkursą Kudirkos–Kybartų plotui. Angliavandenilių išteklių naudojimo komisijos posėdžio protokolu ieškovė pripažinta konkurso laimėtoja. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 331 išdavė ieškovei leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Kudirkos–Kybartų plote. Nutarime nustatyta, kad nurodytame plote ieškovė tyrimus atliktų per 10 metų nuo angliavandenilių išteklių naudojimo sutarties pasirašymo dienos. Ieškovė ir atsakovė 2015 m. birželio 26 d. sudarė angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos–Kybartų plote sutartį. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštu pateikė atsakovei Kudirkos–Kybartų plote atliktų naftos paieškos ir žvalgybos tyrimo darbų suvestinę ataskaitą (toliau – tyrimo ataskaita), kurioje buvo apibendrinti Kudirkos–Kybartų plote atliktų sutartyje nurodytų geologinio tyrimo darbų rezultatai. Geologijos tarnyba šią tyrimo ataskaitą patvirtino, taip pripažindama, kad visi sutartyje nustatyti įsipareigojimai buvo tinkamai įvykdyti.
4. Ieškovei tinkamai įgyvendinus sutartinius įsipareigojimus, atlikus geologinius tyrimus bei parengus galutinę tyrimo ataskaitą, paaiškėjo, kad konkurso dokumentuose – konkurso sąlygose, geologinių duomenų informaciniame pakete, sutartyje ir atsakovės viešai skelbtoje informacijoje – nurodytas klaidingas ir tikrovės neatitinkantis angliavandenilių išteklių ištirtumo lygis, jų klasifikacija bei preliminarus kiekis. Nustatyta, kad parengtinai išžvalgytų išteklių Kudirkos–Kybartų plote nėra. Visi ieškovės geologinio tyrimo darbai buvo suplanuoti ir atlikti, atsižvelgiant į atsakovės nurodytas sąlygas, kurių klaidingumas lėmė ieškovės nuostolių atsiradimą. Ieškovė iš viso patyrė 4 863 179,02 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 4 573 558,71 Eur investicijos į geologinių tyrimų darbus ir 289 620 Eur laimėtojo įmoka.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad skelbime apie angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą Kudirkos–Kybartų plotuose buvo nurodyta, kokie tyrimai atlikti, vykdant angliavandenilių paiešką ir žvalgybą plote; nurodyta, kad, pagal šių tyrimų duomenis, plote aptikti du parengtinai išžvalgyti naftos telkiniai – Kudirkos ir Kybartų, nurodyti šių telkinių geologiniai parengtinai išžvalgyti ištekliai, tačiau kartu nurodyta, kad visų prognozuojamų lokalių ir naftos susikaupimui perspektyvių struktūrų vietos bei konfigūracijos (kontūrai, dydžiai) yra labai nedidelio patikimumo, nes ištirtos naudojant iki kelių dešimtmečių senumo 2D seisminės žvalgybos tyrimo metodus ir duomenų interpretaciją, todėl, vykdant naujus tyrimus (ypač gręžimą), gali kisti struktūrų parametrai arba gali būti paneigtas jų buvimas. Skelbime buvo nurodyti ir Kudirkos parengtinai išžvalgyto naftos telkinio apskaičiuoti geologiniai parengtinai išžvalgyti ištekliai, galintys siekti 1470 tūkst. t., ir Kybartų parengtinai išžvalgyto naftos telkinio apskaičiuoti geologiniai parengtinai išžvalgyti ištekliai, galintys siekti 451 tūkst. t. Analogiški geologinių išteklių duomenys buvo atkartoti ir ginčo sutarties 4 punkte.
7. Teismas taip pat nustatė, kad pagal skelbimą atitinkamame plote atliktų tyrimo darbų rezultatus konkurso dalyvis turėjo apibendrinti paieškos arba paieškos ir žvalgybos tyrimo darbų ataskaitose, kur privalėjo apskaičiuoti atitinkamo tyrimo etapo metu atrastus ir ištirtus tradicinių angliavandenilių rūšies išteklius, arba pagrįstai įrodyti, kad šių išteklių plote nėra. Identiški reikalavimai nurodyti konkurso sąlygų V dalyje.
8. Įvertinęs konkurso dokumentus, teismas nusprendė, kad negalima daryti išvados, jog atsakovė vienareikšmiškai teigė, kad konkurso dalyvis, kuris laimės, ištyręs ginčo plotus išgaus naftą. Skelbime apie konkursą pranešta apie tam tikras rizikas (seni tyrimai, galimas struktūrų nebuvimas, išteklių neradimas).
9. Teismas nurodė, kad tarp šalių nekilo ginčo, jog atsakovės skelbimas apie konkursą atitiko Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso nuostatų reikalavimus, kuriuose nėra reikalavimų pateikti geologinių tyrimų medžiagą. Teismas pabrėžė, kad konkurso sąlygose nebuvo nurodyta konkreti geologinė informacija, nepateikta konkursinių plotų išteklių klasifikacija ar kita analogiška informacija, galėjusi paveikti ieškovės valią dalyvauti konkurse jos byloje įrodinėjamu būdu.
10. Teismas nustatė, kad pagal konkurso sąlygas būtent dalyviui teko pareiga įvertinti konkursinio ploto geologinę sandarą tam, kad pateiktų konkursinį pasiūlymą, kuriame turėjo būti nurodyta geologinio tyrimo metodika ir racionalios tyrimo darbų apimtys, leidžiančios tinkamai nustatyti angliavandenilių išteklių kiekį, kokybę bei įvertinti principines jų naudojimo sąlygas (konkurso sąlygų VII dalis).
11. Atsižvelgdamas į tai, kad konkurso dokumentuose nebuvo pateikta iš esmės jokių konkrečių Kudirkos–Kybartų plotų geologinių duomenų, teismas sutiko su atsakove, kad pačiam dalyviui, pirmiausia svarstančiam, ar teikti konkursinį pasiūlymą, bei vėliau siekiančiam jį pateikti, teko atsakomybė, susijusi su prieinamų ginčo plotų geologinių duomenų susipažinimu ir analize. Tokią išvadą, teismo vertinimu, patvirtina ir konkurso sąlygų IX dalyje nustatyta galimybė (ne būtinybė) konkurso dalyviui gauti ploto geologinių duomenų informacinį paketą.
12. Teismas nustatė, kad ieškovė, teikdama pasiūlymą, naudojosi geologinių duomenų informaciniu paketu. Ieškovė nurodė, kad informacinio paketo duomenis gavo iš susijusios įmonės – UAB „Minijos nafta“. Ieškovė nenurodė, kad būtų kreipusis ir negavusi tam tikrų atsakovės turimų geologinių duomenų, būtinų konkursiniam pasiūlymui rengti.
13. Teismas nustatė, kad ieškovė, konkursiniame pasiūlyme aptardama konkurso ploto geologinę sandarą, nurodė, jog ploto perspektyvos dėl naftos nekelia abejonių (pasiūlymo 4.2 punktas). Rengiant pasiūlymą buvo vadovautasi ne tik Lietuvos TSR Kybartų ploto 1963–1966 m. struktūrinių ir naftos paieškinių gręžinių duomenų apdorojimo suvestine ataskaita ir 1987–1988 metais atliktų struktūrinių gręžimų Lietuvos TSR Vilkaviškio, Šakių ir Marijampolės rajonuose ataskaita, bet ir kitais geologijos mokslo atstovų parengtais dokumentais, susijusiais su plotų geologine sandara ir naftingumu. Pasiūlyme nurodoma, kad ieškovei yra žinoma, jog Kybartų plote prieš 50 metų atlikti gręžimo darbai nebuvo aukštos kokybės, kad naftos pritekėjimai skaičiuojami dešimtimis, retai šimtais, litrų per parą, ieškovė nurodė, kad tęs Kybartų ploto ir gretimų teritorijų tyrimą (pasiūlymo 4.2.1 punktas). Ieškovės pasiūlyme, įvertinus 1989 m. ataskaitos duomenis, taip pat nurodyta, jog Kudirkos plote atliktų darbų neužtenka, kad telkinys būtų vertinamas kaip ištirtas ir būtų galima tikėtis ekonomiškai naudingos gavybos (pasiūlymo 4.2.2 punktas). Ieškovė konkursiniame pasiūlyme nurodė, kad yra tikėtina, jog Kudirkos ir Kybartų naftos radimvietės nėra vienintelės konkursiniame plote, todėl ieškovė tirs visą konkursinį plotą. Konkursiniame pasiūlyme aptardama žemės gelmių geologinio tyrimo darbų metodiką (6 punktas), ieškovė taip pat minėjo, jog Kybartų ir Kudirkos plotuose yra įvertinti ištekliai pagal kategoriją C2, o tai pagal dabartinę klasifikaciją reiškia, kad nafta rasta, tačiau jos kiekis, naudojimo galimybės ir ekonominė vertė turi būti tikslinami.
14. Kudirkos ir Kybartų naftos telkinių išteklių identifikavimo kodo (332) pirmieji du skaičiai nurodo, jog tiek pagal naudojimo galimybių vertinimą (pradinis vertinimas), tiek pagal ekonominę vertę (nenustatytos vertės) duomenys yra apytiksliai. Dėl duomenų stokos arba mažo detalumo šio vertinimo metu apytikslė išteklių detalesnio tyrimo tikslingumo ar naudojimo ekonominė vertė yra tik spėjama (nenustatytos vertės ištekliai). Sutiktina su atsakove, kad Kudirkos–Kybartų plotuose atlikti tyrimai lėmė, jog telkiniai pagal geologinio tyrimo etapą pagrįstai kvalifikuoti kaip parengtinai išžvalgyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikoje tuo metu galiojusia klasifikacija, ir kad tokiai kategorijai neturi įtakos ankstesnių (tarybinių) laikų tų pačių tyrimų vertinimas ir kategorijų kodai.
15. Sutarties 4 punkte nurodyta, kad leidime nurodytame plote yra šie parengtinai išžvalgyti tradicinių angliavandenilių išteklių naftos telkiniai: Kudirkos, kurio apskaičiuoti parengtinai išžvalgyti geologiniai ištekliai gali siekti 1470 tūkst. t. (1989 m. gegužės 23 d. Lietuvos geologinio gamybinio susivienijimo Mokslinės techninės tarybos (MTT) protokolas Nr. 8 (1142)), ir Kybartų, kurio apskaičiuoti parengtinai išžvalgyti geologiniai ištekliai gali siekti 451 tūkst. t.
16. Teismas nustatė, kad sutartyje nurodomi galimi išteklių kiekiai pagrįsti tiek atsakovės, tiek ieškovės iki konkursinio pasiūlymo pateikimo turėtais dokumentais, t. y. 1967 m. ir 1989 m. ataskaitų duomenimis. Šie duomenys taip pat aprašyti 1997 m. mokslinio tyrimo darbo „Įvairiagenetinių kaupviečių išplitimo dėsningumų nustatymas sausumoje bei Baltijos jūroje, naftos telkinių prognozavimo tobulinimas“ ataskaitoje (apie Kybartų telkinį – p. 144, 175, apie Kudirkos telkinį – p. 147). Galimi išteklių kiekiai buvo nurodyti ir skelbime bei aptarti pačios ieškovės konkursiniame pasiūlyme.
17. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog sutartyje nurodyti duomenys turėjo įtaką (juo labiau esminę) ieškovės apsisprendimui sudaryti ginčo sutartį. Teismas nurodė, kad ieškovės apsisprendimą dalyvauti konkurse lėmė ne sutarties tekstas, o konkurso sąlygos ir pačios ieškovės kompetencijos vertinant gautus geologinius duomenis (kurie dalyviams pagal konkurso sąlygas nebuvo privalomi turėti).
18. Teismas vertino, kad ieškovės teiginiai, jog ją suklaidino konkurso dokumentuose vartota sąvoka „telkinys“, kuri pagal tuo metu galiojusios redakcijos Klasifikacijos 5.4 punktą reiškia, kad angliavandenilių išteklių naudojimas, vadovaujantis nustatytais aplinkos apsaugos reikalavimais, yra arba gali būti ekonomiškai naudingas ateityje (o atlikusi tyrimus tokių išteklių ieškovė nerado), nėra pagrįsti nei klasifikacijos nuostatų sisteminiu aiškinimu (5.10, 23–26 punktai), nei bylos medžiaga.
19. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog Valstybinėje geologijos informacinėje sistemoje registruoti Kudirkos ir Kybartų naftos telkinių išteklių duomenys (parengtinai išžvalgyti nenustatytos vertės ištekliai, kodas 332) būtų buvę pakeisti ar nuginčyti. Strateginio pasekmių vertinimo ataskaitos, kurioje nurodomos tos pačios aplinkybės dėl plotų ištirtumo kaip ir konkurso pirmiau aptartuose dokumentuose, duomenys, įvertinus strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tikslus, taip pat nepatvirtina šios suteiktos kategorijos klaidingumo.
20. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog Geologijos tarnyba tyčia ėmėsi veiksmų ar nutylėjo jai žinomas aplinkybes (duomenis), kad ieškovė būtų suklaidinta dėl esminių ginčo sutarties sąlygų, ypač įvertinus tai, jog konkurso skelbime bei konkurso sąlygose geologiniai duomenys nebuvo teikiami. Šios išvados nepaneigia ieškovės pateikta geologės naftininkės J. B. K. išvada.
21. Teismas padarė išvadą, kad tie patys geologiniai duomenys lėmė tiek atsakovės konkurse paskelbtą informaciją, tiek ieškovės apsisprendimą dalyvauti konkurse ir sutarties sudarymą. Jeigu ir galima daryti prielaidą, kad turėti geologiniai duomenys buvo interpretuoti klaidingai, tai akivaizdu, kad tokias pačias klaidingas išvadas padarė tiek atsakovė, tiek ieškovė, kurios anksčiau aptartus duomenis interpretavo savarankiškai ir jų išvados, kaip matyti, tuo metu sutapo.
22. Pagal Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso nuostatų 28 punktą, konkurso komisija konkurso laimėtuoju pripažįsta tą konkurso dalyvį, kuris pasiūlo didžiausią įmoką. Minimali įmoka buvo nurodyta konkurso sąlygose ir siekė 95 603 Eur. Ieškovės pasiūlytas įmokos dydis siekė 289 620,31 Eur, t. y. daugiau nei 3 kartus daugiau nei minimali suma. Akivaizdu, kad dalyvis, siūlantis tokią įmoką, siekė laimėti konkursą, todėl yra mažai įtikinama, kad savo srities profesionalas tokį bendrovės sprendimą grįstų vien tik tuo, kad atsakovė nurodė, jog ginčo plotų ištekliai yra parengtinai išžvalgyti (kartu nurodant rizikas), atidžiai nevertindamas kitų prieinamų geologinių duomenų ir informacijos. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė sudarė sutartį dėl atsakovės apgaulės.
23. Pasisakydamas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia iš esmės suklydus, teismas nurodė, kad ieškovė sutartimi įsipareigojo atlikti tradicinių angliavandenilių išteklių paieškos ir žvalgybos tyrimus. Šiems geologinio tyrimo darbams sutartyje nustatytos minimalios privalomos investicijos – 4 793 211 Eur. Ieškovė neteigia, kad suklydo dėl šių įsipareigojimų turinio. Teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog ieškovė išgaunamų naftos išteklių nerado, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji buvo suklaidinta. Teismas nurodė, kad nei konkurso sąlygose, nei skelbime, nei sutartyje nebuvo suteikta garantija, kad ieškovės turėtas tikslas bus pasiektas. Konkursiniame pasiūlyme pati ieškovė nurodė esant tam tikras naftos išteklių gavybos rizikas, susijusias tiek su ankstesnių geologinių tyrimų duomenimis, tiek su plotų geologine sąranga. Be to, tai, kad, atlikus tyrimus, gali būti apskritai paneigtas naftos susikaupimui perspektyvių struktūrų buvimas, buvo tiesiogiai nurodyta konkurso skelbime.
24. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į konkurso dalyviui tekusią pareigą savarankiškai įvertinti tuo metu egzistavusius konkurso plotų geologinius duomenis, teismas nusprendė, kad mažai tikėtina, jog ieškovė galėjo suklysti dėl sudarytos sutarties esmės. Teismas vertino, kad ieškovės pozicija byloje, jog ją klaidino vien konkurso dokumentuose vartotos sąvokos „telkinys“, „žvalgyba“, „gavyba“, neatitinka konkurso dalyviui keliamų aukšto profesionalumo, konkrečios ginčui aktualios srities gilaus išmanymo (patvirtinto pripažinus ieškovę konkurso laimėtoja) reikalavimų.
25. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovės verslo lūkesčių neišsipildymas, nusivylimas dėl nesurastų išgaunamų naftos išteklių nelemia atsakovės veiksmų vertinimo kaip neteisėtų ir civilinės atsakomybės jai taikymo. Teismas pažymėjo, kad pagal konkurso dokumentus būtent ieškovei kaip srities profesionalei teko pareiga įvertinti kelių dešimtmečių senumo geologinius duomenis, jų visumą ir turinį, vertinti ir pagal pasikeitusias kategorijas, nesivadovaujant vien tik dokumentuose nurodytomis kategorijomis (C2 ar C3, ar kt.) ar tam tikromis vartotomis sąvokomis, o remiantis pirmiau ginčo plotuose atliktų geologinių tyrimų tiesioginiais rodikliais. Teismas nurodė, kad po ieškovės konkursiniame pasiūlyme ir atitinkamai sutartyje nurodytų tyrimų atlikimo paaiškėjusios naujos aplinkybės (gauti nauji geologiniai duomenys) nesudaro pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia dėl ieškovės suklydimo.
26. Teismas taip pat nusprendė, kad nėra pagrindo vertinti atsakovės veiksmų, organizuojant ir vykdant angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą, kaip neteisėtų. Ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų – pirmosios iš būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti – teismas atmetė ieškovės reikalavimą atlyginti nuostolius.
27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. kovo 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
28. Kolegija, įvertinusi tiek atsakovės informaciniame pranešime, tiek ir konkurso sąlygose pateiktą informaciją, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad konkurso dokumentuose aiškiai ir konkrečiai buvo nurodyta, kokie tyrimai Kudirkos–Kybartų plotuose buvo atlikti, vykdant angliavandenilių paiešką ir žvalgybą, aiškiai įvardyta, kad buvo aptikti du parengtinai išžvalgyti naftos telkiniai (Kudirkos ir Kybartų), tačiau pabrėžta, jog tyrimo metodai yra seni, iki kelių dešimtmečių senumo, dėl to yra labai nedidelio patikimumo. Konkurso dokumentuose aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad, vykdant tyrimus, gali kisti struktūrų parametrai, gali būti paneigtas jų buvimas, naujai surastos struktūros gali būti išskirtos kitose ploto vietose, dėl to atitinkamai iš dalyvio buvo reikalaujama atliktų tyrimo darbų suvestinėje ataskaitoje arba apskaičiuoti atrastus ir ištirtus tradicinių angliavandenilių išteklius, arba įrodyti, kad jų nėra. Kolegija pabrėžė, kad konkurso dokumentuose būsimi dalyviai buvo įspėti apie egzistuojančias rizikas ir konkursą laimėjusiam dalyviui nebuvo garantuojama, kad, atlikus tyrimus, jis būtinai išgaus naftą.
29. Kolegija nurodė, kad, tiek skelbdama konkursą, tiek sudarydama ginčo sutartį, atsakovė nurodė visą jai žinomą ir turimą informaciją apie angliavandenilių paiešką ir žvalgybą Kudirkos–Kybartų plote. Ieškovė iš esmės nenurodė, kokia konkurso dokumentuose (informaciniame pranešime ir (ar) konkurso sąlygose) pateikta informacija buvo melaginga, galėjusi paveikti jos valią dalyvauti konkurse ir sudaryti sutartį. Vien tai, kad ieškovė, atlikusi tyrimą, nustatė ir parengtoje suvestinėje tyrimo ataskaitoje nurodė, jog nėra jokios struktūros, kurioje galėtų būti susikaupusi nafta, nereiškia, kad tokiu būdu jai pateikta informacija buvo melaginga.
30. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė, kaip angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos, gavybos darbų profesionalė, galėjo ir turėjo įvertinti visas rizikas (atliktus tyrimus, jų senumą bei mažą patikimumą, galimybę, kad nafta nebus rasta, ir pan.), kurios buvo aiškiai nurodytos konkurso dokumentuose. Be to, ieškovė, teikdama pasiūlymą, buvo susipažinusi ne tik su konkurso dokumentuose pateikta informacija, bet naudojosi ir geologinių duomenų informaciniu paketu, taip pat vadovavosi 1967 m. ir 1989 m. ataskaitomis bei kitais geologijos mokslo atstovų parengtais dokumentais, susijusiais su plotų geologine sandara ir naftingumu.
31. Konkursiniame pasiūlyme, aptardama konkurso ploto geologinę sandarą, ieškovė, nepaisydama konkurso dokumentuose aiškiai ir konkrečiai įvardytų galimų rizikų, nurodė, jog ploto perspektyvos dėl naftos nekelia abejonių (konkursinio pasiūlymo 4.2 papunktis). Konkursiniame pasiūlyme, aprašydama Kybartų ir Kudirkos plotus, ieškovė nurodė, kad jai yra žinoma, jog Kybartų plote naftos pritekėjimai skaičiuojami dešimtimis, retai šimtais, litrų per parą, gręžinių bandymai, vykdyti atliekant gręžimo darbus prieš 50 metų, nebuvo aukštos kokybės, todėl ieškovė tęs Kybartų ploto ir gretimų teritorijų tyrimą (konkursinio pasiūlymo 4.2.1 papunktis), taip pat nurodė, kad Kudirkos plote atliktų darbų neužtenka telkiniui vertinti kaip ištirtam ir tikėtis ekonomiškai naudingos gavybos (konkursinio pasiūlymo 4.2.2 papunktis).
32. Kolegija nusprendė, kad ieškovės apsisprendimą dalyvauti konkurse lėmė ne vien atsakovės paskelbto konkurso sąlygos ir jose pateikta informacija, bet ir pačios ieškovės, kaip angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos, gavybos darbų profesionalės, gautų geologinių duomenų įvertinimas. Kolegija nenustatė, kad atsakovė konkurso dokumentuose būtų tyčia ir sąmoningai pateikusi melagingą informaciją ar nutylėjusi tam tikrą informaciją, kuri turėjo įtakos ieškovės apsisprendimui dalyvauti konkurse ir sudaryti ginčo sutartį. Ieškovei neįrodžius, kad ginčo sandoris yra atsakovės nesąžiningų veiksmų rezultatas ir buvo sudarytas atsakovei siekiant ją apgauti, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.
33. Pasisakydama dėl sandorio negaliojimo iš esmės suklydus, kolegija nurodė, kad ieškovė ginčo sutarties 6.1 papunkčiu įsipareigojo atlikti tradicinių angliavandenilių išteklių geologinius tyrimus, o atliktų tyrimo darbų rezultatus apibendrinti paieškos arba paieškos ir žvalgybos tyrimo darbų ataskaitoje (sutarties 6.1.6 papunktis). Minėta, kad tiek informaciniame pranešime, tiek ir konkurso sąlygų V dalyje buvo aiškiai nurodyta, jog atliktų tyrimo darbų ataskaitoje dalyvis (konkurso laimėtojas) privalės apskaičiuoti atitinkamo tyrimo etapo metu atrastus ir ištirtus tradicinių angliavandenilių rūšies išteklius arba pagrįstai įrodyti, kad šių išteklių plote nėra. Minėta ir tai, kad nei informaciniame pranešime, nei konkurso sąlygose, kuriuose buvo įvardytos ir esamos bei galimos rizikos (dėl tyrimo duomenų senumo ir mažo patikimumo, galimybės, kad nafta nebus rasta), dalyviams ir atitinkamai pirkimo laimėtojui nebuvo garantuojama, kad, atlikus tyrimus, jis būtinai išgaus naftą. Atsižvelgdama į tai, kolegija pagrįsta pripažino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tai, jog ieškovė išgaunamų naftos išteklių nerado, savaime neįrodo, kad ji buvo suklaidinta.
34. Kolegija nesutiko su ieškovės argumentu, kad konkurso dokumentuose nurodžius, jog konkurso plote neva egzistuoja du parengtinai išžvalgyti naftos telkiniai, ieškovė buvo suklaidinta. Kolegija nurodė, kad vertinant, ar ginčo sutartis iš tiesų buvo sudaryta dėl suklydimo, svarbu yra ne pats sąvokų „naftos prietaka“ ir „telkinys“ teisinis reglamentavimas, o tai, kiek turimos išsamios informacijos ir duomenų, turėjusių įtakos apsisprendimui dalyvauti konkurse ir sudaryti sutartį, buvo pateikta konkurso dokumentuose.
35. Kolegija nenustatė, o ieškovė neįrodė, kad atsakovė, skelbdama konkursą, būtų nepateikusi ar nuslėpusi reikšmingą informaciją ir duomenis, turėjusius įtakos ieškovės apsisprendimui sudaryti sutartį. Priešingai, atsakovė konkurso dokumentuose nurodė turimą ir jai žinomą informaciją apie Kudirkos–Kybartų plotuose atliktus tyrimus, vykdant angliavandenilių paiešką ir žvalgybą, gautus rezultatus, kartu nurodė ir galimas rizikas dėl mažo tyrimo patikimumo ir jo senumo, o informaciją, kad ieškovės ištirtuose plotuose (jų dalyse) nerasta ekonomiškai vertingų naftos išteklių, atsakovė sužinojo tik gavusi ieškovės 2020 m. rugpjūčio 19 d. suvestinę ataskaitą.
36. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tie patys turėti geologiniai duomenys lėmė tiek atsakovės konkurso dokumentuose paskelbtą informaciją, tiek ieškovės apsisprendimą dalyvauti konkurse ir sudaryti sutartį, o tai, jog duomenys nebuvo tikslūs ir jokių ekonomiškai naudingų naftos išteklių, atlikus tyrimus, nebuvo rasta, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė konkurso dokumentuose tyčia pateikė klaidingus ar melagingus duomenis ar sąmoningai nutylėjo tam tikrą informaciją, turėjusią įtakos ieškovės apsisprendimui dalyvauti konkurse ir sudaryti ginčo sutartį.
37. Kolegija pažymėjo, kad ieškovei, kaip angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ir gavybos darbų profesionalei, taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Tai reiškia, kad ieškovė, kaip savo srities profesionalė, vertindama konkurso dokumentus, turėjo galimybę įvertinti kelių dešimtmečių senumo geologinius duomenis, jų turinį, taip pat įvertinti ir galimas rizikas, kurios nuo konkurso dalyvių nebuvo nuslėptos.
38. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo argumentui, kad ieškovės verslo lūkesčių neišsipildymas, nusivylimas dėl nesurastų naftos išteklių, be to, nepakankamas pačios prisiimtos rizikos įvertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčo sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis).
39. Kolegija netenkino ieškovės prašymo atsakovės atsakomybės klausimą įvertinti pagal mišrios kaltės institutą, nurodžiusi, kad ieškovė neįrodinėjo mišrios kaltės sąlygų ir jos taikyti neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas dėl mišrios kaltės taikymo instituto (sąlygų) nepasisakė, o apeliacinės instancijos teismas neturi teisės vertinti to, ko nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
40. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 14 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
40.1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 6.163 ir 6.947 straipsnius, nenagrinėdami vieno iš ieškinio reikalavimų dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo tiek ikisutartiniuose, tiek sutartiniuose santykiuose ir vertindami tik sandorio negaliojimo sąlygas. Teismai nepateikė jokio vertinimo dėl tarp šalių susiklosčiusių viešo konkurso teisinių santykių (CK 6.947–6.952 straipsniai), ikisutartinių santykių metu (CK 6.163 straipsnis) šalių pareigas reglamentuojančių nuostatų bei civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246–6.249 straipsniai). Šie teismų pažeidimai ir selektyvus įrodymų vertinimas lėmė, kad liko neatskleista bylos dalies esmė.
40.2. Teismai nevertino ieškovės nurodytos kasacinio teismo nutarties (2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-396-969/2017), kurioje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė: jeigu viešą konkursą vykdantis asmuo, paskelbdamas apie konkursą, nurodo tam tikras sąlygas, susijusias su konkurso dalyku (įskaitant sąlygas, tiesiogiai nenurodytas CK 6.947 straipsnio 2 dalyje), šios sąlygos tampa konkurso sąlygų sudedamąja dalimi, už kurių tikrumą atsako konkursą vykdantis asmuo. Atsakovė ikisutartiniuose santykiuose ieškovei pateikė konkrečią informaciją apie konkurso dalyko charakteristikas, aiškiai nurodydama konkretų angliavandenilių išteklių ištirtumo lygį, klasifikaciją bei preliminarius naftos kiekius, todėl tapo atsakinga už šios informacijos atitiktį tikrovei ir prisiėmė atsakomybę už kilusias pasekmes to tinkamai neįvykdžius. Informacijos klaidingumą lėmė pačios atsakovės netinkamas bei nepakankamas jos turėtų duomenų ištyrimas, o tai suteikia pagrindą kilti atsakovės atsakomybei.
40.3. Atsakovė pažeidė CK 6.163 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą šalių pareigą atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Atsakovė byloje ne kartą patvirtino, kad žinojo apie 1989 m. protokole pateiktą pastabą dėl netinkamos išteklių kategorijos nurodymo 1989 m. ataskaitoje, t. y. per didelio – C2 ištirtumo, kuris iš tikrųjų tėra C3, tačiau to neatskleidė konkurso dalyviams; atsakovė nurodė, kad nustatydama Kudirkos–Kybartų ploto išteklių klasifikaciją rėmėsi 1997 m. ataskaita, tačiau pamiršo (nuslėpė) šią ataskaitą įvertinusį 1997 m. protokolą, kurio rengėja buvo pati ir kuriame pateiktos pastabos dėl Kudirkos–Kybartų ploto ištirtumo lygio, įpareigojant ištaisyti klaidą dėl netikslaus išteklių identifikavimo kaip išžvalgytų ir kt. Atsakovė, nutylėdama dalį savo pačios saugomos informacijos, turėjo žinoti, kad jos ikisutartiniuose santykiuose tinkamai neatskleista ir nutylėta informacija gali būti reikšminga konkurso dalyvių apsisprendimui.
40.4. Teismas akcentavo ieškovės prisiimtą riziką ir sandorio šalies profesionalo statusą, visiškai pašalindamas ir ignoruodamas atsakovės, kaip konkurso rengėjos ir geologijos srities profesionalės, statusą bei atsakomybę, paneigė atsakovės pareigą ikisutartinių santykių metu nurodyti konkurso dalyviams tik tikslią ir teisingą informaciją. Be to, sutarties vykdymo rizika negalėjo būti perkelta ieškovei atsakovės pažeidimo, pasireiškiančio pareigos atskleisti informaciją, turinčią esminę reikšmę apsisprendimui dalyvauti viešame konkurse ir sudaryti sutartį, atveju. Atsakovė turi būti atsakinga už tikrovės neatitinkančios informacijos nurodymą, būtent atsakovei keliami profesionalumo reikalavimai ir ji yra atsakinga už išimtinai savo parengtas sutarties projekto sąlygas, prie kurių ieškovė prisijungė viešo konkurso būdu.
40.5. Teismai turėjo ex officio (pagal pareigas) spręsti ir vertinti, ar yra pagrindas mažinti atsakovės atsakomybę ir ieškovei kilusių nuostolių dydį, vertinti ieškovės veiksmus ir spręsti dėl šalių mišrios kaltės klausimo – teismai nepagrįstai nesprendė civilinės atsakomybės klausimo, nevertino jos sąlygų, todėl civilinė atsakomybė byloje liko neįvertinta ir pagal mišrios kaltės teisinį institutą.
40.6. Teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės aktuose įtvirtintas sąvokas (pavyzdžiui, telkinio, parengtinai išžvalgytų išteklių, žvalgybos), neįžvelgė skirtumo tarp jų ir procesinių sprendimų negrindė teise. Esminis šios bylos dalykas – skirtumas tarp tokių sampratų kaip „žvalgyba“ ir „paieška“. Nurodymas konkurso laimėtojui baigus tyrimų darbus apskaičiuoti arba pagrįstai įrodyti, kad išteklių plote nėra, nereiškė patvirtinimo, kad naftos ištekliai galėjo būti ir apskritai nerasti. Jeigu teismai būtų tinkamai įvertinę „paieškos“ (kaip geologinio tyrimo) ir parengtinės „žvalgybos“ (kaip geologinio tyrimo) sąvokas, būtų pastebėjęs, kad „paieškos“ tyrimo etape ištekliai gali būti nustatomi arba patvirtinama, kad jų nėra; parengtinės „žvalgybos“ etape nustatomos telkinio charakteristikos ir apskaičiuojami geologiniai bei išgaunamieji ištekliai. Šių dviejų sampratų tapatinti negalima. Teismai nesivadovavo teise, nes visas konkurso plotas teismų buvo sutapatintas su dviem esą parengtinai išžvalgytais Kudirkos ir Kybartų telkiniais. Tačiau ginčo esmė – būtent atsakovės klaidinga informacija apie šiuos du telkinius, kuriuos atsakovė nurodė neva esant parengtinai išžvalgytus. Teismai šių aplinkybių nevertino, neidentifikavo visų esminių byloje keltų klausimų ir į juos argumentuotai neatsakė, todėl teismų pateikti motyvai yra neišsamūs, o šis selektyvus įrodymų vertinimas pripažintinas esminiu pažeidimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi liko neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla buvo išspręsta neteisingai (neatskleista bylos dalies esmė).
41. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
41.1. Teismai tinkamai kvalifikavo ginčo šalis siejančius teisinius santykius ir tinkamai taikė šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas. Ieškovė ieškinyje neteisėtus atsakovės veiksmus grindė tuo, kad atsakovės konkurso dokumentuose, viešai skelbiamoje informacijoje ir šalių sudarytoje sutartyje buvo pateikta iš esmės klaidinga informacija apie angliavandenilių išteklių kategoriją pagal angliavandenilių išteklių geologinio tyrimo detalumą, todėl ieškovė patyrė nuostolių. Tačiau teismai konstatavo, kad atsakovė veikė pagal jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko, konkurso dokumentuose ir sutartyje nurodė tinkamą bei teisės aktuose nurodytą informaciją.
41.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo vertinti atsakovės veiksmų, organizuojant ir vykdant angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą, kaip neteisėtų; ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, neteisėto neveikimo ar bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo, todėl pirmoji iš būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti nenustatyta (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
41.3. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad teismai nepagrįstai nenagrinėjo civilinės atsakomybės klausimo pagal mišrios kaltės institutą. Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti sutartį negaliojančia ir priteisti jai nuostolių atlyginimą. Ieškovė neįrodinėjo mišrios kaltės sąlygų ir jos taikyti neprašė, todėl teismai dėl mišrios kaltės taikymo instituto (sąlygų) nepasisakė.
41.4. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad teismai selektyviai vertino įrodymus ir net neaptarė didžiosios dalies duomenų, jų neanalizavo. Tai, kad teismai nutartyje neaptarė visų byloje esančių įrodymų, nereiškia, kad jie jų nevertino.
41.5. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismai privalėjo vadovautis kasacinio teismo praktika viešųjų pirkimų bylose, atsižvelgdami į viešųjų pirkimų ir viešo konkurso santykių giminingumą. Viešieji pirkimai, angliavandenilių išteklių naudojimo konkursų vykdymas ir angliavandenilių išteklių naudojimo sutarčių sudarymas yra skirtingi teisiniai santykiai, reguliuojami skirtingais teisės aktais, todėl kasacinio teismo praktika, kurioje buvo nagrinėjami ginčai dėl viešųjų pirkimų vykdymo, neaktuali šiam ginčui.
41.6. Ieškovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-396-969/2017, kurioje kasacinis teismas pateikė išaiškinimus dėl konkursą paskelbusio subjekto (viešosios įstaigos) atsakomybės už konkurso sąlygose pateiktos informacijos klaidingumą. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-396-969/2017 nagrinėtas ginčas nesusijęs su angliavandenilių išteklių naudojimo konkursu, todėl ši nutartis neaktuali sprendžiant šį ginčą.
41.7. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismai, akcentavę ieškovės prisiimtą riziką ir sandorio šalies – profesionalo statusą, visiškai neatsižvelgė į atsakovės, kaip konkurso rengėjos ir geologijos srities profesionalės, statusą bei atsakomybę. Angliavandenilių išteklių naudojimo konkursų organizavimą reglamentavę teisės aktai nurodė, kokią informaciją atsakovė turi nurodyti konkurso skelbime ir konkurso sąlygose. Atsakovė konkurso vykdymo metu pateikė visą teisės aktų nustatytą teikti informaciją. Teisės aktai neįtvirtino atsakovei prievolės prieš skelbiant konkursą atlikti angliavandenilių išteklių geologinių duomenų vertinimą ir pateikti tai konkurso dokumentuose. Šalių sudaryta sutartis buvo parengta pagal tuo metu galiojusią tipinę angliavandenilių išteklių naudojimo sutartį. Taigi atsakovė įvykdė visas jai teisės aktuose nustatytas pareigas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl šalių pareigos atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, ir bylos esmės
42. Viešą konkursą reglamentuoja CK šeštosios knygos 49 (XLIX) skyriaus 6.947–6.952 straipsniai. CK 6.947 straipsnio 1 dalis viešą konkursą apibrėžia kaip asmens viešą pažadėjimą sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą (konkurso paskelbimas) ir įpareigojimą šį asmenį sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Paskelbiant konkursą turi būti išdėstyta užduotis, jos įvykdymo terminas, atlyginimo (premijos) dydis ar suteikiama speciali teisė, darbų ar projektų pateikimo vieta, jų įvertinimo tvarka ir laikas, taip pat gali būti nurodytos ir kitos konkurso sąlygos (CK 6.947 straipsnio 2 dalis). Viešas konkursas gali būti skelbiamas tik norint pasiekti tam tikrą viešą ar privatų tikslą, neprieštaraujantį gerai moralei ar viešajai tvarkai (CK 6.947 straipsnio 3 dalis).
43. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl viešo konkurso sąlygose nurodytos informacijos, turinčios esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, atskleidimo. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė pažeidė CK 6.163 straipsnio 4 dalies, 6.947 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes viešo konkurso metu nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie konkurso plote neva egzistuojančius du parengtinai išžvalgytus angliavandenilių (naftos) išteklius. Tokios, kaip teigia ieškovė, tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas nulėmė tai, kad ieškovė negalėjo pasiekti tikslų, kurie buvo nurodyti konkurso sąlygose bei šalių sudarytoje sutartyje, patyrė nuostolių. Todėl ieškovė prašė pripažinti šalių sudarytą angliavandenilių išteklių naudojimo sutartį negaliojančia kaip sudarytą dėl apgaulės arba suklydimo, taikyti atsakovei civilinę atsakomybę ir priteisti nuostolių atlyginimą. Civilinės atsakomybės atsakovei taikymą ieškovė grindė CK 6.163 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pareigos šalims atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, pažeidimu. Tiek sandorių negaliojimą dėl apgaulės ir suklydimo, tiek atsakovės neteisėtus veiksmus ieškovė grindė ta pačia aplinkybe – kad atsakovė konkurso dokumentuose pateikė klaidingą informaciją dėl išteklių ištirtumo lygio, turėjusią esminę reikšmę ieškovės apsisprendimui ne tik dalyvauti konkurse, bet ir sudaryti ginčo sutartį. Ieškovė tvirtino, kad jeigu konkurso dokumentuose būtų nurodyta kita angliavandenilių išteklių telkinių klasifikacija (t. y. žemesnio ištirtumo nei parengtinai išžvalgytas), ji konkurse nebūtų dalyvavusi.
44. Teismai nenustatė pagrindų ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo ar apgaulės, taip pat nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, susijusių su konkurso sąlygose nurodytos informacijos pateikimu. Kasaciniu skundu ieškovė neginčija teismų padarytų išvadų dėl to, kad nėra pagrindų sandorius pripažinti negaliojančiais dėl apgaulės ar suklydimo, tačiau įrodinėja, kad teismai neišnagrinėjo jos savarankiško reikalavimo dėl civilinės atsakomybės ikisutartiniuose ir sutartiniuose santykiuose atsakovei taikymo ir žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.
45. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas). Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 31 punktas).
46. Teismų procesinių sprendimų turinys patvirtina, kad teismai, spręsdami dėl sutarties pripažinimo negaliojančia dėl apgaulės ar suklydimo, tyrė ir aiškinosi, kokią informaciją atsakovė pateikė ieškovei, ar ta informacija atitiko tikrovę, ar ji nebuvo klaidinanti. Teismai, ištyrę ir įvertinę atsakovės informaciniame pranešime ir konkurso sąlygose pateiktą informaciją, nustatė, kad konkurso dokumentuose aiškiai ir konkrečiai buvo nurodyta, kokie tyrimai Kudirkos–Kybartų plotuose buvo atlikti, vykdant angliavandenilių paiešką ir žvalgybą, aiškiai įvardyta, kad buvo aptikti du parengtinai išžvalgyti naftos telkiniai (Kudirkos ir Kybartų), tačiau pabrėžta, jog tyrimo metodai yra seni, iki kelių dešimtmečių senumo, dėl to yra labai nedidelio patikimumo. Konkurso dokumentuose nurodyta, kad, vykdant tyrimus, gali kisti struktūrų parametrai, gali būti paneigtas jų buvimas, naujai surastos struktūros gali būti išskirtos kitose ploto vietose, dėl to atitinkamai iš dalyvio buvo reikalaujama atliktų tyrimo darbų suvestinėje ataskaitoje arba apskaičiuoti atrastus ir ištirtus tradicinių angliavandenilių išteklius, arba įrodyti, kad jų nėra. Teismai nustatė, kad konkurso dokumentuose būsimi dalyviai buvo įspėti apie egzistuojančias rizikas ir konkursą laimėjusiam dalyviui nebuvo garantuojama, kad, atlikus tyrimus, jis būtinai išgaus naftą. Teismai padarė išvadą, kad atsakovė, tiek skelbdama konkursą, tiek su konkurso laimėtoja sudarydama ginčo sutartį, nurodė visą jai žinomą ir turimą informaciją apie angliavandenilių paiešką ir žvalgybą Kudirkos–Kybartų plote.
47. Apeliacinės instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kad ieškovės apsisprendimą dalyvauti konkurse lėmė ne vien atsakovės paskelbto konkurso sąlygos ir jose pateikta informacija, bet ir pačios ieškovės, kaip angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos, gavybos darbų profesionalės, gautų geologinių duomenų įvertinimas. Teismai įvertino ieškovės atsakovei teiktą konkursinį pasiūlymą, kuris patvirtina, kad ieškovė ne tik buvo susipažinusi su konkurso dokumentuose pateikta informacija, bet ir naudojosi geologinių duomenų informaciniu paketu, vadovavosi 1967 m. ir 1989 m. ataskaitomis bei kitais geologijos mokslo atstovų parengtais dokumentais, susijusiais su plotų geologine sandara ir naftingumu. Konkursiniame pasiūlyme, aptardama konkurso ploto geologinę sandarą, ieškovė nurodė, jog ploto perspektyvos dėl naftos nekelia abejonių (konkursinio pasiūlymo 4.2 papunktis). Aprašydama Kybartų ir Kudirkos plotus, ieškovė nurodė, kad jai yra žinoma, jog Kybartų plote naftos pritekėjimai skaičiuojami dešimtimis, retai šimtais, litrų per parą, gręžinių bandymai, vykdyti atliekant gręžimo darbus prieš 50 metų, nebuvo aukštos kokybės, todėl ieškovė tęs Kybartų ploto ir gretimų teritorijų tyrimą (konkursinio pasiūlymo 4.2.1 papunktis), taip pat nurodė, jog Kudirkos plote atliktų darbų neužtenka, kad telkinys būtų vertinamas kaip ištirtas ir būtų galima tikėtis ekonomiškai naudingos gavybos (konkursinio pasiūlymo 4.2.2 papunktis).
48. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovė, tiek skelbdama konkursą, tiek sudarydama ginčo sutartį, nurodė visą jai žinomą ir turimą informaciją apie angliavandenilių paiešką ir žvalgybą Kudirkos–Kybartų plote. Teismai nenustatė, kad atsakovė konkurso dokumentuose pateikė melagingą informaciją ar, žinodama tokią esant, ją nutylėjo ir tai lėmė ieškovės apsisprendimą dalyvauti konkurse ir sudaryti ginčo sutartį. Taigi, teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados parodo, kad teismai tyrė ir vertino aplinkybes, susijusias su atsakovės pareiga atskleisti kitai šaliai jai žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti (CK 6.163 straipsnio 4 dalis), tačiau šios pareigos netinkamo vykdymo nenustatė, t. y. nekonstatavo atsakovės neteisėtų veiksmų.
49. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad teismas vertino ieškovės argumentus dėl angliavandenilių išteklių klasifikacijos, nurodė, kad išteklių kategorija nustatoma pagal geologinį ištirtumą. Angliavandenilių išteklių klasifikacija pateikta Lietuvos Respublikos angliavandenilių išteklių klasifikacijoje, patvirtintoje Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-47. Ši klasifikacija skirta angliavandenilių išteklių tyrimui, jų apskaičiavimui ir vertinimui bei valstybinei apskaitai ir auditui standartizuoti, leidžia išsaugoti palyginamumą su anksčiau šalyje taikytomis klasifikacijomis. Geologijos tarnyba 2015 m. gegužės 20 d. patikslino Valstybinėje geologijos informacinėje sistemoje Kudirkos ir Kybartų naftos telkinių išteklių duomenis, suteikdama identifikavimo kodą „332“, t. y. parengtinai išžvalgyti nenustatytos vertės ištekliai (klasifikacijos 2 priedas). Pagal geologinio tyrimo etapų metu atliktų geologinio tyrimo darbų rezultatus priskirta kategorija, kurią parodo kodo trečias skaičius „2“, – parengtinai išžvalgyti ištekliai (klasifikacijos redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. balandžio 2 d.) – tai telkinio arba jo dalies angliavandenilių ištekliai, ištirti atliekant atitinkamo detalumo seisminės žvalgybos tyrimus, parengtinės žvalgybos etape išgręžto gręžinio (-ių) (įskaitant ir anksčiau išgręžtus paieškos gręžinius) gręžimą atitinkamos angliavandenilių išteklių rūšies tyrimui, taikant uolienų ir angliavandenilių bandinių laboratorinio tyrimo metodus. Kudirkos ir Kybartų naftos telkinių išteklių identifikavimo kodo (332) pirmieji du skaičiai nurodo, jog tiek pagal naudojimo galimybių vertinimą (pradinis vertinimas), tiek pagal ekonominę vertę (nenustatytos vertės) duomenys yra apytiksliai. Dėl duomenų stokos arba mažo detalumo šio vertinimo metu apytikslė išteklių detalesnio tyrimo tikslingumo ar naudojimo ekonominė vertė yra tik spėjama (nenustatytos vertės ištekliai). Taigi nustatyta, jog Kudirkos–Kybartų plotuose atlikti tyrimai lėmė, kad telkiniai pagal geologinio tyrimo etapą pagrįstai kvalifikuoti kaip parengtinai išžvalgyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikoje tuo metu galiojusia klasifikacija, ir kad tokiai kategorijai neturi įtakos ankstesnių (tarybinių) laikų tų pačių tyrimų vertinimas ir kategorijų kodai (sprendimo 41–42 punktai). Šios teismo išvados patvirtina, kad buvo vertinami ieškovės argumentai dėl neteisingos išteklių ištirtumo klasifikacijos, tačiau teismas nenustatė, kad telkiniai pagal geologinio tyrimo etapą nepagrįstai kvalifikuoti kaip parengtinai išžvalgyti.
50. Teismų pripažinta, kad nėra pagrindo vertinti atsakovės veiksmų, organizuojant ir vykdant angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą, kaip neteisėtų, nes ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, neteisėto neveikimo ar bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo, todėl pirmoji iš būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti nenustatyta.
51. Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, įvertinusi tai, kad tiek sandorių negaliojimas, tiek atsakovės civilinė atsakomybė buvo grindžiami ta pačia aplinkybe, t. y. kad atsakovė pateikė klaidingą informaciją dėl išteklių ištirtumo lygio, atsižvelgdama į tai, kad teismai šią aplinkybę tyrė ir vertino, neturi pagrindo pripažinti, kad teismai, nagrinėję ieškovės ieškinį, neatskleidė dalies bylos esmės. Teismai, nenustatę atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. kad konkurso dokumentuose buvo pateikta klaidinga informacija, neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti kitų civilinės atsakomybės sąlygų, nes civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti jų visumą – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį jų ryšį (CK 6.245–6.249 straipsniai).
52. Nepagrįstais pripažintini ieškovės kasacinio skundo argumentai, kad byloje turėjo būti išspręstas mišrios šalių atsakomybės klausimas. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). CK 6.248 straipsnio 4 dalyje yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kurią detalizuoja specialiąja sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojanti CK 6.259 straipsnio 2 dalis, pagal kurią skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Šiose normose įtvirtinta kreditoriaus pareiga elgtis sąžiningai skolininko atžvilgiu ir vengti savo veiksmais padidinti dėl skolininko prievolės pažeidimo atsiradusią žalą, taip pat imtis aktyvių veiksmų, nereikalaujančių neprotingų laiko ar finansinių sąnaudų, nuostoliams sumažinti. Kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo institutu gali gintis skolininkas, įrodinėdamas, kad dėl atsiradusios žalos yra kaltas ir pats kreditorius. Tačiau, minėta, teismams nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, byloje nebuvo teisinių prielaidų taikyti mišrios kaltės institutą.
53. Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismai įrodymus vertino selektyviai, neaptarė didžiosios dalies duomenų, išsamiau neišanalizavo skirtingų angliavandenilių išteklių ištyrimo lygių, neatsižvelgė į sąvokų „žvalgyba“, „paieška“ skirtumą.
54. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal kasacinio teismo praktiką, kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs, yra faktinio pobūdžio ir nesudaro kasacijos dalyko. Dėl tokio pobūdžio argumentų kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti, kadangi tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos kasacinio proceso paskirties ir ribų. Vien tai, kad kasatorius nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-823/2023, 31 punktas).
55. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų procesinių sprendimų turinį, konstatuoja, kad teismai vertino byloje esančių įrodymų visumą, tyrė ir vertino konkursui atsakovės pateiktus duomenis, vertino ieškovės argumentus, susijusius su netinkama angliavandenilių išteklių ištirtumo klasifikacija, tačiau nenustatė aplinkybės, kad telkiniai pagal geologinio tyrimo etapą nepagrįstai kvalifikuoti kaip parengtinai išžvalgyti. Teismai šią išvadą motyvavo, pateikė įrodymų teisinį vertinimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje buvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą.
Dėl kasacinio teismo praktikos viešo konkurso ir viešųjų pirkimų srityje taikymo
56. Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismai nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-396-969/2017 pateiktais išaiškinimais dėl konkursą paskelbusio subjekto (viešosios įstaigos) atsakomybės už konkurso sąlygose pateiktos informacijos klaidingumą, o tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą.
57. Kasacinio teismo konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-378/2023, 48 punktas).
58. Ieškovės nurodytoje byloje Nr. e3K-3-396-969/2017 buvo sprendžiama dėl viešą konkursą paskelbusio subjekto atsakomybės už konkurso sąlygose pateiktos informacijos teisingumą. Kasacinis teismas nurodytoje byloje suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę – jeigu viešą konkursą vykdantis asmuo, paskelbdamas apie konkursą, nurodo tam tikras sąlygas, susijusias su konkurso dalyku (įskaitant sąlygas, tiesiogiai nenurodytas CK 6.947 straipsnio 2 dalyje), šios sąlygos tampa konkurso sąlygų sudedamąja dalimi, už kurių tikrumą atsako konkursą vykdantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-396-969/2017, 37 punktas). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad atsakovė, savo iniciatyva nuspręsdama į konkurso sąlygas įtraukti konkurso dalyko charakteristikas, prisiėmė atsakomybę dėl tokios informacijos galimos neatitikties objektyviai tikrovei. Dėl to, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovės nurodytos konkurso dalyko charakteristikos buvo neteisingos, tai sudarytų pagrindą konstatuoti jos civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, kurie pasireikštų klaidingos informacijos, turėjusios esminę reikšmę ieškovei apsisprendžiant dėl dalyvavimo konkurse ir pasiūlymo turinio, pateikimu konkurso dalyviams (tarp jų – ir ieškovei). Esminė faktinė aplinkybė, kuri turi būti nustatyta vertinant atsakovės veiksmų (ne)teisėtumą ir jos kaltės (ne)buvimą, yra konkurso sąlygose nurodyto dujų kiekio ir dujų gavybos apimčių (ne)atitiktis tikrovei. Teismams nurodytų faktinių aplinkybių netyrus, kasacinis teismas bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
59. Nagrinėjamoje byloje teismai nepadarė išvados, kad atsakovė nėra atsakinga už konkurso medžiagoje pateiktos informacijos teisingumą. Ieškovė privalėjo užtikrinti konkurso sąlygose pateiktos informacijos teisingumą, tačiau teismai nenustatė, kad atsakovė konkurso dokumentuose būtų nurodžiusi melagingą informaciją ar sąmoningai nutylėjusi tam tikrą informaciją, turėjusią įtakos ieškovės apsisprendimui dalyvauti konkurse ir sudaryti ginčo sutartį, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad teismai nukrypo nuo nurodyto kasacinio teismo išaiškinimo. Be to, ginčo atveju konkurso sąlygose buvo aiškiai nurodyta, kad visų lokalių ir perspektyvių struktūrų naftai susikaupti vietos bei konfigūracijos yra labai nedidelio patikimumo, nes išskirtos naudojant iki kelių dešimtmečių senumo 2D seisminės žvalgybos tyrimo metodus ir duomenų interpretaciją, todėl, vykdant naujus tyrimus, gali kisti struktūrų parametrai arba gali būti paneigtas jų buvimas, o naujai surastos struktūros išskirtos visai kitose ploto vietose. Negana to, pati ieškovė savo teiktame konkurso pasiūlyme dėl Kudirkos ploto nurodė, kad esamų darbų neužtenka telkiniui kaip ištirtam vertinti ir tikėtis naudingos angliavandenių išteklių gavybos bei naudojimo. Tai patvirtina, kad ieškovei buvo aiški sutarties sudarymo rizika, galinti nulemti jos pačios lūkesčio, nustatyto sutartyje, neįgyvendinimą.
60. Ieškovė kasaciniame skunde taip pat teigia, kad teismai pagal analogiją privalėjo vadovautis viešųjų pirkimų bylose suformuluotais išaiškinimais dėl perkančiosios organizacijos pareigos pateikti tikslią informaciją apie pirkimo sąlygų turinį ir atsakomybės už tokios pareigos netinkamą įvykdymą: perkančioji organizacija prieš tiekėją, nepaprašiusį jos patikslinti ar paaiškinti pirkimo sąlygų, negali tuo remtis pateisindama savo veiksmų neteisėtumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jai, o ne tiekėjui tenka pareiga pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnį tinkamai suformuoti pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2014); negali būti įteisinamos situacijos, kai perkančioji organizacija, iš anksto nustatydama dalyvių galimybę (pareigą) išnagrinėti pirkimo dokumentus, apžiūrėti objektą, taip pat a priori (iš anksto) įtvirtindama atsakomybės ir rizikos paskirstymą tarp šalių dėl klaidų atsiradimo, lieka neatsakinga dėl pirkimo dokumentų, pagal kuriuos buvo pateikti tiekėjų pasiūlymai ir varžomasi dėl sutarties sudarymo bei ji vykdoma, turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015); už viešojo pirkimo procedūrų organizavimą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakingos perkančiosios organizacijos. Šio vertinimo nekeičia tai, kad tiekėjai – profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviai, nes ir perkančiosioms organizacijoms keliami profesionalumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018); nors perkančioji organizacija ir turi teisę tikėtis, jog suinteresuoti ūkio subjektai bus pakankamai suinteresuoti ir rūpestingi, tačiau tokio teisėto lūkesčio sąlyga yra tai, kad pati perkančioji organizacija turi būti aiškiai suformulavusi savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 n. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-916/2022, 51 punktas).
61. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismams nebuvo pagrindo vadovautis ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika viešųjų pirkimų bylose, kadangi ginčo šalių teisiniai santykiai yra atsiradę iš viešo konkurso ir jie nėra reglamentuojami Viešųjų pirkimų įstatymo. Kita vertus, net jei ir būtų pagrindo vadovautis aptarta praktika, kaip nurodančia kasacinio teismo kryptį aiškinant ir taikant byloje aktualias teisės normas, vertinant nustatytas aplinkybes, konkurso organizatoriaus atsakomybę dėl konkurso sąlygose nurodytos informacijos, tai nesudarytų pagrindo vadovautis nurodyta praktika, kadangi, minėta, nagrinėjamoje byloje nebuvo konstatuotas atsakovės, kaip konkurso rengėjos, netinkamas pareigos atskleisti informaciją vykdymas. Tokiu atveju ieškovės cituojami kasacinio teismo išaiškinimai viešųjų pirkimų bylose nėra aktualūs.
62. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad teismai nepažeidė CK 6.163 straipsnio 4 dalies, reglamentuojančios šalių pareigą atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, ir CK 6.947 straipsnio, reglamentuojančio viešo konkurso paskelbimą, atskleidė bylos esmę, ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su atsakovės veiksmais konkurso sąlygose nurodant angliavandenilių išteklių telkinių klasifikaciją, ir nenustatė, kad ši būtų nurodyta klaidingai, nenukrypo nuo ieškovės nurodytos kasacinio teismo praktikos ir neturėjo pagrindo vadovautis kasacinio teismo praktika, suformuota viešųjų pirkimų bylose. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
63. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kasacinį skundą atmetus, ieškovės kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų faktą ir jų dydį, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
64. Kasaciniame teisme nepatirta su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Artūras Driukas
Virgilijus Grabinskas
Algirdas Taminskas