Administracinė byla Nr. eA-5505-502/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02128-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja D. S. 2018 m. birželio 25 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. BRK-2313 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas) neteisėtu ir jį panaikinti.
2. Pareiškėja paaiškino, kad ji pateikė paramos paraišką (toliau – ir Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – ir Priemonė). Ji ir NMA 2013 m. balandžio 11 d. pasirašė paramos sutartį dėl projekto Nr. 2IM-KK-12-1-011338-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią pareiškėjai kompensuojama iki 71 347,31 Eur visų tinkamų projekto išlaidų. Pareiškėja, įvykdžiusi projektą, 2014 m. lapkričio 27 d. pateikė mokėjimo prašymą 43 008,57 Eur kompensuoti išlaidas (toliau – ir Mokėjimo prašymas). NMA ginčijamu 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu nurodė, kad paramos suma yra sumažinama 19 310,49 Eur ir vietoje mokėjimo prašyme nurodytos 43 008,57 Eur paramos sumos išmokama 19 397,23 Eur dydžio suma.
3. Situacija pagal pareiškėjos pateiktą Mokėjimo prašymą jau buvo išnagrinėta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kuris įpareigojo NMA pareiškėjos Mokėjimo prašymą įvertinti iš naujo, nes ataskaita Nr. C-69 (kurios pagrindu buvo priimtas pirmasis NMA 2015 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr. BRK-3547(12.4)), neatitiko ekspertinio tyrimo objektyvumui (patikimumui) keliamų reikalavimų dėl padarytų išvadų pagrįstumo. Šioje byloje skundžiamas Sprendimas pagrįstas patikslintoje ataskaitoje Nr. C-69 pateiktais duomenimis, tačiau turinio prasme ataskaita Nr. C-69 ir patikslinta ataskaita Nr. C-69 nesiskiria (skiriasi tik šių ataskaitų forma). Tokius NMA veiksmus pareiškėja vertina kaip piktnaudžiavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017 nevykdymą, t. y. NMA šiuo atveju tik formaliai atliko naują pareiškėjos Mokėjimo prašymą vertinimą, nepateikė jokių argumentų, kodėl priimant ginčijamą Sprendimą NMA vadovavosi tais pačiais duomenimis (ataskaita Nr. C-69). Papildomai pažymėjo, kad patikslinta ataskaita Nr. C-69 turi būti vertinama tik kaip duomenų šaltinis, o ne kaip neginčijamas pagrindas priimti sprendimą skirti sankciją.
4. Pareiškėja nesutiko su patikslintoje ataskaitoje Nr. C-69 nurodyta išvada, kad realios rinkos vertės neva neatitinka lauko tualetų, laužaviečių, šiukšlių dėžių ir konteinerių, medinių atrakcionų, skulptūrų, suolų ir stalų kainos. Pareiškėja visas nurodytas prekes įsigijo pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. apklausė pasirinktus prekių bei paslaugų teikėjus, gavo konkrečius pasiūlymus ir, atsižvelgdama į mažiausios pasiūlytos kainos kriterijų, sudarė sutartis su prekių ir paslaugų pardavėju (teikėju). NMA dėl šių prekių įsigijimo ir darbų atlikimo pirkimo procedūros jokių pažeidimų nenustatė ir ginčijamame Sprendime nenurodė. Tuo tarpu teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos, jog asmuo, atlikdamas pirkimus, bet kokiu atveju turėtų siekti, kad pirkimo kaina būtų absoliučiai mažiausia rinkoje, nes pačią mažiausią pirkimo kainą galima surasti tik kreipiantis į visus prekių pardavėjus ir (ar) paslaugų teikėjus, tačiau tokių veiksmų atlikimas faktiškai yra neįmanomas, t. y. pareikalautų neproporcingai didelių išlaidų, laiko bei pastangų sąnaudų, todėl, pareiškėjos įsitikinimu, NMA neturi pagrindo teigti, jog jos patirtos išlaidos neatitinka nustatytų reikalavimų ar kad prašoma suma viršija mokėtiną sumą. Be to, Paramos sutarties sudarymas patvirtino, jog tiek NMA, tiek Žemės ūkio ministerija Paraišką ir visas joje nurodytas planuojamas atlikti išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti. Pareiškėjos įrengtų skulptūrų kaina grindžiama teikėjų apklausos pažyma (šia pažyma grindžiama patikslinta ataskaita Nr. C-69), kuria nustatant skulptūrų rinkos kainą NMA rėmėsi ir kitų paramos gavėjų atveju (įgyvendinant Priemonę). Kadangi ginčijamas Sprendimas yra grindžiamas identiška pažyma dėl skulptūrų rinkos kainos nustatymo, todėl, pareiškėjos nuomone, NMA neteisėtai sumažino paramą už pareiškėjos įrengtas skulptūras. Be to, pažymos parengtos atmestinai ir selektyviai surinkus duomenis, nepateikti jokie duomenys apie tai, kokiu būdu buvo paskaičiuotos pristatymo išlaidos ir šių objektų įrengimo išlaidos. Projekto sėkmingą įgyvendinimą patvirtina ir NMA užsakymu atlikta ekspertizė, kurios metu nustatyta, jog buvo atlikti realūs darbai, kurie, kaip numatyta, ateityje atneš realią naudą tiek visuomenei, tiek gamtos apsaugai. Mokėjimo prašyme nurodytos išlaidos pareiškėjos yra faktiškai patirtos ir pagrįstos.
5. Pareiškėjos teigimu, Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Sprendime nurodomos skirtingos teisės aktų normos, tačiau nepasisakoma kaip nagrinėjamos situacijos atveju pasireiškė jų pažeidimas ir kaip šios normos taikomos. Be to, NMA remiasi abstrakčiomis ir vertinamojo pobūdžio normomis, kurios pareiškėjai yra neaiškios. Sprendime NMA savo argumentus, jog Mokėjimo prašyme nurodytos išlaidos nėra būtinos, iš esmės grindė tuo, kad prašoma parama nėra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma bei tuo, kad pareiškėjos įsigytų prekių ir atliktų darbų kaina nepagrįstai didelė. Tačiau NMA sprendime nenurodė kaip šios normos turėtų būti suprantamos ir vertinamos, taip pat kaip jos taikomos atsižvelgiant į šios nagrinėjamos situacijos faktines aplinkybes. Iš ginčijamo Sprendimo teksto lieka neaišku, kaip turėtų būti suprantamos „mažiausios projektui įgyvendinti reikalingos sumos“ ir „nepagrįstai didelės kainos“ sąvokos, taip pat kokias išlaidas NMA laiko „būtinomis“. Be to, skiriant sankciją (šiuo atveju paramos sumažinimą) turėjo būti nustatyta pareiškėjos kaltė, o vien tariama investicijų neatitiktis rinkos kainai negali būti pagrindas skirti sankciją. NMA ginčijamame Sprendime nenurodė, kodėl pareiškėjos patirtos išlaidos nebuvo būtinos (nors buvo pripažintos tinkamomis patvirtinus Paraišką), kodėl NMA laiko, kad išlaidos faktiškai nebuvo patirtos, kodėl pareiškėjos patirtos išlaidos yra nesusijusios su projektu ir remiama veikla.
6. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja, pasirašydama 2012 m. liepos 25 d. NMA pateiktos paramos paraiškos deklaracijoje patvirtino, jog prašoma parama yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma. Atliekant ekspertizę nustatyta, kad pirkimo dokumentuose nurodytų investicijų vertė rinkoje yra 21 552,47 Eur, neįskaitant PVM, o deklaruojama minėtų investicijų suma yra 43 008,57 Eur be PVM. Atliekant ekspertizę buvo tikrinamos pirkimo dokumentuose nurodytos investicijos: pavėsinės (4 vnt. po 25 kv. m), lauko tualetai (3 vnt.), skulptūros (11 vnt.), laužavietės (5 vnt.), šiukšlių dėžės ir konteineriai (11 vnt.), suolai (15 vnt.), stalai (5 vnt.), mediniai atrakcionai (9 vnt.). Ekspertai išnagrinėjo pirkimo dokumentus, patikslino ekspertizės išvadą ir nustatė, kad lauko tualetų rinkos vertė viršija 1 400,73 Eur deklaruotą sumą, skulptūrų - 12 126,51 Eur, laužaviečių – 1 323,80 Eur, šiukšlių dėžių ir konteinerių - 724,48 Eur, suolų - 460,50 Eur, stalų - 249,07 Eur, medinių atrakcionų - 5 171,01 Eur.
8. Atsakovas nesutiko su skundo argumentais, kad ekspertinio vertinimo ataskaita C-69 neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo įstatymo reikalavimų, nes ataskaita Nr. C-69 jokiu būdu ir negali būti laikoma turto vertinimo ataskaita, nes jai nėra taikomi Turto ir verslo vertinimo įstatymo reikalavimai. Priešingai, ekspertai neturėjo užduoties įvertinti konkretaus pareiškėjos turto, o turėjo suteikti ekspertinio konsultavimo paslaugą, t. y. apskaičiuoti, kiek rinkoje kainuotų įsigyti analogiškus objektus ir savo skaičiavimus pateikė minėtoje atskaitoje. Patikslintame ekspertizės akte buvo atsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties 55 punkte išdėstytus argumentus ir nurodyta, kad suolų, stalų ir skulptūrų rinkos kaina nustatyta remiantis palyginamuoju metodu. Ekspertinio konsultavimo ataskaita yra skirta NMA išimtinai kaip pagalbinė priemonė, padedanti priimti galutinį sprendimą (individualų administracinį aktą), o ekspertinio tyrimo išvadose nustatytos faktinės aplinkybės buvo nurodytos NMA ginčijamame Sprendime.
9. Pareiškėjos teiginys, jog NMA, prieš sudarydama Paramos sutartį su pareiškėja, Paraiškoje nurodytas planuojamas išlaidas iškart pripažino tinkamomis, atsakovo teigimu, yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams bei pačiai paramos skyrimo proceso esmei, nes skundžiamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjos deklaruotų išlaidų pagrįstumą, atitiktį teisės aktų ir paramos sutartyje įtvirtintiems reikalavimams ir jų tinkamumą finansuoti, o ne dėl visų planuojamų atlikti išlaidų sumos, kuri galėtų būti skiriama Projektui, sumažinimo. NMA turi pareigą pripažinti tinkamomis kompensuoti tik tas išlaidas, kurios yra būtinos, t. y. realiai rinkoje egzistuojančių (ne padidintų) kainų vertę, o išlaidų, patirtų įsigyjant projekto investicijas už padidintą kainą dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti ir tokios išlaidos negali būti kompensuojamos. Pareiškėja jau Paramos sutarties sudarymo metu ir pirkimų metu žinojo (turėjo žinoti), kad dėl taikytų padidintų kainų NMA turi ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti netinkamų finansuoti išlaidų dydį. Tiek Paramos sutartimi, tiek Paraiška pareiškėja įsipareigojo užtikrinti, jog investicijų išlaidos atitiks realiai rinkoje egzistuojančias kainas, todėl investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas neatitinka nei Paramos sutarties, nei teisės aktų reikalavimų.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu pareiškėjos D. S. skundą tenkino ir panaikino skundžiamą Sprendimą bei priteisė 1 323 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Teismas nustatė, kad 2012 m. liepos 25 d. pareiškėja pateikė paraišką, siekdama gauti paramą projektui „Miško parko poilsio aikštelės Raseinių raj.“ įgyvendinti. Ji su NMA 2013 m. balandžio 11 d. pasirašė Paramos sutartį, pagal kurią įsipareigojo iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti Projektą, o NMA įsipareigojo kompensuoti iki 90 proc. visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų. Paramos sutartimi sulygta, kad Paramos mokėjimas bus skaidomas į tris dalis, t. y. pagal pirmą mokėjimo prašymą bus suteikta paramos dalis iki 8 268,07 Eur (28 548 Lt), pagal antrąjį – iki 24 371,52 Eur (84 150 Lt), pagal trečiąjį – 38 707,72 Eur (133 650 Lt). Pareiškėja 2013 m. gruodžio 31 d. pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą, kuriuo prašė išmokėti 8 268,07 Eur (28 548 Lt) paramos sumą už kraštovaizdžio formavimo kirtimo darbus, aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbus, transporto priemonių aikštelės įrengimą, užtvarų gamybą ir statybą, miškotvarkos projekto parengimą. 2014 m. birželio 30 d. pareiškėja pateikė antrąjį mokėjimo prašymą, kuriuo prašė išmokėti 24 371,52 Eur (84 150 Lt) paramos sumą už rekreacinį pažintinį taką, informacinį stendą, stacionarius žemėlapius, rodykles, apžvalgos aikštelę. Pagal trečiąjį mokėjimo prašymą, pateiktą 2014 m. gruodžio 31 d., pareiškėja prašė išmokėti 38 707,72 Eur (133 650 Lt) paramos sumą šioms investicijoms (išlaidoms, sąnaudoms) kompensuoti: viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros, stovyklaviečių, poilsiaviečių įrengimui ir gerinimui (pavėsinė 4 vnt., suolai 15 vnt., stalai 5 vnt., šiukšlių dėžės ir konteineriai 11 vnt., skulptūros 11 vnt., mediniai atrakcionai 9 vnt., laužavietė 5 vnt. lauko tualetai 3 vnt.). NMA 2015 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 21 456,10 Eur sumą, neįskaitant PVM, o nekompensuojama pareiškėjai 90 proc. netinkamų finansuoti pripažintų išlaidų, t. y. 19 310,49 Eur (21 456,10 Eur x 90 proc.). Pareiškėja minėta NMA sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. vasario 23 d. sprendimu administracinėje byloje
Nr. I-3295-142/2016 pareiškėjos skundą tenkino – panaikino NMA 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir įpareigojo NMA iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2014 m. lapkričio 27 d. pateiktą mokėjimo prašymą tiek, kiek tai susiję su pareiškėjos prašymu skirti paramą skulptūrų (11 vnt.), suolų (15 vnt.) ir stalų (5 vnt.) išlaidų kompensavimui. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir įpareigojo NMA iš naujo atlikti viešojo administravimo procedūrą dėl visų teismo sprendimu pareiškėjos netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų vertinimo ir priimti naują individualų administracinį aktą. NMA, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, iš naujo išnagrinėjo 2014 m. lapkričio 27 d. Mokėjimo prašymą ir ginčijamu Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjos pirkimo dokumentuose nurodytų investicijų vertė rinkoje yra 21 552,47 Eur, neįskaitant PVM, o deklaruota šių investicijų vertė nurodyta 43 008,57 Eur, todėl netinkamomis finansuoti pripažįstamos 21 456,10 Eur išlaidos neįskaitant PVM. NMA savo sprendimą grindė UAB „Civitta“ 2018 m. balandžio 12 d. pateikta patikslinta ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-69 (toliau – ir ataskaita Nr. C-69), kurioje palyginamuoju metodu nustatytos pareiškėjos investicijų rinkos kainos 2014 m. liepos 25 d., padaryta išvada, kad pareiškėjos deklaruojama investicijų suma yra 43 008,57 Eur be PVM, tuo tarpu pirkimo dokumentuose nurodytų investicijų vertė rinkoje yra 21 552,47 Eur.
12. Teismas paskyrė ekspertizę, kurios metu buvo nustatyta, jog dalis pareiškėjos pagal paramos sutartį patirtų išlaidų yra nepagrįstos. Eksperto išvadoje buvo nurodyta, kad lauko tualetų (3 vnt.) įsigijimo išlaidos 392,44 Eur viršijo rinkos kainą, laužaviečių (5 vnt.) - 938,10 Eur, šiukšlių dėžių ir konteinerių (11 vnt.) - 837,91 Eur, medinių atrakcionų (9 vnt.) - 737,74 Eur, suolų (15 vnt.) - 587,58 Eur, stalų (5 vnt.) - 84,1 Eur. Dėl skulptūrų kainos eksperto išvadoje nurodyta, jog skulptūros yra autoriniai kūriniai, todėl gali būti įvertintas tik paties autoriaus, autoriaus nustatyta kaina 15 929,1 Eur. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nei NMA pasitelktų ekspertų (UAB „Civitta“ 2018 m. balandžio 12 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-69) nei teismo paskirta ekspertizė nepatvirtino pareiškėjos visų prašomų išmokėti investicijų išlaidų pagrįstumo už lauko tualetų (3 vnt.), laužaviečių (5 vnt.), šiukšlių dėžių ir konteinerių (11 vnt.), medinių atrakcionų (9 vnt.), suolų (15 vnt.) ir stalų (5 vnt.), skulptūrų (11 vnt.) įrengimą. Nepaisant to, tiek teismo paskirtas ekspertas, tiek UAB „Civitta“ nustatė atitinkamas pareiškėjos prašomos priteisti išmokos sumos viršijančias rinkos kainai dalis. UAB „Civita“ patikslintos ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. C-69, rinkos kainą viršijanti pareiškėjos deklaruotų investicijų dalis (išskyrus medines skulptūras) nustatyta 9 329,59 Eur, o teismo paskirtas ekspertas investicijų rinkos kainą viršijantį dydį (išskyrus skulptūras) nurodė 3 577,87 Eur. Tuo tarpu pareiškėjos 2014 m. liepos 25 d. sutartyje su M. B. investicijų (lauko tualetų, laužaviečių, šiukšlių dėžių ir konteinerių, medinių atrakcionų, suolų ir stalų) kaina yra 18 390,87 Eur. Remdamasis šiais duomenimis, teismas nurodė, kad teismo paskirtas ekspertas apskaičiavo mažesnį investicijų rinkos kainos perviršio dydį (3 577,87 Eur) nei NMA pasitelktas ekspertas UAB „Civitta“ (9 329,59 Eur) (neskaičiuojant skulptūrų rinkos kainos perviršio). Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs tiek UAB „Civitta“ patikslintos ekspertinio konsultavimo ataskaitos, tiek teismo ekspertizės duomenis, sprendė, kad teismo ekspertizės duomenys nagrinėjamu atveju yra išsamesni, labiau atitinka tikslumo kriterijų ir laikytini objektyvesniais toliau nurodytų konkrečių ginčo investicijų rinkos kainos apskaičiavimo aspektu.
13. Teismas pažymėjo, jog lauko tualetų (3 vnt.), laužaviečių (5 vnt.), šiukšlių dėžių ir konteinerių (11 vnt.), medinių atrakcionų (9 vnt.), suolų (15 vnt.), stalų (5 vnt.) rinkos kaina 2014 m. liepos 25 d. sutarties tarp pareiškėjos ir M. B. pasirašymo metu apskaičiuotina pagal 2019 m. gegužės 8 d. teismo ekspertizės akte nurodytas sumas, o medinių skulptūrų rinkos kainos apskaičiuoti nei pagal teismo ekspertizės aktą, nei pagal UAB „Civitta“ pateiktą patikslintą ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. C-69 nėra galimybės, nesant tikslių medinių skulptūrų (11 vnt.) rinkos kainos skaičiavimų. Todėl apskaičiuojant pareiškėjai skirtinos paramos dydį turėtų būti nustatyta konkreti medinių skulptūrų rinkos kaina pagal teismo pateiktus kriterijus.
14. Teismas konstatavo, jog NMA ginčijamu Sprendimu netinkamai pripažino dalį prašomų kompensuoti išlaidų nepagrįstomis, todėl pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino ginčijamą Sprendimą.
III.
15. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti.
16. NMA atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovo teiktų paaiškinimų apie teismo eksperto pasirinktus įkainius, pakeistus kainų kodus ir pan., todėl teismas turėjo remtis NMA pateikta ekspertine konsultavimo išvada ir kitais teismui pateiktais duomenimis dėl skulptūrų kainos. Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, kad šioje byloje pasitelkto teismo eksperto klaidos buvo konstatuotos ir kitoje administracinėje byloje
(Nr. eI-174-171/2017), kurioje ekspertas pripažino savo klaidas, tačiau šioje byloje teismas neatsižvelgė į NMA paaiškinimus dėl netikslumų eksperto akte. Dėl to, NMA nuomone, teismas nepakankamai išnagrinėjo ginčą ir paviršutiniškai vertino NMA surinktus ir pateiktus duomenis. Teismas teismo eksperto išvadą pripažino svarbesniu ir didesnę įrodomąją reikšmę turinčiu dokumentu, bet plačiau NMA pateiktų įrodymų dėl teismo ekspertizės neaiškumų neanalizavo ir nepasisakė.
17. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad teismo paskirtas ekspertas vidutines rinkos kainas apskaičiavo remiantis iki 2014 m. liepos 25 d. sutarties buvusiomis 2014 m. kovo mėn. kainomis, todėl tokia investicijų vidutinės rinkos kainos apskaičiavimo tvarka laikytina tikslesne, nes 2014 m. spalio mėn. kainos jau galėjo skirtis (būti didesnės). Rekomendacijos yra atnaujinamos kas pusmetį ir sudaromos remiantis rinkoje egzistuojančiais medžiagų, darbų ir mechanizmų darbinių valandų vidurkiais. Iš UAB „Civitta“ patikslintos ekspertinio konsultavimo ataskaitos matyti, kad apskaičiuojant lauko tualetų, laužaviečių, šiukšlių dėžių ir konteinerių, medinių atrakcionų rinkos kainą, buvo remiamasi statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis, kurios atnaujintos 2014 m. spalio mėn., o tai yra net palankiau pareiškėjai, nes rangos sutartis buvo sudaryta 2014 m. liepos 25 d., t. y. po 2014 m. kovo mėn., nustatytų įkainių, o 2014 m. spalio mėn. įkainiai patikslinti remiantis rinkoje egzistuojančiais medžiagų, darbų ir mechanizmų darbinių valandų vidurkiais, kurie palankesni pareiškėjai.
18. Dėl skulptūrų atsakovas sutiko su teismo išvada, kad Tautodailininkų sąjunga yra kompetentingas subjektas teikti nuomonę panašaus pobūdžio bylose dėl skulptūrų ir jų kainos nustatymo metodo, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl skulptūrų, neįvertino aplinkybės, kad ir pačios pareiškėjos pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyti skulptūroms sunaudotos medienos metrai. Tai reiškia, jog sunaudotos medienos metrai nėra aktualu sprendžiant dėl kainos. Teismas neįvertino aplinkybės, kad sprendžiant klausimą dėl skulptūrų kainos aktualu yra tai, kiek tokios ir panašios skulptūros apskritai kainavo tuo metu, nes NMA pasirinktas skulptūrų kainos nustatymo metodas pripažintas tinkamu.
19. Teismas sprendime nenurodė jokių įrodymų, jog UAB „Civitta“ ataskaitose būtų įtraukti ne visi būtini darbai. Teismas rėmėsi teismo eksperto pateiktais skaičiavimais kaip patikimesniais, tačiau nenagrinėjo NMA pateiktų argumentų, jog ekspertizės akte deklaruota ne visai korektiška informacija. Kartu atsakovas pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendime (administracinė byla Nr. eI-204-561/2017) pripažino, kad UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita yra išsamesnė, tikslesnė ir ginčo investicijų vertė turi būti skaičiuojama pagal UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodytas vertes, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-3278-552/2019, NMA nustatytas skulptūrų kainas ir pasirinktą metodiką pripažino teisėta ir tinkama tokio pobūdžio bylose.
20. Pareiškėja D. S. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
21. Pareiškėja nurodo, kad teismas sprendime išdėstė aiškius ir išsamius argumentus, kodėl teismo ekspertizės aktas laikytinas patikimesniu įrodymu byloje nei NMA užsakymu atliktas pareiškėjos investicijų vertės nustatymas. Atsakovas išimtinai remiasi savo subjektyviais samprotavimais ir vertinimais dėl pareiškėjos atliktų investicijų vertės nustatymo, tačiau nepateikia jokių atliktos teismo ekspertizės išvadas paneigiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, NMA pozicija, kad teismo ekspertas netinkami nustatė pareiškėjos investicijų vertę, yra nepagrįsta. Teismas teisingai nurodė, kad NMA į bylą pateikti duomenys nesudaro pagrindo mažinti pareiškėjai mokėtiną paramos sumą už įrengtas medines skulptūras. NMA apeliaciniame skunde nepateikė jokių šią teismo išvadą paneigiančių argumentų ar įrodymų, todėl atsakovo argumentai, kad NMA tinkami nustatė ir pagrindė pareiškėjos įrengtų medinių skulptūrų vertę, turėtų būti atmesti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. BRK-2313 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuriuo netinkamomis finansuoti pripažintos 21 456,10 Eur išlaidos, neįskaitant PVM, remiantis NMA užsakytu pareiškėjos mokėjimo prašyme deklaruotų investicijų rinkos kainų ekspertiniu tyrimu, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino skundžiamą NMA 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. BRK-2313 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“. Teismas sprendime nurodė, kad medinių skulptūrų rinkos kainos apskaičiuoti nei pagal teismo ekspertizės aktą, nei pagal UAB „Civitta“ pateiktą patikslintą ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. C-69 nėra galimybės, nesant tikslių medinių skulptūrų (11 vnt.) rinkos kainos skaičiavimų, todėl apskaičiuojant pareiškėjai skirtinos paramos dydį turėtų būti nustatyta konkreti medinių skulptūrų rinkos kaina pagal teismo pateiktus kriterijus.
24. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad teismo ekspertizės aktas yra nepatikimas ir nagrinėjamu atveju turėjo būti remiamasi atskaita Nr. 69, kuri, atsakovo manymu, yra išsamesnė ir patikimesnė.
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas ginčijamame 2018 m. gegužės 22 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjos deklaruotos sumos daliai investicijų buvo didesnės nei jų vertė rinkoje, ir pripažino netinkamomis finansuoti išlaidas bei pritaikė sankcijas iš esmės vadovaudamasis ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-69.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, prisiėmęs įsipareigojimus atlikti pirkimus už mažiausią kainą, turi siekti mažiausios rinkoje pirkimo kainos, o NMA, kai jai kyla įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlieka ekspertizę, ir vadovaudamasi jos rezultatais priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (žr., pvz., 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017).
27. Taigi NMA, kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ar paslaugų kainų, gali atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę ir ekspertizės išvada laikytina leistina įrodinėjimo priemone NMA sprendžiant klausimą dėl išlaidų tinkamumo, tačiau galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, vadovaudamasi ekspertizės rezultatais, priima NMA (Administravimo taisyklių 5.10 p.). NMA, priimdama individualų administracinį teisės aktą, kuriuo nusprendžiama sumažinti mokamos paramos dydį, kai pripažįstama netinkama kompensuoti paramos suma ir skiriama sankcija, ir kuris grindžiamas ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis išvadomis, individualiame administraciniame teisės akte turi detalizuoti, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizių(-ės) aktuose(-e) nurodytos išvados ir kaip šios išvados paneigia paramos gavėjo pateiktus įrodymus, susijusius su jo realiai patirtomis išlaidomis ir prisiimtais įsipareigojimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016).
28. Pažymėtina, jog teismų praktikoje tam, kad būtų galima vertinti ekspertinį tyrimą bei jo pagrindu padarytas išvadas kaip patikimas, atsižvelgiama į keletą esminių aspektų. Pirma, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstą teisę atlikti ekspertinį tyrimą, derančią su kvalifikaciniais gebėjimais (profesionalumo principą). Antra, daromų išvadų pagrįstumą: išvadų pagrindimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kalbant apie darbų ir paslaugų kainas, inter alia (be kita ko) aiškų ir suprantamą palyginamąjį vertinimą su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimą (profesinių sprendimų skaidrumo principą). Visa tai tiesiogiai implikuoja ir objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017).
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ataskaitą Nr. C-69, kurios išvadomis remdamasis atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą, nusprendė, kad teismo ekspertizės aktas, lyginant su ataskaita, yra išsamesnis, labiau atitinka tikslumo kriterijų, todėl teismo paskirto eksperto ekspertizės aktą, išskyrus jame pateiktas išvadas dėl medinių skulptūrų rinkos kainos, laikė patikimesniu už eksperto parengtą ataskaitą, kuri byloje vertintina kaip rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Pažymėtina, jog kompetentingo teismo eksperto parengtame Teismo ekspertizės akte detaliai aprašyta atlikta ekspertizė, pateikti duomenys, susiję su objekto apžiūra, atsakant į teismo ekspertui pateiktus klausimus, nurodyti teismo eksperto atlikti veiksmai, nustatytos aplinkybės, pateiktos nuotraukos, matavimų rezultatai, lokalinės sąmatos su detaliai aprašytais atliktais skaičiavimais. Tuo tarpu ataskaitoje Nr. C-69 tik lakoniškai paminėti dokumentai, kuriuos išnagrinėjus padarytos šiose ataskaitose pateiktos išvados, pakankamai nedetalizuojant konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių ir atliktų skaičiavimų. Atitinkamai, kadangi teismo ekspertizės išvados skiriasi nuo NMA užsakytų ekspertizių išvadų, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas objektų rinkos kainas, pagrįstai rėmėsi teismo paskirtos ekspertizės duomenimis.
30. Pasisakydama dėl NMA apeliaciniame skunde keliamų abejonių dėl teismo ekspertizės akto įrodomosios galios ir dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo vadovavosi, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 61 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, eksperto išvada kaip įrodymas administracinių bylų procese yra tik iškeltoje administracinėje byloje teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvada (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1304/2009). ABTĮ 61 straipsnio 4 dalis numato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Taigi, eksperto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris turi būti vertinamas kitų įrodymų visumoje, nesuteikiant jam jokios viršenybės kitų įrodymų atžvilgiu. Tačiau eksperto išvados, kaip įrodymo, specifiškumas ir reikalavimas nesutikimą su eksperto išvada atitinkamai motyvuoti lemia tai, kad eksperto išvada, jos pagrįstumo aspektu, gali būti paneigta taip pat naudojant specialias žinias, kurios patvirtintų, jog buvo naudojami netinkami tyrimo metodai, kad ekspertui buvo pateikti neteisingi išeities duomenys ir pan. Teisėtumo aspektu, eksperto išvada galėtų būti paneigta, jei būtų nustatyta, kad ekspertizė paskirta ir atlikta neteisėtai, jog ekspertas nekompetentingas šioje mokslo srityje ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1077/2009; 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1462-442/2018 ir kt.).
31. Tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl ginčo investicijų (ne)tinkamumo finansuoti, turėjo nesivadovauti teismo eksperto išvadomis apie šių investicinių objektų vidutinę rinkos kainą.
32. Teismo paskirtos pareiškėjos 2014 m. lapkričio 27 d. mokėjimo prašymu prašytų atlyginti investicijų rinkos vertės nustatymo ekspertizės metu, be kita ko, ir buvo siekiama nustatyti, ar pareiškėjos pateiktuose mokėjimo prašymuose nurodyta investicijų, t. y. lauko tualetų (3 vnt.), laužaviečių (5 vnt.), šiukšlių dėžių ir konteinerių (11 vnt.), medinių atrakcionų (9 vnt.), suolų (15 vnt.) ir stalų (5 vnt.), skulptūrų (11 vnt.) įrengimo, išlaidų vertė atitiko rinkos kainą. Tuo tarpu atsakovas jokių argumentų, kuria sudarytų pagrindą manyti, kad užduotis ekspertui buvo suformuota ydingai ar pan., nepateikė.
33. Nors atsakovas apeliaciniame skunde ginčija teismo eksperto nurodytas investicinių objektų rinkos kainas, teigdamas, kad teismo eksperto išvados padarytos neatsižvelgus į tam tikras aplinkybes (neįvertinus nuo 2014 m. spalio mėn. pasikeitusių kainų), tačiau konkrečių duomenų, paneigiančių teismo eksperto atliktus skaičiavimus ar keliančių pagrįstas abejones dėl jų, nenurodo ir nepateikia. Todėl jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti atsakovo paaiškinimai nėra pagrindas pripažinti, kad teismo ekspertas tyrime naudojo neteisingus duomenis ir atliko neteisingus skaičiavimus.
34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teismo ekspertizė nagrinėjamoje byloje buvo paskirta laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, ją atliko kompetentingas teismo ekspertas, kuris ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė atlikti ypatingo statinio projekto ir ypatingo statinio dalinę ekspertizę, o tyrimo išvados yra pagrįstos tyrimo metu gautais duomenimis. Kaip minėta, eksperto išvada gali būti paneigta tik pasitelkiant specialiąsias žinias, kurios patvirtintų, jog eksperto išvada buvo nepagrįsta. Teikti įrodymus yra proceso šalių teisė ir pareiga (ABTĮ 56 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyti duomenys, dėl kurių būtų galima abejoti minėtos teismo eksperto išvados teisėtumu bei pagrįstumu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos investicijų, pagrįstai rėmėsi būtent teismo eksperto išvada.
35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog ginčijamas atsakovo sprendimas yra pagrįstas neteisingais duomenimis, kuriais remiantis buvo apskaičiuotos netinkamos finansuoti pareiškėjos išlaidos, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai panaikinto ginčijamą NMA 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą. Todėl skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė