Civilinė byla Nr. e2-6165-1019/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01440-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.10

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu ieškovei V. P., jos atstovei advokatei Daliai Averkienei,

nuotoliniu būdu atsakovų atstovei advokatei Kristinai Sabaliauskienei, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Ž. P. ir V. P. ieškinį atsakovams A. R., K. R., D. B., A. B., A. K. ir S. G. K. dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo be bendraturčių sutikimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti ieškovams V. P. ir Ž. P. teisę be atsakovų A. R., K. R., D. B., A. B., A. K. ir S. G. K. sutikimo teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą dėl daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto pagal UAB „Geros realizacijos“ parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buto paprastojo remonto projektą, leidžiant pradėti ir įgyvendinti statybų įteisinimo procedūras statybos darbams - pakeistai buto, adresu (duomenys neskelbtini), fasado sienų spalvai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti ieškovų naudai visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad jie bei atsakovai yra žemės sklypo bei jame pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkai. Ginčas kilo dėl to, kad daugiabučio namo butų bendraturčiai atsisakė remontuoti namo fasadą, dėl ko atsirado žala ieškovų butui: pradėjo drėkti trijų miegamųjų kambarių sienos ties langais, atsirado pelėsis, ištrupėjo palangių tinkas, nutekėjo sienų dažai. Ieškovai, siekdami apsaugoti savo būstą, pradėjo ir atliko gyvenamojo namo fasado dalies dažymo darbus be atsakovų sutikimo. Dėl to buvo nustatytas savavališkos statybos faktas, kuriam pašalinti reikalingas bendraturčių sutikimas. Bendraturčiai atsisako duoti sutikimą statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Ieškovai ne kartą ragino bendraturčius imtis veiksmų bendro naudojimo objektų priežiūros klausimams spręsti, bet atsakovai į pasiūlymus nereagavo, nevykdė pareigos prižiūrėti bendro naudojimo objektus. Jie ne tik ilgą laiką nesutiko remontuoti ir perdažyti medinės dalies fasado, bet ir nedavė sutikimo tą daryti ieškovams, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiams. Ieškovai nuo 2016 m. pradžios ragino atsakovus valdyti bendrą turtą, nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, kaupiant lėšas bendram turtui išlaikyti, sudarant jungtinės veiklos sutartį ar paskiriant daugiabučio namo administratorių. Atsakovai tokiai ieškovų iniciatyvai nepritarė. Dar 2016-01-27 laiške ieškovė V. P. kėlė klausimą dėl namo fasado dažymo, tačiau atsakovų atsakymas negautas. Ieškovams buvo svarbu imtis fasado perdažymo ir buto remonto veiksmų, nes 2018 metais ieškovų bute pradėjo drėkti trijų miegamųjų kambarių sienos ties langais, įsimetė pelėsis, ištrupėjo palangių tinkas, nutekėjo sienų dažai. Iškviestas meistras konstatavo, kad minimi pažeidimai atsirado dėl netvarkingo namo fasado, prastos palangių izoliacijos ir netvarkingo namo stogo (apie susidariusią situaciją (duomenys neskelbtini) bute 2019-07-27 elektroniniu laišku buvo informuoti visi atsakovai). Nuo 2008 metų daugiabučio namo fasadas nebuvo remontuotas ir dažytas, todėl neperdažytos medinės apdailos dailylentės yra apipuvusios ir apipelijusios, deformuotos ir atšokusios nuo fasado, dažai nuo atmosferos poveikio yra nutrupėję nuo lentelių paviršiaus, o po dailylentėmis patekęs vanduo teka ant pastato pirmo aukšto sienų. Visi šie defektai užfiksuoti 2019-03-05 Statinio apžiūros akte Nr. 1 2 p. „Sienos, fasadas“. Ieškovė V. P. 2018-07-26 pranešė atsakovams apie ketinimą perdažyti savo fasado dalį. 2018-08-16 susirinkime priimti sprendimai užfiksuoti Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsavimo raštu 2018 m. rugpjūčio 16 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame nustatyta, kad susirinkimo 5 darbotvarkės klausimu daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkų balsų dauguma buvo priimtas sprendimas namo fasado atnaujinimo ir dažymo darbus organizuoti bendrai bendrasavininkams sutarus daugumos balsų persvara dėl darbų kainos, medžiagų bei spalvos, siekiant išlaikyti vientisą architektūrinę pastato išvaizdą. Vis tik, nusprendus remontuoti fasadą, jį perdažyti nenutarta, kada bus sprendžiama dėl darbų kainos, medžiagų, spalvos. Nei vienas iš atsakovų nuo susirinkimo dienos, t. y. nuo 2018-08-16, iki ieškinio pateikimo teismui dienos nepateikė jokio pasiūlymo nei dėl darbų kainos, nei spalvos, nei medžiagų. Ieškovas Ž. P. 2018 m. rugsėjo 6 d. informavo visus bendraturčius, kad dėl susidariusios situacijos ieškovų bute nuo 2018-09-10 bus atliekamas skubus fasado dalies remontas. 2018 m. rugsėjo 7 d. ieškovai pakvietė visus bendraturčius atvykti į dažų studiją „Himėja“ ir kartu išrinkti dažus fasado dažymui, tačiau nurodytu laiku nei vienas iš atsakovų (bendraturčių) dažų parduotuvėje nepasirodė. Bendraturčiai informuoti, kad fasado dažymui išrinkta analogiška spalva buvusiai spalvai ir geresnės kokybės dažai. 2018-09-14 buvo pradėtas daugiabučio namo fasado dalių ties (duomenys neskelbtini) butu remontas iš rytų ir vakarų pusių. Atlikdami daugiabučio namo fasado remontą, ieškovai nuardė pelijančių langų išorinį apskardinimą, išvalė ištrupėjusį hermetiką, tarpus užpildė izoliuojančiomis putomis, uždėjo buvusį apskardinimą, apskardinimą užsandarinto hermetizuojančia priemone. Taip pat nuardyta drėkstančių ir pelijančių sienų išorės fasado apdaila, sutvarkytas pažeistas sienų apšiltinimas, pažeistose vietose pakeista izoliacinė plėvelė. Visos išorės fasado dailylentės iš naujo pritvirtintos medvarščiais, nuo lentelių nuvalyti senų dažų likučiai ir pelėsis. Fasadas nudažytas 2 sluoksniais riešutmedžio spalvos dažais. Ieškovams vykdant fasado remonto darbus, atsakovė S. G. K. parašė 2 skundus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Ieškovei V. P. buvo surašytas 2018 m. lapkričio 6 d. Savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad neturint statybą leidžiančio dokumento atliktas daugiabučio gyvenamojo namo paprastasis remontas keičiant pastato išvaizdą: perdažytas pastato dalies rytų ir vakarų pusės fasadas. Ieškovei surašytas 2018 m. lapkričio 7 d. Privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. lapkričio 8 d. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei V. P. apskundus pastarąjį nurodymą atstatyti buvusią iki perdažymo fasado spalvą, Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo panaikintas, nurodyta statytojui (ieškovei) gauti statybą leidžiantį dokumentą. Norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, reikalingas bendraturčių sutikimas. Ieškovė V. P., siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, užsakė savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizę, kurią atliko MB „Tyrimai ir projektai“, sumokėjo valstybės rinkliavą už savavališkų statybų įteisinimą, kreipėsi į architektą, kad parengtų 2018 m. atlikto savavališko remonto projektą. Visas sąlygas ieškovė yra atlikusi, kad būtų galima gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus bendraturčių sutikimus. Bendraturčiai nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Be atsakovų rašytinio pritarimo, ieškovai negali pateikti architekto projekto ir kitų statybos dokumentų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kad būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas paprastajam statinio remontui įteisinti.

Atsakovai pateikė atsiliepimą, nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Atsakovų teigimu, 2018-08-16 atsakovės K. R. iniciatyva sušauktame Daugiabučio namo butų savininkų visuotiniame susirinkime, kuriame dalyvavo visi Daugiabučio namo patalpų savininkai, tame tarpe ieškovai, balsų dauguma priėmė sprendimą fasadą remontuoti bendrai. Priimtas Sprendimas ieškovams yra privalomas (CK 4.85 str. (duomenys neskelbtini) d.). Daugiabučio namo fasado darbai turėjo būti atliekami ne atskirai butų savininkui (šiuo atveju ieškovams) savo buto dalyje atliekant paprastojo remonto darbus, o kartu su kitais Daugiabučio patalpų savininkais bendrai dažant visą pastato fasadą tikslu išlaikyti architektūrinį vientisumą, prieš tai atlikus ieškovams šiuos veiksmus: (i) Daugiabučio namo bendraturčiams pateikus tikslią ketinamų atlikti darbų sąmatą (kainą); ir tik tada, kai (ii) Daugiabučio namo patalpų savininkų balsų dauguma būtų pritaria pateiktai darbų sąmatai. Tačiau ieškovai pažeidė teisėtai priimtą ir teisės aktų tvarka nenuginčytą Sprendimo įgyvendinimo būdą. Praėjus vos (duomenys neskelbtini) savaitėms nuo Susirinkimo ir Sprendimo priėmimo dienos (2018-08-16), t. y. 2018-09-06 ieškovai el. laišku informavo atsakovus, kad ieškovai, nepaisydami priimto Sprendimo, vieni nuo atsakovų 2018-09-10 ketina pradėti atlikti fasado dažymo darbus savo kotedžo dalyje, nepateikus Atsakovams ketinamų atlikti darbų sąmatos, medžiagų ir spalvos, kaip buvo nutarta Susirinkime balsų dauguma. Ieškovai taip pat neinformavo Atsakovų apie šaukiamą susirinkimą dėl ketinamų atlikti darbų sąmatos patvirtinimo. Taip pat nebuvo parengusi ir pateikusi Atsakovams paprastojo remonto darbų projekto fasado dažymo darbams atlikti. Atsakovai tiek žodžiu, tiek raštu aiškiai išsakė savo poziciją, kad fasado dažymo darbus reikia atlikti laikantis priimto bendraturčio Sprendimo, o ne skubotai ir neaiškiomis sąlygomis bei kainai, Ieškovams atliekant dažymo darbus atskirai nuo kitų bendraturčių, t. y. tik Ieškovų dalyje, kuri taip pat priklauso ir Atsakovams kaip bendros Daugiabučio namo konstrukcijos dalys (CK 4.82 str. 1 d., Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d.). Atsakovai pagrįstai nedavė Ieškovams sutikimo fasado remonto darbams atlikti tik Ieškovų kotedžo dalyje: pirma, sutikimo paprastojo remonto darbams atlikti atskirai nuo kitų bendraturčių dažyti fasadą Ieškovų kotedžo dalyje prieštarauja bendraturčių balsų dauguma priimtam teisėtam ir galiojančiam Sprendimui; antra, Ieškovai nesilaikė Sprendimo įgyvendinimo tvarkos. Ieškovai nė vienam iš Atsakovų nepateikė (i) tikslios visų darbų sąmatos, (ii) medžiagų kainos, (iii) kokybės bei (iv) darbų projekto, kuris buvo privalomas šiems darbams. Taip pat nešaukė ar kitaip neinicijavo bendraturčių visuotinio susirinkimo darbų sąmatos patvirtinimui. Be to, vien spalvos parinkimas neįgyvendintų Susirinkime priimto Sprendimo fasadą dažyti bendrai, nepatvirtinus balsų dauguma visų faktiškai atliktų darbų sąmatos; trečia, Ieškovams atlikus fasado perdažymo darbus tik jų kotedžo dalyje ir juos įteisinus, bendraturčių priimto teisėto ir galiojančio Sprendimo įgyvendinimas bus nebeįmanomas ar apsunkintas. Įteisinus savavališką statybą pagal Ieškovų pateiktą Projektą, Atsakovai praras galimybę dažyti viso pastato fasadą bendrai, laikant, kad Ieškovai teisėtai atliko fasado darbus jų kotedžo dalyje (įteisinus savavališką statybą jų kotedžo dalyje). Tokiu atveju Atsakovai nebeturės teisės atlikti viso namo fasado dažymo darbų, įskaitant Ieškovų dalyje, ir tokiu būdu kils ginčas dėl remonto išlaidų paskirstymo tarp bendraturčių; ketvirta, įteisinus savavališką statybą Ieškovų kotedžo dalyje, bus sudarkomas bendras pastato vaizdas ir patrauklumas, kuris įtakos Atsakovų teisėtus interesus patalpų pardavimo atveju gauti teisingą ir rinkos vertę atitinkančią turto pardavimo kainą: praėjus daugiau kaip 1 (vieneriems) metams po Ieškovų fasado perdažymo darbų (2018-09-10), fasado spalvos skirtumas šiai dienai dar labiau išryškėjo, todėl reikalingas pakartotinis viso namo (o ne likusių namo dalių) perdažymas. Įteisinus Ieškovų paprastąjį remontą ir dažant tik Atsakovų kotedžų dalyje esantį fasadą, bendra pastato spalva žymiai skirsis nuo Ieškovų, net jeigu bus naudojamas ta pats Ieškovų naudotas dažų spalvos numeris (kodas) - per daugiau nei metus laiko Ieškovų perdažyta fasado dalies spalva pastebimai nubluko. Atitinkamai įteisinus Ieškovų savavališką statybą, Atsakovams pavieniui perdažius savo kotedžų dalyje fasadą, bendra fasado spalva žymiai skirsis, todėl bus sumažintas bendras pastato patrauklumas, kas mažins jame esančių patalpų rinkos vertę (kainą). Kadangi bus būtina dažyti visą fasadą iš naujo, padidės bendraturčių išlaidos tokiems darbams; penkta, Ieškovų pateikta ir išrinkta riešutmedžio dažų spalva neatitinka Daugiabučio namo projekte nurodytos fasado spalvos (t. y. ąžuolo spalvos). Tai lėmė architektūrinę fasado išvaizdos pakeitimą ((duomenys neskelbtini) „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (duomenys neskelbtini) priedo 5 p.) ir bendrą namo išvaizdos nepatrauklumą bei rinkos vertės galimą mažėjimą. Atsakovų teigimu, Daugiabučio gyvenamojo namo fasado dažymo darbai Ieškovų kotedžo dalyje nebuvo būtini vykdyti skubiai. Ieškovai defektų atsiradimą nepagrįstai sieja su fasado trūkumais. 2018-10-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Atliekamos statinio(-ių) techninės priežiūros patikrinimo (duomenys neskelbtini) akte (toliau – 2018-10-26 Aktas) nurodyta, kad pastato konstrukcijų (tai reiškia ir fasado) būklė yra patenkinama ir nereikalaujanti būtino remonto. Be to, patys Ieškovai dar 2016 m. patvirtino, kad fasado perdažymo darbai ir dailylenčių perkalimo darbai nebuvo būtini. Atsakovų vertinimu, 2018-09-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, kad būtent dėl fasado trūkumų ar fasado remonto darbų neatlikimo Ieškovų patalpose atsirado pelėsis Ieškovų bute. Ieškovų pateikiamas 2019-03-05 Statinio apžiūros aktas taip pat nepatvirtina būtinybės atlikti paprastojo remonto darbus be Atsakovų sutikimo, neva siekiant išsaugoti Ieškovų turtą, nes 2019-03-05 Statinio apžiūros aktas surašytas praėjus 6 mėnesiams po Ieškovų savavališkos statybos darbų atlikimo, 2019-03-05 Statinio apžiūros akte (t. y. po to, kai 2018-09-10 Ieškovai savavališkai atliko ne tik fasado perdažymo ir dailylenčių permontavimo darbus, bet ir apšiltinimo bei paprastojo remonto darbus) nurodyta defektų atsiradimo priežastys ir jų pašalinimo būdai. Ieškovų ieškinyje minėti jų patalpų trūkumai ties sienomis (kuriais grindžiama neva būtinybė atlikti paprastojo remonto darbus skubiai) atsirado ne dėl fasado dailylenčių defektų, o dėl stogo defektų ar nekokybiškai sumontuotų langų, todėl fasado perdažymo darbų atlikimas niekaip nesusijęs su Ieškovų turte (sienose) atsiradusiais defektais. 2019-03-05 Statinio apžiūros aktas nebent patvirtina, kad būtent Ieškovai neteisėtai, savavališkai ir nekokybiškai atliko Ieškovų fasado remonto ir apšiltinimo darbus 2018-09-10, dėl ko po pusės metų atsirado poreikis nuardyti dailylentes ir įvertinti apšiltinimo sluoksnio kokybę – galimai dėl atsakovų prieš pusės metų netinkamai atliktų darbų 2019-03-05 buvo konstatuotas poreikis atlikti papildomus darbus ir įvertinti atliktų darbų kokybę. Ieškovų pateikti įrodymai tik pagrindžia, kad 2018-09-10 dienai Daugiabučio namo konstrukcijų būklė buvo patenkinama; Ieškovų patalpose esantys trūkumai atsirado ne dėl netvarkingo fasado, o dėl kitų priežasčių: kiauro stogo ar netinkamo patalpų vėdinimo ar eksploatavimo, nekokybiškai sumontuotų langų; būtent po Ieškovų nekokybiškai atliktų fasado ir sienų apšiltinimo darbų atsirado poreikis įvertinti šiltinimo ir fasado sutvarkymo darbų kokybę. Atsiliepime nurodoma, kad paprastojo remonto įteisinimo darbų projektas neatitinka faktiškai atliktų darbų kiekio ir pobūdžio. Ieškovai ne tik atliko fasado perdažymo darbus: (i) nuardė sienų išorės fasado apdailą, (ii) visos išorės fasado dailylentės iš naujo Ieškovų buvo pritvirtintos medvarščiais, (iii) fasadą nudažė 2 sluoksniais riešutmedžio spalvos dažais, nors UAB „Priedanga“ parengtame projekte nurodoma spalva – tamsintas ąžuolas, bet ir savavališkai atliko kitus paprastojo remonto darbus, neaptartus Ieškovų pateiktame Projekte, t. y. atliko sienų apšiltinimą, nuardė langų išorinį apskardinimą, išvalė ištrupėjusį hermetiką, tarpus užpildė izoliuojančiomis putomis, uždėjo buvusį apskardinimą, apskardinimą užsandarinto hermetizuojančia priemone; taip pat pažeistose vietose pakeitė izoliacinę plėvelę. Pagal (duomenys neskelbtini) „Statinio statybos rūšys“ 12.8 p., 12.12 p. aukščiau nurodyti darbai taip pat pripažįstami paprastojo remonto darbais, kurie buvo paslėpti (Statybos įstatymo 2 str. 35 p.), juos uždengiant fasado dailylentėmis. Esant faktiškai atliktiems paslėptiems paprastojo remonto darbams, kurie nustatant savavališkos statybos faktą nebuvo pastebėti, jie taip pat turi būti įtraukti į Projektą ir gautas pritarimas jų atlikimui. Parengtas Projektas nepagrindžia savavališkos statybos visų darbų atitikimo teisės aktų normatyviniams reikalavimams, o tai reiškia, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų savavališkai statybai įteisinti be bendraturčių sutikimo. Tai, kad savavališka statyba buvo nustatyta tik dėl fasado perdažymo, nesudaro pagrindo manyti, kad kiti Ieškovų atlikti paprastojo remonto darbai (sienų šiltinimas) yra teisėtai atlikti ar jų įteisinimui rengti projekto neva nereikia. Be to, Projektas turi būti rengiamas ne dalies fasado darbų perdažymui, o viso statinio fasado spalvos keitimui, siekiant užtikrinti visų bendraturčių interesus, kaip tai buvo numatyta Sprendime. Atsakovų vertinimu, Projekte pateikti sprendiniai, kuriuos siekiama įteisinti, darys neigiamą įtaką kitų bendraturčių (Atsakovų) teisėms, t. y. (i) bus neišspręsti Ieškovų atliktų kitų paslėptų paprastojo remonto darbų (sienų apšiltinimo ir pan.) teisėtumo ir įteisinimo klausimas, (ii) nebus išspręstas likusios ar visos Daugiabučio namo fasado dalies perdažymo klausimas, o tai pažeis bendraturčių priimtą galiojantį Sprendimą, (iii) sudarys sąlygas kilti naujiems ginčams tarp bendraturčių dėl Ieškovo kitų atliktų paprastojo remonto darbų patirtų išlaidų ir jų atlyginimo ar paskirstymo tarp bendraturčių. Kitaip tariant, Ieškovai neįrodė vienos iš būtinų sąlygų savavališkai statybai įteisinti - paprastojo remonto visų (o ne dalies) atliktų darbų atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Atsakovai pagrįstai atsisakė išduoti sutikimus savavališkos statybos darbų įteisinimui, nes jos įteisinimas tokia apimtimi kaip nurodyta Projekte, neatitinka faktinės atliktų paprastojo remonto darbų apimties, ir toks faktinės situacijos neatitinkantis paprastojo remonto darbų įteisinimas darytų neigiamą poveikį bendraturčių teisėms ir interesų pusiausvyrai bei apribotų galimybę įgyvendinti bendraturčių teisėtai priimtą galiojantį Sprendimą. Ieškovai neįrodė, kad savavališkos statybos įteisinimas nepažeis Atsakovų teisėtų interesų, taip pat neįrodė, kad visi faktiškai atlikti paprastojo remonto darbai (įskaitant apšiltinimo darbai) atitinka teisės aktų normatyvinius reikalavimus.

Ieškovų atstovė advokatė Dalia Averkienė 2020-10-13, 2020-11-23 teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, jog daugiabučio gyvenamojo namo butų bendraturčiai atsisakė remontuoti namo fasadą, dėl ko atsirado žala ieškovų butui, taip pat atsisakė duoti sutikimą, reikalingą, norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, dėl to kilo ginčas. Atsakovai, kaip namo bendraturčiai, nevykdė pareigų bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Susirašinėjimas ir raginimai atlikti fasado dažymo darbus prasidėjo nuo 2016 metų (2016-01-27; 2016-04-04; 2016-05-05; 2016-05-18, 2016-10-04). 2017-05-15 A. K. laiške nurodė, kad reikia dažyti fasadą ir kuo greičiau. Susirašinėjimas tęsėsi 2018 m., kol ieškovė 2018-07-26 pranešė atsakovams apie ketinimą perdažyti savo fasado dalį. Tuomet sprendimas atlikti namo fasado atnaujinimo ir dažymo darbus buvo priimtas 2018 m. rugpjūčio 16 d. gyvenamojo namo bendraturčių balsų daugumos sprendimu. Nusprendus remontuoti fasadą, jį perdažyti, nenutarta, kada bus sprendžiama dėl darbų kainos, medžiagų, spalvos. Nei vienas iš atsakovų nuo susirinkimo dienos, t. y. nuo 2018-08-16, iki ieškinio pateikimo teismui dienos nepateikė jokio pasiūlymo nei dėl darbų kainos, nei spalvos, nei medžiagų. Jokių veiksmų ar pasiūlymų atsakovai nesiėmė. Bendraturčiai dėl fasado dažymo darbų sprendė tik 2020 m. gegužės 26 d. protokolu, tik po ieškinio pateikimo. Ieškovų vertinimu, darbai nebuvo atlikti per greitai, nes fasado perdažymo darbus buvo būtina atlikti dėl jų buto būklės. Antstolio M. Dabkaus 2018 m. rugsėjo 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta buto ir fasado būklė įrodo, kad buvo būtina atlikti fasado dažymo darbus, nes priešingu atveju, nebūtų prasmės remontuoti ieškovų buto – drėgmė, patenkanti per atsilupusias dailylentes, sugadintų remontą, vėl atsirastų pelėsis ir kiti drėgmės veikiami sienų padariniai. Artėjo žiemos sezonas, todėl fasado darbai būtų nusikėlę pavasariui. Nebuvo laiko laukti. Faktą, kad buvo būtinas remontas, patvirtina ir vėliau surašytas 2019 m. kovo 5 d. Statinio apžiūros aktas Nr. 1. Dėl netinkamo fasado, neatliekant laiku darbų, būtų daroma žala butui. Pareiga prižiūrėti butą ieškovams nustatyta ir Hipotekos sutarties specialiųjų sąlygų 5.1 punkte. Atlikus fasado dažymo darbus, ieškovei V. P. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas. Pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priedo 5 p.), netgi fasadą perdažius ta pačia spalva, vis tiek reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovei surašytas 2018 m. lapkričio 7 d. Privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų; 2018 m. lapkričio 8 d. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovei V. P. apskundus nurodymą atstatyti buvusią iki perdažymo fasado spalvą, Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo panaikintas, tačiau reikalavimas gauti statybą leidžiantį dokumentą išliko. Tai patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės 2020-03-31 raštas. O tam būtina gauti bendraturčių sutikimą. Atsakovai savo argumentais iš esmės nepagrįstai reikalauja vykdyti Privalomąjį nurodymą „atstatyti buvusią iki perdažymo fasado spalvą“. Toks Privalomasis nurodymas buvo panaikintas, nes nėra teisės aktuose aprašytos tvarkos dėl tokio privalomojo nurodymo įgyvendinimo būdo. Ieškovų atstovės teigimu, atsakovai nepagrįstai nedavė sutikimo statybą leidžiančiam dokumentui gauti, nenurodo, kokios teisės bus pažeistos, kaip pasikeis nekilnojamojo turto valdymas, gyvenimo ir veiklos sąlygos. Atsakovai pateikė dvibučio namo aiškinamąjį raštą, pagal kurį fasado spalva nurodyta tamsinto ąžuolo, tačiau nėra nurodyto spalvos kodo. Nėra galimybės nustatyti, kokia spalva buvo nudažytas fasadas, nes nėra nei statybos darbų žurnalo, nei dažų, kuriais dažytas fasadas 2008 m., kodo. Pagal statybos leidimą, projektą turėjo būti dvibutis namas, o ne 4 butų daugiabutis, ir fasadas turėjo būti visai kitokios medžiagų struktūros ir spalvų, tačiau šie neatitikimai atsakovams netrukdo. Ieškovų atstovė pažymėjo, kad yra dideli neatitikimai tarp projekto ir faktinės situacijos. Pagal projektą, fasado dalys turėjo būti apdailinės plytos ir tik maža dalis tarp langų – apdailinės lentutės. Realiai – visas pastato antras aukštas yra apdailinės lentutės. Pagal projektą turėjo būti fasadas dažytas rusva spalva, gelsva spalva, lentutės tarp langų – tamsaus ąžuolo spalva. Iš tikrųjų fasado lentutės nudažytos nenustatomos spalvos dažyve (2020-09-07 (duomenys neskelbtini) paaiškinimas). Ieškovų parinkta dažų spalva labai panaši, kokia buvo nudažyta, ir į tamsinto ąžuolo spalvą. Ieškovai rinkosi spalvą pagal fasado lentelę, artimiausia spalva buvo riešutmedžio. Nors atsakovai nurodo, kad reikia laikytis 2018-08-16 protokolo ir visiems kartu atlikti fasado dažymo darbus, tačiau atsakovai nieko nedarė iki pat 2020 m. gegužės mėn., po to, kai buvo pareikštas ieškinys. Neaišku, kodėl delsė atlikti fasado darbus (ne kartą buvo informuoti, kad pažeistas ir apsilupęs fasadas daro žalą ieškovų butui). Atsikirsdama į atsakovų argumentą, kad jei atsakovai perdažys savo fasado dalis pagal ieškovų spalvą, tai jiems reikės gauti statybą leidžiantį dokumentą ir rengti projektą statinio paprastam remontui, nurodė, kad nėra jokios kompetentingos institucijos patvirtinimo, kad jeigu fasadas būtų perdažytas pagal projektą tamsaus ąžuolo spalva, nereikėtų statybą leidžiančio dokumento, nes projekte numatyta spalva skiriasi nuo faktinės 2008 m. fasado spalvos. Priešingai, pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. lapkričio mėn. atsakymą ir šiuo metu galiojančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priedo 5 d., spalvai skiriantis daugiau nei (duomenys neskelbtini) atspalviais pagal bet kurį 1000 bei atspalvių katalogą – statybą leidžiantis dokumentas fasado išvaizdos keitimui yra reikalingas. Lyginant tamsaus ąžuolo spalvos dažus ir 2008 m. dažytą paviršių ieškovų balkone – atspalviai skiriasi daugiau nei (duomenys neskelbtini) atspalviais, todėl atsakovams, ketinant fasadą dažyti pasirinkta spalva – tamsinto ąžuolo spalva, statybą leidžiantis dokumentas, tikėtina, bus privalomas. Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, ieškovų pasirinkta riešutmedžio spalva iš esmės atitinka buvusią spalvą. Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priedo 5 dalį, atsakovams perdažant ta spalva, kurią pasirinko ieškovai, nebūtų reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovams dažyti iš naujo jų fasadą būtų neprotinga ir neproporcinga. Jeigu reikėtų atsakovams įteisinti fasado dažymą, tai projekto parengimas visiems atsakovams kainuotų tik 600 Eur (po 200 Eur kiekvienam butui). Jeigu ieškovai iš naujo perdažytų savo fasadą, jiems tai kainuotų 1000 Eur (sąskaitos, pasiūlymai pateikti su ieškovų 2020-10-05 paaiškinimu). Taigi turi būti atsižvelgta į bendraturčių teises, jų pusiausvyrą, protingumo, sąžiningumo principus. Tuo labiau, kad atsakovai niekaip nepagrindžia, kaip būtų pažeistos jų teisės dėl ieškovų perdažyto fasado spalvos (kuri labai artima buvusiai spalvai ir tamsinto ąžuolo spalvai). Vienas iš statytojų yra atsakovas A. K.. Tai parodo byloje pateikti perdavimo – priėmimo aktai. Jis privalėjo saugoti statybos dokumentus iki bus sukurta bendrija ir pan. Statybos dokumentų nėra. Ieškovų projektas rengtas kompetentingų asmenų ir jis yra tinkamas statybą leidžiančiam dokumentui gauti, nurodyti atliktini darbai. Spalvos kodas nenurodytas, nes neaiškus ir buvusios spalvos (dažytos 2008 m.) spalvos kodas. Teisės aktai numato galimybę įteisinti neteisėtas statybas. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad nepritaria ieškovų veiksmams ir jų įgyvendinimo būdui, nes neva ieškovų veiksmai neteisėti. Tokiu būdu atsakovai ginčija teisės aktuose numatytą ieškovų teisę įteisinti savavališkos statybos pasekmes, šiuo atveju, gauti bendraturčių sutikimą. Su ieškiniu yra pateikti visi dokumentai, įrodantys, kad ieškovai atliko visus veiksmus neteisėtoms statyboms įteisinti: atlikta savavališkų statybų ekspertizė, sumokėtas mokestis už savavališkas statybas, parengtas projektas, kreiptasi į bendraturčius, siekiant gauti jų sutikimą statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Atsakovai visiškai nenurodo ir nepagrindžia, kokios jų teisės yra pažeidžiamos, dėl kokių priežasčių jie neduoda ieškovų prašomo sutikimo. Ieškovai dėl atsakovų piktnaudžiavimo ir neveikimo patyrė nuostolius dėl buto (susirašinėjimas nuo 2016 m., per dvejus metus pablogėjo ir buto būklė dėl viso namo nepriežiūros). Patyrė ir vis dar patiria nuostolius dėl padidėjusio žemės mokesčio.

Ieškovė 2020-10-13, 2020-11-23 teismo posėdžių metu palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nebuvo jokio bendradarbiavimo tarp bendraturčių. Ši byla yra jau trečia dėl bendro turto. Su bendraturčiais pavykdavo susitarti tik pavieniais atvejais. Ieškovai darbus pradėjo paskatinti specialistų – nedažant fasado 2018 m., būtų reikėję keisti lentas. Daugelį lentų restauravo. Didžiausia žala buvo padaryta vaikų kambaryje – ant sienų buvo pelėsis, vaikas nuolat sirgo peršalimo ligomis. Dėl fasado spalvos atsakovų argumentai atsirado tik pareiškus ieškinį. Situacija susidarė dėl atsakovų aplaidumo. Atsakovas A. K. turėjo saugoti statybinę dokumentaciją, kol bus sukurta bendrija ar paskirtas administratorius, tačiau nei saugojo dokumentus, nei prižiūri turtą. Kai ieškovai gavo privalomąjį nurodymą, jie teikė įrodymus dėl fasado spalvos parinkimo, todėl nurodymas panaikintas, nes neįrodyta, kad spalva pakeista. Tačiau net dažant ta pačia spalva, reikalingas statybų leidimas. Ieškovai nudažė identiška spalva, bet pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, leidimas buvo reikalingas, kurį ieškovai ir siekia gauti. Prieš atlikdami remontą, ieškovai kreipėsi į savivaldybę, tačiau buvo suklaidinti savivaldybės darbuotojo, kad leidimas nereikalingas, nes yra žala. Remontas buvo atliktas ne dėl spalvos pakeitimo, o dėl to, kad vaikų kambariuose buvo daroma žala. Ieškovai atsakingai rinkosi spalvą ir siekė perdažyti tokia spalva, kokia buvo realiai nudažytas namas 2008 m. Ieškovai spalvą derino prie esamos spalvos – į dažų parduotuvę vežėsi fasado lentą ir, tardamiesi su specialistais, ieškojo artimiausios spalvos. Iš nuotraukų matyti, kad tamsaus ąžuolo spalva iš esmės tokia pati kaip ir ieškovų nudažyta riešuto spalva, o riešuto spalva atitinka buvusią fasado spalvą. Pažymėjo, kad atsakovai 2020-05-26 balsavimo protokolu susitarė dažyti fasadą, tačiau sąmata keturis kartus didesnė nei ieškovai 2018 m. remontavo. Šios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo verta laukti keletą metų. 

Ieškovas 2020-10-13 teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad rinktis kartu dažus kvietė ir atsakovus. Pagal statybos priežiūros aktą, artimiausiu metu nereikės perdažyti. Atliekant remontą, buvo sutvarkyti angokraščiai, todėl buvo tvarkomas ir fasadas. Be to, fasado lentelės buvo praradusios atsparumą drėgmei, todėl jas perdažė. Impregnavus, jos tapo elastingesnės ir buvo lengviau prisukamos.

Atsakovų atstovė advokatė Kristina Sabaliauskienė 2020-10-13, 2020-11-23 teismo posėdžių metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovai pripažįsta savo neteisėtus veiksmus. Šalys 2018-08-16 susirinkime nusprendė fasadą dažyti bendrai. Paprastajam remontui, keičiant namo išvaizdą, būtinas leidimas. Ieškovai po trijų savaičių be projekto, be leidimo atliko veiksmus, kurie buvo pripažinti savavališka statyba. Net jei ieškovai buvo suklaidinti savivaldybės darbuotojo, remonto darbai nebuvo skubūs. Iš visų darbų, susijusių su fasado būkle, savavališka statyba pripažinta tik dėl spalvos pakeitimo. Ieškovai galėjo pirmiausia remontuoti fasadą (t. y. atlikti darbus, kuriems leidimas nereikalingas), bet vėliau dažyti. Ieškovas patvirtino, kad galėjo nedažyti, bet dėl ekonomiškumo taip nedarė. Ieškovai pradėjo remonto darbus labai greitai po bendraturčių sprendimo perdažyti fasadą bendrai – reikėjo dažyti bendrai, kad blukumas vyktų bendrai. Ieškovai, neturėdami leidimo, projekto, kvietė atsakovus rinktis fasado spalvos, t. y. vykdyti kartu savavališką statybą. Atsakovai ginčija savavališkos statybos įteisinimo būdą – nesutinka įteisinti taip, kaip nori ieškovai, nes toks būdas pažeidžia atsakovų interesus: galioja bendraturčių sprendimas dažyti bendrai, turi būti dažoma vienu metu, po ieškovų neteisėtų veiksmų, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, ieškovams pasirinkus kitą nei projekte numatytą spalvą, atsakovai privalės gauti statybų leidimą, jei dažys pagal ieškovų spalvą. Be to, vizualiai fasadas būtų margas. Atsakovai šį klausimą nori spręsti vieningai. Nors ieškovai teigia, kad privalomasis nurodymas pašalinti padarinius panaikintas, tačiau savavališkai statybai įteisinti reikalingas projektas. Atsakovų atstovės teigimu, projekte gali būti kita bendra spalva. Kitas variantas – pašalinti padarinius ir dažyti bendrai. Ieškovai neįrodo savo teisių pažeidimo ir pareigos įteisinti statybą. Atsakovų atstovė taip prašo nepriteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidų, į kurias ieškovai įtraukia išlaidas už dažus, teptuką.  

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovai V. P. ir Ž. P. bei atsakovai A. R. ir K. R., D. B. ir A. B. bei A. K. ir S. G. K. yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), bei jame pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir daugiabutis namas), butų savininkai. Ieškovai V. P. ir Ž. P. yra buto, esančio daugiabutyje (duomenys neskelbtini), savininkai.

Tarp ieškovų ir atsakovų nėra ginčo, kad ieškovai savavališkai, neturėdami statybą leidžiančio dokumento, atliko daugiabučio namo dalies paprastojo remonto darbus – perdažė pastato dalies rytų ir vakarų pusių fasadą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybų inspekcija) 2018 m. lapkričio 6 d. ieškovei surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo savavališką statybą gyvenamajame name adresu, Vilnius, (duomenys neskelbtini). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 7 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė buvo įpareigota nevykdyti statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Statybos inspekcija 2018 m. lapkričio 8 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti buvusią iki perdažymo fasado spalvą (CBP-1438). Ieškovei V. P. apskundus pastarąjį nurodymą atstatyti buvusią iki perdažymo fasado spalvą, Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos inspekcijos viršininko pavaduotojo 2019 m. sausio 22 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas. Statybos inspekcijos 2018 m. gruodžio mėnesio rašte nurodyta, kad statytojas (ieškovė) privalo gauti Statybos įstatymo nustatyta tvarka statybą leidžiantį dokumentą. 

Siekdama įteisinti savavališkai atliktus statybos darbus, t. y. siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, ieškovė kreipėsi į daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčius, prašydama duoti sutikimą dėl atliktų statybos darbų – 2019 lapkričio 11 d. išsiuntė atsakovams balsavimo biuletenius, prašydama bendraturčių pritarti daugiabučio namo fasado dalies iš rytų ir vakarų pusių perdažymui analogiška spalva buvusiai, bei Statybos leidimo išdavimui ieškovės V. P. vardu fasado dalies iš rytų ir vakarų perdažymui. Atsakovai sutikimo nedavė. Bylos duomenimis, atsakovas A. R., A. B. ir D. B. per nurodytą terminą biuletenių neatsiuntė. Atsakovė K. R. nurodė, kad nepritaria fasado dalies ties (duomenys neskelbtini) butu dažymui analogiškai buvusiai spalvai, nes nepateiktas ir nederintas spalvos, dažų kodas ir kad nutarta fasadą dažyti bendrai sutarus. Atsakovai A. K. ir S. G. K. nurodė, kad nepritaria ieškovų atlikto remonto įteisinimui, nes 2018-08-16 bendraturčių susirinkime daugiabučio namo fasadą buvo sutarta tvarkyti kartu, o ieškovai nepaisė bendraturčių nutarimo ir fasado dalį sutvarkė atskirai.

Pareikštu reikalavimu ieškovai siekia įgyvendinti teisę įteisinti jau esamą gyvenamosios paskirties pastato dalies paprastąjį remontą. Tam ieškovai užsakė savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizę, kurią atliko MB „Tyrimai ir projektai“, sumokėjo valstybės rinkliavą už savavališkų statybų įteisinimą, kreipėsi į architektą, kad parengtų 2018 m. atlikto savavališko remonto projektą. Pagal UAB „Geros realizacijos“ 2019 m. rugsėjo mėnesio parengto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projektą numatyti šie sprendiniai: perdažyti fasado dalį ties butu (duomenys neskelbtini), spalvą parinkti artimiausią esamai fasadų spalvai. Taigi, paprastojo remonto projektu planuojama perdažyti fasado dalį. Kadangi atsakovai, kaip daugiabučio gyvenamojo namo dalies (butų) savininkai, prieštarauja daugiabučio namo dalies remonto įteisinimui, tokia jų pozicija yra išreikšta tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teisme duotuose paaiškinimuose, ieškovai kreipėsi į teismą dėl jų teisės į daugiabučio dalies paprastąjį remontą įgyvendinimo nesant atsakovų, kaip bendraturčių, sutikimo.

Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovų teisės be bendraturčių, t. y. atsakovų sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir taip įteisinti savavališką namo dalies fasado perdažymą, kadangi bendraturčiai, remdamiesi jų teisių pažeidimu, atsisakė duoti tokį sutikimą. Kilus ginčui tarp bendraturčių dėl atsisakymo duoti sutikimą savavališkam namo fasado nudažymui, būtina nustatyti, ar atsakovų kaip bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą priežastys gali būti laikomos pateisinančiomis tokį jų elgesį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK 4.75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)K-3-233/2010). Vienas teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar remontu, t. y. bendraturčių, sutikimą (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 5 punktas). Teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą atlikti paprastąjį remontą, kai keičiama pastato išvaizda, suteikia teisę bendraturčiui išreikšti savo valią dėl tokio remonto. Bendraturtis, kaip suinteresuotas asmuo, turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus statybos darbus, tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš remonto darbų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)K-3-571/2009). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija, remontas lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)K-3-58/2008; kt.). Bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teisme yra nagrinėjamos konkretaus atsisakymo priežastys. Asmenys (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovai), neduodami sutikimo, turi nurodyti konkrečias faktines aplinkybes ir pateikti konkrečius įrodymus joms pagrįsti (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad kito bendraturčio (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovų) savavališkai atlikti darbai – namo fasado nudažymas – iš esmės pažeidžia (arba gali pažeisti) jų teises ar įstatymo saugomus interesus.

Nagrinėjamoje byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad ieškovai savavališkai jiems priklausančio buto fasadą nudažė riešutmedžio spalva. Iš atsakovų pateiktame atsiliepime nurodytų argumentų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad pagrindiniai motyvai, dėl ko jie nesutinka išduoti ieškovams sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališkai nudažytą fasado dalį riešutmedžio spalva, yra tai, kad atskirai nuo kitų bendraturčių atlikti paprastojo remonto darbai prieštarauja bendraturčių balsų dauguma priimtam teisėtam ir galiojančiam sprendimui, atsakovai praras galimybę dažyti viso pastato fasadą bendrai ir tokiu būdu kils ginčas dėl remonto išlaidų paskirstymo tarp bendraturčių, bus sudarkomas bendras pastato vaizdas ir patrauklumas, ieškovų pateikta ir išrinkta riešutmedžio dažų spalva neatitinka Daugiabučio namo projekte nurodytos fasado spalvos (t. y. tamsinto ąžuolo spalvos), todėl atsakovai, norėdami dažyti fasadą, privalės gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad bendraturčiai klausimą dėl fasado dažymo kėlė nuo 2016 metų (2016-01-27 ieškovės V. P. laiškas dėl namo fasado dažymo, 2017-05-15 A. K. el. laiškas). Ieškovė V. P. 2018-07-26 bendraturčius informavo apie ketinimą perdažyti savo fasado dalį, nes dėl netvarkingos namo apdailos daroma žala butui. 2018-08-16 susirinkime bendrasavininkų balsų dauguma buvo priimtas sprendimas namo fasado atnaujinimo ir dažymo darbus organizuoti bendrai bendrasavininkams sutarus daugumos balsų persvara dėl darbų kainos, medžiagų bei spalvos, siekiant išlaikyti vientisą architektūrinę pastato išvaizdą. Tačiau, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, nusprendus remontuoti fasadą ir jį perdažyti, nebuvo nutarta, kada bus sprendžiama dėl darbų kainos, medžiagų, spalvos. Nei vienas iš atsakovų nuo susirinkimo dienos, t. y. nuo 2018-08-16, iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-01-20) nepateikė jokio pasiūlymo nei dėl darbų kainos, nei spalvos, nei medžiagų. Tik 2020-05-26 balsavimo protokolu patvirtinta bendraturčių pasirinkto rangovo sąmata už pastato nenudažytos dalies perdažymą atsakovų pasirinkta tamsinto ąžuolo spalva.

Ieškovų teigimu, jiems buvo svarbu imtis fasado perdažymo ir buto remonto veiksmų, nes 2018 metais ieškovų bute pradėjo drėkti trijų miegamųjų kambarių sienos ties langais, atsidaro pelėsis, ištrupėjo palangių tinkas, nutekėjo sienų dažai. Remiantis 2018-09-14 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte trijuose kambariuose prie grindų, kampe buvo pelėsis ir ištrupėjęs tinkas, dažai, langų nišose, apačioje esančiuose kampuose prie palangės, buvo pelėsis ir ištrupėjęs tinkas su dažais. Buto, adresu (duomenys neskelbtini), antro aukšto fasadinės sienos lentos buvo išsikraipiusios, dalinai atšokusios nuo fasado, dažai nuo lentų nutrupėję. Atsakovų teigimu, atlikti fasado remontą skubiai nebuvo būtina.

Statybų techninio reglamento (duomenys neskelbtini) „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir reglamentas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) priedo 4.1 papunktyje nurodyta, kad leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste ir kitose teritorijose – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad Statybos inspekcija, išnagrinėjusi ieškovės prašymą peržiūrėti skirtą baudą ir panaikinti surašytą savavališkos statybos aktą bei privalomuosius nurodymus, 2018 m. gruodžio mėnesio rašte konstatavo, kad Savavališkos statybos aktas ieškovei buvo surašytas pagrįstai (Statybos inspekcijos viršininko pavaduotojo 2019 m. sausio 22 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas tik 2018-11-08 privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti buvusią iki perdažymo fasado spalvą) (DOK-138923). Iš minėto rašto matyti, kad 2018-10-30 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini), atsakant į Statybos inspekcijos užklausą, ar buvo nustatyta pastato, (duomenys neskelbtini), avarinė grėsmė, nurodė, jog namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė patenkinama, pagrindinėse namo konstrukcijose deformacijų nenustatyta, nėra duomenų dėl namo avarinės būklės pripažinimo. Statybos inspekcija, įvertinusi turimus duomenis, nesant duomenų, kad buvo būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei pašalinti, ieškovų atliktą paprastąjį remontą pripažino savavališka statyba. Taigi nagrinėjamojoje byloje, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad paprastasis remontas buvo atliktas be leidimo, todėl Statybos inspekcijos pripažintas savavališka statyba, sprendžiant klausimą dėl savavališkos statybos įteisinimo, nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, kokia gyvenamojo namo būklė buvo iki atliekant savavališkus darbus ir dėl ko paprastasis remontas buvo atliktas negavus reikalingų statybą leidžiančių dokumentų.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėta statyba, statinio remontas, rekonstrukcija gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti atliktos rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-10-15 nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)K-3-436/2014; kt.). Pirmasis faktas konstatuojamas suinteresuotiems asmenims išreiškiant sutikimą su statybos darbais (nagrinėjamu atveju dėl to sprendžiamas ginčas), o antrojo konstatavimas yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)K-3-267/2012). Tai, kad buvo konstatuotas ieškovės savavališkų statybų faktas, savaime nepaneigia galimybės įteisinti tokią statybą. Taigi, esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teisme yra nagrinėjamos konkretaus atsisakymo priežastys.

Atsakovų teigimu, ieškovų išrinkta riešutmedžio dažų spalva neatitinka Daugiabučio namo projekte nurodytos fasado spalvos (t. y. tamsinto ąžuolo spalvos), todėl atsakovai, įteisinus savavališką statybą, norėdami dažyti fasadą, privalės gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovai, nesutikdami su tokia atsakovų pozicija, nurodo, kad nėra galimybės nustatyti, kokia spalva buvo nudažytas fasadas, nes nėra nei statybos darbų žurnalo, nei dažų, kuriais dažytas fasadas 2008 m., kodo, be to, yra dideli neatitikimai tarp namo projekto ir faktinės situacijos. Bylos duomenimis nustatyta, kad Gyvenamojo namo projekte, kurį 2007 m. liepos mėn. parengė architektė I. O., buvo numatyta padaryti dviejų rūšių namo fasadą: apdailinės plytos – tamsiai rudos spalvos; fasado dalis su apdailinėmis lentutėmis dažomos rusva spalva. Projekte numatytas medinių daugiabučio namo elementų nudažymas rusva spalva, sienų fragmentai tarp langų apkalami medinėmis apdailinėmis lentutėmis ir dažomi tamsinto ąžuolo spalva (DOK-172029, DOK-192869). Remiantis į bylą pateiktu dvibučio namo aiškinamuoju raštu (DOK-172029), pirminiame techniniame projekte fasado spalva nurodyta tamsinto ąžuolo (nėra nurodyto spalvos kodo). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad pagal 2017-08-24 statybos leidimą, 2007-07 architektės I. O. projektą turėjo būti dvibutis namas, tačiau jis buvo rekonstruotas į keturbutį namą, pagal Registrų centre įregistruotus 2008-05-30 kadastrinių matavimų bylos duomenis daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), išorės apdaila - dekoratyvinis plytų mūras, kaip matyti iš statinio nuotraukų, namo fasadą sudaro apdailinės plytos ir medinės apdailinės lentelės (CBP-1438; el. bylos priedas, b. l. 9-10). Taigi pagal projektą fasado dalys turėjo būti apdailinės plytos ir tik maža dalis tarp langų – apdailinės lentutės, tačiau faktiškai – visas pastato antras aukštas yra apkaltas apdailinėmis lentutėmis. Pagal projektą fasadas turėjo būti dažytas rusva spalva, gelsva spalva, lentutės tarp langų – tamsaus ąžuolo spalva, tačiau byloje nėra duomenų (pvz., statybos darbų žurnalo ar kitos statybinės dokumentacijos), kokia spalva fasadas buvo faktiškai nudažytas. 

Pažymėtina, kad pagal Reglamento (duomenys neskelbtini)3 (duomenys neskelbtini) priedo 4.1 ir 5 punkto nuostatas (redakcija nuo 2017-09-20), galiojusias 2018 m. lapkričio mėnesį, t. y. priimant sprendimus pripažinti ieškovų atliktą paprastąjį remontą savavališka statyba, statybos leidimą buvo privaloma gauti norint dažyti daugiabučio namo fasadą nepriklausomai nuo to, ar buvo keičiama spalva. Pagal šiuo metu galiojančios Reglamento (duomenys neskelbtini)3 redakcijos (nuo 2019-10-11) (duomenys neskelbtini) priedo 4.1 ir 5 punkto nuostatas, leidimas privalomas keičiant pastato išvaizdą, t. y. keičiant spalvą, tačiau spalva laikoma nepakitusia, kai parenkami trys gretimi spalvos atspalviai, vadovaujantis bet kuriuo spalvų paletės katalogu, kuriame yra ne mažiau kaip 1000 spalvų ir atspalvių.

Pagal byloje pateiktus įrodymus, ieškovų parinkta fasado dažų spalva vizualiai labai artima buvusiai fasado spalvai. Statybų inspekcija 2020-11-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakydama į ieškovės paklausimą, pateikė nuomonę, kad sprendžiant, ar reikia gauti leidimą pastato dažymui, fasado ar jo dalies spalva turėtų būti lyginama su pastato projekte (pagal kurį pastatas pastatytas) numatyta spalva. Tuo atveju, kai pastato projekto spalvos sprendiniai skiriasi nuo faktinės spalvos, galima vadovautis pastato statybos dokumentų duomenimis, pvz., statybos darbų žurnalo duomenimis. Tais atvejais, kai nėra išlikusios statinio projekto ar kitokios dokumentacijos, pagal kurią būtų galima nustatyti pastato projektinę ar faktinę fasado (jo dalies) spalvą, manytina, kad tokiu atveju gali būti atliekamas pastato užregistravimo Nekilnojamojo turto registre dieną buvusios faktinės spalvos tyrimas, nustatant dažų dangos spalvinius požymius, o nustatyta spalva lyginama su nauja planuojamų dažų spalva. Kai pastato fasadas (jo dalis) jau perdažytas (-a), tai siekiant įvertinti pastato fasado spalvos nuokrypį, be aukščiau nurodyto tyrimo galima užsakyti statinio dalies ekspertizę (DOK-226430). Remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-10-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant palyginti seniau padengtos namo dažų dangos ir naujesnės dažų dangos spalvinius požymius, galima atlikti dažų cheminės sudėties lyginamąjį tyrimą ir nustatyti, ar statinio fasado dangos dažai yra vienodi su lyginamajam tyrimui pateikiamu vienu ar keliais pavyzdžiais iš dažų paletės, tačiau tyrimą tikslinga atlikti tik tada, kai tiksliai žinoma, kokiais konkrečiai dažais buvo dažytas objektas (2008 m. dažytas namas) ir pateikiami dažų pavyzdžiai (DOK-226430). Taigi, nesant duomenų, kokia spalva daugiabutis namas buvo dažytas 2008 metais (nesant pastato statybos dokumentų, pvz., statybos darbų žurnalo), nėra pagrindo spręsti, kad ieškovų parinkta fasado spalva neatitinka buvusios fasado spalvos. Atsakovai, teigdami, kad jie privalės gauti statybą leidžiantį dokumentą, norėdami dažyti fasadą, nepateikė jokių jų nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

Atsakovų argumentus, kad ieškovams fasado dalį nudažius atskirai nuo kitų bendraturčių bus sudarkomas bendras pastato vaizdas ir patrauklumas, kuris įtakos atsakovų teisėtus interesus patalpų pardavimo atveju gauti teisingą ir rinkos vertę atitinkančią turto pardavimo kainą, teismas laiko subjektyvaus pobūdžio, iš esmės deklaratyviais, neparemtais jokiais faktiniais duomenimis. Iš byloje šalių pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ieškovai jiems priklausančio buto (duomenys neskelbtini) fasado dalį nudažė riešutmedžio spalva, kuri vizualiai labai artima likusios fasado dalies spalvai. Ieškovams atlikus savo buto fasado dalies paprastąjį remontą, gyvenamojo namo techninė būklė pagėrėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl ieškovų statybos darbų, susijusių su spalvos parinkimu, namo vertė sumažėjo. Tai, kad ieškovų buto fasado dalis nudažyta atskirai, negali būti pripažįstama pagrįsta ir svarbia priežastimi neleisti jiems gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališką statybą.

Atsakovų teigimu, ieškovų pateiktas paprastojo remonto įteisinimo darbų projektas neatitinka faktiškai atliktų darbų kiekio ir pobūdžio, nes ieškovai ne tik atliko fasado perdažymo darbus, bet ir savavališkai atliko kitus paprastojo remonto darbus, neaptartus projekte, t. y. atliko sienų apšiltinimą, nuardė langų išorinį apskardinimą, išvalė ištrupėjusį hermetiką, tarpus užpildė izoliuojančiomis putomis, uždėjo buvusį apskardinimą, apskardinimą užsandarino hermetizuojančia priemone; taip pat pažeistose vietose pakeitė izoliacinę plėvelę. Ieškovai savo reikalavimą grindžia specialistų parengtu paprastojo remonto projektu, iš kurio turinio matyti, kad jame yra projektuojami fasado dažymo darbai, aptariama statybos darbų įtaka aplinkai, gyventojams, gretimoms teritorijoms. Teismo vertinimu, savo motyvuotus prieštaravimus tokiam paprastojo remonto projektui atsakovai galėjo pagrįsti tokią pačią įrodomąją galią turinčiais įrodymais – specialistų išvadomis ar kitais patikimais duomenimis nurodant, kuo pateiktas projektas yra ydingas jų teisių ir teisėtų interesų atžvilgiu, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Teismas pažymi, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktą statybą leidžiantis dokumentas gali būti išduodamas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti. Atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. ieškovų reikalavimą pripažinti jiems teisę be bendraturčių sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą dėl paprastojo remonto, leidžiant įgyvendinti statybų įteisinimo procedūras dėl pakeistos fasado sienos spalvos, taip pat tai, jog Statybų inspekcija savavališka statyba pripažino ieškovų be statybą leidžiančio dokumento atliktus fasado dalies perdažymo darbus, teismas neturi pagrindo spręsti dėl kitų galimai atliktų fasado dalies remonto darbų.

Nagrinėjamo pobūdžio bylose nėra akcentuojamas pats projekto teisėtumas ir jo atitikimas įstatymų reikalavimams, akcentuojama tai, ar bendraturtis pagrįstai atsisako duoti sutikimą pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą. Pažymėtina, kad ieškovai pateikė ne kompetentingų institucijų suderintą ir patvirtintą projektą, o specialistų (architektų) parengtą projektą. Jei tolimesniame paprastojo remonto įteisinimo procese kompetentingų institucijų būtų nustatyti projekto neatitikimai įstatymų reikalavimams, ieškovai bus įpareigoti juos pašalinti, o to nepadarius – nebus išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir neleista įteisinti savavališką statybą, net ir gavus bendraturčių sutikimus (pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-503-864/2020). 

Nors atsakovai, nesutikdami su ieškiniu nurodo, kad ieškovai neįrodė, jog savavališkos statybos įteisinimas nepažeis atsakovų teisėtų interesų, tačiau teismas pažymi, kad pareiga įrodyti, jog atsisakymas duoti sutikimą atlikti paprastojo remonto darbus yra pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka būtent atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)K-3-260/2009).

Taigi, įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir šalių pateiktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog ieškovų ketinamas įteisinti gyvenamojo namo dalies paprastasis remontas kaip nors pažeidžia jų, kaip bendrosios nuosavybės objekto bendraturčių, teises ir teisėtus interesus arba trukdo jiems naudotis savo nuosavybe, todėl jų atsisakymas duoti sutikimą įteisinti atliktą remontą pripažintinas nemotyvuotu. Tinkamai nemotyvavus savo nesutikimo, atsakovų elgesys laikytinas neatitinkančiu CK 4.75 straipsnio nuostatų, teisingumo protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Todėl teismas ieškinį tenkina visa apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Ieškovai iš atsakovų lygiomis dalimis prašo priteisti 3554,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis, 3291,2 Eur už advokatės teisinę pagalbą (procesinių dokumentų rengimą, pasiruošimą teismo posėdžiams, atstovavimą teisme), 96,80 Eur išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 80 Eur už vaizdo fiksavimo paslaugas, 1,13 Eur pašto išlaidos (siunčiant laikmeną su filmuota, fotografuota medžiaga atsakovų atstovei), 10 Eur už tamsaus ąžuolo dažus ir teptuką.

Atsakovai patyrė 1452 Eur išlaidų advokato pagalbai už procesinių dokumentų rengimą, pasiruošimą teismo posėdžiams, atstovavimą teisme.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų reikalavimai patenkinti visiškai, spręstina dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovams priteisimo iš atsakovų.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio (duomenys neskelbtini) dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju ieškovų patirtų išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti faktą ir dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovų turėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, galimas advokatės darbo ir laiko sąnaudas, yra pagrįstos, protingo dydžio.

CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu. Ieškovai pateikė įrodymus, kad patyrė 96,80 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Teismo vertinimu, šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su nagrinėja byla, jas ieškovai patyrė siekdami įrodyti savo pažeistas teises. Jos pagrįstos rašytiniais įrodymais, dėl to ieškovai turi teisę į jų atlyginimą. Aplinkybė, kad įrodomąją reikšmę turintys duomenys (įrodymai) buvo renkami iki teismo, nepaneigia ieškovų teisės į jų atlyginimą.    

Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė į priteistinų bylinėjimosi išlaidų sudėtį įtraukti jų turėtas vaizdo fiksavimo (80 Eur), dažų ir teptuko išlaidas (10 Eur). CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą (atitinkantį šiuo metu galiojančio CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakciją), yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019). Teismo vertinimu, nėra pagrindo vaizdo fiksavimo išlaidų, taip pat išlaidų dažams ir teptukui pripažinti būtinomis ir racionaliomis išlaidomis. Šios išlaidos neatitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytų būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, yra perteklinės, kas nesudaro pagrindo šias išlaidas priskirti prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir įtraukti jas į paskirstytinų bylinėjimosi išlaidų sudėtį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kad ieškovų reikalavimai patenkinti visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktais, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovams priteistinas 75 Eur žyminis mokestis, 3291,2 Eur už advokatės teisinę pagalbą,  96,80 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 1,13 Eur pašto išlaidų, iš viso – 3464,13 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteistinos, kadangi jos, priteisiant iš kiekvieno atsakovo, neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovams V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini), teisę be atsakovų (bendraturčių) A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), sutikimo teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą dėl daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto pagal UAB „Geros realizacijos“ parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buto paprastojo remonto projektą, leidžiant pradėti ir įgyvendinti statybų įteisinimo procedūras statybos darbams – pakeistai buto, adresu (duomenys neskelbtini), fasado sienų spalvai.

            Priteisti ieškovams V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 3464,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 577,36 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 36 ct), iš atsakovės K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 577,36 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 36 ct), iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 577,36 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 36 ct), iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 577,35 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 35 ct), iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 577,35 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 35 ct) ir atsakovės S. G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 577,35 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 35 ct).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Jurgita Rimeikienė