T. Z. Gavėnienė 1 S-717-350/2010
Procesinio
sprendimo kategorija: 2.12.4
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. rugsėjo 8 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,
sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,
dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei,
pareiškėjai
I. B.
teismo posėdyje
išnagrinėjęs I. B. skundą dėl 2010-08-18 Rokiškio
rajono apylinkės teismo nutarties,
nustatė:
Skundžiama nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismas atmetė I. B. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro
2010-04-30 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Rokiškio rajono
apylinkės prokuratūros laikinai einančio vyriausiojo prokuroro pareigas 2010-07-09
nutarimo, kuriuo buvo atmestas I. B. skundas dėl 2010-04-30
nutarimo. Apylinkės teismas konstatavo, kad prokurorų nutarimuose pagrįstai nurodyta,
kad I. B., būdama teismo antstole, varžytinių metu, kartu
su bankui įkeistu sodo nameliu ir dvejais kiemo įrenginiais, buvusiais
kolektyviniame sode „(duomenys
neskelbtini) Rokiškio rajone, R. T. neteisėtai
pardavė ir neįkeistą R. B. priklausantį 1800 Lt vertės
sodo sklypą, tokiu būdu dėl neatsargumo netinkamai atliko savo tarnybines
pareigas, padarė nukentėjusiajai didelę žalą, jos veikoje yra požymių
nusikaltimo, numatyto BK 229 str., tačiau ikiteisminis tyrimas pagrįstai
nutrauktas BK 95 str. 1 d., pagrindu, suėjus senaties terminui.
I. B. skundžia 2010-08-18 Rokiškio rajono apylinkės
teismo nutartį, prašo ją bei ankstesnius prokurorų nutarimus panaikinti
ir priimti naują sprendimą, nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p.
pagrindu, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo požymių.
Skunde nurodo,
kad 1995 m.
birželio 16 d., jai dirbant antstole Teismo antstolių kontoroje prie Rokiškio
rajono apylinkės teismo, vykdant Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą
buvo parduotas R. B. priklausantis įkeistas turtas -
kolektyvinis sodas (duomenys neskelbtini)
su sodo nameliu ir visais jo priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), Rokiškio apyl. Sodo - žemės sklypas (0,0680 ha ) turto
pardavimo akte nebuvo įvardintas, nebuvo nurodyta nei žemės sklypo plotas, nei
sklypo unikalus numeris. Dėl to nutarime nepagrįstai nurodyta, kad varžytinių
metu buvo parduotas ir žemės sklypas. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad
varžytinėse turtą įsigijęs R. T., 1995 m. kreipėsi į Rokiškio
žemėtvarkos skyrių, norėdamas įregistruoti žemės sklypą savo vardu, tačiau
žemėtvarkoje jam paaiškino, kad žemės sklypo įregistruoti negali, nes jis
nepažymėtas turto pardavimo iš varžytynių akte. Pati R. B. teigė,
kad jai bankui laiku negrąžinus paskolos, jos namas 1995 buvo parduotas iš varžytynių R. T., tačiau žemės sklypas parduotas nebuvo, visi žemės
nuosavybės dokumentai liko pas ją. Žemės sklypas iki 2008 m. buvo registruotas R. B. vardu. R. T. dėl žemės sklypo
teisėto įgijimo tarėsi su žemės sklypo savininke R. B.,
dėl sandorio sudarymo kreipėsi į notarą, tačiau vėliau dėl niekam nežinomų
aplinkybių žemės sklypas, 2008-09-15 buvo įregistruotas R. T.
nuosavybe, panaudojant 1995
m. turto pardavimo iš varžytynių aktą.
Teigia, kad 1995
metais varžytinėse parduodama įkeistą skolininkės R. B. turtą
- kolektyvinį sodą (duomenys neskelbtini)
, o ne sodo sklypą (kaip nepagrįstai teigiama nutarime), ji jokių neteisėtų
veiksmų neatliko, turtą pardavė ta apimtimi, kokia jis buvo įkeistas.
Liudytoja L. T. parodė, kad 2008 metais ji įregistravo žemės sklypą
sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)
R. T. vardu, nes
žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantys
pastatai 1995-07-03 jau buvo įregistruoti jo vardu. Ji rėmėsi nekilnojamo turto
registro įstatymu, kuriame nurodyta, kad registruojant turtą turi būti
pateiktas sandorį įrodantis juridinis dokumentas. Šiuo atveju dėl nuosavybės –
žemės sklypo įregistravimo, R. T. pateikė turto pardavimo
iš varžytynių aktą. Iš šių parodymų
pareiškėja daro išvadą, kad R. B. sodo sklypo neteko ne
dėl jos kaip antstolės veiksmų, o dėl to, kad sklypas 2008 metais buvo
neteisėtai įregistruotas VĮ Registrų centre R. T. vardu. Tarp
jos veiksmų ir atsiradusių pasekmių priežastinio ryšio nėra, todėl jos
veiksmais žala niekam nepadaryta.
Mano, kad
žemės sklypo įregistravimo aplinkybės nėra pakankamai ištirtos, nes
ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išreikalauti ir įvertinti jokie dokumentai ir
sprendimai nei dėl 1995 m.
atsisakymo įregistruoti žemės sklypą, nei dėl žemės sklypo įregistravimo 2008 m.. Neįvertinta, ar 2008 metų sprendimas įregistruoti žemės sklypą
R. T. vardu yra teisėtas ir pagrįstas.
Skundas tenkintinas.
Iš bylos
medžiagos matyti, kad R. B. 1994-08-30 iš banko gauto
kredito grąžinimui užtikrinti pasirašė turto įkeitimo sutartį, bankui įkeitė
jai nuosavybės teise priklausantį sodo namelį, bei du kiemo įrenginius,
esančius kolektyviniame sode (duomenys
neskelbtini) Rokiškio raj.. (b.b.
55-57 l.)
R. B. laiku kredito negrąžino ir 1995-03-16 Rokiškio
rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patenkintas Lietuvos taupomojo banko
ieškinys iš R. B. priteisiant 5555.75 Lt. Vykdydama šį
teismo sprendimą, teismo antstolių kontoros prie Rokiškio rajono apylinkės
teismo anstolė I. B. 1995-06-16 vykusių varžytinių metu, pagal
turto pardavimo iš varžytinių aktą R. T. pardavė kolektyvinį
sodą (duomenys neskelbtini) su sodo
nameliu ir visais jo priklausiniais, esantį (duomenys
neskelbtini), Rokiškio raj. (b.b. 91 l). Turto pardavimo iš varžytinių akto
pagrindu, R. T. 1995-07-03 įgytą turtą – sodo pastatą, įregistravo VĮ Respublikiniame
inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biure, Utenos filiale (iki 1998 m. pastatus
įregistruodavo inventorizacijos biurai, o žemės sklypus – žemėtvarkos skyriai).
Apklausos metu
liudytojas R. T. parodė, kad po varžytinių jis kreipėsi
ir į žemėtvarkos skyrių, norėdamas savo vardu įregistruoti ir žemės sklypą, esantį
kolektyviniame sode (duomenys
neskelbtini) . Žemėtvarkoje jam buvo paaiškinta, kad žemės sklypo
įregistruoti negalima, nes jo pardavimas nepažymėtas turto pardavimo iš
varžytinių akte. Dėl to jis kreipėsi į antstolę I. B.,
kuri paaiškino, jog bankui žemės sklypas nebuvo įkeistas ir dėl žemės sklypo
įgijimo pasiūlė kreiptis į teismą arba į R. B.. 2008 m. jis su R. B. sutarė, kad pirks jos sodo žemės sklypą, tačiau šio
sandorio nesudarė, o kreipėsi į Registrų centrą ir jam buvo įregistruota
nuosavybės teisė į minimą sklypą. (b.l. 81-82 ).
Nukentėjusioji
R. B. parodė, kad 2008 m. pavasarį su R. T. sutarė,
kad pastarasis iš jos nupirks sodo žemės sklypą, sutarė kainą, tačiau atėjus
sutarties sudarymo laikui R. T. pareiškė, kad sklypo iš
jos nebepirks, o žemę įsigys kitaip.(b.l.23)
Iš bylos
duomenų matyti, kad minimą žemės sklypą R. T. savo vardu įregistravo 2008-09-15 d. Kaip juridinis
pagrindas šiam nekilnojamam turtui įregistruoti nurodytas 1995-06-16 turto
pardavimo iš varžytinių aktas (b.l. 92).
Iš išdėstyto matyti,
kad R. B. parado savo turtą- žemės sklypą, kuriame
stovėjo jos bankui įkeisti sodo namelis su dviem kiemo įrenginiais dėl to, kad
šis žemės sklypas buvo įregistruotas įkeistą turtą iš varžytinių įgijusio R. T. vardu, t.y. tokio veiksmo pasekoje R.
B. turtas tapo A. T. turtu. Turto pardavimo iš
varžytinių akte, kuris tapo pagrindu R. B. turtui
įregistruoti A. T. vardu, nurodyta, jog R.
T. parduotas kolektyvinis sodas su sodo nameliu ir visais priklausiniais. R. T. apklausoje nurodė, kad žinojo ir suprato, jog žemės
sklypo, ant kurio stovi jo įsigytas sodo namelis su priklausiniais, kuris akte
nenurodytas, jis varžytinėse nenusipirko. Tai patvirtina ir R.
B. parodymai.
Turto
pardavimo iš varžytinių akte antstolės I. B. pavartota
sąvoka „kolektyvinis sodas“ nėra juridinė, ji neatspindi daikto individualių
savybių- dydžio, tikslios buvimo vietos ir pan. Darant sprendimą apie svetimo
turto įregistravimo priežastis A. T. vardu itin svarbu
patikrinti A. T. nurodytą aplinkybę, kad iš karto po
varžytinių pagal tą patį turto pardavimo iš varžytinių aktą jau buvo atsisakyta
įregistruoti A. T. nuosavybę į sodo žemės sklypą ir
nustatyti, dėl kokių priežasčių tai buvo padaryta, ar šias priežastis žinojo
bei ar galėjo žinoti Registrų centro pareigūnai, nuosavybės teisę į žemę R. T. įregistruojant 2008 metais. Taip pat būtina nustatyti,
kokios aplinkybės pasikeitė nuo pirmo A. T. kreipimosi su
prašymu įregistruoti jam nuosavybės
teisę į R. B. žemės sklypą iki to momento, kai toks
prašymas buvo patenkintas. Tai būtina atlikti atsižvelgiant į tai, kad byloje
esančiame Registrų centro informacinių paslaugų teikimo skyriaus vedėjos E. B. pasirašytame lydraštyje nurodyta, jog šiuo lydraščiu
siunčiamas žemės sklypo (nurodomas jo numeris kolektyviniame sode, taip pat
unikalus sklypo numeris) pardavimo iš varžytinių akto kopija-2 lapai (b.l.33),
po jo byloje įsiūti du lydraščio autorės antspaudais patvirtinti lapai (b.l.
34,35), kurių antras visiškai neįskaitomas (nors taip pat patvirtintas
antspaudu „kopija tikra“), nors taip pat byloje yra R. T. pateikto
turto iš varžytinių akto kopija, o šis dokumentas yra iš vieno lapo (b.l. 91)
Taip pat,
atsižvelgiant į tai, kad pagal varžytinių metu galiojusio Civilinio kodekso
nuostatas nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą turėjo būti įregistruota per
tris mėnesius nuo sandorio sudarymo dienos, o šį terminą naikinantis naujos
redakcijos civilinis kodeksas įsigaliojo jau po nurodyto termino pasibaigimo,
būtina nustatyti, kuo remiantis R. T. teisę į R. B. žemės sklypą turto registrą tvarkantys pareigūnai
įregistravo praėjus trylikai metų po sandorio ir kodėl jiems neiškilo senaties
taikymo problema.
Būtina
nustatyti ir kokiu būdu pas R. T. atsirado jo šios bylos
tyrėjams pateikta sodo techninės apskaitos byla, kieno, kada ir kokiu pagrindu
joje buvo padarytas įrašas, jog sodo narys yra R. T.,
kadangi R. B. yra nurodžiusi, jog turi visus žemės
nuosavybę patvirtinančius dokumentus.
Vertinant byloje
apklaustos liudytojos L. T. parodymus būtina atsižvelgti
į LR Nekilnojamo turto registro įstatymo 10 str. 3 p. nuostatą, kad žemės
sklypas negali būti registruojamas kaip priklausinys.
Tokiu būdu, ikiteisminis
tyrimas byloje atliktas akivaizdžiai neišsamiai, liko
netirtos esminę reikšmę teisingo sprendimo priėmimui turinčios aplinkybės,
todėl nėra pagrindo skundžiamos teismo nutarties, o tuo pačiu ir prokurorų
nutarimų laikyti teisėtais ir pagrįstais.
Tik atlikus papildomus tyrimo veiksmus bus galima daryti
pagrįstą išvadą apie tai, kieno ir kokie veiksmai buvo tiesioginiame
priežastiniame ryšyje su tuo, jog R. B. turtas buvo nepagrįstai įregistruotas R. T. vardu ir tapo jo nuosavybe
ir ar tie veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių.
Esant šioms aplinkybėms, teismo nutartis naikintina ir dėl
skundo priimtinas naujas sprendimas.
Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 2
p.,-
n u t a r ė :
Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio
tyrimo teisėjo 2010 m.
rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą:
Panaikinti Rokiškio rajono apylinkės
prokuratūros prokuroro S. M. 2010 m. balandžio 30 d.
nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties
terminui bei Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros
laikinai einančio vyriausiojo prokuroro pareigas R. Ž. 2010
m. liepos 9 d. nutarimą atsisakyti panaikinti 2010-04-30
nutarimą ir Rokiškio rajono apylinkės prokuratūrą
įpareigoti tęsti ikiteisminį tyrimą baudžiamojo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) .
Ši nutartis
neskundžiama.
Teisėjas Algirdas
Gaputis