Civilinė byla Nr. e2A-864-730/2024

       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17619-2023-0

       Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18

(S)

KLAIPĖDOS apygardos teismas

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Skersienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal  ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys ieškovo pusėje I. T., atsakovo pusėje Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir O. M., dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu, išnagrinėjo klausimą dėl kreipimosi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo nustatymo civilinėje byloje,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.                      Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei, kuriuo prašo teismo pripažinti servitutą, nustatytą Apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 21 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu žemės sklype pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) (plotas 332 kv. m.), (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigusiu, išnykus servituto būtinumui.

2.                      Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriuo prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šiuo atveju administraciniu aktu nustačius servitutą viešpataujančio daikto savininkas nėra aiškus (nėra nurodytas Nekilnojamojo turto registre).

3.                      Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nėra pagrindo panaikinti ieškovo nurodytą jo žemės sklype nustatytą kelio servitutą. Nurodo, kad administraciniu aktu nustatyto servituto pabaigą žemės sklypams reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau -ŽĮ) 23 straipsnio 9 dalis, kur nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.

4.                      Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad kreipėsi į atsakovę dėl servituto panaikinimo esant dviem savarankiškiems pagrindams, tai yra išnykus servituto būtinumui ir taip pat suėjus senaties terminui (kai asmuo dešimt metų nesinaudoja servituto suteikiamomis teisėmis). Mano, kad viešo administravimo subjektas turėjo nustatyti, kad aplinkybės yra pasikeitusios taip, kad viešpataujantis daiktas gali būti naudojamas, nesinaudojant tarnaujančiu daiktu. Ieškovas laiko, kad servituto būtinumo išnykimas, pasikeitus aplinkybėms, sudaro pagrindą servitutui pasibaigti.

5.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 22,75 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

6.                      Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taikė materialinės ir proceso teisės normas, neįvertino ar išnyko servituto, nustatyto administraciniu aktu, būtinumas. Mano, kad atsakovė netinkamai įgyvendino viešojo administravimo procedūrą, teigia, jog atsakovė turėjo remtis privatinėmis teisės normomis, servituto pasibaigimą.

7.                      Atsakovė su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovė priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl nustatyto servituto panaikinimo. Pažymi, kad ginčo metu aktualiam teisiniam reguliavimui, nebuvo nustatyta pareiga nustatyti viešpataujantį daiktą, nustatant servitutą administraciniu sprendimu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti servitutą, be kita ko atsižvelgiant į tai, jog gretimo sklypo savininkė su servituto panaikinimu nesutinka.

8.                      Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi nagrinėdamas ieškovo G. S. apeliacinį skundą nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti, su prašymu nuspręsti, ar civilinė byla pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys ieškovo pusėje I. T., atsakovo pusėje Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir O. M., dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu priskiriama bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui ir atidėti teismo posėdį rašytinio proceso tvarka 2024 m. lapkričio 28 d. 14.00 val.

9.                      Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi nutarė, kad ginčas yra teismingas administraciniam teismui, perdavė bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys ieškovo pusėje – I. T., atsakovo pusėje – Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir O. M., dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu, Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

10.                      Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 301 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus CPK numatytus atvejus. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo, kuriuo teismas nusprendė netenkinti ieškovo ieškinio reikalavimų pripažinti servitutą, nustatytą Apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 21 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais, pasibaigusiu, išnykus servituto būtinumui.

11.                      Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, su prašymu nuspręsti, ar civilinė byla pagal ieškovo reikalavimus priskiriama nagrinėti bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi nutarė, kad ginčas yra teismingas administraciniam teismui ir perdavė bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimas neteko teisinės galios (CPK 36 straipsnio 7 dalis).

12.                      Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimas Specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi pripažintas netekusiu teisinės galios (nutarties 11 punktas), darytina išvada, kad šiuo atveju išnykus apeliacinio skundo objektui, tai yra skundžiamam teismo sprendimui, tolimesnis apeliacinis procesas pagal ieškovo pateiktą apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra galimas (CPK 315 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į šias aplinkybes nutaria pradėtą apeliacinį procesą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2960-608/2024 pagal ieškovo apeliacinį skundą nutraukti (CPK 315 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalis).

13.                      Nutraukus apeliacinį procesą, šaliai, pateikusiai apeliacinį skundą, grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2024 m. gegužės 27 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimo nurodymu sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą. Mokėjimo nurodymas pateiktas kartu su apeliaciniu skundu. Ieškovo sumokėtas žyminis mokestis buvo įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gegužės 27 d. suformuojant žyminio mokesčio įskaitymo 110 Eur sumai užduotį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nutariama ieškovui grąžinti jo sumokėtą 110 Eur žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302 ir 315 straipsniais,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-2960-608/2024.

Gražinti ieškovui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėtą 110 Eur žyminį mokestį, kuris buvo sumokėtas 2024 m. gegužės 27 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimo nurodymu.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Žyminis mokestis už ieškovo pateiktą apeliacinį skundą buvo įskaitytas pirmosios instancijos teisme, todėl žyminio mokesčio užduotis turi būti suformuota Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2960-608/2024.

       Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėjos                                                                                Kristina Domarkienė

                                                     Erinija Kazlauskienė

             Milda Skersienė