Baudžiamoji byla Nr. 1-325-805/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62938-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.14.1.3;

2.1.16.1.13; 2.10.1.3;2.10.1.4; 2.10.1.9

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 19 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, darbo biržoje neregistruotas, teistas:

1) 2011 m. kovo 14 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2011 m. rugpjūčio 3 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 45 parų areštą;

2) 2011 m. rugsėjo 29 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) 2012 m. sausio 23 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2013 m. gruodžio 3 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme;

5) 2014 m. liepos 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

6) 2015 m. balandžio 16 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnį (2 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį – 1 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis E. S. 2017 m. gruodžio 2 d. apie 4.00 val., būdamas R. P. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pagrobė svetimą nedidelės vertės R. P. priklausantį turtą – piniginę, kurioje buvo 160,00 Eur ir asmens dokumentai (asmens tapatybės kortelė, karinis pažymėjimas, kūriko pažymėjimas, darbo sutartis su darboviete, DNB banko kortelė, Danske banko kortelė, individualios veiklos pažymėjimas), tuo nukentėjusiajam R. P. padarydamas 160,00 Eur turtinę žalą. Tokiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. S. kaltu prisipažino visiškai (b. l. 56-57) ir parodė, kad 2017 m. lapkričio mėn., tiksliai kurią dieną pasakyti negali, nuvažiavo pas savo seserį G. P. ir sugyventinį R. P., gyvenančius (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 1 d, vakare sesers sugyventinis R. grįžo iš darbo, su kuriuo vartojo alkoholį. Dar buvo išėję pas R. dėdę ir tenai gėrė alkoholį. Vakare, visiems sugulus, matė, kad R. piniginėje turi nemažai pinigų, todėl sugalvojo juos pagrobti, nes jau ruošėsi važiuoti į namus, o pinigų neturėjo. Kai visi sumigo, galėjo būti apie 4.00 val. nakties, jis, būdamas neblaivus, nuėjo į virtuvę, kur ant spintelės buvo piniginė, kurią pagrobė. Piniginėje esančių R. asmens dokumentų vogti nenorėjo. Pagrobęs piniginę naktį išėjo iš namų ir į savo namus grįžo autobusu. Kitą dieną į namus atvažiavo R. ir jis gražino piniginę bei joje buvusius dokumentus ir pinigus. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi.

Nukentėjusysis R. P. parodė (b. l. 15-16, 18), kad jis gyvena kartu su G. P., (duomenys neskelbtini). Pas juos dvi savaites svečiavosi G. brolis E. S.. 2017 m. gruodžio 1 d. jis darbe gavo atlyginimą, kurį parsinešė namo. Grįžęs po darbo parsivežė alaus, degtinės, kartu su E. gėrė. Maždaug apie 24 val. kartu su E. išėjo pas dėdę V. B., kur dar gėrė alaus. Grįžus dar išgėrė alaus ir pasidėjęs savo juodos spalvos odinę rankinę, telefoną, nuėjo miegoti. Rankinėje buvo juodos spalvos vyriška piniginė, kurioje buvo 3 vnt. po 50,00 Eur kupiūromis ir metalinėmis monetomis 10,00 Eur, buvo jo vardu išduoti asmens dokumentai – asmens tapatybės kortelė, karinis pažymėjimas, kūriko pažymėjimas, darbo sutartis su darboviete, individualios veiklos pažymėjimas, DNB banko kortelė, banko Danske kortelė. Piniginėje buvo ir banko kortelių PIN kodai. Iš viso jam padaryta 160,00 Eur turtinė žala. Parodė, kad ryte apie 8 val. G. jo paklausė kur yra jo piniginė. Jam atsakius, kad virtuvėje ant spintelės, ji pasakė, kad tenai jos nėra. Ji pasakė, kad nėra ir jos brolio. Tada suprato, kad jis išeidamas pagrobė jo rankinę su visais joje buvusiais dokumentais. E. S. piniginę, pinigus ir buvusius dokumentus grąžino, jam pretenzijų neturi.

Liudytoja G. P. parodė (b. l. 22), kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu R. P.. Pas juos į namus dvi savaitės atvykęs gyveno jos brolis E. S.. 2017 m. gruodžio 1 d. sugyventinis grįžo po darbo. R. kartu su E. išgėrė alaus, degtinės, po to abu išėjo pas netoliese gyvenantį V. B.. Grįžo į namus apie 2.00 val. nakties. Abu buvo virtuvėje. Jai R. iš savo rankinės padavė 550,00 Eur. Kiek piniginėje liko ji pasakyti negali. Ji su vaikais nuėjo miegoti. Ryte atsikėlusi pamatė, kad virtuvėje ant spintelės nėra R. priklausančios juodos spalvos rankinės, kurioje buvo jo piniginė ir visi asmens dokumentai. Namuose nebuvo ir jos brolio E..

Liudytojas V. B. parodė (b. l. 24), kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Netoliese gyvena jo sūnėnas R. P.. 2017 m. gruodžio 1 d. jis buvo savo namuose, apie 24 val. atėjo R. P. ir E., kuris yra R. sugyventinės G. brolis, jie buvo išgėrę. Pas jį dar išgėrė alaus, pasikalbėjo ir vyriai išėjo. Paskutiniu metu apie dvi savaites jis matė E.. Apie tai, kad E. iš R. namų pagrobė piniginę su dokumentais ir pinigais sužinojo iš G. ir R..

Be kaltinamojo E. S. prisipažinimo, nukentėjusiojo R. P., liudytojų G. P., V. B. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

protokolas-pareiškimas (b. l. 4), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas R. P. pranešė apie įvykį, nurodydamas, kad 2017 m. gruodžio 2 d. apie 8.00 val. pastebėjo, jog išvykus žmonos G. P. broliui E. S. pasigedo piniginės, kurioje buvo 160,00 Eur ir asmens dokumentai. Padaryta 160,00 Eur turtinė žala;   

įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (b. l. 8-9, 10-12), kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos nustatyta, kad E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, t. y. 2017 m. gruodžio 2 d. apie 4.00 val. R. P. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pagrobė svetimą nedidelės vertės R. P. priklausantį turtą – piniginę, kurioje buvo 160,00 Eur, ir asmens dokumentai (asmens tapatybės kortelė, karinis pažymėjimas, kūriko pažymėjimas, darbo sutartis su darboviete, DNB banko kortelė, Danske banko kortelė, individualios veiklos pažymėjimas), tuo nukentėjusiajam R. P. padarydamas 160,00 Eur turtinę žalą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, prieš turto savininko valią, neturėdamas tam leidimo bei pritarimo. Nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota tinkamai. Ji pagal pagrobto turto vertę atitinka baudžiamojo nusižengimo požymius.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 61-63, 65). Kaltinamasis E. S. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 65).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis E. S. padarė tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 10 straipsnis). Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo E. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. S. praeityje teistas šešis kartus (b. l. 28-34, 35-41), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 42-46), VSDFV duomenimis vykdo individualią veiklą (b. l. 47), jis priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 50). Kaltinamasis sutinka su prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo bausme ir siūlomais skirti įpareigojimais, kuri, siekiant nubaudimo bei prevencijos tikslų, pagal bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, nukentėjusiojo poziciją, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, nes visi pagrobti daiktai yra grąžinti, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis.

Pagal BK 641 straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

E. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59-60).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 –422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a (į s a k o) :

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir/ar tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir/ar tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis

E. S. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ją panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam E. S. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti E. S., kad jis, nesutikdamas su bausme paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                        Loreta Radzevičienė