Baudžiamoji byla Nr. 1-271-297/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22860-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4

(S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 16 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 01-1-22860-17 medžiagą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis V. S. 2017 m. gegužės 11 d. apie 22.20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę D. S., kuriai kambaryje, jai gulint lovoje, sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajai D. S. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos smakro kairėje pusėje.

Kaltinamasis V. S., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad D. S. yra jo sutuoktinė, jie gyvena santuokoje 32 metus, veda bendrą ūkį. Turi tris vaikus, iš jų vienas – L. dar nepilnametis. Su žmona sutaria gerai. 2017 m. gegužės 11 d. jis visą dieną dirbo, padėjo kaimynui, arė laukus. Po darbų kaimynas jį pavaišino, jie dviese išgėrė butelį degtinės 0,7 l talpos ir 2 litrus alaus. Kai baigė gerti, apie 22 val. jis grįžo namo. Žmona D. buvo kambaryje, jau gulėjo lovoje, o sūnus L. buvo kitame kambaryje. Sūnus norėjo išeiti į kiemą pas draugus, bet kaltinamasis neleido. Po to jis pareiškė priekaištus žmonai dėl sūnaus auklėjimo, dar reiškė nepasitenkinimą, kad žmona nepagamino valgyti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis iš pykčio sudavė sutuoktinei kumščiu į veidą. Ši jį pastūmė, bet ar jis pargriuvo ant grindų – neatsimena. Kilus triukšmui, atbėgo sūnus L., kuris kaltinamąjį išstūmė į kitą kambarį. Tuo konfliktas ir pasibaigė. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir išvežė jį į policijos komisariatą. Visų aplinkybių gerai neprisimena dėl neblaivumo. Labai gailisi sudavęs smūgį sutuoktinei, jos atsiprašė (b. l. 39–40, 43).

Be kaltinamojo V. S. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad D. S. 2017 m. gegužės 11 d. kreipėsi į policiją dėl to, kad sutuoktinis V. S. naudojo prieš ją fizinį smurtą. Tuo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 1).

Alytaus apskrities VPK vyr. patrulio E. S. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017 m. gegužės 11 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), rasta D. S., kuri paaiškino, kad jos sutuoktinis V. S. sudavė jai vieną smūgį į veidą; V. S. alkotesterio pagalba nustatytas 2,18 prom. girtumas (b. l. 8, 9–12).

Iš apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų pėdsakų neužfiksuota (b. l. 13–20).

Apklausta liudytoja nukentėjusioji D. S. parodė, kad kaltinamasis V. S. yra jos sutuoktinis. 2017 m. gegužės 11 d. apie 22.20 val. jis į namus grįžo neblaivus. Tuo metu ji buvo miegamajame, gulėjo lovoje. Kaltinamasis ėmė rėkti, reikalavo duoti valgyti. Ji atsakė, kad kur buvo, ten ir valgytų. Tuomet kaltinamasis priėjo prie lovos ir dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį, pataikė į kairės pusės apatinį žandikaulį. Po smūgio jautė fizinį skausmą. Ji rankomis sugriebė vyrui už drabužių ir parvertė ant lovos, po to nubėgo pas sūnų L. į kambarį. Sūnui 17 metų. Sūnus nuėjo pakalbėti su tėvu. Policijos pareigūnus iškvietė kaimynė. Kaltinamasis ir anksčiau yra smurtavęs. Smurtas vyksta tada, kai sutuoktinis būna neblaivus. Pas medikus dėl suduoto smūgio nesikreipė, nes rimto sužalojimo nepatyrė, tik jautė fizinį skausmą. Atsisakė reikšti civilinį ieškinį (b. l. 25–27).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 439/2017 (06) patvirtina, kad apžiūrėjus nukentėjusiąją D. S., nustatyta poodinė kraujosruva smakro kairėje pusėje, kuri galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl jo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 31).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo V. S. kaltė dėl D. S. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta. Kaltinamasis pripažino tyčia sudavęs smūgį ranka sutuoktinei į veidą. Kaltinamojo paaiškinimus patvirtina kiti bylos duomenys – nukentėjusiosios D. S. parodymai, specialisto išvada, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai. Taigi, bylos duomenimis įrodyta, kad kaltinamasis V. S. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją D. S. ir tuo padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Fizinis smurtas panaudotas šeimos nario atžvilgiu (nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė, kas atitinka šeimos nario sąvoką pagal BK 248 str. 2 d.), todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d. Šiuo atveju, kai nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinime nurodyti nusikalstamų veiksmų padariniai – fizinio skausmo sukėlimas yra pertekliniai, todėl iš kaltinimo pašalinami.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. nuostatomis ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. S. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), jis teisiamas pirmą kartą. V. S. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Kartu teismas įvertina ir tai, kad byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios. V. S. nedirba, jam nustatytas neįgalumas. Psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas. Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 131, 137–139). Siekiant BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtinas laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimą būti namuose tam tikru laiku. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 641 str. nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Be to, bausmės tikslams pasiekti ir vertinant tai, kad nusikaltimas padarytas šeimos nariui, remiantis BK 722 str., kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. gegužės 11 d. 23.25 val. iki 2017 m. gegužės 12 d. 14.40 val. (b. l. 34, 36), šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 str. 1 d.). Kardomoji priemonė – Alytaus apskrities VPK tyrėjo 2017-05-12 nutarimu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44–45) paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, nustatant įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 12 d., t. y. vieną sulaikymo parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad ši priemonė turi būti įvykdyta per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                             Danguolė Urbanavičienė