VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
N U T A R T I S
2020 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams V. M. ir V. M. tikroji ūkinė bendrija „Meškinas“ dėl nuostolių priteisimo, trečias asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Eurotech.Lt“,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams V. M. ir V. M. tikroji ūkinė bendrija „Meškinas“ dėl nuostolių priteisimo, trečias asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Eurotech.Lt“.
Ginčas tarp šalių kilo, nes atsakovas praleido piniginių prievolių įvykdymo terminus pagal lizingo sutartį. Lizingo sutarties dalykas buvo parduotas ir gautos sumos įskaitytos į ieškovo patirtus nuostolius. Likusi nuostolių dalis buvo priteista ieškovui solidariai iš atsakovų.
Šiame procese Vilniaus apygardos teismas 2015-05-28 sprendimu nusprendė: „Priteisti ieškovui UAB „Swedbank lizingas“, į.k. 111568069, solidariai iš atsakovų V. M. TŪB „Meškėnas“, į.k. 167254494, ir V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 9760,80 eurų (33 702,08 Lt) nuostolį iš turto pardavimo, 21,03 eurų (72,60 Lt) papildomų išlaidų, 566,39 eurų (1955,63 Lt) palūkanų įmokų po sutarčių nutraukimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo 2013-05-27 iki sprendimo visiško įvykdymo nuo priteistos 10348,22 eurų sumos.“ Teismas nustatė: „ieškovas siekdamas realizuoti turtą (Spaudos stakles ir Spausdinimo įrenginį) skelbė du aukcionus dėl šio turto pardavimo, nepavykus parduoti aukciono būdu, turtą pardavinėjo per savo partnerius, kurie apie parduodamą turtą skelbė viešai, tačiau norinčių įsigyti turtą neatsirado. Turtas taip pat buvo siūlomas ir atsakovams už likutinę vertę, tačiau net ir patys atsakovai atsisakė jį įsigyti. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad šis turtas buvo pardavinėjamas ne tik Lietuvoje, bet ir Nyderlanduose, kur buvo organizuojamas tarptautinis internetinis aukcionas, tačiau už ieškovo patvirtintą turto kainą (500 eurų ir 1000 eurų) pirkėjų neatsirado, todėl siekiant toliau nedidinti nuostolių, turtas buvo parduotas tiems pirkėjams, kurie pageidavo tokį turtą įsigyti, tuo pačiu pasiūliusiems didžiausią kainą (b.l. 156-221, 1 tomas). Kitų duomenų apie realias galimybes parduoti turtą didesne kaina, nei jis buvo parduotas, byloje nėra. <...> Aplinkybė, jog Spaudos staklių ir Spausdinimo įrenginio įsigijimo kaina 2006 metais buvo atitinkamai 55 027,80 eurų ir 24 617,70 eurų, o pardavimo kaina tik 1210 litų ir 726 litų, neįtakoja susidariusios situacijos kitokio vertinimo, kadangi ginčo turtas yra itin specifinis, naudotas ilgą laiką ir akivaizdžiai neturintis didelės paklausos rinkoje.“ Turtas kuris buvo parduodamas: naudotos spaudos staklės ADAST DOMINANT 724, pagamintos 1984 m. ir naudotas spausdinimo įrenginys – stakles HEIDELBERG, pagamintas 2001 m.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas klaidingai nustatė aplinkybę, apie tai jog pirkėjo aukcione neatsirado, nes aukcione kaina buvo pasiūlyta, tačiau ieškovas tai nuslėpė. Šia aplinkybę grindžia tuo, kad gavo laišką iš UAB „Gaudi“, kuriame nurodyta, jog 2010 metais dalyvavo aukcione, tačiau ADAST Dominant 724 nebandė pirkti dėl pakilusios per didelės kainos, dėl to nusipirko kitą spaudos mašiną RYOBI 520. Taip pat pridėjo prikimo pardavimo sutartį iš kurios matyti, jog UAB „Gaudi“ nusipirko spaudos mašiną RYOBI 520.
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu prašo pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodo, jog būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, kadangi atsakovas siekia antrą kartą bylinėtis dėl to paties dalyko; praleistas proceso atnaujinimo naikinantis 5 metų terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; praleistas proceso atnaujinimo naikinantis 3 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo sužinojimo apie aplinkybes, kurias pareiškėjas laiko naujai paaiškėjusiomis. Pareiškėjas neįrodė dviejų būtinų įstatyme nustatytų sąlygų procesui atnaujinti, nes pareiškėjo nurodytos apylinkės galėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu ir šios aplinkybės nėra susijusios su ginču.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas LR CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Taigi, proceso atnaujinimas galimas tik esant LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (LR CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (LR CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (LR CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.
Nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą svarbu išsiaiškinti du dalykus: ar yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų atnaujinti procesą; jeigu toks pagrindas yra, ar jis turėjo įtakos priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kiek jis reikšmingas pačiam procesui. Taip pat ar nėra praleisti įstatyme nustatyti terminai.
Pagal CPK 368 straipsnį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.
Remiantis bylos medžiaga, procesas buvo užbaigtas Vilniaus apygardos teismo 2015-05-28, sprendimu, kuris įsiteisėjo jo priėmimo dieną. Pareiškėjo prašymas teisme gautas 2020-05-29, atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nebuvo praleistas 5 metų terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas teigia, kad apie aplinkybes sudarančias pagrindą atnaujinti procesą sužinojo iš UAB „Gaudi“ gauto elektorinio laiško. Šis laiškas pridėtas prie pareiškimo. Laišką pareiškėjas gavo 2020-05-20. Atkreiptinas dėmesys, jog ši aplinkybė, jog UAB „Gaudi“ nesiūlė kainos už ginčo įrenginius buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, nes joks asmuo nedalyvavo aukcione dėl ginčo įrenginių pardavimo, o aplinkybė, jog UAB „Gaudi“ įsigijo kitą įrenginį, negu dėl kurio kilo ginčas galėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, jei pareiškėjas būtų pateikęs prašymą išreikalauti įrodymus. Atsižvelgiant į tai, jog viena aplinkybė buvo žinoma, o kita aplinkybė galėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, dėl to pareiškėjo prašymas negali būti tenkintinas.
Pareiškėjas, prašydama teismo atnaujinti procesą, pagrindu nurodo CPK 366 str. 1 d. 2 p.
Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Pareiškėjo paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).
Teismas, susipažinęs su pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam proceso atnaujinimo pagrindui keliamų reikalavimų. Minėta teisės norma nustato, jog procesas gali būti atnaujinimas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Pažymėtina, kad teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti, sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).
Pažymėtina, kad teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti, sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).
Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (LR CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, pareiškimą, prašymą ir kt.
Pažymėtina, kad pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus LR CPK nustatytus atvejus. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kaip minėta, kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012).
Šiuo atveju pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo aplinkybė, kad UAB „Gaudi“ nusipirko spaudos mašiną RYOBI 520, pagamintą 1989 m., nėra susijusi su šalių ginčų, nes ginčas kilo dėl kitų įrenginių pardavimo kainos realumo, t. y. naudotų spaudos staklių ADAST DOMINANT 724, pagamintų 1984 m. ir naudoto spausdinimo įrenginio – staklių HEIDELBERG, pagamintų 2001 m. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad UAB „Gaudi“ laiške parašė: „ADAST Dominant 724 net nebandėme pirkti dėl pakilusios (mums per didelės) kainos“, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, nes tai niekaip neprieštarauja Vilniaus apygardos teismo sprendime nustatytoms aplinkybėms, jog minėtų įrenginių aukcione nepavyko parduoti du kartus iš eiles, nes UAB „Gaudi“ patvirtino, jog nepasiūlė kainos už kurią norėtų pirkti naudotas spaudos stakles ADAST DOMINANT 724, pagamintas 1984 m. Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės negalėtų būti pagrindas ginčą išspręsti kitaip. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovo naudai buvo priteisti jo patirti nuostoliai iš atsakovų, iš nuostolių atėmus įrenginių pardavimo kainą, taigi, net jei ir pareiškėjas pagrįstų, jog po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paaiškėjo jog įrenginių kainos buvo nesąžiningai mažos ir turėjo būti didesnės, tai nesudarytų pagrindo atnaujinti visą procesą ir pakartotinai spręsti dėl nuostolių dydžio, tačiau – tik dalyje, kurioje parduotų įrenginių kaina būtų nesąžininga. Pareiškėjas nenurodė, kaip turėtų būti išspręstas ginčas paaiškėjus jo nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjas neginčija pačių nuostolių dydžio, tik aplinkybę, jog į priteistą skolos dydį turėjo būti įskaityta didesnė parduotų įrenginių kaina. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo nurodytas aplinkybės neturėjo įtakos priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą yra atmestinas.
Valstybei iš pareiškėjo priteistinos 11,99 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir 293 Eur žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas teismo 2020-07-09 nutartimi (CPK 96 straipsnis).
Teismas vadovaudamasis CPK 370 str., 290-292 str.
n u t a r i a :
Pareiškėjo V. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 11,99 Eur pašto išlaidas ir 293 Eur žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą reikia pateikti sprendimą priėmusiam teismui.
Ši nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miestoė apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Seikalis