Civilinė
byla Nr. 3K-3-168/2008
procesinio sprendimo kategorijos: 71; 121.20
„S“
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Gintaro
Kryževičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. S. firmos
„Ugrima“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 17 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovų „Polygrade L.L.C.“
ir UAB „Jurstanus“ ieškinį atsakovui M. S. firmai „Ugrima“ dėl piniginio įnašo,
pelno dalies, palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t
ė :
I. Ieškinio pagrindas ir dalykas
Ieškovai
„Polygrade L.L.C.“ ir UAB „Jurstanus“ teismo prašė priteisti iš atsakovo M. S.
firmos „Ugrima“ „Polygrade L.L.C.“ naudai 433 014,95 Lt piniginį įnašą, 50 procentų
pelno sumos nuo realizuotų 4864,93 t grūdų, t. y. 131 678,60 Lt; iš viso
564 693,60 Lt, bei 5 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos
iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, UAB „Jurstanus“ naudai
25 procentų pelno sumos nuo realizuotų 4864,93 t grūdų, t. y. 65 839,30 Lt, ir
5 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2004
m. birželio 7 d. šalys sudarė jungtinės veiklos sutartį dėl Konsorciumo įkūrimo
žemės ūkio produkcijai gaminti, įsigyti, platinti ir realizuoti. Susitarta dėl
bendro verslo vykdymo, gauto pelno paskirstymo tvarkos bei sąlygų. Atsakovas iš
AB „Jonavos grūdai“, AB „Akmens meistrai“ ir VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto
produktų rinkos reguliavimo agentūros pirko grūdus. Už 1 793 102,70 Lt (be PVM)
nupirkta 4866,67 t grūdų. Pardavus juos gauta 2 056 460,40 Lt pajamų (be
PVM). Ieškovų teigimu, Konsorciumas gavo 263 357,70 Lt pelno. Atsakovas už
parduotus grūdus su ieškovais neatsiskaitė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir
nutarties esmė
Kauno
apygardos teismas ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui „Polygrade
L.L.C.“ 283759,95 Lt piniginį įnašą, 50 procentų pelno sumos nuo realizuotų
4864, 93 t grūdų, t. y. 131 678,60 Lt, bei 5 procentus metinių palūkanų, o
ieškovo UAB „Jurstanus“ naudai - 25 procentus pelno sumos nuo realizuotų
4864,93 t grūdų, t. y. 65 839,30 Lt, ir 5 procentus metinių palūkanų nuo šios
sumos.
Nustatyta,
kad šalys veikė 2004 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
Ieškovas „Polygrade L.L.C.“ pagal sutartį 2004 m. lapkričio 8 d. pervedė į
atsakovo sąskaitą 50 000 eurų; 2004 m. lapkričio 11 d. - 20 000 eurų;
2004 m. lapkričio 16 d. - 52 425 JAV dolerius ir 20 000 JAV dolerių, iš viso - 433
014,95 Lt, kurie buvo panaudoti grūdams pirkti. Grūdai buvo perkami atsakovo
vardu, tačiau pagal šalių sutartį jie laikytini Konsorciumo grūdais, o gautos
pajamos - Konsorciumo pajamomis. Gautas pelnas turi būti paskirstomas šalių jungtinės
veiklos sutarties 5.1.5 punkte nustatyta tvarka.
Konsorciumas
pagal 2004 m. rugsėjo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, 2004 m. rugsėjo 22 d.
susitarimą dėl 2004 m. rugsėjo 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 73
pakeitimo, 2004 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 114/91 iš AB
„Jonavos grūdai“ nupirko 3000 t grūdų, 2004 m. spalio 21 d. ir 2005 m. gegužės 5
d. iš AB „Akmens meistrai“ nupirko 692,04 t grūdų. Viso atsakovo vardu iš
minėtų bendrovių nupirkta 3 692,04 t grūdų už 1 670 046,45 Lt (su PVM). 2005 m.
gruodžio 28 d. atsakovo vardu iš VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų
rinkos reguliavimo agentūros buvo nupirkta 1174,63 t grūdų, už kuriuos sumokėta
445 079,37 Lt (su PVM). Nustatyta, kad iš viso Konsorciumas už 1 793
102,70 Lt (be PVM) įsigijo 4866,67 t grūdų.
2005
m. liepos 25 d. dalis Konsorciumo grūdų, t. y. 998,260 t, buvo parduotos VĮ
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai už 383
716,45 Lt (su PVM). Likusi dalis grūdų - 3866,67
t - 2005 metais eksportuota į Baltarusiją ir parduota už 1 731 277 Lt (be PVM). Pardavus visus grūdus
gauta 2 056 460,40 Lt pajamų (be PVM). Ši suma laikytina Konsorciumo pajamomis
pagal jungtinės veiklos sutartį. Konsorciumas gavo 263 357,70 Lt pelno ir šis turi
būti paskirstytas šalims pagal minėtos sutarties 5.1.5 punkto nuostatas.
Kadangi atsakovas grąžino ieškovui „Polygrade L.L.C.“
39 000 eurų, tai pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti 433 014,95 Lt
piniginį įnašą šia suma sumažino, priteisdamas ieškovui 298 464,95 Lt.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 17
d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikino
ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Konstatuota, kad, spręsdamas jungtinės veiklos (konsorciumo) sutarties
pagrindu gauto pelno paskirstymo tarp šalių klausimą, pirmosios instancijos
teismas turėjo išnagrinėti visus sandorius, sudarytus šios sutarties pagrindu,
sudėti pagal juos gautą pelną ir atsiradusius nuostolius, o ne vertinti
kiekvieną sandorį atskirai.
Nustatyta,
kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas pardavęs grūdus gavo 263 357,70 Lt
pelno. Lietuvos apeliaciniam teismui jis pateikė papildomus dokumentus, rodančius,
jog buvo patirta tam tikrų nuostolių (T. 3, b. l. 148-156). Ieškovai nepateikė
konkrečių pelno, gauto pagal jungtinės veiklos sutartį, apskaičiavimų, o tik
nurodė dalį sąskaitų, pagal kurias buvo pirkti bei parduoti grūdai. Iš jų neaišku,
koks buvo gautas pelnas (ar patirtas nuostolis), kurį pagal jungtinės veiklos
sutartį šalys atitinkamai susitarė dalytis (sutarties 5.1.5 punktas).
Pagal
jungtinės veiklos sutartį šalys susitarė dalytis faktiškai gautą pelną, kuris
apskaičiuojamas iš realiai gautų pajamų atėmus visas turėtas išlaidas ir
nuostolius (sutarties 5.1.5, 5.1.6, 5.1.7 punktai). Padaryta išvada, kad, nagrinėjant
šalių ginčą, reikia nustatyti ne tik gautas pajamas, bet ir visas turėtas
išlaidas, nuostolius, įvertinti šalių įnašus ir tik tada apskaičiuoti gautą
pelną. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir jų nesiaiškino.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo
nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais
argumentais:
Apeliacinės
instancijos teismas pažeidė CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 327
straipsnio 1 dalies 2 punktą, motyvuodamas, jog nagrinėjant kilusį ginčą reikia
nustatyti ne tik pajamas, bet ir visas turėtas išlaidas bei nuostolius,
įvertinti šalių įnašus ir apskaičiuoti gautą pelną. Nagrinėjant bylą tiek
pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, šalys suformulavo savo
reikalavimus bei atsikirtimus, pateikė visus turimus įrodymus, pagrindžiančius
aplinkybes, kuriomis rėmėsi byloje. Į bylą pateikti visi turimi rašytiniai
įrodymai. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė papildomus
įrodymus, kurių dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti pirmosios instancijos
teismui. Grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra prasmės,
nes naujų įrodymų, susijusių su 2004 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos
sutarties vykdymo aplinkybėmis, šalys nebepateiks, o bylos nagrinėjimas bus
nepagrįstai vilkinamas.
Apeliacinės instancijos
teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 7 straipsnį, įtvirtinantį proceso
ekonomiškumo ir koncentruotumo principus. Įvertinant nutarties panaikinti
pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo
pirmosios instancijos teismui išimtinį pobūdį, ją priimant inter alia turi
būti nurodoma ir dėl tokios nutarties įtakos proceso operatyvumui ir
koncentruotumui bei sprendžiamas klausimas, ar proceso užvilkinimas yra
pateisinamas.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti. Jame teigiama, kad kasatorius
(atsakovas) tik apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus, kurie
tariamai įrodo, kad jis negavo jokio pelno pagal šalių sutartį ir patyrė
nuostolių. Kasatorius (atsakovas) niekada ieškovų, kaip sutarties šalies, neinformavo
apie šių aplinkybių buvimą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai grąžino
bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes atsakovo pateikti nauji
įrodymai apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos
teisme, o jie turi esminę reikšmę sprendžiant kasatoriaus (atsakovo) atsakomybę
pagal sutartį prieš ieškovus. Kasatorius negautą pelną grindžia savo
kontrahentų, t. y. asmenų, kuriems perleido grūdus, prievolių pažeidimais
(neatsiskaitymais su kasatoriumi), t. y. nors to ir neįvardydamas, remiasi force
majeure buvimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Pirmosios
instancijos teismas nustatė, kad šalys veikė jungtinės (partnerystės) sutarties
pagrindu. Kadangi Konsorciumas, pardavęs grūdus gavo 263 357,70 Lt pelno, tai jis
turi būti paskirstytas šalims pagal sutarties 5.1.5 punkto nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad neatskleista bylos esmė, nes reikia
nustatyti ne tik gautas pajamas bei pelną, bet ir visas turėtas išlaidas ir
nuostolius, įvertinti šalių įnašus. Byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos
teismui, motyvuojant tuo, kad turi būti surinkti papildomi įrodymai.
V.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas
kasacinio skundo ribų, remdamasis teismų procesiniuose sprendimuose
nustatytomis bylos aplinkybėmis, patikrina apskųstus teismų procesinius
sprendimus teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje vertintina, ar apeliacinės instancijos
teismas, remdamasis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo
sprendimą ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo.
Siekiant
įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti
bylinėjimosi trukmę ir užtikrinti operatyvesnį teismo procesą, civilinio proceso
normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti
pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla gali
būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais,
įstatyme numatytais atvejais. Apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo
sprendimą ir bylą grąžina nagrinėti iš naujo CPK 327 straipsnio 1 dalies 2
punkto pagrindu, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus
bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje Nr. 3K-3-407/2004) yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1
dalies 2 punktą bylos esmė suprantama kaip svarbiausios bylos faktinės
ir teisinės aplinkybės; neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas gali
būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, bet
jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui,
jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme. Ar tai galima
padaryti apeliacinės instancijos teisme, priklauso nuo konkrečių aplinkybių - atsižvelgiama
į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl
tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų galima išvada, kad byla turi būti nagrinėjama
beveik visa apimtimi naujais aspektais, kas kartu reikštų, jog iš esmės tinkamo
proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo, tai būtų pagrindas taikyti bylos
esmės neatskleidimą kaip pagrindą perduoti nagrinėti bylą pirmojoje instancijoje.
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas
įvertino byloje esančius įrodymus ir išdėstė teisinius argumentus, kuriais
remiantis konstatuotos ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės.
Kasacinis teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 324 straipsnio 3 dalimi
tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad yra būtina, gali pakartotinai arba
papildomai tirti pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, o tais
atvejais, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti tam
tikrus įrodymus ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir
apeliacinės instancijos teismas pripažįsta juos galimus priimti ir tirti,
apeliacinės instancijos teismas gali priimti ir tirti taip pat ir naujus
įrodymus (CPK 324 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis). Šios bylos kontekste akcentuotina, kad procesinė
naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui galimybės ribojimo
taisyklė turi koreliuoti su civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis)
įgyvendinimu ir negali būti vertinama kaip proceso koncentruotumo ir
ekonomiškumo principų įgyvendinimui skirtų procesinių priemonių taikymo
siaurinimą pateisinanti definicija. Taigi apeliacinės instancijos teismas
turėjo teisinį pagrindą bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis
pats reikalauti pateikti, jei tai reikalinga, skaičiavimų patikslinimus,
pagrindžiančius ne tik pagal sutartis gautas pajamas, bet ir patirtas išlaidas bei
nuostolius, taip pat įvertinti kiekvieną sandorį, sudarytą vykdant jungtinės
veikos sutartį. Dėl nurodytų argumentų kasacinis teismas sprendžia, kad
apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą pagal
taisykles, apibrėžiamas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, turi teisinį pagrindą
pasisakyti dėl fakto ir teisės iš esmės, priimta nutartis bylą grąžinti
nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra neteisėta, naikintina ir
byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti
iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas
Šerkšnas
Dangutė
Ambrasienė
Gintaras
Kryževičius