Civilinė byla Nr. eB2-2354-560/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00657-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11.; 3.2.7.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aderna“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Henkoo“, pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aderna“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. S., D. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, A. B., uždaroji akcinė bendrovė „Elektrum Lietuva“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Linde Gas“, uždaroji akcinė bendrovė „Lindstrom“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Aderna“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti BUAB „Aderna“ bankrotą tyčiniu.
2. Nurodė, kad UAB „Aderna“ 2023 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo Protokolo Nr. 1, 2 p. nutarimu nutarta pradėti UAB „Aderna“ bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Henkoo“. UAB „Aderna“ 2023 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo Protokolo Nr. 2, 2 p. patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 53 313,02 Eur sumai, Protokolo Nr. 2, 5 p. nutarimu BUAB „Aderna“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.
3. Nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2022 m. sausio 21 d. UAB „Aderna“ vadovu buvo D. P., o nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. liepos 25 d. bendrovės vadovu buvo A. S.. 2022 m. liepos 19 d. A. S. VĮ Registrų centrui pateikė vienašališką prašymą dėl jo kaip bendrovės vadovo duomenų išregistravimo ir bendrovės veikla nebuvo vykdoma. A. S. po vienašališko jo, kaip bendrovės vadovo, duomenų išregistravimo, jokių UAB „Aderna“ dokumentų ir turto bendrovės akcininkui neperdavė. UAB „Aderna“ 2023 m. sausio 2 d. Vienintelio akcininko sprendimu nuo 2023 m. sausio 4 d. buvo nutraukta UAB „Aderna“ veikla ir pradėta UAB „Aderna“ likvidavimo procedūra. Paskutinis buvęs bendrovės vadovas likvidatoriui jokių įmonės dokumentų ir turto neperdavė, o taip pat nepateikė ir informacijos ir pagrindžiančių dokumentų apie bendrovės finansinę būklę. D. P. likvidatoriui taip pat nepateikė jokių bendrovės finansinių dokumentų. UAB „Aderna“ paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka VĮ „Registrų centras“ yra pateikusi už 2021 metus. Dėl tyčinių bendrovės vadovo veiksmų/neveikimo (duomenų, dokumentacijos ir turto neperdavimo) nėra galimybės nustatyti bendrovės turto sudėties. UAB „Aderna“ vadovas, matydamas, kad bendrovė nevykdo ir negali vykdyti savo prievolių, nesiėmė jokių priemonių, o priešingai - pateikė vienašališką prašymą VĮ „Registrų centras“ dėl jo, kaip bendrovės vadovo duomenų išregistravimo, neperdavė akcininkui bendrovės dokumentų ir turto, pastarųjų neperdavė ir likvidatoriui ir paskirtam nemokumo administratoriui, todėl galimai pasisavino/iššvaistė bendrovės buvusį turtą ir paliko bendrovę tik su įsipareigojimais kreditoriams, kurių dėl buvusio bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų bankroto procedūroje galimybės patenkinti nėra.
4. UAB „Aderna“ įsipareigojimai kreditoriams pradėjo formuotis dar nuo 2020 m. balandžio 16 d., didžioji dalis kreditorinių įsiskolinimų susiformavo 2022 m. vasario - liepos mėnesiais. Nepaisant to, kad UAB „Aderna“ įsiskolinimai kreditoriams didėjo ir įmonė nebevykdė savo turtinių prievolių, tuo metu bendrovės vadovu buvęs A. S., matydamas ir suprasdamas, kad bendrovė nebevykdo savo turtinių prievolių, nesiėmė jokių priemonių, neinicijavo bendrovei nemokumo proceso, kol įmonėje dar buvo turto, o priešingai - pateikė vienašališką prašymą dėl jo, kaip bendrovės vadovo duomenų išregistravimo. Po vienašališko A. S., kaip bendrovės vadovo, duomenų išregistravimo, jokių UAB „Aderna“ dokumentų ir turto neperdavė bendrovės akcininkui. Paskutiniais žinomais 2021 m. gruodžio 31 d. Balanso duomenimis bendrovės ilgalaikį materialų turtą sudarė 12 172 Eur, tačiau dėl buvusio bendrovės vadovo tyčinio veikimo/neveikimo (duomenų, dokumentacijos ir turto neperdavimo) nėra galimybės nustatyti materialaus turto sudėties ir nėra galimybės juo disponuoti. Preliminariais duomenimis likvidatoriui yra žinoma, kad turtą sudaro veikloje naudotos mašinos, įranga ir įrengimai. Paskutiniais žinomais balanso duomenimis bendrovės trumpalaikį materialų turtą sudarė 23 867 Eur (atsargos 12 718 Eur; gautinos sumos 6 117 Eur; pinigai 5 031 Eur), tačiau dėl buvusio bendrovės vadovo tyčinio veikimo/neveikimo nėra galimybės nustatyti tikslios turto sudėties ir nėra galimybės valdyt/disponuoti turtu. UAB „Aderna“ vėliausiai 2023 m. sausio 2 d. buvo faktiškai nemoki - bendrovės turtą sudarė 0 Eur, o mokėtinos sumos 47 111 Eur. Tuo metu bendrovės vadovu buvęs A. S. nesiėmė jokių priemonių, neinicijavo bankroto bylos įmonei iškėlimo, kai įmonėje dar buvo turto, kurio būtų užtekę padengti kreditorinius įsipareigojimus.
5. Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės grindžia deklaratyviais, jokiais įrodymais nepagrįstais teiginiais. Suinteresuotas asmuo niekada neatsisakė bendradarbiauti dėl dokumentų pateikimo, tačiau kadangi bendrovei apskaitos paslaugas teikęs asmuo buvo išvykęs, atitinkama finansinė informacija nebuvo pateikta. Šiai dienai visi buhalteriniai ir kiti susiję dokumentai yra surinkti, todėl pareiškėjo atstovas bet kada gali atvykti pas suinteresuoto asmens atstovus ir su jais susipažinti. Esminė bendrovės nemokumo atsiradimo aplinkybė yra susijusi su nuomos sutarties, reikšmingos įmonės veiklos vykdymui, (ne)pratęsimu, už ką iš esmės atsakingi yra BUAB „Aderna“ vienintelis akcininkas G. B. ir jo sutuoktinė A. B.. BUAB „Aderna“, kurios pagrindinė veikla buvo variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas, šias paslaugas teikė patalpose adresu Taikos g. 81C, Vilniuje, kurios nuosavybės teise priklauso G. B. ir A. B.. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. už šias patalpas buvo mokamas 550 Eur dydžio nuomos mokestis plius 82,50 Eur dydžio gyventojų pajamų mokestis, iš viso 632,60 Eur. Artėjant į pabaigą nuomos sutarties terminui, G. B. sutuoktinė A. B. pasiūlė pratęsti nuomą už gerokai didesnį mokestį – 2 670 Eur plius 471,18 Eur gyventojų pajamų mokestis, iš viso 3141,18 Eur. Kadangi UAB „Aderna“ negeneravo tokių pajamų, kad galėtų mokėti nurodyto dydžio nuomos mokestį, A. S. atsisakė sudaryti atitinkamą nuomos sutartį. Kadangi įmonė prarado galimybę vykdyti veiklą, buvo priimtas sprendimas palaipsniui nutraukti įmonės veiklą: buvo parduodamas ilgalaikis turtas (tai padaryta siekiant padengti atsiradusias skolas), atleidžiami darbuotojai, jiems išmokant išeitines išmokas, taip pat atsiskaitoma su kitais kreditoriais. Galiausiai, kai skolos kreditoriams buvo sumažintos ir UAB „Aderna“ realiai nebevykdė veiklos, suinteresuotas asmuo kreipėsi į vienintelį akcininką G. B. dėl atleidimo iš direktoriaus pareigų. Vieninteliam akcininkui atsisakius bendradarbiauti ir nesušaukus visuotinio akcininkų susirinkimo, A. S. buvo priverstas kreiptis su pranešimu į VĮ „Registrų centras“ dėl jo, kaip bendrovės vadovo, duomenų išregistravimo. Nors jis nepasirašė nuomos sutarties su beveik penkis kartus didesniu nuomos mokesčiu, tačiau kaip paaiškėjo iš kartu su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktų dokumentų, vis tik 2021 m. gruodžio 31 d. tokią sutartį vienerių metų terminui neva pasirašė buvęs direktorius D. P..
6. Šis sandoris ir jo pagrindu formuojamas A. B. 42 887,84 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, kuris realiai yra didžiausias iš visų kreditorių, kelia pagrįstų abejonių dėl jo tikrumo ir atitinkamai G. B. ir A. B. sąžiningumo. BUAB „Aderna“ vardu šią sutartį pasirašė D. P., tačiau kaip matyti iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių, jis realiai nuo 2020 metų antros pusės nedirbo ir jam nebuvo mokamas darbo užmokestis. Nesuprantama, kaip realiai jokių pareigų neatliekantis darbuotojas staiga sudaro nuomos sutartį, kuri iš esmės pablogina įmonės padėtį. Kad tokia sutartis galėjo būti sudaryta atgaline data rodo nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, jog atitinkamas įrašas apie šią nuomos sutartį atsirado tik 2023 m. kovo 21 d. Tikėtina, jog G. B. ir A. B. nepavykus įtikinti A. S. sudaryti UAB „Aderna“ nenaudingą sutartį, buvo priimtas sprendimas tokią sutartį atgaline data pasirašyti su ankstesniu vadovu D. P.. Būtent D. P. sudarė bendrovei iš esmės nenaudingą 2022 m. gruodžio 31 d. nuomos sutartį, pagal kurią patalpų nuomos mokestis padidėjo beveik šešis kartus.
7. Teigia, jog suinteresuotas asmuo neatliko sąmoningo blogo įmonės valdymo, dėl kurio UAB „Aderna“ tapo nemoki arba jai būnant nemokiai, jos padėtis buvo iš esmės pabloginta. Suinteresuotas asmuo nebuvo sudaręs nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų UAB „Aderna“ sandorių. Kaip minėta, A. S. ne tik, kad nesudarė UAB „Aderna“ nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių, tačiau ir sąmoningai jų išvengė. Susiklosčiusios situacijos kontekste visi sandoriai sudaryti tuo metu buvusiomis palankiausiomis sąlygomis, UAB „Aderna“ turtas taip pat nebuvo perleistas neatlygintinai ar atlikti kokie nors kiti įmonei nenaudingi veiksmai, susiję su jos turtu. A. S. neišvaistė/neeliminavo UAB „Aderna“ turto ir tokiu būdu nepablogino bendrovės padėties, o priešingai – nebuvo prisiimti jokie nauji įsipareigojimai, o tiesiog likviduojamos ankstesnės skolos. UAB „Aderna“ kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą taip pat nebuvo apribotos arba panaikintos. UAB „Aderna“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai. Suinteresuotas asmuo savo valdymo laikotarpiu neperkėlė UAB „Aderna“ veiklos ar turto į kitą juridinį asmenį.
8. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė teismo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad bendrovės įsiskolinimas 2023 m. vasario 23 d. Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudarė 3 185,34 Eur. Bendrovės skola susidarė nuo 2020 m. balandžio 16 d. pateikus Gyventojų pajamų mokesčio GPM313 deklaraciją už 2020 m. balandžio mėn. Bendrovės atžvilgiu kontrolės veiksmai nebuvo atlikti.
9. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė teismo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad neprieštarauja dėl UAB „Aderna“ bankroto pripažinimo tyčiniu. UAB „Aderna“ nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nemokėjo privalomų VSD įmokų nustatyta tvarka ir terminais, todėl susidarė įsiskolinimas Fondo biudžetui. Fondo valdybos Vilniaus skyrius įmonei taikė priverstinio poveikio priemones: nuo 2022 m. liepos 26 d. per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikė 6 debeto mokėjimo nurodymus dėl lėšų nurašymo priverstine tvarka įmokų įsiskolinimui padengti, tačiau nurodymus įvykdyti nebuvo; 2023 m. vasario 7 d. buvo išsiųstas raginimas sumokėti įsiskolinimą, lėšų nebuvo gauta; elektroninio ryšio priemonėmis buvo siunčiamos žinutes, tačiau skola Fondo biudžetui nebuvo sumokėta. Įsiskolinimas UAB „Aderna“ Fondo biudžetui susidarė nuo 2022 m. birželio mėnesio, tai yra būtent A. S. vadovavimo bendrovei laikotarpyje, apie įsiskolinimą Fondo biudžetui įmonės vadovui buvo žinoma, tačiau vadovas įsiskolinimo nemokėjo. Dėl to toliau didėjo įmonės įsiskolinimai kreditoriams, todėl tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. UAB „Aderna“ ieškovo prašyme dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad UAB „Aderna“ vadovai savo veiksmais pažeidė JANĮ 70 straipsnio imperatyvius reikalavimus, nesilaikė nustatytų vadovams pareigų, susijusių su įmonės valdymu, todėl UAB „Aderna“ bankrotas gali būti pripažintinas tyčiniu.
Pareiškimas netenkinamas.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Aderna“ 2023 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo Protokolo Nr. 1, 2 p. nutarimu nutarta pradėti UAB „Aderna“ bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Henkoo“. UAB „Aderna“ 2023 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo Protokolo Nr. 2, 2 p. patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 53 313,02 Eur sumai, Protokolo Nr. 2, 5 p. nutarimu BUAB „Aderna“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2022 m. sausio 21 d. UAB „Aderna“ vadovu buvo D. P., o nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. liepos 25 d. bendrovės vadovu buvo A. S.. Nuo 2023 m. kovo 2 d. registruotas nemokumo administratorius UAB „Henkoo“.
11. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti, naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
13. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius prašo pripažinti UAB „Aderna“ bankrotą tyčiniu dėl to, kad įmonės vadovas nepateikė nemokumo administratoriui įmonės turto ir dokumentų bei kad įmonės vadovas, matydamas ir suprasdamas, kad bendrovė nebevykdo savo turtinių prievolių, nesiėmė jokių priemonių, neinicijavo bendrovei nemokumo proceso, kol įmonėje dar buvo turto, o priešingai pateikė vienašališką prašymą dėl jo, kaip bendrovės vadovo duomenų išregistravimo, dokumentų ir turto neperdavė bendrovės akcininkui. Nors bylos pateikti duomenys patvirtina, kad įmonės vadovas netinkamai atliko savo pareigą – neperdavė dokumentų iki pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, neperdavė nemokumo administratoriui įmonės turto, tačiau vien šios aplinkybės, pareiškėjui nenurodžius ir neįrodžius konkrečių aplinkybių apie sąmoningą blogą įmonės valdymą tikslu privesti įmonės prie bankroto, nesudaro pagrindo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.
14. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018). Juridinio asmens nemokumas JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika, t. y. kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).
15. Nemokumo administratorius nurodė, kad UAB „Aderna“ įsipareigojimai kreditoriams pradėjo formuotis dar nuo 2020 m. balandžio 16 d., didžioji dalis kreditorinių įsiskolinimų susiformavo 2022 m. vasario - liepos mėnesiais. Nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2022 m. sausio 21 d. UAB „Aderna“ vadovu buvo D. P., o nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. liepos 25 d. bendrovės vadovu buvo A. S.. Nemokumo administratorius nors ir teigia, kad įmonės bankrotas yra tyčinis, tačiau nepateikia įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp A. S. ar D. P. veiksmų jiems valdant įmonę ir įmonės bankroto. Pareiškėjas nurodė aplinkybes apie įmonės kreditorių reikalavimų dydžius, tačiau nenurodė jokių argumentų apie šių skolų dinamiką: kaip įsiskolinimai keitėsi A. S. ar D. P. valdymo laikotarpiu, konkrečių A. S. ar D. P. veiksmų, kaip pavyzdžiui, atitinkamų sandorių sudarymo, siekiant sumažinti įmonės turtą, tam tikrų veiksmų atlikimą, kurie lėmė įmonės nemokumą ir pan. (CPK 178 straipsnis). Atsiliepime į pareiškimą buvęs įmonės vadovas A. S. nurodo, kad D. P. galimai atgaline data, nebūdamas įmonės vadovu, sudarė nuomos sutartį su beveik penkis kartus didesniu nuomos mokesčiu, nei ankstesnių metų sutartys, kas galėtų būti pagrindas spręsti dėl sandorio sudarymo siekiant sumažinti įmonės turtą, tačiau nemokumo administratorius šios aplinkybės neįrodinėja, jokių duomenų apie tai į bylą neteikia. Iš įmonės 2021 m. balanso matyti, kad įmonės pelnas 2021 metais buvo 2 434 Eur, įmonės turimas turtas buvo 36 039 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 19 161 Eur. VMI prie LR FM nurodė, kad bendrovės skola susidarė nuo 2020 m. balandžio 16 d. pateikus Gyventojų pajamų mokesčio GPM313 deklaraciją už 2020 m. balandžio mėn. Nemokumo administratorius nurodė, kad UAB „Aderna“ įsipareigojimai kreditoriams pradėjo formuotis dar nuo 2020 m. balandžio 16 d., didžioji dalis kreditorinių įsiskolinimų susiformavo 2022 m. vasario - liepos mėnesiais. Šie duomenys leidžia spręsti, kad 2020 m. balandžio mėnesį UAB „Aderna“ jau nebegalėjo padengti kreditorinių įsipareigojimų, pradėjo kauptis skolos, kas leidžia spręsti, kad 2020 m. balandžio mėnesį UAB „Aderna“ tapo nemokia. Kokie konkretūs įmonės vadovo A. S. ar D. P. neteisėti veiksmai sąlygojo įmonės finansinės padėties pokyčius pareiškėjas nenurodė.
16. Kasacinės instancijos teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).
17. Bylos duomenys patvirtina, kad nors A. S. neperdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentų, tačiau jis nurodo, kad šiuo metu visus įmonės dokumentus yra sukaupęs ir gali tai padaryti. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra nurodyti ir įrodyti konkretūs A. S. ar D. P. veiksmai (neveikimas), kurie buvo nenaudingi įmonei ir kuriais buvo kryptingai nesąžiningai siekiama sukelti tyčinį įmonės bankrotą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo UAB „Aderna“ bankrotą pripažinti tyčiniu nesant JANĮ 70 straipsnyje ir teismų praktikoje nustatytų tyčinio bankroto sąlygų (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis) ir dėl to atsakingais pripažinti A. S. ar D. P..
18. Atmetus pareiškimą, tenkinamas suinteresuoto asmens A. S. prašymas dėl 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, advokato rašytų procesinių dokumentų pobūdį bei skaičių, jo darbo ir laiko sąnaudas daro išvadą, jog suinteresuoto asmens prašymas priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstas, todėl tenkinamas, suinteresuoto asmens A. S. naudai priteisint 1 200 Eur iš BUAB „Aderna“ bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
BUAB „Aderna“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Henkoo“, pareiškimą dėl BUAB „Aderna“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.
Priteisti suinteresuoto asmens A. S. naudai 1 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš BUAB „Aderna“ bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Dainius Rinkevičius