Civilinė byla Nr. e2-893-381/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00468-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Egidijos Tamošiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Krašto projektai ir partneriai“ ir E. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties, kuria patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo konsultacijos“ 1 080 786,84 Eur finansinis reikalavimas civilinėje byloje Nr. eB2-1570-555/2017 pagal ieškovių akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“, uždarosios akcinės bendrovės „Vandens siurbliai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ruukki Lietuva“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“, ir ieškovo E. L. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo konsultacijos“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės akcinė bendrovė (toliau – AB) „Šiaulių bankas“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vandens siurbliai“ ir UAB „Ruukki Lietuva“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamos iškelti UAB „Laugina“ bankroto bylą; ieškovas E. L. kreipėsi į teismą, prašydamas UAB „Laugina“ iškelti restrukrūrizavimo bylą.

2. Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą ir tenkino ieškovių prašymą: iškėlė bankroto bylą UAB „Laugina“; įmonės administratoriumi paskyrė UAB „BankromaX“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d.

3. 2016 m. rugsėjo 7 d. kreditorė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ pareiškė finansinį reikalavimą UAB „Laugina“ bankroto byloje, kuriuo prašė įtraukti ją į UAB „Laugina“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti 1 075 241,06 Eur (susidedantį iš 903 283,57 Eur skolos ir 177 828,74 Eur palūkanų) finansinį reikalavimą. 2016 m. spalio 6 d. kreditorė pareiškė patikslintą finansinį reikalavimą, kuriame nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu iš pradinės kreditorės UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ įgijo reikalavimą į UAB „Laugina“ 4 409,49 Eur skolą ir 1 461,76 Eur palūkanas. Patikslintu prašymu kreditorė prašė patvirtinti 1 081 112,31 Eur finansinį reikalavimą.

4. Kauno apygardos teisme bankrutuojančios UAB „Laugina“ bankroto administratoriui pateikus prašymą dėl bankrutuojančios UAB „Laugina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo, 2016 m. gruodžio 7 d. buvo gauti kreditorės UAB „Krašto projektai ir partneriai“ prieštaravimai dėl kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ finansinio reikalavimo.

5. Prieštaravime kreditorė nurodė, kad jai nėra aišku, kokiu pagrindu kreditorė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ paskaičiavo 6 proc. dydžio metines palūkanas, nes pagal sutartį, sudarytą tarp UAB „Laugina“ ir pradinės kreditorės UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ buvo susitarta dėl 0,02 proc. dydžio netesybų už nesavalaikį sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Be to, iš kreditorės pateiktos lentelės taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu ir už kokį laikotarpį šios palūkanos paskaičiuotos.

6. Taip pat kreditorė nurodė, kad perleidimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ir UAB „Manfula“, pagrindu kreditorė iš UAB „Manfula“ įgijo teisę reikalauti iš skolininkės 600 859,63 Eur pagrindinę skolą bei 118 008,83 Eur palūkanas, kurios sudaro 20 proc. pagrindinio reikalavimo. Kreditorė pažymėjo, kad UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ skaičiuoja 7,38 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., tačiau į bylą pateikta sutartis, sudaryta tarp UAB „Laugina“ ir pradinės kreditorės UAB „Manfula“, patvirtina, jog šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų dydžio, dėl ko kyla abejonių dėl kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ reiškiamo finansinio reikalavimo pagrįstumo.

7. Kreditorė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ atsliepime į kreditorės UAB „Krašto projektai ir partneriai“ prieštaravimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nurodė, kad kreditorės prieštaravimai dėl iš UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ įgyto finansinio reikalavimo skaičiuojamų palūkanų nuo 4 409,49 Eur sumos yra nepagrįsti. Nepaisant to, kad palūkanų mokėjimas nėra numatytas sutartyje tarp šalių, kreditorė turi teisę iš skolininkės, pažeidusios piniginės prievolės įvykdymo terminą, reikalauti savo pasirinkimu arba sutartinių netesybų, arba įstatyminių palūkanų, atliekančių kompensuojamąją funkciją. Nors sutartyje buvo numatyta pradinės kreditorės UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ teisė reikalauti delspinigių už mokėjimo terminų pažeidimus, naujoji kreditorė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ iš skolininkės UAB „Laugina“ už mokėjimų uždelsimą savo pasirinkimu turėjo teisę reikalauti arba sutartinių delspinigių, arba įstatyminių palūkanų, nes sutartyje nebuvo nustatyta, kad palūkanos nebus mokamos. Kreditorė nurodo, kad palūkanos nuo pagrindinės 4 409,49 Eur sumos yra 1 136,29 Eur. Palūkanos apskaičiuotos remiantis 2014 m. gegužės 23 d. PVM sąskaita-faktūra IRTC Nr. 14090, išrašyta 30 120,71 Eur (104 000,79 Lt) sumai, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2014 m. liepos 23 d. (Sutarties 3.1.2 punkte nustatytas 60 kalendorinių dienų apmokėjimo terminas nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos). Kreditorė pripažįsta, kad pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą UAB „Laugina“ avansu 2014 m. balandžio 29 d. bankiniu pavedimu sumokėjo 14 481,00 Eur (50 000,00 Lt), todėl nuo 2014 m. liepos 23 d. dienos skaičiuojamos palūkanos nuo 15 639,71 Eur (30 120,71 Eur–14 481,00 Eur = 15 639,71 Eur) pradelsto skolos likučio iki 2015 m. birželio 1 d. (neįskaitant 2015 m. birželio 1 d.). 2015 m. birželio 1 d. UAB „Laugina“ sumokėjo 11 235,22 Eur sumą, todėl nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. (iki įsiteisėjo teismo nutartis iškelti UAB „Laugina“ bankroto bylą) skaičiuojamos palūkanos nuo 4 404,49 Eur (15 639,71 Eur–11 235,22 Eur = 4 404,49 Eur) skolos likučio. Taigi, atsižvelgiant į tai kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ finansinis reikalavimas, įgytas iš pradinės kreditorės UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“, susideda iš 4 409,49 Eur skolos (dėl šios reikalavimo dalies ginčo nėra) ir 1 136,29 Eur palūkanų.

8. Kreditorė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, pasisakydama dėl iš UAB „Manfula“ įgyto finansinio reikalavimo skaičiuojamų palūkanų nuo 600 859,63 Eur sumos, nurodė, kad pagal 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/10 ji perėmė reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Laugina“ iš pradinės kreditorės UAB „Manfula“ 600 859,63 Eur sumai. Ši skolos suma buvo suderinta pagal 2014 m. kovo 13 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo skola buvo suderinta 2013 m. gruodžio 31 dienai. Nuo 600 859,63 Eur skolos už pradelstą laikotarpį yra apskaičiuota 118 008,83 Eur palūkanų suma. Kreditorė nurodo, kad pradelstas laikotarpis skaičiuojamas nuo 2013 m. gruodžio 31 dienos (t. y. nuo tos dienos, kuriai buvo suderinta skolininko skolos suma pagal pasirašytą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą) iki 2016 m. rugsėjo 1 d., kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei UAB „Laugina“. Kadangi šalių (UAB „Laugina“ ir UAB „Manfula“) sudaryta sutartis, kurios pagrindu susidarė skolininkės UAB „Laugina“ pradelsta 600 859,63 Eur skola, yra komercinis sandoris (jungtinė veiklos sutartis), todėl palūkanos apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Jų skaičiavimui taikoma šio įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. kovo 1 d. (2004 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. IX-2403 redakcija), kadangi komerciniai sandoriai, kurių pagrindu susidarė skolininkės skola, buvo sudaryti iki 2013 m. kovo 1 dienos. Nepaisant to, kad dalis PVM sąskaitų-faktūrų, kurių pagrindu susidarė skola, yra išrašytos po 2013 m. kovo 1 d., šios PVM sąskaitos-faktūros yra išrašytos pagal komercinę sutartį, sudarytą iki 2013 m. kovo 1 d., todėl, kreditorės vertinimu, taikomą nurodyto įstatymo redakciją apsprendžia komercinės sutarties, kurios pagrindu yra išrašoma PVM sąskaita-faktūra, sudarymo momentas. Pagal įstatymo (redakcija iki 2013 m. kovo 1 d.) 2 straipsnio 3 dalį palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant palūkanų normą (vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais), galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkei atsirado pareiga mokėti. 2013 m. birželio 28 d. Lietuvos banko nustatyta vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma buvo 0,38 procentai, todėl pagal įstatymo nuostatas metinių palūkanų dydis yra 7,38 procentai (7 proc. + 0,38 proc. = 7,38 proc.), o palūkanos už 1 kalendorinę dieną yra 0,02 procentai (7,38 procentai (metinių palūkanų norma) / 365 kalendorinės dienos = 0,02 procentai (palūkanų norma už 1 kalendorinę dieną). Palūkanos už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., t. y. viso už 2 metus ir 244 kalendorines dienas, sudaro 118 008,83 Eur, apskaičiuojant pagal formulę: (600 859,63 Eur x 7,38 proc. x 2 metai = 88 686,88 Eur) + 29 321,95 Eur dydžio palūkanos už 244 kalendorines dienas (600 859,63 Eur x 0,02 proc. x 244 kalendorinės dienos = 29 321,95 Eur) = 118 008,83 Eur). Dėl to, kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ įgytas kreditorinis reikalavimas į skolininkę UAB „Laugina“ susideda iš 600 859,63 Eur skolos (suderintos ir skolininkės neginčijamos skolos) ir 118 008,83 Eur palūkanų (pagal įstatymą apskaičiuotų kompensuojamųjų palūkanų).

9. Kreditorė pažymėjo, kad UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ finansinio reikalavimo likusi dalis, kurią sudaro iš pradinių kreditorių UAB „Ruukki Lietuva“ ir UAB „Požeminės linijos“ įgyti finansiniai reikalavimai, nėra ginčijamas. Dėl to finansinį reikalavimą bankrutuojančiai UAB „Laugina“ sudaro 903 283,57 Eur skola, susidedanti iš: (600 859,63 Eur (iš pradinio kreditoriaus UAB „Manfula“ įgyta skola) + 127 257,71 Eur (iš pradinio kreditoriaus UAB „Ruukki Lietuva“ įgyta skola) + 170 756,74 Eur (iš pradinio kreditoriaus UAB „Požeminės linijos“ įgyta skola) + 4 409,49 Eur (iš pradinio kreditoriaus UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ įgyta skola) = 903 283,57 Eur) ir 177 503,27 Eur palūkanos susidedančios iš: (118 008,83 Eur palūkanos (paskaičiuotos nuo pradinio kreditoriaus UAB „Manfula“ reikalavimo) + 24 650,77 Eur (paskaičiuotos nuo pradinio kreditoriaus UAB „Ruukki Lietuva“ reikalavimo) + 33 707,38 Eur (paskaičiuotos nuo pradinio kreditoriaus UAB „Požeminės linijos“ reikalavimo) + 1 136,29 Eur (paskaičiuotos nuo pradinio kreditoriaus UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ reikalavimo) = 177 503,27 Eur).

10. Bankrutuojančios UAB „Laugina“ bankroto administratorius UAB „BankromaX“ nurodė, kad papildomai patikrinęs kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ finansinio reikalavimo dydį ir jo pagrįstumą, neturi pagrindo sutikti su pareikštais UAB „Krašto projektai ir partneriai“ prieštaravimais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi UAB „Laugina“ bankroto byloje patvirtino kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 1 080 786,84 Eur finansinį reikalavimą.

12. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika nurodė, kad kreditorius iš piniginės prievolės įvykdymo terminą pažeidusio skolininko negalėtų reikalauti palūkanų tik tuo atveju, jeigu įstatyme ar sutatyje būtų numatyta, kad už mokėjimo termino praleidimą palūkanos nėra mokamos. Todėl nustatęs, kad reikalavimas dalyje dėl procesinių palūkanų susidarė UAB „Laugina“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų pagal 2012 m. vasario 20 d. sutartyje Nr. LT (duomenys neskelbtini)SUB2012-2 ir jos pagrindu pradinės kreditorės UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ skolininkei UAB „Laugina“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą serija IRTC Nr. 14090, 30 120,71 Eur (104 000,79 Lt) sumai, nurodė, kad metinių palūkanų dydis buvo apskaičiuotas remiantis PVM sąskaita – faktūra, t. y. 15 639,71 Eur pradelstas skolos likutis (2014 m. balandžio 29 d. UAB „Laugina“ atliktas avansinis 14 481 Eur mokėjimas) iki 2015 m. birželio 1 d. 2015 m. birželio 1 d. UAB „Laugina“ atliko mokėjimą 11 235,22 Eur sumai, todėl skolos likutis sumažėjo iki 4 404,49 Eur. Palūkanų suma nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2015 m. birželio 1 d. (viso 313 kalendorinės dienos) sudarė 804,69 Eur, o nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. (viso 458 kalendorinės dienos) - 331,60 Eur.

13. Taip pat teismas sprendė, kad tarp UAB „Laugina“ ir pradinės kreditorės UAB „Manfula“ sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta, kad palūkanos už mokėjimo termino pažeidimą nebus mokamos. Kadangi sudaryta sutartis, kurios pagrindu susidarė skolininkės UAB „Laugina“ pradelsta 600 859,63 Eur skola, yra komercinis sandoris (jungtinė veiklos sutartis), todėl šiuo atveju naujoji kreditorė turi teisę palūkanas skaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Palūkanų apskaičiavimui pagrįstai taikyta šio įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. kovo 1 d. (2004 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. IX-2403 redakcija).

14. Atsižvelgdamas į tai, kad 2013 m. birželio 28 dienai Lietuvos banko nustatyta vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma buvo 0,38 procentai, teismas nustatė, kad dėl to pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas metinių palūkanų dydis yra 7,38 procentai, o palūkanos už 1 kalendorinę dieną yra 0,02 procentai. Taigi, palūkanų suma apskaičiuota nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. sudaro 2 metus ir 244 kalendorines dienas, t. y. iš viso – 118 008,83 Eur sumą ((600 859,63 Eur (skola) x 7,38 procentai x 2 metai = 88 686,88 Eur) + (600 859,63 Eur x 0,02 procentai x 244 kalendorinės dienos = 29321,95 Eur)).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Krašto projektai ir partneriai“ ir E. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį ir kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ prašymą bankroto byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo E. L. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl reikalavimo perleidimo sutarčių, kurių pagrindu kreditorė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ grindė savo finansinį reikalavimą, pripažinimo negaliojančiomis, skubotai išnagrinėjo klausimą dėl kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimo. Nors Kauno apylinkės teismas atsisakė priimti trečiojo asmens ieškinį (civilinė byla Nr. e2-7507-429/2017), nurodydamas, kad BUAB „Laugina“ bankroto byloje dar nėra patvirtintas jo finansinis reikalavimas, todėl jis neturi teisės pareikšti ieškinio, šis pateikė atskirąjį skundą. Atskirąjį skundą E. L. grindė teismų praktika, jog kreditoriaus reikalavimas neturi būti patvirtintas teismo nutartimi, kad pastarasis galėtų reikšti netiesioginį ieškinį teisme. Be to, atsižvelgiant į tai, jog artimiausiu metu bankroto byloje bus sprendžiamas klausimas dėl apelianto finansinio reikalavimo, Kauno apylinkės teisme bus priimtas ir nagrinėjamas minėtas trečiojo asmens ieškinys.
2. Pirmosios instancijos teismas nevertino UAB „Krašto projektai ir partneriai“ nurodytos aplinkybės, kad kreditorė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ skaičiavo 7,38 proc. dydžio palūkanas beveik už trijų metų laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.
3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ paskaičiuotų palūkanų pagrįstumą, nevertino aplinkybės, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Manfula“ ir skolininkės UAB „Laugina“ sudarytoje sutartyje šalys nebuvo susitarusios, jog palūkanos už uždelsimą atsiskaityti bus skaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.
4. Pradinės kreditorės UAB „Manfula“ ir skolininkės UAB „Laugina“ sudarytoje sutartyje nebuvo sulygta dėl netesybų už nesavalaikį atsiskaitymų skaičiavimą. Ši aplinkybė patvirtina šalių valią netaikyti viena kitos atžvilgiu atsakomybės už mokėjimo termino pažeidimą. Net jeigu šalys būtų susitarusios dėl netesybų paskaičiavimo, jos galėtų būti skaičiuojamos už 180 kalendorinių dienų laikotarpį.
5. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir suteikia kreditorei UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ galimybes piktnaudžiauti, įgyti nesąžiningą pranašumą kitų kreditorių atžvilgiu.

17. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą; solidariai iš apeliantų priteisti bylinėjimosi išlaidas; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pateikiant akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, skirti apeliantams CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą.
18. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. UAB „Krašto projektai ir partneriai“ ginčijo kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ reikalavimo dalį dėl palūkanų, paskaičiuotų nuo kreditorinių reikalavimų, įsigytų iš pradinių skolininkės kreditorių UAB „Manfula“ ir UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“. Ginčijamų palūkanų suma – 119 145,12 Eur. Apeliantų argumentai, kurie nėra susiję su ginčijamomis palūkanomis, neturi būti vertinami.
2. Kadangi pradinėse sutartyse tarp kreditorių ir skolininkės nebuvo nustatyta, kad palūkanos nebus mokamos, naujoji kreditorė (pradinių kreditorių teisių perėmėja) iš skolininkės UAB „Laugina“ už mokėjimų uždelsimą savo pasirinkimu turėjo teisę reikalauti arba sutartinių delspinigių, arba įstatyminių palūkanų.
3. Apeliantai neginčijo palūkanų paskaičiavimo teisingumo, t. y. neįrodinėjo, kad palūkanos paskaičiuotos neteisingai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad naujos kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ kreditorinis reikalavimas dalyje dėl 119 145,12 Eur palūkanų yra ginčijamas nepagrįstai.
4. Apeliantų teiginiai dėl neprotingo palūkanų dydžio yra nepagrįsti, nes skaičiuojamos įstatyminės palūkanos, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir negali būti mažinamos. Kadangi palūkanos paskaičiuotos beveik už trijų metų laikotarpį, atitinkamai didelė ir įstatyminių palūkanų suma.
5. Aplinkybė, kad E. L. pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį dėl reikalavimų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nėra reikšminga, nes nagrinėjamoje civilinėje byloje yra ginčijama kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ reikalavimo dalis tik dėl palūkanų, o ne todėl, kad reikalavimo perleidimo sutartys neteisėtos.
6. Apeliantas E. L. ieškinį Kauno apylinkės teismui pateikė, siekdamas užvilkinti kreditorės kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą. Apie reikalavimo perleidimo sutartis, kreditorės sudarytas su UAB „Manfula“ (2016 m. vasario 11 d.) ir „Požeminės linijos“ (2016 m. vasario 27 d.), apeliantas, kaip tuometinis UAB „Laugina“ direktorius, žinojo, įtraukdamas naująją kreditorę UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ į paties sudarytą UAB „Laugina“ kreditorių sąrašą, jas pripažino.
7. 2010 m. birželio 16 d. jungtinės veiklos sutartis, sudaryta tarp UAB „Laugina“ ir pradinės kreditorės UAB „Manfula“ ir 2010 m. gruodžio 14 d. jungtinės veiklos sutartis, sudaryta tarp UAB „Laugina“ ir pradinės kreditorės UAB „Požeminės linijos“ nebegalioja, nes yra suėję šių sutarčių galiojimo terminai, UAB „Laugina“ iškelta bankroto byla. Sutartyse nebuvo įvirtintų draudimų perleisti reikalavimo taisę į skolos sumokėjimą. Pradinės kreditorės UAB „Ruukki Lietuva“ kreditorinis reikalavimas kildinamas iš įsiteisėjusio teismo sprendimo ir įstatymai tokiu atveju nenustato jokių apribojimų tokio reikalavimo perleidimui. 2012 m. vasario 20 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)SUB2012-2 taip pat nebuvo nustatyta draudimų pradinei kreditorei UAB „Informatikos ir ryšių technologijos centras“ perleisti kreditorinį reikalavimą.
8. E. L. neginčija, kad pradinių kreditorių reikalavimo teisės egzistuoja, tik teigia, kad jie negalėjo perleisti savo reikalavimų UAB „Skolų valdymo konsultacijos“. Taigi apeliantas pripažįsta, kad kreditoriniai reikalavimai egzistuoja, todėl pradiniai kreditoriai arba jų teisių perėmėja turi teisę dalyvauti BUAB „Laugina“ bankroto byloje. UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ kreditorinio reikalavimo nagrinėjimo sustabdymas arba atidėjimas iš esmės pažeistų kreditorės teises, nes ji būtų nepagrįstai nušalinta nuo klausimų, priskirtų kreditorių susirinkimo kompetencijai, sprendimo. Tuo pačiu bankroto byloje negalėtų dalyvauti ir pradiniai kreditoriai iki nebus išnagrinėta kita civilinė byla.
9. Jeigu pagal E. L. ieškinį būtų iškelta kita civilinė byla ir joje negaliojančiomis būtų pripažintos reikalavimų perleidimo sutartys, atsirastų pagrindas patikslinti BUAB „Laugina“ kreditorių sąrašą, į jį įtraukiant pradinius kreditorius, kas iš esmės jokios įtakos BUAB „Laugina“ bankroto proceso eigai neturės.

19. Atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkė BUAB „Laugina“ prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, UAB „Krašto projektai ir partneriai“ ir E. L. atskirąjį skundą atmesti.
20. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais“

1. BUAB „Laugina“ bankroto administratorius gina visų kreditorių teises, todėl dalyvavimas bankroto procese visų pradinių kreditorių (UAB „Manfula“, UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras, „UAB „Ruukki Lietuva“ ir UAB „Požeminės linijos“) ar vieno naujojo kreditoriaus (UAB „Skolų valdymo konsultacijos“) jokios reikšmės bankroto procesui neturi. Kreditorių reikalavimų finansinė išraiška liktų nepakitusi bet kokiu atveju. Tačiau dalyvaujant vienam kreditoriui, tikėtina, jog bankroto procesas ir susirinkimų sušaukimas būtų paprastesnis ir pigesnis.
2. Įmonės bankroto administratorius jau atsiliepime į E. L. prašymą įtraukti jį trečiuoju asmeniu, nurodė, jog apeliantas gali nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą, nes jis nėra suinteresuotas koncentruotu, operatyviu ir išsamiu bankroto procesu. Jis, kaip UAB „Laugina“ direktorius, vengia tinkamai vykdyti ĮBĮ nustatytas pareigas: nėra tinkamai perdavęs įmonės turto ir dokumentų.
3. Apeliantai atskirajame skunde nebekvestionuoja reikalavimo perleidimo sutarčių bei įgytų reikalavimų ir palūkanų iš kitų kreditorių (UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras, „UAB „Ruukki Lietuva“ ir UAB „Požeminės linijos“). Todėl galima teigti, jog šių pradinių kreditorių reikalavimai yra pagrįsti, o taip pat yra pagrįstas ir UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ finansinis reikalavimas, kildinamas iš šių kreditorių BUAB „Laugina“ atžvilgiu.
4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Manlufa“ ir skolininkės UAB „Laugina“ sudaryta sutartis, kurios pagrindu susidarė pradelsta 600 859,63 Eur skola, yra komercinis sandoris, todėl kreditorė turėjo teisę palūkanas skaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.
5. Apeliantų argumentai, jog šalių UAB „Laugina“ ir UAB „Manfula“ buvo sulygta netaikyti netesybų, yra nereikšmingi, nes nauja kreditorė, įgijusi reikalavimą, reikalauja palūkanų, skaičiuojamų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. CK 1.125 straipsnis numato, kad palūkanos gali būti skaičiuojamos už penkerius metus, o šiuo atveju reikalaujamos palūkanos mažiau nei už trejus metus.
6. Apeliantai neginčijo palūkanų apskaičiavimo teisingumo ir neįrodinėjo, kad taikant atitinkamas įstatymines palūkanų normas, palūkanos yra apskaičiuotos neteisingai. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

22. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorės finansinis reikalavimas bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl civilinės bylos sustabdymo

23. 2017 m. balandžio 25 d. trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. L., pateikė teismui prašymą sustabdyti šią civilinę bylą. E. L. nurodė, kad 2017 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-14808-429/2017 priėmė jo ieškinį dėl kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ sudarytų 2016 m. vasario 11 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10, 2016 m. vasario 17 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/17, 2016 m. birželio 28 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/06/28 ir 2016 m. rugsėjo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/09/30-05 pripažinimo negaliojančiomis ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė naujajai kreditorei UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ir pradinėms kreditorėms UAB „Manfula“, UAB „Ruukki Lietuva“, UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“, UAB „Požeminės linijos“ vykdyti ginčijamas reikalavimų perleidimo sutartis. Kadangi priimtas sprendimas nurodytoje Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje turės tiesioginės įtakos šios civilinės bylos išnagrinėjimui (patenkinus ieškinį ir pripažinus ginčijamas sutartis negaliojančiomis, UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ nebetektų teisės reikšti reikalavimo BUAB „Laugina“ bankroto byloje), remdamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu trečiasis asmuo prašė sustabdyti šią bylą iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje.

24. Kreditorė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ atsiliepime į trečiojo asmens prašymą dėl bylos sustabdymo, nurodė, kad Kauno apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužkerta kelio spręsti dėl kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo, todėl prašymą prašė atmesti.

25. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylą sustabdyti remiantis fakultatyviaisiais bylos sustabdymo pagrindais teismas turi teisę, bet ne pareigą ir konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009).

26. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau kartu pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44, kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, kt.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta Nr. 3K-7-268/2005).

27. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, teismas turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kreditorė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 2016 m. rugsėjo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/09/30-05 pagrindu iš pradinės kreditorės UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ įgijo reikalavimą į UAB „Laugina“ dėl 4 409,49 Eur skolos ir 1 461,76 Eur palūkanų. 2016 m. vasario 11 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10 sudarytos tarp UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ir UAB „Manfula“ pagrindu kreditorė iš UAB „Manfula“ įgijo teisę reikalauti iš skolininkės 600 859,63 Eur pagrindinę skolą bei 118 008,83 Eur palūkanas. 2016 m. birželio 28 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/06/28 pagrindu kreditorė iš pradinės kreditorės UAB „Ruukki Lietuva“ įgijo 121 618,22 Eur skolos ir 27 431,33 Eur palūkanų reikalavimo teisę į UAB „Laugina“. 2016 m. vasario 17 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/17 sudarytos tarp kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ir pradinės kreditorės UAB „Požeminės linijos“ pagrindu kreditorė įgijo teisę reikalauti iš skolininkės 170 756,74 Eur skolą bei 33 707,38 Eur palūkanų.

29. Teismų informacinės sistemos Liteko ir trečiojo asmens pateiktais duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. L. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo kaip minėta, prašė nurodytas reikalavimo perleidimo sutartis pripažinti negaliojančiomis. Teismas ieškinį priėmė bei tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškinyje teismui trečiasis asmuo nurodė, kad minėtos reikalavimo perleidimo sutartys sudarytos neteisėtai, teigė, kad pradinės kreditorės negalėjo perleisti savo reikalavimo teisių naujajai kreditorei UAB „Skolų valdymo konsultacijos“. Taigi pradinių kreditorių reikalavimo teisių bankrutuojančiai UAB „Laugina“ atsiradimo pagrindo trečiasis asmuo neginčijo.

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad tuo atveju, kai kitoje civilinėje byloje nėra ginčijamas reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas, o ginčijama tik pati reikalavimo teisių perleidimo sutartis, tai netrukdo išspręsti ginčą dėl naujojo kreditoriaus kreditorinio reikalavimo dydžio skolininko bankroto byloje. Be to, Kauno apylinkės teismui net ir patenkinus trečiojo asmens ieškinį ir pripažinus ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis, tai iš esmės jokios įtakos BUAB „Laugina“ bankroto procesui neturės. Tokiu atveju atsirastų pagrindas patikslinti bendrovės kreditorių sąrašą bei vietoje vieno kreditoriaus būtų įtraukti keturi kreditoriai, su analogiško dydžio kreditoriniais reikalavimais. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog įrodinėjimo dalyką Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje nesudaro aplinkybės, kurios sudaro įrodinėjimo dalyko esmę šioje civilinėje byloje, sprendžia, kad tiesioginio teisinio ryšio tarp šių bylų nėra, taigi pagrindo stabdyti bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 dalį nėra.
31. ĮBĮ 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatyta teisė kreditoriams tikslinti reikalavimus ir jų atsisakyti iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Todėl, kaip jau minėta, Kauno apylinkės teismui patenkinus trečiojo asmens ieškinį ir pripažinus ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis, atsirastų pagrindas patikslinti skolininkės BUAB „Laugina“ kreditorių sąrašą, į jį vietoje naujosios kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ įtraukiant keturias pradines kreditores – UAB „Manfula“, UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“, UAB „Požeminės linijos“, UAB „Ruukki Lietuva“, jeigu pastarosios pareikštų tokią valią.

32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog įmonės bankrotas – kolektyvinis procesas, kurio metu sprendžiami ne pavienių, bet visų įmonės kreditorių teisių bei teisėtų interesų klausimai, kreditorių skirtingi interesai derinami, ieškant protingos ir teisingos jų pusiausvyros. Bankroto procesas turi būti operatyvus ir sklandus, nes tik taip galima užtikrinti šio proceso administravimą mažiausiais kaštais. Atsižvelgiant į proceso operatyvumo ir koncentruotumo bankroto procese principus, toks trečiojo asmens prašymas sustabdyti bylą, kurioje ginčijamas kito kreditoriaus reikalavimo dydis, negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į nurodytas konkrečias bylos aplinkybes ir nagrinėjamos bylos kategoriją, sprendimas sustabdyti nagrinėjamą bylą neatitiktų ir proporcingumo principo reikalavimų.

33. Kliūtimi atsisakyti sustabdyti nagrinėjamą bylą nelaikytinas ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo Kauno apylinkės teismo nutartimi faktas, nes jos netrukdo spręsti dėl kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo. Jau minėta, jog kitoje civilinėje byloje nekeliamas reikalavimo teisių į skolininkę BUAB „Laugina“ galiojimo klausimas, o ginčijamos tik reikalavimo teisių perleidimo sutartys, sudarytos tarp pradinių ir naujojo kreditoriaus. Nagrinėjamos bylos sustabdymas iš esmės pažeistų kreditorės teises, nes ji būtų nepagrįstai nušalinta nuo klausimų, priskirtų kreditorių susirinkimo kompetencijai, sprendimo. Bankroto bylos procese negalėtų dalyvauti ir pradiniai BUAB „Laugina“ kreditoriai, taip būtų nesąžiningai ir nepagrįstai iškreiptas bankrutuojančios įmonės kreditorių, priimančių sprendimus esminiais bankroto proceso klausimais, dalyvavimo bankroto proceso valdyme balansas. Likusių kreditorių priimti bankroto procese sprendimai ateityje galėtų būti kvestionuojami kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ar pradinių kreditorių, tai gali išprovokuoti naujų ginčų ir užvilkinti bei pabranginti įmonės bankroto procedūrą.

Dėl kreditorinio reikalavimo dydžio

1. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atskirajame skunde, skirtingai nei pirminiame trečiojo asmens UAB „Krašto projektai ir partneriai“ prieštaravime dėl pareikštų kreditorinių reikalavimų, ginčija tik UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ įgyto reikalavimo iš pradinės kreditorės UAB „Manfula“ skolininkei BUAB „Laugina“ pagrindu paskaičiuotas palūkanas, įtrauktas į kreditorės finansinį reikalavimą. Atsižvelgdamas į nurodytą aplinkybę bei vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytu imperatyvu, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, t. y. pasisako tik dėl 118 008,83 Eur palūkanų, atsiradusių įgyto reikalavimo iš UAB „Manfula“, pagrindu paskaičiavimo teisingumo.

2. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 ir kt. straipsniai). Kompensuojamosios palūkanos reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pavyzdžiui, CK 6.415, 6.446 straipsniai). Kompensuojamosios palūkanos bei jų dydžiai taip pat gali būti įtvirtinti specialiuosiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius prevencijos įstatyme, Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje ir kt. Kompensuojamos palūkanos skaičiuojamos, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, tai ne kartą konstatuota kasacinio teismo jurisprudencijoje. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių.

3. Palūkanų dydis priklauso nuo to, ar taikomos įstatymo nustatytos, ar šalių sutartos palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnis). Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio sąveika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos vadinamos procesinėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Įstatymo nustatytos palūkanos ir jų dydis, kaip minėta, gali būti įtvirtintos specialiuosiuose įstatymuose.

4. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas reglamentuoja palūkanų dydį ir jų mokėjimo tvarką už vėluojančius mokėjimus pagal komercinius sandorius už parduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus (1 straipsnio 1 dalis). Tai yra specialusis įstatymas. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kai specialieji įstatymai nustato didesnius palūkanų tarifus, skaičiuojant palūkanas taip pat taikomi didesnieji, specialiajame įstatyme nurodyti, palūkanų tarifai. Pavyzdžiui, tuo atveju, kai kreditorius reikalauja taikyti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytą palūkanų normą, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, todėl teismas turi taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011; taip pat žr. 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Tais atvejais, kai šalys, sudarydamos sutartį (komercinį sandorį), dėl procesinių palūkanų atskirai nesusitaria, už vėlavimą atsiskaityti su kreditoriumi skolininkui taikytinos šio įstatymo nuostatos.

5. Atskirajame skunde teigiama, jog aplinkybė, kad pradinė kreditorė UAB „Manfula“ ir skolininkė UAB „Laugina“ tarp jų 2010 m. birželio 16 d. sudarytoje Jungtinės veiklos sutartyje nesusitarė dėl netesybų už nesavalaikį atsiskaitymų skaičiavimą, patvirtina šalių valią netaikyti viena kitos atžvilgiu atsakomybės už mokėjimo termino pažeidimą. Tokiu būdu apeliantai įrodinėja, kad naujoji kreditorė UAB „Laugina“, perėmusi reikalavimą (600 859,63 Eur) iš pradinės kreditorės, negali reikalauti palūkanų (118 008,83 Eur).

6. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje teismo nutartyje daromai išvadai, kad 2010 m. birželio 16 d. Jungtinės veiklos sutartyje nebuvo numatyta, kad palūkanos už mokėjimo termino pažeidimą nebus mokamos, todėl pagrindo teigti, kad tokiu būdu šalys susitarė, kad netaikys iš viso jokios atsakomybės už mokėjimo termino pažeidimą, nėra pagrindo. Įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias įstatymu numatytas palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir tokia teisė įstatymu garantuojama kreditoriui tuo atveju, kai šalys sutartyje nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (netesybų ir (ar) kompensuojamųjų palūkanų). Šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdus ir formas, t. y. šalys gali susitarti ir sutartimi numatyti atsakomybės formą ir dydį (nustatyti netesybas, kompensuojamąsias palūkanas ir (ar) teisę reikalauti nuostolių atlyginimo arba nustatyti tik netesybas ir atsisakyti teisės reikalauti nuostolių), sutartimi šalys gali iš viso neaptarti atsakomybės už piniginės prievolės pažeidimą, bet tokiu atveju taikomos įstatymuose įtvirtintos civilinės atsakomybės formos (įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos kaip kreditoriaus minimalūs nuostoliai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisių turėtojas pats pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011, 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad reikalavimo teisę perėmusi kreditorė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ pagrįstai reiškia reikalavimą BUAB „Laugina“ tiek dėl pagrindinės skolos sumos, tiek dėl paskaičiuotų palūkanų.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai neginčijo, jog 2010 m. birželio 16 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Manfula“ ir UAB „Laugina“ sudaryta Jungtinės veiklos sutartis yra komercinis sandoris, tačiau nurodė, kad nurodytoje sutartyje šalys nesusitarė, jog palūkanos bus skaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Teismo vertinimu, šis apeliantų argumentas yra nepagrįstas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, palūkanų apskaičiavimui nagrinėjamoje byloje kreditorė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ pagrįstai taikė nurodyto įstatymo redakcija, galiojusią iki 2013 m. kovo 1 d. (2004 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. IX-2403 redakcija), kurios 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jis taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Aptariamo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad kreditorius turi teisę į palūkanas už pavėluotus mokėjimus, jei įvykdė sutartyje ar įstatymuose jam nustatytas prievoles ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai apmokėti pavėluota ne dėl skolininko kaltės. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Minėta, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialusis įstatymas, nustatantis didesnius palūkanų tarifus, todėl skaičiuojant palūkanas taikomi didesnieji, specialiajame įstatyme nurodyti, palūkanų tarifai. Remiantis nurodytomis įstatymo nuostatomis akivaizdu, jog atskiras šalių susitarimas, kuriame būtų nustatyta, jog šalių palūkanos bus skaičiuojamos pagal minimą įstatymą, nėra būtinas.

8. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantai neginčijo naujosios kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ pateikto palūkanų apskaičiavimo teisingumo. Minėta, kad palūkanų paskaičiavimui pagrįstai taikyta Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius prevencijos įstatymą redakcija, galiojusi iki 2013 m. kovo 1 d. (2004 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. IX-2403 redakcija). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs palūkanų apskaičiavimo teisingumą, klaidų taip pat nenustatė. Apeliantai atskirajame skunde dėl nurodytų palūkanų paskaičiavimo nurodė vienintelį argumentą, jog kreditorė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 7,38 proc. dydžio palūkanas skaičiavo už beveik trijų metų laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 2016 m. vasario 11 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10 pagrindu perimta reikalavimo teisė į UAB „Laugina“ 600 859,63 Eur dydžio buvo suderinta pagal 2014 m. kovo 13 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Ši skola tarp pradinės kreditorės UAB „Manfula“ ir skolininkės UAB „Laugina“ buvo suderinta 2013 m. gruodžio 31 dienai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pradelstas laikotarpis skaičiuojamas nuo 2013 m. gruodžio 31 dienos, t. y. nuo tos dienos, kuriai buvo suderinta skolininkės skolos suma pagal pasirašytą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, iki 2016 m. rugsėjo 1 d., kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei UAB „Laugina“. Pažymėtina, kad vienas materialiųjų teisinių bankroto bylos iškėlimo padarinių yra netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas, skolininkui iškėlus bankroto bylą. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Apeliantų atskirojo skundo argumentas, kad jeigu šalys būtų susitarusios dėl netesybų paskaičiavimo, jos galėtų būti skaičiuojamos už 180 kalendorinių dienų, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Kaip jau nurodyta, šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdus ir formas. Nagrinėjamu atveju naujoji kreditorė UAB „Skolų valdymo centras“ pareiškė reikalavimą dėl 118 008,83 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, numatytų specialiajame įstatyme, priteisimo, bet ne dėl netesybų. Kita vertus, pradinės kreditorės UAB „Manfula“ ir skolininkės UAB „Laugina“ sutartyje netesybos už prievolės įvykdymo termino pažeidimą net ir nebuvo numatytos.

10. Remiantis išdėstytomis aplinkybės, daroma išvada, kad pagrindo tenkinti apeliantų skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtintas UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 1 080 786,84 Eur finansinis reikalavimas bankroto byloje, nėra.

11. Kreditorė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pateikiant akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, skirti apeliantams CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad įstatymu įvirtintas procesinių teisių įgyvendinimas per se (savaime) nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, prašymas dėl baudos skyrimo apeliantams netenkintinas.

1. Atmetus atskirąjį skundą, kreditorė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai (2017 m. balandžio 24 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 00606, 2017 m. balandžio 24 d. mokėjimo nurodymas) įrodo, kad kreditorė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ iš apeliantų UAB „Krašto projektai ir partneriai“ ir E. L. lygiomis dalimis.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Krašto projektai ir partneriai“ (j. a. k. 124663332) ir E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų (po 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą penkiasdešimt euro centų) iš kiekvieno) kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ (j. a. k. 302414437) naudai.

  Teisėjai                                                                                    Artūras Driukas

                                                                          Gintaras Pečiulis

                                                                          Egidija Tamošiūnienė