Civilinė byla Nr. 3K-3-114/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
28.2; 78.2.1; 129.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstolei Brigitai Tamkevičienei, V. A., I. A., R. Š., dėl antstolio veiksmų skundimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo, kuris priteistas teismo sprendimu, įsiskolinimo dydžio.
1999 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimo vykdymo civilinėje byloje, kurioje priimtas sprendimas išieškoti iš pareiškėjo išlaikymą suinteresuotų asmenų V. A. ir I. A. išlaikymui 1/3 dalį visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį. Išlaikymo periodas yra nuo 1999 m. rugsėjo 7 d. iki suinteresuotų asmenų V. A. ir I. A. pilnametystės. Išlaikymas mokamas išieškotojai R. Š.. Likvidavus Teismo antstolių kontorą prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo, suinteresuotam asmeniui antstolei Brigitai Tamkevičienei paskirtas šio sprendimo vykdymas. Vykdomajame rašte Teismo antstolių kontoros prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo antstolė V. Koscova padarė įrašą, kad 2002 m. vasario 1 d. įsiskolinimas sudaro 6650 Lt, t. y. kiekvienam vaikui po 3275 Lt. 2009 m. sausio 7 d. suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė priėmė patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo, kuriame nurodė, kad jis iki V. A. pilnametystės yra 3470,54 Lt, o iki I. A. pilnametystės – 12 365,53 Lt.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą panaikinti antstolės Brigitos Tamkevičienės 2009 m. sausio 7 d. patvarkymą dėl išlaikymo apskaičiavimo. Reikalavimo pagrindu jis nurodo aplinkybes, kad patvarkymas yra neteisėtas, nes nepateiktas detalizuotas apskaičiavimas, neatsižvelgta į tai, kad suinteresuotiems asmenims V. A. ir I. A. buvo teikiamas išlaikymas gera valia, suinteresuotam asmeniui V. A. suteikto išlaikymo dydis 7400 Lt (3000 Lt išlaikymas suinteresuotam asmeniui V. A. gyvenant pas pareiškėją, 1400 Lt grynais, 3000 Lt vertės kompiuteris), o I. A. – 5400 Lt (pinigai grynaisiais vienkartinėmis išmokomis, kišenpinigiais, dovanomis).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė savo skundo pagrindu nurodytų aplinkybių,
t. y. kad jis suinteresuotiems asmenims V. A. ir I. A., vykdydamas savo pareigą, teismo sprendime nustatyta tvarka suteikė nustatyto dydžio išlaikymą. Teismas nustatė, kad į skundžiamu patvarkymu apskaičiuotą išlaikymo dydį 3000 Lt išlaikymas V. A., gyvenant pas pareiškėją, neįskaičiuota. Į pareiškėjo nurodomą išlaikymą V. A. yra įskaičiuota 1000 Lt dovana santuokos sudarymo proga, 400 Lt įgyjant vairuotojo pažymėjimą po suinteresuoto asmens pilnametystės, 3000 Lt vertės kompiuteris, kurį suinteresuotam asmeniui V. A. padovanojo pareiškėjo mama Z. A.. Į pareiškėjo nurodomą išlaikymą I. A. įskaičiuotos dovanos: 500 Lt ir 200 Lt vertės grandinėlė. Vertinant, kad, teismo nuomone, išlaikymas apima lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms, pareiškėjo, kitų asmenų dovanas suinteresuotiems asmenims V. A., I. A. nėra pagrindo pripažinti teismo sprendimu nustatytos pareigos teikti išlaikymą vykdymu. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kad suinteresuoto asmens Brigitos Tamkevičienės atlikti išlaikymo dydžio apskaičiavimai yra aritmetiškai neteisingi ar netikslūs. Suinteresuoti asmenys V. A. 2004 m. liepos 2 d., I. A., 2008 m. gegužės 18 d. sulaukė pilnametystės, ir įgijo civilinį procesinį veiksnumą. Suinteresuotas asmuo R. Š. vykdomojoje byloje nebėra išieškotoja, o suinteresuoti asmenys V. A. ir I. A. sulaukus pilnametystės įgijo savarankišką reikalavimo teisę į išlaikymo įsiskolinimo priteisimą iš pareiškėjo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai kyla ginčas dėl prievolės ar jos dalies įvykdymo, ieškinys turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka. Dėl to šiuo atveju antstolio veiksmų neteisėtais pripažinti nėra pagrindo, nes jis vykdo sprendimus ir nesprendžia ginčų dėl prievolės įvykdymo, o sprendimą priima teismas išnagrinėjęs bylą ginčo teisenos tvarka.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Vykdomasis dokumentas buvo išduotas R. Š. CPK nustatyta tvarka išieškotojas vykdymo procese nebuvo pakeistas, todėl bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeisti CPK 596 straipsnio 1 dalies, 633 straipsnio 1 dalies ir 638 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Nors išieškotojas CPK tvarka nebuvo pakeistas, teismas konstatavo, kad R. Š. nebėra išieškotoja. Jeigu R. Š. nebėra išieškotoja, lėšų pervedimas jai yra neteisėtas.
3. Tinkamo apeliacinio proceso nebuvo, nes apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo dalies atskirojo skundo, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas visiškai nemotyvuotas. Tai užkerta kelią tinkamai skųsti tokį sprendimą kasacine tvarka.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuoti asmenys V. A., I. A., R. Š. prašo skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma: kadangi V. A. ir I. A. siųstas lėšas gavo per R. Š., tai aplinkybė, kad išlaikymas mokėtas per kitą asmenį (R. Š.), nedaro antstolio patvarkymo dėl lėšų pervedimo neteisėto. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas motyvuotas, tiesiog motyvai yra glausti. Taip pat nurodoma, kad suteiktos dovanos ir kišenpinigiai negali būti laikomi išlaikymo teikimu.
Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo nustatymo
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymą sudaro lėšos, kurios yra reikalingos vaikui tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Į lėšas, susijusias su laisvalaikio ir poilsio užtikrinimu, įtraukiamos lėšos, kurios skiriamos smulkiems buitiniams sandoriams sudaryti, t. y. kišenpinigiai. Šie yra lėšos, kuriomis vaikas savarankiškai disponuoja užtikrindamas savo būtinus interesus. Pavyzdžiui, kišenpinigiais gali būti laikomos nedidelės pinigų sumos, skirtos pietums, transportui, kino teatrui ir pan. Kišenpinigių skyrimo tikslai gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus ir poreikių. Kišenpinigius būtina skirti nuo didesnės vertės proginių ar kitų papildomų išlaidų, pavyzdžiui, dovanų vestuvių, mokyklos baigimo ir kitų įsimintinų progų pagrindu ar įteiktų be progos, jei tai nepriskirtina prie būtinųjų išlaikymo išlaidų. Progines išmokas teikti nėra pareigos, t. y. jos teikiamos laisva valia, nekontroliuojant šių lėšų panaudojimo, todėl negalima teigti, kad jos bus panaudotos būtent būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Tas pats pasakytina ir apie neprogines išlaidas, kurios viršija būtinumo ribas, pavyzdžiui, jei duodamos lėšos prabangos daiktams įsigyti. Tačiau jei vaikui suteikiamos lėšos būtiniems poreikiams tenkinti, tokios išlaidos nelaikytinos proginėmis ir kitomis papildomos išlaidomis ir kvalifikuotinos kaip teiktas išlaikymas. Dėl šių savybių proginės ir kitos papildomos išlaidos, skirtingai nei kišenpinigiai, nelaikytinos teikto išlaikymo sudedamąja dalimi, t.y. jos į išlaikymą neįskaičiuojamos.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nedidelės vertės nuolat teikiamos lėšos, kurios skirtos vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti ir kuriomis savarankiškai disponuoja pats vaikas (kišenpinigiai), sudaro dalį vaikui teikiamo išlaikymo, o jeigu jis neteikiamas, tai gali sudaryti išlaikymo įsiskolinimo dalį. Jeigu yra įrodytas kišenpinigių teikimas, tai atsiranda pagrindas sumažinti dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolintą sumą.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo tvarkos
Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra turtas. Jis priklauso vaikui, todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas. Tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise, o jeigu jis priteistas teismo sprendimu – ir teismo sprendimo pagrindu. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Sukakus pilnametystės šią teisę įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Įmokos, kurios gautos iki vykdymo tvarkos ar subjektų pakeitimo, laikomos tinkamomis. Minėta, tokį prašymą gali pateikti pats vaikas. Teismas vykdomojoje byloje šį pareiškimą turi išspręsti CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka – kaip išieškotojo reikalavimą nutraukti procesinį atstovavimą. Tokiu atveju teismas turi vadovautis bendrąja taisykle dėl atstovo įgaliojimų pasibaigimo atstovaujamajam panaikinus įgaliojimą (CK 2.147 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2.148 straipsnis). Jeigu kreditorius – pilnamečiu tapęs nepilnametis vaikas – byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus ir teismas šio klausimo nesprendžia, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaikymą gauna netinkamas išieškotojas.
Pagal bylos aplinkybes, nebuvo kreditoriaus prašymo dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, kad išlaikymo nepilnamečiui vaikui skola būtų mokama pačiam vaikui, o ne suinteresuotam asmeniui R. Š.. Kasacinio skundo argumentai dėl išieškotojo ir jo pakeitimo teisiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti teismų nutarčių (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl civilinio proceso pažeidimų apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinės instancijos teismas turi išnagrinėti teisines ir faktines ginčo aplinkybes. Jeigu jis sutiko su faktinėmis pirmosios instancijos teismo išvadomis, bet nenagrinėjo dalies argumentų, kurie susijusių su teisės taikymo klausimais, tai gali būti pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį kasacine tvarka, jeigu tai galėjo turėti įtakos priimant teismo sprendimą ar nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Sprendžiant šalių ginčą esminių nesutarimų kyla dėl teisės klausimų aiškinimo – kas sudaro išlaikymą ir jo įsiskolinimą (CK 3.192 straipsnis). Pagal faktines bylos aplinkybes, tos sumos, kurios gali būti vertinamos kaip kišenpinigiai, buvo pripažintos kaip neįrodytos pirmosios instancijos teisme. Kasatoriui apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tuo atveju, kai kyla ginčas dėl prievolės ar jos dalies įvykdymo, ieškinys turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas, pradėjęs nagrinėti ginčą ypatingąja teisena, turi ginčą nagrinėti nepaisant to, kad procese kyla ginčas dėl teisės. Ši nuostata grindžiama proceso koncentracija ir ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis) ir nagrinėjamame kontekste reiškia tai, kad, sprendžiant nustatytos prievolės apskaičiavimo vykdymo tikslais klausimus antstolio veiksmų apskundimo byloje, šie turi būti išnagrinėti ypatingąja teisena nepaisant to, kad tarp proceso dalyvių kyla ginčas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šiuos ypatumus, pasinaudojo CPK 443 straipsnio 5 dalyje nustatyta teise skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir detaliai ištyrė su skundu susijusius fakto klausimus. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į bylos pobūdį ir nepagrįstai nepasinaudojo teise skirti žodinį bylos nagrinėjimą, atskirąjį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, todėl nesusikūrė sau prielaidų kuo visapusiškiau tiriant įrodymus tiksliai apskaičiuoti vykdytinos sumos dydį. Be to, apeliacinės instancijos nutartis beveik be motyvų.
Apeliacinės instancijos teismo procesas pagal tai, kaip buvo nustatinėjamos faktinės aplinkybės (taip pat ir susijusios su kišenpinigių mokėjimo fakto nustatymu), buvo neadekvatus pirmosios instancijos teismo procesui, apeliacinės instancijos teismo nutartis beveik nemotyvuota, todėl darytina išvada, kad nebuvo tinkamo apeliacinio proceso. Tai lemia būtinybę suteikti asmenims teisę į tinkamą apeliaciją, pakartojant apeliacinį procesą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje dėl esminių proceso teisės pažeidimų egzistuoja kasacijos pagrindas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ir sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina perduodant bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Zigmas Levickis
Algis Norkūnas