Civilinė byla Nr. e2-7905-1184/2023
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02479-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.3.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 29 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė,
sekretoriaujant Monikai Statkutei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Daivai Rusakienei,
dalyvaujant vertėjai Daivai Sakalienei,
nedalyvaujant atsakovui S. D. (S. D.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui S. D. dėl žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė :
uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu S. D. (toliau – atsakovas, darbuotojas), prašydama priteisti jai iš atsakovo 5 774,25 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 15 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 2877, kuria šalys susitarė, kad atsakovas eis tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas. Atsakovas iš darbo buvo atleistas 2023 m. vasario 10 d. vadovaujantis pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį. Atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 5 d. iki 2022 m. spalio 15 d. vykdė komandiruotės užduotį, t. y. pristatinėjo krovinius užsakovams vilkiku DAF XF 480 FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Shmich, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal komandiruotės įsakymą Nr. 22/4378. Atsakovas, vairuodamas vilkiką DAF XF 480 FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Shmich, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vilkikas, vilkikas su puspriekabe) 2022 m. spalio 13 d. Belgijoje staigiai stabdė. Stabdymo metu pasislinko priekaboje buvęs blogai užtvirtintas krovinys - metalinės sijos. Įvykio metu buvo išlaužta puspriekabės galinė sienelė, sugadinta puspriekabės oro ir elektros jungčių įranga, taip pat sulankstyta vilkiko kabinos galinė sienelė. Teigė, kad ieškovė puspriekabę susiremontavo, dėl ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai patyrė atsakovo apgadintos puspriekabės remonto sąnaudas, t. y. patyrė 5 774,25 Eur dydžio žalą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų akto kopijos). Ieškovė taip pat nurodė, jog iš turimos atsakovo vairuoto vilkiko sekimo sistemos duomenų matyti, kad autoįvykis įvyko išvažiavime iš greitkelio. Ieškovės vertinimu, atsakovas avarinį stabdymą atliko ne dėl objektyvios priežasties, t. y. siekdamas išvengti autoįvykio, tačiau dėl to, kad važiuodamas greitkeliu laiku nenumatė išsukimo ir avariniu būdu stabdė tik dėl to, kad nenorėjo pravažiuoti išsukimo iš greitkelio. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip ypač neapdairus ir pavojingas, turint omenyje, kad atsakovas valdė padidinto pavojaus šaltinį, važiavo tamsiu paros metu ir esant pakankamai intensyviam eismui greitkelyje. Atsakovą, kaip neatsakingą ir taisyklių nepaisantį asmenį, neigiamai charakterizuoja ir kiti duomenys, t. y. tachografo duomenys apie ieškovo greičio viršijimus, taip pat užsienio policijos pareigūnų surašyti nusižengimų protokolui atsakovui. Atsakovas, kaip vairuotojas – profesionalas, kuriam keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, privalėjo suprasti ir įsitikinti, jog vairuoti yra saugu bei turėjo imtis papildomų atsargumo priemonių. Neteisėta atsakovo veikla pasireiškė ir tuo, kad jis būdamas supažindintas su vairuotojo pareigine instrukcija ir kitais vidaus teisės aktais, būdamas vairuotojas profesionalas, pažeidė vairuotojo pareiginės instrukcijos 3.6, 3.10, 3.25, 3.28 p. nuostatas, taip pat saugaus eismo reikalavimus ir bendrą pareigą elgtis rūpestingai, apdairiai ir atsakingai. Nurodė, jog atsakovas dėl savo neatsargių ir neapdairių veiksmų sugadino ieškovės jam patikėtą puspriekabę. Akivaizdu, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių sugadinus transporto priemonę, ieškovei buvo padaryta žala. Egzistuoja visos atsakovo atsakomybės sąlygos, t. y. jis yra atsakingas už padarytą ieškovei žalą ir dėl to, nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Daiva Rusakienė prašė ieškinį tenkinti, iš esmės palaikė aplinkybes nurodytas ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad po DGKS sprendimo, kuriuo ieškovei buvo nepriteista jos prašoma žalos atlyginimo suma, dėl tos priežasties, jog žala buvo dar nepatirta, ieškovei jau kreipiantis į teismą apgadinta transporto priemonė ir puspriekabe buvo suremontuotos, todėl ieškovė šiai dieniai yra realiai patyrusi žalą, kurią ir prašo priteisti iš atsakovo. Bylą nagrinėjant DGK, atsakovas patvirtino, jog krovinio pakrovime nedalyvavo, todėl negali būti atsakingas už kilusią žalą. Atstovė pastebėjo, kad atsakovas būdamas atsakingas profesionalus vairuotojas turėjo įvertinti, jog veža sunkų krovinį, tačiau nebuvo itin atidus ir nepasirinko saugaus greičio ir buvo priverstas staigiai stabdyti ir dėl netinkamo krovinio pritvirtinimo, krovinys pasislinko ir apgadino transporto priemonę ir puspriekabę. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas su vidiniais įmonės teises aktais buvo rašytinai supažindintas prieš priimant jį į darbą. Tuo metu atsakovas ieškovei jokių klausimų susijusių su neaiškumu kaip tvirtinti vežamus krovinius ar pan., nebuvo iškėlęs. Atsakovas neatliko pareigos, numatytos pareiginėse instrukcijose, patikrinti ar krovinys yra tinkamai pakrautas ir tinkamai sutvirtintas, todėl jam kyla pareiga susijusi su žalos kilimu bei jos atlyginimu.
Atsakovas S. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Asmeniškai dalyvaudamas parengiamajame 2023 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdyje, nurodė, jog su ieškiniu sutinka visiškai. Buvo paskirtas kitas parengiamasis teismo posėdis su tikslu šalims sudaryti taikos sutartį. Ieškovės taikos sutartis buvo paruošta, išversta į rusų kalbą, bet, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovės atstovė advokatė Daiva Rusakienė, atvykęs pas ieškovę, atsakovas pasirašyti taikos sutartį atsisakė.
2023 m. rugsėjo 11 d. parengiamajame teismo posėdyje, kuriuo metu buvo pereita bylą nagrinėti iš esmės, atsakovas S. D. nedalyvavo, apie posėdį jam buvo pranešta tinkamai (asmeniškai, išsiunčiant tiek prisijungimo į teismo posėdį nuorodą, tiek kitus procesinius dokumentus į atsakovo elektroninį paštą), buvo išaiškinta jo teisė ir sudaryta galimybė atsakovui teismo posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu, tačiau atsakovas posėdyje nedalyvavo. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimo nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui S. D. nedalyvaujant.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo
Iš bylos medžiagos bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos (toliau ir DGKS) darbo bylų: Nr. APS-110-6009/2023 ir Nr. APS-116-2426/2023 medžiagos matyti, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 2877, pagal kurią atsakovas įmonėje nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. vasario 10 d. (darbo sutartis nutraukta DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu) dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (DGKS Nr. APS-116-2426/2023, l. 26-28, 111-113). 2022 m. spalio 13 d. atsakovui vairuojant jam patikėtą įmonės transporto priemonę Belgijoje įvyko eismo įvykis. Už sukeltą eismo įvykį, atsakovui buvo paskirta 1 009,06 Eur bauda už saugaus eismo taisyklių reikalavimo pažeidimus (protokolas dėl baudos paskyrimo ir baudos sumokėjimą patvirtinantis dokumentas pateiktas paties atsako darbo ginčų komisijai, byloje Nr. APS-116-2426/2023, l. 78-79a). Atsakovas teikdamas savo rašytinius paaiškinimus, nagrinėtinoje darbo byloje Nr. APS-116-2426/2023 (l. 80-81, 109-110), nurodė ir pripažino, kad (kalba netaisyta) 2022 m. spalio 13 d. važiavo į Liuksemburgą krauti geležinio kanalo, pakrovimo metu buvo kabinoje, pasikrovęs automobilį pradėjo krovinį vežti. Aplinkkelyje, automobilis staiga atsitrenkė į kliūtį, kur jis turėjo stabdyti, kad išvengtų eismo įvykio ir stabdytų automobilį. Šis veiksmas sukėlė tokias pasekmes, jog geležinis kanalas sulaužė priekabos priekį. Dėl 2022 m. spalio 13 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytų apgadinimų puspriekabei Shmich, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atliktas remontas už 6 986,84 Eur (su PVM (be PVM – 5 774,25 Eur) sumą (el. medž. l. 8-9, 10-11), įmonė apmokėjo už šiuos darbus jai išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PRGDT230211 (el. medž. l. 8-9, 71). DGKS 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. DGKS-2431 darbo byloje Nr. APS-110-6009/2023 (toliau – sprendimas) ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintas ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir nutarta iš atsakovo S. D., ieškovės naudai priteisti 1 769,72 Eur žalos atlyginimo, likusi patikslinto ieškinio dalis dėl vilkiko su puspriekabe žalos atlyginimo (priteisimo atmesta), nes ieškovė nepagrindė faktiškai patirtos žalos/tiesioginių nuostolių dydžio (el. medž. l. 14-23). Pažymėtina, jog DGKS priimdama minėtą sprendimą, iš dalies rėmėsi ir darbo byloje Nr. APS-116-2426/2023, esančiais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis, kurioje buvo nagrinėjamas S. D. prašymas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio nustatytomis/konstatuotomis aplinkybėmis.
DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.
DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.
Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pas ieškovę nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. vasario 10 d. dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose, atsakovas 2022 m. spalio 13 d. vykdydamas savo darbines funkcijas komandiruotės metu Belgijoje, vairuodamas įmonės jam suteiktą transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, t. y. staiga stabdė krovininį automobilį ir stabdymo metu pasislinko krovininio automobilio priekaboje buvęs krovinys – metalinės sijos. Šias aplinkybes nurodė ir pats atsakovas (darbo byla Nr. APS-116-2426/2023, l. 80-81). Iš esmės tos pačias aplinkybės nurodytos ir vadybininko M. Š. 2022 m. spalio 14 d. tarnybiniame pranešime, kuriuo darbuotojas pranešė, jog įmonės darbuotojas S. D. vairuodamas vilkiką DAF HF 480 FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmich, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 13 d. Belgijoje staigiai stabdė. Stabdymo metu pasislinko priekaboje buvęs ir blogai užvirtintas krovinys – metalinės sijos. Įvykio metu išlaužta puspriekabės galinė sienelė, sugadinta puspriekabės oro ir elektros jungčių įranga, taip pat sulankstyta vilkiko galinė sienelė, kartu pateiktos ir sugadintos transporto priemonės bei jos puspriekabės fotonuotraukos (darbo byla Nr. APS-110-6009/2023, l. 217-235). Už atsakovo vairuotą transporto priemonę su puspriekabę atsakovas buvo atsakingas – pagal darbo sutarties 6.1. punktą, kuris numato, jog vairuotojas materialiai atsakingas už jam patikėtą vilkiką ir puspriekabę, kuriais atlieka krovinio pervežimą, lyginant visą padarytą žalą transporto priemonei, jei žala padaryta dėl darbuotojo kaltės.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovui staigiai stabdant transporto priemonę, stabdymo metu pasislinko puspriekabėje buvęs ir blogai užvirtintas krovinys – metalinės sijos, ko pasekoje buvo apgadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė ir puspriekabė.
Pažymėtina, jog atsakovas prieš pradedant eiti savo tiesiogines darbines pareigas buvo supažindintas su tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo pareiginiais nuostatais, kurių 3.6 punkte nustatyta, jog vairuotojo pareiga yra imtis visų reikiamų priemonių ir užtikrinti automobilio ir krovinio saugumą reiso ir prastovos metu. Jei reikalinga krovinį sutvirtinti papildomais tvirtinimo diržais; 3.10 punkte nustatyta, jog jei krovinys pakrautas ir sutvirtintas netinkamai, vairuotojas apie tai privalo pranešti siuntėjui ir pareikalauti pašalinti trūkumus. Jei trūkumai nepašalinti, vairuotojas privalo įrašyti pastabą į važtaraštį arba atsisakyti vežti krovinį. Jei krovinys kraunamas nedalyvaujant vairuotojui, CMR 18 grafoje turi būti padarytas aiškiai suprantamas įrašas, kad krovinys priimtas plombuotas ir nedalyvaujant vairuotojui; 3.28 punkte nustatyta pareiga užtikrinti, kad pervežant krovinius būtų laikomasi visų norminiuose aktuose numatytų saugumo, draudimo, atsakomybės už padarytą žalą reikalavimų. Nors atsakovas savo rašytiniame paaiškinime, kuris pateiktas DGKS ir buvo nurodęs, jog krovinio pakrovimo metu, atsakovas buvo kabinoje, t. y. teikdamas, jog tiek krovinio pakrovimui, tiek krovinio tvirtinimui jis įtakos nedarė, todėl galimai nėra atsakingas ir už krovinio metalinių sijų pasistūmimą puspriekabėje, ko pasekoje pastaroji buvo apgadinta. Tačiau šios atsakovo nurodytos aplinkybės nelaidžia daryti kategoriškos išvados, jog atsakovas nėra kaltas dėl atsiradusių puspriekabės sugadinimų bei darbdaviui kilusios žalos. Atsakovui bet kuriuo atveju kyla pareiga, vadovaujantis aukščiau nurodytais tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo pareiginiais nuostatais, įsitikinti, jog vežamas krovinys yra užtvirtintas tinkamai, o tuo atveju, jei pats atsakovas nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant įvertinti vežamo krovinio tinkamą užvirtinimą, neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl kilusių pasekmių (CPK 185 straipsnis). Taip pat pažymėtina, jog atsakovas buvo supažindintas su krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklėmis Nr. 1 (darbo byla Nr. APS-110-6009/2023, l. 31-31-46) ir turėjo žinoti kiekvieno vežamo krovinio tvirtinimo būdus, t. y. 42 p. nurodyta, jog jei krovinio pasislinkimo į priekį neapriboja krovinių skyriaus priekinis bortas arba kita šios paskirties konstrukcija, tai krovinys tvirtinamas ne mažiau kaip dviem diržais; priekinis diržas dedamas įstrižai. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog atsakovo vežamas krovinys nebuvo įtvirtintas įstrižai uždėtu priekiniu diržu, todėl staigiai stabdant metalinės sijos pasislinko ir apgadino transporto priemonę bei puspriekabę. Be to, pastebėtina ir tai, jog staigus transporto priemonės stabdymas vyko tik išimtinai dėl atsakovo veiksmų, t. y. jis būdamas profesionalus vairuotojas nesiėmė visų atsargumo priemonių, jog iškilus būtinybei galėtų laiku ir tinkamai sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę.
Byloje esantys įrodymai – Belgijos policijos pareigūnų surašytas protokolas patvirtinta, kad atsakovas po eismo įvykio buvo pripažintas kaltu dėl kilusio eismo įvykio, būtent dėl atsakovo kaltės įvyko eismo įvykis bei buvo apgadinta ieškovės transporto priemonė su puspriekabe, dėl ko atsakovui buvo skirta 1 009,06 Eur dydžio bauda, kurią atsakovas sumokėjo. Be to, dėl paties atsakovo staigaus stabdymo ir atsakovo netinkamo pareigų atlikimo (neįsitikinus ar vežamas krovinys tinkamai sutvirtintas, turint pareigą, tačiau pačiam nesiėmus aktyvių veiksmų siekiant tinkamai užtvirtinti krovinį) vežamas krovinys pasislinko, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė ir puspriekabė.
Taigi, atsakovas nebuvo itin dėmesingas ir atidus vairuotojas, nes dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis. Atskirai vertinant ir atsakovo, kaip darbuotojo, veiksmus, pastebėtina, jog atsakovas nebuvo itin dėmesingas ir tinkamai neatliko savo tiesiogiai numatytų funkcijų, siekdamas įsitikinti ir užtikrinti, jog vežamas krovinys būtų tinkamai sutvirtintas, taip kaip numato įmonės vidiniai teisės aktai (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo pareiginiai nuostatai, krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklės Nr. 1).
Dėl atsakovo tiek sukelto eismo įvykio, tiek dėl netinkamai sutvirtinto vežamo krovinio, puspriekabė patyrė apgadinimų, o juos šalinant ieškovė patyrė papildomai 5 774,25 Eur (be PVM) nuostolių. Ką patvirtina 2023 m. gegužės 22 d. išrašytas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, 2023 m. gegužės 22 d. išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita – faktūra Nr. PRGDT230211 bei 2023 m. birželio 29 d. atliktas mokėjimas pagal pateiktą PVM sąskaitą - faktūrą (el. medž. l. 8-9, 71). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės pateiktų įrodymų neginčijo, be to, ir teismui abejonės dėl remonto būtinumo ir pasirinktų paslaugų kiekio, nekyla (CPK 178, 185 straipsnis).
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vairuotojas, vairuodamas jam patikėtas transporto priemones nepakankamai atidžiai, kaip to reikalaujama iš vairuotojo, pats sau prisiima galinčių kilti padarinių riziką. Pažymėtina, kad neteisėta veika suprantama kaip darbo pareigų nevykdymas arba jų vykdymas netinkamai. Darbuotojas yra įpareigotas tinkamai vykdyti savo pareigas, todėl jo aplaidumas darbe gali būti pripažįstamas neteisėta veika. Tokia teismo išvada atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126-619/2015).
Pabrėžtina, kad atsakovas – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas yra vairuotojas profesionalas, todėl jis privalo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, gerai valdyti automobilį bei mokėti pasirinkti tiek saugų važiavimo greitį, taip pat būti užtikrintas, jog visuomet laiku galės tinkamai sustabdyti transporto priemonę. Taip pat jis turi būti atidus ir dėmesingas, kadangi vairuotojas privalo užtikrinti jam patikėtos transporto priemonės, vežamų krovinių, kito jam perduoto įmonės turto išsaugojimą. Šiuo gi atveju, atsakovas jokių aktyvių ir savalaikių veiksmų tam, kad užtikrintų tinkamą savo darbo pareigų atlikimą (tinkamą, atidų ir saugų transporto priemonės valdymą, taip pat tinkamą vežamo krovinių vežimą bei krovinio sutvirtinimą), neatliko, elgėsi aplaidžiai, ko pasekoje dėl tokių atsakovo veiksmų įmonė patyrė žalą. Taigi, atsakovas žalą įmonei padarė savo kaltais veiksmais, darbdavės kaltė nenustatyta.
Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovas vairavo transporto priemonę būdamas nepakankamai atidus ir rūpestingas, staiga stabdė, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, jo, kaip profesionalaus vairuotojo, veiksmai kvalifikuotini kaip jo didelis neatsargumas. Be to, tik dėl staigaus atsakovo stabdomo krovininio automobilio, pasislinko ir blogai atsakovo sutvirtintas (atsakovas neįsitikino, ar krovinys yra tinkamai pritvirtintas) puspriekabėje vežtas krovinys, dėl ko ir kilo žala. Byloje nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos (CPK 185 straipsnis).
Taigi, nustačius darbuotojo didelį neatsargumą, turi būti vadovaujamasi DK 153 straipsnio 1 dalimi, sudarančia pagrindą priteisti ne daugiau kaip 6 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžius turtinei žalai atlyginti. Vertinant iš atsakovo priteistiną žalos dydį, svarbu pažymėti, jog tarp šalių kilusio ginčo viso DGKS buvo nagrinėtos dvi darbo bylos: darbo byloje Nr. APS-116-2426/2023 2023 m. kovo 22 d. priimtas sprendimas Nr. DGKS-1722, kuris yra įsiteisėjęs, bei kuriame yra jau iš dalies užskaitytas priešpriešinis reikalavimo užskaitymas (1 200 Eur suma, kurią atsakovas sutiko ieškovei padengti dalį žalos už 2023 m. spalio 13 d. įvykusį eismo įvykio metu atsiradusią žalą, t. y. padaryta išskaita iš darbuotojui priklausančių su darbo santykiais susijusių išmokų). Taip pat pastebėtina, jog ieškovė šioje byloje skundžia tik dalį DGKS 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. DGKS-2431 darbo byloje Nr. APS-110-6009/2023, t. y. sprendimo dalis, kuria nutarta iš atsakovo S. D., ieškovės naudai priteisti 1 769,72 Eur žalos atlyginimo buvo neskundžiama, todėl yra įsiteisėjusi (DK 229 straipsnio 2 dalis). Minėta neskundžiama DGKS sprendimo dalis nagrinėtinu atveju, taip pat yra svarbi, toliau vertinant priteistinos iš atsakovo visos žalos dydį, kadangi skundžiamo sprendimo įsiteisėjusia dalimi, dalis žalos jau iš atsakovo yra priteista. Atsižvelgiant į šiuose sprendimuose iš atsakovo ieškovės naudai įskaitytus ir priteistus žalos dydžius, matyti, jog atsakovas ieškovei jau yra/turi būti atlyginęs 2 969,72 Eur materialinę žalą, susijusią su apgadinta transporto priemone, konkrečiau apgadintos transporto priemonės transportavimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015). Ankstesniais DGKS sprendimais iš atsakovo ieškovei jau yra priteista 2 969,72 Eur materialinė žala (susijusi su apgadintos transporto priemonės transportavimu), šios aplinkybės yra svarbios toliau sprendžiant priteistinos žalos dydį (CPK 185 straipsnis).
Įvertinus tai, jog žala, nagrinėtinu atveju kilo dėl atsakovo neatsargumo ir aplaidumo, byloje nenustatyta atsakovo veiksmų tyčia, todėl taikyti DK 154 straipsnį ir vertinti visą žalos atlyginimo klausimą, nėra galima ir žalos atlygintinumo dydį, nagrinėtinu atveju riboja DK 153 straipsnis. Byloje nėra pateikta teritorinė ar šakos kolektyvinė sutartis, kurios galimai būtų numačiusios kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius (CPK 185 straipsnis).
Įmonė yra pateikusi kelias darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio pažymas: 2023 m. sausio 23 d., kur vertinant 2022 m. rugsėjo mėnesį, mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudarė 1 233,94 Eur; 2022 m. spalio – gruodžio laikotarpius, mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudaro 1 931,93 Eur (darbo byla Nr. APS-110-6009/2023, l. 47, 236). 2023 m. sausio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu dėl žalos atlyginimo buvo nutarta išskaičiuoti vieno mėnesio darbuotojo vidutinį darbo užmokestį – 1 200 Eur (darbo byla Nr. APS-116-2426/2023, l. 7). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog tikslinga laikyti, kad darbuotojo 1 mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudaro 1 200,00 Eur. Taigi, 6 mėnesių darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydis sudarytų 7 200,00 Eur. Vertinant DK 153 straipsnio nuostatas, bei atsižvelgiant į tai, jog su įvykusiu įvykiu ir atsiradusios bendrai žalos ieškovei atlyginimu DGKS sprendimais jau priteista/ išskaičiuota 2 969,72 Eur materialinė žala, iš atsakovo negali būti priteista ieškovės naudai daugiau nei 4 230,28 Eur žalos atlyginimo (7 200,00 Eur - 2 969,72 Eur).
Įmonė šioje byloje siekia, jog būtų priteistas 5 774,25 Eur žalos atlyginimo, tačiau įvertinus tai, jog DGKS sprendimais iš atsakovo ieškovei jau yra priteista (įskaityta) 2 969,72 Eur žalos atlyginimo, tad bendrai vertinant žalos atlyginimo dydį sudarytų 8 743,97 Eur, kas viršija 6 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalos atlyginimą, o tai neatitinka DK 153 straipsnio nuostatų. Todėl teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatęs aplinkybes, sudarančias pagrindą darbuotojo įmonei padarytos turtinės žalos dydį atsakovui mažinti (atsižvelgiant į tai, jog DGKS sprendimais iš atsakovo ieškovei jau yra priteista (priešpriešiniu reikalavimu įskaityta) 2 969,72 Eur žalos atlyginimo dalis), taip pat nustatęs, jog darbuotojas elgėsi nepakankamai rūpestingai vykdydamas darbo pareigas, pažeidė pareigą tausoti darbdavio turtą, dėl savo neatsargumo padarė įmonei turtinę žalą, byloje nustatęs visas sąlygas, kurioms esant darbuotojas privalo atlyginti darbdavės patirtą žalą, daro išvadą, kad darbuotojas privalo atlyginti jo įmonei dėl savo nepakankamo rūpestingumo padarytą likusią žalą, kurią riboja DK 153 straipsnio 1 dalis, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteistinas 4 230,28 Eur žalos atlyginimas.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys). Teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. DGKS-2431, dalis dėl žalos atlyginimo susijusia su transporto priemonės ir puspriekabės apgadinimų, netenka galios.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Be to, ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (4 230,28 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 130,00 Eur dydžio žyminį mokestį (el. medž. l. 13). Be to, naudojosi advokato paslaugomis, ko pasekoje turėjo papildomai 550,00 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (el. medž. l. 67-69, 83-85). Pastebėtina, jog prašomų priteisti advokato pagalbos išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio.
Ieškinį patenkinus iš dalies (73 proc.), proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo S. D. priteistinas ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 94,90 Eur žyminis mokestis bei 401,50 Eur patirtos advokato pagalbos išlaidos, viso 496,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 98 straipsnis).
Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas 145608969) iš atsakovo S. D. (S. D.) (gim. (duomenys neskelbtini)) 4 230,28 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimties eurų 28 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 230,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 496,40 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 40 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. DGKS-2431 darbo byloje Nr. APS-110-6009/2023, dalyje dėl žalos atlyginimo susijusiu su transporto priemonės ir puspriekabės apgadinimais, laikyti netekusiu galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Laura Miniotienė