Civilinė byla Nr. 2-616-798/2016
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02005-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.;3.4.2.3.;3.4.2.8.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, vienasmeniškai, teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CP Management“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CP Management“ bankroto administratoriaus A. S. pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CP Management“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo Š. D..
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
pareiškėjas, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „CP Management“ bankroto administratorius A. S. pateiktu teismui pareiškimu prašė pripažinti BUAB „CP Management“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad įmonei 2014-10-31 iškėlus bankroto bylą, 2014-11-18 administratorius išsiuntė suinteresuotam asmeniui (buvusiam įmonės vadovui ir akcininkui) Š. D. įsakymą „Dėl valdymo organų įgaliojimų“. Suinteresuotas asmuo į įsakyme išdėstytus reikalavimus nereagavo. Administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl BUAB „CP Management“ padarytos žalos atlyginimo iš Š. D.. Įteikus teismo procesinius dokumentus, tarp jų ir įsakymą „Dėl valdymo organų įgaliojimų“, suinteresuotas asmuo Š. D. įmonės dokumentų ir turto neperdavė. Paaiškino, jog Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) 2010-02-26 atlikusi įmonės operatyvų patikrinimą nustatė, jog įmonė nedeklaravo ir nesumokėjo PVM mokesčio. BUAB „CP Management“ bankroto byloje yra patvirtintas kreditoriaus VMI 41 550,94 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Įrodinėjo, jog dėl suinteresuoto asmens Š. D. dokumentų neperdavimo administratorius negali nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo vengimo faktas (b. l. 7).
Suinteresuotas asmuo Š. D. atsiliepime į pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu prašė bankroto administratoriaus prašymą atmesti. Nurodė, kad UAB „CP Management“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2007-05-31. Apie BUAB „CP Management“ iškeltą bankroto bylą sužinojo tik gavęs ieškinį dėl žalos atlyginimo. Paaiškino, jog iki bankroto bylos iškėlimo įmonė nuo 2010 m. veiklos nevykdė ir jam nebuvo žinoma apie nutartyje iškelti bankroto bylą nustatytus įpareigojimus įmonės valdymo organams. Teismo išsiųstą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vardu priėmė pašalinis asmuo, todėl realiai dokumentai jam nebuvo įteikti. Apie teismo įpareigojimą perduoti administratoriui turtą, dokumentus ir antspaudą sužinojo 2015-11-10. Teigė, jog nėra jokių įstatyme nurodytų pagrindų, dėl kurių būtų galima bankrotą pripažinti tyčiniu: įmonės vadovas pareigas vykdė tinkamai; nesudarė jokių nuostolingų ar įmonei ekonomiškai nenaudingų sandorių; nepardavinėjo įmonės turto; nebuvo apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą; įmonės buhalterinę apskaitą vedė pasamdyta buhalterinės apskaitos įmonė. Į įmonę buvo investavęs savo asmenines lėšas, tačiau nesudarius pagrindinio sandorio su UAB „Vigdomus“ dėl 40 000 vnt. UAB „Auto“ akcijų, prarado 180 000 Lt, sumokėtų pagal 2010-02-02 preliminarią sutartį. Kreditorinio reikalavimo dėl šios sumos bankrutavusiai įmonei nebuvo pareiškęs (b. l. 25 – 27).
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi netenkino bankroto administratoriaus prašymo dėl bankrutavusios UAB „CP Management“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Teismas sutiko, jog įmonės valdymo organų dokumentų nepateikimas bankroto administratoriui kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą, taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, nustatyti įsipareigojimų dydžius ir pan., tačiau, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą, jog aplinkybė, kad paskirtam bankroto administratoriui nepavyksta susisiekti su buvusiu įmonės vadovu, kad jam nėra perduotas bankrutuojančios įmonės turtas ir dokumentai, kad įmonėje neišlikusi, galimai tinkamai ir nebuvo vesta apskaita, nebuvo parengti ir Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, nesant kitų įrodymų, sprendė, kad vien tik įmonės turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui faktas neteikia pagrindo pripažinti bankrotą buvus tyčinį.
Iš UAB „CP Management“ bylos nustatė, jog bankroto administratorius nesikreipė į teismą su prašymais išduoti vykdomąjį raštą dėl nutarties vykdymo ar skirti buvusiam įmonės vadovui ĮBĮ numatytą baudą. Priešingai, bankroto byloje administratorius teikė prašymus dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo (tikslinimo), įmonės pripažinimo bankrutavusia ir pan., t. y. vykdė bankroto procedūras ir be pateiktų dokumentų ir turto. Taip pat nustatė, jog byloje nėra duomenų, jog įmonės valdymo organams buvo žinoma apie UAB „CP Management“ bankroto bylos iškėlimą. Kadangi buvęs BUAB „CP Management“ vadovas Š. D. 2015-11-10 perdavė, o bankroto administratorius priėmė buhalterinės apskaitos dokumentus ir antspaudą, teismas neturėjo pagrindo netikėti Š. D. paaiškinimu, jog jis apie bankroto bylos iškėlimą įmonei ir pareigą perduoti dokumentus bei turtą administratoriui sužinojo tik gavęs procesinius dokumentus Vilniaus apygardos civilinėje byloje Nr. 2-5792-565/2015. Konstatavo, jog administratorius turėjo ir turi galimybę vykdyti bankroto procedūras. Taip pat teismas, nustatęs, kad Š. D. nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai apgaulingai vestos UAB „CP Management“ buhalterinės apskaitos ar kitos neteisėtos veikos, negalėjo daryti išvados, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai, dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Pažymėjo, jog Vilniaus apskrities VMI 2010-02-26 operatyvaus patikrinimo, kuris vyko nuo 2010-02-12 iki 2010-02-26, pažymoje nurodyta, jog operatyvaus patikrinimo metu bendrovė ištaisė 2009 m. balandžio mėn. PVM deklaracijoje inspekcijos nurodytus trūkumus, susijusius su PVM deklaravimu. Be to, iš VMI dėl bankroto bylos UAB „CP Management“ iškėlimo i į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 4 metai nuo atlikto operatyvaus patikrinimo.
Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė tyčiniam bankrotui būdingų požymių egzistavimo, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl administratoriaus prašymo pripažinti BUAB „CP Management“ bankrotą tyčiniu netenkintino. Pažymėjo, kad surinkus naujus įrodymus, patvirtinančius tyčinio bankroto požymius, administratoriui nėra neužkertama galimybė pakartotinai kreiptis į teismą ir įrodinėti įmonės bankrotą esant tyčinį (b. l. 47 – 51).
- Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas BUAB „CP Management“, atstovaujamas bankroto administratoriaus A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-12-17 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti. Nurodo, kad bankrutuojančios įmonės dokumentų ir turto perdavimas yra buvusio bankrutuojančios įmonės vadovo pareiga, kurią jis privalo vykdyti be antstolių įsikišimo. Mano, jog už neperduotą turtą ir dokumentus teismas savo iniciatyva gali paskirti buvusiam vadovui baudą. Suinteresuotas asmuo Š. D. savo įmone nesirūpino, bankroto administartorius jam adresuotus laiškus išsiuntė jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teigia, jog tokie buvusio įmonės vadovo veiksmai, kuomet jis dalyvauja byloje, rašo atsiliepimus, tačiau visiškai nebendradarbiauja su administartoriumi yra nepagrįsti. Paaiškino, jog iki šiol administratoriui nėra perduotos bankrutavusios įmonės sudarytos sutartys, susirašinėjimo dokumentai, turto pajamavimo ir nurašymo aktai. Dėl šių dokumentų neperdavimo yra apribotos galimybės patikrinti įmonės sandorius. Pažymėjo, jog 2009 m. balandžio mėn. UAB „CP Management“ nedeklaravo ir vengė sumokėti 62 539 Lt pridėtinės vertės mokesčio, kurio nesumokėjo iki šios dienos, nepaisant aplinkybės, jog patikrinimo metu pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už praėjusius laikotarpius buvo patikslintos. Mano, jog suinteresuotas asmuo sąmoningai nuo administartoriaus informaciją slepia (b.l. 54 – 56).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas bankroto administratoriaus prašymas pripažinti BUAB „CP Management“ bankrotą tyčiniu, pagrįstumas ir teisėtumas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad UAB „CP Management“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2006-10-30; šios įmonės direktorius nuo 2007-05-31 iki bankroto bylos iškėlimo buvo Š. D., kuris nuo 2009-07-20 taip pat buvo ir vienintelis įmonės akcininkas (b. l. 2 – 5).
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2014-10-31 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1059-794/2015 (dabar Nr. B2-1491-794/2016), iškėlė UAB „CP Management“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė A. S., įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. Nutartis iškelti UAB „CP Management“ bankroto bylą įsiteisėjo 2014-11-11. Vilniaus apygardos teismas 2015-01-29 nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašas, kuris 2015-05-22, 2015-08-04 nutartimis patikslintas. Vilniaus apygardos teismo 2015-06-02 nutartimi pripažinta BUAB „CP Management“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taip pat Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas BUAB „CP Management“ ieškinys dėl žalos atlyginimo iš atsakovo Š. D. (civilinė byla Nr. 2-86-565/2016). Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2015-09-07 nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - ieškovo BUAB „CP Management” ieškiniui užtikrinti areštuotas atsakovui Š. D. nuosavybės teise priklausantis 47 725,15 Eur vertės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas; šio turto nesant ar nepakankant, likusiai sumai areštuoti atsakovui Š. D. priklausančias pinigines lėšas, išskyrus pinigines lėšas, gaunamas kaip darbo užmokestis.
Nagrinėjamojoje byloje bankroto administratorius pareiškimo reikalavimą pripažinti BUAB „CP Management” bankroto tyčiniu grindžia dvejomis aplinkybėmis: 1) buvęs bankrutavusios įmonės vadovas ir akcininkas neperdavė dokumentų, be kurių administratorius negali nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei 2) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo vengimo faktas.
Dėl tyčinio bankroto sąlygų
Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę jos veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (ABĮ 37 straipsnio 7 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui; kad jis ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas bendrovei (CK 2.87 straipsnio 1 – 6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su bendrovės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.
Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai.
Pareigą pagrįsti priežastis, kurios lėmė apskaitos dokumentų ar turto neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas turto ar bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs šios kategorijos bylose esantį viešąjį interesą, patikrina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bankroto administratoriaus pareiškime pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog BUAB „CP Management” prie bankroto buvo privesta tyčia (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
Dėl BUAB „CP Management” bankroto pripažinimo tyčiniu
Apeliantas teigia, jog buvęs bankrutavusios įmonės vadovas ir akcininkas neperdavė dokumentų, be kurių administratorius negali nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl yra pagrindas pripažinti UAB „CP Management“ bankrotą tyčiniu.
Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2014-10-31 nutartis, kuria iškelta UAB „CP Management“ bankroto byla, paskirtas įmonės bankroto administratorius bei įpareigoti įmonės valdymo organai per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus suinteresuotam asmeniui (buvusiam BUAB „CP Management” vadovui ir akcininkui). Bankroto administratorius teigia, jog visą korespondenciją Š. D. siuntė jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Iš pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu matyti, jog administratorius priėmė 2014-11-18 įsakymą „Dėl valdymo organų įgaliojimų“, kurį, pagal administratoriaus paaiškinimus, išsiuntė šiais adresais: Verkių g. 109, Vilnius ir Paribio g. 25B-8, Vilnius.
Pažymėtina, kad galioja ir negali būti paneigtas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, o teismas neturi būti aktyvesnis už pačią šalį, jei ši nededa pastangų gauti įrodymus, bet, nurodydama tik deklaratyvius nesutikimo su priešingos šalies argumentais teiginius, įrodinėjimo naštą siekia perkelti teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1466-464/2015).
Iš Gyventojų registro tarnybos išrašo matyti, jog suinteresuoto asmens Š. D. deklaruotos gyvenamosios vietosadresas yra Paribio 25B-8, Vilnius. Į bylą administratorius nepateikė nei 2014-11-18 įsakymo „Dėl valdymo organų įgaliojimų“, nei rašytinių įrodymų, jog Vilniaus apygardos teismo 2014-10-31 nutartį ir 2014-11-18 įsakymą išsiuntė Š. D. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas iš suinteresuoto asmens Š. D. paaiškinimų nustatė, jog jis apie bankroto bylos UAB „CP Management” iškėlimą ir pareigą perduoti dokumentus bei turtą sužinojo 2015-11-10, kuomet gavo procesinius dokumentus iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-5792-565/2015 (dabar Nr. 2-86-565/2016).
ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, valdymo organas privalo perduoti šios įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui per teismo nutartyje, kuria įmonei iškelta bankroto byla, nustatytą terminą. Valdymo organui pastarosios pareigos neįvykdžius ar ją įvykdžius netinkamai, laikoma, jog valdymo organas neįvykdė teismo procesinio sprendimo, dėl ko jo atžvilgiu turi būti pradedamas priverstinis procesinio sprendimo vykdymas vadovaujantis CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ nuostatomis (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis).
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog civilinėje byloje Nr. B2-1491-794/2016, nebuvo pareikštas prašymai išduoti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusios apygardos teismo 2014-10-31 nutarties vykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra savarankiškas nuo bankroto proceso, o ĮBĮ nustatyta išbaigta, funkcionuojanti savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2009, 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-259/2009).
Sutiktina su apelianto teiginiu, jog už neperduotą turtą bei dokumentus teismas savo iniciatyva gali paskirti buvusiam BUAB „CP Management” vadovui baudą, kadangi įstatymo leidėjas yra tiesiogiai įtvirtinęs ir teismo aktyvų vaidmenį – baudos valdymo organui skyrimą, siekiant sudrausminti valdymo organą ir greitesniu nei teismo procesinio sprendimo priverstinio vykdymo būdu įtakoti valdymo organo valią pačiam savo noru perduoti administratoriui bankrutuojančios įmonės dokumentus ir/ar turtą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Tačiau nesant byloje duomenų, kad tinkamai išsiųsta (įteikta) buvusiam BUAB „CP Management” vadovui ir akcininkui Vilniaus apygardos teismo 2014-10-31 nutartis, kurios pagrindu buvusiam bankrutuojančios įmonės vadovui ir akcininkui kilo pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, ir kuriems gali būti taikoma sankcija (bauda) už teismo įpareigojimų nevykdymą, vertintina, jog teismas negalėjo savo iniciatyva nepagrįstai pritaikyti buvusiam BUAB „CP Management” vadovui baudos. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog civilinėje byloje B2-1491-794/2016 nebuvo pareikštas administratoriaus prašymas dėl baudos skyrimo Š. D..
Nagrinėjamu atveju Š. D. kilo pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus nuo dienos, kai jis sužinojo gavęs procesinius dokumentus iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-5792-565/2015. Suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu į pareiškimą pateikė 2015-11-10 buhalterinių dokumentų priėmimo – pardavimo aktą, iš kurio matyti, kad Š. D. bankroto administratoriui perdavė šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus: pardavimus už 2007 m. kovo – 2009 m. liepos mėnesius; pirkimus už 2007 gegužės – 2008 m. lapkričio mėnesius ir 2008 m. gruodžio – 2009 m. gruodžio mėnesius; avansinę apyskaitą už 2007 m. kovo - 2008 m. gruodžio mėnesius ir 2009 m. sausio – 2010 m. vasario mėnesius; kasos dokumentus už 2007 m. kovo - 2010 m. vasario mėnesius, SoDros, darbo užmokesčius, tabelius už 2007 m. balandžio – 2009 m. gruodžio mėnesius; VMI deklaracijas, SoDra už 2007 m. gegužės - 2010 m. kovo mėnesius; balansus, pelno nuostolių ataskaitas, klientų apyvartos atskaitas, sąskaitų apyvartos ataskaitas, suderinimo aktus ir kt. dokumentus už 2008 m. sausio – 2015 m. spalio mėnesius; banko dokumentus už 2006 m. spalio – 2009 m. lapkričio mėnesius; sudengimo ir suderinimo aktus už 2009 m. balandžio - 2010 m. vasario mėnesius, taip pat antspaudą, įstatus, bendrovės registravimo pažymėjimą (b. l. 28). Administratorius atskirajame skunde teigia, jog suinteresuotas asmuo Š. D. su juo nebendradarbiauja, perdavė tik dalį dokumentų, tačiau nepardavė sutarčių, turto pajamavimo ir nurašymo aktų.
Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti reikia nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė reikšmingų apskaitos dokumentų ar turto (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 – 2 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).
Byloje nustatyta, jog BUAB „CP Management” buvęs vadovas, sužinojęs apie BUAB „CP Management” bankroto bylos iškėlimą bei kilusią pareigą perduoti dokumentus ir turtą, 2015-11-10 dokumentus, išvardintus 2015-11-10 buhalterinių dokumentų priėmimo – pardavimo akte administratoriui perdavė. Byloje nėra duomenų, kad administratorius pakartotinai kreipėsi į Š. D., pareikalavęs perduoti trūkstamus dokumentus: sutartis, turto pajamavimo ir nurašymo aktus ir kt., dėl kurių trūkumo jis negali patikrinti įmonės sandorių pagrįstumo.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tai, kad įmonės vadovas nepateikė ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo savaime negali būti pakankamas pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, t. y. siekiančiu išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Vienkartinis veiksmas nesuteikia galimybės nustatyti visumą – įmonės finansinės padėties blogėjimą, leidžiantį konstatuoti įmonės vadovo tyčinius veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-326/2014). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad faktinė aplinkybė, kad paskirtam bankroto administratoriui nepavyksta susisiekti su buvusiu įmonės vadovu, kad jam nėra perduotas bankrutuojančios įmonės turtas ir dokumentai, kad įmonėje neišlikusi, galimai tinkamai ir nebuvo vesta apskaita, nebuvo parengti ir Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, nesant kitų įrodymų, nesudaro pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-351/2014).
Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad paskirtam bankroto administratoriui nepavyksta susisiekti su buvusiu įmonės vadovu, jis atsisako bendradarbiauti nesudaro pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. BUAB „CP Management” buvusio vadovo atsisakymas bendradarbiauti su administratoriumi bei bankroto administratoriaus reikalavimų nepaisymas, esant pateiktiems rašytiniams įrodymams, gali būti pagrindas teismui, skirti Š. D. baudą (ĮBĮ 11 straipsnio 11 dalis), kuri bus išieškotina iš jo asmeninių lėšų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 106 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad aplinkybė, jog nebuvo perduoti visi bankrutuojančios įmonės dokumentai, neabejotinai apsunkino administratoriaus galimybes įvertinti įmonės sandorius bei finansinę veiklą, tačiau teismo vertinimu vien ši aplinkybė, nesant byloje kitų įrodymų (pavyzdžiui, dėl kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo dėl galimai apgaulingai vestos UAB „CP Management“ buhalterinės apskaitos ar kitos neteisėtos veikos pradėjimo), savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvęs įmonės vadovas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, sudarė nuostolingus sandorius, apgaulingai tvarkė įmonės buhalteriją, kad įmonę valdė priešingai įmonės interesams bei įstatymams, tyčia paslėpė ar sunaikino įmonės dokumentus ir tokiu būdu sąmoningai įmonę privedė prie bankroto.
Taip pat apelianto nuomone, dar vienas pagrindas pripažinti BUAB „CP Management“ bankroto tyčiniu yra mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo vengimo faktas.
ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad tyčinis bankrotas preziuomuojamas, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. CK 6.9301 straipsnio 1 dalis (įsigaliojo 2013-10-01) numato, kad skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti privalo atsiskaitymus atlikti šia tvarka: antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ar autorinių sutarčių (2 p.); trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, VSDFV, Privalomojo sveikatos draudimo) ir valstybės pinigų fondus (3 p.); ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus, kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (5 p.).
Iš byloje esančios Vilniaus apskrities VMI 2010-02-26 operatyvaus patikrinimo pažymos nustatyta, kad UAB „CP Management“ nedeklaravo ir nesumokėjo PVM mokesčio, t.y. 2009 m. balandžio mėn. PVM deklaravo 23 248 Lt pardavimo PVM, tačiau PVM sąskaitų faktūrų registre nurodyta PVM pardavimo suma 87 382 Lt. Operatyvaus patikrinimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad bendrovė 2009 m. balandžio mėn. buhalterinėje apskaitoje apskaitė, tačiau nedeklaravo Vilniaus AVMI 2009 m. balandžio mėn. PVM deklaracijoje 64134 Lt pardavimo PVM. Taip pat pažymoje nurodyta, jog operatyvaus patikrinimo metu 2010-02-17 bendrovė pateikė 2009 m. balandžio mėn. patikslintą PVM deklaraciją, kurioje padidino pardavimo PVM 64 134 Lt. Bendrovė 2009 m. balandžio mėn. PVM deklaracijoje deklaravo PVM apmokestinamų tiekimų 459 907 Lt, 19 proc. pardavimo PVM 87 382 Lt, deklaravo atskaitomo pirkimo PVM 24 843 Lt, mokėtino į biudžetą PVM 62 539 Lt (b. l. 8 - 9).
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog VMI, 2010-02-26 nustačiusi UAB „CP Management“ pažeidimus (PVM mokesčio nedeklaravimą ir nesumokėjimą) į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2014 m. rugsėjo mėn.
Vilniaus apygardos teismo 2014-10-31 nutartyje (kuria iškelta UAB „CP Management“ bankroto byla) yra nurodyta, jog bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2014-09-01 dienai sudarė 144 652,68 Lt (41 894,31 Eur); antstolė Nemira Šiugždaitė 2013-03-21 grąžino išieškotojui VMI vykdomąjį dokumentą su išieškojimo negalimumo aktu. Paskutinė finansinė atskaitomybė VĮ „Registrų centras“ pateikta už 2008 m. Balanso duomenimis 2008-12-31 bendrovė turėjo turto už 742 188 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 794 333 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos 794 333 Lt. VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „CP Management“ neturėjo nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto. Įmonėje apdraustųjų asmenų nėra nuo 2010 m. Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartimi, BUAB „CP Management“ bankroto byloje, yra patvirtintas antros eilės kreditoriaus VMI 41 550,94 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, kuris Vilniaus apygardos teismo 2015-08-04 nutartimi buvo patikslintas, t.y. patvirtintas antros eilės kreditoriaus VMI 5,65 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, kadangi VMI, vadovaudamasi 2013-01-31 Mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (1.10-04-2)22-S, 2015-06-09 Mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (23.26-08) 343-70/E1-8, perleido VĮ Turto bankas reikalavimo teisę į 41 550,94 Eur BUAB „CP Management“ mokestinę nepriemoką. Atitinkamai į BUAB „CP Management“ antros eilės kreditorių sąrašą įtrauktas kreditorius VĮ Turto banką su 41 550,94 Eur kreditoriniu reikalavimu.
Bylos duomenimis, nuo 2010 m. iki 2014-10-31 UAB „CP Management“ bankroto bylos iškėlimo įmonė veiklos nevykdė, darbuotojų neturėjo, t. y. jokie atsiskaitymai nuo 2010 m. nevyko, todėl nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Teismo vertinimu, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo vengimo faktas nėra pagrindas pripažinti BUAB „CP Management“ bankrotą tyčiniu, kadangi kreditorius VMI pasirinko savo pažeistą teisę apginti kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo praėjus 4,5 metų po nustatytų pažeidimų konstatavimo. Pažymėtina, jog administratorius yra pareiškęs teismui ieškinį dėl 47 725,15 Eur žalos atlyginimo iš buvusio BUAB „CP Management” vadovo ir ši byla dar neišnagrinėta pirmosios instancijos teisme.
Apibendrinus išdėstytą, įvertinus nustatytas aplinkybes bei įrodymus, darytina išvada, kad byloje nepakanka įrodymų, liudijančių apie tai, jog buvęs bankrutavusios įmonės vadovas ir akcininkas Š. D. be svarbių priežasčių neperdavė likusios dalies dokumentų, be kurių administratorius negali nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjas Antanas Rudzinskas