(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės, Jolantos Vėgelienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Mariui Vaškui,

atsakovo atstovei Mildai Rukavičiūtei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. (O. B.)  skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos , trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Dominta“ dėl  sprendimo panaikinimo.

       Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė : 

                 Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo teismo: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-11-30 d. sprendimą Nr. (15/5-3)50U-05931; perduoti pareiškėjo prašymą dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad  2020-08-14 d. pateikė prašymą pakeisti jo turimą laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, kadangi jis pakeitė darbdavį ir perėjo dirbti į UAB „Dominta“. 2020-12-01 d. Migracijos departamento prie LR VRM (toliau – Migracijos departamentas) sprendimu Nr. (15/5-3)50U-05931 (toliau – Skundžiamas sprendimas), buvo nuspręsta: „Panaikinti U. P. O. B., gim. (duomenys neskelbtini) leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022-05-05“.

               Pareiškėjas su priimtu skundžiamu sprendimu nesutinka ,kadangi iš jame išdėstytų argumentų  akivaizdu, jog sprendimas pažeidžia konstitucines asmens teises, bei prieštarauja faktiškai susiklosčiusioms aplinkybėms. Pareiškėjas skunde nurodo, kad dar 2020-08-14 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, ir šį prašymą Migracijos departamentas turėjo išnagrinėti per vieną mėnesį nuo jo pateikimo, kaip tą numato Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 str. 7 d., tačiau atsakymas į ši prašymą nebuvo gautas. 2020-12-01 d. buvo gautas tik skundžiamas sprendimas, kuriuo naikinamas pareiškėjo laikinas leidimas gyventi Lietuvoje. Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Nurodo, kad atsakovas nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pažymi, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis priimtas ginčijamas administracinis aktas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Skundžiamas sprendimas prieštarauja faktiškai susiklosčiusioms aplinkybės t.y. iš pateikiamų įrodymų akivaizdu, jog pareiškėjas pateikė prašymą, tačiau Migracijos departamentas neišnagrinėjo šio prašymo laiku, per įstatymų numatytą terminą nepateikė atsakymo, bei priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą kuris neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų ir todėl turi būti panaikintas.

                  Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad  2020 m. gegužės 5 d. buvo priimtas sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimą tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketino dirbti įmonėje UAB „Konrestas“. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, taip pat pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus bei Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną iš Įstatymo 50 straipsnyje numatytų leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą gyventi. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai išduotas pagal 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas UAB „Konrestas“ nedirba nuo 2020 m. liepos 1 d., o 2020 m. rugpjūčio 14 d. Migracijos departamentui pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi (prašymo kopija pateikiama kartu su pareiškėjo asmens bylos dokumentais) tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti įmonėje UAB „Dominta“, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas skundu kategoriškai nesutinka su ginčijamu sprendimu iš esmės, kadangi jis 2020 m. rugpjūčio 14 d. neva pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, ir šį prašymą Migracijos departamentas turėjo išnagrinėti per vieną mėnesį nuo jo pateikimo. Pažymi, kad skundo teiginiai neatitinka tikrovės. 2020 m. rugpjūčio 14 d. Migracijos departamentui buvo pateiktas, o 2020 m. rugpjūčio 18 d. priimtas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Taigi, nebuvo pateiktas prašymas pakeisti turimą leidimą laikinai gyventi, kaip teigia pareiškėjas, taip pat nebuvo pateiktas prašymas leisti pakeisti darbdavį. Įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Pažymi, kad norint pateikti prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją, užsieniečio darbo santykiai su įmone, darbui kurioje buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neturi būti nutraukti. Ir tik gavęs teigiamą sprendimą iš Migracijos departamento dėl darbdavio pakeitimo, užsienietis gali pakeisti darbdavį. Šiuo atveju pareiškėjas nesilaikė Įstatyme nustatytos tvarkos ir neatliko reikiamų veiksmų, kad gauti leidimą pakeisti darbdavį. Nurodo, kad pareiškėjas neteisingai teigia, jog Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, taip pat pareiškėjas klaidingai teigia, kad jo prašymas turėjo būti išnagrinėtas per vieną mėnesį, kadangi jis Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi bendra tvarka. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos priemonės turi būti motyvuotos. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisės vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių, ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 6 punkte nurodytam leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nenurodo nei vienos priežasties ar išimtinės aplinkybės, kodėl jam turėtų būti taikomos kitokios taisyklės nei visiems užsieniečiams, kuriems panaikinamas išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas buvo atleistas iš UAB „Konrestas“, įsidarbino kitoje įmonėje, o prašymo pakeisti darbdavį nepateikė, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai priėmė ginčijamą sprendimą. Pažymi, kad vien formalus Įstatymo 44 str. numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Nurodo, kad Migracijos departamentas, veikdamas kaip viešojo administravimo institucija, turi ne tik teisę, bet ir pareigą vadovautis imperatyviomis įstatymų normomis. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijamas sprendimas buvo priimtas Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu, o taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai yra nurodyti pačiame sprendime). Migracijos departamento nuomone, ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas bei nepažeidė gero administravimo principo reikalavimo. Vien pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

            Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundą, prašydamas jį pilnai patenkinti, atsakovo atstovė prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

    Teismas

k o n s t a t u o j a:

         Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2020-11-30 Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

         Byloje nustatyta, kad 2020-05-05 buvo priimtas sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimą tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketino dirbti UAB „Konrestas“. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UAB „Konrestas“ kvietimu pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 2020-07-01 atleistas iš UAB „Konrestas“. Pareiškėjas 2020-08-19 priimtas į darbą UAB „Dominta“. Įstatymo 62 straipsnio 2(2) dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3punktą, pageidauja  pakeisti darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį Pareiškėjas tokio prašymo atsakovui nepateikė. Kadangi pareiškėjas pakeitė darbdavį, nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų, jo atžvilgiu atsakovas priėmė 2020-11-30 sprendimą Nr.(15/5-3) 50U-05931 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jis pakeitė darbdavį, nesilaikydamas Įstatymo 44 straipsnio 7 dalies nuostatų, atsakovas pagrįstai ir teisėtai panaikino jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.2020-08-14 Migracijos departamentui buvo pateiktas , o 2020-08-18 priimtas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas nepateikė prašymo pakeisti turimą leidimą laikinai gyventi bei nepateikė prašymo leisti pakeisti darbdavį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad norint pateikti prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją, užsieniečio darbo santykiai su įmone, darbui kurioje buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neturi būti nutraukti. Ir tik gavęs teigiamą sprendimą iš Migracijos departamento dėl darbdavio pakeitimo, užsienietis gali pakeisti darbdavį. Pareiškėjas gi darbą UAB „Konrestas“ jau buvo nutraukęs 2020-07-01, taigi nesilaikė Įstatyme nustatytos tvarkos ir neatliko reikiamų veiksmų gauti leidimą pakeisti darbdavį. Kaip seka iš bylos medžiagos, pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi bendra tvarka, šis prašymas pagal Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1p. nuostatas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.

            Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjas buvo atleistas iš UAB „Konrestas“, įsidarbino kitoje įmonėje, nepateikęs prašymo pakeisti darbdavį, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Ginčijamas Sprendimas priimtas Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu, taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos (ginčijamo Sprendimo motyvai yra nurodyti pačiame Sprendime).Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, yra adekvatus, aiškus ir suprantamas.

            VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje ( redakcija, galiojusi iki 2020-10-31) detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.  Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. (15/5-3) 50U-05931 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1p.).

             Teismui konstatavus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo perduoti pareiškėjo prašymą dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–
87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,    

       n u s p r e n d ž i a:

Atmesti pareiškėjo O. B. (O. B.)  skundą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

                                                                                              Ina Kirkutienė

                                                                                              Jolanta Vėgelienė