Civilinė byla Nr. 2S-207-267/2018

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01825-2017-0

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.8.;3.3.2.5.;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

            teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2109-237/2017 pagal Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą, suinteresuotiems asmenims K. Š., VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centrui dėl  vaiko turto administratoriaus paskyrimo.

Teismas

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismo prašė nušalinti K. Š. nuo nepilnamečiams vaikams: V. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., (duomenys neskelbtini), G. B., (duomenys neskelbtini), priklausančio turto tvarkymo ir panaikinti motinos K. Š. uzufrukto teisę į vaikų turtą; paskirti VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centrą vaikų G. B., D. B., V. B. turto administratoriumi; įpareigoti turto administratorių atidaryti vaikų G. B., D. B., V. B. sąskaitas bei pateikti jas Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui ir Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; pavesti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui tarpininkauti tvarkant G. B., D. B., V. B. gaunamas lėšas iš vaikų išlaikymo; pavesti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui tarpininkauti tvarkant vaiko G. B. ir V. B. šalpos pensiją neįgaliam vaikui iki 18 metų ir slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. Paaiškino, kad K. Š. augina tris nepilnamečius vaikus, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-12-02 įsakymu šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Šeimai nustatytas socialinių paslaugų poreikis, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Vaikų tėvas D. B. gyvena skyrium, Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu iš D. B. priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 72,40 Eur kiekvienam vaikui iki pilnametystės. Materialinį išlaikymą uzufrukto teise valdyti pavesta motinai K. Š.. Kadangi vaikų tėvas priteisto išlaikymo neteikia, nepilnamečiams vaikams išlaikymas mokamas iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. K. Š. niekur nedirba, yra registruota teritorinėje darbo biržoje, o  2013 m. sudarė santuoką su A. Š., kuris taip pat niekur nedirba. Šeimos pajamas sudaro gaunamos lėšos už vaikus. Gaunamas lėšas K. Š. naudoja neracionaliai, ji ir jos vyras nesistengia susirasti nuolatinio darbo, kad pagerintų vaikų gyvenimo sąlygas. Dėl neracionaliai naudojamų lėšų susidarė įsiskolinimas už būstą, už vaikus gaunamas pajamas K. Š. perka alkoholį, mokinio krepšelio pinigus panaudojo savo poreikiams tenkinti, todėl pareiškėjas įsitikinęs, kad tikslinga paskirti vaikų turto administratorių, nes vaikų motina nepajėgi tikslingai ir racionaliai panaudoti vaikams priklausančių pinigų.

2. Suinteresuotas asmuo K. Š. su pareiškimu nesutiko, teigia, kad pati sugeba apipirkti vaikus, alkoholį vartoja retai, nedirba jau kokius penkerius metus, registruojasi darbo biržoje, gyvena iš vaikų pinigų. Didžiąją dalį pinigų išleidžia maistui pirkti, vyras uždarbiauja dirbdamas pavienius darbus. Vaikai turi viską, rūbai supirkti, ji gali vaikais pasirūpinti pati.

3. Suinteresuotas asmuo VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centras nurodė, kad sutinka su pareiškimo reikalavimais, nes K. Š. negeba planuoti šeimos biudžeto, savo išlaidų, piktnaudžiauja alkoholiu ir nesistengia dėl šeimos gerovės, gaunamas vaikų išmokas naudoja ne pagal paskirtį.

                            II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas Raseinių rūmai 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Nušalino K. Š. nuo nepilnamečiams vaikams V. B., D. B. ir G. B. priklausančio turto tvarkymo ir panaikino motinos K. Š. uzufrukto teisę į vaikų turtą. Paskyrė VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centrą nepilnamečių vaikų V. B., D. B. ir G. B. turto administratoriumi. Įpareigojo turto administratorių atidaryti nepilnamečių vaikų V. B., D. B. ir G. B. sąskaitas bei pateikti jas Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui ir Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pavedė Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui tarpininkauti tvarkant vaikų V. B., D. B. ir G. B. gaunamas lėšas iš vaikų išlaikymo fondo. Pavedė Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui tarpininkauti tvarkant vaikų V. B. ir G. B. šalpos pensiją neįgaliam vaikui iki 18 metų ir slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. Nutartį pavedė vykdyti skubiai.

5. Byloje surinkti duomenys teismui patvirtino, kad K. Š. netinkamai tvarko savo nepilnamečiams vaikams priklausantį turtą, gaunamas išmokas ir neįgalumo pensijas išleidžia alkoholiniams gėrimams pirkti, tuo metu visiškai nesirūpindama vaikais, susidarė įsiskolinimas už būstą. Nei K. Š., nei jos sutuoktinis be pateisinamų priežasčių nesistengia susirasti nuolatinio darbo, kad gautų nuolatines pajamas, todėl savo poreikių tenkinimui naudoja vaikams skiriamas išmokas. Socialinė darbuotoja patvirtino, kad šeima po pinigų gavimo dienos jos neįsileidžia, nebendrauja, kilo įtarimų, kad galbūt vartoja alkoholį, byloje esantys pranešimai patvirtina, kad tiek K. Š., tiek jos sutuoktinis ne kartą namuose rasti neblaivūs. Abu sutuoktiniai buvo priėmę medikamentinį gydymą „Torpeda“, tačiau vėl vartoja alkoholį, savo problemų nesprendžia, K. Š. nepripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, teigia, kad alkoholį vartoja retai ir pati geba pasirūpinti vaikais. Atsižvelgęs į įrodymų visumą, teismas sprendė, kad yra pagrindas K. Š. nušalinti nuo nepilnamečių vaikų turto tvarkymo ir panaikinti jos uzufrukto teisę į vaikų turtą.

                       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo K. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

     6.1. Iki pareiškėjas kreipėsi į teismą, apeliantė jokių priekaištų, nusiskundimų dėl nepilnamečiams vaikams skirtų piniginių lėšų naudojimo, jų tvarkymo nei iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus, nei iš VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro, nei iš seniūnijos darbuotojų nebuvo gavusi. Pati socialinė darbuotoja yra nurodžiusi, kad šeimoje visada yra maisto, vaikai aprengti pagal sezoną, šeimą stebima dvejus metus, ilgą laiką šeima nesitvarkė, tačiau šiuo metu pagerino būstą, pasikeitė patalynę, nubalino virtuvę. Apeliantė įsitikusi, kad bėda yra dėl susidariusio įsiskolinimo už būstą, ji negalinti susitvarkyti kompensacijos būstui, nes pašliję santykiai su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojomis, dėl šių priežasčių atsirado ir pareiškimas teismui dėl nepilnamečių vaikų turto administratoriaus paskyrimo.

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

     7.1. Vaikų motina ilgą laiką neatlieka pareigos savo vaikams, neprisideda prie jų išlaikymo, o gaunamas lėšas už vaikus naudoja savo ir sutuoktinio poreikiams tenkinti. K. Š. sutuoktinis A. Š. ilgą laiką niekur nedirba, neprisideda prie šeimos biudžeto, vaikų gerovės. K. Š. su sutuoktiniu už vaikams skirtą valstybės paramą perka alkoholį, sutuoktiniai ne kartą užfiksuoti neblaivūs. Šeimai yra skirtas socialinis būstas, tačiau K. Š. už būstą turi įsiskolinimų, kurių nesistengia padengti, taip sukeldama grėsmę vaikams prarasti teisę į gyvenamąjį būstą. Apeliantė nenurodė jokių konkrečių argumentų, nepateikė įrodymų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Byloje kilo ginčas dėl motinos nušalinimo nuo nepilnamečiams vaikams priklausančio turto tvarkymo ir šio turto administratoriaus paskyrimo.

9. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad, kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Todėl, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. CK 3. 185 straipsnio 1 dalis  numato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3. 185 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad, jeigu tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi. Kai išnyksta nušalinimo pagrindai, teismas gali leisti tėvams toliau tvarkyti jų nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teisėmis.

10. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

11. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo pareiškimą, pripažino, kad trijų nepilnamečių vaikų motina ilgą laiką neatlieka pareigos savo vaikams, neprisideda prie jų išlaikymo, o gaunamas lėšas už vaikus naudoja savo ir sutuoktinio poreikiams tenkinti ir alkoholiui įsigyti, ilgą laiką niekur nedirba, neprisideda prie šeimos biudžeto, vaikų gerovės.

12. Apeliantė įžvelgia byloje pateiktų įrodymų prieštaringumą teigdama, kad socialinė darbuotoja yra nurodžiusi, kad šeimoje visada yra maisto, vaikai aprengti pagal sezoną, ilgą laiką šeima nesitvarkė, tačiau šiuo metu pagerino būstą, pasikeitė patalynę, nubalino virtuvę. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai apeliacinės instancijos teismas nepritaria.

13. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė su trimis nepilnamečiais vaikais gyvena trijų kambarių socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra visi patogumai, tačiau gyvenimo ir buities sąlygos yra prastos, trūksta tvarkos ir švaros. Apeliantė su sutuoktiniu, kuris nėra nepilnamečių vaikų tėvas, gyvena iš vaikų: V. ir G. B. neįgalumo išmokų, alimentų iš vaikų išlaikymo fono ir išmokos vaikui, tai sudaro apie 600 Eur. Apeliantė turi įsiskolinimų už socialinio būsto nuomą ir komunalines paslaugas. Raseinių miesto seniūnija yra gavusi nusiskundimų iš gyventojų dėl netinkamo apeliantės elgesio ir jos vedamo gyvenimo būdo. Abu sutuoktiniai ne kartą rasti neblaivūs, nedirba, nesistengia susirasti darbo, užsitikrinti nuolatinių pragyventi skirtų pajamų (13–19 b. l.). Šias aplinkybes iš esmės yra pripažinusi ir pati apeliantė (17–18 b. l.). Apeliantė vengia susitikimų su socialiniais darbuotojais, slepiasi, išsisukinėja, meluoja, todėl pačios apeliantės elgesys lemia santykių su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojomis pablogėjimą. Teismo vertinimu, apeliantė nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie patvirtintų kitą gaunamų pajamų šaltinį. Teismui akivaizdu, kad sutuoktiniai naudojasi padėtimi, o gaunamas išmokas naudoja ne savo nepilnamečių vaikų interesams ir poreikiams. Bylos duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia pripažinti, kad trijų nepilnamečių vaikų motina nėra linkusi keisti savo gyvenimo būdo. Nuolatinio darbo neturėjimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, nepakankama vaikų priežiūra ir socialinių įgūdžių stoka iš tiesų patvirtina apeliantės negebėjimą planuoti šeimos biudžeto, išlaidų, o gaunamas vaikų išmokas naudoja ne pagal paskirtį.

14. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-878/2002). Apeliantė jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė savo argumentų, kad vaikams skirtos išmokos yra naudojamos pagal paskirtį, jog motina savo pareigą rūpintis trimis nepilnamečiais vaikais vykdo tinkamai. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių argumentų, nepateikė įrodymų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino šalių paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, išanalizavo faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad atskirasis skundas ir jo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                              Danutė Burbulienė