Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-89-163/2016
Teisėjas Gintaras Stonkus (Proceso Nr. 2-24-3-01717-2015-5)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
3.1.18.1.; 3.3.2.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. sausio 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. J. ir B. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių L. D. ir J. K. atstovo advokato V. R. prašymą takyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovių L. D. ir J. K. ieškinį atsakovams A. J. ir B. S., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, UAB „Sodybų projektai“, dėl teisės užbaigti detaliojo planavimo procedūras be kitų organizacijų pritarimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
n u s t a t ė :
ieškovės ieškiniu pareiškė reikalavimą: nustatyti, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo procedūros turi būti užbaigtos be atsakovų pritarimo detaliojo plano sprendiniams ir be jų dalyvavimo tolesnėse detaliojo planavimo procedūrose, ir priteisti iš atsakovų ieškovių naudai visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2015-10-02 teisme gautas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2012-11-14 planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SV-323 su jame nurodytomis sąlygomis bei 2012-09-28 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. AR.9-270 galiojimą. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimas teismo sprendimas nebegalės būti įvykdytas, o šios bylos nagrinėjimas praras prasmę.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-10-19 nutartimi prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė sustabdyti 2012-11-14 planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SV-323 su jame nurodytomis sąlygomis bei 2012-09-28 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. Ar.9-270 galiojimą. Nurodė nutartį vykdyti skubiai. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad detaliajam planui rengti planavimo sąlygų sąvadas su jame nurodytomis sąlygomis galioja iki 2015-11-14. Neįvykdžius šio detaliojo plano iki nustatytos datos, termino pratęsimas yra neįmanomas. Taip pat pažymėtina, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, atsisakydama pratęsti terminą, nurodė, kad terminą atsisakyta pratęsti, kadangi atsakovai, kaip planavimo organizatoriai, nepasirašė tokio prašymo, tačiau iš esmės minėta institucija neprieštarauja termino pratęsimui, todėl stabdant planavimo sąlygų sąvado galiojimą būtina sustabdyti ir sutarties galiojimą bylos nagrinėjimo laikotarpiui. Be to, sutiktina su Detaliųjų planų rengimo taisyklių 37 p. Šio detaliojo plano planavimo procesas laikomas pradėtu pasirašius detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, kuri buvo pasirašyta 2012-09-28, sutarties Nr. Ar.9-270, ir vadovaujantis Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635, 16 p. sutarties galiojimo terminas negali būti ilgesnis kaip 5 metai. Įvertinus tą aplinkybę, kad pratęsti terminą galima tik tam dokumentui, kurio galiojimas nėra pasibaigęs, tačiau sprendimui įsiteisėjus sąvado galiojimo terminas bus pasibaigęs, todėl jo nebebus galima pratęsti, o kartu nebebus galima užbaigti planavimo proceso, t. y. teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas.
Atsakovai pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apeliantai nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimas Nr. 635, kuriuo remiantis buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neteko galios nuo 2014-01-01, todėl nors ieškovė detaliojo planavimo procedūras vykdo pagal iki 2014-01-01 galiojusius teisės aktus, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl 2012-11-14 planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SV-323 su jame nurodytomis sąlygomis bei 2012-09-28 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. AR. 9-270 galiojimo sustabdymo, nebegalėjo taikyti nebegaliojančio teisės akto. Be to, minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimas Nr. 635 turi įtakos tik vieno dokumento – 2012-09-28 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. AR. 9-270 – galiojimui, tačiau visiškai nereguliuoja 2012-11-14 planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SV-323, kadangi joks teisės aktas nenumato šio dokumento galiojimo sustabdymo. Taip pat pažymėtina, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija sutinka pratęsti teritorijų planavimo sąlygas, jei su tuo sutinka visi planavimo organizatoriai, tačiau minėta institucija nepasisakė dėl sąlygų galiojimo sustabdymo. Teisės aktai, skirti detaliojo planavimo procedūroms, galioję iki 2014-01-01, nenumatė teritorinio planavimo dokumento –detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties – galiojimo sustabdymo, o tik numatė šios sutarties maksimalų galiojimo terminą – 5 metus, t. y. iki 2017-09-28. Pažymėtina, kad atsakovų išduotas įgaliojimas ieškovei M. B. yra pasibaigęs 2015-09-05, todėl ji nebeturi jokių teisių atsakovų vardu atlikti veiksmus, susijusius su detaliojo plano rengimo procedūromis.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo klausimą dėl atsakovų atskirojo skundo dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties palieka spręsti apeliacinės instancijos teismui.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – prašė sustabdyti 2012-11-14 planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SV-323 su jame nurodytomis sąlygomis bei 2012-09-28 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. AR.9-270 galiojimą. Pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Atsakovai pateikė atskirąjį skundą.
Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, nebūtų suvaržytas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Teismas nusprendžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, ekonomiškumo, proporcingumo principus, galimus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo padarinius, tačiau nespręsdamas galutinai dėl byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011. Teismų praktika. 2011, 35).
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių šiuo atveju, remdamasis LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635, kadangi pastarasis neteko galios 2014-01-01.
CPK 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas privalo spręsti bylas remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais galiojančiais teisės aktais. Tai yra įstatymiškai įtvirtinta bendroji įstatymo (teisės) taikymo teismuose taisyklė, kuri reiškia, jog kiekvienas teismo sprendimas turi būti pagrįstas galiojančia įstatymo ar kito teisės akto norma.
Pagal CK 4 straipsnio 1 dalį civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš Lietuvos Respublikos įstatymų numatytų pagrindų, taip pat iš fizinių ir juridinių asmenų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymuose numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Iš šių nuostatų išplaukia ne tik išvada, jog civiliniai įstatymai atgal negalioja, tačiau ir išvada, jog netekę galios įstatymai (kiti teisės aktai) negalioja vėliau atsiradusiems civiliniams teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1025. Teismų praktika. 2000, 14). Nagrinėjimu atveju matyti, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis NR. AR. 270 buvo sudaryta 2012-09-28 galiojant LR Vyriausybės nutarimui Nr. 635, todėl yra taikomas tuo metu galiojęs teisės aktas, kurio pagrindu buvo sukurti civiliniai teisiniai santykiai tarp šalių. Taigi atsakovų argumentas dėl to, kad teismas negalėjo, remdamasis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 635, kurio galiojimas baigėsi 2014-01-01, taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, yra atmestinas.
Apeliantas nurodo, kad LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimas Nr. 635 neturi įtakos 2012-11-14 planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SV-323, nes joks teisės aktas nenumato, kad planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SV-323 galiojimas gali būti sustabdytas.
Pagal LR CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktą laikinosios apsaugos priemonės gali būti teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad detaliajam planui rengti planavimo sąlygų sąvadas su jame nurodytomis sąlygomis galioja iki 2015-11-14, todėl detaliojo planavimo procesas turi būti užbaigtas iki šios datos. Tam, kad detaliojo planavimo procesas galėtų būti užbaigtas, reikia pratęsti planavimo sąlygų sąvado su jame nurodytomis sąlygomis galiojimą, kuris remiantis Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR AM 2004-05-07 įsakymu Nr. D1-262, 8 p. gali būti pratęstas ne daugiau kaip dvejiems metams, jei iki jo galiojimo pabaigos planavimo procedūros nėra užbaigiamos. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovai kreipėsi dėl jų pratęsimo, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybes administracija atsisakė pratęsti sąvado galiojimą, motyvuodama tuo, kad prašymą turi pasirašyti visi planavimo organizatoriai, tarp jų ir atsakovai, kurie to nedaro dėl to, kad vyksta šios bylos nagrinėjimas. Tačiau byloje taip pat yra pateiktas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos raštas „Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones“, kuriame nurodoma, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija sutinka su ieškovų prašyme išdėstytais argumentais, kurių pagrindu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šioje byloje patenkinus ieškinį bet kokiems tolesniems detaliojo planavimo proceso veiksmams nebereikės atsakovų parašo, todėl ir prašymą pratęsti planavimo sąlygų sąvado galiojimo terminą galės pateikti tik ieškovės. Atsižvelgus į tai, kad galima pratęsti terminą tik to dokumento, kurio galiojimas nėra pasibaigęs, sprendimui įsiteisėjus sąvado galiojimo terminas bus pasibaigęs ir jo nebebus galima pratęsti, kartu nebebus galima užbaigti planavimo proceso, t. y. teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas. Todėl būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir sustabdyti planavimo sąlygų sąvado ir jame nurodytų sąlygų galiojimą bylos nagrinėjimo laikui, kadangi dėl to bus pakankamas laiko tarpas kreiptis dėl termino pratęsimo ir jo pratęsimui nebebus kliūčių. Stabdant planavimo sąlygų sąvado galiojimą būtina sustabdyti ir sutarties galiojimą bylos nagrinėjimo laikotarpiui, nes sąvado galiojimas gali būti pratęsiamas ne ilgesniam laikui nei galioja sutartis, įvertinus tai, kad pagal Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635, 16 p. sutarties galiojimo terminas negali būti ilgesnis kaip 5 metai. Įvertinus tą aplinkybę, kad šiuo metu vyksta teisminiai procesai dėl šio detaliojo planavimo procedūrų tolesnio vykdymo, nėra žinoma, kiek jie užtruks, gali susidaryti situacija, kad pasibaigus šios bylos nagrinėjimui ir įsiteisėjus sprendimui nebeliks laiko užbaigti detaliojo planavimo procesą, o tokiu atveju nebebus įmanoma įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Sustabdžius sutarties galiojimą, sustos ir jos eigos terminai, o jos galiojimui atsinaujinus, terminas bus laikomas pratęstu tam laikotarpiui, kiek buvo sustabdytas jos galiojimas, kas leis užbaigti planavimo procesą. Taigi įvertinęs byloje susiklosčiusias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo pagal ieškovių ieškinį įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Apeliantai atskiruoju skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė iki kada sustabdytas galiojimas 2012-11-14 planavimo sąlygų sąvado detaliojo plano dokumentui rengti Nr. SV-323 su jame nurodytomis sąlygomis bei 2012-09-28 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. Ar. 270.
Pagal LRCPK 147 straipsnio 5 dalies 8 punktas numato, kad nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo būdai, reikalavimų patenkinimo eilė, taip pat kalendorine data apibrėžtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas (jeigu jis nustatomas). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje yra aiškiai nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos bylos nagrinėjimo laikotarpiui, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo termino nenurodė nutarties rezoliucinėje dalyje. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeistina, tačiau tikslintina, t.y. rezoliucinę dalį išdėstant taip: „prašymą tenkinti. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2012-11-14 planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SV-323 su jame nurodytomis sąlygomis bei 2012-09-28 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. Ar. 9-270 galiojimą iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-157-903/2016.“
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jį keisti ar naikinti (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį iš esmės nepakeistą, patikslinant pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti šitaip:
prašymą tenkinti. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2012-11-14 planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SV-323 su jame nurodytomis sąlygomis bei 2012-09-28 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. Ar.9-270 galiojimą iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-157-903/2016.
Teisėja Alona Romanovienė