Baudžiamoji byla Nr. 2K-309-976/2015 nuasmeninta

                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00063-2012-8

                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                 1.1.4.4.1;

                                                                 2.1.4.5.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 2 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytautos Piesliako, Gintaro Godos ir pranešėjos Rimos Ažubalytės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. M. ir J. P. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės kasacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžių.

              Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimu, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; J. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimu, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir E. J., G. D., V. J., tačiau dėl jų nuteisimo nepaduota kasacinių skundų. Civiliniam ieškovui AB SEB bankui priteista 19 011,60 Lt (5506,14 Eur) solidariai iš E. J., V. M., J. P., V. J. ir G. D.

              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendis dėl V. M. ir J. P. paskirtų bausmių pakeistas ir V. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirta 50 MGL (6500 Lt – 1882 Eur) bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, – 100 MGL (13 000 Lt – 3765 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. M. paskirta galutinė subendrinta 100 MGL (13 000 Lt – 3765 Eur) dydžio bauda; J. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirta 50 MGL (6500 Lt – 1882 Eur) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta 70 MGL (9100 Lt – 2635 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. P. nustatyta galutinė subendrinta 70 MGL (9100 Lt – 2635 Eur) dydžio bauda. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Teisėjų kolegija

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos mėnesio pradžioje Šakių r., (duomenys neskelbtini) kaime, susitarė su E. J. surasti Šakių r. gyvenančius asmenis, kurie savo vardu atsidarytų sąskaitas bankuose, nurodytų jiems paimti neteisėtai į jų sąskaitas pervestas pinigines lėšas bei šias pinigines lėšas iš jų paimti. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą su E. J., V. M. 2010 m. liepos mėnesį susitarė su A. S., kad šis leistų pasinaudoti jo turima sąskaita AB „Swedbank“ banke ir perduotų jam banko mokėjimo korteles bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. A. S., nesuvokusiam savo veiksmų nusikalstamumo, atlikus jam nurodytus veiksmus ir pažadėjus iš savo sąskaitos paimti neteisėtai pervestas pinigines lėšas, V. M. perdavė E. J. jam nurodytus A. S. vardą, pavardę bei sąskaitos AB „Swedbank“ numerį. E. J. 2010 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, panaudodamas kompiuterinę greitųjų elektroninių žinučių programą „ICQ“, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pseudonimu „Sefyu“ A. S. asmens, banko sąskaitos numerį AB „Swedbank“ banke bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pseudonimu „Sefyu“, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką, per nenustatytą interneto prieigą, neteisėtai panaudodamas jo paties įgytus svetimo – Prancūzijos piliečio M. M. D. elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2010 m. liepos 22 d. kaip teisėtas naudotojas prisijungė prie banko „Sepa France“ interneto banko tarnybinėje stotyje esančios Prancūzijos piliečio M. M. D. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 3500 Eur iš Prancūzijos piliečio M. M. D. sąskaitos į A. S. sąskaitą AB „Swedbank“ banke. Banko „Sepa France“ interneto sistemai automatiniu būdu 2010 m. liepos 26 d. atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pseudonimu „Sefyu“, panaudodamas kompiuterinę greitųjų elektroninių žinučių programą „ICQ“, informavo E. J. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją. E. J., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, nurodė V. M., o šis – A. S. vykti į bankomatą Šakiuose ir išgryninti jam pervestus pinigus. A. S., nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo, 2010 m. liepos 26 d. AB banko „Swedbank“ padalinyje Šakiuose iš savo sąskaitos paėmė 11 900 Lt (3446,48 Eur) ir perdavė juos V. M., o šis – E. J. Taip V. M. padėjo E. J. apgaule savo ir jo naudai įgyti svetimus – Prancūzijos piliečiui M. M. D. priklausančius – 3500 Eur.

Tęsdami nusikalstamą sumanymą bei įgyvendindami 2010 m. liepos mėnesio pradžioje sudarytą susitarimą, V. M. 2010 m. liepą Šakių r., (duomenys neskelbtini), susitarė su A. B., kad šis leistų pasinaudoti jo turima sąskaita AB „Swedbank“ banke ir perduotų E. J. banko mokėjimo kortelės bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. A. B., nesuvokusiam savo veiksmų nusikalstamumo, atlikus jam nurodytus veiksmus ir pažadėjus iš savo sąskaitos paimti neteisėtai pervestas pinigines lėšas, V. M. perdavė E. J. jam nurodytus A. B. vardą, pavardę bei sąskaitos AB „Swedbank“ numerį. E. J. 2010 m. liepos mėnesį tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, panaudodamas kompiuterinę greitųjų elektroninių žinučių programą „ICQ“, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pseudonimu „Sefyu“ A. B. asmens ir banko sąskaitos Nr. AB „Swedbank“ banke duomenis. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pseudonimu „Sefyu“, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką, per nenustatytą interneto prieigą, neteisėtai panaudodamas jo paties įgytus svetimo – Prancūzijos piliečio Mr. J. P. elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2010 m. liepos 28 d. kaip teisėtas naudotojas prisijungė prie banko „Caisse nationale des Caisses“ interneto banko tarnybinėje stotyje esančios Prancūzijos piliečio Mr. J. P. elektroninės bankininkystės paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 7000 Eur iš Prancūzijos piliečio Mr. J. P. sąskaitos į A. B. sąskaitą AB „Swedbank“ banke. Banko „Caisse nationale des Caisses“ interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtą mokėjimo pavedimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pseudonimu „Sefyu“ panaudodamas kompiuterinę greitųjų elektroninių žinučių programą „ICQ“ informavo E. J. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją. E. J., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, nurodė A. B. vykti į bankomatą Šakių mieste bei išgryninti jam pervestus pinigus. A. B., nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo, 2010 m. liepos 28 d. nuvyko į AB banko „Swedbank“ padalinį Šakiuose, kur iš savo sąskaitos paėmė 23 942 Lt (6934,08 Eur) ir perdavė juos E. J. Taip V. M. padėjo E. J. apgaule savo ir jo naudai įgyti svetimus – Prancūzijos piliečiui Mr. J. P. priklausančius – 7000 Eur.

J. P. nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos mėnesio pradžioje Šakių r., (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, susitarė su E. J. surasti Šakių r. gyvenančius asmenis, kurie savo vardu atsidarytų sąskaitas bankuose, nurodytų jiems nuimti neteisėtai į jų sąskaitas pervestas pinigines lėšas bei šias lėšas iš jų paimti. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą su E. J., J. P. 2010 m. liepos mėnesį susitarė su A. P., kad šis leistų pasinaudoti jo turima sąskaita AB „Swedbank“ banke ir perduotų jam banko mokėjimo korteles bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. A. P., nesuvokusiam savo veiksmų nusikalstamumo, atlikus jam nurodytus veiksmus ir pažadėjus iš savo sąskaitos paimti neteisėtai pervestas pinigines lėšas, J. P. perdavė E. J. jam nurodytus A. P. vardą, pavardę bei sąskaitos AB „Swedbank“ numerį. E. J. 2010 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, panaudodamas kompiuterinę greitųjų elektroninių žinučių programą „ICQ“, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pseudonimu „Sefyu“ A. P. asmens, banko sąskaitos Nr. AB „Swedbank“ banke bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pseudonimu „Sefyu“, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką, per nenustatytą interneto prieigą, neteisėtai panaudodamas jo paties įgytus svetimus – Prancūzijos piliečių A. S. D. ir C. D. – elektroninės bankininkystės paskyrų vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, 2010 m. rugpjūčio 8 d. kaip teisėtas naudotojas prisijungė prie banko „Caisse nationale des Caisses“ interneto banko tarnybinėje stotyje esančių Prancūzijos piliečių A. S. D. ir C. D. elektroninės bankininkystės paskyrų, suformavo mokėjimo pavedimus pervesti: 3000 Eur iš Prancūzijos pilietės C. D. sąskaitos bei 10 000 Eur iš Prancūzijos pilietės A. S. D. sąskaitos į A. P. sąskaitą AB „Swedbank“ banke. Banko „Caisse nationale des Caisses“ interneto sistemai automatiniu būdu atlikus minėtus mokėjimo pavedimus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pseudonimu „Sefyu“, panaudodamas kompiuterinę greitųjų elektroninių žinučių programą „ICQ“, informavo E. J. apie atliktą neteisėtą finansinę operaciją. E. J., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, nurodė J. P., o šis A. P. vykti į bankomatą Šakiuose bei išgryninti jam pervestus pinigus. A. P., nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo, 2010 m. rugpjūčio 8 d. nuvyko į AB banko „Swedbank“ padalinį, kur iš savo sąskaitos paėmė 44 400 Lt (12 859,13 Eur) ir perdavė juos J. P., o šis E. J. Taip J. P. apgaule savo ir E. J. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – Prancūzijos pilietėms C. D. ir A. S. D. priklausančius 13 000 Eur.

Kasaciniu skundu nuteistojo V. M. gynėja advokatė R. Malinauskienė prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžius ir bylą V. M. nutraukti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Byla išnagrinėta vienpusiškai ir neobjektyviai. Teismų sprendimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir suformuotos teismų praktikos. Teismai, anot kasatorės, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus dėl įrodymų leistinumo ir liečiamumo. Anot kasatorės, liudytojų A. B. ir A. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, buvo vadovaujamasi nepagrįstai, nes jų procesine padėtimi buvo manipuliuojama (iš įtariamųjų tapo liudytojais), nors vėliau šie liudytojai pakeitė savo parodymus, teismas juos nepagrįstai vertino kritiškai. Gynėja, cituodama BPK 331 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimų nuostatas, teigia, kad teisingas ir sąžiningas turi būti visas procesas, apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su visų asmenų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimu, tačiau, anot kasatorės, šiuo atveju minėtas principas yra pažeistas. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų buvo tas, kad V. M. jokių aktyvių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip nusikalstami, neatliko, o asmenys, turėję finansinės naudos atlikdami akivaizdžius nusikalstamus veiksmus, baudžiamosios atsakomybės išvengė (V. V., J. V., R. Š., A. P., A. S., V. A., A. B. baudžiamosios atsakomybės išvengė, nors jų veiksmai buvo nusikalstami ir aktyvūs). Iš teismų nuosprendžių nesuprantama, kodėl teismai manė, kad V. M., tik supažindinęs E. J. su A. S. ir A. B., privalo žinoti bei suprasti apie E. J. daromus nusikalstamus veiksmus. Byloje neįrodyta V. M. tiesioginė tyčia padėti apgaule padaryti sukčiavimą, nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad V. M. psichinis santykis su E. J. padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo tiesioginės tyčios kaltės formos. Anot kasatorės, nėra duomenų ir apie tai, kad V. M. galėjo žinoti bei suprasti E. J. daromų veiksmų pavojingumą ir nusikalstamumą. Kasatorė pabrėžia, kad atskleisti nusikaltimai buvo padaryti pagal E. J. ir tyrimo metu nenustatytų asmenų „Bouba“ ir „Sefyu“ gerai parengtą ir suplanuotą schemą. Kiekvienas iš bendrininkų turėjo savo vaidmenį, sąmoningai atliko jiems priskirtus veiksmus. E. J. bendromis su šiais dviem asmenimis pastangomis pasiekė nusikalstamos veikos tikslą – užvaldė svetimą jam nepriklausantį turtą. Apie šias veikas V. M. nebuvo žinoma. Iš bylos medžiagos negalima daryti kategoriškų išvadų apie subjektyviųjų bendrininkavimo požymių nustatymą. V. M. nepripažino bendrininkavęs, o E. J. teisme nesugebėjo išsamiai paaiškinti, kaip tarėsi su V. M., ir ar apskritai informavo jį apie savo ir dviejų nenustatytų asmenų tikslus. V. M. apie E. J. apgaulę prieš nukentėjusius asmenis nebuvo žinoma.

Kasatorė, cituodama BK 2 straipsnio 3, 4 dalis, pabrėžia visų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo privalomumą, sprendžiant, ar padarytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia neteisėtu finansinių operacijų svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimu. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog finansinės operacijos inicijavimas svetima elektronine mokėjimo priemone yra neteisėtas, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad V. M. būtų pats perdavęs E. J. kitų asmenų anketinius duomenis, banko sąskaitų numerius, ar kitokiais veiksmais prisidėjęs prie neteisėtų finansinių operacijų svetima mokėjimo priemone inicijavimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. J. sutiko bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, tad jo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. balandžio 21 d. E. J., apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino iš dalies, dėl V. M. vaidmens nieko neparodė; dar kartą apklaustas kaip įtariamasis jis teigė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Šios aplinkybės, pasak kasatorės, rodo tai, kad jau ikiteisminio tyrimo metu E. J. parodymus prieš kitus asmenis davė siekdamas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės bei jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo į švelnesnę. V. M. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme nepagrindžia jokie įrodymai.

Pirmosios instancijos teismas, anot kasatorės, ignoravo tą aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu tik E. J. turėjo gynėją, o visi kiti įtariamieji, iš jų ir V. M., jo neturėjo, nors pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktą gynėjo dalyvavimas būtinas, kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jei bent vienas iš jų turi gynėją. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio skundo argumento nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas nemotyvuotas taip, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos. Pasak kasatorės, teismai buvo šališki ir turėjo išankstinį nusistatymą dėl V. M. duodamų parodymų, darydami išvadas dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, nesilaikė sistemiškumo bei logiškumo kriterijų. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai išsamiai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, nuosprendžiai grįsti prielaidomis.

Kasaciniu skundu nuteistojo J. P. gynėja advokatė R. Malinauskienė prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. ir Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžius ir bylą J. P. nutraukti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai bylą išnagrinėjo vienpusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, padarė esminių BPK pažeidimų, skundžiami teismų procesiniai sprendimai neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir suformuotos teismų praktikos, pažeistas teisingumo principas, ir tai turėjo įtakos neteisėtų ir nepagrįstų teismų sprendimų priėmimui. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas dėl įrodymų leistinumo ir liečiamumo. Gynėja, cituodama BPK 331 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimų nuostatas, teigia, kad teisingas ir sąžiningas turi būti visas procesas, apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su visų asmenų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimu. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų buvo tas, kad J. P. jokių aktyvių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip nusikalstami, neatliko, o V. V., J. V., R. Š., A. P., A. S., V. A., A. B. baudžiamosios atsakomybės išvengė, nors jų veiksmai buvo nusikalstami ir aktyvūs. Šakių rajono apylinkės teismas konstatavo, o apeliacinės instancijos teismas laikė įrodyta tai, kad J. P. padėjo E. J. atlikti neteisėtas finansines operacijas ir apgaule įgyti E. J. naudai didelės vertės svetimą turtą. Tai buvo grįsta paties J. P. parodymais, kad jis pažinojo E. J., pasiūliusį užsidirbti pinigų, surandant jam žmogų, į kurio sąskaitą banke būtų galima pervesti pinigų. Jis pasiūlė A. P. leisti į jo sąskaitą pervesti pinigus. E. J. pasakius, kad reikia nuvažiuoti į banką paimti pinigų, nuvažiavęs į banką kartu su A. P., paėmė 13 000 Eur, tik tuo metu su A. P. nutarė, kad čia nėra viskas gerai. Jis davė 1000 Lt (289,62 Eur) A. P., sau taip pat pasiliko tokią pačią pinigų sumą. J. P. pripažįsta savo kaltę, kad nesuprato, jog daro nusikalstamą veiką, tuo metu buvo sunki jo materialinė padėtis, neturėjo darbo, buvo paskirta bauda už buvimą pasienyje be dokumentų, gailisi sutikęs su E. J. pasiūlymu. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar J. P. veikoje yra subjektyvieji bendrininkavimo požymiai; apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad galima daryti tik prielaidą, kad J. P. veikose yra objektyvūs bendrininkavimo padarant sukčiavimą padėjimo būdu požymiai, tačiau nėra įrodymų dėl subjektyviųjų bendrininkavimo požymių. Byloje neįrodyta J. P. tiesioginė tyčia padėti E. J. apgaule įvykdyti sukčiavimą, nėra duomenų, duodančių pagrindo spręsti, kad E. J. padaryta nusikalstama veika buvo tiesioginės tyčios kaltės formos, taip pat kad J. P. galėjo suprasti E. J. daromų veiksmų pavojingumą ir nusikalstamumą, dėl tyčios turinio nebuvo pasisakyta. Iš bylos medžiagos negalima padaryti neginčijamos išvados dėl subjektyviųjų požymių pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvimo J. P. veiksmuose. J. P. pripažino tik suradęs asmenį, į kurio sąskaitą būtų pervesti pinigai, tačiau apie E. J. apgaulę, nusikalstamus veiksmus nesuprato ir nežinojo. Jam nebuvo žinoma, kaip E. J. panaudos jam perduotus A. P. duomenis, kas, kiek perves į banko sąskaitą pinigų, nebuvo žinomas E. J. daromų nusikaltimų mechanizmas. Byloje nenustatyta, ar J. P. veikė, t. y. perdavė E. J. A. P. duomenis, siekdamas padėti bendrininkų grupei sukčiauti, ar padaryti kitą nusikalstamą veiką dėl nesuvokimo savo veiksmų nusikalstamumo, naivaus pasitikėjimo E. J.

Nors J. P. pripažino perdavęs E. J. A. P. duomenis, tačiau tokie jo veiksmai nelaikytini neteisėtais, nes jo veikoje nėra BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio – tiesioginės tyčios, jis nesuprato ir negalėjo suprasti, kad į A. P. banko sąskaitą pervesti pinigai bus gauti neteisėtu būdu. Sprendžiant iš J. P. parodymų, akivaizdu, kad, perduodamas E. J. A. P. duomenis, jis neveikė tiesiogine tyčia, nes nusikaltimo darymo metu nesuvokė savo veikos neteisėtumo, t. y. kad į A. P. banko sąskaitą bus pervesti būtent neteisėtu būdu gauti pinigai, ir norėjo taip veikti. Byloje nenustatyta, kad J. P. būtų pats apgavęs nukentėjusiąsias ar A. P. ir jo apgaulė būtų pasireiškusi piktnaudžiavimu nukentėjusiųjų ar A. P. pasitikėjimu. Nuteistojo E. J., kaip asmens, sutikusio bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, parodymai turėjo būti vertinami ypač atidžiai, nes toks asmuo visada suinteresuotas bylos baigtimi. Išskyrus teismo prielaidas, J. P. dalyvavimo nusikaltimų padaryme nepatvirtina jokie bylos duomenys.

Pirmosios instancijos teismas taip pat ignoravo aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu tik E. J. turėjo gynėją, o visi kiti įtariamieji, iš jų ir J. P., gynėjo neturėjo, nors pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktą gynėjo dalyvavimas būtinas, kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jei bent vienas iš jų turi gynėją; apeliacinės instancijos teismas dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisakė. Teismas nemotyvavo savo procesinio sprendimo taip, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, teismų šališkumas pasireiškė tuo, kad jie turėjo išankstinį nusistatymą dėl J. P. parodymų. Teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes įrodymus vertino vienašališkai, subjektyviai, vadovavosi vien kaltinimo kriterijais, nevertino prieštaravimų bei abejonių J. P. naudai.

Atsiliepimu į nuteistųjų V. M. ir J. P. gynėjos kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas prašo juos atmesti.

Atsiliepime teigiama, kad analogiški apeliaciniams, dėl kurių išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, kasacinių skundų argumentai, susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu, išvadomis dėl įrodymų vertinimo: V. M. ir J. P. suvokimas atliekant būtent nusikalstamus veiksmus, siūlymas palankia jiems linkme vertinti nuteistojo E. J., A. S. ir A. B. parodymus, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti palikti nenagrinėti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, ištyrė ir įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai pripažino V. M. ir J. P. kaltais padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo kasatorė, neduoda pagrindo teigti, kad bylą išnagrinėjo neteisingas ir šališkas teismas. Faktines veikų padarymo aplinkybes, tyčios turinį teismai nustatė kruopščiai įvertinę įrodymus. J. P. ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, V. M. pripažino, kad E. J. prašymu supažindino jį su nuteistuoju G. D., liudytojais A. S. ir A. B., E. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo, teismo posėdžių metu patvirtino, kad sukčiavimo planą aiškino (sakė, kad pinigai bus pervedami iš Prancūzijos, jie nelegalūs, pervedimui reikia tik tinkamų banko sąskaitų) visiems nuteistiesiems, tai, kad pinigai yra pervedami nusikalstamu būdu, buvo žinoma. Žinodami tai, V. M. ir J. P. surasdavo asmenis ir prašydavo jų sąskaitų pinigams pervesti, V. M. vėliau su jais supažindindavo E. J., už tai V. M. buvo sumokėta 5000–6000 Lt (1448,1–1737,72 Eur); J. P. surado A. P., perdavė jam A. P. asmens ir banko sąskaitos duomenis, vėliau kartu su A. P. išgrynino į jo sąskaitą neteisėtai pervestus pinigus ir atidavė juos jam, už tai J. P. davė 5000 (1448,1 Eur). A. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad būtent V. M. paprašė savo vardu atsidaryti sąskaitą ir pasirašyti elektroninės bankininkystės paslaugų sutartį bei už piniginį atlygį leisti jam pasinaudoti sąskaita ir pervesti pinigus, būtent jis jam perdavė asmens ir savo banko sąskaitos duomenis; A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir apklaustas teisme patvirtino, jog būtent V. M. jį supažindino su E. J. Įrodymai, pagrindžiantys V. M. ir J. P. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, išsamiai išdėstyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose, nuteistųjų veiksmai kvalifikuoti teisingai. Tai, kad nuteistieji V. M. ir J. P. suprato, jog finansinės operacijos su svetimais pinigais ir jų išgryninimas vykdomi neteisėtai, patvirtina įrodymų visuma; kaip liudytojai apklausti A. P., A. S., A. B., V. V., J. V., V. A. atlikdami tam tikrus veiksmus (leisdami E. J. pasinaudoti savo banko sąskaitomis, paimdami į jas neteisėtai pervestas pinigines lėšas ir perduodami jas E. J. bei kitiems asmenims) nesuvokė, kad vykdo nusikalstamas veikas, tokių duomenų nebuvo gauta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuteistieji, skirtingai nei šie liudytojai, savo vardu atidarytų banko sąskaitų duomenų E. J. nedavė, pasinaudojo žmonėmis, kurie nesuprato, kas vyksta. Naudodamiesi tarpininkų pagalba, nuteistieji patys siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pasak prokuroro, nepagrįstas kasacinių skundų argumentas ir dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta V. M. ir J. P. teisė turėti gynėją, nes iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu V. M. ir J. P. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau jie jo atsisakė, nuteistųjų gynėja dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, jo metu V. M. ir J. P. davė tapačius parodymus ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, taigi nėra pagrindo teigti apie BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą. 

              Nuteistųjų V. M. ir J. P. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo

Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad buvo pažeista V. M. ir J. P. teisė į gynybą, nes ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. J. turėjo gynėją, taigi remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu V. M. ir J. P. teisei į gynybą užtikrinti gynėjai buvo būtini.

Pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktą gynėjo dalyvavimas būtinas, kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, t. y. iš gynėjo atsisakymo protokolų, matyti, kad tiek V. M., tiek J. P. ikiteisminio tyrimo metu gynėjo atsisakė (BPK 52 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybių, numatytų BPK 52 straipsnio 2 dalyje (įtariamojo (kaltinamojo) nepilnametystė, fiziniai ar psichiniai trūkumai, proceso kalbos nemokėjimas, įtarimas padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, kai dėl bylos sudėtingumo ar didelės apimties ar kitais atvejais kyla abejonių dėl asmens galimybės pasinaudoti teise į gynybą), kurių buvimas būtų pakankama sąlyga ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui nepaisyti įtariamųjų valios, susijusios su gynėjo atsisakymu, nenustatyta. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme V. M. ir J. P. gynė advokatė Rasa Malinauskienė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu V. M. ir J. P. teisė į gynybą nebuvo suvaržyta.

Dėl BK 24 straipsnio 6 dalies, 182 straipsnio 2 dalies ir 24 straipsnio 6 dalies, 215 straipsnio 1 dalies taikymo

Kasaciniuose skunduose dėl V. M. ir J. P. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad teismai, netinkamai vertindami įrodymų visumą, nenustatė bendrininkavimo subjektyviųjų požymių, t. y. tiesioginės tyčios.

Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką, inter alia, teikdamas priemones.

Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai.

Teismai, priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, šioje byloje atskleidė ir detalizavo nustatytą bei bylos medžiaga pagrįstą nusikalstamų veikų mechanizmą visų bendrininkų bendrų veikų kontekste. Teismai pagrįstai pripažino, kad kiekvieno bendrininko veiksmai buvo būtini, kad būtų realizuota konkretaus nusikaltimo sudėtis. Iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad sukčiavimo mechanizmas, kuris, be kitų, buvo panaudotas ir nusikalstamų veikų, inkriminuotų V. M. (2 epizodai) bei J. P. (1 epizodas), atvejais, buvo toks: 1) E. J. internetu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, pseudonimais „Sefyu“ ir „Bouba“, išreiškė ketinimą prisidėti prie jų viešai išreikštų pasiūlymų užsiimti nusikalstama veika – apgaule įgyti neapibrėžtos vertės svetimą turtą, susitarė dėl veikos padarymo būdo (neteisėtai pervedant pinigines lėšas iš užsienio bei Lietuvos bankų klientų sąskaitų į bendrininkų sąskaitas Lietuvos bankuose ir juos vėliau išgryninant) ir savo vaidmens bendroje nusikalstamoje veikoje (surandant asmenis, į kurių sąskaitas būtų pervesti pinigai, vėliau grynuosius pinigus iš jų paimant ir pasidalijant su bendrininkais); 2) E. J. susitarė su J. P., kad šis surastų apie dalyvavimą nusikalstamoje veikoje nežinančius asmenis, kurių sąskaitomis pinigams išgryninti būtų galimybė pasinaudoti. J. P., vykdydamas susitarimą, surado A. P., perdavė jo asmens ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis E. J., šis – bendrininkui pseudonimu „Sefyu“, kuris neteisėtai atliko finansinę operaciją – panaudodamas jo paties įgytus dviejų Prancūzijos piliečių asmens ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, suformavo 13 000 Eur mokėjimo pervedimus iš jų sąskaitų į A. P. sąskaitą, banko sistema automatiškai juos atliko. Tada „Sefyu“ apie atliktus pavedimus informavo E. J., šis – J. P., kuris nurodė A. P. išgryninti į jo sąskaitą pervestus pinigus. A. P. tai atlikus, J. P. pinigus (13 000 Eur) perdavė E. J.; 3) E. J. susitarė su V. M., kad šis surastų apie dalyvavimą nusikalstamoje veikoje nežinančius asmenis, kurių sąskaitomis pinigams išgryninti būtų galimybė pasinaudoti. V. M., vykdydamas susitarimą, surado A. S. ir A. B., perdavė jų asmens ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis E. J., šis – bendrininkui pseudonimu „Sefyu“, kuris neteisėtai atliko finansines operacijas – panaudodamas jo paties įgytus Prancūzijos piliečių asmens ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, suformavo 3500 Eur ir 7000 Eur mokėjimo pavedimus iš jų sąskaitų į A. S. ir A. B. sąskaitas, banko sistema automatiškai juos atliko. „Sefyu“ informavo E. Jievaitį, šis – V. M., kuris nurodė A. S. ir A. B. išgryninti į jų sąskaitas pervestus pinigus; A. S. ir A. B. tai atlikus, V. M. pinigus (3500 ir 7000 Eur) perdavė E. J.

Darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nustatė, kad be J. P. ir V. M. nusikalstamų veiksmų neteisėtas svetimų piniginių lėšų pasisavinimas apgaule, neteisėtai atliekant finansines operacijas, panaudojus tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, nebūtų atliktas.

              Kasaciniuose skunduose teigiama, kad byloje nenustatyta V. M. ir J. P. tyčia. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors V. M. savo kaltę neigė, J. P. kaltę pripažino iš dalies, pabrėžtina, kad sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–89–693/2015). Teismai, nustatydami tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius bendrininkavimo ir kiekvienos nuteistiesiems V. M. ir J. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, vertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), ir padarė pagrįstas išvadas, kad tiek J. P., tiek V. M. suprato dalyvaujantys bendroje nusikalstamoje veikoje. Tiek susitarimo su E. J. apimtis, tiek būtinų kiekvieno padėjėjo veiksmų pobūdis, siekiant bendro tikslo – neteisėtai išgryninti svetimus pinigus, jiems buvo aiškūs. Teismai vertino tiek E. J. parodymus, taip pat V. M. ir J. P. parodymus, liudytojų A. P., A. S. ir A. B. parodymus, dokumentus, kratos bei kompiuterio standžiojo disko ir sisteminio bloko apžiūros metu gautus duomenis. Abejoti nuteistojo E. J. parodymų tikrumu ir patikimumu nėra pagrindo, juolab kad jo parodymai apie sukčiavimo plano išaiškinimą V. M. ir J. P., apie šių asmenų būsimų paslaugų atlygintinumą buvo paties E. J. patvirtinti ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atnaujinus įrodymų tyrimą. Liudytojų A. B., A. S. parodymų keitimas proceso metu buvo motyvuotai įvertintas apeliacinės instancijos teismo. A. P. parodymai, dėl J. P. nekitę viso proceso metu, taip pat buvo įvertinti kaip įrodymų viseto dalis.

              Kasaciniame skunde nurodomas teismo šališkumas nėra pagrįstas jokiais argumentais. Vien tai, kad teismai priėmė nepalankius kasatorės ginamiems asmenims sprendimus, nėra pagrindas teismą pripažinti šališku (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-542/2013). Kasacinio skundo teiginiai dėl asmenų lygiateisiškumo pažeidimo yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais duomenimis, todėl taip pat atmestini.

              Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, teisės taikymo klaidų nepadarė, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai yra motyvuoti. Naikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžius ir bylą V. M. ir J. P. nutraukti nėra teisinio pagrindo.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų teismų procesinių sprendimų panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, kasaciniai skundai atmestini, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Nuteistųjų V. M. ir J. P. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                                                                  Vytautas Piesliakas

                                                                                 Gintaras Goda

                                                                                 Rima Ažubalytė