Civilinė byla Nr. e2-418-459/2021

                              Proceso Nr. 2-57-3-00250-2020-8

        Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 3.1.7.1.4; 3.1.7.8;

  3.2.6.1; 2.2.2.7; 2.6.10.5.2.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2021 m. gegužės 7 d.

    Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

sekretoriaujant Nometai Merkevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SRPM Technology“, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Administratorė“, ieškinį atsakovui E. S. dėl 179 974,15 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

     Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė:

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „SRPM Technology“, atstovaujama bankroto administratorės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Administratorė“, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo E. S. 179 974,15 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad:

1.1.        2019 m. kovo 22 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kuria iškėlė bankroto bylą UAB „SRPM Technology“. Įmonės bankroto administratore paskyrė MB „Administratorė“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 24 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą. 

1.2.        Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi, kuria įmonei iškelta bankroto byla, nustatė 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmonės valdymo organams perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Tai yra imperatyvus įpareigojimas, kurį įmonės valdymo organai privalėjo įvykdyti iki 2019 m. birželio 10 d.

1.3.        Įmonė, atstovaujama administratoriaus MB „Administratorė“, (toliau - ieškovas) vadovaudamasi Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatė, jog laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki pat nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2019 m. gegužės 24 d., įmonės vadovas buvo E. S.. Todėl būtent atsakovas turėjo prievolę perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nemokumo administratorius 2019 m. birželio 7 d. išleido įsakymą, kuriame nurodė, kokius dokumentus ir turtą įmonės valdymo organas, t. y. atsakovas, privalo pateikti administratoriui, kurį išsiuntė atsakovui elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini).

1.4.        Minėtu el. paštu administratorius dar ne kartą siuntė atsakovui raginimus dėl visų įmonės dokumentų, įskaitant, bet neapsiribojant finansinės atskaitomybės dokumentų, ir turto perdavimo. Atsakovas į administratoriaus siųstus el. laiškus atsakė, vadinasi jam neabejotinai žinoma, kad jis turi perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą administratoriui. Aplinkybę, jog atsakovui apie pareigą perduoti nemokumo administratoriui įmonės dokumentus ir turtą buvo žinoma, patvirtina ir tai, jog su atsakovu ne kartą buvo bendrauta telefonu. 

1.5.        Atsakovas 2019 m. liepos 8 d. el. paštu atsiuntė dalį įmonės dokumentų, o dar dalį jų perdavė 2019 m. rugpjūčio 16 d. Vis dėlto, nepaisydamas administratoriaus raginimų ir imperatyvios pareigos perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą įmonės bankroto administratoriui, dalies įmonės dokumentų, įskaitant, bet neapsiribojant įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei įsiteisėjimo dienos duomenimis, atsakovas neperdavė. 

1.6.        Įmonės bankroto proceso metu ieškovas nustatė, jog įmonei priklausančiose banko sąskaitose, kurios buvo areštuotos, yra bendras 12 355,19 Eur sumos likutis. Atitinkamai minėtą turtą ieškovas bankroto proceso metu perėmė. Vis dėlto likusio įmonės 2019 m. sausio 28 d. balanse apskaityto įmonės turto atsakovas ieškovui taip ir neperdavė. 

1.7.        Ieškovas Klaipėdos apygardos teismui 2020 m. kovo 2 d. pateikė prašymą skirti atsakovui baudą už imperatyvaus įpareigojimo perduoti nemokumo administratoriui visą įmonės turtą ir dokumentus nevykdymą. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi skyrė atsakovui (buvusiam įmonės vadovui) 0,006 MMA dydžio baudą už pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus kiekvieną nevykdymo dieną. Tačiau net ir skyrus baudą visi įmonės dokumentai ir turtas nemokumo administratoriui perduoti nebuvo.

1.8.        Ieškovas Klaipėdos apygardos teismui 2020 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą apriboti atsakovo teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi apribojo buvusiam įmonės vadovui E. S. teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Net ir apribojus atsakovo teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, buvęs įmonės vadovas į teismo įpareigojimą nereagavo ir įmonės likusio turto bei dokumentų, įskaitant, bet neapsiribojant finansinės atskaitomybės dokumentų sudarytų nutarties dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis, nemokumo administratoriui neperdavė.

1.9.       Vienintelis dokumentas, iš kurio galima nustatyti įmonei priklausantį turtą, yra paskutinis įmonės 2019 m. sausio 28 d. sudarytas ir atsakovo pasirašytas balansas, kuris atsakovo buvo pateiktas įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Vadovaujantis paskutinio atsakovo pasirašyto įmonės balanso, sudaryto 2019 m. sausio 28 d. duomenimis, įmonei priklauso 212 228,00 Eur dydžio vertės turtas, kurį sudaro 37 905,00 Eur dydžio ilgalaikis turtas ir 174 323,00 Eur dydžio trumpalaikis turtas.

1.10.       Kadangi nepaisant visų ieškovo pastangų atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui dienos nėra perdavęs nemokumo administratoriui viso įmonės turto bei dalies įmonės dokumentų, todėl ieškovas mano, kad atsakovas neišsaugojo įmonei priklausančio turto ir visų dokumentų. Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas ir jo kreditoriai patyrė nuostolius, kuriuos sudaro paskutiniame įmonės valdymo organų pasirašytame balanse, atsakovo pateiktame įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, apskaityto turto praradimas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistini nuostoliai, kuriuos sudaro paskutiniame atsakovo pasirašytame įmonės 2019 m. sausio 28 d. balanse apskaityto turto vertė, t. y. 212 228,00 Eur dydžio suma, iš jos atimant po minėto balanso sudarymo debitorių sumokėtos skolos įmonei vertę, t. y. 6 896,66 Eur įmonės banko sąskaitose 2019 m. sausio 28 d. buvusių ir perimtų piniginių lėšų vertę, t. y. 12 355,19 Eur, iš Juridinių asmenų registro išregistruoto debitoriaus skolos vertę, t. y. 7 042,00 Eur, bei debitoriaus UAB „Abastas“ skolos vertę, t. y. 5 960,00 Eur (skolos susidarymo pagrindas nustatytas pagal Klaipėdos apygardos teismo civ. byloje Nr. eB2-694-777/2020 nustatytas aplinkybes). Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 179 974,15 Eur dydžio sumą, t. y. paskutiniame bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateiktame balanse apskaityto ir neperduoto turto vertę.

1.11.       Nurodė, kad už įmonės dokumentus ir turtą materialiai atsakingas yra įmonės vadovas, todėl ir dokumentų bei turto praradimo atveju už tai turi atsakyti jis. Už įmonės veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę, bendrovės dokumentų, turto išsaugojimą ir kitų teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą taip pat yra atsakingas atsakovas, nes būtent atsakovas buvo įmonės vadovas nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki pat bankroto bylos iškėlimo įmonei dienos.

1.12.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje imperatyviai reglamentuota, kad tuo atveju, jeigu įmonės vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar įmonės steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą visiškai. Tam, jog būtų galima taikyti įmonės vadovo ir dalyvio civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas:  neteisėtus veiksmus; atsiradusią žalą; priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. 

1.13.       Kadangi būtent atsakovas, būdamas įmonės vadovu laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki pat bankroto bylos iškėlimo įmonei dienos buvo tiesiogiai atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę, bendrovės dokumentų, turto išsaugojimą ir kitų teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą, o iškėlus įmonei bankroto bylą atsakovo, kaip įmonės vadovo, įgaliojimai baigėsi, todėl pastarasis turėjo ir turi imperatyvią pareigą įmonei priklausantį turtą kartu su visais įmonės dokumentais perduoti administratoriui. 

1.14.       Atsakovas nemokumo administratoriui perdavė tik dalį įmonės dokumentų. Iki šiol nėra perduoti jokie dokumentai, pagrindžiantys debitorinių skolų susidarymo aplinkybes, o būtent: kitos gautinos sumos (balanso suma 4 977,47 Eur) ir atskaitingi asmenys (balanso suma 23 208,20 Eur), t. y. administratoriui nepateiktas detalizuotas debitorių sąrašas, nurodant debitorių pavadinimus, įmonės (asmens) kodus, adresus, skolos sumą, atsiradimo datą ir pagrindą, bei skolą pagrindžiančių dokumentų originalai. Tarp jų UAB „AMVK inžinieriai“ (skola 2 178,00 Eur); UAB „Crag“ (skola 18 343,76 Eur); V. R. (skola 26 222,72 Eur); E. S. (skola 48 788,77 Eur); UAB „Ferti Bio“ (skola 12 511,50 Eur); UAB „Aklota“ (skola 4 420,92 Eur); UAB „VPS“ (skola 250,00 Eur), UAB „Avilura“ (skola 30,18 Eur) skolas pagrindžiančių dokumentų originalai. 

1.15.       Nėra pateiktas įmonės vadovo ir buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens pasirašytas įmonės balansas, sudarytas nutarties iškelti bankroto bylą įmonei įsiteisėjimo dienos duomenimis. Atsakovas, turėdamas pareigą vykdyti tiek ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartyje nurodytą įpareigojimą, turėjo ir turi perduoti išimtinai visus, o ne dalį įmonės dokumentų. 

1.16.       Atsakovas taip pat neperdavė nemokumo administratoriui paskutiniame atsakovo pasirašytame ir įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateiktame įmonės balanse už 2019 m. sausio 1 d. - 2019 m. sausio 28 d. apskaityto, nuosavybes teise priklausančio turto: CITROEN JUMPER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos reg. data 2005 m.; VW CARAVELLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos reg. data 2006 m.; VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos reg. data 2001 m.; ratinis traktorius CAN-AM OUTLANDER MAX 1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priekaba Tiki CP300-L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); juostinės metalo pjovimo staklės; suvirinimo aparatas; kompiuteris Dell su monitoriumi; 335,81 Eur piniginės lėšos (Vadovaujantis įmonės 2019 m. sausio 28 d. balansu, įmonei priklauso 12 691,00 Eur piniginės lėšos. Įmonės bankroto proceso metu administratorius nustatė, jog įmonei priklausančioje „Swedbank“, AB banko sąskaitoje 2019 m. sausio 28 d. buvo 2 200,00 Eur likutis, tuo tarpu AB Šiaulių bankas banko sąskaitoje 10 155,19 Eur. Taigi ieškovas perėmė minėtas pinigines lėšas. Tuo tarpu likusiomis 335,81 Eur piniginėmis lėšomis ieškovas nedisponuoja (12 691,00 Eur - 2 200,00 Eur - 10 155,19 Eur = 335,81 Eur).

1.17.       Aplinkybę, jog įmonei nuosavybės teise priklauso anksčiau išvardintas turtas pagrindžia tiek VĮ Regitra, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys, tiek įmonės bankroto byloje atsakovo pateikti dokumentai bei jo patvirtinimas, jog šis disponuoja įmonei priklausančiomis transporto priemonėmis. 

1.18.       Atsakovas, neperduodamas visų įmonės dokumentų ir turto administratoriui, pažeidė pareigą išsaugoti įmonei priklausantį turtą ir dokumentus bei juos perduoti administratoriui, veikė nesilaikydamas įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, pažeisdamas įmonės bei jos kreditorių interesus. Tokie atsakovo neteisėti veiksmai, neišsaugojant ir neperduodant įmonės dokumentų ir turto administratoriui vertintini kaip prieštaraujantys rūpestingo, sąžiningo, atidaus ir kvalifikuoto vadovo elgesio standartams, taip pat pažeidžiantys ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte (analogiška nuostata įtvirtinta JANĮ 56 straipsnio 1, 2 dalyse), bei Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartyje nustatytą imperatyvų įpareigojimą.

1.19.       Jeigu atsakovas, būtų užtikrinęs skaidrų, tinkamą dokumentų ir turto perdavimą įmonės nemokumo administratoriui, ieškovo kreditoriai nebūtų patyrę žalos, nes realizavus paskutiniame atsakovo pasirašytame įmonės balanse apskaitytą 179 974,15 Eur dydžio vertės turtą, būtų visiškai padengti ieškovo kreditorių 179 974,15 Eur dydžio finansiniai reikalavimai. Atsakovui neperdavus visų įmonės dokumentų bei turto, nepagrįstai buvo eliminuota kreditorių galimybė atgauti visišką savo finansinio reikalavimo patenkinimą, ir dėl to įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalos. 

1.20.       Ieškovas yra įsitikinęs, kad egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, t. y. atsakovui perdavus visus įmonės dokumentus ir turtą, ieškovo kreditoriai nebūtų patyrę nuostolių, nes realizavus įmonei priklausantį turtą, būtų buvę visiškai padengti kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje (faktinis priežastinis ryšys). Atsakovas, būdamas įmonės vadovas, kuriam taikomi didesni atidumo, protingumo bei rūpestingumo reikalavimai, privalėjo numatyti, kad neišsaugojęs ir neperdavęs visų įmonės dokumentų bei turto, ieškovo kreditoriams padarys nuostolių. Nepaisydamas to, atsakovas perdavė tik dalį įmonės dokumentų ir neperdavė įmonei priklausančio turto.

2.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė L. S. visiškai palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus ir prašė juos tenkinti. 

3.       Atsakovas E. S. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Jam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsakovas 2021-11-30 el. paštu pateikė teismui prašymą „Dėl procesinio termino pratęsimo ir parengiamojo posėdžio atidėjimo“, tačiau atsiliepimo į ieškinį taip ir nepateikė. Dalyvaudamas teismo posėdyje vykusiame 2021-01-12 atsakovas nurodė, kad bet kada yra pasiruošęs perduoti turtą. Reaguojant į tokį atsakovo pageidavimą, 2021-01-12 teismo posėdžio metu jam nustatė terminą raštu pateikti nemokumo administratoriui visą informaciją apie perduodamo turto buvimo vietą ir nurodyti kaip nemokumo administratoriui bus perduodamas turtas bei įpareigojo rašto kopiją pateikti teismui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

      Ieškinys tenkintinas visiškai.

4.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 22 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kuria iškėlė bankroto bylą UAB „SRPM Technology“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 24 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą. Įmonės bankroto administratore paskirta MB „Administratorė“. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi pripažino UAB „SRPM Technology“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtino UAB „SRPM Technology“ kreditorių finansinius reikalavimus 62 817,13 Eur sumai. VĮ Registrų centro išrašo su istorija duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki pat nutarties dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2019 m. gegužės 24 d., UAB „SRPM Technology“ vadovu buvo atsakovas E. S..

5.       Anksčiau aptarti duomenys patvirtina, jog Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarčiai, kuria įmonei iškelta bankroto byla, įsiteisėjus 2019 m. gegužės 24 d., bei minėta nutartimi esant nustatytam 15 dienų terminui įmonės valdymo organams perduoti administratoriui visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, šį imperatyvų įpareigojimą įmonės vadovas E. S. privalėjo įvykdyti iki 2019 m. birželio 10 d., tačiau duomenų, kad įmonės buvęs direktorius tinkamai įvykdė visus šiuos įpareigojimo byloje nėra. Pagal į bylą pateikto UAB „SRPM Technology“ paskutinio įmonės balanso, sudaryto ir atsakovo pasirašyto 2019 m. sausio 28 d., duomenis matyti, kad įmonei priklauso 212 228,00 Eur dydžio vertės turtas, kurį sudaro 37 905,00 Eur dydžio ilgalaikis turtas ir 174 323,00 Eur dydžio trumpalaikis turtas.

6.       Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovės 2019 m. sausio 28 d. balanse yra užfiksuota tiksli paties atsakovo nurodyta įmonės turto vertės suma - 212 228,00 Eur. VĮ Registrų centro išrašo su istorija duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. įmonės vadovu buvo E. S., kuris nuo 2015-04-30 taip pat yra ir vienintelis UAB „SRPM Technology“ akcininkas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, 179 974,15 Eur dydžio sumą, kuri gaunama iš 2019 m. sausio 28 d. balanse nurodytos 212 228,00 Eur turto vertės sumos atėmus 6 896,66 Eur debitorių sumokėtos skolos įmonei vertę, įmonės banko sąskaitose 2019 m. sausio 28 d. buvusių ir perimtų 12 355,19 Eur piniginių lėšų vertę, iš Juridinių asmenų registro išregistruoto debitoriaus 7 042,00 Eur skolos vertę, bei debitoriaus UAB „Abastas“ 5 960,00 Eur skolos vertę. Taigi akivaizdu, jog ieškovo prašoma iš atsakovo priteisti 179 974,15 Eur dydžio suma pagrįsta paskutiniame bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateiktame balanse apskaityto ir neperduoto turto vertą, iš jos atėmus nurodytas atgautas sumas. 

7.       Žalos sąvoka apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, samprata apibrėžta CK 6.248 straipsnio 3 dalyje - laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Civilinei atsakomybei kilti pakanka ir netiesioginio priežastinio ryšio, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2012). 

8.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą analizuoti juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimai. Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Vadovas privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų bei nesupriešinti įmonės ir visuomenės interesų. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011).

9.       Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte (galiojusio bankroto bylos iškėlimo metu), numatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Šiuo atveju byloje nustatyta, jog UAB „SRPM Technology“ balanso duomenys paskutinį kartą pateikti 2019 m. sausio 28 d. Jame nurodytas 212 228,00 Eur dydžio vertės įmonės turtas, kurį ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-01-28 sudaro 37 905,00 Eur dydžio ilgalaikis turtas ir 174 323,00 Eur dydžio trumpalaikis turtas. Iš į bylą pateiktų VĮ Registrų centras išrašų matyti, kad UAB „SRPM Technology“ balanso duomenis reguliariai kiekvienais metais teikė nuo 2011 metų, o tai leidžia spręsti, kad įmonės finansinė situacija vadovo buvo stebima ir jam žinoma. Iš to kas anksčiau aptarta spręstina, kad visas įmonės turtas buvo apskaitytas ir 2019-01-28, nes buvęs įmonės vadovas atitinkamo turinio balansą pasirašė. Tuo tarpu po dviejų mėnesių Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 22 d. priimdamas nutartį iškelti įmonei bankroto bylą konstatavo, jog faktiškai UAB „SRPM Technology“ realus turtas sudaro tik apie 12 000 Eur sumą, todėl įmonė yra nemoki (2019-03-22 nutarties 20 p.). Taigi, nors 2019 m. sausio 28 d. balanse už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-01-28 yra nurodyta 212 228,00 Eur vertės turto suma, teismas mintoje 2019 m. kovo 22 d. nutartyje konstatavo, jog atsakovė neįrodė balanse nurodyto materialaus turto realaus egzistavimo bei jo vertės, dėl to atsakovės realaus turto vertė buvo mažinama iki minėtos 12 000 Eur sumos. Iš 2019 m. kovo 22 d. teismo nutarties taip pat akivaizdu, kad atsakovas E. S. juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė ieškovės finansinės atskaitomybės už 2017 m. ir už 2018 m. metus, tačiau aktualiausiu laikytas ir vertintas 2019 m. sausio 28 d. balansas bei jo duomenys. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 2 p. bei 10 p. nuostatas, būtent bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Darytina išvada, kad anksčiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad jau 2019-01-28 ieškovei priklausiusio turto nepakako skolinių įsipareigojimų kreditoriams įvykdymui, o tai suponuoja pagrįstą išvadą, kad ieškovės 2019-01-28 balanse nurodytas turtas atsakovo vadovavimo ieškovei laikotarpiu galimai buvo išvaistytas ir/ar pasisavintas taip, inter alia, pažeidžiant bendrąsias įmonės valdymo organo pareigas juridiniam asmeniui, kurios numatytos CK 2.87 str.

10.       2019 m. sausio 28 d. balanse yra užfiksuota tiksli paties atsakovo nurodyta įmonės turto vertės suma - 212 228,00 Eur. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, 179 974,15 Eur dydžio sumą, kuri, kaip minėta, gaunama iš 2019 m. sausio 28 d. balanse nurodytos 212 228,00 Eur turto vertės sumos atėmus 6 896,66 Eur debitorių sumokėtos skolos įmonei vertę, įmonės banko sąskaitose 2019 m. sausio 28 d. buvusių ir perimtų 12 355,19 Eur piniginių lėšų vertę, iš Juridinių asmenų registro išregistruoto debitoriaus 7 042,00 Eur skolos vertę, bei debitoriaus UAB „Abastas“ 5 960,00 Eur skolos vertę. Duomenų, kad 179 974,15 Eur vertės turtas, pinigai būtų perduoti UAB „SRPM Technology“ nemokumo administratoriui, byloje nėra.

11.       Be to kas aptarta anksčiau, teismas taip pat turi omenyje, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi skyrė atsakovui (buvusiam įmonės vadovui) 0,006 MMA dydžio baudą už pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus kiekvieną nevykdymo dieną. Šia nutartimi teismas konstatavo, kad E. S. vengia vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus bei administratorės įsakymus ir bankroto administratoriui perdavė tik dalį dokumentų ir turto. Pažymėjo, kad jei buvęs vadovas dėl kokių nors priežasčių įpareigojimo vykdyti negali, būdamas atsakingas, kito asmens nepaskyrė. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi apribojo buvusiam įmonės vadovui E. S. teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Pastarojoje nutartyje teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas, turėdamas pareigą vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartyje, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte bei JANĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvų įpareigojimą perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir visus dokumentus, šios pareigos iki 2020 m. gegužės 29 d. nutarties priėmimo dienos neįvykdė.

12.       Teismui akivaizdu, kad ir skyrus baudą buvusiam įmonės vadovui E. S., ir apribojus teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, visi įmonės dokumentai ir turtas nemokumo administratoriui perduoti taip ir nebuvo. Tai įrodo, jog buvęs įmonės vadovas nei į vieną teismo įpareigojimą nereagavo, jo atsakomybėje esančių veiksmų nesiėmė, pareigų nevykdė, bet priešinai, elgėsi nerūpestingai, neatidžiai ir neapdairiai bei demonstravo atsainumą. 

13.       Teismui akivaizdu, kad paskutinis įmonės vadovas E. S. ieškovės bankroto administratoriui neperdavė ieškovės visų dokumentų ir turto pagal balansą, sudarytą ieškovės bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis, todėl darytina išvada, kad atsakovas E. S., kaip buvęs ieškovės vadovas, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p., bei JANĮ 56 str. 1 d., expressis verbis nustatytą pareigą.

14.       Be to, kas aptarta anksčiau, taip pat turėtina omenyje, kad teismas, posėdžio, įvykusio 2021 m. sausio 12 d., metu atsakovą E. S. dar kartą protokoline nutartimi įpareigojo per 10 d. informuoti ieškovą apie BUAB „SRPM Technology“ priklausančio, tačiau administratoriui neperduoto turto buvimo vietą, bei organizuoti pastarojo operatyvų perdavimą ieškovui. Tačiau iš administratoriaus 2021-03-18 teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų bei susirašinėjimo duomenų (priedų turinio) tapo akivaizdu, kad atsakovas el. paštu 2021 m. sausio 18 d. nurodė ieškovui transporto priemonių, staklių ir kompiuterinės technikos buvimo vietos adresus (Nr. DOK-4094). Atsakovas administratoriui rašė, jog BUAB „SRPM Technology“ turtas, būtent transporto priemonės, randasi adresu (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje. Nurodė, kad dokumentai randasi transporto priemonėse, o raktus perduos kontaktinis asmuo. Nurodė, kad staklės randasi adresu (duomenys neskelbtini). Kompiuterinė technika perkelta į (duomenys neskelbtini).

15.       Ieškovas į gautą iš atsakovo informaciją teismui raštu paaiškino, kad atsižvelgdamas į nurodytą bei siekdamas įvertinti, kokių žmogiškųjų išteklių ir technikos reikės perimant turtą, 2021 m. sausio 21 d. el. paštu kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti turto nuotraukas bei detalų turto sąrašą ir dokumentus. Atsakovas 2021 m. vasario 1 d. jį informavo, jog pateiks turto nuotraukas. Nesulaukdamas prašomų turto nuotraukų bei detalaus turto sąrašo ir dokumentų, administratorius pakartotinai 2021 m. vasario 1 d. el. paštu paragino atsakovą pastaruosius pateikti. Atsakovas į ieškovo pakartotinį prašymą nereagavo, jokių nuotraukų bei turto sąrašo ir dokumentų nepateikė. Ieškovas pakartotinai 2021 m. vasario 8 d. ir 2021 m. vasario 22 d. dar kartą kreipėsi su prašymais į atsakovą, kad šis pateiktų turto nuotraukas bei sąrašą. Atsakovas 2021 m. kovo 1 d. atsiuntė trijų transporto priemonių nuotraukas, išimtinai nurodydamas jų buvimo adresą, tačiau nei turto sąrašo, nei kompiuterinės technikos, nei staklių, nei kito turto nuotraukų ir sąrašo bei dokumentų nepateikė. Ieškovas 2021 m. kovo 2 d. el. paštu kreipėsi į atsakovą su prašymu reg. paštu atsiųsti transporto priemonių raktelius ir dokumentus bei dar kartą pateikti kito neperduoto turto nuotraukas bei perduodamo turto ir dokumentų sąrašą, tačiau joks įmonei priklausantis turtas administratoriui nebuvo perduotas.

16.       CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. 

17.       Įmonės vadovui keliami itin aukšti kvalifikacijos, lojalumo įmonės veiklai, atsakomybės reikalavimai, vadovas privalo rūpintis išimtinai įmonės interesais, veikti apdairiai, rūpestingai, sąžiningai (CK 2.87 straipsnis). Tokia vadovo teisinė padėtis bei jam keliami reikalavimai pateisinami būtent vadovui suteikiamais plačiais įgaliojimais veikti bendrovės vardu. 

18.       CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Kaip jau minėta, juridinio asmens vadovas yra saistomos lojalumo pareigos; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus darytina išvada, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, netinkamai vykdė savo pareigas ieškovei, neįvykdė jam įstatymų ir teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų. Ieškovės patirtą žalą sudaro neperduotų turto ir piniginių ekvivalentų suma, iš kurios įmonė bankroto procese būtų galėjusi tenkinti kreditorių reikalavimas. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad įmonės vadovas, kaip buvęs bankrutuojančios įmonės vadovas, teisės aktų nuostatomis įpareigotas veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens, juridinio asmens organų narių, kitų asmenų atžvilgiu, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja juridinio asmens, kreditorių interesams, šių reikalavimų nevykdė, ir tokie jo veiksmai lėmė žalos įmonei padarymą. Taigi atsakovas pažeidė taip pat ir įmonės kreditorių teises bei teisėtus interesus. Tarp netinkamo pareigų vykdymo ir ieškovei atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, nes akivaizdu, jog dėl to, kad nebuvo perduotas įmonės balanse nurodytas turtas, t. y. materialusis ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, kitas turtas, apribotos įmonės galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus bankroto proceso metu. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas kaltės prezumpcijos nepaneigė, todėl spręstina, kad egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Nustačius visas deliktines atsakomybės sąlygas, atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei žalą, atsiradusią dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246 - 6.249 straipsniai).

19.       Sprendžiant dėl ieškinio tenkinimo taip pat turėtina omenyje tai, kad atsakovui įteikus ieškinį pastarasis tampa aktyvus ir privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jo reikalavimai ar atsikirtimai (LR CPK 7 str.). Tuo tarpu atsakovas E. S. atsiliepimo į BUAB „SRPM Technology“ ieškinį neteikė, į teismo posėdį neatvyko. Nors 2021-01-12 vykusio teismo posėdžio metu teismui paaiškino, kad visas įmonės turtas yra ir jis pasirengęs jį perduoti jeigu tik administratorius jį pasiimtų, tačiau teismo posėdį tuo tikslu atidėjus ir sudarius galimybes turtą perduoti, turto nemokumo administratoriui taip ir neperdavė, į teismo posėdį nebeatvyko (telekomunikacinių priemonių būdu neprisijungė), priežasčių nenurodė, jokių paaiškinimų ir savo pozicijos dėl ieškinio teismui nebeteikė. Esant anksčiau aptartoms nustatytoms aplinkybėms spręstina, kad lieka nepaneigta galimybė, jog įmonės turtas yra iššvaistytas, o tai patvirtina žalos įmonei padarymo faktą, už kurią atsakingas buvęs įmonės vadovas.

20.       CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

21.       Nustačius visas deliktines atsakomybės sąlygas, atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei žalą, atsiradusią dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 179 974,15 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistinos 179 974,15 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma – 2 325 Eur, tenkinus ieškinį, valstybei iš priteistina atsakovo (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.).

23.       Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti.

Ieškovei bankrutavusiai uždarajai bendrovei „SRPM Technology“, įmonės juridinio asmens kodas 302618607, iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas Birutės g. 22-36, Klaipėda, priteisti 179 974,15 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus, 15 centų) žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 179 974,15 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 2 325 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

2020 m. lapkričio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus nutartimi atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. E. S. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą 179 974,15 Eur sumai, palikti galioti iki visiško sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                    Raimonda Andrulienė