Administracinė byla Nr. eAS-334-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03371-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Neries regioninio parko direkcijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintais skundais, prašydamas įpareigoti atsakovą išnagrinėti klausimą dėl prieplaukos įrengimo saugomoje teritorijoje teisėtumo ir išsamiai atsakyti pareiškėjui, panaikinti Neries regioninio parko direkcijos 2017 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. V3-285-(5.6) išnagrinėjant pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. pranešimą iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-572-281/2018 pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Neries regioninio parko direkcijos 2017 m. rugsėjo 5 d. raštą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundą savo kompetencijos ribose.

Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti 72 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Neries regioninio parko direkcija atsiliepimo į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 Eur žyminio mokesčio administracinėje byloje Nr. eI-572-281/2018 atlyginimo, likusios pareiškėjo prašymo dalies dėl advokato pagalbos išlaidų atlyginimo netenkino.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog su advokate S. B. būtų pasirašęs atstovavimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad visus procesinius dokumentus nuo pat skundo padavimo teikė pats pareiškėjas, jis pats elektroniniu parašu tvirtino teikiamus dokumentus teismui, byloje nėra nei vieno dokumento, kurį būtų parengusi ar pasirašiusi pareiškėjo nurodoma atstovė S. B..

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė atstovavimo sutarties, kuri patvirtintų, jog pareiškėjas naudojosi mokama advokato teisine pagalba, o pateiktas pinigų priėmimo kvitas negali būti laikomas atstovavimą pareiškėjui ir patirtas išlaidas patvirtinančiu įrodymus, atmetė pareiškėjo prašymą priteisti 70 Eur bylinėjimosi išlaidas kaip nepagrįstą.

Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 Eur žyminio mokesčio už skundo pirmosios instancijos teismui pateikimą.

III.

Pareiškėjas G. B. atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties dalį, kuria buvo netenkintas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, ir pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai priteisiant iš atsakovo 70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas pažymi, kad advokato teisinės paslaugos, už kurias proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, nėra tik atstovavimas proceso šaliai teisme.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pinigų priėmimo kvitas laikomas atstovavimą pareiškėjui patvirtinančiu įrodymu. Pareiškėjas teismui pateikė pareiškėjo ir advokato pasirašytą 2018 m. vasario  5 d. pinigų priėmimo kvitą, kuriame yra aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas sumokėjo 70 Eur už advokato pagalbą būtent išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-572-281/2018, taigi advokato išrašytas formalus dokumentas, pasirašytas ne tik pareiškėjo, bet ir paties advokato, neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas realiai patyrė nurodytas išlaidas.

Pareiškėjo teigimu, reikalaudamas atlyginti patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, jis neturėjo pareigos įrodinėti, kad buvo sudaręs su advokatu būtent atstovavimo sutartį. Advokato atstovavimas byloje yra nereikšminga aplinkybė, pareiškėjo noru jam pačiam vedant bylą ir teikiant procesinius dokumentus teismui. Pažymi, kad pareiškėjas yra nuo 2017 m. vasario 11 d. sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokatu, sutarties numeris, sutampantis su data, buvo nurodytas teismui pateiktame pinigų priėmimo kvite. Pagal Teisinių paslaugų sutarties 2.3-2.4 punktus advokatas yra įgaliotas atstovauti pareiškėjui.

Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad jo prašomos atlyginti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija rekomenduojamo priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Pareiškėjo teigimu, jis neprivalo įrodinėti savo išlaidų advokato pagalbai pagrįstumą teikdamas teismui detalizuotą advokato užmokesčio apskaičiavimo pažymą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 6 p.). Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu papildomai teikia Teisinių paslaugų sutarties ir sąskaitos už teisines paslaugas kopijas.

Atsakovas Neries regioninio parko direkcija atsiliepime nesutiko su pareiškėjo atskiruoju skundu, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atsakovų atskiruosius skundus dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti atstovavimo išlaidas dėl nepateiktos atstovavimo sutarties, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-572-281/2018 pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Neries regioninio parko direkcijos 2017 m. rugsėjo 5 d. raštą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundą savo kompetencijos ribose. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti 72 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 2 Eur žyminis mokestis ir 70 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos. Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 17 d. nutarties dalimi teismas netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti 70 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, konstatuodamas, jog pareiškėjas nepateikė atstovavimo sutarties, kuri patvirtintų, jog pareiškėjas naudojosi mokama advokato teisine pagalba.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. <...> Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–375/2008). Pastebėtina, jog teisinis atstovavimas byloje pasireiškia ne tik atstovo dalyvavimu teismo posėdyje, tačiau taip pat ir kitų teisinių paslaugų teikimu, pavyzdžiui, tokių kaip skundo ar atsiliepimo į skundą surašymas, kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimas.; 2012 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-388/2012).

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį; šių sutarčių apskaita tvarkoma ir jos saugomos advokato darbo vietoje ar advokatų profesinės bendrijos buveinėje. Šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog, jeigu pateikiamas sutarties išrašas, jame turi būti nurodyta: advokato vardas, pavardė (1 punktas); šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje ar 27 straipsnio 2 dalyje nurodytas pavadinimas ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas (2 punktas); sutarties dėl teisinių paslaugų ir sutarties išrašo data (3 punktas); kokie įgaliojimai suteikti, nurodytas ginamas ar atstovaujamas asmuo (4 punktas); advokato parašas (5 punktas). Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį.

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, jog advokato ir kliento teisiniai santykiai yra grindžiami tam tikrais dokumentais, iš jų ir sutartimi dėl teisinių paslaugų teikimo. Pažymėtina, kad vadovaujantis sutartimi dėl teisinių paslaugų teikimo, galima nustatyti, kokias teisines paslaugas advokatas buvo įgaliotas teikti klientui bei už kokias teisines paslaugas vėliau klientas sumokėjo šalių sutartą užmokestį.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstumo, pažymėjo, jog visus procesinius dokumentus nuo pat skundo padavimo teikė pats pareiškėjas, jis pats elektroniniu parašu tvirtino teikiamus dokumentus teismui, byloje nėra nei vieno dokumento, kurį būtų parengusi ar pasirašiusi pareiškėjo nurodoma atstovė S. B..

Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016; 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-214-525/2018).

Pareiškėjas patirtas 70 Eur teisinės pagalbos išlaidas prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas grindė pinigų, sumokėtų advokatei S. B., 2018 m. vasario 5 d. priėmimo kvitu Nr. 0999102, kuriame nors ir nėra nurodyta, kokios sutarties ar sutarimo pagrindu sumokėti 70 Eur, tačiau nurodyta už ką konkrečiai yra sumokėta – t. y. administracinėje byloje Nr. eI-572-281/2018. Taigi teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas kartu su prašymu pirmosios instancijos teismui nepateikė Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje, 49 straipsnio 1 dalyje numatytų privalomų pateikti dokumentų, t. y. sutarties dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašo, atstovavimo sutarties ar orderio. Tačiau pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2017 m. vasario 11 d. Teisinių paslaugų sutarties nuorašą ir sąskaitą faktūrą, todėl esant šiems įrodymams, apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, kad advokatė S. B. realiai nesuteikė atstovavimo paslaugų pareiškėjui administracinėje byloje Nr. eI-572-281/2018. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateikta 2018 m. kovo 27 d. sąskaita pagrindžia jam advokatės suteiktų teisinių paslaugų pobūdį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo papildomai pateiktų minėtų dokumentų pagrindu galima daryti išvadą, jog advokatė S. Brencienė pareiškėjui teikė teisines paslaugas būtent šioje administracinėje byloje, t. y. sąskaitą už teisines paslaugas (už konsultaciją, skundo ir kitų procesinių dokumentų parengimą) išrašė ir pinigus gavo būtent administracinėje byloje Nr. eI-572-281/2018.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus argumentus ir faktines aplinkybes, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui 70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl skundžiama nutartis dalyje, kurioje netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti 70 Eur bylinėjimosi išlaidų, keistina ir priteistina pareiškėjui G. B. iš atsakovo Neries regioninio parko direkcijos 70 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 154 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties dalį, kurioje netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti 70 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir priteisti pareiškėjui G. B. iš atsakovo Neries regioninio parko direkcijos 70 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Stasys Gagys

                                                                      Gintaras Kryževičius

                                                                                                Ramutė Ruškytė