Civilinė byla Nr. e2A-777-516/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00050-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.2;

 (S)

3.3.1.20

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-202-577/2022 pagal ieškovių bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Egerijos projektai“ ieškinį atsakovui S. Š. dėl varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys antstolis R. V., V. D. (V. D.), Vivona Estonia OU.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovės bankrutavusi tikroji ūkinė bendrija (toliau – BTŪB) „Energija“ ir uždaroji akcinė bendrovė  (toliau – UAB) „Egerijos projektai“ (pradinis ieškovas V. B. (V. B.)) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. Š., kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) 2017 m. birželio 27 d. varžytynių aktus, kuriais: 7,77 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas Nr. 1), 11,61 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas Nr. 2), esantys (duomenys neskelbtini), ir 3,66 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas Nr. 3), esantis (duomenys neskelbtini) (bendrai – sklypai), buvo perleisti atsakovui S. Š., ir taikyti restituciją, V. D. (V. D.) ir ieškovei UAB „Egerijos projektai“ priteisiant po 1/2 dalį sklypo Nr. 1, sklypo Nr. 2 ir sklypo Nr. 3, o atsakovui S. Š. priteisiant iš ieškovės BTŪB „Energija“ už sklypus sumokėtą 41 036 Eur sumą; 2) priteisti iš atsakovo ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pradiniam ieškovui V. B. 2019 m. gegužės 3 d. mirus, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. rezoliucija į bylos nagrinėjimą bendraieške buvo įtraukta UAB „Egerijos projektai“ (mirusiojo ieškovo teisių perėmėja).

3.       Ieškovė BTŪB „Energija“ paaiškino, kad ieškovei BTŪB „Energija“ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ paskirta bankroto administratore. Ieškovės bankroto administratorė, Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto pagrindu tikrindama ir vertindama ieškovės sudarytus sandorius bei turimus dokumentus, nustatė, kad prieš pat ieškovės bankrotą galimai vykdant išieškojimą pagal ieškovės prievoles antstolio R. V. vykdytose turto varžytynėse buvo parduoti trys ieškovės buvusiam vadovui (nariui) V. D. ir kitam asmeniui V. B. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo bankroto administratorei tapo žinoma, kad 2016 m. birželio 27 d. pardavimo iš varžytynių aktais (toliau – ir varžytynių aktai) už ieškovės prievoles pagal įstatymą atsakingam bendrijos nariui V. D. bei kitam asmeniui V. B. asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausę trys žemės sklypai buvo parduoti pirkėjui S. Š..

4.       Apžiūrėjus žemės sklypus viešai prieinamose ortofoto nuotraukose bankroto administratorė nustatė, kad minėtuose žemės sklypuose yra įrengta didelio ploto tvenkinių inžinerinė sistema, o susipažinus su vykdomąja byla, paaiškėjo, jog antstolio R. V. vykdytose varžytynėse atsakovui S. Š. sklypas Nr. 1 parduotas už 16 710 Eur, sklypas Nr. 2 – už 15 637 Eur, sklypas Nr. 3 – už 8 689 Eur. Vadovaujantis Ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, trečiasis asmuo V. D. yra ieškovės narys, kuris už bendrijos prievoles atsako visu turtu, o V. B. nuosavybės teise priklausiusi 1/2 dalis sklypų buvo įkeisti hipoteka užtikrinant ieškovės prievoles, todėl į juos buvo nukreiptas išieškojimas toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje buvo išieškoma išieškojimas pagal ieškovės prievoles.

5.       Bankroto administratorė iš šių sklypų bendrasavininkio V. B. gavo 2007 m. sausio 2 d. rangos sutarties bei 2007 m. sausio 2 d. lokalinės sąmatos kopijas, iš kurių matyti, kad iki bankroto ginčo sklypuose buvo įrengti 10 tvenkinių (kūdrų) net už 508 989 Lt (147 413,40 Eur) (neįskaitant projektavimo, suderinimo darbų kainos). Tuo tarpu iš antstolio pateiktos informacijos matyti, kad vykdant išieškojimą: a) sklypų rinkos kainos vertinimai buvo pateikti išieškotojo, jie buvo atlikti 2011 m.; b) antstoliui nėra žinoma, ar vertinant žemės sklypus, buvo įvertinti juose esantys tvenkiniai, kadangi sklypų pardavimo kaina buvo nustatyta pagal išieškotojo pasiūlytas vertes; c) antstolis fiziškai nevyko apžiūrėti žemės sklypų, o rėmėsi pateikta nurodyto turto rinkos kainos vertinimo ataskaita ir išieškotojo pasiūlytomis vertėmis; d) žemės sklypus iš varžytynių įsigijęs asmuo S. Š. turėjo žinoti visas žemės sklypų charakteristikas, kadangi minėjo, jog buvo nuvykęs į vietą apžiūrėti žemės sklypų, ir komunikavo su skolininku; e) varžytynių skelbime (jų aprašyme) nebuvo pateiktos nuotraukos, iš kurių matytųsi, kad dalį žemės sklypų užima tvenkiniai. Šie duomenys sudarė pagrindą išvadai, kad ginčo turtas prieš pat ieškovės bankrotą buvo perleistas už visiškai neprotingą, žymiai mažesnę nei reali jo rinkos vertė kainą, neįvertinant ar net nežinant, jog žemės sklypuose atlikti vertingi pagerinimai – iškasti tvenkiniai.

6.       Ieškovės atstovės įsitikinimu, iš varžytynių turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta, turto pardavimas už žymiai mažesnę kainą nei reali jo rinkos vertė pažeidė bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 602 straipsnio 6 ir 7 punktų pagrindu prašė pripažinti varžytynių aktus negaliojančiais, taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8.       Iš vykdomojoje byloje esančios UAB „Ober-Haus“ Turto vertės nustatymo pažymos Nr. 1013 TVP-2011 ALA VHAN teismas nustatė, kad ginčo sklypo vertinimas, kuriuo buvo remiamasi vykdymo metu, atliktas 2011 m. rugpjūčio 19 d., turto vertinimo metodas – lyginamosios vertės metodas, trumpame vertinamo turto aprašyme, priešingai nei teigė ieškovė, buvo aiškiai nurodyta, kad žemės sklypuose yra iškasti tvenkiniai (leidimai nepateikti), tarp 7,77 ha ir 11,61 ha žemės sklypų teka Rudaminos upė. Ataskaitos duomenimis, visų sklypų rinkos vertė 2011 m. rugpjūčio mėn. buvo 220 000 Lt (63 716, 40 Eur), likvidacinė vertė – 154 000 Lt.

9.       UAB „ideArt“ parengtoje Nekilnojamojo turto retrospektyvinio vertinimo ataskaitoje ginčo žemės sklypų vertė 2016 m. birželio 2 d. datai nurodyta – 56 100 Eur. V. G. atliktoje Nekilnojamojo turto retrospektyvinėje rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitoje ginčo žemės sklypų vertė 2016 m. birželio 27 d. datai nurodyta – 163 500 Eur. Kadangi pateiktose ataskaitose ginčo žemės sklypų vertė skyrėsi, teismas paskyrė byloje ekspertizę.

10.       Atlikusi ekspertizę, ekspertė D. A. ekspertizės akte nustatė ginčo sklypų kainą – 40 500,60 Eur. Teismas nurodė nenustatęs jokio objektyvaus pagrindo nesivadovauti ekspertės akte padarytomis išvadomis: ekspertės išvados buvo nuoseklios, neprieštaringos, pagrįstos tyrimo duomenimis. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovės atstovas kėlė klausimą dėl ekspertizės akte nurodyto iškastų kūdrų ploto neatitikimo, lyginamųjų pavyzdžių ir teigė, jog, anot jo, tikslinga vadovautis matininko V. K. nurodytais kūdrų plotais, tačiau teismas, įvertinęs tiek ekspertizės akte nurodytus duomenis dėl matininko V. K. atliktų matavimų, UAB „Matavimai“ matavimais realiu laiku, tiek ekspertės išsamius paaiškinimus, duotus bylos nagrinėjimo metu apie pasirinktą kūdrų plotų skaičiavimo pagrindą, lyginamuosius pavyzdžius, ieškovės atstovo pastebėjimus atmetė kaip deklaratyvius. Taip pat teismas atmetė kaip neįrodytus ir ieškovės argumentus, kad varžytynėse parduoti žemės sklypai ribojasi su suprojektuotu aplinkkeliu, žemės sklypai gali būti panaudoti vienbučių, dvibučių statybai ar kitokiam nekilnojamojo turto vystymui, ir neva dėl to turėjo būti vertinamos būsimos sklypų panaudojimo ateityje galimybės bei vertinamas turtas turėjo būti lyginamas su turtu, esančiu šalia ežerų. Teismo vertinimu, tokios, ieškovės nurodytos, būsimos aplinkybės vertintinos kaip prielaidos, neturinčios įtakos sprendžiant dėl parduoto iš varžytynių ginčo turto vertės pagrįstumo.

11.       Teismas pažymėjo, kad ekspertė ekspertizės akto išvadose ne kartą akcentavo, jog vertinant turtą yra keliamas reikalavimas kaip pagrindą naudoti Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko (toliau – ir NTR CDB) išrašuose, taip pat ir galiojančiose kadastrinių matavimų bylose esančius duomenis apie vertinamą nekilnojamąjį turtą. 

12.       Remdamasi nurodytais reikalavimais ekspertė ir bylos nagrinėjimo metu pažymėjo, kad nesant galiojančiuose NTR CDB išrašuose įregistruotų trijuose žemės sklypuose iškastų dešimties kūdrų, kurių bendras plotas sudaro beveik 18 proc. viso žemės sklypų masyvo ploto, žemė išskirtinai yra vertinama naudojant tik lyginamąjį metodą, o vertinant žemę, žemės sklypuose esantys vandens telkiniai ir vandens inžinerinės sistemos nėra atskirai vertinami, šio turto vertė „telpa“ į bendrą nustatytą žemės sklypo vertę.

13.       Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog žemės sklypų paskirtis, atsižvelgiant į jų dislokaciją, apskritai gali būti pakeista. Teismas taip pat nurodė neturįs pagrindo išvadai, kad nagrinėjamo ginčo kontekste iškastos kūdros žemės ūkio paskirties žemės sklypuose gali būti vertinamos kaip žemės ūkio paskirties sklypų „pagerinimas“, o apskaičiuotos kūdrų kaip hidrotechnikos statinių atkuriamųjų kaštų vertės galinčios turėti įtakos sklypų vertės padidėjimui.

14.       Pagal UAB „Ober-haus“ atliktą turto vertinimą sklypų kaina parduodant antrose varžytynėse būtų 38 229, 60 Eur, pagal ekspertės D. A. ekspertizės akte nustatytas ginčo turto vertes ginčo sklypų kaina – 40 500, 60 Eur. Faktiškai ginčo turtas buvo parduotas už 41 036 Eur, t. y. už didesnę nei ekspertės nustatyta ginčo objektų vertė. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas priėjo išvados, kad ginčo sklypai iš varžytynių buvo parduoti nepažeidžiant CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. už jų rinkos vertę atitinkančią kainą.

15.       Teismas atkreipė dėmesį, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso ir nuo kitų įvairių kriterijų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse jų dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą.

16.       Nei išieškotojas, nei skolininkai varžytynių procedūrų (turto vertės, eigos ar pan.) neskundė. Byloje teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti dėl skolininkų ir turto įgijėjo sąsajų, galimos „turto išvedimo“ schemos ar pan. V. D. pasyvus elgesys vykusio priverstinio turto realizavimo metu, teismo vertinimu, paneigė ieškovės poziciją dėl neva jo siekio „išvesti“ turtą prieš bankrotą.

17.       Remdamasis vykdomosios bylos duomenimis teismas nustatė, kad esančiuose išrašuose iš internetinio puslapio www.evarzytynes.lt apie varžytynes buvo nurodyta ginčo turto varžytynių pradžia ir pabaiga, pradinė turto pardavimo kaina ir duomenys apie nekilnojamąjį turtą, nurodytas turto potipis: sklypai, nurodyti jų unikalūs numeriai, plotas. Iš minėtame skelbime nurodytų varžytynėse parduodamo ginčo turto požymių buvo galima identifikuoti turto buvimo vietą ir esminius jo požymius: plotą, unikalų numerį, savininką, turtui taikomus apribojimus. Šios aplinkybės sudarė pagrindą teismo išvadai, kad nors prie skelbimo apie varžytynes nebuvo pridėtos ginčo turto nuotraukos, tačiau šiuo atveju informacija apie turtą buvo pakankama, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, jog CPK 707 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas turėjo esminės įtakos ir apribojo galimybes potencialiems pirkėjams pasidomėti parduodamu objektu ir dėl to turtas galėjo būti parduotas už mažesnę kainą.

18.       Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovių reikalavimus dėl varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais CPK 602 straipsnio 1dalies 6 ir 7 punktų pagrindu, restitucijos taikymo teismas pripažino nepagrįstais, todėl atmetė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19.       Apeliaciniame skunde ieškovė BTŪB „Energija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prie bylos medžiagos pridėti naujus įrodymus, išreikalauti iš teismo ekspertės D. A. visus pirmosios instancijos teismo reikalautus, bet teismo ekspertės nepateiktus dokumentus / duomenis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Turto pardavimas vykdomojoje byloje vyko 2016 m., tačiau į bylą buvo pateiktas neaktualus 2011 m. UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimas, todėl teismas juo sprendime rėmėsi nepagrįstai. Ieškovė byloje įrodinėjo ir įrodė, kad tiek skolininkas vykdomojoje byloje V. D. tiek atsakovas nesąžiningai siekė turtą perimti remiantis neaktualiu ir turto rinkos kainų 2016 m. neatitinkančiu vertinimu, tyčia neregistruojant nekilnojamojo turto registre ir nuslepiant faktą, jog tai nėra tiesiog žemės ūkio paskirties žemė, o joje yra atlikti beveik 150 000 Eur vertės statybos darbai – pastatyti hidrotechniniai įrenginiai – tvenkiniai. 

19.2.                      Teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „ideArt“ turto vertintojos R. V. ataskaita, nors teismo posėdžio metu buvo aiškiai įrodytos pagrįstos abejonės vertintojos nešališkumu bei objektyvumu – apklausta teisme ji bandė grįsti savo išvadą naujais įrodymais (kuriuos prašė prijungti prie bylos, ką daryti teismas atsisakė), kurių nebuvo jos turto vertinimo ataskaitoje, iš esmės pripažino, kad prieš apklausą bendravo tik su viena iš šalių (atsakovu), ataskaitoje ginčo sklypus lygino su akivaizdžiai nepanašiais (vien dėl geografinės padėties) žemės sklypais ir t.t. Teismas dėl šių šios ataskaitos trūkumų sprendime net nepasisakė.

19.3.                      Teismas ignoravo į teismo ekspertų sąrašą įtraukto turto vertintojo V. G. byloje pateiktą ekspertinio tyrimo ataskaitą, kurioje jis nustatė (parinkęs geografiškai artimesnius ginčo sklypų dislokacijai lyginamuosius objektus) 163 500 Eur ginčo sklypų rinkos vertę 2016 metais.

19.4.                      Teismo ekspertės D. A. ekspertizės aktą teismas vertino selektyviai ir ignoruodamas ieškovės motyvus dėl jos dalies nepagrįstumo. Teismas nesivadovavo minėtos ekspertės išvada, kad darant specialiąją prielaidą, jog vertinimo datai (vertės nustatymo dienai) duomenys apie žemės sklypuose iškastas kūdras buvo įregistruoti NTR Centriniame duomenų banke, kai iškastos kūdros priskiriamos vandens ūkio paskirties žemės sklypams, naudojant juos rekreacijai – jų rinkos kaina būtų 115 700 Eur.

19.5.                      Teismas nepakomentavo sprendime esminių ieškovės motyvų, kad teismo ekspertė D. A. sąmoningai parinko akivaizdžiai nepanašius lyginamuosius objektus – ginčo sklypus lygino ne su panašiais aplink Vilniaus miestą esančiais žemės ūkio paskirties sklypais, kurie yra prie vandens telkinių (upių, ežerų) ar kuriuose yra vandens telkiniai (upės, tvenkiniai), bet su paprastais gretimose vietovėse esančiais žemės ūkio sklypais, kuriuose jokių vandens telkinių (nei registruotų, nei neregistruotų nekilnojamojo turto registre) nėra.

19.6.                      Ieškovė prašė išreikalauti iš teismo ekspertės duomenis, kokius kriterijus lyginamiesiems objektams parinkti ji buvo nurodžiusi – teismas šį prašymą tenkino, tačiau teismo ekspertė pateikė tik dalį išreikalautų dokumentų (esminių – nepateikė), o teismas pakartotinio ieškovės prašymo nepagrįstai netenkino, todėl byloje taip ir liko neatskleistas klausimas, kokiu būdu teismo ekspertė D. A. sugebėjo suformuluoti kriterijus panašiems į vertintus žemės sklypams atrinkti.

19.7.                      Siekiant įrodyti, kad teismo ekspertė tyčia rinko akivaizdžiai nepanašius lyginamuosius objektus, kas lėmė iš esmės neteisingas išvadas dėl ginčo sklypų rinkos vertės, ieškovė prieš paskutinį teismo posėdį kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą klausdama, ar Vilniaus regione nėra panašių į ginčo sklypus žemės sklypų, ir nors VĮ Registrų centro duomenys apie panašius sklypus dar negauti – vien iš jau gautų atsakymų yra akivaizdu, kad yra tūkstančiai panašių į ginčo sklypus žemės sklypų, kurių sąmoningai formuluodama netinkamus atrankos kriterijus negavo teismo ekspertė D. A..

19.8.                      Teismas sprendime niekaip nepaaiškino ir nemotyvavo, kaip apeliantės kreditorių teisių nepažeidžia ir aiškios kainos disproporcijos neįrodo faktas, kad atsakovas už apie 40 tūkst. Eur įgijo žemės sklypus, kuriuose vien įrengtų hidrotechninių įrenginių rinkos kaina yra beveik 250 tūkst. Eur.

19.9.                      Teismas nepagrįstai vadovavosi ne konkrečiai vietoje atliktais matininko V. K. tiksliais matavimais, bet UAB „Matavimai“ skaičiavimais, kuri tvenkinių net nematė ir vietoje nematavo, o skaičiavimus atliko remdamasi istorinėmis palydovo nuotraukomis. Akivaizdu, kad hidrotechninio įrenginio (tvenkinio) plotas yra toks, koks yra iškastas tvenkinys, tuo tarpu iš palydovo matomas vaizdas – yra ne hidrotechninio statinio plotas, bet vandens plotas, kuris gali būti tiek didesnis, tiek mažesnis nei hidrotechninio statinio plotas.

19.10.                      Teismas nepagrįstai nevertino įrodymų dėl žemės sklypų ribojimosi su suprojektuotu aplinkkeliu, žemės sklypų galimybės panaudoti vienbučių, dvibučių statybai ar kitokiam nekilnojamojo turto vystymui, nors jie pateikti į bylą.

19.11.                      Tvenkiniai buvo tyčia neregistruoti, neįdėtos jų nuotraukos varžytynių skelbime, t. y. pirkėjai niekaip negalėjo nei iš viešų duomenų, nei iš privalomai skelbtinų nuotraukų suvokti, kad parduodamuose žemės ūkio sklypuose yra tvenkiniai.

19.12.                      Teismas iš esmės sprendime paneigė įstatymo imperatyvios nuostatos (CPK 707 straipsnio 2 dalis) privalomumą.

20.       Atsakovas atsiliepime į ieškovės BTŪB „Energija“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Teisės aktai nenustato jokių išimčių, kad kadastro duomenims, esantiems Nekilnojamojo turto registre, nesutampant su faktiniais, būtų galima vadovautis faktiniais duomenimis. Viešame registre esantys duomenys yra vienintelė oficiali informacija, įrodanti nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų bei juridinių faktų įregistravimo faktą. Todėl turto vertintojai, kurie vertino žemės sklypus, neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti duomenimis apie vertinamų žemės sklypų statusą, kurie yra nurodyti viešame reg

20.2.                      Apeliantė nepateikia jokių argumentų dėl teismo ekspertės atliktos ekspertizės duomenų, o tik deklaratyviai nurodo, kad teismas turėtų vadovautis specialiąja prielaida, nors teismo ekspertė apklausos metu kelis kartus aiškiai pakartojo, jog specialiąja prielaida nustatant žemės sklypų vertes vadovautis negalima. Teismas pagrįstai ir teisingai vertino atliktą ekspertizę ir joje nustatytą žemės sklypų kainą tik pagal tuos juridinius faktus, kurie buvo žemės sklypų pardavimo varžytynėse metu ir kuriuos nustatė teismo ekspertė, ir neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovautis nurodytomis specialiomis prielaidomis.

20.3.                      Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad įrengiant kūdras buvo nesilaikoma kūdrų įrengimo darbo projekto. Kūdros buvo įrengtos kitokios konfigūracijos ir žymiai didesnio ploto nei parengtame projekte. Be to, apeliantė nenurodo ir nepaaiškina, kokį ryšį su kūdrų neįregistravimu turi atsakovas.

20.4.                      Nors prie skelbimo apie varžytynes nebuvo pridėtos ginčo turto nuotraukos, tačiau šiuo atveju informacija apie žemės sklypus buvo pakankama, nuotraukos buvo lengvai prieinamos keliuose viešuose šaltiniuose (www.googlemaps.com, www.geoportal.lt, www.bing.com/maps ar (ir) www.regia.lt), sklypus buvo galima apžiūrėti gyvai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad CPK 707 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas turėjo esminės įtakos ir apribojo galimybes potencialiems pirkėjams pasidomėti parduodamu objektu bei dėl to turtas galėjo būti parduotas už mažesnę kainą.

20.5.                      Žemės sklypai antrose varžytynėse buvo parduoti už didesnę kainą, nei buvo nustatyta UAB „Ober-haus“ ir teismo ekspertės vertinimuose, todėl apeliantės teiginiai, kad žemės sklypai buvo parduoti už per mažą kainą, neatitinka tikrovės.

20.6.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismo ekspertė parinko nepanašius lyginamuosius objektus. Teismo ekspertė paaiškino, kad turto vertė buvo nustatyta remiantis pardavimų kainos analogo metodu. Buvo surinkta informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius 36 mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius pagal sklypo dydį bei vertinimo datai įvykusius sandorius. Teismo ekspertė taip pat pažymėjo, kad VĮ Registrų centre žemės sklypuose nėra įregistruota jokių kūdrų ir vertinat turtą būtina vadovautis VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis.

20.7.                      Teikdama naujus įrodymus apeliaciniam teismui apeliantė nepagrindė, kas trukdė gauti šiuos įrodymus po 2022 m. sausio 25 d. įvykusio teismo posėdžio, kai buvo apklausta teismo ekspertė ir kodėl būtinybė pateikti šiuos įrodymus atsirado tik dabar.

20.8.                      Vertinti kūdrų atkuriamųjų kaštų metodu negalima net tik todėl, kad vandens telkinys yra žemės dalis ir jo vertė telpa žemės sklypo vertėje, tačiau ir todėl, jog kūdros nėra statiniai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) prasme. Nagrinėjamu atveju kūdra atitinka dirbtinio vandens telkinio, kuris sukurtas techninėmis priemonėmis, o ne statinio, sukurto panaudojant statybos produktus, sąvoką. Todėl sukurtos kūdros yra žemės sklypo dalis, kurią galima vertinti tik lyginamuoju metodu, o ne atskiras statinys kaip klaidingai nurodo apeliantė. Duodama parodymus teismo posėdžio metu teismo ekspertė paaiškino, kad iškastų kūdrų atkuriamųjų kaštų vertė t. y. kiek kainuotų iškasti kūdras, nereiškia, jog kūdrų atstatymo ir kūdrų iškasimo darbų vertė yra rinkos vertė tų pačių kūdrų, nes tai yra iškasimo darbų vertė, bet nėra žemės rinkos vertė. Todėl nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad žemės sklypo vertė turėjo didėti vien dėl to, jog žemės sklypuose buvo atliekami kūdrų įrengimo darbai.

20.9.                      Apeliantės teiginiai, kad teismo ekspertė vadovavosi palydovo nuotraukomis yra neteisingi, teismo ekspertė paaiškino, kad vadovavosi valstybės institucijų regia.lt ir geoportal.lt teikiama teisinga informacija ir ją lygino su K. K. atliktais matavimais, kurie visiškai neatitiko realybės, todėl buvo vadovautasi tikslesniais UAB „Matavimai“ matavimais.

20.10.                      Į bylą buvo pateikti įrodymai, kad žemės sklypai patenka į Europos Bendrijos saugomų teritorijų tinklą ,,Natūra 2000“ ir jie negali ir negalėjo būti naudojami nei vienbučių, dvibučių namų statybai, nei kitokiam nekilnojamojo turto vystymui, nes to neleido ir neleidžia teritorijai taikomi reglamentai. Varžytynėse parduoti žemės sklypai patenka į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų sąrašą, kuriose sklypų statyboms formavimas nėra galimas.

21.       Trečiasis asmuo byloje V. D. atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su BTŪB „Energija“ pateiktu apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad atsakovas ir anksčiau atliko neteisėtus veiksmus, nes itin panašiomis aplinkybėmis atsakovo sudaryti sandoriai praeityje jau buvo panaikinti teismų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą c. b. Nr. 2A-31-823/2016). Teismas šių argumentų nevertino.

22.       Trečiasis asmuo antstolis R. V. sutinka su BTŪB „Energija“ pateiktu apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti.

23.       2022 m. spalio 7 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apeliantės prašymas ieškove į bylą įtraukti UAB „Euromisa“. Nurodo, kad 2022 m. birželio 29 d. buvo sudaryta Turtinių teisių perleidimo sutartis, pagal kurią buvo parduota reikalavimo teisė civilinėje byloje Nr. e2A-777-516/2022. Remiantis minėta sutartimi, 2022 m. liepos 18 d. buvo sudarytas sutarties šalių pareiškimas / patvirtinimas dėl turtinių teisių perleidimo, kuriuo konstatuojama, kad nuo 2022 m. liepos 15 d. pirkėjos (UAB „Euromisa“) nuosavybėn perėjo „visos ir bet kokios turtinės bei neturtinės pardavėjo (BTŪB „Energija“) teisės civ. byloje Nr. e2A-777-xx/2022 (bylos numeris Vilniaus apygardos teisme – e2-202-577/2022), nagrinėjamoje Lietuvos apeliaciniame teisme“.

24.       2022 m. spalio 14 d. gautas atsakovo atsiliepimas į apeliantės pranešimą dėl perleistos reikalavimo teisės, kuriame atsakovas prašo atmesti apeliantės prašymą civilinėje byloje Nr. e2A-777-516/2022 ieškove įtraukti UAB „Euromisa“. Nurodo, kad byloje dėl varžytynių akto ieškovė neturi ir niekada neturėjo jokių turtinių teisių į atsakovą, kurias galėtų perleisti UAB „Euromisa“. Ieškovės ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas, atsakovas nėra ir niekada nebuvo ieškovės skolininkas. Byla yra dėl varžytynių, kuriose dalyvavo atsakovas, akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, tačiau ne dėl ieškovės kreditorinių reikalavimų patenkinimo. Ieškovė piktnaudžiauja teise ir trukdo teismo procesui, bando išstoti iš bylos, kad išvengtų neigiamų procesinių pareigų – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, savo prievoles bando perkelti nemokiam asmeniui. Sutartis nėra pagrindas pakeisti ieškovę, kai byla išnagrinėta pirmojoje instancijoje. Be to, jei ieškovė išstotų iš bylos, tai UAB „Euromisa“ negalėtų ginti BTŪB „Energija“ kreditorių teisių ir interesų. Atsakovas teismui pateikė Juridinių asmenų registro išrašą, kuris patvirtina, kad UAB „Euromisa“ vadovas nuo 2020 m. gegužės 12 d. yra V. G., tuo tarpu teismui pateiktą sutartį UAB „Euromisa“ vardu pasirašė direktorė L. Š., kuri nėra ir niekada nebuvo įregistruota ir išviešinta kaip UAB „Euromisa“ direktorė, VĮ Registrų centro išraše nėra jokių duomenų apie šią direktorę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškovės (apeliantės) pakeitimo

26.       2022 m. spalio 7 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apeliantės prašymas ieškove į bylą įtraukti UAB „Euromisa“.

27.       CPK 48 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

28.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp BTŪB „Energija“ ir UAB „Euromisa“ 2022 m. birželio 29 d. buvo sudaryta Turtinių teisių perleidimo sutartis, pagal kurią BTŪB „Energija“ pardavė UAB „Euromisa“ reikalavimo teisę civilinėje byloje Nr. e2A-777-516/2022. Remiantis minėta sutartimi, 2022 m. liepos 18 d. buvo sudarytas sutarties šalių pareiškimas / patvirtinimas dėl turtinių teisių perleidimo, kuriuo konstatuojama, kad nuo 2022 m. liepos 15 d. pirkėjos (UAB „Euromisa“) nuosavybėn perėjo „visos ir bet kokios turtinės bei neturtinės pardavėjo (BTŪB „Energija“) teisės civ. byloje Nr. e2A-777-xx/2022 (bylos numeris Vilniaus apygardos teisme – e2-202-577/2022), nagrinėjamoje Lietuvos apeliaciniame teisme“.

29.       Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Euromisa“ vadovas nuo 2020 m. gegužės 12 d. yra V. G., tačiau minėtus Turtinių teisių perleidimo sutartį ir Šalių pareiškimą / patvirtinimą dėl turtinių teisių perleidimo UAB „Euromisa“ vardu pasirašė L. Š., kaip šios įmonės direktorė.

30.       Apeliacinio teismo reikalavimu, 2022 m. spalio 27 d. tiek UAB „Euromisa“, tiek BTŪB „Energija“ pateikė 2022 m. gegužės 20 d. Vienintelio akcininko sprendimo kopiją, kurioje nurodyta, kad nuo 2022 m. gegužės 21 d. iš UAB „Euromisa“ direktoriaus pareigų atšauktas V. G., o UAB „Euromisa“ direktore paskirta L. Š..

31.       Pažymėtina, kad bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant iš esmės (2022 m. spalio 27 d. rašytinio teismo posėdžio metu), VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „Euromisa“ nebuvo pateikusi įregistruoti minėto 2022 m. gegužės 20 d. Vienintelio akcininko sprendimo (paskutinis UAB „Euromisa“ registrui pateiktas dokumentas buvo 2020 m. balandžio 15 d. Vientelio akcininko sprendimas, pateiktas 2020 m. balandžio 30 d., nesusijęs su vadovo pasikeitimu). Be to, nors apeliantė ir nurodo, kad minėtas sprendimas registracijai jau yra išsiųstas VĮ Registrų centrui, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 2.66 straipsnio 6 dalį, juridinio asmens duomenų pakeitimų išviešinimas įvyksta nuo tos dienos, kuomet jie įregistruojami juridinių asmenų registre, duomenų pakeitimo įregistravimas juridinių asmenų registre iš esmės atlieka duomenų išviešinimo funkciją, suteikia pagrindą tokius faktus panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Taigi, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre nesant duomenų apie pasikeitusį UAB „Euromisa“ vadovą, vadovo pasikeitimo faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis (šiuo atveju – reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pasirašyta vadovo, kurio įgalinimai veikti bendrovės vardu bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme momentu nėra išviešinti, negali būti teisėtu pagrindu konstatuoti, kad egzistuoja teisėtas ieškovės BTŪB ,,Energija“ pasitraukimo iš bylos pagrindas (CPK 48 straipsnis)), teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo pakeisti ieškovę byloje ir į bylą įtraukti UAB „Euromisa“.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

32.       Apeliantė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

33.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

34.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl žodinio proceso ribojama, nes toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

35.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, o apeliantė apskritai nenurodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių jos apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdžiuose dalyvavo šalių atstovai, buvo apklausta ekspertė, jiems buvo suteikta teisė pasisakyti, bylos aplinkybės yra grindžiamos rašytiniais įrodymais. Šalys ir tretieji asmenys pateikė išsamius paaiškinimus raštu procesiniuose dokumentuose, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais grindė savo argumentus, faktines bylos aplinkybes. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 321 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, todėl prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir naujų įrodymų išreikalavimo

36.       Apeliantė prašė išreikalauti iš teismo ekspertės D. A. duomenis, kokius kriterijus lyginamiesiems objektams parinkti ji buvo nurodžiusi, nurodydama, kad pirmosios instancijos  teismas šį jos prašymą buvo patenkinęs, tačiau, pasak apeliantės, teismo ekspertė pateikė tik dalį išreikalautų dokumentų (esminių – nepateikė), o teismas pakartotinio ieškovės prašymo nepagrįstai netenkino, todėl šis prašymas pakartotinai reiškiamas apeliacinės instancijos teisme.

37.       Pažymėtina, kad teismo ekspertė duomenis apie palyginamuosius sandorius bylos šalims pateikė kitą dieną po 2021 m. sausio 25 d. vykusio teismo posėdžio, kurio metu apeliantė buvo pateikusi prašymą dėl šių dokumentų išreikalavimo. Ieškovei gavus ekspertės pateiktus duomenis ir, jos manymu, trūkstant esminių dokumentų, ji turėjo nedelsiant reaguoti ir informuoti teismą apie trūkstamus dokumentus, tačiau apeliantė prašymą pareiškė tik 2022 m. kovo 7 d. teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės procesinį elgesį pagrįstai pripažino bylos vilkinimu ir pagrįstai apeliantės prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo netenkino. Pagrindų tenkinti tokį apeliantės prašymą nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl šį prašymą atmeta.

38.       2022 m. spalio 27 d. teisme gautas apeliantės prašymas prie bylos medžiagos pridėti VĮ Registrų centro atsakymą į ieškovės paklausimą, pridėtą prie apeliacinio skundo. Šie duomenys, pasak apeliantės, papildomai pagrindžia apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kad teismo ekspertė D. A. sąmoningai nesurinko duomenų apie analogiškus vertintiniems lyginamuosius turto objektus, nors tokių lyginamųjų pavyzdžių yra šimtai, o vertintus objektus lygino su absoliučiai nepanašiais, nesiribojančiais su vandens telkiniais ir neturinčiais vandens telkinių lyginamaisiais žemės sklypais.

39.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

40.       Pažymėtina, kad duomenų, jog aptarti įrodymai negalėjo būti gauti ir surinkti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar kad tam buvo objektyvių kliūčių, nagrinėjamoje byloje nėra. Apeliantė dėl duomenų gavimo į VĮ Registrų centrą kreipėsi tik 2022 m. kovo 5 d., t. y. prieš pat 2022 m. kovo 7 d. teismo posėdį, o minėtus duomenis pateikė tik apeliacinės instancijos teisme, taip pat prieš pat paskirtą teismo posėdį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė šiuos įrodymus turėjo ir galėjo pateikti iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme užvilkintų bylos procesą, kadangi kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims turėtų būti suteikiama galimybė pasisakyti dėl pateiktų įrodymų reikšmės, o tai gali būti įgyvendinama tik atidėjus bylos nagrinėjimą, todėl, nenustačius sąlygų CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, šie įrodymai nepriimami.

Dėl bylos esmės

41.       Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu atmesti jos ieškinį ir nurodo, kad ginčo turtas parduotas už žymiai mažesnę negu rinkos vertė kainą, nes žemės sklypuose yra iškasti vandens telkiniai, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau jų įrengimo kaina 147 413,40 Eur (neįskaitant projektavimo, suderinimo darbų kainos), kas iš esmės didina žemės sklypų vertę. Pasak ieškovės, varžytynių metu buvo remtasi senu ir neaktualiu 2011 m. turto vertinimu bei išieškotojo subjektyviais pasiūlymais, o tai nelaikytina objektyviu realios turto rinkos vertės nustatymu CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste, turto vertinimo ataskaitoje niekaip nėra įvertinta tvenkinių įtaka žemės sklypų realiai rinkos vertei.

Dėl teismo ekspertizės vertinimo

42.       Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kuriomis remdamasis, teismas nustato faktinius bylos duomenis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016, 27 punktas).

43.       Dėl eksperto išvados ir jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 36 punktas).

44.       Byloje esant prieštaringiems įrodymams dėl ginčo žemės sklypų vertės (remiantis vykdomojoje byloje esančia UAB „Ober-Haus“ Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 1013 TVP-2011 ALA VHAN sklypų rinkos vertė 2011 m. rugpjūčio mėn. buvo 220 000 Lt (63 716, 40 Eur), likvidacinė vertė – 154 000 Lt; remiantis UAB „ideArt“ Nekilnojamojo turto retrospektyvinio vertinimo ataskaita ginčo žemės sklypų vertė 2016 m. birželio 2 d. – 56 100 Eur; remiantis V. G. N. turto retrospektyvine rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaita ginčo žemės sklypų vertė 2016 m. birželio 27 d. – 163 500 Eur), pirmosios instancijos teismas paskyrė byloje turto vertės nustatymo ekspertizę, pagal kurios išvadas ginčo žemės sklypų rinkos vertė varžytynių metu buvo 67 500 Eur.

45.       Byloje nustatyta, kad ekspertė, atlikdama ekspertizę, ginčo žemės sklypus vertino dviem požiūriais: atsižvelgdama į NTR Centrinio duomenų banko išrašuose pateiktus duomenis (t. y. juose nesant duomenų apie žemės sklypuose įregistruotus vandens teikinius bei hidrologinius įrenginius) ir darydama specialią prielaidą, kad vertinimo datai duomenys apie žemės sklypuose iškastas kūdras buvo (būtų) įregistruoti NTR centriniame duomenų banke. Ekspertė nurodė, kad bendra trijų žemės sklypų rinkos vertė 2016 m. birželio 2 d., darant specialiąją prielaidą, jog vertinimo datai (vertės nustatymo dienai) duomenys apie žemės sklypuose iškastas kūdras buvo įregistruoti NTR Centriniame duomenų banke, kai iškastos kūdros priskiriamos vandens ūkio paskirties žemės sklypams, naudojant juos rekreacijai, būtų 115 700 Eur. Pasak apeliantės, būtent tai patvirtina, kad reali žemės sklypų vertė buvo didesnė už tą, kuria turtas buvo parduotas varžytynėse, kadangi tvenkiniai žemės sklypuose yra įrengti (iškasti), o tai didina žemės sklypų ekonominį patrauklumą bei jų vertę. Su šiomis apeliantės turto vertinimo interpretacijomis nėra pagrindo sutikti.

46.       Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ekspertė ekspertizės akto išvadose ne kartą akcentavo, jog vertinant turtą yra keliamas reikalavimas kaip pagrindą naudoti NTR Centrinio duomenų banko išrašuose, taip pat ir galiojančiose Kadastrinių matavimų bylose esančius duomenis apie vertinamą nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad šis reikalavimas nurodytas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje – dalyje „Turto ir verslo vertinimo srities teismų praktikos apibendrinimas. 2. Reikalavimai turto arba verslo vertinimui ir turto arba verslo vertinimo ataskaitai. 2.7. Naudojimasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis“. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 punktą, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, pasikeitusios aplinkybės dėl sklypuose esančių iškastų kūdrų ir jų naudojimo rekreacijos paskirtimi būtų laikomos teisingomis tik nuo jų įrašymo viešame registre. Priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju remtis ekspertės pateikta specialiąja prielaida nėra jokio teisinio pagrindo, nes kaip minėta, turto vertintojas, nustatydamas turto vertę, privalo vadovautis viešuose registruose esančiais duomenimis, neatsižvelgdamas į faktiškai esamą, bet teisiškai neįregistruotą situaciją. Nei aptarti, nei jokie kiti teisės aktai nenustato išimčių, kad kadastro duomenims, esantiems Nekilnojamojo turto registre, nesutampant su faktiniais, būtų galima vadovautis faktiniais duomenimis, apeliantė taip pat nepateikė argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ekspertė neprivalėjo vadovautis faktine žemės sklypų padėtimi.

47.       Pasak apeliantės, teismas nepakomentavo sprendime esminių ieškovės motyvų, kad teismo ekspertė D. A. sąmoningai parinko akivaizdžiai nepanašius lyginamuosius objektus – ginčo sklypus lygino ne su panašiais aplink Vilniaus miestą esančiais žemės ūkio paskirties sklypais, kurie yra prie vandens telkinių (upių, ežerų) ar kuriuose yra vandens telkiniai (upės, tvenkiniai), bet su paprastais gretimose vietovėse esančiai žemės ūkio sklypais, kuriuose jokių vandens telkinių (nei registruotų, nei neregistruotų Nkilnojamojo turto registre) nėra.

48.       Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 57 punkte nurodyta lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Metodika numato, kad surinkus informaciją apie palyginamuosius objektus, pataisos turi būti daromos, jeigu nustatomi vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai (Metodikos 58.2, 59, 60 punktai). Vertinant ekspertizės akto turinį lyginamojo metodo taikymo taisyklių aspektu, matyti, kad ekspertizės akte nurodyta, iš kokių šaltinių ir kokiais kriterijais (požymiais) vadovaujantis buvo parinkti lyginamieji objektai, taip pat nurodyti lyginamųjų objektų skirtumai, pataisų modeliai ir jų taikymo duomenys. Nagrinėjamu atveju ekspertė pasirinko lyginamuosius objektus, esančius gyvenvietėse Vilniaus r., Rudaminos sen., aplinka prie vertinamojo ir lyginamųjų objektų buvo panaši, reikšmingų infrastruktūros elementų skirtumų vertinamojo ir lyginamųjų sklypų aplinkoje nenustatyta, vertinamasis ir lyginamieji objektai buvo analogiškos paskirties. Pataisos skaičiuotos atsižvelgiant į laiką, plotą, našumą ir kitus faktorius, lemiančius vertinamo turto vertę. Ekspertizės akte nurodyta, kad vertinimui prioriteto tvarka buvo naudojami artimiausi pagal sklypo dydį ir vertinimo datai įvykę sandoriai, kurie pagal buvimo vietą, paskirtį būtų panašūs į vertinimo objektą. Kadangi ginčo sklypuose iškasti tvenkiniai nebuvo įregistruoti, žemės sklypų kainą ekspertė vertino tik pagal tuos juridinius faktus, kurie buvo žemės sklypų pardavimo varžytynėse metu, ir neturėjo jokio teisinio pagrindo lyginamaisiais objektais pasirinkti žemės sklypus, kuriuose yra vandens telkiniai (tvenkiniai).

49.       Siekdama įrodyti, kad teismo ekspertė tyčia rinko akivaizdžiai nepanašius lyginamuosius objektus, kas lėmė iš esmės neteisingas išvadas dėl ginčo sklypų rinkos vertės, ieškovė prieš paskutinį teismo posėdį kreipėsi į VĮ Registrų centrą klausdama, ar Vilniaus regione nėra panašių į ginčo sklypus žemės sklypų, ir iš jau gautų atsakymų, esą akivaizdu, kad yra daug panašių į ginčo sklypus žemės sklypų, kurių, pasak apeliantės, sąmoningai formuluodama netinkamus atrankos kriterijus negavo teismo ekspertė D. A..

50.       Pažymėtina, kad teismo ekspertė pateikė užklausą VĮ Registrų centrui dėl lyginamųjų objektų, kurie turėjo atitikti tokias sąlygas: sandorio data nuo 2016 m. liepos iki 2014 m. liepos, Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Šveicarų k., Naujakiemio k., sandorio tipas – pirkimas, sandorio objektas – nuo 1 ha iki 15 ha žemės ūkio paskirties sklypas, sklypuose iškasti tvenkiniai. VĮ Registrų centras ekspertei pateikė 15 objektų pardavimų sąrašą. Apeliantė, teikdama užklausą VĮ Registrų centrui nurodė šiuos kriterijus: sandorio data 2014 m. liepos 1 d. – 2018 m. liepos 31 d., savivaldybė: Elektrėnų sav., Kaišiadorių r. sav., Molėtų r. sav., Trakų r. sav., Ukmergės r. sav., Varėnos r. sav., Vilniaus m. sav., Vilniaus r. sav., Šalčininkų r. sav., Širvintų r. sav., Švenčionių r. sav., sandorio tipas – pirkimas, sandorio objektas – nuo 1 ha iki 15 ha žemės ūkio paskirties sklypas su vandens telkiniu arba, kuris ribojasi su vandens telkiniu. Taigi, šiuo atveju apeliantė VĮ Registrų centrui pateikė užklausą dėl pirkimo sandorių atliktų per žymiai ilgesnį laikotarpį ir žymiai didesnėje teritorijoje nei buvo pateikusi ekspertė, todėl atitinkamai ir rezultatų skaičius buvo didesnis. Kadangi ekspertė prioritetu pasirinko vertinti artimiausius pagal buvimo vietą objektus, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad teismo ekspertė lyginamuosius objektus ginčo sklypų vertei nustatyti parinko neobjektyviai.

51.       Teisėjų kolegija pažymi, kad analizuojamu atveju teismo ekspertė buvo apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje, ekspertės paaiškinimai nesukėlė abejonių dėl atlikto ekspertinio tyrimo išsamumo ir objektyvumo, nenustatyta eksperto išvadų akivaizdžių prieštaravimų su kitais byloje esančiais įrodomaisiais duomenimis. Ekspertizės akto turinys nėra prieštaringas, o padarytos išvados išplaukia iš tyrimo eigos ir yra aiškiai bei pakankamai detaliai pagrįstos, paaiškinant bylai reikšmingas aplinkybes. Įvertinus ekspertizės akto išvadas pagrindžiančią ekspertizės akto tiriamąją dalį, teismo ekspertės papildomai teismo posėdyje pateiktus išsamius paaiškinimus, teisėjų kolegija nenustatė Turto vertinimo metodikos nuostatų, reglamentuojančių lyginamojo metodo taikymą, pažeidimų, todėl nėra objektyvaus pagrindo abejoti ekspertinio tyrimo eiga bei ekspertizės akto išvadų pagrįstumu (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). 

52.       Apeliantė skunde nurodo, kad turto pardavimas vykdomojoje byloje vyko 2016 metais, tačiau į bylą buvo pateiktas neaktualus 2011 m. UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimas, todėl teismas juo sprendime rėmėsi nepagrįstai. Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, teismo paskirtos turto vertinimo ekspertizės išvadose ginčo turto nustatyta vertė iš esmės sutampa su byloje pateikta 2011 m. UAB „Ober-Haus“ vertinimu, pagal kurį bendra sklypų vertė – 63 716 Eur, o pagal teismo ekspertės vertinimą – 67 500 Eur. Taigi, byloje atlikta ekspertizė patvirtino, kad 2011 m. UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimu, nors ir atliktu anksčiau nei vyko varžytynės dėl ginčo žemės sklypų, reali turto rinkos vertė nustatyta tinkamai.

53.       Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „ideArt“ turto vertintojos R. V. ataskaita, nors teismo posėdžio metu buvo aiškiai įrodytos pagrįstos abejonės vertintojos nešališkumu bei objektyvumu. Pažymėtina, kad antstolis rėmėsi būtent UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimu, kurio pagrįstumą, kaip minėta, patvirtino byloje atlikta ekspertizė, todėl UAB „ideArt“ turto vertintojos ataskaita šiuo atveju nėra aktuali, be to, visų sklypų rinkos vertė pagal minėtą ataskaitą nustatyta šiek tiek mažesnė nei rinkos vertė, nurodyta 2011 m. turto vertinimo ataskaitoje, kuria rėmėsi antstolis.

54.       Pasak apeliantės, teismas ignoravo į teismo ekspertų sąrašą įtraukto turto vertintojo V. G. byloje pateiktą ekspertinio tyrimo ataskaitą, kurioje jis nustatė (parinkęs geografiškai artimesnius ginčo sklypų dislokacijai lyginamuosius objektus) 163 500 Eur ginčo sklypų rinkos vertę 2016 metais.

55.       Iš ieškovių į bylą pateiktos tyrimo ataskaitos nėra aišku, ar vertintojas V. G. vertino ginčo žemės sklypus kartu su iškastomis kūdromis, nors kūdrų kadastriniai duomenys nebuvo įregistruoti viešajame registre. Ekspertė D. A. ekspertizės akte aiškiai nurodė, kad žemės sklypuose iškastos kūdros nėra įregistruotos, todėl turtą vertino dviem požiūriais: kaip pagrindą naudojant NTR Centrinio duomenų banko išrašuose pateiktus duomenis ir darant specialią prielaidą, kad vertinimo datai duomenys apie žemės sklypuose iškastas kūdras buvo įregistruoti NTR centriniame duomenų banke. Pažymėtina, kad ekspertė darydama specialiąją prielaidą, jog vertinimo datai (vertės nustatymo dienai) duomenys apie žemės sklypuose iškastas kūdras buvo įregistruoti NTR Centriniame duomenų banke, kai iškastos kūdros priskiriamos vandens ūkio paskirties žemės sklypams, naudojant juos rekreacijai, nurodė, kad žemės sklypų vertė būtų 115 700 Eur, taigi šiuo atveju vertintojo nurodyta bendra 163 000 Eur ginčo sklypų suma yra žymiai didesnė nei UAB „Ober-Haus“ vertinimu nustatyta bendra sklypų vertė (63 716 Eur), taip pat D. A. nustatyta ginčo sklypų vertė (67 500 Eur), taip pat didesnė ir už ekspertės D. A. apskaičiuotą ginčo sklypų vertę darant specialiąją prielaidą (115 700 Eur). Toks žymus V. G. nustatytos ginčo sklypų kainos ir kitų byloje pateiktų turto vertinimais nustatytų kainų skirtumas kelia pagrįstų abejonių dėl jos patikimumo, siekiant nustatyti ginčo turto rinkos vertę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėta ataskaita nesivadovavo.

56.       Apeliantė skunde nurodo, kad teismas sprendime niekaip nepaaiškino ir nemotyvavo, kaip apeliantės kreditorių teisių nepažeidžia ir aiškios kainos disproporcijos neįrodo faktas, kad atsakovas už apie 40 tūkst. Eur įgijo žemės sklypus, kuriuose vien įrengtų hidrotechninių įrenginių rinkos kaina yra beveik 250 tūkst. Eur.

57.       Pažymėtina, kad ekspertė 2021 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog iškastų kūdrų atkuriamųjų kaštų vertė nereiškia, jog kūdrų atstatymo ir kūdrų iškasimo darbų vertė yra rinkos vertė tų pačių kūdrų, nes tai yra iškasimo darbų vertė, bet nėra žemės rinkos vertė. Ekspertės vertinimu, iškasti tvenkiniai trijuose žemės sklypuose buvo nesilaikant pateikto S. V. parengto Vilniaus r., Šveicarų k. kūdrų darbo projekto. Taigi, vien aplinkybė, kad ginčo sklypuose neįregistruotų įrengtų hidrotechninių įrenginių rinkos kaina yra beveik 250 tūkst. Eur (apskaičiuota ekspertės D. A. atkuriamųjų kaštų vertė), negali būti vertinama kaip ginčo žemės sklypų pagerinimas. Pažymėtina ir tai, kad realiai išlaidas tvenkiniams įrengti patyrė ne apeliantė, o žemės sklypų savininkai (V. D. ir V. B. (įkaito davėjai)), taigi, ieškovės kreditorių teisių pažeidimas negali būti konstatuojamas ir tuo aspektu, kad lėšas, skirtas kūdroms iškasti, ieškovė būtų galėjusi panaudoti atsikaitymui su kreditoriais.

58.       Kasacinis teismas faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje yra pasisakęs, kad argumentai, jog tvenkinio iškasimas žemės ūkio paskirties sklype vertintinas kaip sklypo pagerinimas, būtų aktualūs sudarant komercinį sandorį dėl šio žemės sklypo tarp turtą parduodančio ir norinčio jį įsigyti asmens, kadangi šių darbų atlikimo kaip pagerinimo ar pabloginimo vertinimas yra priklausomas nuo sklypo savininko jo minėto turto įsigijimu siekiamų tikslų. Todėl argumentai dėl buvusio poreikio atskirai įvertinti žemės sklype buvusio tvenkinio vertę bei į ją atsižvelgus nustatyti didesnę žemės sklypo vertę, nei nustatė antstolio patvarkymu paskirtas ekspertas, yra nepagrįsti ir neaktualūs, nes turto pardavimo iš varžytynių atveju reali turto vertė nustatoma rungimosi procese, o turtas parduodamas tam varžytynių dalyviui, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Būtent tokia kaina laikoma realia turto pardavimo varžytynėse kaina, kuri mažėjimo linkme gali skirtis nuo pradinės, ekspertų nustatytos turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2020, 38 punktas).

59.       Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nevertino įrodymų dėl žemės sklypų ribojimosi su suprojektuotu aplinkkeliu, žemės sklypų galimybės panaudoti vienbučių, dvibučių statybai ar kitokiam nekilnojamojo turto vystymui. Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą laiko nepagrįstu. Ginčo žemės sklypai patenka į Daubėnų kraštovaizdžio draustinį, kuris įtrauktas į Europos bendrijos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“, todėl varžytynių metu negalėjo būti naudojami nei vienbučių, dvibučių statybai, nei kitokiam nekilnojamojo turto vystymui. Be to, ateities lūkesčiai dėl galimai atsirasiančio aplinkkelio ar sklypų pagrindinės naudojimo paskirties pakeitimo ir ginčo sklypų naudojimo nekilnojamojo turto objektų statybai, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo šių aplinkybių vertinti kaip turinčių įtakos sprendžiant parduodamo iš varžytynių ginčo turto vertės pagrįstumo. Turtas turi būti vertinamas pagal varžytynių metu buvusią jo paskirtį, o ne remiantis prognozėmis ar prielaidomis. Pažymėtina ir tai, kad realybėje situacija gali susiklostyti ir priešingai – saugomoje teritorijoje nesilaikant projekto įrengti, neįregistruoti vandens telkiniai gali ne tik padidinti žemės sklypų vertę, tačiau ir lemti papildomas savininko išlaidas, jeigu būtų konstatuoti saugomų teritorijų reglamentų pažeidimai ar konstatuotas žalos gamtai padarymas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtų apeliantės akcentuojamų aplinkybių nelaikė turinčiomis reikšmės didesnei ginčo sklypų vertei. Be to, apeliantė nekonkretizuoja ir nenurodo, kokių įrodymų, susijusių su sklypų panaudojimu ateityje, teismas nevertino, ar kokias išvadas turėjo padaryti teismas, vertindamas šiuos įrodymus.

60.       Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ne konkrečiai vietoje atliktais matininko V. K. tiksliais matavimais, bet UAB „Matavimai“ skaičiavimais, nors pastarosios darbuotojai tvenkinių vietoje nematavo, o skaičiavimus atliko remdamasi istorinėmis palydovo nuotraukomis.

61.       Pritartina atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, kad atlikdama pavestą teismo ekspertizę teismo ekspertė išsamiai paaiškino, kodėl rėmėsi UAB „Matavimai“ žemės matavimų planais. Apžiūrėjusi turtą ir sulyginusi pateiktus UAB „Matavimai“ 2019 m. balandžio 15 d. sudarytą žemės sklypų schemą ir matininko V. K. žemės matavimo planus su realiu laiku teismo ekspertė konstatavo, kad V. K. matavimuose nurodyti didesni tvenkinių plotai, taip pat nebuvo pažymėtos tvenkiniuose esančios salos. Taip pat teismo ekspertė paaiškino, kad vadovavosi valstybės institucijų regia.lt ir geoportal.lt teikiama informacija. Todėl pritartina teismo ekspertės vertinimui, kad realią situaciją atitinka būtent UAB „Matavimai“ sudaryta žemės sklypų schema, kurioje salos nurodytos ir buvo nurodyta teisinga iškastų kūdrų konfigūracija. Taigi, ekspertė pagrįstai rėmėsi matavimais, kurie atitinka valstybės institucijų turimus duomenis, be to, yra tikslesni ir išsamesni. Vien ta aplinkybė, kad ieškovei būtų parankiau, jeigu atliekant ekspertizę būtų vadovautasi matininko V. K. atliktais matavimais ir jo parengtu planu, nereiškia, kad ekspertė neteisingai pasirinko žemės sklypų duomenis bei juos atspindinčius planus (schemas).

62.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad antstolis pažeidė CPK 707 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi prie skelbimo apie varžytynes nebuvo pridėtos parduodamų žemės sklypų nuotraukos, tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su argumentu, kad dėl šios priežasties pirkėjai negalėjo nei iš viešų duomenų, nei iš privalomai skelbtinų nuotraukų suvokti, kad parduodamose žemės ūkio sklypuose yra tvenkiniai.

63.       Paskelbimo apie varžytynes tvarka reglamentuojama CPK 706 ir 707 straipsniuose. Ginčui aktualiame CPK 707 straipsnyje nustatytas skelbimo apie varžytynes turinys. CPK 707 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog skelbime apie varžytynes nurodoma turto buvimo vieta ir trumpas aprašymas. Prie skelbimo apie varžytynes turi būti pridedama turto nuotrauka (nuotraukos), išskyrus atvejus, kai iš varžytynių parduodamas nematerialusis turtas (CPK 707 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju, kilus teisminiam ginčui dėl informacijos apie parduodamą turtą pakankamumo, teismas turėtų spręsti, ar informacija buvo pakankama, o jei nepakankama, tai ar šios informacijos neatskleidimas ar nepakankamas atskleidimas reikšmingas ir esmingai suvaržė pirkėjo teises ir pažeidė jo teisėtus interesus.

64.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, nei CPK nėra numatyti reikalavimai trumpam turto aprašymui (kokie esminiai turto požymiai aprašomi) bei turto nuotraukoms (jų kokybei ir kiekiui). Iš vykdomosios bylos matyti, kad esančiuose išrašuose iš internetinio puslapio www.evarzytynes.lt yra nurodyta ginčo turto varžytynių pradžia ir pabaiga, pradinė turto pardavimo kaina ir duomenys apie nekilnojamąjį turtą, nurodytas turto potipis: sklypai, nurodyti jų unikalūs numeriai, jų plotas. Iš minėtame skelbime nurodytų varžytynėse parduodamo ginčo turto požymių galima identifikuoti turto buvimo vietą ir esminius jo požymius: plotą, unikalų numerį, savininką, turtui taikomus apribojimus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nors prie skelbimo apie varžytynes nebuvo pridėta ginčo turto nuotrauka, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog CPK 707 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas turėjo esminės įtakos ir apribojo galimybes potencialiems pirkėjams pasidomėti parduodamu objektu, ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, tvenkinių buvimas žemės sklype savaime nelemia žemės sklypų vertės padidėjimo, taip pat įvertinant ir tai, kad šiuo atveju tokį argumentą kelia ne potencialus pirkėjas, negalėjęs pasinaudoti teise dalyvauti varžytynėse, o ieškovė, kuri nei ketino dalyvauti jose, nei tokią teisę turėjo.

65.       Dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kartu pažymima, kad remiantis kasacinio teismo praktika, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

66.       Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus bylos duomenis: šalių paaiškinimus, jų pateiktus įrodymus bei tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias turto pardavimo iš varžytynių tvarką. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė savo procesinius dokumentus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertinus įrodymus, nėra pagrindas, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus ieškovėms, nereiškia, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas.

67.       Vadovaudamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

68.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

69.       Netenkinus ieškovės BTŪB „Energija“ apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, tačiau į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo teisę atsakovas S. Š., kuris prašė priteisti 3 412,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

70.       Atsakovo pateikti įrodymai (2022 m. rugsėjo 6 d. pažyma dėl suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimo, 2022 m. liepos 14 d. ir 2022 m. gegužės 18 d. patvirtinimus apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą) patvirtina apie atsakovo patirtas 3 412,20 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėtas teisinės pagalbos išlaidas.

71.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

72.       Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad maksimalus priteistinas užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 2 248,87 Eur (1,3 x 1 729,90 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovo sumokėtas užmokestis advokatui už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį už tokį procesinį dokumentą, taip pat atsižvelgusi į tai, kad tas pats advokatas atsakovui atstovavo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose, pripažįsta pagrįstomis 2 248,87 Eur bylinėjimosi išlaidas.

73.       Atsakovas taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl pirmoje teismo instancijoje suteiktų teisinių paslaugų civilinėje byloje Nr. e2-202-577/2022. Nurodo, kad atsakovas negalėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų ir pažymos apie suteiktas ir apmokėtas teisines paslaugas pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, kadangi už pažymoje nurodytas teisines paslaugas atsakovas atsiskaitė 2022 m. gegužės 18 dieną, o sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-202-577/2022 byloje buvo priimtas 2022 m. kovo 28 d. Remiantis prie šio prašymo pateiktais mokėjimo dokumentais prašo teismo papildomai priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme – 903,14 Eur (įskaitant PVM) už suteiktas teisines paslaugas.

74.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, jog prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 20 punktas; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, 75 punktas).

75.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu atveju teismas CPK 277 straipsnio pagrindu turi priimti papildomą sprendimą ir spręsti dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337-421/2016).

76.       Pastarasis kasacinio teismo išaiškinimas dėl galimybės priimti papildomą sprendimą nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes atsakovas prašymą dėl papildomų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė apeliacinės instancijos teismui. Kaip matyti sąskaitą faktūrą už atstovavimą paskutiniame teismo posėdyje atsakovo atstovas atstovaujamajam išrašė 2022 m. kovo 31 d., t. y. jau po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo ir sprendimo byloje priėmimo. Pažymėtina, kad teismo posėdžio trukmė, įvertinant bylos pobūdį, sudėtingumą buvo prognozuojama (numanoma), todėl nėra pagrindo spręsti, jog nurodyta sąskaita negalėjo būti išrašyta, klientui pateikta ir pastarojo apmokėta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu atveju darytina išvada, kad atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme pateiktas nesilaikant CPK 98 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl netenkinamas. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atmesti prašymą dėl ieškovės bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ pakeitimo uždarąja akcine bendrove „Euromisa“.

Priteisti atsakovui S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), iš ieškovės bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ (juridinio asmens kodas 120202619) (bankroto administravimui skirtų lėšų)) 2 248,87 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 87 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                        Neringa Švedienė

                                                        Žilvinas Terebeiza