Civilinė byla Nr. 3K-3-357/2008

                          Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 73.2.6.1 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2008 m. liepos 8 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. R. B. ir N. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. R. B. ir N. B. ieškinį atsakovams V. Č., E. Č. ir uždarajai akcinei bendrovei „If draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą, ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų įvertinimą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovai nurodė, kad 2006 m. balandžio 9 d. eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas ieškovui priklausantis automobilis, abiem ieškovams padaryti kūno sužalojimai, dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta ieškovų sveikata. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas atsakovų baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos avarijos klausimas, pripažino ieškovams teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo teigimu, jam buvo padaryta 6000 Lt turtinė žala, nes buvo sugadintas automobilis, teiktos automobilio saugojimo ir kitos paslaugos, taip pat jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 30 000 Lt, tai – sukeltas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, bendravimo galimybių ir darbingumo sumažėjimas. Ieškovės teigimu, jai buvo padaryta 1000 Lt turtinė žala (išlaidos vaistams, kelionė į reabilitacijos įstaigą, kt.); neturtinę žalą ji įvertino 25 000 Lt (fizinis skausmas, emocinis stresas, dvasiniai išgyvenimai, bendravimo galimybių ir darbingumo sumažėjimas). Ieškovų teigimu, nors automobilį vairavo atsakovas E. Č., tačiau, vadovaujantis CK 6.265 straipsniu, žalą privalo atlyginti solidariai tiek E. Č., tiek V. Č., leidęs vairuoti automobilį savo sūnui, neturėjusiam vairuotojo teisės pažymėjimo. Atsakovas V. Č. 2005 m. rugsėjo 8 d. buvo sudaręs įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su UAB „If draudimas“, todėl ir draudikas privalo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurios dydis ribojamas maksimalia sutartyje nustatyta draudimo asmeniui išmokos suma. Ieškovai prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų P. R. B. 6000 Lt turtinei žalai, 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, N. B. – 1000 Lt turtinei žalai, 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovų E. Č. ir V. Č. ieškovams po 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteisė ieškovui P. R. B. iš atsakovo UAB „If draudimas“ 6000 Lt, ieškovei N. B. 244,04 Lt turtinei žalai atlyginti; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų visetą, nustatė, kad atsakovas E. Č., eismo įvykio metu būdamas nepilnametis ir neturėdamas teisės vairuoti automobilį, 2006 m. balandžio 9 d., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta ieškovų, važiavusių automobiliu (duomenys neskelbtini), sveikata – nukentėjusiajam ieškovui P. R. B. padarytas dešinio dilbio kaulų lūžis tipinėje vietoje, kraujosruvos kairiame momenyje ir kairiame žaste, o nukentėjusiajai ieškovei N. B. – kairės pusės pirmo šonkaulio lūžis, kraujosruvos kairėje krūtyje ir abiejų kelių priekiniame paviršiuje bei galvos sumušimas. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio  8 d. nuosprendžiu atleido E. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukė, iš UAB „If draudimas“ priteisė 426,60 Lt Valstybinei ligonių kasai žalai atlyginti už nukentėjusiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas dėl eismo įvykio metu patirtų traumų, pripažino ieškovams teisę į civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Teismas, remdamasis 2006 m. balandžio 12 d. specialisto išvadomis, nustatė, kad ieškovams buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir tam tikrus dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, sumažėjo bendravimo galimybės. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, rėmėsi CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, iš karto po eismo įvykio atsakovai kreipėsi į ieškovą dėl žalos atlyginimo, taip pat į atsakovų turtinę padėtį (atsakovo V. Č. darbo užmokestis – 1600 Lt, augina keturis sūnus, sutuoktinė nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, atsakovas E. Č. dirba nuo 2007 m. balandžio 12 d.), vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ir pripažino, kad kiekvienam ieškovui priteistina po 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas taip pat vertino atsakovo UAB „IF draudimas“ prievolę sumokėti ieškovams neturtinės žalos atlyginimą pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnį ir nurodė, kad atsakovas šią pareigą įvykdė, todėl neturtinės žalos atlyginimą priteisė tik iš atsakovų E. Č. ir V. Č. Teismas, nustatydamas turtinės žalos dydį, vertino ieškovo pateiktą AB „Šiaulių autoservisas“ išankstinę sąmatą, UAB „Antaniškiai“ pažymą apie automobilio vertę ir nustatė, kad ieškovo automobilis buvo apdraustas, apgadinto automobilio remonto darbai būtų kainavę 5804,10 Lt, o jo vertė pagal UAB „Antaniškiai“ pažymą būtų 3000–5000 Lt, priklausomai nuo automobilio techninės būklės. Teismas, remdamasis PVM sąskaita–faktūra, baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, taip pat nustatė, kad ieškovas už automobilio saugojimą sumokėjo 378 Lt, už techninės pagalbos paslaugas – 164,89 Lt. UAB „If draudimas“ išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę nurodoma, kad transporto priemonės vertė 2000 Lt. Teismas taip pat vertino ieškovo patirtos turtinės žalos dydį dėl jo gydymo išlaidų ir nurodė, kad ieškovas vaistams išleido 155,45 Lt, o ieškovė – 118,04 Lt. Teismas patirta turtine žala taip pat pripažino išlaidas bilietams – 126 Lt, nes ieškovai turėjo bilietus į renginį „Siemens“ arenoje, tačiau dėl eismo įvykio negalėjo jame dalyvauti. Nors pagal civilinėje byloje esančius duomenis ieškovui buvo padaryta didesnė turtinė žala, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas prašė priteisti 6000 Lt turtinei žalai atlyginti, šią sumą priteisė iš atsakovo UAB „If draudimas“; o ieškovė, nors prašė priteisti 1000 Lt turtinei žalai atlyginti, tačiau pateikė įrodymus tik dėl 244,04 Lt (126 Lt bilietams ir 118,04 Lt vaistams), todėl teismas priteisė tik šią sumą iš atsakovo UAB „If draudimas“. Teismas nepripažino ieškovų nurodytų išlaidų dėl išsinuomoto automobilio (duomenys neskelbtini) pagrįstomis ir būtinomis, motyvavo, kad ieškovai išsinuomojo naujos laidos automobilį, nuomos sutartis buvo sudaryta vienam mėnesiui, tačiau ieškovai pateikė sąskaitas už kelis mėnesius.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų ir atsakovų apeliacinius skundus, 2008 m. sausio 22 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą: iš atsakovų V. Č. ir E. Č. solidariai priteistas pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 4136,80 Lt kiekvienam ieškovui; ieškovui P. R. B. iš atsakovo UAB „If draudimas“ priteistą pinigų sumą turtinei žalai atlyginti sumažino iki 564,79 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti nukentėjusių asmenų, jų artimųjų dvasiniai išgyvenimai. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, jog vienu metu buvo sužaloti du šeimos nariai, į jų amžių, darbingumo ir bendravimo sumažėjimą, taip pat svarbu tai, kad atsakovas E. Č., blogai matydamas ir neturėdamas akinių, ryžosi vairuoti automobilį, V. Č., būdamas teisėtvarkos pareigūnas, pažeidė įstatymų reikalavimus, leido vairuoti automobilį asmeniui neturinčiam teisės vairuoti, abu atsakovai melavo ir klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus, teigdami, jog automobilį vairavo atsakovas V. Č., o ne E. Č., todėl kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir priteistu žalos dydžiu, tačiau nurodė, kad teismas, priteisdamas šią sumą kiekvienam ieškovui, neįvertino aplinkybės, jog atsakovas UAB „If draudimas“ ieškovams jau buvo sumokėjęs 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl iš priteistų 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti atėmė nurodytą draudimo išmoką ir kiekvienam ieškovui priteisė po 4136,80 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas UAB „If draudimas“ visiškai sumokėjo ieškovams neturtinę žalą, kuri yra ribojama įstatymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturtinės žalos atlyginimą priteisė tik iš atsakovų E. Č. ir V. Č. solidariai. Kolegija, vertindama turtinės žalos atlyginimo dydį, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui P. R. B. 6000 Lt turtinei žalai atlyginti, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Ieškovas neįrodė, kad jo automobilio vertė buvo didesnė nei 2000 Lt. Kolegija, remdamasi atsakovo UAB „If draudimas“ išvada apie transporto priemonės likutinę vertę, nustatė, kad draudimo bendrovė automobilį apžiūrėjo, įvertino automobilio pagaminimo metus, realią techninę būklę, variklio darbinį tūrį, sugadinto automobilio likutinę vertę (1535 Lt), tuo tarpu kiti byloje esantys įrodymai (UAB „Antaniškiai“ pažyma, AB „Šiaulių autoservisas“ sąmata) negalėjo būti tinkami įrodymai byloje, nes jie nepaneigė UAB „If draudimas“ išvados apie ieškovo automobilio likutinę vertę. Be to, iš byloje esančių internetinių „Autoplius“ pasiūlymų kolegija nustatė, kad automobilių (duomenys neskelbtini), kurių pagaminimo metai 1990–1991, kaina 2007 m. balandžio 22–24 dienomis buvo 1500–2200 Lt. Kolegijai nustačius, kad draudimo bendrovė sumokėjo ieškovui 1534 Lt likutinės automobilio vertės, nurodė, kad bendrovė neįvertino ir neatlygino kitų ieškovo išlaidų, atsiradusių dėl eismo įvykio: 164,89 Lt už techninės pagalbos paslaugas, 378 Lt už sugadinto automobilio apsaugą, 21,90 Lt gydymo išlaidų, iš viso 564,79, todėl priteisė šias išlaidas iš nurodyto atsakovo. Nors pirmosios instancijos teismas į turtinę žalą įskaičiavo ieškovo nurodytas 155,45 Lt gydymo išlaidas, tačiau ieškovas nepateikė tai patvirtinusių įrodymų, todėl kolegija šios sumos nepriteisė. Ieškovams pateikus įrodymus, kad dėl eismo įvykio jie negalėjo nuvykti į renginį (išleido 126 Lt bilietams), ieškovei N. B. pateikus įrodymus apie jos turėtas gydymo išlaidas, kolegijos vertinimu, šie nuostoliai ieškovams buvo priteisti pagrįstai.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kuria sumažintas ieškovui priteistas turtinės žalos atlyginimas, ir dėl šios dalies palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą; dėl kitų reikalavimų pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutarties dalis ir priteisti solidariai iš atsakovų V. Č. ir E. Č. ieškovui P. R. B. 29 136 Lt, ieškovei N. B. 24 136 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.                        Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad  žala buvo padaryta dviem tos pačios šeimos senyvo amžiaus žmonėms, kuriems dėl sveikatos sutrikdymo atsiradusias pasekmes reikia gydyti ilgiau nei jaunesnio amžiaus žmonėms, neatsižvelgė į atsakovų pavojingą elgesį, į tai, jog jie klaidino policijos pareigūnus, aiškinantis, kas vairavo automobilį. Teismai atsakovų elgesį po avarijos (tai, kad jie kreipėsi į ieškovus dėl žalos atlyginimo) nepagrįstai pripažino rūpestingu, nes, kasatorių teigimu, atsakovas V. Č. tik pasidomėjo žalos dydžiu, o atsakovas E. Č. nesiėmė priemonių autoavarijos metu padarytoms pasekmėms pašalinti. Be to, teismai, mažindami priteistos neturtinės žalos dydį, rėmėsi CK 6.282 straipsnio 3 dalimi, nustatančia pagrindą sumažinti atlygintinos žalos dydį – žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tačiau nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neįvertino žalą padariusių asmenų šeiminės ir socialinės padėties, kad jie abu yra jauno amžiaus, darbingi, todėl turi galimybę visiškai atlyginti žalą. Kasatorių teigimu, teismai nepagrįstai žalos dydžio sumažinimo pagrindu pripažino sunkią atsakovų turtinę padėtį.

2.                        Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas pirmosios instancijos teismo priteistą turtinės žalos atlyginimą, pažeidė CPK 185 straipsnį, prieštaringai įvertino UAB „Antaniškiai“ pažymą ir interneto puslapyje skelbtų automobilių kainas. Nors teismas nesivadovavo UAB „Antaniškiai“ pažyma, nes šioje, anot teismo, buvo nurodyta netiksli automobilio kaina, tačiau rėmėsi internete skelbtomis automobilių, pagamintų kitais nei sugadintas automobiliais metais, kainomis; be to, internete skelbtų kainų laikotarpis visiškai nesusijęs nei su žalos padarymo, nei su sprendimo priėmimo datomis. Teismas, padarydamas išvadą, kad draudimo bendrovė visiškai atlygino turtinę žalą, atsiradusią sugadinus automobilį, netinkamai vertino įrodymus apie šio automobilio vertę (baudžiamojoje byloje esančią lentelę ir kitus mašinos būklę apibūdinusius dokumentus), neatsižvelgė į tai, kad automobilis buvo skirtas asmeniniam naudojimui, buvo pagerintas (sukomplektuoti lieti ratlankiai, kainavę 1000 Lt, įmontuota automagnetola, kainavusi 1000 Lt), todėl pirmosios instancijos teismo priteistas 6000 Lt žalos atlyginimas laikytinas pagrįstu ir teisingu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai V. Č. ir E. Č. prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jie nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės, reglamentuojančias draudimo santykius ir žalos atlyginimą, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „If draudimas“ prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jie nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ištyrė bylai reikšmingus įrodymus, įvertino visas kasatorių skunde išvardytas aplinkybes, todėl, šio atsakovo nuomone, nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Kasatoriai, ginčydami turtinės žalos dydį, iš esmės kelia fakto klausimą. Be to, jie neįrodė savo reikalavimų dėl sugadintos transporto priemonės vertės pagrįstumo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.250, 6.282 straipsnius, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo normas dėl žalos atlyginimo, ar nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, ar nenukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Dėl žalos ieškovams atlyginimo CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“; Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika; Nr. 3K-3-604/2005, kt.). Neturtinės žalos atlyginimo atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Civilinėje teisėje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, o teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi vadovautis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė; Nr. 3K-7-255/2005, kt.). Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, bet ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė; Nr. 3K-7-255/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V., A. V., T. V. ir kt.; Nr. 3K-3-394/2006, kt.). Kiekvienu atveju teismo sprendime turi būti pateikti motyvuoti argumentai dėl to, kokiais kriterijais remdamasis teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju neturtinė žala turi būti įvertinama būtent tokia pinigų suma.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai kasaciniame skunde ginčija jiems priteistos žalos atlyginimo dydį, tačiau tai yra fakto klausimas, o kasacinis teismas patikrina pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija plačiau šio kasacinio skundo argumento nenagrinėja ir dėl jo nepasisako, o tik vertina, ar bylą nagrinėję teismai, nustatydami priteistinos neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas.

Nagrinėjamoje byloje teismai, nustatydami ieškovų patirtos neturtinės žalos dydį, nurodė, kad remiasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais ir atsižvelgė į tai, jog nors abiejų ieškovų sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau padaryti sužalojimai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir tam tikrus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nes buvo sužaloti du vienos šeimos nariai, įvertino nukentėjusiųjų amžių. Teismai taip pat vertino atsakovų turtinę padėtį kaip blogesnę negu ieškovų, tačiau pripažino, kad atsakovų turtinė padėtis nelaikytina lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Tokia teismų motyvacija visiškai atitinka suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl žalą padariusio asmens turtinės padėties įtakos nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J.; Nr. 3K-3-116/2004). Taigi bylą nagrinėję teismai įvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą, atskleidė jų reikšmę nustatant priteistinos piniginės kompensacijos dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nustatytas neturtinės žalos dydis – po 5000 Lt kiekvienam ieškovui – atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnis) bei teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje R. L., R. L. v. A. J., UAB DK „Baltic Polis“; Nr. 3K-3-131/2007).

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovams padarytos neturtinės žalos dydžiu, iš atsakovų priteistiną žalos atlyginimo dydį sumažino atsakovo UAB „If draudimas“ jau išmokėta draudimo išmokos suma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas ieškovams priteistos iš atsakovų neturtinės žalos dydį, teisingai aiškino ir taikė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą bei nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu.

Dėl įrodymų įvertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Kasatoriai skunde kelia klausimą dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, įvertinti įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi ir panašiai. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padarė išvadą apie ieškovams padarytos žalos dydį. Teisėjų kolegija, vertindama kasatorių argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti kasatorių nurodytų procesinės teisės normų pažeidimo. 

Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovams priteista 6000 Lt turtinei žalai, atsiradusiai dėl automobilio sugadinimo, atlyginti teisėtumo ir pagrįstumo, pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, nes iš esmės vienus ir tuo pačius įrodymus dėl automobilio (duomenys neskelbtini) vertės vertino skirtingai.

Minėta, kad įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nės yra nu­sta­ty­tos CPK. Fak­ti­nių duo­me­nų ga­vi­mo tvar­ka ga­li bū­ti nustatyta ne tik CPK, bet ir kitų įstatymų, tačiau svarbu, kad šie faktiniai duomenys būtų patikimi. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl eismo įvykio metu sugadinto ieškovų automobilio (duomenys neskelbtini) įvertinimo ir kartu dėl padarytos turtinės žalos dydžio nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas ieškovų pateiktą UAB „Antaniškiai“ (T. 1, b. l. 22) pažymą ir AB „Šiaulių autoservisas“ sąmatą (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); T. 2, b. l. 62-63) vertino kaip nepatikimus įrodymus ir tokią savo išvadą tinkamai motyvavo. Vien tik tai, kad teismas vertino tam tikrą įrodymą kritiškai, nėra pagrindas teigti, kad teismai šio įrodymo nevertino ar vertino neteisingai. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. Č. buvo apsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB „If draudimas“, o šis nustatė ieškovo P. R. B. automobilio transporto priemonės likutinę vertę ir sumokėjo ieškovui draudimo išmoką (T. 1, b. l. 86-92). Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo tvarką ginčo santykių atsiradimo metu reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovui dėl eismo įvykio sugadinimo padarytos žalos dydį nustatantys įrodymai, gauti šių Taisyklių 13-14 punktuose nustatyta tvarka, yra patikimi ir tinkami, nes konkretus automobilis buvo apžiūrėtas, įvertinta jo techninė būklė ir visi kiti svarbūs duomenys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad gautuose dokumentuose yra patikimesni faktiniai duomenys, kuriais remdamasis apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti ieškovo automobilio sugadinimo laipsnį, jo vertės netekimą ir taip nustatyti priteistinos turtinės žalos dydį (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Toks įrodymų vertinimas atitinka CPK 185 straipsnio nuostatas, o kasacinio skundo argumentai dėl jų pažeidimo nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimo tvarką, dydžio nustatymo kriterijus, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo normas dėl žalos atlyginimo, nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, todėl kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Antanas Simniškis 

 

 

                                                                                                           

Gražina Davidonienė 

 

                                                                                                           

 

Sigita Rudėnaitė