Civilinė byla Nr. 2A-600-933/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22615-2015-3 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5; 3.2.3.6.1.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-178-862/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui R. L. dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“.

Teisėjas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo R. L. 1 248,76 Eur skolą, 59,69 Eur palūkanų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), tiekiama centralizuota šiluma ir karštas vanduo buitinėms reikmėms. Bute naudojami šildymo ir karšto vandens tiekimo prietaisai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų bei pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Butas nuosavybės teise priklauso atsakovui R. L. Atsakovas nuo 2013-05-01 iki 2015-05-31 už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, todėl susidarė 1 248,76 Eur skola, už kurią priskaičiuota ir 59,69 Eur palūkanų.

2.       Atsakovas R. L. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad, nesutikdamas su ieškiniu, pareiškė ieškinį Valstybinėje energetikos inspekcijoje ir Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, kurioms priėmus sprendimus ginčas galės būti nagrinėjimas iš esmės Vilniaus apygardos teisme. Su ieškove už Buto šildymą, šilumos energiją karšto vandens temperatūros palaikymui ir karštą vandenį pagal Buto karšto vandens skaitiklio rodmenis yra atsiskaitęs. Namo bendrijai sumokėjo už 120 m3 karšto vandens, todėl ieškovė turi atlikti perskaičiavimą už šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo paslaugas, užskaitant permoką. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas atsiskaitęs už vandenį tik iki 292 m3, todėl nepagrįstai nuo 2013-09-01 skaičiuoja atsakovui karšto vandens suvartojimą pagal normas, o ne skaitiklio rodmenis. Bute įrengtas metrologiškai patikrintas karšto vandens skaitiklis. Atsakovas nuolat deklaravo rodmenis, o ieškovė iki šiol nesikreipė į vartotoją ir nepakeitė karšto vandens skaitiklio nauju tiekėjui priklausančiu skaitikliu, įrengdama savo skaitiklį prieš vartotojui priklausantį skaitiklį.

3.       Bylos nagrinėjimo metu (2019-08-20) ieškovė pateikė prašymą, kuriuo sumažino ieškinio reikalavimą iki 443,61 Eur skolos. Nurodė, kad nuo 2015-07-24 iki 2016-11-28 atlikti mokėjimai buvo skirti ieškinio sumai sumažinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-09 sprendimu: i) priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalyje dėl 805,15 Eur skolos priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukė; ii) ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovei 443,61 Eur skolos, 59,69 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą (503,30 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 130,55 Eur bylinėjimosi išlaidų; iii) priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikai (valstybei) 33,81 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą; iv) grąžino ieškovei 18,84 Eur žyminio mokesčio.

4.1.                      Apylinkės teismas nustatė, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ 2002-02-01 sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, kuria UAB „Vilniaus energija“ 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs ieškovės turtas bei kuri nuomos laikotarpiu administravo debitorines klientų skolas. Nuo 2002-03-29 iki 2017-03-29 šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi UAB „Vilniaus energija“. Nuo 2017-03-30 šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovė. Vykdant nuomos sutarties sąlygas, 2017-03-29 ieškovei buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas.

4.2.                      Ieškovė (nuo 2002-03-29 iki 2017-03-09 UAB „Vilniaus energija“) tiekė centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame esantis Butas nuosavybės teise priklauso atsakovui. Byloje nėra ginčo, kad minėto buto šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie gyvenamojo namo šilumos energijos tiekimo tinklų. Apylinkės teismas sprendė, kad šilumos tiekėjas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Už šilumos tiekėjos UAB ,,Vilniaus energija“ nuo 2013-05-01 iki 2015-05-31 į Butą patiektą šilumos energiją/karštą vandenį buvo susidariusi 1 248,76 Eur skola.

4.3.                      Apylinkės teismas nustatė, kad Bute nebuvo pakeisti vandens skaitikliai, todėl nuo 2013-09-01 Butui pradėtas skaičiuotu karšto vandens suvartojimo normatyvas. Atsakovas skolos ieškovei nemokėjo, nes siekė, kad ieškovė išpirktų Bute įrengtą apskaitos prietaisą, tam, jog būtų užskaityta 120 m3 karšto vandens permoka, kuri apskaičiuota pagal Bute įrengto skaitiklio rodmenis. Apylinkės teismas nustatė, jog atsakovas 2016-12-06 pateikė teismui ieškinį, kuriame pareiškė aukščiau nurodytus reikalavimus ieškovei. Atsakovo pareikšto ieškinio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-4364-432/2017, kurioje priimtu sprendimu, išanalizavus tuos pačius argumentus, kurie išdėstyti atsiliepime pateiktame į nagrinėjamą bylą, ir tuos pačius atsakovo į bylas pateiktus įrodymus, atsakovo ieškinys buvo atmestas. Lietuvos A. T. 2019-05-22 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-18 sprendimas paliktas nepakeistas. Kadangi atsakovo argumentai dėl 120 m3 karšto vandens permokos užskaitymo ir perskaičiavimo įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas) atmesti kaip nepagrįsti, tai jie nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti skolą iš atsakovo.

4.4.                      Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas įsipareigojimų laiku atsiskaityti už pateiktas paslaugas nevykdė, todėl už tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį įsiskolino 1 248,76 Eur. Ieškovė reikalavimą sumažino, įskaičiusi įmokas sumokėtas nuo 2015-07-24 iki 2016-11-28, ir prašo priteisti iš atsakovo 443,61 Eur. Prievolės, kylančios iš sutarties arba įstatymo, turi būti vykdomos sąžiningai, todėl už gautą šilumą ir karštą vandenį atsakovas turi apmokėti 443,61 Eur.

4.5.                      Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, atsakovas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškove, atsakovas nuo 2013-05-01 iki 2015-05-31 privalo sumokėti 5 procentų metines palūkanas, kurios sudaro 59,69 Eur. Atsakovas turi mokėti ir 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5.       Atsakovas R. L. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-09 sprendimą ir: i) priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; ii) arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 

5.1.                      Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo 2019-07-31 prašymą sustabdyti bylą iki įsiteisės sprendimas kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-4273-592/2018 dėl šilumos ir karšo vandens tiekėjo įpareigojimo atlikti karšto vandens paskirstymo perskaičiavimą, ir spręsdamas dėl atsakovo skolos už karštą vandenį kiekį pagal negaliojančias šilumos kainas, pažeidė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Privalomas bylos sustabdymo pagrindas neišnykęs, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2018-12-13 nutartimi dalyje panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-18 sprendimą ir grąžino bylą dalyje nagrinėti iš naujo, o kasacinis teismas 2019-05-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-684/2019 paliko nepakeistą aptartą Vilniaus apygardos teismo 2018-12-13 nutarties dalį. Pirmosios instancijos teismas 2019-06-18 nutartimi nepagristai atnaujino bylos nagrinėjimą, kadangi sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4273-592/2019 neįsiteisėjęs.

5.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo naudai priteisė 59,69 Eur palūkanų. Teismas neįvertino, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja palūkanų už atsakovo tariamą įsiskolinimą. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. CK 6.210 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti palūkanas, tačiau kitos CK normos numato tokios taisyklės išimtis. CK Šeštos knygos IV dalies nuostatos (galiojusios iki 2014-06-13 t. y. tariamos skolos už atsakovui nepatiektą šilumos energiją susidarymo metu), apibrėžiančios vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus numato, kad pirkėjui (fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti) praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos (CK 6.360 straipsnio 5 dalis). Ieškovo pretenzijos dėl palūkanų atmestinos, kaip analogiškomis aplinkybėmis nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015.

5.3.                      Dėl karšto vandens suvartojimo normų nepagrįstumo:

5.3.1.                      pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo naudai priteisė 443,61 Eur skolą už karštą vandenį pagal karšto vandens suvartojimo normas neįvertindamas, kad byloje yra įrodymai, jog atsakovo bute ginčo laikotarpiu buvo įrengtas metrologiškai patikrintas karštas vandens apskaitos prietaisas. Vilniaus apygardos teismas 2018-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-l 527-467/2018 išaiškino, kad „apmokama turi būti už faktiškai patiektą energiją <...> civilinėje byloje turėjo būti nustatyta, iki kada karšto vandens skaitikliui galiojo metrologinė patikra“. Teismas neįvertino, kad Bute esančių skaitiklių rodmenys ginčo laikotarpiu laikytini patikimais (nuo 2013-05-07 iki 2017-05-07 galiojo naujo karšto vandens skaitiklio metrologinė patikra);

5.3.2.                      atsakovas nesutinka, kad ieškovė turėjo teisę apskaityti atsakovo suvartotą karštą vandenį pagal suvartojimo normas. Atsakovui nepagrįstai buvo skaičiuojamas karšto vandens suvartojimas pagal normas, nors Bute buvo karšto vandens skaitiklis. Atsakovas deklaravo skaitiklio rodmenis, netrukdė skaitiklio prižiūrėti, remontuoti, nepadarė kitų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimų. Nesurašytas joks aktas dėl trukdymo įrengti karšto vandens apskaitos prietaisą, o taikyti suvartojimo normas leidžiama tik surašius aptartą aktą. Atsakovui įrodžius, kad ieškovei nesilaikius Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 134–135 punktų, kuriuose nurodyta ir apibrėžta, kaip turi būti įforminamas atsisakymas leisti įrengti skaitiklį, laikytina, jog ieškovė neturėjo teisės atsakovui skaičiuoti karšto vandens suvartojimą pagal normas. Atsakovas iš ieškovės negavo prašymo suderinti skaitiklių įrengimo dieną ir laiką. Ieškovė prievolės metrologiškai prižiūrėti ir įrengti skaitiklius nevykdė daugiau nei dvylika metų (nuo 2000 m.). Nėra duomenų, jog apie patikrinimus atsakovas buvo tinkamas informuotas. Į bylą pateiktas 2013-08-27 pažeidimo aktas yra suklastotas ir surašytas atgaline data. Ieškovė, šilumos tiekėja, nepagrįstai atsakovui išrašė sąskaitas už karštą vandenį pagal suvartojimo normas, nes karštas vanduo buvo atjungtas, o skaitiklis nebuvo įrengtas Bute dėl ieškovės kaltės.

5.3.3.                      ieškovė į bylą nepateikė duomenų, kad siūlė atsakovui perduoti karšto vandens skaitiklį ieškovei, taip pat kad atsakovas nesutiko su karšto vandens skaitiklio pardavimu. Priešingai, ieškovė nurodė, kad sutinka, jog atsakovas išpirktų jos turimą karšto vandens skaitliuką. Ieškovė turėjo pasiūlyti atsakovui, kuriam nuosavybės teise priklauso karšto vandens skaitiklis, kurio metrologinė patikra nepasibaigusi, perduoti (parduoti) skaitiklį karšto vandens tiekėjo nuosavybėn ir tik šiam atsisakius perduoti (parduoti) skaitiklį, karšto vandens tiekėjui kyla pareiga įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Ieškovė neginčijo, jog atsakovas nuo 2013-05-01 iki 2015-05-31 už patiektą karštą vandenį nenutrūkstamai mokėjo pagal turimo skaitiklio, kurio metrologinė patikra nepasibaigusi, parodymus. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovui buvo tinkamai pasiūlyta perduoti (parduoti) skaitiklį ieškovei, perleidimo (pardavimo) ieškovei. Ieškovė privalėjo atsakovui individualiai pasiūlyti perduoti (parduoti) turimą skaitiklį. Atsakovo Bute esantys apskaitos prietaisai atitiko teisės aktų reikalavimus. Nesutarus dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų perdavimo iki 2010-01-01, karšto vandens tiekėjai teisės aktuose nustatyta tvarka įrengia savo atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus ir vadovaujasi jų rodmenimis nustatant mokėjimą už karštą vandenį. Nepateikta duomenų, jog ieškovė atsakovui siūlė perduoti (parduoti) skaitiklį ir išaiškino tokio atsisakymo pasekmes. Atsakovas yra vartotojas, t. y. silpnesnioji sutarties šalis;

5.4.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė 2019-08-20 prašymo pagrindu nuo 2015-07-24 iki 2016-11-28 atliktus mokėjimus skyrė ieškinio sumai sumažinti 805,15 Eur suma. Ieškovė tokios teisės neturėjo. Ieškovė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų, kad seniausių skolų užskaitymai apskritai įvyko. Užskaitymo nematyti skolų valdymo ataskaitoje. Ieškovė apskritai nepateikė įrodymų, kaip buvo apskaičiuota skola: nėra namo įvadinio šilumos skaitiklio rodmenų, šilumos energijos paskirstymo skaičiavimų, nenurodytas paskirstymo metodas. Skolų valdymo ataskaitoje nurodytos šilumos kainos negalioja, nes yra panaikintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016. Teismas neįvertino atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų. Iš ieškovės atsakymų ir raštų atsakovui matyti, kad juose atsakovui nepateikta aiški informacija apie tai, kaip Butui paskaičiuoti mokesčiai ir kaip atsirado skola už konkrečias šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugas. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti skolos susidarymo pagrindą ir jos apskaičiavimo metodiką. Vien tik skolų valdymo ataskaita ir ieškovės pateikti paaiškinimai neįrodo, kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos ir kaip skaičiuoti mokėjimai. Atsakovas neatsisakė mokėti mokesčių už ieškovės suteiktas paslaugas, tačiau nesutiko mokėti tos mokesčių dalies už karštą vandenį pagal suvartojimo normas, kuri atsakovui neaiški ir dėl kurios ieškovė nepateikė paaiškinimo, todėl sustabdė savo prievolės dalies įvykdymą. Pateiktus pranešimus ieškovei apie nesutikimą su skolos dydžiu ir atsisakymą skolą sumokėti kol nebus paaiškintas skolos paskaičiavimas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip atsakovo pareiškimą skolos negrąžinti.

5.5.                      Teismas priteisė skolą už šildymą ir karštą vandenį, apskaičiuotą pagal šilumos kainas, kurios negalioja, nes yra panaikintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016. Naujos, t. y. mažesnės kainos yra nustatytos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018-04-27 nutarimu Nr. 03E-132, kurį teismas privalėjo taikyti. Mažesnes šilumos kainas nuo 2010 m. iki 2016 m. nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2018-04-27 nutarimu Nr. 03E-132, tačiau Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra priimtas UAB „Vilniaus energija“ skundas dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018-04-27 nutarimo Nr. 03E-132 teisėtumo (administracinės bylos Nr. eI-305-643/2019). Teismo sprendimas paminėtoje administracinėje byloje turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai.

5.6.                      Teismas nepagrįstai priteisė 110,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra sumokėjusi 110,39 Eur advokatui A. K. ir (arba) advokato padėjėjui E. B. Byloje esantis mokėjimo pavedimas skirtas juridiniam asmeniui advokatų profesinei bendrijai SGKA LEGAL, tačiau byloje nėra įrodymu, kad advokatų profesinė bendrija sumokėjo advokatui A. K. 110,39 Eur sumą. Mokėjimą gavo juridinis asmuo „SGKA Legal“. Byloje nepateikta įrodymų, kad „SGKA Legal“ faktiškai lėšas pervedė advokatui A. K. Į bylą pateiktas advokato A. K. darbų detalizavimas galimai įrodo tik atliktų darbų realumą, tačiau neįrodo, jog už šiuos darbus advokatui A. K. buvo sumokėta.

6.       Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į atsakovo R. L. apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-09 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

6.1.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4364-432/ 2017 nustatė, kad bylos: i) pagal R. L. ieškinį atsakovui Vilniaus energijai civilinėje byloje Nr. e2-4364-432/2017 (toliau – Byla Nr. 1); ii) ir pagal Vilniaus energijos ieškinį atsakovui R. L. civilinėje byloje Nr. 2-493-862/2017 (numeris buvo perkeltas į 2-1811-862/2018 ir į 2-178-862/2019) (toliau – Byla Nr. 2) susijusios, tačiau reikalavimai skiriasi tiek pobūdžiu, tiek apimtimi ir nusprendė jų nesujungti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-11 nutartimi sustabdė Bylą Nr. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-02-13 nutartimi nutarė priimti kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo Byloje Nr. 1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-07 nutartimi sustabdė nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e3K-3-179-684/2019 dėl sprendimų Byloje Nr. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-05-22 nutartimi Byloje Nr.1 nuspendė dalyje dėl įpareigojimo atlikti karšto vandens perskaičiavimą laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2015-05-31 pagal buto apskaitos prietaiso rodmenis grąžinti nagrinėti teismui iš naujo. Ir Byloje Nr. 1, ir Byloje Nr. 2 liko neišspręstas identiškas reikalavimas – mokesčių skaičiavimo už karštą vandenį pagal normatyvą nuo 2013-09-01 iki 2015-05-31 pagrįstumas, kuris galėjo būti išnagrinėtas arba Byloje Nr. 1, arba Byloje Nr. 2. Ieškovės 2019-06-10 prašymu buvo atnaujintas nagrinėjimas Byloje Nr. 2 ir sustabdytas nagrinėjimas Byloje Nr. 1.

6.2.                      Apelianto cituotoje kasacinio nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015 apie palūkanų priteisimo neteisėtumą motyvų nėra. Nėra pagrindo vadovautis cituojama nutartimi. Atsakovas nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją, todėl ieškovė paskaičiavo atsakovui 5 procentų metines materialiąsias palūkanas nuo 2013- 07-01 iki 2015-06-30, kurios sudaro 59,69 Eur. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas. Nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Šilumos energijos kaip prekės pirkimo–pardavimo, tiekimo–vartojimo teisiniai santykiai yra tęstiniai santykiai.

6.3.                      Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas Nr. e2-4364-432/2017, tiek Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. e2A-1527-467/2018 jau nustatė prejudicinius faktus reikšmingus ir šioje byloje. Konstatuota, kad atsakovas po karšto vandens tiekėjo raginimu ne tik nesudarė sąlygų įrengti Bute elektroninius karšto vandens skaitiklius, bet ir po 2013-08-27 pažeidimo akto surašymo nesikreipė su prašymu suderinti laiką dėl skaitiklių pakeitimo. Nei bylos Nr. e2-4364-432/2017 nagrinėjimo metu, nei šios bylos nagrinėjimo metu nenustatytas faktas dėl 2013-08-27 pažeidimo akto suklastojimo. Ar atsakovui priklausantis karšto vandens skaitiklis buvo metrologiškai patikrintas po 2013-08-27 Akto surašymo neturi reikšmės. Nuo 2010-05-01 karšto vandens tiekėjas, vykdydamas Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 4 dalies nuostatas, visuose atitinkamuose Vilniaus daugiabučiuose namuose pradėjo įrengti naujus, karšto vandens tiekėjui priklausančius skaitiklius. Terminas tokiam apskaitos sutvarkymui buvo iki 2017-03-01. Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nenumatyta situacijų, kuomet atskiruose daugiabučiuose namuose, kuriems karštą vandenį tiekia karšto vandens tiekėjas, nebūtų įrengiami nauji, karšto vandens tiekėjui priklausantys karšto vandens skaitikliai.

6.4.                      Nors CK 6.55 straipsnio 1 dalis suteikia skolininkui teisę pačiam pareikšti kokią skolą jis grąžina, bet skolininko pasirinkimo teisė neabsoliuti. Atsakovo valia nebuvo išreikšta, o CK 6.55 straipsnio 2 dalis nustato skolos grąžinimo paskirstymo tvarką, jeigu nėra kitokio šalių susitarimo. Įvertinus paskesnius mokėjimus pagal įtvirtintą seniausios skolos grąžinimo taisyklę, ieškovė sumažinto ieškinio reikalavimus dalyje dėl skolos priteisimo iki 443,61 Eur, o atsakovas šiam veiksmui neprieštaravo. Ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus atsižvelgiant į atsakovo atsikirtimus į ieškinį, nes atsakovas pažymėjo, kad atsiskaitė už šildymą, karšto vandens temperatūros palaikymą ir karštą vandenį pagal Buto skaitiklio rodmenis. Toks atsakovo pasisakymas leido ieškovei manyti, kad jis ginčija tik priskaičiuotus mokesčius už karštą vandenį pagal normą nuo 2013-09-01 iki 2015-05-31 111,97 Eur sumai.

6.5.                      Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-12-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2731-426/2015 panaikino Komisijos 2010-12-15 nutarimą Nr. 03-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“, taip pat Komisijos 2010-12-15 nutarimą Nr. 03-317 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ ir įpareigojo Komisiją (a)iš naujo apskaičiuoti šilumos ir karšto vandens kainas ir tai patvirtinti naujai priimtais nutarimais. Komisijos pirmininkas 2017-02-06 įsakymu Nr. 01-17, vykdant minimą teismo sprendimą, sudarė darbo grupę, kuriai pavesta perskaičiuoti ir pateikti Komisijos posėdžiui nutarimą dėl UAB „Vilniaus energija“ 2010–2015 m. šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamosios dedamųjų nustatymo projektus. Komisija 2018-04-27 paskelbė pranešimą, kuriame informavo, kad įvykdė minimą teismo sprendimą – iš naujo apskaičiavo Vilniaus energijai 2010–2015 m. kainą. Komisija 2018-08-01 paskelbė pranešimą, kuriame paskelbė, kad informacija apie Vilniaus energijos vartotojų permokėtas lėšas perduota Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, o administracija pateikė pretenziją Stokholmo arbitražui dėl Vilniaus energijos veiklos. Valstybėje numatytos procedūros bei terminai ir šios procedūros Komisijos yra atliekamos, įvykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-12-11 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2731 -426/2015 ir, esant poreikiui, Vilniaus miesto savivaldybė priims atitinkamus sprendimus dėl permokų šilumos vartotojams grąžinimo bendra tvarka, o ne dėl kiekvieno vartotojo individualiai. Komisijos panaikinti 2010-12-15 nutarimai dėl šilumos ir karšto vandens kainų, o taip pat Komisijos 2018-04-27 nutarimas Nr. 03E-132 neturi reikšmės šioje byloje. Vien tik tai, kad Komisijos 2010-12-15 nutarimas Nr. 03-316 buvo panaikintas, savaime nepaneigia atsakovo pereigos laiku ir tinkamai atsiskaityti su ieškove už pateiktą šilumos energiją.

7.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-09 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

7.1.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4364-432 /2017 nustatė, kad bylos: i) pagal R. L. ieškinį atsakovei Vilniaus energijai (toliau – Byla Nr. l) ir; ii) pagal Vilniaus energija ieškinį atsakovui R. L. (toliau – Byla Nr. 2) susijusios, tačiau reikalavimai skiriasi tiek pobūdžiu, tiek apimtimi ir nusprendė ją nesujungti. Byloje Nr. l ir Byloje Nr. 2 liko neišspręstas identiškas reikalavimas, kuris galėjo būti išnagrinėtas tiek Byloje Nr. 1, tiek Byloje Nr. 2. Ieškovės prašymu buvo atnaujintas nagrinėjimas Byloje Nr. 2 ir sustabdytas nagrinėjimas Byloje Nr. 1. 

7.2.                      Atsakovo cituojamojoje nutartyje minimos faktinės aplinkybės ir šios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės dėl palūkanų priteisimo netapačios. Byloje reikalavimas priteisti palūkanas pareikštas kartu su reikalavimu priteisti nesumokėtą skolą už šilumos energiją, t. y. reikalaujama priteisti palūkanas už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.

7.3.                      Tai, kad atsakovui nuo 2013-09-01 mokesčiai už karštą vandenį buvo pradėti skaičiuoti pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-03-10 nutarimu Nr. 03-26 patvirtinta metodiką bei Statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Aplinkos apsaugos departamento 1991-06-24 įsakymu Nr. 79/76 patvirtintas vandens vartojimo normas, yra konstatavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-4364-432/2017. Ne kartą kreiptasi į atsakovą, kad būtų sudarytos sąlygos karšto vandens skaitiklių pakeitimui, tačiau sąlygos karšto vandens skaitiklio įrengimui sudarytos taip ir nebuvo. Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. c3K-3-179-684/2019, tiek Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1527-467/2018 yra konstatavę, jog „karšto vandens vartotojas (nagrinėjamu atveju – atsakovas) nesudarė galimybės tiekėjui patekti į jo butą, įrengti karšio vandens skaitiklius, nuskaityti jų rodmenis <...>“. Mokesčiai nuo 2013-09-01 iki 2017-03-30 už karštą vandenį atsakovui buvo skaičiuojami pagal karšto vandens suvartojimo normas, nes atsakovas iki 2017-03-30 taip ir nesuteikė galimybės Bendrovei įrengti karšto vandens apskaitos prietaiso. Atsakovui pagrįstai nuo 2013-09-01 mokesčiai už karštą vandenį buvo pradėti skaičiuoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka. Atsakovui nuo 2013-09-01, kaip nesudariusiam sąlygų vandens skaitiklių pakeitimui, mokestis už suvartotą karštą vandenį yra skaičiuojamas pagal normatyvą Nr. 4 gyventojams (pagal bute deklaruotų asmenų skaičių). Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnis 2 dalis, 16 straipsnio 4 dalis nei vartotojui, nei tiekėjui nenumato galimybės atsisakyti leisti įrengti tokius skaitiklius. Karšto vandens tiekėjas visais atvejais privalo įrengti jam priklausančius karšto vandens skaitiklius, vienodus visam namui. Atsakovas iki 2017-03-30 neleido ieškovei įrengti naujų karšto vandens skaitiklių, todėl pagrindo perskaičiuoti normatyvą pagal Buto apskaitos prietaisus nėra. Tai, kad atsakovui priklausantis karšto vandens skaitiklis buvo metrologiškai patikrintas neturi reikšmės. Vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Taisyklėse nustatyta, kad atsiskaitymas už karštą vandenį toliau turi būti vykdomas ne pagal likusio neišmontuoto vartotojui priklausančio skaitiklio, nepriklausomai nuo to, kad jis yra metrologiškai patikrintas, bet pagal karšto vandens tiekėjo naujai įrengto skaitiklio rodmenis. Kadangi Taisyklės nenustato galimybės atsiskaitymus už sunaudotą karštą vandenį toliau vykdyti pagal vartotojui nuosavybės teise priklausantį skaitiklį, todėl vartotojui priklausantis karšto vandens skaitiklis, įrengus tiekėjo karšto vandens skaitiklį, nelaikytinas apskaitos prietaisu.

7.4.                      Melagingi atsakovo argumentai, jog į bylą pateiktas 2013-08-27 pažeidimo aktas yra suklastotas. Dėl minėto akto suklastojimo atsakovas dar 2018-02-09 kreipėsi į Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-00069-18, kuris 2018-08-10 buvo nutrauktas.

7.5.                      Bendrovė šilumos tiekimo veiklos vykdymo laikotarpiu, šilumos ir karšto vandens kainas vartotojams skaičiavo ir taikė teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė kainų ir energetiko komisija teikdama išvadą civilinėje byloje Nr. 2-42765-595/2016, spręsdama analogišką klausima nurodė, kad „Komisija patikrino ieškovės Mokesčių paskaičiavimo pažymoje nuo 2014-08-01 iki 2016 -07-31 nurodytas šilumos ir karšio vandens kainas ir nustatė, kad ginčo laikotarpiu šilumos ir karšio vandens kainos apskaičiuotos teisingai“. Šilumos kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu patirtos, bet nepadengtos sąnaudos ar gautos papildomos pajamos gali būti įvertinamos tik skaičiuojant busimojo laikotarpio šilumos kainų dedamąsias, todėl teisinio pagrindo peržiūrėti ar vertinti Bendrovės šilumos tiekimo veiklos vykdymo laikotarpiu pateiktų sąskaitų LVAT nutarties atžvilgiu nėra.

7.6.                      CK 6.55 straipsnio 1 dalyje numatyta skolininko pasirinkimo teisė neabsoliuti. Atsakovo valia nebuvo išreikšta, o CK 6.55 straipsnio 2 dalis nustato skolos grąžinimo paskirstymo tvarką, jeigu nėra kitokio šalių susitarimo. Ieškovui įvertinus paskesnius mokėjimus pagal įtvirtintą seniausios skolos grąžinimo taisyklę, pagrįstai buvo sumažintas ieškinio reikalavimas. Atsakovas šiam ieškovės veiksmui neprieštaravo.

Apeliacinės instancijos teismas

 k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

9.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10.       Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo ieškovei UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ iš atsakovo R. L. priteista 443,61 Eur skola už centralizuotai tiektą šilumos energiją/karštą vandenį, patiektą Butui nuo 2013-05-01 iki 2015-05-31, 59,69 Eur materialiųjų palūkanų, 5 procentai metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 130,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinio proceso metu

11.       Atsakovas R. L. prie apeliacinio skundo pridėjo naują dokumentą – 194-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Šeškinė“ bendrijos pirmininko V. S. 2018-01-11 raštą „Dėl komisijos sudarymo“ (t. 2, b. l. 142–143). Nors atsakovas R. L. atskiro prašymo prijungti naują įrodymą taip, kaip numatyta CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 314 straipsnyje, nesuformulavo, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl naujo įrodymo prijungimo būtina pasisakyti.

12.       Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos A. T. 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

13.       Susipažinus su prašomu prijungti nauju įrodymu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 194-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Šeškinė“ 2018-01-11 raštas prie bylos medžiagos neprijungtinas. Pastebėtina, kad ieškovės ieškinys buvo priimtas dar 2015-07-07 (t. 1, b. l. 1), bylos nagrinėjimas eilę kartų buvo sustabdytas (t. 1, b. l. 129; t. 2, b. l. 4-5, 28–29, 78–79), kol galiausiai atnaujintas teismo 2019-06-18 nutartimi (t. 2, b. l. 88). Skundžiamo sprendimas priimtas (2019-09-09). Tai reiškia, kad atsakovas R. L. nuo 2019-06-18 iki teismo posėdžio, kuriame byla išnagrinėta 2019-08-20, turėjo galimybę pateikti aptariamą įrodymą į bylą, tačiau tokia procesine galimybe nepasinaudojo. Nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų aptarto įrodymo nepateikimą proceso pirmosios instancijos teisme metu.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir taikytino teisinio reguliavimo

14.       Bylos duomenimis, atsakovui R. L. nuosavybės teise priklauso 52,57 m2 bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) (aptariamo buto šildymas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų; vandentiekis – komunalinis vandentiekis) (t. 1, b. l. 11). Energetikos įmonė (iki 2017-03-29 UAB „Vilniaus energija“, o nuo 2017-03-30 – ieškovė (t. 2, b. l. 73–76)) tiekė centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovo Butas šildomas centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų. Ieškovė, bylos nagrinėjimo metu sutikslinusi duomenis, nurodė, kad atsakovui nuo 2013-05-01 iki 2015-05-31 tiekė karštą vandenį, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti bei šildymo paslaugas, už kurias atsakovas atsiskaitė tik iš dalies, todėl liko skolingas – 443,61 Eur (pagrindinė prievolė) ir 59,69 Eur palūkanų (t. 1, b. l. 6–10; t. 2, b. l. 99–100).

15.       Iš bylos (t. 2, b. l. 39–58, 103–112) bei informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad:

15.1.                      R. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4364-432/ 2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-45015-2016-3) pareiškė ieškinį atsakovams UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (trečiasis asmuo 194-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Šeškinė“) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriame prašė: i) įpareigoti atsakovus solidariai išpirkti ieškovo Bute įrengtą karšto vandens apskaitos prietaisą už 100 Eur; ii) įpareigoti atsakovus solidariai užskaityti ieškovo permoką už 120 m3 karšto vandens, kurią ieškovas yra apmokėjęs atsakovui per namo bendriją; iii) įpareigoti atsakovus solidariai atlikti karšto vandens paskirstymo perskaičiavimą ieškovui pagal buto apskaitos prietaiso rodmenis, įvertinant permoką už 120 m3 karšto vandens;

15.2.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4364-432/ 2017 R. L. ieškinį atmetė;

15.3.                      Vilniaus apygardos teismas 2018-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1527-467/2018: i) panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-18 sprendimą dalyje, kurioje atmestas R. L. reikalavimas įpareigoti solidarius atsakovus UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ užskaityti ieškovo permoką už 120 m3 karšto vandens, už kurį ieškovas yra apmokėjęs atsakovei per namo bendriją, ir šį reikalavimą tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą AB „Vilniaus šilumos tinklai“ suskaičiuoti permoką pagal 2011 m. sausio mėnesį galiojusius tarifus už 120 m3 karšto vandens ir įskaityti į ieškovo mokėtinas sumas; ii) panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-18 sprendimą dalyje, kurioje atmestas R. L. reikalavimas įpareigoti solidarius atsakovus UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atlikti karšto vandens paskirstymo perskaičiavimą ieškovo atžvilgiu pagal buto apskaitos prietaiso rodmenis, įvertinant permoką už 120 m3 karšto vandens, visus perskaičiavimus atliekant pagal kainas, kurias Komisija yra įpareigota patvirtinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016, ir grąžino šioje dalyje civilinę bylą nagrinėti iš naujo; iii) kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-18 sprendimo dalį paliko nepakeistą;

15.4.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-05-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-684/2019 nutarė: i) Vilniaus apygardos teismo 2018-12-13 nutarties dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ įpareigota suskaičiuoti permoką pagal 2011 m. sausio mėn. galiojusius tarifus už 120 m3 karšto vandens ir įskaityti į ieškovo mokėtinas sumas, panaikinti ir dėl šio reikalavimo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-18 sprendimo dalį, kuria šis reikalavimas atmestas; ii) kitą Vilniaus apygardos teismo 2018-12-13 nutarties dalį palikti nepakeistą;

15.5.                      po kasacinio teismo nutarties, likę R. L. reikalavimai atsakovams UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (trečiasis asmuo 194-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Šeškinė“) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėjami toliau Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019). Toje byloje R. L. patikslino reikalavimus atsakovams UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir paršo atsakovus UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atlikti karšto vandens paskirstymo perskaičiavimą nuo 2013-09-01 iki 2017-11-10 pagal Buto apskaitos prietaiso rodmenis, taikant šilumos kainas, kurias Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo teismo 2017-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016, patvirtino 2018-04-27 nutarimu Nr. O3E-132. Iš civilinės bylos Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) kortelės taip pat nustatyta, kad:

15.5.1.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-369-592/ 2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) sustabdė civilinę bylą Nr. e2-369-592/2020, kol bus išspręsta Vilniaus apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-178-862/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-22615-2015-3). Vilniaus apygardos teismas 2019-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1907-864/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-16 nutartį paliko nepakeistą.

Dėl bylai taikytino (bendrojo ir specialaus) teisinio reguliavimo

16.       Energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reguliuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Aptarto CK skirsnio normos taikomos ir teisiniams santykiams, kylantiems šilumos energijos ir (karšto) vandens tiekimo srityje (CK 6.391 straipsnis).

17.       Be bendrųjų CK nuostatų, karšto vandens bei šilumos pirkimą–pardavimą taip pat reguliuoja ir specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai: Energetikos įstatymas (toliau – EĮ), Šilumos ūkio įstatymas (toliau – ŠUĮ), Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas).

18.       Energija, tai – i) elektros energija ir (ar); ii) šilumos energija (energija yra laikoma preke) (EĮ 2 straipsnio 14 dalis). Atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus reglamentuojantys įstatymai nustato specialiuosius atskirų energetikos sektorių tikslus ir veiklos reguliavimo principus (EĮ 3 straipsnio 2 dalis).

19.       Karštas vanduo – iš geriamojo vandens paruoštas, pašildant jį iki higienos normomis nustatytos temperatūros, vanduo (ŠUĮ 2 straipsnio 11 dalis). Šilumos energijos sąvoka teisės aktuose nepateikta, tačiau šilumos tiekimai, tai – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (ŠUĮ 2 straipsnio 46 dalis). Buitinis šilumos vartotojas – fizinis asmuo, perkantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms (ŠUĮ 2 straipsnio 9 dalis).

20.       Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba), ir paskelbia Teisės aktų registre (ŠUĮ 19 straipsnio 4 dalis). Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas (ŠUĮ 19 straipsnio 5 dalis).

21.       Taisyklės reguliuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu (Taisyklių 1 punktas). Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos numatytos Apraše (Taisyklių 7.1 papunktis, Taisyklių 1 priedo 15 punktas), o karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių bendrosios sąlygos numatytos Taisyklių 8 priede (Taisyklių 7.8 papunktis).

22.       Tiek civilinėje byloje Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) (ta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-18 sprendimo dalis, kuri laikytina įsiteisėjusia po Vilniaus apygardos teismo 2018-12-13 nutarties ir Lietuvos A. T. 2019-05-22 nutarties), tiek šioje byloje (šalys to neginčija), kad tarp šalių (ieškovės ir atsakovo R. L.) rašytinė šilumos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta, todėl laikytina, kad karštas vanduo ir šiluma Buvo tiekti pagal standartines (bendrąsias) sąlygas (Lietuvos A. T. 2019-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-695/2019, nutarties 26 punktas; Lietuvos A. T. 2017-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017, nutarties 22 punktas).

Dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto (ne)tinkamo taikymo

23.       Atsakovas R. L. nurodė, jog apylinkės teismas netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes: i) nepagrįstai 2019-06-18 nutartimi atnaujino šios bylos nagrinėjimą; ii) nepagrįstai atmetė 2019-07-31 prašymą stabdyti bylą. Tokį teiginį grindė tuo, kad privalomasis bylos sustabdymo pagrindas neišnykęs, kadangi sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) neįsiteisėjęs. 

24.       Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-11 nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) (t. 2, b. l. 78–79). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-18 atnaujino šios civilinės bylos nagrinėjimą (aptartoje nutartyje nurodyta, jog sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) įsiteisėjo 2019-05-22) (t. 2, b. l. 88).

25.       Kadangi nutartis, kuria buvo atnaujintas sustabdytos bylos nagrinėjimas, atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 167 straipsnis, 334 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-330/2019, nutarties 39 punktas), todėl atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės atsakovas R. L. 2019-08-07 teismui padavė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą (t. 2, b. l. 92–94). Prašymas motyvuotas tuo, jog civilinė byla atnaujinta neįvertinus aplinkybės, jog sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) neįsiteisėjęs. Aptartas atsakovo R. L. prašymas buvo atmestas žodine nutartimi (CPK 290 straipsnio 2 dalis), motyvuojant tuo, kad po kasacinio teismo 2019-05-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-684/2019 didžioji dalis reikalavimų civilinėje byloje Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) jau išnagrinėti ir stabdyti šios civilinės bylos netikslinga (2019-08-20 teismo posėdis; garso įrašo takelio 00:07:40–00:09:20 min.; t. 2, b. l. 113–115). Nutartys, kuriomis atsisakyta tenkinti prašymą dėl bylos sustabdymo – atskiraisiais skundais taip pat neskundžiamos (CPK 165 straipsnis, 334 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-820-553/2018, nutarties 15 punktas).

26.       Visgi, kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis), pasisakydamas dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, yra nurodęs, jog tai, kad nutartys, kurios negali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, nereiškia, jog tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos; tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos A. T. 2019-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/ 2019, nutarties 24 punktas). Atsakovas R. L. iš esmės nesutinka su tuo, kad egzistavo pagrindas atnaujinti šios bylos nagrinėjimą iš esmės.  

27.       Bylos sustabdymas ir sustabdytos bylos atnaujinimas sureguliuotas CPK 1623–167 straipsniuose. Pagrindas iškeltos (CPK 137 straipsnio 1 dalis) civilinės bylos nagrinėjimui (eigai) sustabdyti – objektyvios aplinkybės (nepriklausančios nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios), kliudančios teismui išnagrinėti civilinę bylą iš esmės (CPK 1623 straipsnis). Proceso įstatymas išvardija ir nebaigtinį konkrečių teisinių pagrindų (t. y. objektyvių aplinkybių, dėl kurių stoja civilinės bylos eiga), skirtų stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, sąrašą, t. y.: i) privalomuosius civilinės bylos sustabdymo pagrindus (CPK 163 straipsnis) ir; ii) fakultatyviuosius (neprivalomuosius) civilinės bylos sustabdymo pagrindus (CPK 164 straipsnis). Kadangi bylos nagrinėjimas paprastai stabdomas dėl objektyvių aplinkybių (konkretaus civilinės bylos sustabdymo pagrindo, numatyto CPK 163–164 straipsniuose), kliudančių išnagrinėti bylą iš esmės, todėl ir bylos atnaujinimo pagrindas atsiranda tuomet, kai išnyksta tos aplinkybės, dėl kurių civilinė byla buvo sustabdyta (CPK 167 straipsnio 1 dalis). Siekiant, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką (CPK 7 straipsnio 1 dalis), t. y. tam, kad bylos nagrinėjimas (eiga) nebūtų sustabdyta neapibrėžtą laiką, proceso įstatymas numato ir konkrečius bylos sustabdymo terminus (CPK 166 straipsnio 1 dalies 1–6 punktai). Civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimas tuo atveju, kai nebūtų dar išnykusios aplinkybės, dėl kurių civilinės bylos eiga buvo sustabdyta, reikštų, kad civilinės bylos sustabdymo klausimas galimai būtų keliamas ir aukštesnės instancijos teismuose, tačiau tokia procesinė situacija prieštarautų civilinio proceso teisės principams (CPK 6, 7 straipsniai) (žr. mutatis mutantis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1084/2014).

28.       Jau minėta, kad ši civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo stabdyta kelis kartus, o paskutinį – 2019-02-11 nutartimi, kurioje nurodyta, jog byla stabdoma CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) (t. 2, b. l. 78–79). Teisme 2019-06-10 buvo gautas ieškovės prašymas atnaujinti sustabdytą bylą (t. 2, b. l. 87). Prašymas atnaujinti bylą buvo motyvuotas tuo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-05-22 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-684/2019. Susipažinus su aptarta kasacinio teismo 2019-05-22 nutartimi matyti (t. 2, b. l. 103–112), kad buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2018-12-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-27-467/2018 dalis, kuria Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-18 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas R. L. reikalavimas įpareigoti solidariai UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atlikti karšto vandens paskirstymo perskaičiavimą R. L. atžvilgiu pagal Buto apskaitos prietaiso rodmenis, įvertinant permoką už 120 m3 karšto vandens, visus perskaičiavimus atliekant pagal kainas, kurias Komisija yra įpareigota patvirtinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016, ir šioje dalyje civilinė byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Po kasacinio teismo 2019-05-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-684/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės (t. 2, b. l. 94).

29.       CPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad byla, kuri buvo sustabdyta CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu atveju, sustabdoma iki įsiteisės teismo sprendimas (nutartis). Tai reiškia, kad būtina sąlyga civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimui (CPK 167 straipsnio 1 dalis) yra sprendimo, dėl kurios byla buvo sustabdyta (šiuo atveju ši civilinė byla buvo sustabdyta dėl civilinės bylos Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) nagrinėjimo), įsiteisėjimas. Tai reiškia, jog turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismo 2019-06-18 nutarties priėmimo momentu egzistavo teisiškai reikšminga aplinkybė – ar buvo įsiteisėjęs sprendimas (nutartis) civilinėje byloje Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019).

30.       Aukščiau šioje nutartyje aptartos faktinės aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, 2019-06-18 nutartimi atnaujinęs šios civilinės bylos nagrinėjimą, procesiniu požiūriu pasielgė neteisingai.  Minėta, kad pirmosios instancijos teismas civilinė bylą 2019-02-11 nutartimi susistabdė iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019). Visgi, ieškovei 2019-06-10 informavus teismą, kad buvo išnagrinėtas kasacinis skundas civilinėje byloje Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019), apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, jog po kasacinio teismo 2019-05-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) dar nebuvo įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl viso ginčo esmės. Taip yra todėl, kad civilinėje byloje Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) turėjo būti išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4364-432/2017 atmestas R. L. reikalavimas dėl karšto vandens paskirstymo perskaičiavimo, įvertinant permoką, kuris Vilniaus apygardos teismo 2018-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1527-467/2018 buvo panaikintas ir grąžintas nagrinėti iš naujo (o aptarta apygardos teismo 2018-12-13 nutarties dalis kasacinio teismo 2019-05-22 nutartimi buvo palikta nepakeista). Konstatuotina, jog apylinkės teismas, priimdamas 2019-06-18 nutartį atnaujinti šios civilinės bylos nagrinėjimą, bylos nagrinėjimą atnaujino nesant CPK 167 straipsnio 1 dalyje esančios teisiškai reikšmingos aplinkybės.

31.       Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau konstatuota aplinkybė nereiškia, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą nesant CPK 167 straipsnio 1 dalyje esančių teisinių pagrindų. Byloje susidariusi procesinė situacija turi būti analizuotina kompleksiškai, atsižvelgiant tiek į civilinės bylos Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) eigą, tiek į šioje ir civilinėje byloje Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) nagrinėjamų reikalavimų ryšį, tiek į procesinio pobūdžio teisinį rezultatą atsakovui R. L., t. y. ar dėl tokios situacijos atsakovas R. L. patirtų kokių nors neigiamų procesinių padarinių (pvz., liktų neišnagrinėtas koks nors materialusis reikalavimas; atsakovui dviem skirtingais sprendimais tos pačios faktinės aplinkybės teisiškai būtų kvalifikuotos skirtingai ir pan.).

32.       Pagal bylos duomenis, po kasacinio teismo 2019-05-22 nutarties buvo atnaujinta tiek ši civilinė byla (2019-06-18 nutartis), tiek civilinė byla Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) (t. 2, b. l. 93–94). Tiek ši, tiek civilinė byla Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) buvo lygiagrečiai nagrinėjamos iki 2019-10-16, kuomet civilinė byla Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) nutartimi jau buvo sustabdyta iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo. Teismas pastebi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) buvo apskųsta atskiruoju skundu, o Vilniaus apygardos teismas 2019-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1907-864/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-16 nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2019-11-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1907-864/2019 konstatuota, jog tiek ši byla, tiek civilinė byla Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) yra tarpusavyje susijusios (abejose bylose kilęs ginčas dėl suvartoto šilumos energijos kiekio pagrįstumo ir teisėtumo, iš dalies sutampa ir laikotarpiai (civilinėje byloje Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) ginčo laikotarpis yra nuo 2013-09-01 iki 2017-11-10, o šioje byloje – nuo 2013-05-01 iki 2015-05-31), tačiau šioje byloje jau buvo priimtas sprendimas, o civilinėje byloje Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) – ne. Keliamas klausimas, t. y. mokesčių skaičiavimo už karštą vandenį pagal normatyvą skaičiavimo nuo 2013-09-01 iki 2015-05-31 pagrįstumas galėjo būti sprendžiamas tiek šioje civilinėje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019). Tai rodo, kad viena iš aptartų bylų turėjo būti sustabdyta. Kadangi iki skundžiamo sprendimo priėmimo nė vieną iš aptariamų bylų nebuvo sustabdyta, todėl priėmus skundžiamą sprendimą buvo racionalu ir pagrįsta sustabdyti būtent civilinę bylą Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019),  siekiant išvengti dviejų teismo sprendimų prieštaringumo.

33.       Perklausius 2019-08-20 pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad atsakovas R. L. paaiškino, jog nors ir pateikė prašymą raštu stabdyti šią civilinę bylą, tačiau tik todėl, kad „taip reikėjo juridiškai daryti“, nors „pats linkęs manyti, kad byla turėtų būtų sprendžiama kuo greičiau“ (garso įrašo takelio 00:07:40–00:09:00 min. (t. 2, b. l. 113–115)). Atsakovas R. L. teismui nenurodė argumentų, kurie pagrįstų, jog šios bylos išnagrinėjimas iš esmės galėtų pažeisti ar pažeidė jo teises.

34.       Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog nors apylinkės teismas ir nepagrįstai 2019-06-18 nutartimi atnaujino šią civilinę bylą, tačiau toks procesinių teisės normų (CPK 167 straipsnio 1 dalies) pažeidimas nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl negaliojančių šilumos energijos ir karšto vandens kainų

35.       Atsakovas R. L. apeliaciniame skunde nurodė, jog apylinkės teismas priteisė skolą už Butui nuo 2013-05-01 iki 2015-05-31 patiektą centralizuotą šilumą ir karštą vandenį, kuri ieškovės buvo apskaičiuota pagal kainas, kurios negalioja. Atsakovo R. L. teigimu, turėjo būti vadovaujamasi kainomis, kurios buvo patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018-04-27 nutarimu Nr. O3E-132.

36.       Visų pirma, pasisakant dėl aptaro apeliacinio skundo argumento pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme atsakovas R. L. nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (t. 1. 21–27, 145–148; t. 2, b. l. 1, 62, 92), nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu (2019-08-20 teismo posėdis; garso įrašo takelio 00:32:25–00:37:40 min.) (t. 2, b. l. 113–115) nenurodė argumentų bei motyvų, jog skola už Butui patiektą karštą vandenį ir šilumos energiją buvo apskaičiuota pagal negaliojančias (arba netinkamas) kainas. Atsakovas pirmosios instancijos teisme, pastebėtina, kėlė ginčą tik dėl sunaudoto karšto vandens kiekio, tačiau nei suvartoto šilumos energijos kiekio, nei šilumos energijos kainų apskritai neginčijo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) CPK įtvirtina ribotos apeliacijos modelį (Lietuvos A. T. 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/ 2017, nutarties 23 punktas); ii) ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis (Lietuvos A. T. 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, nutarties 51 punktas); iii) ribotai apeliacijai būdinga tai, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) ir apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tai yra absoliutūs ribotos apeliacijos draudimai (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos A. T. 2020-04-15 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, nutarties 43 punktą). Nustatytos faktinės aplinkybės bei aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos pasisakyti dėl atsakovo apeliaciniame skunde dėstomų argumentų (aplinkybių), susijusių su skolos apskaičiavimu pagal galimai negaliojančias karšto vandens ir šilumos energijos kainas (tarifus).

37.       Kita vertus, ieškovė atsakovui R. L. ieškinį pareiškė dar 2015-06-30, o civilinė byla iškelta 2015-07-07 (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (t. 1, b. l. 1). Civilinės bylos iškėlimo momentu ieškovė piniginį reikalavimą atsakovui R. L. grindė už nuo 2013-05-01 iki 2015-05-31 Butui patiektą centralizuotą šilumą ir karštą vandenį. Ieškovė į bylą pateikė Mokesčių apskaičiavimo pažymą (t. 1, b. l. 6–10), iš kurios turinio galima nustatyti, kokios konkrečios paslaugos atsakovo R. L. Butui buvo suteiktos (karšto vandens, šilumos karšto vandens temperatūrai palaikyti ir šildymo paslaugos), koks konkretus energijos kiekis buvo suvartotas ir kokia konkreti kaina už suteiktas paslaugas buvo taikyta. Atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, jau minėta, ginčijo tik karšto vandens suvartojimą. Buitiniam karšto vandens vartotojui atsiskaitymo terminas nustatomas Sutartyje (Taisyklių 8 priedo 23 punktas). Kadangi nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, todėl šalims taikytinas bendrasis atsiskaitymo laikotarpis (terminas), numatytas Taisyklių 8 punkte – atsiskaitymo laikotarpis yra ne ilgesnis negu vieno mėnesio terminas. Tai, kad atsakovas R. L. už patiektą karštą vandenį turėjo atsiskaityti per vieną mėnesį matyti ir iš byloje esančių sąskaitų (t. 1, b. l. 48–49). Aptartas reguliavimas reiškia, jog sprendžiant skolos klausimą, turi būti vertinamos tos kainos, kurios, tiekiant karštą vandenį, galiojo konkretų mėnesį (visa karšto vandens kainodara matyti Mokėjimų paskaičiavimo pažymoje).

38.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-12-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2731-426/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00126-2011-6) panaikino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2010-12-15 nutarimą Nr. O3-317 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ bei įpareigojo Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją iš naujo apskaičiuoti UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamosios dedamąsias ir minėtų kainų dedamąsias patvirtinti naujai priimtais nutarimais (aptartas sprendimas įsiteisėjo po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-24 nutarties administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016). Komisijos 2010-12-15 nutarimu Nr. O3-317 karšto vandens kainų dedamosios buvo nustatytos 2011-01-01, tačiau Komisija 2012-04-25 nutarimu Nr. O3-99 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ nuo 2012-05-01 nustatė naujas karšto vandens kainų dedamąsias. Tai reiškia, kad Komisijos 2010-12-15 nutarimu Nr. O3-317 karšto vandens kainų dedamosios galiojo nuo 2011-01-01 iki 2012-05-01. Ginčo laikotarpis yra nuo 2013-05-01 iki 2015-05-31, todėl turi būti vertinamos ginčo laikotarpiu Komisijos nustatytos karšto vandens kainų dedamosios (Komisija kainų dedamąsias tvirtino ir 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. naujais nutarimais).

39.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas R. L. yra pareiškęs savarankiškus reikalavimus dėl karšto vandens kainų perskaičiavimo pagal Komisijos nutarimą Nr. O3-317 ne šioje, tačiau kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/ 2019)), o bylas jau buvo atsisakyta sujungti Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojos 2017-03-06 nutartimi (t. 2, b. l. 3) (nurodant, kad ši ir civilinė byla Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) gali būti išnagrinėtos atskirai, nes aptartų bylų dalykas yra kitas). Tokios procesinės aplinkybės, susiklosčiusios dėl dviejų bylų iniciavimo, reiškia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo vertinti atsakovo R. L. argumentų, susijusių su Komisijos 2010-12-15 nutarimu Nr. O3-317, kuris buvo panaikintas teismine administracinio proceso tvarka, apsiribojant tuo, kad: pirma, Komisijos 2010-12-15 nutarimu Nr. O3-317 patvirtintos karšto vandens dedamosios galiojo nuo 2011-01-01 iki 2012-05-01 ir tai neapima šios civilinės bylos ginčo laikotarpio (nuo 2013-05-01 iki 2015-05-31); antra, atsakovo R. L. argumentai, susiję su įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-12-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2731-426/2015 panaikintu Komisijos 2010-12-15 nutarimu Nr. O3-317 turėtų būti vertinami kitoje, pagal atsakovo R. L. ieškinį, užvestoje civilinėje byloje Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019).

Dėl prašymo sustabdyti civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme

40.       Apeliantas R. L. apeliacinės instancijos teismui suformulavo savarankišką prašymą – sustabdyti šią civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-305-643/2019 dėl Komisijos 2018-04-27 nutarimo Nr. 03E-132 teisėtumo ir civilinėje byloje Nr. e2-4273-592/2018 (turėtų būti e2-4273-592/20149 – apygardos teismo pastaba) (teisminio proceso Nr. 2-68-345015-2016-3 (turėtų būti 2-68-3-45015-2016-3 – apygardos teismo pastaba)) dėl šilumos ir karšo vandens tiekėjo įpareigojimo atlikti karšto vandens paskirstymo perskaičiavimą pagal buto apskaitos prietaiso rodmenis pagal kainas, kurias Komisija įpareigota patvirtinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016. Tokį prašymą grindė tuo, kad mažesnes šilumos kainas nuo 2010 m. iki 2016 m. nustatė Komisija 2018-04-27 nutarimu Nr. O3E-132, tačiau Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas UAB „Vilniaus energija“ skundas dėl Komisijos 2018-04-27 nutarimo Nr. O3E-132 teisėtumo. Teismo sprendimas paminėtoje administracinėje byloje turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai, kurioje atsakovas šilumos kainų nustatymui apskaičiuojant ginčo skolos dydį prašo taikyti ginčijamą Komisijos sprendimą Nr. O3E-132, kuriuo yra nustatytos šilumos energijos kainos už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2015 m.

41.       Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėta administracinė byla Nr. eI-305-643/2019 (buvęs Nr. eI-3244-244/2018) (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01821-2018-6) pagal UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovei Komisijai dėl Komisijos 2018-04-27 nutarimo Nr. O3E-132 ir 2018-04-27 nutarimo Nr. O3E-133 panaikinimo ir Komisijos įpareigojimo iš naujo apskaičiuoti UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamąsias ir minėtų kainų dedamąsias patvirtinti naujai priimtais nutarimais (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-03-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-305-484/2019 skundą atmetė (sprendimas neįsiteisėjęs, nes dėl sprendimo vyksta apeliacinis procesas administracinėje byloje Nr. eA-1765-261/2020).

42.       Komisijos 2018-04-27 nutarimu Nr. O3E-132 buvo patvirtintos naujai apskaičiuotos šilumos bazinės kainos dedamosios, kas šiai civilinei bylai neaktualu. Komisijos 2018-04-27 nutarimu Nr. O3E-133 buvo patvirtintos naujai apskaičiuotos karšto vandens kainos dedamosios, vadovaujantis ŠUĮ 32 straipsnio 9 dalimi bei atsižvelgiant į įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-12-11 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2731-426/2015 bei panaikintą Komisijos 2010-12-15 nutarimą Nr. O3-317.

43.       CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; ii) teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai; iii) jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos A. T. 2019-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019, nutarties 57 punktas; Lietuvos A. T. 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-219/2018, nutarties 52 punktas).

44.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši civiline byla tiesioginio teisinio ryšio su Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracine byla Nr. eI-305-643/2019 (aptartoje administracinėje byloje sprendimas neįsiteisėjęs, nes, minėta, buvo apskųstas apeliacine tvarka) neturi. Administracinėje byloje Nr. eI-305-643/2019 nustatytos aplinkybės tiesioginės įtakos, sprendžiant atsakovo skolos už suvartotą karštą vandenį pagrįstumo klausimą, neturės. Pirma, kaip teisingai pastebėjo trečiasis asmuo Vilniaus energija, Komisijos nutarimais atliktas perskaičiavimas teisinę reikšmę karšto vandens kainoms turės tik į ateitį (lot. ex nunc) (ŠUĮ 32 straipsnio 20 dalis). Antra, administracinėje byloje Nr. eI-305-643/2019 nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįtakoja šioje civilinėje byloje ginčo laikotarpiu (nuo 2013-05-01 iki 2015-05-31) galiojusių karšto vandens kainų.

45.       Stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-369-592/ 2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) taip pat teisinio pagrindo nėra. Civilinė byla Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) buvo sustabdyta būtent dėl šios bylos nagrinėjimo. Be to, atsakovų R. L. permokų (už karštą vandenį / ir (ar) šilumos energiją) klausimas nesprendžiamas šioje civilinėje byloje. Tuo atveju, jeigu civilinėje byloje Nr. e2-369-592/2020 (buvęs Nr. e2-4273-592/2019) būtų nustatytas permokos faktas, atsakovas R. L. turėtų galimybę (teisę) svarstyti apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, priteistų teismo sprendimais, įskaitymą (CK 6.130–6.140 straipsniai; priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas galimas ir priverstinio vykdymo procese pagal CPK 687 straipsnį).

46.       Apibendrinant aukščiau išdėstytą, teisinio pagrindo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą nėra.

Dėl karšto vandens suvartojimo normų (ne)pagrįstumo

47.       Apeliaciniu skundu atsakovas R. L. taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas skolą už suvartotą karštą vandenį priteisė pagal karšto vandens suvartojimo normas (normatyvą). Byloje kilo ginčas dėl atsakovo R. L. prievolės atsiskaityti už tiektą karštą vandenį į Butą pagal karšto vandens suvartojimo normatyvus, kai atsakovas R. L. Bute turėjo karšto vandens skaitiklį, kurio metrologinė ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nepasibaigusi.

48.       CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.385 straipsnio 1 dalį ir 6.388 straipsnį vartotojui patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu.

49.       Jau minėta, kad Rašytinė karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovui R. L. priklausantis Butas yra daugiabučiame name (t. 1, b. l. 11). ŠŪĮ 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki ŠŪĮ įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Taisyklių (redakcija aktuali ginčo laikotarpiui, kuri galiojo nuo 2012-09-27 iki 2015-01-01) nuostatuose nustatyta, kad: i) pastato buto ar kitų patalpų savininkui arba bendrosios dalinės nuosavybės teise – nuosavybės bendraturčiam iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn (Taisyklių 182 punktas); ii) vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš vartotojo karšto vandens skaitiklį, karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje. Apskaitai naudojami karšto vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenys. Keičiant vartotojui priklausantį karšto vandens skaitiklį su pasibaigusia metrologine patikra, nuimtasis skaitiklis grąžinamas vartotojui (Taisyklių 183 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) Taisyklėse įtvirtinta tiekėjo pareiga perimti iš vartotojų karšto vandens apskaitos prietaisus. Atsiskaitymas už karštą vandenį toliau turi būti vykdomas ne pagal likusio neišmontuoto vartotojui priklausančio skaitiklio, bet pagal karšto vandens tiekėjo naujai įrengto skaitiklio rodmenis; ii) Taisyklės nenustato galimybės atsiskaitymus už sunaudotą karštą vandenį toliau vykdyti pagal vartotojui nuosavybės teise priklausantį skaitiklį, todėl vartotojui priklausantis karšto vandens skaitiklis, įrengus tiekėjo karšto vandens skaitiklį, nelaikytinas apskaitos prietaisu (Lietuvos A. T. 2019-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-695/2019, nutarties 33 punktas).

50.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad nepagrįsti atsakovo R. L. teiginiai, jog nustatant vartotojui (atsakovui R. L.) patiekto ir sunaudoto karšto vandens kiekį, turėjo būti vadovaujamasi Bute UAB „Vilimeksas“ (t. 1, b. l. 46–47), o ne karšto vandens tiekėjo (šiuo atveju – ieškovės) įrengtu karšto vandens skaitiklio parodymais. Teisiškai nereikšminga, kad atsakovo R. L. Bute UAB „Vilimeksas“ įrengto skaitiklio metrologinė patikra buvo atlikta 2013-05-03 ir galioja iki 2017-05-03. Aptartas skaitiklis įrengtas ne kompetentingo asmens – karšto vandens tiekėjo (ieškovės). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-18 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4364-432/2017 (toje dalyje, kuri laikytina įsiteisėjusi po Vilniaus apygardos teismo 2018-12-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1527-467/2018 ir Lietuvos A. T. 2019-05-22 nutarties) konstatuota, kad: i) UAB „Vilniaus energija“ pateikė įrodymus, kad R. L., UAB „Vilniaus energija“ teisėtai reikalaujant, nesudarė sąlygų patikrinti ir, esant reikalui, pakeisti karšto vandens apskaitos prietaisą; ii) UAB „Vilniaus energija“ 2013 m. balandžio mėnesį pradėjo įrenginėti namo butuose naujus, metrologiškai patikrintus ir visus teisės aktų reikalavimus atitinkančius karšto vandens skaitiklius, priklausančius karšto vandens tiekėjui. UAB „Vilniaus energija“ raštu ne kartą kreipėsi į R. L., prašydamas sudaryti sąlygas karšto vandens skaitikliams įrengti, tačiau sąlygos karšto vandens skaitikliui įrengti sudarytos nebuvo. Aptartos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-18 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4364-432/2017 nustatytos aplinkybės yra laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

51.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ŠŪĮ 26 straipsnio 1 dalyje tiekėjui suteikta teisė pakliūti į savininko patalpas, siekiant apžiūrėti ir remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, apima ir jo teisę vykdyti apskaitos prietaisų įrengimo ar pakeitimo veiksmus, jeigu apskaitos prietaisų nėra ar jie negali būti teisės aktų nustatyta tvarka naudojami atsiskaitymui kaip naujai diegiamos karšto vandens apskaitos sistemos dalis. Butų ir (ar) kitų patalpų savininkui pažeidus šią tiekėjo teisę, šilumos ir karšto vandens kiekis tokiam savininkui nustatomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003-03-10 nutarimu Nr. O3-26 patvirtintą Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką (toliau – Metodika) (Lietuvos A. T. 2019-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-695/2019, nutarties 39 punktas). Atsakovui R. L. buvo surašytas Pažeidimų nustatymo 2013-08-27 aktas (t. 1, b. l. 68), atsakovas R. L. dar prieš Pažeidimų nustatymo akto surašymą buvo įspėtas, kad nuo 2013-09-01 Butui bus pradėtas taikyti karšto vandens apskaičiavimo normatyvas pagal Metodiką (t. 1, b. l. 66–67, 75–79).

52.       Įstatymų leidėjas, siekdamas sureguliuoti atsiskaitymą už suvartotą karštą vandenį tais atvejais, kai dėl kokių nors objektyvių priežasčių tiekėjas neturi realių duomenų, koks yra faktiškai suvartoto karšto vandens kiekis (pavyzdžiui, vartotojas neturi skaitiklio ar šis yra netinkamas, vartotojas nedeklaruoja suvartoto karšto vandens kiekio ir kt.) teisės aktuose yra nustatytos galimybės vartotojui priskirtino karšto vandens kiekį nustatyti skaičiavimo būdu pagal normas. Taisyklių 163.3 punktas nustato, kad jeigu su karšto vandens tiekėju vartotojai nesudarė karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties pagal šalių individualiai aptartas sąlygas, karšto vandens tiekėjo ir vartotojų santykiams taikomos Karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos (bendrųjų sąlygų nuostatos patvirtintos Taisyklių 8 priede) ir yra privalomai taikytinos kiekvienu atveju, kai tarp tiekėjo ir vartotojo nėra sudarytos rašytinės sutarties. 

53.       Karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų 17 punktas nustato, kad suvartoto karšto vandens kiekiai Taisyklėse ir teisės aktuose nustatyta tvarka nustatomi pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis, o kada Taisyklėse nustatyta tvarka negalima naudotis karšto vandens skaitiklių rodmenimis – skaičiavimo būdu. Karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų 22 punktas nustato, kad karšto vandens vartotojas moka už faktiškai suvartotą karšto vandens kiekį pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis arba už kitais, teisėtais ir neprieštaraujančiais sąžiningumui, būdais nustatytą karšto vandens vartotojui priskirtą karšto vandens kiekį. ŠŪĮ įgyvendinančios Taisyklių nuostatos, atkartodamos įstatyme įtvirtintą bendrąją taisyklę, kad tikslus faktiškai sunaudoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis, kartu įtvirtina ir kitų būdų, nustatant karšto vandens vartotojui priskirtiną karšto vandens kiekį, naudojimo galimybę. 

54.       Šilumos tiekėjo veiklos įgyvendinimą užtikrinantis ŠŪĮ 26 straipsnis dėl teisės pakliūti į savininkui priklausančias patalpas turi sudaryti sąlygas šilumos tiekėjui įvykdyti jam įstatymų nustatytas prievoles ir savo veiklą įgyvendinti taip, kad ji atitiktų jo teisėtus ekonominius interesus. Minėta įstatymo nuostata numato patekimo į buto ir (ar) kitų patalpų savininkui priklausančias patalpas galimybę, siekiant apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus. Tai iš esmės yra šilumos (karšto vandens) tiekėjo veikla, susijusi su šildymo ir karšto vandens sistemos ar apskaitos prietaisų veikimo tinkamumo patikrinimu, o taip pat jų gedimų šalinimu. Siekiant užtikrinti apskaitos prietaisų tinkamą veikimą, gedimais gali būti laikoma visa, kas neužtikrina tikslių duomenų surinkimo visame daugiabučiame name (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-695/2019, nutarties 38 punktas).

55.       Apeliantui priklausantis karšto vandens skaitiklis gali būti netinkamas naudoti dėl naujai diegiamos apskaitos sistemos, tobulesnių, tikslesnių, patikimesnių, atsparesnių išoriniams poveikiams apskaitos prietaisų sukūrimo, todėl ŠŪĮ 26 straipsnio 1 dalyje šilumos tiekėjui suteikta teisė pakliūti į savininko patalpas, siekiant apžiūrėti ir remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, apima ir jo teisę vykdyti apskaitos prietaisų įrengimo ar pakeitimo veiksmus, jeigu apskaitos prietaisų nėra ar jie negali būti teisės aktų nustatyta tvarka naudojami atsiskaitymui kaip naujai diegiamos karšto vandens apskaitos sistemos dalis. Atsakovui R. L. nesudarius galimybių ieškovei įrengti/pakeisti Bute karšto vandens apskaitos prietaisą, šilumos ir karšto vandens kiekis atsakovui turi būti nustatomas pagal normatyvus, numatytus Metodikoje.

56.       Pastebėtina, jog ginčo laikotarpis yra skola už karšto vandens Bute suvartojimą nuo 2013-05-01. Atsakovas R. L. nepagrindė ir nepaaiškino, kodėl karšto vandens suvartojimo nuo 2013-05-01 iki 2013-08-31 išrašytose sąskaitose nurodytos sumos yra neteisingos. Jau minėta, kad atsakovas R. L. dar prieš Pažeidimų nustatymo akto surašymą buvo įspėtas, kad nuo 2013-09-01 Butui bus pradėtas taikyti karšto vandens apskaičiavimo normatyvas pagal Metodiką (t. 1, b. l. 66–67, 75–79). Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai nuo 2013-09-01 taikė karšto vandens suvartojimo įkainius pagal normatyvus, nustatytus Metodikoje.

Dėl atliktų mokėjimų įskaitymo

57.       Atsakovas R. L. apeliaciniame skunde taip pat kvestionuoja tai, jog pirmosios instancijos teismas nuo 2015-07-24 iki 2016-11-28 atsakovo R. L. atliktus mokėjimus (805,15 Eur) ieškovei skyrė ieškinio sumai sumažinti. Nurodė, jog ieškovė neturėjo teisinio pagrindo užskaityti atsakovo R. L. atliktų mokėjimų CK 6.55 straipsnio pagrindu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas R. L. ne atsisakė apmokėti skolą (piniginę prievolę) už nuo 2013-05-01 iki 2015-09-31 suvartotą karštą vandenį, tačiau sustabdė savo prievolės dalies įvykdymą CK 6.58 straipsnio pagrindu.

58.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. L. ieškovei bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 804,15 Eur (30,86 Eur + 30,37 Eur + 24,64 Eur + 27,99 Eur + 49,91 Eur + 60,82 Eur + 81,27 Eur + 107,14 Eur + 75,90 Eur + 75,48 Eur + 46,43 Eur + 29,26 Eur + 26,46 Eur + 26,90 Eur + 26,81 Eur + 26,76 Eur + 57,15 Eur) (t. 2, b. l. 99). Nustatyta, kad ieškovė, atsižvelgdama į aptartą mokėjimą, sumažino pagrindinį ieškinio reikalavimą iki 443,61 Eur (pradinis pagrindinis materialusis reikalavimas – 1 248,76 Eur).

59.       CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.

60.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) CK 6.55 straipsnyje nurodytos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo; ii) skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nebūtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina (Lietuvos A. T. 2017-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017 nutartis, nutarties 27, 29 punktai).

61.       Nenustatyta, kad ginčo šalys būtų sudarę susitarimą, kokia tvarka įskaityti aukščiau aptartas R. L. sumokėtas įmokas į atsakovo R. L. ieškovei turimas skolas. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pirma, atsakovas R. L. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė konkrečių dokumentų, jog mokėdamas įmokas ieškovei pareiškė, kurią skolą grąžina. Antra, teisė sumažinti savo reikalavimus ar atsisakyti dalies reikalavimų yra viena iš ieškovės procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Trečia, šalis nesutinkanti su atliktu skolų dengimu (kuris gali būti faktinis pagrindas pareikšti atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų arba juos sumažinti) turi teisę jį ginčyti pareikšdama materialųjį reikalavimą. Ketvirta, teismo sprendimu byla nutraukta 805,15 Eur dalyje, o iš atsakovo priteista likusi suma 443,16 Eur (1 248,76 Eur - 805,15 Eur) nuo 2013-05-01 iki 2015-05-31. Taigi šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų teismo veiksmų, kurie siejami su ieškovės reikalavimų sumažinimu.

62.       Pasisakant dėl apelianto teiginių, susijusių su sustabdytu savo skolos (piniginės prievolės) dalies įvykdymu, pažymėtina, jog kasacinis teismas išaiškinęs, kad: i) CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą. Jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). Šios bendrosios prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančios teisės normos nustato teisinius pagrindus, kokiais atvejais skolininkas turi teisę sustabdyti savo prievolės kreditoriui vykdymą, kai prievolė yra dvišalė; ii) Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą taip pat reglamentuoja CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Taigi nurodytose prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad: pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis); iii) Pagrindų stabdyti prievolės vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisminiam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą (Lietuvos A. T. 2015-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/ 2015).

63.       Apeliacinės instancijos teismas atsakovo R. L. argumentus, susijusius su prievolės sustabdymu, vertina kaip nepagrįstus. Nors byloje ir yra duomenų apie tai, kad atsakovas R. L. su ieškovė vykdė susirašinėjimą raštu dėl suvartoto karšto vandens kainų ir kiekio (žr., t. 1, b. l. 35–36; 50–54, 66–67, 75–79, 149–155), tačiau byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu, per kurį susidarė apelianto skola (piniginė prievolė) (ar vėliau), atsakovas R. L. būtų informavęs ieškovę apie savo priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymą. CK 6.58 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai. Faktas, kad karšto vandens tiekimo paslauga apeliantui buvo suteikta (t. y. kad apeliantas vartojo karštą vandenį ginčo laikotarpiu), neginčijamas. Tai reiškia, kad R. L. sustabdyti savo prievolės atsiskaityti už suvartotą karštą vandenį apskritai neturėjo teisės (nebuvo priešpriešinės vienarūšės prievolės atsakovui R. L.). Vien ta aplinkybė, kad atsakovas R. L. ginčija suvartoto karšto vandens kiekį, ar kainą, pagal kurią buvo paskaičiuotas suvartotas karštas vanduo, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes neleidžia spręsti, kad piniginių prievolių vykdymo sustabdymas aptariamu atveju būtų buvęs protingas ir pagrįstas. Ieškovė atsakovui teikia tęstines karšto vandens tiekimo paslaugas, todėl, net jei ir būtų nustatyta kokia nors permoka, susidariusi permoka galėtų būti įskaitoma į einamąsias (naujo laikotarpio) pinigines prievoles ieškovei.

Dėl materialiųjų palūkanų už pagrindinės piniginės prievolės nevykdymą priteisimo (ne)pagrįstumo

64.       Atsakovas R. L. teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 59,69 Eur palūkanų. Pažymi, jog CK 6.360 straipsnio 5 dalis, kuri galiojo iki 2014-06-13, nurodė, kad vartotojas už piniginės prievolės praleidimą palūkanų nemoka.

65.       Iki 2014-06-13 galiojusio CK 6.383 straipsnio 4 dalyje buvo nurodyta, jog kai energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, t. y. abonentas yra fizinis asmuo, kuris energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams (vartotojas), energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) taikomas CK 6.188 straipsnis ir kiti CK straipsniai, nustatantys vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus. CK 6.360 straipsnio 5 dalyje buvo nurodyta, kad kai pirkėjas praleidžia mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. CK 6.360 straipsnio 5 dalis buvo įtvirtinta CK VI knygos IV dalies XXIII skyriaus IV skirsnyje „Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumai“. 

66.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, sprendžia, jog atsakovas R. L. teisus, jog iki 2014-06-13 (kuomet buvo CK 6.360 straipsnis, vėliau neteko galios), palūkanų skaičiavimas pagal pinigines prievoles, atsiradusias pagal energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, negalimas (CK 6.383 straipsnio 4 dalis sistemiškai taikytina su CK 6.360 straipsnio 5 dalimi). Kadangi atsakovas yra vartotojas, pirkęs karštą vandenį buitinėms reikmėms, todėl laikytina, jog materialiųjų palūkanų skaičiavimas iki 2014-06-13 buvo nepagrįstas.

67.       Į bylą ieškovė pateikė Mokesčių paskaičiavimo pažymą (t. 1, b. l. 6–10). Iš jos matyti, kad ieškovė atsakovui R. L. paskaičiavo palūkanas už: iki 2013-07-01 – 2,29 Lt; iki 2013-08-01 – 2,26 Lt; iki 2013-09-01 – 2,14 Lt; iki 2013-10-01 – 2,26 Lt; iki 2013-11-01 – 2,86 Lt; iki 2013-12-01 – 3,66 Lt; iki 2014-01-01 – 4,27 Lt; iki 2014-02-01 – 4,72 Lt; iki 2014-03-01 – 6,03 Lt; iki 2014-01-01 – 6,50 Lt; iki 2014-05-01 – 7,59 Lt; iki 2014-06-01 – 8,13 Lt. Iš viso ieškovė už laikotarpį iki 2014-06-13 apskaičiavo 52,71 Lt (2,29 Lt + 2,26 Lt + 2,14 Lt + 2,26 Lt + 2,86 Lt + 3,66 Lt + 4,27 Lt + 4,72 Lt + 6,03 Lt + 6,50 Lt + 7,59 Lt + 8,13 Lt = 52,71 Lt) (arba 15,27 Eur iki 2014-06-13). Aptarta 15,27 Eur suma mažinamos skundžiamu sprendimu iš atsakovo R. L. priteistos materialiosios palūkanos (59,69 Eur). Galutinė priteistina materialiųjų palūkanų suma yra 44,42 Eur (59,69 Eur – 15,27 Eur).

68.       Apibendrinant aukščiau išdėstytą, sutiktina su atsakovu R. L., jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti (skaičiuoti) materialiųjų palūkanų pagal atsakovo R. L. piniginę prievolę už karšto vandens suvartojimą iki 2014-06-13. Iki 2014-06-13 materialiųjų palūkanų skaičiavimas už praleistą piniginę prievolę pagal vartojimo sutartis buvo negalimas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. Panevėžio apygardos teismo 2018-01-31 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-150-227/2018, nutarties 16 punktą; Panevėžio apygardos teismo 2017-09-27 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-728-227/2017, nutarties 17 punktą; Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-09 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-277-796/2017, nutarties 19 punktą; Vilniaus apygardos teismo 2013-07-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1147-603/2013).

Dėl iš atsakovo R. L. priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

69.       Apeliantas R. L. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo ieškovės naudai priteista 130,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti). Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė sumokėjo 130,55 Eur būtent advokatui ar jo (advokato) padėjėjui, o byloje esantis mokėjimo pavedimas advokatų profesinei bendrijai SGKA LEGAL neįrodo, kad 130,55 Eur buvo pervesti advokato (ar jo (advokato) padėjėjui).

70.       Ieškovė 2015-06-29 mokėjimo pavedimais advokatų profesinei bendrijai SGKA LEGAL iš viso sumokėjo 149,39 Eur (t. 1, b. l. 14–15). Aptartą 149,39 Eur sumą sudarė: i) 110,39 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti; ii) 39 Eur žyminis mokestis (t. 1, 4–5, 16).

71.       Pirmosios instancijos teismas, nutraukęs dalį bylos, iš 39 Eur žyminio mokesčio: i) 18,84 Eur dalį grąžino ieškovei; ii) 20,16 Eur priteisė iš atsakovo. Likusi 110,39 Eur suma (130,55 Eur – 20,16 Eur) atitinka ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atstovavimo teisinius santykius patvirtina 2012-04-12 susitarimas dėl atstovavimo, kuris buvo sudarytas tarp ieškovės ir advokatų profesinės bendrijos SGKA LEGAL, kaip juridinio asmens (t. 1, b. l. 13). Iš susitarimo dėl atstovavimo matyti, kad ieškovui gali atstovauti visi advokatų profesinės bendrijos SGKA LEGAL advokatai ar advokatų padėjėjai, kurie yra sudarę sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo su advokatų profesine bendrija.

72.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog 110,39 Eur išlaidos advokato pagalbai buvo apmokėtos ne tiesiogiai advokatui, atstovavusiam ieškovę, o advokatų profesinei bendrijai, kurioje dirba advokatas, atstovaujantis ieškovei, teisinės reikšmės neturi. Advokatų profesinės bendrijos ir konkretaus advokato teisiniai santykiai, susiklostantys dėl klientų sumokėtų sumų paskirstymo, yra vidiniai advokato ir konkrečios advokatų profesinės bendrijos teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju svarbu tik tai, kad bylinėjimosi išlaidos būtų sumokėtos tai advokatų profesinei bendrijai, kurioje dirbo ieškovę atstovavęs advokatas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų sumokėjimas ne konkrečiai ją atstovavusiam advokatui, o advokatų profesinei bendrijai, kurioje dirbo ieškovę atstovavęs advokatas, laikytinas tinkamu CPK 98 straipsnio 1 dalies prasme.

73.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sumažino iš atsakovo ieškovei priteistą palūkanų sumą, todėl atitinkamai perskirstytinos ir pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

74.       Ieškovė po dalies reikalavimų sumažinimo (atsisakymo) prašė priteisti iš priteisti iš atsakovo 443,61 Eur skolą ir 59,69 Eur palūkanų. Pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus patenkino visa apimtimi, o apeliacinės instancijos teismas sumažino palūkanų sumą iki 44,42 Eur. Taigi atitinkamai yra pagrindas sumažinti iš atsakovo priteistų advokato teisinės pagalbos išlaidų sumą iki 107,08 Eur, o žyminio mokesčio sumą iki 19,56 Eur, o ieškovei iš atsakovo iš viso priteistina 126,64 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

75.       Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė iš atsakovo 33,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi šiuo procesiniu sprendimu yra sumažinta iš atsakovo priteistina palūkanų suma, atitinkamai sumažintinos ir nurodytos bylinėjimosi išlaidos iki 32,80 Eur, o kadangi likusi priteistina suma iš ieškovės neviršija minimalios priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, ji yra dengiama iš valstybės biudžeto (CPK 92, 96 straipsniai).

Dėl procesinės ginčo baigties

76.       Kiti (likę) atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos A. T. 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

77.       Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog nors apylinkės teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl skolos priteisimo, tačiau suklydo priteisdamas materialiąsias palūkanas už ginčo laikotarpį iki 2014-06-13, todėl skundžiamas sprendimas keičiamas iš dalies mažinant priteistinų palūkanų dydį, taip pat atitinkamam pakeičiant bylinėjimosi išlaidas byloje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

78.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

79.       Išnagrinėjus atsakovo R. L. apeliacinį skundą nustatyta, kad apylinkės teismas nepagrįstai iš atsakovo R. L. priteisė 15,27 Eur materialiųjų palūkanų. Tokia suma sudaro apie 3 procentus tenkintų reikalavimų pirmosios instancijos teisme.

80.       Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 0,45 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

81.       Kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nei atsakovas (apeliantas) R. L., nei ieškovė, nei trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme (t. y. iki 2020-04-09 (t. 2, b. l. 170)) nepateikė (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priimti ieškovės AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies dėl 805,15 Eur skolos priteisimo, pareikšto atsakovui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškovės AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui R. L., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vilniaus energija“ tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 443,61 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus 61 centą) skolos, 44,42 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 42 centus) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (488,03 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 126,64 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580. Likusius reikalavimus atmesti.  

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 32,80 Eur (trisdešimt du eurai 80 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Grąžinti ieškovei AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, 75 procentus, t. y. 18,84 Eur (aštuoniolika eurų 84 centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2015-06-29 vietiniu mokėjimu IBS20150629095350328949 Nordea Bank Lietuva.

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šiuo procesiniu sprendimu“.

Priteisti atsakovui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 0,45 Eur (nulis eurų 45 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580.

Teisėjas                           Irmantas Šulcas