Teikimo bylos Nr. E1-233-1220/2025
Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00365-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.6.1.; 2.6.2.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 6 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl Aukštutinio Norlando teismo 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio R. A. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Teismas
n u s t a t ė:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. spalio 30 d. buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos persiųstas Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – ir Pamatinis sprendimas), dėl Aukštutinio Norlando teismo 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendžio pripažinimo ir nuteistajam R. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Švedijos Aukštutinio Norlando apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs 26 nusikalstamas veikas, numatytas Švedijos baudžiamojo kodekso (1962:700) 8 skyriaus 1 ir 4 a dalyse (vagystė ir vagystė įsilaužiant) bei Švedijos užsieniečių įstatymo (2005:716) 20 skyriaus 2 straipsnio 1 dalyje (nusikaltimas Švedijos užsieniečių įstatymui).
Švedijos Karalystės kompetentingos institucijos pateiktame liudijime nurodyta, kad Švedijos Aukštutinio Norlando apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu R. A. paskirtos bausmės trukmė yra 5 metai laisvės atėmimo, t. y. 1825 dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 10 d., atlikta bausmės dalis – 358 dienos atliekant bausmę nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. įskaitytinos (iš jų 197 dienos prieš paskelbiant teismo nuosprendį nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2024 m. balandžio 4 d.). R. A. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga yra 2028 m. rugsėjo 18 d. 2025 m. balandžio 5 d. Aukštutinio Norlando apeliacinio teismo nuosprendyje nurodyta, jog R. A. deportuojamas iš Švedijos be teisės čia sugrįžti. R. A. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nesutiko būti perduotas į Lietuvą, nes turi sveikatos problemų ir negalės gauti reikiamų vaistų, gresia jam pavojus (1 t., b. l. 27-45).
2024 m. spalio 28d. Lietuvos kalėjimų tarnybos rašte papildomai nurodyta, kad Švedijos Karalystės institucijos konsultacijų dėl R. A. nesikreipė. Kalėjimų tarnyba Švedijos Karalystei teikė informaciją apie sąlygas Lietuvos įkalinimo įstaigose (1 t. b. l. 2-3).
Prokuroras atsiliepimo į Švedijos Karalystės kompetentingos institucijos teikimą nepateikė.
Nuteistojo R. A. gynėjas advokatas R. L. atsiliepime į Švedijos Karalystės kompetentingos institucijos teikimą nurodė, jog su R. A. susisiekti nebuvo galimybės, nes jis atlieka bausmę Švedijoje. Su juo susisiekė asmuo prisistatęs R. A. sūnumi. Pranešė, kad R. A. nesutinka, kad būtų grąžintas Lietuvą atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir elektroniniu paštu pateikė priežastis dėl kurių R. A. nenori būti grąžinamas į Lietuvą: 1. Dėl to, kad Lietuvoje nėra galimybės įsigyti paskirtos medicinos. Tai pablogins jo sveikatą. 2. Perkėlimas į Lietuvos įkalinimo įstaigą pablogins jo bausmės atlikimo sąlygas, o taip pat apsunkins jo šeimos ir artimųjų gyvenimą (todėl, kad reikės remti finansiškai, lankyti pasimatymus). 3. Dėl galimo pavojaus gyvybei Lietuvos įkalinimo įstaigoje, dėl ankstesnių grasinimų. Vadovaudamasis išdėstytu, Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl Švedijos Karalystės Aukštutinio Norlando apeliacinio teismo dėl 2024 metų balandžio 5 dienos nuosprendžio pripažinimo ir juo nuteistajam R. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, prašo spręsti teismo nuožiūra.
Byloje nustatytu terminu atsiliepimų, prašymų iš prokuroro, R. A., jo gynėjo nebuvo gauta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nuosprendį atsisakytina pripažinti ir vykdyti.
Vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR, Švedijos Karalystė, tai yra išduodančioji valstybė (valstybė, kurioje priimtas nuosprendis), perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti), nuosprendį, kuriuo R. A. nuteistas 1825 dienų (5 metų) laisvės atėmimo bausme, ir liudijimą nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui. Liudijime patvirtinta, kad nuteistasis R. A. yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3655 straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau - Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.
Nuteistasis nesutiko, kad nuosprendis ir liudijimas būtų perduoti, kadangi norėtų įkalinimo bausmę atlikti Švedijoje. R. A. nurodė, jog jau keletą metų turi sveikatos problemų, kurias sukelia aukštas kraujospūdis, tačiau jis buvo nustatytas nesenai. Dėl šios priežasties jis ilgą laiką negavo tinkamų vaistų. Jei bus perkeltas į Lietuvos kalėjimą, jis negalės gauti tinkamų vaistų, be to, perkėlimas į kalėjimą Lietuvoje jam kelia didelį pavojų dėl to, kad anksčiau yra turėjęs konfrontacijų su įvairiais nusikaltėlių tinklais, todėl jam kylą reali grėsmė. R. A. teigia, kad perdavimo į Lietuvą atveju jis negalės gauti kvalifikuotos medicininės pagalbos ir jam nebus užtikrinta būtina apsauga. Tai reiškia, kad bausmės vykdymo perkėlimas jam sukeltų realų pavojų, kad jo sveikatos būklė pablogės ir kad jam Lietuvoje nebus užtikrintas reikiamas saugumas. Pažymėtina, kad nuteistojo sutikimas ar nesutikimas dėl jo perdavimo atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje nėra būtina ir privaloma sąlyga nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo rodomas nenoras atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje yra abstraktus ir neparemtas jokiais faktiniais duomenimis. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad siekimas komfortabilesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo užsienio valstybėje nesudaro pagrindo nepripažinti nuosprendžio (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-170-332/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis byloje Nr. 1S-2-417/2019). Taip pat pažymėtina, kad nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teisės ir saugumas yra užtikrinamas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 30 straipsnį, kardomojo kalinimo vietos administracija nuteistąjį siunčia į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Taip pat nuteistasis dėl savo saugumo gali būti perkeliamas į kitą pataisos įstaigą arba izoliuojamas nuo kitų nuteistųjų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 31 straipsnis, 75 straipsnis).
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.
Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, kurių viena yra tai, jog sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės priimtas dėl nusikalstamos veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu.
Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Teismas tik sprendžia klausimą tik dėl šio sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, tačiau nekeičia ir savaip neinterpretuoja Europos Sąjungos valstybės narės sprendimu dėl laisvės atėmimo bausmės nustatytų aplinkybių.
Švedijos Karalystės Aukštutinio Norlando apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu R. A. nuteistas už vagystes įsibraunant (21 veikos) ir už Švedijos užsieniečių įstatymo (2005:716) 20 skyriaus 2 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas Švedijos užsieniečių įstatymas) dėl to, kad R. A. buvo Švedijoje nepaisydamas anksčiau įvykdyto deportacijos sprendimo, taikant draudimą jam į Švediją atvykti iki 2026 m. birželio 7 d. Taigi, R. A. padarė 26 nusikalstamas veikas ir už jas Aukštutinio Norlando apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu nuteistas 1825 dienų (5 metų) laisvės atėmimo bausme, taip pat buvo priimtas sprendimas R. A. visam laikui deportuoti iš Švedijos.
Liudijime nurodyta faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės, nurodant, kad buvo įvykdytos vagystės įsibraunant su kitu asmeniu (21 veikos), atvyko į Švedijos Karalystę, nors atvykti į šalį jam buvo uždrausta iki 2026 m. birželio 7 d. Liudijime nurodyta, kad Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso (1962:700) 8 skyriaus 1 ir 4 a straipsnis numato atsakomybę už vagystę ir už vagystę įsilaužiant, Švedijos užsieniečių įstatymo (2005:716) 20 skyriaus 2 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už nusikaltimą Švedijos užsieniečių įstatymui. Švedijos Karalystės užsieniečių įstatymas numato atsakomybę asmeniui, kuris atvyksta į Švediją nepaisydamas uždraudimo atvykti. Iš nuosprendžio ir nusikalstamų veikos faktinių aplinkybių matyti, kad nuteistasis nuteistas už tai, kad įvykdė vagystes įsibraudamas į patalpą. Šios nuteistojo R. A. veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)) 178 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų požymius.
Pažymėtina, kad viena nusikalstama veika, už kurios padarymą R. A. nuteistas Aukštutinio Norlando apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pagal BK nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, t. y. Švedijos Karalystės užsieniečių įstatymo (2005:716) 20 skyriaus 2 straipsnio 1 dalies pažeidimas (atvyko į Švedijos Karalystę, nors atvykti į šalį jam buvo uždrausta iki 2026 m. birželio 7 d.), todėl dėl šios nusikalstamos veikos Aukštutinio Norlando apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendis negali būti pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad dėl Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymo dėl Aukštutinio Norlando apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendžio R. A. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2025 m. sausio 17 d. buvo priimta nutartis, kuria nutarta kreiptis į Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybą dėl papildomų dokumentų pateikimo, įpareigojant iki 2025 m. sausio 27 d. pateikti papildomus dokumentus ar paaiškinimus, patikslinant Aukštutinio Norlando teismo 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio R. A. atžvilgiu, paskirtos bausmės trukmę, t. y. kokia bausmė buvo paskirta už kiekvieną inkriminuotą nusikaltimą atskirai ir kaip jos buvo bendrinamos, tame tarpe nurodyt, kokios bausmės R. A. buvo skirtos Aukštutinio Norlando teismo 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu už kiekvieną atskirai Švedijos užsieniečių įstatymo (2005:716) 20 skyriaus 2 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, jog Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnyba nepateikė atsakymo į paklausimą.
Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais teismas, pasikonsultavęs su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, vietoj sprendimo atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, esant galimybei ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimui, gali nuspręsti iš dalies pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Toks sprendimas priimamas šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas privalo užtikrinti, kad dėl iš dalies pripažinto sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės nepailgėtų bausmės ar kitos priemonės trukmė arba kitaip nebūtų nepagrįstai apsunkinta nuteistojo teisinė padėtis.
Iš Aukštutinio Norlando apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendžio nustatyta, kad R. A. paskirta viena bendra bausmė už visas įvykdytas nusikalstamas veikas, nuosprendyje nėra nurodyta, kokia konkrečiai bausmė skirta už kiekvieną nusikaltimą atskirai, nėra nurodyta, kad paskirtos bausmės subendrintos. Įvertimus tai darytina išvada, kad Švedijos karalystės teismai neteisia už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai. Pažymėtina, kad nuosprendyje nurodyta, jog minimali bausmė už vagystę su įsilaužimu yra vieni metai laisvės atėmimo. Kiekviena vagystė su įsilaužimu, už kurią nuteisiamas R. A., teismo nuomone, atitinka minimalios bausmės už nusikaltimą dydį. Su vagystėmis susijusių sunkinančių aplinkybių, dėl kurių už kiekvieną atskirą nusikalstamą veiką galėtų būti skiriama didesnė bausmė, nebuvo. Kaltinamasis taip pat teisiamas dėl penkių Užsieniečio įstatymo pažeidimo atvejų. Nuosprendyje nurodoma, kad apylinkės teismas negali sumuoti bausmės dydžių už visus atskirus nusikaltimus ir skirti jam 21 metų ar ilgesnę laisvės atėmimo bausmę, jis turi taikyti principą, kad nusikaltimų serijos atveju tolesnių nusikaltimų svarba mažėja (t. y. vadinamąją bausmės nuolaidą arba laipsniško bausmės mažinimo principą). Taikant šį principą visiškai mechaniškai, R. A. už šiuos nusikaltimus turėtų būti skiriama nuo ketverių iki ketverių su puse metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau teismas mano, kad reikia atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Įsilaužimai, už kuriuos jis teisiamas, buvo vykdomi profesionaliai, todėl iš esmės galima teigti, kad jo nusikaltimai yra pavojingo visuomenei pobūdžio. Be to, jis nusikalto pakartotinai. Jis jau anksčiau buvo du kartus nuteistas už vagystes su įsilaužimu Švedijoje. Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į pakartotinį nusikalstamumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas mano, kad bausmė neturėtų būti trumpesnė nei penkeri metai laisvės atėmimo (2 t., b. l. 66).
Teismas daro išvadą, jog dalinis pripažinimas ir vykdymas, koks jis yra numatytas Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, bei Pamatinio sprendimo 10 straipsnyje, nėra galimas. Šiuo atveju svarbu tai, kad už 26 (dvidešimt šešias) nusikalstamas veikas R. A. nuteistas viena bausme, t. y. bausmės yra atskirai neišskaidytos ir nėra aišku kokiomis konkrečiai bausmėmis R. A. yra nuteistas už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai. Laikytina, jog prašymą nagrinėjantis teismas neturi jokių galimybių revizuoti Švedijos Karalystės Aukštutinio Norlando apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendžio ir paskirtos galutinės bausmės išskaidyti, nustatant kokia bausme yra baudžiama už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai ir taip pripažinti dalį nuosprendžio bei vykdyti jį Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas Švedijos Karalystės Aukštutinio Norlando apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendį atsisakyti pripažinti, o dalies nuosprendžio pripažinimas reikštų nepagrįstą šio nuosprendžio revizavimą Lietuvos Respublikoje, todėl minėtą nuosprendį pripažinti atsisakoma.
Teismas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, ir Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1322 dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 7 ir 8 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsniu, 3655 straipsniu,
n u t a r i a:
Atsisakyti pripažinti (ir vykdyti) Lietuvos Respublikoje Švedijos Karalystės Aukštutinio Norlando apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendį.
Šios nutarties nuorašą išsiųsti prokuratūrai, nuteistajam R. A., jo gynėjui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos kalėjimų tarnybai, Švedijos Karalystės kompetentingai institucijai - Švedijos Karalystės kalėjimui ir probacijos tarnybai.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo jam įteikimo dienos.
Teisėja Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė