Administracinė byla Nr.I-593-121/2008
Procesinio sprendimo kategorija 18.3
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
Vilnius
2008 m. kovo 6d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų kolegijos: Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas),
Nijolės Šidagienės (pranešėja), Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Aistei
Juchnevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Valdemarui
Bužinskui, atsakovės atstovams Zenonui Vaigauskui ir advokatei Laurai
Juozumaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal
pareiškėjos Darbo partijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai
rinkimų komisijai, tretieji suinteresuoti asmenys- Lietuvos socialdemokratų
partija, Tėvynės sąjunga, Liberalų ir centro sąjunga, Partija Tvarka ir
teisingumas, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, Naujoji sąjunga, Lietuvos
lenkų rinkimų akcija, Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos Respublikos
finansų ministerija, dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėja prašo teismo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios
rinkimų komisijos (toliau- VRK arba Komisija) 2006-11-14 sprendimą Nr. 56 ir
2006-11-15 sprendimą Nr. 59. Paaiškina, kad pagal Politinių partijų ir
politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (toliau-
Partijų finansavimo įstatymas) 19 straipsnio nuostatas, ar politinių partijų
metinių finansinės veiklos deklaracijų, politinių kampanijų finansavimo
ataskaitų, politinės partijos ar politinės kampanijos finansavimo apskaitos
žiniaraščių duomenys atitinka turimus asmenų deklaruotus duomenis, ar politinių
partijų finansinė veikla tvarkoma Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka, tikrina Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI),
kuri savo patikrinimo išvadas pateikia VRK, gi VMI neatliko Darbo partijos
patikrinimo, todėl VRK negalėjo konstatuoti jos finansinės veiklos pažeidimo ir
jo vertinti. Antra vertus, apskaitos žurnalo kopijos bei audito išvados
pavėluotas pateikimas Komisijai negali būti vertinamas kaip nurodytų dokumentų
nepateikimas apskritai, dėl to toks veiksmas negali būti laikomas šiukščiu
įstatymo pažeidimu Partijų finansavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies prasme.
VRK, priimdama 2006-11-14 sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos
generalinės prokuratūros (LR GP) 2006-10-31 rašte Nr. 8.2-2739(04) nurodytais
ikiteisminio tyrimo duomenimis, bet, savarankiškai tirdama pareiškėjos
finansinę veiklą, perėmė ikiteisminio tyrimo įstaigos funkcijas ir be
įsiteisėjusio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje iš esmės konstatavo
nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 221
straipsnyje, sudėtį. Tuo ji pažeidė įrodymų leistinumo principą bei viršijo
savo kompetenciją. Komisija, spręsdama klausimą dėl valstybės dotacijos
skyrimo, atskiru sprendimu privalėjo konstatuoti šiurkštų įstatymo pažeidimą,
suteikti galimybę Darbo partijai šį sprendimą apskųsti ir, tokiam sprendimu
įsiteisėjus, neskirti jai valstybės dotacijos. Partijos nuomone, atsakovė
vienu- 2006-11-14 sprendimu- išsprendusi du klausimus, pažeidė Partijų
finansavimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas. Komisija 2006-11-14
sprendimą priėmė savo 2006-11-14 posėdyje, kurio darbotvarkės vienas iš
klausimų buvo „Dėl valstybės biudžeto dotacijos Darbo partijai“. Nei iki
posėdžio pradžios, nei jo metu, darbotvarkė pakeista nebuvo, todėl Komisija,
svarstydama klausimą dėl Darbo partijos galimai padarytų Partijų finansavimo
įstatymo pažeidimų, pažeidė VRK reglamento 31 ir 32 punktų nuostatas, Komisijai
minėtu klausimu Reglamento 34 punkto ir 35 punkto nustatyta tvarka nebuvo
pateiktas sprendimo projektas, o balsuojant už pirmininko neva pateiktą
sprendimo projektą, Komisijos pirmininkas rankos pakėlimu nebalsavo. Be to,
Komisijos 2006-11-14 sprendimo Nr. 56 rezoliucinėje dalyje nurodyti du
sprendimai, kai Vyriausiosios rinkimų komisijos 2006-11-14 posėdyje buvo
balsuojama tik vieną kartą (t.1,b.l.3-10).
Atsakovė su skundu nesutinka ir atsiliepimu paaiškina, kad Darbo
partija ne vėliau, kaip iki kovo 1 dienos teikdama VRK metinę politinės
partijos finansinės veiklos deklaraciją, turėjo pareigą pateikti ir
patvirtintą apskaitos žurnalo kopiją, tačiau pareiškėja šios pareigos neįvykdė
ir minėto žurnalo kopiją Komisijai pateikė tik skundžiamo sprendimo priėmimo
dieną, t.y. 2006-11-14. Be to, pareiškėja per tris mėnesius nuo finansinių
metų pabaigos, t.y. iki 2006-04-01, nepateikė VRK nepriklausomo audito
išvados, pateikė tik 2006-08-18 kartu su patikslinta 2005 metų finansinės
veiklos deklaracija. Komisija nesutinka su skundo argumentu, jog pavėluotas
dokumentų pateikimas nėra įstatymo pažeidimas, privalomų pateikti dokumentų
nepateikimas laikytinas šiurkščiu įstatymo pažeidimu, dėl ko pareiškėjai ir
buvo pritaikyta įstatyme numatyta atsakomybė. Pareiškėja privalomų dokumentų
Komisijai nepateikė dėl savo pačios kaltės ir be pateisinamų priežasčių. LR GP
atlieka ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, o
Komisijai pateikta Darbo partijos 2005 metų finansinės veiklos deklaracijos
auditoriaus nuomonė yra sąlyginė, tad negalima nustatyti, ar pareiškėjos
pateikta deklaracija atitinka tikrovę ir šią aplinkybę atsakovė įvertino kaip
šiurkštų įstatymo pažeidimą. Šiurkštaus įstatymo pažeidimo fakto konstatavimas
Partijų finansavimo įstatymo prasme nepažeidžia pareiškėjos nekaltumo
prezumpcijos ir neįrodo pareiškėjos kaltės nusikaltimo padaryme, tai tik
pagrindžia sprendimo dėl dotacijos skyrimo politinei partijai priėmimą, todėl
Komisija, balsuodama dėl valstybės biudžeto dotacijos Darbo partijai ir
priimdama vieną sprendimą, Partijų finansavimo įstatymo 30 str. 1 dalies
nepažeidė. Komisijos nariai 2006-11-14 posėdyje savo valią išreiškė balsavimo
metu, valios išraiškos neginčijo, pareiškimų ar kitokio pobūdžio informacijos
dėl darbotvarkės, netinkamai suformuluoto balsavimui pateikto klausimo ar
kitokių pastabų dėl balsavimo procedūros nepareiškė. Darbo partija kvestionuoja
Komisijos narių valią, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo. VRK 2006-11-15
sprendimu valstybės biudžeto dotacija politinėms partijoms paskirstyta
proporcingai, vadovaujantis dotacijų dydžio nustatymo ir paskirstymo
taisyklėmis, panaikinti šį sprendimą nėra įstatyminio pagrindo (t.1,
b.l.100-109).
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos socialdemokratų partija su
skundu nesutinka ir paaiškina, kad Partijų finansavimo įstatymo 19 str. 2
dalis imperatyviai nustato, kad apskaitos žurnalo kopija turi būti pateikiama
kartu su finansinės veiklos deklaracija, o 24 str. 1 dalies nuostata taip pat
imperatyviai įtvirtina trijų mėnesių nuo finansinių metų pabaigos terminą,
per kurį turi būti pateikta VRK ir VMI nepriklausomo audito išvada, jeigu politinė
partija per kalendorinius metus gavo didesnes kaip 3000 MGL dydžio pajamas.
Imperatyvaus termino nustatymas reiškia, kad politinė partija negali
dispozityviai pasirinkti elgesio varianto, o Partijų finansavimo įstatymas
nenumato, jog klausimas dėl valstybės dotacijos neskyrimo turi būti
sprendžiamas, prieš tai politinei partijai realizavus galimybę ginčyti teisme
veiksmo vertinimą šiurkščiu įstatymo pažeidimu (t.1,b.l.153-155).
Tretysis suinteresuotas asmuo Naujoji sąjunga atsiliepime jokių sutikimo
ar nesutikimo su pareiškėjos skundu argumentų nenurodė, paaiškino, kad VRK
2006-11-14 sprendimą Nr.56 ir 2006-11-15 sprendimą Nr. 59 priėmė be Naujosios
sąjungos valios, partijos atstovams nedalyvaujant (t.2, b.l.1-2).
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga
atsiliepime jokių sutikimo ar nesutikimo su pareiškėjos skundu argumentų
nenurodė ir prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra (t.2, b.l.10-11).
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos lenkų rinkimų akcija atsiliepimuose
jokių sutikimo ar nesutikimo su pareiškėjos skundu argumentų nenurodė,
paaiškino, kad VRK 2006-11-14 sprendimą Nr.56 ir 2006-11-15 sprendimą Nr. 59
priėmė be Lietuvos lenkų rinkimų akcijos valios, partijos atstovams
nedalyvaujant (t.2, b.l.74-75).
Tretysis suinteresuotas asmuo Finansų ministerija atsiliepime nenurodė
sutikimo ar nesutikimo su pareiškėjos skundu argumentų, paaiškino, kad
2006-11-21 gavo iš VRK jos 2006-11-15 sprendimą Nr. 59 ir, vadovaudamasi
Partijų finansavimo įstatymo 13 str. 6 dalimi, pervedė valstybės dotacijos dalį
už 2006 metų antrąjį pusmetį politinėms partijoms, t.y., sumas, nurodytas VRK
pažymoje (t.2, b.l.4-5).
Bylą
nagrinėjant teisme pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti skunde nurodytais
motyvais. Papildomai paaiškino, kad pavėluotai pateikti dokumentai VMI nebuvo
kliūtimi atlikti partijos finansinės veiklos patikrinimą, iš esmės tokia
kliūtimi buvo prokuratūros atliekamas ikiteisminio tyrimas ir jo procesiniai
veiksmai (dokumentų, kompiuterių paėmimas ir pan.). Auditas neatliktas ne dėl
partijos kaltės, kompanija, atsisakiusi atlikti auditą, net nepaaiškino
priežasties. Neaišku, kokio žurnalo pareiškėja nepristatė, nes VRK reikalauja
pateikti ne žurnalo, o kažkokių žiniaraščių kopijas.
Atsakovės atstovai teisme Darbo partijos skundą prašė atmesti
atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pagal įstatymą VRK
apskritai neturi pareigos skirti dotaciją, gi jame nurodytų dokumentų pateikimo
terminai yra imperatyvūs. Krata partijos būstinėje atlikta ir dokumentai,
kompiuteriai paimti vėliau, nei reikėjo pateikti deklaraciją, deklaraciją
pateikė formaliai, o tikslino jau po audito. Avansą auditoriui pervedė tik
2005-03-29 dieną, t.y. likus porai dienų iki termino pabaigos, nesudarė
sutarties, todėl auditas ir nepradėtas. Nustatyta, kad žurnalo Darbo partija
apkritai nevedė, pateikė tik lapkričio 14 dieną. Įstatymas suteikia VRK teisę
pačiai nuspręsti, kokie pažeidimai laikytini šiurkščiais. Žurnalas ir
žiniaraštis yra tie patys dokumentai, jie skirtingai įvardinti ir įstatyme.
Pradėjus mokestinį patikrinimą, deklaracijos tikslinti nebegalima. Vėliau (t.y
baigus ikiteisminį tyrimą) visi įtarimai dėl neskaidrios finansinės veiklos
ir netikslaus audito pasitvirtino. LVAT jau pasisakė, kad sprendimų priėmimo
procedūros nebuvo pažeistos. Politinių partijų auditavimas yra valstybės
deleguota funkcija, kuria siekiama parodyti visuomenei, kad partijos veikla yra
skaidri, tai nėra kažkoks formalus reikalavimas. Svarstomas atvejis yra
išimtinis Lietuvos istorijoje, nei vienai politinei partijai nebuvo pareikšta
tokių kaltinimų. Kitoms politinėms partijoms dėl ne laiku pateiktų dokumentų
atsakomybė netaikyta. Nepaskirstyta dotacija šiuo metu jau išdalinta kitoms
partijoms.
Skundas atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniais bylos įrodymais patvirtinta, kad Darbo partija 2006-03-01
pateikė VRK 2005 metų politinės partijos finansinės veiklos deklaraciją,
kurioje nurodė, kad Darbo partija per 2005 kalendorinius metus gavo 1 972 057,23
Lt pajamų, o jos išlaidos sudarė 1 672 821,77 Lt (t.1,b.l.132-134), o
2006-08-18 ją patikslino, nurodžiusi, kad partija per šį laikotarpį gavo 1 957
031,38 Lt pajamų ir turėjo 1 628 310,57 Lt išlaidų (t.1,b.l.137-139). Dėl
patikslinimo priežasties partijos iždinininkė paaiškino, kad pamiršo eliminuoti
vidinių sąskaitų judėjimą ir tai paaiškėjo audito metu (t.1,b.l.141).
2006-08-18 dieną VRK buvo gauta UAB „Alvigos draudimas“ Darbo partijos 2005m.
finansinės veiklos deklaracijos audito išvada, kurios 3 punktu buvo
konstatuota, kad partijos vidaus kontrolės sistema turi reikšmingų trūkumų ir
nepašalina apgaulės ar klaidos neaptikimo rizikos, tačiau pareiškė nuomonę, kad
deklaracija „visais reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai parodo Darbo
partijos 2005m. gruodžio 31d. pinigų likučius ir yra parengta pagal
galiojančius teisės aktus“ (t.1,b.l.135-136,140).
Dėl audito išvados nepateikimo laiku teismas surinko įrodymų, kad VRK
2006-06-12 raštu partijai nurodė paaiškinti nepateikimo priežastis, į ką buvo
atsakyta, jog partija dėl audito atlikimo yra susitarusi su UAB „Audito
pulsas“, tuo tikslu 2006-03-29 pervedė jai 5000 Lt avansą, tačiau ši įmonė
2006-06-07 avansą grąžino, o 2006-06-09 atsisakė užbaigti auditą. Užklausus UAB
„Audito pulsas“, ši 2006-10-02 raštu atsakė, kad su ja dėl audito atlikimo
tartasi 2006m. kovą, tačiau partija nepasirašė jai pateikto sutarties projekto,
todėl audito darbai nebuvo pradėti, o avansas- grąžintas (t.1,b.l.142-1145).
Partijos sąskaitos banke išrašas patvirtina, kad minimas avansas bendrovei
„Audito pulsas“ išties pervestas 2006-03-29 dieną, pagrindu nurodyta 2006-03-21
sutartis (t.3,b.l.76).
Iš VRK nario Juliaus Jasaičio rengtos Pažymos dėl darbo partijos
finansinės veiklos įvertinimo matyti, kad VMI 2006-06-13 raštu kreipėsi į LR
GP, pradėjusią ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, tikslu gauti
patikrinimui reikalingus finansinius dokumentus (t.1,b.l.72-75). Iš LR GP
paaiškinimų teiktų, VRK (2006-10-31 Nr.8.2.-2739(04), 2008-02-25
Nr.8.2.-615(04) matyti, kad prokuratūra dėl įtarimų vedus, pažeidžiant LR
įstatymus ir teisės aktus, dvigubą buhalteriją, dėl ko deklaracijoje galimai
nurodytos neteisingos partijos pajamų ir išlaidų sumos, pradėjo ikiteisminį
tyrimą ir 2006-06-29 partijai pateikė įtarimą padarius veikas, numatytas BK 220
str. ir 222 str. 1 dalyse, vėliau pateikti įtarimai dėl nusikaltimo, numatyto
BK 205 str. 1 dalyje, padarymo. Pastaruoju metu ikiteisminio tyrimo metu
surinkta medžiaga yra išskirta į tris baudžiamąsias bylas. LR GP, be kitko,
teigia, kad yra nustatyta (t.y. surinkti pakankami įrodymai taip teigti), jog
VRK ir VMI buvo teikiami apgaulingi pareiškimai, vien jų pagrindu partijai
neteisėtai 2005-2007 metais paskyrus kompensacijas bei dotacijas, valstybės
biudžetui padaryta virš 6 milijonų Lt turtinė žala
(1t.,b.l76-177,t.3,b.l.173-174). Darbo partija 2006-07-04 ir 2006-07-18 prašė
LR GP leisti pasidaryti paimtų iš jos finansinių dokumentų kopijas, į ką
atsakyta, jog tokia galimybė įmanoma (t.2.,b.l.153).
Teismo surinktais įrodymais nustatyta, kad iš 29 rinkimuose
dalyvavusių politinių partijų trys- Lietuvių tautininkų sąjunga, Lietuvos lenkų
liaudies partija ir Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija- 2005m.
pajamų ir išlaidų deklaracijas pateikė ne laiku; apskaitos žurnalų kopijas ne
laiku pateikė 4 partijos (Darbo partija, Liberalų ir centro sąjunga, Lietuvos
rusų sąjunga, Naujoji sąjunga (socialliberalai), iš viso nepateikė 16 partijų
(„Jaunoji Lietuva“, Lietuvos tautininkų sąjunga, Lietuvos centro partija,
Lietuvos humanistų partija, Lietuvos lenkų liaudies partija, Lietuvos liaudies
sąjunga „Už teisingą Lietuvą“, Lietuvos nacionaldemokratų partija, Lietuvos
socialinio teisingumo sąjunga, Lietuvos socialistų partija, Lietuvos teisingumo
partija, Piliečių sąjunga, partija „Rusų aljansas“, Respublikonų partija,
Tautos pažangos partija, Tėvynės sąjunga (konservatoriai), Lietuvos
krikščioniškosios demokratijos partija); iš 7 partijų, pagal įstatymą
privalėjusių pateikti audito išvadas, tik viena- Darbo partija- Komisijai ją
pateikė ne laiku- 2006-08-18 dieną, o Liberalų ir centro sąjunga audito išvados
VMI apskritai nepateikė (t.2,b.l.154-165,t.3,b.l.81-120,146-147). VMI
2006-07-03 informavo komisiją, kad atlikti partijų mokestiniai tyrimai, o Darbo
partijos- tęsiamas (t.3.,b.l.124-144). VMI taip pat informavo teismą, kad
audito išvadų jai nepateikimas ar pavėluotas pateikimas nesukelia pasekmių, nes
tyrimą atlieka savarankiškai, pagal pateiktus finansinius dokumentus
tikrindami, ar politinių partijų veikla atitinka teisės aktų reikalavimus
(t.3,b.l.146-147).
VRK 2006-11-14 sprendimu Nr. 56 nustatė, kad Darbo partija, kartu su
metine finansine veiklos deklaracija nepateikusi Vyriausiajai rinkimų komisijai
ir Valstybinei mokesčių inspekcijai patvirtintos apskaitos žurnalo kopijos,
taip pat laiku nepateikusi savo finansinės veiklos nepriklausomo audito
išvados, šiurkščiai pažeidė Politinių partijų ir politinių kampanijų
finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir 24
straipsnio 1 dalį bei pažeidė šį įstatymą, savo veikla sudariusi situaciją, dėl
kurios negalima nustatyti, ar jos pateikta metinė finansinės veiklos
deklaracija atitinka tikrovę. Tuo pačiu sprendimu Vyriausioji rinkimų komisija
nusprendė neskirti Darbo partijai valstybės dotacijos už 2006 metų antrąjį
pusmetį ir šios dotacijos dydį paskirstyti kitoms politinėms partijoms
(t.1,b.l.185-187).
VRK 2006-11-15 sprendimu Nr. 59 paskirstė valstybės biudžeto dotacijos
dalį politinėms partijoms: Lietuvos socialdemokratų partijai, Tėvynės sąjungai,
Liberalų ir centro sąjungai, Liberalų demokratų partijai, Lietuvos valstiečių
liaudininkų sąjungai, Naujajai sąjungai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai,
Lietuvos krikščionims demokratams ir patvirtino pažymą Lietuvos Respublikos
finansų ministerijai apie valstybės biudžeto dotacijos dalies paskirstymą
nurodytoms polinėms partijoms (t.1, b.l.188-189).
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą,
kuriuo pareiškėja prašė panaikinti VRK 2006-11-14 sprendimą Nr. 56 ir
2006-11-15 sprendimą Nr. 59, 2007-02-22 sprendimu pareiškėjos- Darbo partijos-
skundą patenkino iš dalies: pakeitė VRK 2006-11-14 sprendimą Nr. 56 ir
pašalino iš jo rezoliucinės dalies 1 punkto nuostatą: „ji taip pat pažeidė šį
įstatymą, savo veikla sudariusi situaciją, dėl kurios negalima nustatyti, ar
jos pateikta metinė finansinės veiklos deklaracija atitinka tikrovę (15
straipsnio 3 dalis )“, kitą VRK 2006-11-14 sprendimo Nr. 56 dalį paliko
nepakeistą, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (t.2,b.l.134-140). Šiuo sprendimu
teismas pripažino, kad VRK 2006 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 56 dalis,
kuria konstatuota, kad Darbo partija savo veikla sudarė situaciją, dėl kurios
negalima nustatyti, ar jos pateikta metinė finansinės veiklos deklaracija
atitinka tikrovę, yra nepagrįsta kompetentingų vertinti finansinės veiklos ir
apskaitos teisėtumą valdžios institucijų išvadomis ir šią sprendimo dalį
panaikino, taip pat teismas pripažino, kad Politinių partijų ir politinių
kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 19 straipsnio 2 dalies
ir 24 straipsnio 1 dalies pažeidimai (patvirtintos apskaitos žurnalo kopijos
nepateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai
kartu su metine finansinės veiklos deklaracija, taip pat finansinės veiklos
nepriklausomo audito išvados nepateikimas laiku) Darbo partijos veikloje
konstatuoti pagrįstai, tai yra šiurkštūs įstatymo pažeidimai, pakankami taikyti
įstatymo numatytą sankciją- neskirti partijai valstybės dotacijos dalies.
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašė Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2007-02-22 sprendimo dalį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti
pirmosios instancijos teismui, kadangi bylos aplinkybėms išsiaiškinti būtina
surinkti ir ištirti daug naujų įrodymų (t. 2, b.l.143-150), šiuo apeliaciniu
skundu apeliantas neginčijo tos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas
Darbo partijos skundas. VRK apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario mėn. 22 d. sprendimo dalį,
kuria buvo pakeistas VRK 2006-11-14 sprendimas ir pareiškėjo skundą atmesti
(t.2, b.l.177-180).
Išnagrinėjęs pareiškėjos ir atsakovo apeliacinius skundus, Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies- Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 22 d. sprendimą panaikino ir
perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo Administracinių
bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalis 2 punkte numatytu pagrindu- dėl
to, kad bylos aplinkybėms išsiaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų, o
atsakovės apeliacinį skundą atmetė (t.3,b.l.48-67). LVAT pripažino, kad
VRK, priimdama 2006 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 56 dalyje, kuria nurodė,
kad Darbo partija savo veikla sudarė situaciją, dėl kurios negalima nustatyti,
ar jos pateikta metinė finansinės veiklos deklaracija atitinka tikrovę, viršijo
savo įstatyminę kompetenciją, ir, konstatavęs, kad pirmosios instancijos
teismas šią skundžiamo atsakovo sprendimo dalį panaikino pagrįstai, nurodė
nesant pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo ir šią teismo sprendimo
dalį paliko nepakeistą. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad pripažinus, jog
VRK 2006 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 56 dalis, kuria Darbo partija
pripažinta savo veikla sudariusi situaciją, dėl kurios
neįmanoma nustatyti jos pateiktos finansinės deklaracijos duomenų tikrumo, yra
neteisėta ir naikintina, apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalyku
tampa klausimas, ar atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai
konstatavo, kad Darbo partija įvykdė kitus 2006 m. lapkričio 14 d. sprendime įvardintus įstatymo pažeidimus, taip pat - ar šie pažeidimai
pripažintini šiurkščiais Partijų finansavimo įstatymo prasme, t.y. yra tokie,
dėl kurių partijai galima taikyti sankciją ir neskirti dalies valstybės
dotacijos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, vertinant Partijų finansavimo
įstatymo 15 str. 3 dalies ir 1 str. 1 dalies normų turinį visumos šio įstatymo
nuostatų kontekste, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas kaip šiurkščius
kvalifikuoja tuos įstatymo pažeidimus, kurie žymiai apsunkina ar daro negalimu
įstatymo tikslų pasiekimą ir pažymėjo, kad vien įstatymo 22 str. 9 dalyje ir 19
str. 2 dalyje nustatytų finansinės veiklos dokumentų pateikimo terminų
pažeidimo konstatavimas nėra pakankamas pripažinti, kad politinė partija
šiurkščiai pažeidė šį įstatymą. Nurodė, kad, siekiant nustatyti, ar Darbo
partija padarė šiurkštų Partijų finansavimo įstatymo pažeidimą, būtina
ištirti, dėl kokių priežasčių Darbo partija žymiai pažeidė įstatymo nustatytus
finansinės veiklos dokumentų pateikimo terminus, kokią įtaką susidariusiai
situacijai turėjo Generalinės prokuratūros atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl
darbo partijos finansinėje veikloje įtariamų finansinių nusikaltimų, kokias
pasekmes įstatymo taikymo prasme sukėlė pavėluotas partijos finansinės veiklos
dokumentų pateikimas, ar šios pasekmės atsirado dėl pareiškėjo kaltės, taip pat
yra svarbu įvertinti, kaip VRK finansinės veiklos dokumentų pateikimo tvarkos
pažeidimus vertino spręsdama dėl valstybės dotacijų už 2005 metus skyrimo
kitoms politinėms partijoms ir pažymėjo, kad nurodytų aplinkybių pirmosios
instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino, jos yra svarbios teisingam
bylos išsprendimui. Pareiškėjo išdėstytus argumentus dėl VRK sprendimo priėmimo
procedūrų pažeidimų teisėjų kolegija atmetė, pripažindama pirmosios instancijos
teismo padarytas išvadas teisingomis.
Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė.
Įvertinus, tai, kas išdėstyta šio sprendimo skyriuje „Faktinės bylos
aplinkybės“ ir LVAT 2008-02-22 nutartyje, pakartotinio šios bylos nagrinėjimo
dalykas yra 1) nustatyti, ar Darbo partija įvykdė kitus 2006 m. lapkričio 14 d. sprendime įvardintus įstatymo pažeidimus; 2) ar šie pažeidimai pripažintini
šiurkščiais Partijų finansavimo įstatymo prasme, t.y., yra tokie, dėl kurių
partijai galima taikyti sankciją ir neskirti dalies valstybės dotacijos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsniu piliečiams
laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar
asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir
įstatymams. Politinių partijų įstatymo 2 straipsnis nustato, kad politinė
partija yra savo pavadinimą turintis, pagal šį Įstatymą įsteigtas
viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas- tenkinti savo narių politinius
interesus, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią,
siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę, o pagal 4 straipsnį
politinės partijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos
Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais Lietuvos
Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, savo įstatais bei programa.
Pagal Partijų finansavimo įstatymo 22 str. 1 dalį politinių
partijų
finansinę veiklą ir politinių
kampanijų finansavimą kontroliuoja VRK, VMI bei kitos institucijos įstatymų
nustatyta tvarka. VRK: 1) kontroliuoja, kaip politinės partijos,
pretendentai, kandidatai, referendumų iniciatoriai ar oponentai bei kiti
politinių
kampanijų dalyviai laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų; 2) sudaro
sąlygas ir atsako, kad jos interneto tinklalapyje politinių
partijų
finansinės veiklos, politinių
kampanijų finansavimo,
viešosios informacijos rengėjo ar platintojo deklaracijos, pradinės
ir galutinės politinių
kampanijų finansavimo
ataskaitos būtų skelbiamos nedelsiant gavus šių ataskaitų duomenis,
atnaujinamos ir šie duomenys atitiktų gautą informaciją (2 dalis). Analogiškų
normų yra ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 str. 1 dalies 5 punkte,
pagal kurį vienas iš VRK uždavinių yra įstatymų nustatyta tvarka ir formomis
kontroliuoti politinių partijų ir politinių organizacijų, politinių kampanijų
finansavimą. Politinė partija už Partijų finansavimo įstatymo pažeidimus atsako
šio įstatymo Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso
nustatyta tvarka (30 str. 2 dalis). Partijų finansavimo įstatymo 22 str. 3
dalimi nustatyta, kad VMI : 1) tikrina, ar metinių politinių
partijų
finansinės veiklos deklaracijų, politinių
kampanijų finansavimo
ataskaitų, politinės partijos ar politinės kampanijos finansavimo
apskaitos žiniaraščių duomenys atitinka turimus asmenų deklaruotų pajamų
duomenis; 2) tikrina, ar politinių
partijų
finansinė veikla, politinių
kampanijų finansavimas tvarkomas Buhalterinės apskaitos įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; 3) tikrinimų išvadas pateikia
Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Vadovaujantis Partijų finansavimo įstatymo 24
straipsnio nuostatomis, jeigu politinė partija per kalendorinius metus gavo
didesnę kaip 3000 MGL (375 000 Lt) dydžio pajamų sumą, ji turi atlikti
nepriklausomą savo veiklos auditą ir per 3 mėnesius nuo finansinių metų
pabaigos, t.y. iki 2006-04-01 dienos, pateikti VRK ir VMI nepriklausomo audito
išvadą. Pagal įstatymo 13 str. 1 dalies nuostatas politinės partijos turi teisę
įstatymų nustatyta tvarka gauti dotacijų iš Lietuvos Respublikos valstybės
biudžeto. Biudžeto dotacijos dydį nustato VRK ir ne vėliau, kaip iki kiekvienų
metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos, apie tai pateikia pažymą
Finansų ministerijai (13 str. 5 dalis). Dotacijai iš valstybės biudžeto gauti
pagal įstatymo 22 str. 9 dalį politinės partijos kasmet, ne vėliau kaip iki
ateinančių metų kovo 1 dienos, pateikia VMI ir VRK praėjusių kalendorinių metų
metinę politinės partijos finansinės veiklos deklaraciją. Prie šios
deklaracijos turi būti pateikiama patvirtinta apskaitos žurnalo kopija, o VRK
reikalavimu – ir finansinės veiklos deklaracijos duomenis pagrindžiantys
dokumentai (19 str. 2 dalis). Taigi, nagrinėjamoje byloje yra reikšmingas
teisinių santykių susijusių su 1) nepriklausomo partijos veiklos audito
atlikimu ir audito išvados pateikimu, 2) metinės politinės partijos finansinės
veiklos deklaracijos pateikimu, 3) patvirtintos apskaitos žurnalo kopijos
patikimu, reglamentavimu.
Nepriklausomo partijos veiklos audito tikslai ir
turinys atskleisti Įstatymo 24 str. 3 dalyje ir nustatyta, kad auditorius turi
tikrinti politinės partijos finansinę ir bendrą veiklą, atlikti savarankiško
politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos finansavimo
auditą (1 punktas); turi sutikrinti politinių
kampanijų finansavimo
ataskaitose, politinių partijų
ar politinių
kampanijų finansavimo
apskaitos žiniaraščiuose esančius duomenis bei viešosios informacijos
rengėjų ir platintojų deklaracijų duomenis (2 punktas); turi teisę gauti iš
politinės kampanijos iždininko ir politinės kampanijos dalyvio visus
reikalingus dokumentus politinės kampanijos auditui atlikti (3 punktas); 4)
turi teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Vyriausiosios
rinkimų komisijos politinių
partijų
ir politinių
kampanijų finansavimo
kontrolei atlikti reikalingą informaciją ir pateikti šioms institucijoms audito
išvadas. Įstatymo 2 str.7 dalimi metinė politinės partijos finansinės veiklos
deklaracija yra dokumentas, kuriame politinės partijos deklaruoja per
vienus finansinius metus gautas pajamas, aukas ir jų aukotojus,
skolintas ir kitas teisėtai gautas lėšas, turėtas išlaidas, grąžintas
skolas, nurodo, kaip panaudota valstybės biudžeto dotacija (...), o pagal
17 dalį politinės partijos ar politinės kampanijos finansavimo
apskaitos žiniaraštis - pajamų ir išlaidų politinei partijai arba politinei
kampanijai apskaitos registras. Politinės partijos ar politinės kampanijos
finansavimo
apskaitos žiniaraštyje registruojamos visos per metus gautos ar
politinei kampanijai gautos aukos, taip pat ir nepriimtinos, politinei
kampanijai panaudotos nuosavos lėšos, politinės kampanijos išlaidos ar
prisiimti finansiniai įsipareigojimai. Dėl šioje byloje kilusio ginčo, už
kokio konkrečiai dokumento- finansavimo
apskaitos žiniaraščio ar apskaitos žurnalo kopijos- nepateikimą nubausta
pareiškėja, kolegija pasisako, kad tokio ginčo neturėtų būti, nes skirtingas
žodžių junginys vartojamas skirtingame kontekste (t.y. terminas „žiniaraštis“
ar „registras“ vartojamas bendrine prasme, siekiant nustatyti registro duomenų
turinį, o terminas „žurnalas“ vartojamas nurodant, kad šie duomenys gali būti
renkami ir atvaizduojami dokumente-žurnale, juolab, kad pareiškėjai (kaip ir
kitoms partijoms) buvo išduoti VRK parengta ir patvirtinta šio žiniaraščio (ar
žurnalo forma).
Pagal Partijų finansavimo įstatymo 30 str. 1 dalį
politinei partijai, padariusiai šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, Vyriausiosios
rinkimų komisijos sprendimu partijai neskiriamas valstybės biudžeto dotacijos
pusmetinis dydis. Jo dalis paskirstoma kitoms politinėms partijoms, politinė
partija turi teisę pradėti gauti biudžeto asignavimų pusmetinį dydį tik kitą
pusmetį nuo pažeidimo pašalinimo (30 str. 1 dalis). Šiurkštaus šio įstatymo
pažeidimo turinys atskleistas įstatymo 15 str. 3 dalyje ir pagal ją
šiurkščiais įstatymo pažeidimais šio straipsnio 2 dalyje laikoma: (1)
netinkama veikla, nurodyta šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje, (2) kita
veikla, dėl kurios negalima nustatyti, ar politinės partijos finansinės
veiklos deklaracija atitinka tikrovę, ir (3) privalomų pateikti dokumentų
nepateikimas ar saugotinų dokumentų praradimas, taip pat (4) kita veikla,
kurią Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta šiurkščiai pažeidžiančia
šio įstatymo reikalavimus. Minėta, kad 15 str. 3 dalies 2-jį pagrindą
(sunumeruota teismo)- veiklą, dėl kurios negalima nustatyti, ar politinės
partijos finansinės veiklos deklaracija atitinka tikrovę- pirmosios
instancijos teismas ir LVAT pripažino nustatytą nepagrįstai ir šią konstataciją
panaikino, tad nustatytina, ar buvo kiti kvalifikuojantys pagrindai. Politinių
partijų finansavimo įstatymo 22 str. 5 dalimi netinkama veikla laikytini tokie
veiksmai, kai: 1) politinė partija, politinės kampanijos dalyviai priima
sprendimus naudoti politinei kampanijai aukas, gautas iš asmenų, kurie
neturi teisės finansuoti politinių
kampanijų, ar iš neleistinų politinės partijos ar politinės kampanijos finansavimo
šaltinių; 2) politinė partija, jos valdymo organai ar jų nariai,
politinės kampanijos dalyviai sudaro politinės kampanijos finansavimo
sandorius, pažeisdami šio įstatymo reikalavimus. Kaip žinia, VRK pareiškėjai
šio pažeidimo neinkriminavo.
Minėta, kad iš 29 rinkimuose dalyvavusių politinių
partijų trys- Lietuvių tautininkų sąjunga, Lietuvos lenkų liaudies partija ir
Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija- 2005m. pajamų ir išlaidų deklaracijas
pateikė ne laiku; apskaitos žurnalų kopijas ne laiku pateikė 4 partijos (Darbo
partija, Liberalų ir centro sąjunga, Lietuvos rusų sąjunga, Naujoji sąjunga
(socialliberalai), apskritai nepateikė 16 partijų („Jaunoji Lietuva“, Lietuvos
tautininkų sąjunga, Lietuvos centro partija, Lietuvos humanistų partija,
Lietuvos lenkų liaudies partija, Lietuvos liaudies sąjunga „Už teisingą
Lietuvą“, Lietuvos nacionaldemokratų partija, Lietuvos socialinio teisingumo
sąjunga, Lietuvos socialistų partija, Lietuvos teisingumo partija, Piliečių
sąjunga, partija „Rusų aljansas“, Respublikonų partija, Tautos pažangos
partija, Tėvynės sąjunga (konservatoriai), Lietuvos krikščioniškosios
demokratijos partija); iš 7 partijų, pagal įstatymą privalėjusių pateikti
audito išvadas, tik viena- Darbo partija- ją pateikė ne laiku- 2006-08-18.
Minėta, kad pagal Partijų finansavimo įstatymo 13 str. 5 dalį politinės
partijos valstybės biudžeto dotacijos dydį nustato Vyriausioji rinkimų komisija
ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio
15 dienos apie tai pateikia pažymą Finansų ministerijai. Įrodymais
nustatyta, kad sprendimas, kuriuo nutarta darbo partijai neskirti dotacijos
dalies priimtas 2006-11-14 dieną, o sprendimas ir pažyma, kuriais paskirstyta
valstybės biudžeto dotacija- 2006-11-15, t.y. paskutinę termino dieną.
Kolegijos nuomone, formaliai konstatuoti buvus įstatymo 15 str. 3 dalyje
numatytą pažeidimą užtenka pareiškėjos iš esmės neginčijamo fakto, kad ji finansavimo
apskaitos žiniaraščio (apskaitos žurnalo kopijos) nepateikė apskritai. Kolegija
sutinka su pareiškėjos teiginiu, kad sąvokos „pateikimas ne laiku“ ir
„nepateikimas“ nėra tapačios, bet aptariamu atveju, kolegijos nuomone,
pažeidimo kvalifikacijai yra svarbios aplinkybės, kiek ilgai vėluota ir dėl
kokių priežasčių. Tokiomis svarbiomis aplinkybėmis, kurios VRK sudarė pagrįstas
prielaidas pažeidimus kvalifikuoti kaip šiurkščius, vertinant jas vienoje
visumoje ir sistemiškai, kolegijos nuomone, yra tokios: 1) bylos įrodymais
nustatytas faktas, kad pareiškėja į auditorių dėl audito atlikimo kreipėsi
iki termino pateikti išvadą likus tik dviem dienoms, nežiūrint to, savo
nuožiūra ir rizika nepasirašė pasirinkto auditoriaus parengtos bei pateiktos jo
atlikimo sutarties, taigi, laiku audito neatliko dėl savo kaltės, neapdairumo
ar nerūpestingumo; 2) UAB „Alvigos draudimas“ Darbo partijos 2005m. finansinės
veiklos deklaracijos audito išvados konstatacija, kad partijos vidaus kontrolės
sistema turi reikšmingų trūkumų ir nepašalina apgaulės ar klaidos neaptikimo
rizikos; 3) aplinkybė, kad Generalinė prokuratūra dėl įtarimų Darbo partijai
vedus, pažeidžiant LR įstatymus ir teisės aktus, dvigubą buhalteriją, dėl ko
deklaracijoje galimai nurodytos neteisingos partijos pajamų ir išlaidų sumos,
buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą ir 2006-06-29 partijai pateikė įtarimą
padarius veikas, numatytas BK 220 str. ir 222 str. 1 dalyse, vėliau pateikė
įtarimus dėl nusikaltimo, numatyto BK 205 str. 1 dalyje, padarymo. Dėl
argumento, kad šis ikiteisminis tyrimas sutrukdė ar galėjo sutrukdyti
pareiškėjai laiku pateikti įstatymo reikalaujamus dokumentus, teismas pasisako,
kad šis argumentas netinka apskritai nepateiktam dokumentui (finansavimo
apskaitos žiniaraščiui/apskaitos žurnalo kopijai) pateisinti, nes partija jo
nepildė, gi laiku pateikti audito išvadą, kolegijos nuomone, ikiteisminis
tyrimas ir jo metu paimti partijos finansiniai dokumentai, kompiuterių
atminties laikmenos pareiškėjai netrukdė, nes, kaip matyti iš partijos
susirašinėjimo su GP, ši, pareiškėjai panorėjus, būtų sudariusi galimybę
pasidaryti kratos metu paimtų dokumentų ar laikmenų kopijas (GP 2006-07-20
raštas).
Įvertinus išdėstytą, manytina, kas skundas
atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., kolegija
n u s p r e n d ė :
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų
nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos
administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Kolegijos pirmininkas Bronius
Januška
Teisėjai Nijolė
Šidagienė
Liudmila Zaborovska