Civilinė byla Nr. e2A-158-256/2023
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00097-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.11.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlastona“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“, trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vlastona“ pateikė ieškinį, prašydama pripažinti vienašališką Rangos darbų be projektavimo sutarties Nr. EPC03631 nutraukimą pagal atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ 2022 m. vasario 23 d. raštą „Dėl sutarties nutraukimo“ neteisėtu, priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ 4 915,67 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. vasario 5 d. ji ir atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ sudarė Rangos darbų be projektavimo sutartį Nr. EPC03631 (toliau – ir sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti rangos darbus daugiabučiame gyvenamajame name Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), per 12 mėnesių nuo rangos sutarties įsigaliojimo dienos.
3. Atsakovė sutartį akceptavo 2021 m. vasario 10 d., o ieškovė 2021 m. vasario 11 d. paskyrė darbų vadovą, statybos saugos ir sveikatos koordinatorių, pateikė statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, atlikimo laidavimo draudimo raštą su sutartinių prievolių laidavimo draudimo liudijimu, taigi, sutartis pagal 15.2 punktą įsigaliojo 2021 m. vasario 11 d.
4. Ieškovė 2021 m. spalio 6 d. pasirašė naują sutarties priedą Nr. 5, tačiau tik 2021 m. lapkričio 19 d. elektroniniu paštu gavo atsakovės pasirašytą sutarties priedą. Atsakovė 2021 m. spalio 5 d. pateikė projektuotojui techninę užduotį techninio darbo projekto B laidai rengti. Atsakovė 2021 m. lapkričio 30 d. informavo ieškovę, kad iš projektuotojų dar nėra gavusi projekto A laidos, nors techninė užduotis pateikta.
5. Ieškovė 2021 m. lapkričio 19 d. laišku informavo, kad pasibaigė sutartys su subrangovais ir medžiagų pardavėjais, pakilo medžiagų ir paslaugų kainos, todėl pasiūlė atsakovei derybomis išspręsti įsipareigojimų kainos ir trukmės ginčą. Po šalių derybų ieškovė 2021 m. gruodžio 3 d. ir 2022 m. sausio 5 d. pateikė naujus priedus Nr. 5 dėl padidintos darbų kainos.
6. Atsakovė 2022 m. vasario 10 d. rašte informavo, kad ieškovė neturi teisės prašyti pakeisti kainos, pateikė nepasirašytą statybvietės priėmimo–perdavimo aktą, pareikalavo pradėti darbus ir įspėjo, kad bus priversta nutraukti sutartį.
7. 2022 m. vasario 23 d. raštu „Dėl sutarties nutraukimo“ atsakovė informavo, kad, remdamasi sutarties 12.1 ir 12.2, 12.2.2 punktais, vienašališkai nutraukia sutartį dėl ieškovės kaltės, nes darbai neatlikti per nustatytą terminą.
8. Ieškovės 4 915,67 Eur tiesioginius nuostolius sudarė dėl ginčo sutarties sudarymo ir vykdymo patirtos būtinosios išlaidos: 3 486,67 Eur mokestis už pagrindinės sutarties sudarymą, 983 Eur sutartinių prievolių laidavimo draudimo įmoka ir 446 Eur statybų ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmoka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai:
9.1. pripažino atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ 2022 m. vasario 23 d. sprendimą nutraukti 2021 m. vasario 5 d. ieškovės UAB „Vlastona“ ir atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ sudarytą Rangos darbų be projektavimo sutartį Nr. EPC03631 dėl ieškovės UAB „Vlastona“ kaltės neteisėtu;
9.2. priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vlastona“ iš atsakovės 4 915,67 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 915,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 198 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas priėjo išvadą, kad atsakovė negalėjo perduoti statybvietės ir tuo pagrindu, kad neturėjo žemės savininko sutikimo, o ieškovė, nesant žemės savininko sutikimo, neturėjo teisės priimti statybvietės valstybinėje žemėje.
11. Atsakovė neįvykdė sutartyje ir įstatyme nustatytų pareigų tinkamai perduoti statybvietę ir visus dokumentus (techninį darbo projektą, statybą leidžiantį dokumentą, žemės savininko sutikimą laikinai naudotis valstybine žeme), todėl 2022 m. vasario 23 d. pranešimu atsakovė nepagrįstai nutraukė sutartį dėl ieškovės kaltės.
12. Vertindamas atsakovės ieškovei siųstų raštų turinį, teismas konstatavo, kad atsakovė įspėjo ieškovę apie sutarties nutraukimą 2022 m. vasario 10 d. rašte. Sutarties 9.3 punkte šalys susitarė dėl 20 kalendorinių dienų įspėjimo termino, todėl 2022 m. vasario 23 d. raštu pranešusi apie sutarties nutraukimą atsakovė nesilaikė įspėjimo termino.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės nuostoliai atsirado atsakovei nevykdant sutarties 4.4, 8.2.2 ir 8.4.3 punktuose prisiimtų įsipareigojimų ir nepagrįstai nutraukus sutartį dėl ieškovės kaltės, dėl to ieškovės privalomos išlaidos, susijusios su ginčo sutarties sudarymu ir vykdymu, kurios turėjo būti padengtos iš pajamų už statybos darbus, yra laikytinos jos nuostoliais.
14. Patenkinęs ieškinį, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 198 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 1 000 Eur išlaidas už suteiktas advokato teisines paslaugas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ prašo:
15.1. panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui;
15.2. netenkinus prašymo dėl bylos perdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Vlastona“ ieškinį atmesti;
15.3. priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstą išvadą, kad 2022 m. vasario 23 d. pranešimu atsakovė nepagrįstai nutraukė sutartį dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė, neturėdama šalių susitarimo dėl atliekamus darbus atitinkančio techninio darbo projekto laidos, darbų negalėjo pradėti atlikti dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių: atsakovė neįvykdė sutartyje ir įstatyme nustatytų pareigų tinkamai perduoti statybvietę ir visus dokumentus (techninį darbo projektą, statybą leidžiantį dokumentą, žemės savininko sutikimą laikinai naudotis valstybine žeme). Priešingai, techninis darbo projektas ieškovei buvo pateiktas ir kartu su pirkimo dokumentais, ir kaip sutarties priedas, bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (anksčiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) sutikimas laikinai naudotis valstybinės žemės sklypu Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), statybos metu. Taigi, ieškovė įvykdė savo kaip statytojos (užsakovės) pareigas, bei šalims sudarant naują priedą Nr. 5, jos jokių specialių darbų atlikimo išlygų nenumatė.
16.2. Teismas neturėjo jokio pagrindo nustatyti, kad atsakovė (kaip užsakovė) nebuvo įvykdžiusi savo pareigų, o ieškovė negalėjo pradėti darbų. Vien tas faktas, kad konkrečiu atveju buvo nuspręsta, išlaikant tą pačią sutarties kainą, įrengti butuose po rekuperatorių bei fasado darbų atlikimui naudoti Sfibral Grey plokštes, nereiškė, jog ieškovė negalėjo vykdyti jokių darbų. Tokia aplinkybė liko neįrodyta, nors ieškovė (rangovė) darbus atlieka savo rizika ir įrodyti šias aplinkybes pareiga teko būtent ieškovei. Jeigu ieškovė būtų sutikusi priimti statybvietę ir pradėjusi darbus, tai statybvietės priėmimo–perdavimo aktas tarp šalių ir būtų pasirašytas, o taip pat būtų pratęstas ir Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas statybos metu naudotis valstybinės žemės sklypu. Po derybų šalims pasirašius naują 2021 m. spalio 06 d. sutarties priedą Nr. 5, darbai taip ir nebuvo pradėti vykdyti. Ieškovė neįrodė fakto, kad darbų pagal sutartį nepradėjimas (sutarties vykdymo nepradėjimas) nėra laikomas esminiu sutarties pažeidimu, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, jog atsakovė nutraukė su ieškove sutartį neva neteisėtai.
16.3. Teismas priėjo išvadą, kad ieškovės nuostoliai atsirado atsakovei nevykdant sutarties 4.4, 8.2.2, 8.4.3 punktuose prisiimtų įsipareigojimų ir nepagrįstai nutraukus sutartį dėl ieškovės kaltės. Ieškovė nevykdė sutarties nei po naujo 2021 m. spalio 6 d. sutarties priedo Nr. 5 tarp šalių pasirašymo, nei po to, kai atsakovė pateikė pranešimą apie statybos darbų pradžią sistemoje „Infostatyba“, nei po atsakovės teiktų raginimų. Toks rangovės elgesys nėra ir negali būti laikomas rangovės esminės pareigos atlikti sutartus darbus sutartu terminu tinkamu vykdymu, bei sudarančiu pagrindą priteisti iš užsakovės neva tai rangovės patirtus nuostolius. Taigi, nesant nustatytų atsakovės atsakomybei kilti būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.
16.4. Pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusį ginčą išnagrinėjo itin formaliai. Teismas iš esmės neįvertino arba netinkamai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nenustatė esminę reikšmę byloje turinčių aplinkybių, bei nepagrįstai suabsoliutino užsakovei keliamas pareigas. Taigi, rangovei suteikiama galimybė net ir esant parengtam techniniam darbo projektui nevykdyti jokių sutartimi sutartų darbų.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovės UAB „Vlastona“ naudai iš atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ 800 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese.
18. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
18.1. Techninio darbo projekto pakeitimu (nauja laida) ne tik turėjo būti naujai suprojektuota rekuperacinė sistema ir pakeisti fasado sprendiniai, bet ir pakeisti su tuo susiję sprendiniai (pakeista elektros dalis dėl elektros instaliacijos rekuperacijai, suprojektuotos ventiliacinės angos fasade, architektūriniai aukštų brėžiniai, patikslintas keičiamų varstomų langų kiekis, perskaičiuota šildymo dalis), turėjo būti atsisakyta drenažo sistemos įrengimo. Akivaizdu, kad atsakovė tik pradėjo projekto pakeitimo inicijavimą, bet neatliko daugiau jokių kitų veiksmų, tarp jų net tinkamai nesuderino techninės užduoties apimčių.
18.2. Ieškovei turėjo būti perduota nauja techninio darbo projekto laida, todėl atsakovė netinkamai aiškina projekto perdavimo procedūrą, nes projekto pateikimas viešajam pirkimui nereiškia, kad projektas buvo perduotas vykdyti ieškovei. Be projekto pakeitimo (A ir B laidų) ir techninio prižiūrėtojo žymos „pritariu statyti“ jame, ieškovė negalėjo pradėti vykdyti darbų tiek dėl teisinių priežasčių, tiek dėl techninių priežasčių. Techninio darbo projekto naujos laidos neišleidimas sutrukdė ieškovei vykdyti darbus. Atsakovė visiškai nevertina darbų eiliškumo, nes tam tikrų darbų technologiškai neįmanoma pradėti neatlikus kitų darbų. Taigi, laiptines dažyti ieškovė teoriškai galėtų, bet faktiškai negali, nes prieš tai turi būti pakeista elektros instaliacija, šildymo vamzdžiai, o šiems darbams buvo užsakytas projekto pakeitimas.
18.3. Atsakovė nė karto statybvietės perdavimo neorganizavo, o tik formaliai 2022 m. vasario 10 d. raštu pateikė ieškovei nepasirašytą 2022 m. vasario 11 d. statybvietės perdavimo–priėmimo aktą be priedų. Vertinant šį statybvietės perdavimo–priėmimo aktą, papildomai pažymėtina, kad atsakovė nepateikė akto priedų, tarp jų ir statybvietės ribų brėžinio. Statybvietę buvo numatyta įrengti valstybinėje žemėje, todėl buvo būtina gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą laikinai naudotis valstybine žeme. Atsakovė buvo gavusi tokį sutikimą, kuris galiojo iki 2021 m. birželio 5 d. Taigi, atsakovė objektyviai negalėjo perduoti statybvietės ir tuo pagrindu, kad neturėjo žemės savininko sutikimo, o ieškovė nesant žemės savininko sutikimo neturėjo teisės priimti statybvietės valstybinėje žemėje. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad žemės savininko sutikimą atsakovė būtų gavusi, tačiau faktas tas, kad 2022 m. vasario 10 d. sutikimo nebuvo. Atsakovei keičiant projektą, net neaišku, kada toks leidimas iš viso būtų gautas.
18.4. Sutartis buvo nutraukta dėl termino užbaigti darbus praleidimo, bet ne dėl termino juos pradėti praleidimo. Akivaizdu, kad atsakovei pirmą kartą inicijuojant statybvietės perdavimą praėjus 1 metams, po to nutraukti sutartį praėjus 13 dienų, buvo šiurkščiai pažeisti sąžiningumo ir bendradarbiavimo principai, atsakovė elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo teise.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių
21. Tarp ieškovės ir atsakovės, veikiančios kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) (toliau – daugiabutis namas), atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorės, buvo sudaryta sutartis, pagal kurią buvo sutarta, kad ieškovė savo jėgomis ir rizika atliks statybos rangos darbus, numatytus sutarties priede Nr. 5 „Bendros pasiūlymo kainos išskaidymas pagal priemones, atitinkančias numatytoms įgyvendinti Rumšiškių g. 22B, Klaipėdoje, atnaujinimas (modernizavimas). Investicijų planas KLIS60640, 2018-12-08 / Nr. MBL-RS-21-3246, 2021-09-24“ (toliau – sutarties priedas Nr. 5).
22. Ieškovė statybos darbus turėjo atlikti pagal kartu su pirkimo dokumentais jai pateiktą techninį darbo projektą, kurio sudėtinė dalis buvo investicinis planas, kuriame buvo numatyta, kad kiekviename daugiabučio namo bute turi būti įrengtas rekuperatorius. Ieškovės pasiūlyme, kuris sudaro sutarties priedą Nr. 5, nebuvo numatyta kiekviename daugiabučio namo bute įrengti rekuperatorių. Paaiškėjus šiai aplinkybei, tarp šalių vyko derybos, buvo susitarta, kad, išlaikant tą pačią sutarties kainą: 1) ieškovė įrengs butuose po vieną rekuperatorių; 2) bus optimizuotas fasado įrengimo darbų sprendinys – ieškovė fasado darbų atlikimui naudos Sfibral Grey plokštes.
23. Po šalių derybų buvo pasirašytas naujas 2021 m. spalio 6 d. sutarties priedas Nr. 5, nekeičiant kitų sutarties sąlygų. Po naujo sutarties priedo Nr. 5 pasirašymo ieškovė sutartimi numatytų darbų vykdyti nepradėjo.
24. Atsakovė 2021 m. spalio 5 d. pateikė projektuotojai UAB „Sunprojektai“ techninę užduotį techninio darbo projekto B (A) laidai rengti.
25. Atsakovė 2022 m. vasario 10 d. raštu „Dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo“ informavo ieškovę, kad šalys pasirašė 2021 m. spalio 5 d. sutarties priedą Nr. 5 ir rangovas turi vykdyti sutartį pagal sutartą kainą sutartyje numatytu terminu, pagrindo keisti kainą nėra, o rangovė nėra pradėjusi vykdyti darbų.
26. 2022 m. vasario 10 d. atsakovė pateikė nepasirašytą statybvietės priėmimo–perdavimo aktą ir pareikalavo rangovės jį pasirašyti ir pradėti vykdyti darbus iki 2022 m. vasario 11 d., informavo, kad, ieškovei nepradėjus vykdyti sutarties, atsakovė bus priversta nutraukti sutartį dėl ieškovės kaip rangovės kaltės.
27. Šalių sudaryta sutartis 2022 m. vasario 23 d. atsakovės pranešimu buvo nutraukta, nurodant ieškovės kaltę.
Dėl atsakovės atlikto vienašalio sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo
28. Civilinėje teisėje galioja bendras principas, kad teisėtai sudaryta sutartis yra privaloma jos šalims ir turi įstatymo galią, todėl šalys turi pareigą vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir nėra laisvos vienašališkai atsisakyti savo sudarytų sutarčių. Pagal bendrąsias sutarties nutraukimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, šalis gali vienašališkai, iš anksto pranešusi savo kontrahentui, nutraukti sutartį prieš terminą tik esant šiems pagrindams: 1) kitai šaliai atlikus esminį sutarties pažeidimą, kuris identifikuojamas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; 2) kitai šaliai neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); 3) sutartyje šalių nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022).
29. Kitais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (CK 6.217 straipsnio 4 dalis). Toks sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas CK įgyvendina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamą favor contractus (sutarties išsaugojimo) principą. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).
30. Atsakovė 2022 m. vasario 23 d. raštu „Dėl sutarties nutraukimo“ informavo, kad pagal sutarties 12.1, 12.2 ir 12.2.2 punktus vienašališkai nutraukia sutartį dėl ieškovės kaltės, nes darbai neatlikti nustatytais terminais.
31. Kasacinio teismo praktikoje dėl sutarties nutraukimo joje nustatytais pagrindais yra išaiškinta, kad, susitardamos dėl atvejų, kai sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, jos šalys įgyvendina sutarties laisvės principą, todėl iš jų nėra reikalaujama, kad jos apibrėžtų sutartyje esminį sutarties pažeidimą pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nes tokiu atveju šalių laisvė susitarti dėl esminio sutarties pažeidimo turinio taptų fiktyvi, o CK 6.217 straipsnio 5 dalis nereikalinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).
32. Sprendžiant, ar sutartis galėjo būti nutraukta vadovaujantis joje nurodytu pagrindu, turi būti nustatyta, kokie sutarties vienašalio nutraukimo pagrindai yra nurodyti sutartyje, taip pat įvertinta, ar susiklosčiusi situacija atitinka sutartyje nurodytas aplinkybes.
33. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbai buvo perkami per centrinės perkančiosios organizacijos viešosios įstaigos CPO LT katalogą. Atsakovė inicijavo sutarties nutraukimą pagal sutarties 12.1, 2.2 ir 12.2.2 punktus, nurodydama ieškovės kaltę, nes darbai neatlikti nustatytais terminais (daugiau nei mėnesį vėluoja užbaigti darbų etapą arba galutinai pabaigti darbus (sutarties 12.2.2 punktas)) ir tai pripažino esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti iš ieškovės atlyginti atsiradusius nuostolius. Sprendžiant dėl šių atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo, būtina įvertinti aplinkybes sutarties nutraukimo metu ir nulėmusias tokį atsakovės sprendimą.
34. Statybos rangos sutartis reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai. CK 6.644–6.671 straipsniuose įtvirtintos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos tvarką, statybos dalyvių ir kitų juridinių bei fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato CK, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas).
35. Šiuo atveju ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar sutartis pagrįstai nutraukta dėl ieškovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sutartis įsigaliojo 2021 m. vasario 11 d., kai ieškovė įvykdė visas jai numatytas pareigas, su kuriomis siejamas sutarties įsigaliojimas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad statybos darbai nebuvo pradėti. Atsakovė sutartį nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo, nurodydama, kad ieškovė neatliko sutartyje numatytų darbų per 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo. Ieškovė nurodo, kad sutartyje numatytų darbų negalėjo vykdyti dėl atsakovės kaltės, esant pateisinamoms priežastims, nes atsakovė, kaip užsakovė, pagal statybos rangos sutartį neperdavė ieškovei, kaip rangovei, statybvietės kartu su visais statybai reikalingai dokumentais ir projektine dokumentacija, kurios keitimas trukdė pradėti vykdyti rangos darbus pagal sutartį.
36. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartis yra sudaroma siekiant pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, rangos sutartimi iš esmės yra siekiama patenkinti užsakovo poreikį įgyti tam tikrą rangos darbų rezultatą, pavyzdžiui, įgyti konkretų naujai sukurtą daiktą, pakeisti, pagerinti tam tikras esamo daikto savybes ir pan. Statybos rangos sutartis, kurios samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje, išsiskiria iš kitų rangos sutarčių rūšių savo dalyku – šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus. Teisiniams santykiams, kylantiems iš statybos rangos sutarčių, bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tuo atveju, jeigu jos neprieštarauja specialioms statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančioms normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).
37. Civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas turi pareigą sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas. Šalių sutarties 8.2.2 punktas numato, kad užsakovė įsipareigoja pateikti statybos darbams vykdyti reikalingus dokumentus, kuriuos pagal įstatymus ar kitus teisės aktus užsakovė privalo pateikti tiekėjai. Sutarties 8.4.3 punktas nustato, kad tiekėja įsipareigoja pradėti darbus, kai užsakovė pateikia tiekėjai jai privalomus pateikti dokumentus, statybvietės perdavimo ir priėmimo aktą ir informuoja tiekėją apie paskirtą statinio statybos techninį prižiūrėtoją. Sutarties 4.4 punktas numato, kad statybos rangos darbų pradžia pagal sutartį yra laikoma diena, kai tiekėja gavo visus reikalingus dokumentus (parengtas, suderintas, ekspertuotas ir užsakovės patvirtintas techninis darbo projektas, išduotas statybą leidžiantis dokumentas, pasirašytas statybvietės perdavimo ir priėmimo aktas). Ieškovė teigia, kad ji negalėjo pradėti vykdyti darbų dėl to, kad techninis darbo projektas nėra tinkamai patvirtintas atsakovės (užsakovės), projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo parašais. Atsakovė nurodė, kad, pasirašiusi naują 2021 m. spalio 6 d. sutarties priedą Nr. 5, ieškovė turėjo pradėti vykdyti darbus. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka.
38. Rangos sutartimi rangovas įsipareigoja pasiekti konkretų užsakovo nurodytą darbų rezultatą pagal jo pateiktą užduotį, todėl vienas iš esminių reikalavimų, taikomų rangos teisiniuose santykiuose, tai yra reikalavimas, kad rangovo atlikti darbai ir pasiektas rezultatas atitiktų nustatytus kokybės kriterijus. Tokia rangovo pareiga atsispindi ir įstatyme. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. CK 6.695 straipsnio, reglamentuojančio rangovo, vykdančio statybos rangos sutartį, atsakomybę už darbų kokybę, 1 dalyje yra nustatytas papildomas reikalavimas, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.).
39. Rangovo, kaip statybos proceso dalyvio, teisės ir pareigos yra reglamentuotos ir specialiame statybos teisinius santykius reglamentuojančiame Statybos įstatyme. Šiame įstatyme nustatyta, kad rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė). Be to, rangovas privalo vykdyti jam pavestus atlikti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles, taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis teisės aktais, vykdyti inspekcijos nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus (Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 2 ir 3 punktai). Rangovas turi teisę gauti iš statytojo (užsakovo) nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą, statinio tyrimų dokumentus, statinio projektą, prisijungimo sąlygas, specialiuosius reikalavimus (Statybos įstatymo 18 straipsnio 8 punkto 2 dalis).
40. Aptartos teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad statybos darbus vykdantis rangovas privalo užtikrinti jo vykdomų darbų ir jų rezultato atitiktį užsakovo iškeltiems reikalavimams, išdėstytiems šalių sudarytoje sutartyje ir pagal užsakovo užduotį parengtame statybos techniniame projekte, taip pat viešosios teisės aktuose ir normatyviniuose dokumentuose tokio pobūdžio darbams keliamiems reikalavimams.
41. Statybos įstatymo 2 straipsnio 68 punkte nustatyta, kad statinio projekto tvirtinimas – tai statytojo (užsakovo) pritarimas parengtam statinio projektui, įforminamas tvarkomuoju dokumentu, kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, arba statytojo (užsakovo) žyma „tvirtinu“ ir parašu statinio projekte, kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m. spalio 30 d.) (toliau – ST Reglamentas), 11.2 punkte numatyta, kad pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju projektas rengiamas dviem etapais: investicijų planas (ar investicijų projektas) ir techninis darbo projektas. ST Reglamento 15 punktas nustato, kad techninis darbo projektas yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis pasiekiami techninio projekto ir darbo projekto tikslai. Pagal ST Reglamento 11 priedą „Pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas) šio Aprašo 5 ir 6 punktus investicijų planas (ar investicijų projektas), kuriame pateikiamas pastato atnaujinimo (modernizavimo) pagrindimas, rengiamas pagal specialiuosius architektūros reikalavimus, valstybės ir savivaldybių finansuojamų programų specialiuosius techninius reikalavimus ir atitinkamais teisės aktais patvirtintas šių planų (ar projektų) rengimo tvarkas ar metodikas. Techninis darbo projektas rengiamas, kai statytojas (daugiabučiam gyvenamajam namui – butų ir kitų patalpų savininkai) patvirtina investicijų planą (ar investicijų projektą) ir gauna preliminarų finansuotojo pritarimą dėl projekto finansavimo. Techninio darbo projekto sudėtį ir jam keliamus reikalavimus apibrėžia Aprašo 10 punktas ir ST Reglamento 8 priedas „Techninio projekto sudedamosios dalys“, kuriame konkrečiai suformuluojami konkretūs techninio pobūdžio reikalavimai, keliami statomam, šiuo atveju atnaujinamam (modernizuojamam) objektui. Pagal ST Reglamento 48 punktą projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektą ar projekto sprendinių dokumentus, šiam projektui ar projekto sprendinių dokumentams suteikiama nauja laida. Jei projektas ar projekto sprendinių dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvieną kartą projektui ar projekto sprendinių dokumentams suteikiama nauja laida. Projekto, projekto sprendinių dokumentų keitimai, papildymai ir taisymai įforminami LST 1516:2015 nustatyta tvarka. Pakeistas, papildytas ar pataisytas naujos laidos projektas ar naujos laidos projekto sprendinių dokumentai pasirašomi ST Reglamento nustatyta tvarka.
42. Nagrinėjamoje byloje pirminis techninis darbo projektas buvo pateiktas šalims pasirašant sutartį, tačiau, pastebėjus neatitikimus, šis projektas buvo koreguojamas, į projekto sprendinius įtraukiant rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimą butuose ir fasado darbams atlikti Sfibral Grey plokščių naudojimą. Taigi, pagal reguliavimą, numatytą ST Reglamente, statytoja (nagrinėjamoje byloje atsakovė) turėjo inicijuoti techninio darbo projekto pakeitimus, naują projekto laidą, suformuoti techninę užduotį projektuotojui pagal naujus, pakeistus projekto sprendinius. Statinio projektuotojas privalėjo pataisyti statinio projektą pagal statytojos (užsakovės) pastabas, jeigu jos neprieštarauja normatyviniams statybos techniniams dokumentams ir normatyviniams statinio saugos ir paskirties dokumentams (Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 4 punkte). Be to, projektuotojas privalėjo tokius projekto pakeitimus pasirašyti, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitiko Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
43. Rangovui kyla pareiga vykdyti statybos darbus, nepažeidžiant teisės aktuose ir normatyviniuose dokumentuose keliamų reikalavimų. Rangovo pareigos ir atsakomybė yra susijusios daugiau su tinkamu ir saugiu darbų įvykdymu pagal jam pateiktus normatyvinius dokumentus ir užsakovo užduotį, o ne su konkrečių statinio statybos, rekonstrukcijos ir techninių sprendinių parinkimu, statinio kategorijos ar paskirties tinkamu nustatymu techniniuose statybos dokumentuose. Pagal CK 6.703 straipsnio 1 dalį už netinkamą techninių dokumentų parengimą atsako projektuotojas. Būtent projektuotojui pagal įstatymą kyla pareiga, vadovaujantis Statybos įstatyme nurodytais dokumentais, parengti statinio projektą, jį pasirašyti, tokiu būdu prisiimant atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, taisyti statinio projektą pagal užsakovo pastabas (jeigu jos neprieštarauja normatyviniams statybos techniniams dokumentams ir normatyviniams statinio saugos ir paskirties dokumentams), taip pat pagal statinio projekto ekspertizės akto ir statinio projektą tikrinusių institucijų pastabas (Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 2–6 punktai).
44. Išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad ieškovės argumentai, kad techninio darbo projekto B laida nebuvo tinkamai patvirtinta, yra pagrįsti ir sudarė ieškovei objektyvias kliūtis pradėti vykdyti darbus pagal sutartį.
45. Teisėjų kolegijos nuomone, esant neatnaujintam statinio techniniam darbo projektui, ieškovei, kaip rangovei, pagal sutartį nebuvo perduota su statyba susijusi dokumentacija ir ieškovė negalėjo savarankiškai atlikti rangos darbų pagal pirminį techninį darbo projektą. Kitu atveju rangovė būtų pažeidusi sutartyje, Statybos įstatyme ir ST Reglamente jai numatytas pareigas, už tai jai galėtų būti taikoma teisinė atsakomybė.
46. CK 6.688 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas privalo laiku suteikti žemės sklypą statybai (statybvietę). Nustatyta, kad atsakovė ieškovei atsiuntė nepasirašytą statybvietės priėmimo–perdavimo aktą tik 2022 m. vasario 10 d., t. y. praėjus beveik metams nuo sutarties įsigaliojimo 2021 m. vasario 11 d.
47. Vertinant 2022 m. vasario 11 d. statybvietės perdavimo–priėmimo aktą, pažymėtina, kad atsakovė nepateikė akto priedų, tarp jų ir statybvietės ribų brėžinio. Statybvietę buvo numatyta įrengti valstybinėje žemėje, todėl buvo būtina gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą laikinai naudotis valstybine žeme. Atsakovė buvo gavusi tokį sutikimą, kuris galiojo iki 2021 m. birželio 5 d. Atsakovė nurodė, kad, ieškovei nepradėjus vykdyti darbų, atsakovė į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo pratęsimo nesikreipė. Taigi, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad atsakovė negalėjo perduoti statybvietės ir tuo pagrindu, kad neturėjo žemės savininko sutikimo, o ieškovė, nesant žemės savininko sutikimo, neturėjo teisės priimti statybvietės valstybinėje žemėje.
48. Atsakovei neperdavus ieškovei statybvietės ir projektuotojo pasirašytos naujos techninio darbo projekto laidos, nebuvo prasidėjusi darbų atlikimo termino eiga, neatsirado pareiga ieškovei pradėti vykdyti darbus ir skaičiuoti terminus jiems atlikti.
49. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų atlikti darbus dėl pateisinamų priežasčių – dėl to, jog atsakovė neįvykdė sutartyje ir įstatyme nustatytų pareigų tinkamai perduoti statybvietę ir visus dokumentus (techninį darbo projektą, statybą leidžiantį dokumentą, žemės savininko sutikimą laikinai naudotis valstybine žeme). Taigi, 2022 m. vasario 23 d. pranešimu atsakovė nepagrįstai nutraukė sutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą pripažinti, kad sutarties nutraukimas dėl ieškovės kaltės yra neteisėtas (CK 6.217 straipsnio 1 ir 5 dalys, sutarties 12.6 punktas).
Dėl nuostolių atlyginimo
50. Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sąvoka, kuria žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.246 straipsnis). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę konkrečioje byloje būtina identifikuoti jos rūšį, kad būtų galima tinkamai nustatyti tos atsakomybės rūšies taikymo sąlygas.
51. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
52. Nagrinėjamu atveju šalys buvo sudariusios sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti darbus daugiabučiame name per 12 mėnesių nuo rangos sutarties įsigaliojimo dienos. 2021 m. spalio 6 d. šalys pasirašė naują sutarties priedą Nr. 5, kuriuo susitarė dėl naujų darbų atlikimo ir darbų pakeitimo – susitarta įrengti rekuperacinę sistemą ir kitomis medžiagomis apšiltinti fasadą.
53. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158 straipsnis). Sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020).
54. Pažymėtina, kad už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).
55. Pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
56. Šiuo konkrečiu atveju apeliantės, kaip užsakovės, sutartinė civilinė atsakomybė (jos taikymo sąlygos) tiesiogiai įtvirtinta ir šalių sudarytos sutarties nuostatose. Sutarties 9.2 punkte dėl šalių atsakomybės nustatyta, kad užsakovė (atsakovė), nevykdanti ar netinkamai vykdanti sutartį, privalo atlyginti dėl tokių jos veiksmų (neveikimo) tiekėjos (ieškovės) patirtus nuostolius.
57. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).
58. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendime yra įvardyti apeliantės neteisėti veiksmai, apeliantei pažeidus sutartinius įsipareigojimus ieškovei: tinkamai perduoti statybvietę ir visus dokumentus (techninį darbo projektą, statybą leidžiantį dokumentą, žemės savininko sutikimą laikinai naudotis valstybine žeme).
59. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nei pirmosios instancijos teismo pozicija dėl minėtų apeliantės veiksmų įvertinimo kaip neteisėtų, nei apeliantės kaltės prezumpcija, nei priežastinio ryšio sąlyga. Apeliantė kvestionuoja tik žalos ieškovei atsiradimo faktą, todėl tik dėl šios apeliantės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos teisėjų kolegija ir pasisakys (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Visos kitos apeliantės civilinės atsakomybės sąlygos šioje bylos stadijoje laikytinos nustatytomis.
60. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis).
61. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CPK 6.251 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtų nuostolių dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).
62. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas, kaip ir atsakovo neteisėti veiksmai, nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai jį apskaičiavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019). Nors žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui, tačiau ieškovas privalo įrodyti tik jo teisę sukuriančius faktus (žalos atsiradimo aplinkybes), tačiau neturi įrodinėti tą teisę (žalos egzistavimą) paneigiančių faktų – juos, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).
63. Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančių duomenų visumą, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė yra tinkamai pagrindusi patirtų savo tiesioginių nuostolių faktą bei jų dydį (4 915,67 Eur). Apeliacinio skundo argumentai kitokios išvados nesuponuoja. Taigi, visos apeliantės sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos egzistuoja ir yra pagrindas taikyti apeliantės atžvilgiu sutarties 9.2 punktą, numatantį, kad užsakovė (atsakovė), nevykdanti ar netinkamai vykdanti sutartį, privalo atlyginti dėl tokių veiksmų (neveikimo) tiekėjos (ieškovės) patirtus nuostolius.
64. Apeliantė nepaneigė tiesioginių nuostolių dydžio dėl patirtų sutarties sudarymui ir vykdymui būtinų išlaidų: 3 486,67 Eur mokesčio už pagrindinės sutarties sudarymą, 983 Eur sutartinių prievolių laidavimo draudimo įmokos ir 446 Eur statybų ir rangovės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokos.
65. Taigi, ieškovės nuostoliai atsirado atsakovei nevykdant sutarties 4.4, 8.2.2 ir 8.4.3 punktuose prisiimtų įsipareigojimų ir nepagrįstai nutraukus sutartį dėl ieškovės kaltės, dėl to ieškovės privalomos išlaidos, susijusios su ginčo sutarties sudarymu ir vykdymu, kurios turėjo būti padengtos iš pajamų už statybos darbus, yra laikytinos jos nuostoliais (CK 6.247 straipsnis, 6.247 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
66. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.
67. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
68. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė pateikė 2022 m. gruodžio 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė UAB „Vlastona“ patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidas.
69. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte įtvirtinta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).
70. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2022 m. gruodžio mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2022 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 180,50 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma yra 2 314,65 Eur (1,3 x 1 180,50 Eur). Kadangi ieškovės prašomos priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, ieškovei UAB „Vlastona“ iš apeliantės priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ (juridinio asmens kodas 140514359) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vlastona“ (juridinio asmens kodas 163659577).
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Vilija Mikuckienė
Neringa Švedienė