Civilinė byla Nr. e2S-789-459/2018

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02768-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3;

3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.18.1.1.1

                            (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo G. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Z. (A. Z.) ieškinį atsakovui G. M. dėl reikalavimo iškraustyti asmeninius daiktus,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame pareiškė reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovą netrukdyti pašalinti 2017 m. vasario 15 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus savavališkos statybos padarinius nekilnojamajame turte pastate – pirtyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą nedelsiant iškraustyti savo asmeninius daiktus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš šiam žemės sklypui priklausančio pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės prašymu 2017 m. spalio 24 d. nutartimi taikytos laikinosios pasaugos priemonės – uždrausta atsakovui imtis bet kokių priemonių (veiksmų), kuriomis būtų sumažinta ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiam žemės sklypui priklausančio pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertė.
3. 2018 m. sausio 22 d. teisme gautas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovei parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitu būdu perleisti ar suvaržyti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiam sklypui priklausantį pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino. Teismo motyvai:
1. Nurodė, jog atsakovas nepateikė įrodymų ir prašymo reikalavimų neįrodė.
2. Nurodė, kad prašymas grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, kad ieškovė ieško pirkėjų jos įsigytam turtui parduoti, tačiau įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, prie prašymo nėra pateikta.
3. Nurodė, kad atsakovo teiginiai apie galimas grėsmes – neigiamas pasekmes proceso šalims, tretiesiems asmenims (įsigijusiems galbūt ieškovės parduodamą turtą) – nesudaro pagrindo varžyti kito asmens – ieškovės teises.
4. Teismas pažymėjo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su bylos nagrinėjamu dalyku ir atsakovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėtų reikšti teismui, kuriam apskundė varžytynes vykdžiusio antstolio veiksmus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atsakovas G. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą. Skundo motyvai:
1. Nurodo, kad teismo argumentai, jog atsakovas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nekilnojamojo turto objektui būtinumo, nepagrįsti, nes pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas detaliai nurodė aplinkybes, dėl kurių yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Nurodo, kad teismo argumentai dėl grėsmės nebuvimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo yra nepagrįsti ir nemotyvuoti dėl to, kad, netenkinus ieškinio reikalavimų, ieškovas išsaugos teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo.
3. Pažymėjo, kad netenkindamas atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, kas savaime jau yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį.
4. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad atsakovas reiškia prašymą byloje, kuri nėra susijusi su nagrinėjamu dalyku, kadangi pardavus, perleidus ar kitaip suvaržius nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiam sklypui priklausantį pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei nustačius, jog šis turtas buvo įgytas neteisėtai, būtu laikoma, jog ieškovė neteisėtai perleido ar pardavė minėtą turtą tretiesiems asmenims, ir kiltų pasekmių ne tik atsakovui, tačiau ir tretiesiems asmenims, įsigijusiems turtą.
6. Ieškovė nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
9. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovą netrukdyti pašalinti 2017 m. vasario 15 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus savavališkos statybos padarinius nekilnojamajame turte pastate – pirtyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).; 2) įpareigoti atsakovą nedelsiant iškraustyti savo asmeninius daiktus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš šiam žemės sklypui priklausančio pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).; 3), priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. spalio 24 d. nutartimi taikytos laikinosios pasaugos priemonės – uždrausta atsakovui imtis bet kokių priemonių (veiksmų), kuriomis būtų sumažinta ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiam žemės sklypui priklausančio pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertė. 2017 m. lapkričio 10 d. teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti ir panaikinti 2017 m. spalio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. 2018 m. sausio 22 d. teisme gautas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovei parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitu būdu perleisti ar suvaržyti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiam sklypui priklausantį pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties.
11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Taip pat ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2017 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-15271-328/2017 pareiškėjo (atsakovo) skundas atmestas. Pareiškėjas (atsakovas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti priverstinio turto realizavimo patvarkymą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. išnagrinėjęs G. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2017 m. spalio 27 d. nutarties jį atmetė ir paliko nepakeistą 2017 m. spalio 27 d. priimtą nutartį.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
15. Atsakovas nurodo, kad teismo argumentai, jog atsakovas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nekilnojamojo turto objektui būtinumo, nepagrįsti, nes pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas detaliai nurodė aplinkybes, dėl kurių yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas motyvuoja tuo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamas jo skundas dėl neteisėtų antstolės veiksmų, parduodant ieškovei jo turtą, apeliacinės instancijos teismas nėra priėmęs sprendimo. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į nekilnojamojo turto prikimo–pardavimo paslaugas teikiančias bendroves turėdama tikslą parduoti tretiesiems asmenims ieškinyje nurodytą turtą, kurį įgijo varžytynėse, tačiau galbūt pažeidžiant įsigijimo procedūras. Nurodė, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, kadangi žino, jog antstolės veiksmai parduodant turtą ieškovei yra apskųsti ir nėra priimtas galutinis teismo sprendimas. Nurodė, kad turtą įgijusiems tretiesiems asmenims bei proceso šalims būtų sukelta neigiamų pasekmių.
16. Pažymėtina, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepakanka vien tik nurodyti aplinkybes, tačiau reikia šias aplinkybes ir pagrįsti įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas pareikšdamas savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepateikė jokių šį prašymą pagrindžiančių įrodymų. Be to, vienas pagrindinių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvų yra tai, kad atsakovas apskundė antstolės veiksmus dėl priverstinio jo turto realizavimo, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-15271-328/2017 atsakovo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti priverstinio turto realizavimo patvarkymą, atmetė, o Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi 2017 m. spalio 27 d. priimtą nutartį paliko nepakeistą. Todėl atsakovo argumentas, jog teisme yra nagrinėjamas jo skundas dėl neteisėtų antstolės veiksmų, parduodant ieškovei jo turtą, laikytinas nepagrįstu.
17. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl grėsmės nebuvimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo yra nepagrįsti ir nemotyvuoti dėl to, kad, netenkinus ieškinio reikalavimų, ieškovas išsaugos teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo.
18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai. O nagrinėjamoje byloje apeliantas nėra ieškovas, ieškovė yra A. Z., todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymui šioje byloje nekyla grėsmės dėl atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi ieškinys yra pareikštas ieškovės A. Z., kuriuo prašoma: 1) įpareigoti atsakovą netrukdyti pašalinti 2017 m. vasario 15 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodytus savavališkos statybos padarinius nekilnojamajame turte pastate – pirtyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą nedelsiant iškraustyti savo asmeninius daiktus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš šiam žemės sklypui priklausančio pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Todėl ir šios bylos dalykas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra susijęs su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o atsakovo motyvai, kad yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, laikytini nepagrįstais.
19. Atsakovas pažymėjo, kad netenkindamas atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, kas savaime jau yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį.
20. Nesutiktina su tokiu apelianto argumentu, kadangi atsakovas tik deklaratyviai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, tačiau nenurodė nė vienos konkrečios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuri pagrįstų atsakovo teiginius, o atsakovui tenka procesinė pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą (CPK 178 straipsnis).
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                               Raimonda Andrulienė