Civilinė byla Nr. 2S-663-340/2012

Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-08013-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.6; 122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų E. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria pareiškėjų prašymą dėl turto arešto atsisakyta priimti, civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Baltic Argo“ pareiškimą skolininkui A. E. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-05-17 nutartimi kreditoriaus UAB „Baltic Agro“ reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones - skolininko A. E. 53 815,44 Lt sumai nekilnojamojo turto, esančio pas skolininką arba trečiuosius asmenis, areštą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti skolininko nekilnojamojo turto, areštavo kilnojamąjį turtą arba pinigines lėšas, esančias skolininko atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, leidžiant skolininkui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, atsiskaitant su kreditoriumi. Bendra areštuoto turto vertė turi atitikti 53 815,44 Lt. Pavedė kreditoriaus pasirinktiems antstoliams surasti ir aprašyti areštuojamą skolininko turtą teismo įsakymui vykdyti užtikrinimui įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjai E. P. ir A. P. kreipėsi į teismą prašydami panaikinti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio turto - žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), areštą, kuris taikytas remiantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Baltic Agro“ pareiškimą skolininkui A. E. dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad Tauragės rajono apylinkės teismas priėmė 2011-09-19 sprendimą už akių (c/b Nr. 2-1316-850/2011), kuriame taikė restituciją natūra ir A. P., E. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise grąžino nurodytą nekilnojamąjį turtą. Antstolis K. K. 2011-09-27 panaikino areštą, pritaikytą konkrečiam turtui 2011-05-26 turto aprašu, įregistruotą Centrinės hipotekos įstaigos filiale hipotekos skyriuje prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, tačiau laikinas turto arešto įregistravimas nepanaikintas iki šiol. Pateikus prašymą Centrinei hipotekos įstaigai prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, 2011 m. lapkričio 4 d. atsisakė jį tenkinti. Antstoliui aprašius konkretų skolininkų turtą, turto arešto būsena iš laikinos buvo pakeista į baigtinę.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-25 nutartimi pareiškėjų E. P. ir A. P. prašymą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiems asmenims. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-05-17 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininko A. E. turtui. Pareiškėjai reikalavimą panaikinti turto areštą grindžia aplinkybe, kad nurodytas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso pareiškėjams, o ne skolininkui A. E., todėl teismas padarė išvadą, jog keliamas klausimas dėl turto, kurį antstolis aprašė vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nuosavybės teisės. Kadangi pareiškėjai nėra šios civilinės bylos ir vykdymo proceso pagal šioje civilinėje byloje priimtus procesinius sprendimus dalyviai, jų teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. CPK 603 str. 1 d. nustatyta, kad kiti asmenys (t. y. nesantys vykdymo proceso dalyviai) gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Ši nuostata atsispindi ir teisės doktrinoje bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje vieningoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 nutartis Nr. 3K-3-524/2005, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-434/2008). Nustatęs, kad pareiškėjai prašo panaikinti turto areštą byloje, kurioje jie nebuvo įtraukti dalyvaujančiais asmenimis, pareiškėjų prašymą teismas atsisakė priimti, kaip pateiktą neturinčių tokios teisės asmenų (CPK 137 str. 2 d., 8 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-11-25 nutartį; išspręsti klausimą dėl pareiškėjams priklausančio turto arešto panaikinimo iš esmės. Apeliantų vertinimu, teismas nurodydamas, jog atsižvelgiant į tai, kad areštuotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso pareiškėjams, o ne skolininkui, klaidingai daro išvadą, jog keliamas klausimas dėl turto, kurį antstolis aprašė vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nuosavybės teisės. Esant priimtam įsiteisėjusiam 2011-08-19 Tauragės r. apylinkės teismo sprendimui už akių, jokio ginčo dėl nuosavybės teisės tarp skolininko A. E. ir pareiškėjų nėra. Antstolis 2011-09-27 hipotekos skyriui pateikė papildomą turto arešto aktą, kuriuo panaikino dalies areštuoto turto, t. y. pareiškėjams priklausančio turto, areštą, tačiau laikinosios apsaugos priemonės šiam turtui liko galioti. Remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2008, nurodo, jog sutinkamai su CPK 149 str. 1 ir 3 d. nuostatomis, pareiškėjai kaip areštuoto turto savininkai savo pažeistas teises gali ginti paduodami prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą CPK 137 str. 2 d. 8 p. pagrindu.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog kadangi teismas nutartimi netaikę laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiam skolininko turtui, jos konkrečiam turtui jų negali ir panaikinti. Pareiškėjai nepateikė duomenų, jog antstolis tinkamai atliko pareigą tikslinti areštuoto turto apyrašą, pakeisdamas vienus turto objektus kitais. Nurodo, jog panaikinus areštą, tačiau nepatikslinus areštuoto turto, nebus tinkamai apsaugoti kreditoriaus interesai. Nurodo, jog pareiškėjai formuluoja reikalavimą panaikinti areštą tam turtui, kuris priklauso jiems nuosavybės teise, tačiau teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, keitimo, panaikinimo klausimus neanalizuoja ir nevertina skolininkui priklausančio turto teisinio statuso, šiuos veiksmus atlieka antstolis, sudarydamas turto apyrašą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo priėmimo klausimą, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliantų nurodomi argumentai, susiję su prašymo turiniu – dėl apeliantas priklausančio turto arešto, šiuo atveju nenagrinėtini, kadangi sprendžiamas klausimas tik dėl jų pareiškimo priėmimo.

Vadovaujantis CPK 149 str. 1 d. laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės nutartimi. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar kitaip suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2008 konstatavo, jog siekiant užtikrinti bei įgyvendinti proceso dalyvių lygiateisiškumo principą bei apsaugoti asmens, kurio nekilnojamajam turtui buvo taikytas areštas, teises nuo nepagrįsto ir neteisėto jų suvaržymo, civilinio proceso įstatymuose yra įtvirtintas pažeistos teisės operatyvaus gynimo mechanizmas. Visų pirma asmuo, kuris mano, kad turto areštu buvo pažeistos jo subjektinės teisės, turi galimybę CPK 150 straipsnio 1 dalies tvarka kreiptis į teismą, kurio žinioje yra byla (ir kuris pritaikė laikinąją apsaugos priemonę), su prašymu panaikinti nekilnojamojo daikto areštą. Tokį prašymą turi teisę rašytinio proceso tvarka spręsti laikinąją apsaugos priemonę taikęs teismas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad asmuo, kurio nuosavybės teisės yra apribotos teismo nutartimi taikant laikinąją apsaugos priemonę – nekilnojamojo turto areštą, savo pažeistas teises gali ginti ne reikšdamas negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis), bet paduodamas prašymą dėl teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo turto arešto – panaikinimo (150 straipsnio 1 dalis) arba atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo taikytas nekilnojamojo turto areštas (CPK 151 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, jog pareiškėjai vadovaujantis CPK 149 str. nuostatomis pagrįstai kreipėsi į laikinąsias apsaugos priemones taikiusį teismą dėl arešto jiems priklausančiam turtui panaikinimo.

Kadangi skundžiama nutartimi pareiškėjų prašymą atsisakyta priimti ir jis grąžintas, nusprendus, kad pareiškėjai, kaip nedalyvaujantys byloje asmenys neturėjo teisės jį pateikti; o apeliacinės instancijos teismui konstatavus tokią pareiškėjų teisę, skundžiama nutartis naikinama ir pareiškėjų prašymas priimamas nagrinėjimui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.), bylą grąžinama pirmosios instancijos teismui pareiškėjų prašymo nagrinėjimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., 339 str.

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti; pareiškėjų E. P. ir A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo priimti ir perduoti nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                        Tatjana Žukauskienė