Civilinė byla Nr. 2-1684/2013
Proceso Nr. 2-55-3-00703-2013-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 126.8.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria pasiūlyta ieškovui įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Lt teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ pareiškimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Rumita“ iškėlimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Rumita“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Adsum“. Nurodė, kad yra atsakovo kreditorius, perėmęs reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus UAB „Mineraliniai vandenys“; atsakovo įsiskolinimas sudaro 2 415,17 Lt. Ieškovas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įspėjo atsakovą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu atsakovas neatsiskaitys, tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. rezoliucija ieškovo pareiškimą priėmė. Teismas įpareigojo atsakovą UAB „Rumita“ pateikti teismui duomenis apie įmonės turtą, įsipareigojimus bei kitus bylos nagrinėjimui būtinus duomenis. Teismo nustatytu terminu atsiliepimas ir bylos nagrinėjimui būtini duomenys nepateikti, todėl už teismo įpareigojimų nevykdymą atsakovo vadovei 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo skirta bauda.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi pasiūlė ieškovui UAB „Noble Group“ iki 2013 m. gegužės 29 d. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Lt teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir mokėjimą patvirtinančius įrodymus pateikti teismui. Įvertinęs Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitra duomenis, liudijančius atsakovą neturint jokio nekilnojamojo turto bei transporto priemonių, atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų byloje nebuvimą, turimus duomenis apie atsakovo skolas ieškovui ir Sodros biudžetui, teismas padarė prielaidą, kad įmonė neturi jokio turto ar jo gali nepakakti teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nuostata, teismas pasiūlė ieškovui į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 5 000 Lt, kurie bus skirti teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Jei nurodyta suma bus sumokėta, bankroto byla įmonei gali būti keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir atsakovui UAB „Rumita“ iškelti bankroto bylą; pakartotinai skirti atsakovo vadovui 5 000 Lt baudą už tyčinį įpareigojimo nevykdymą; pateikti informaciją, ar teismo skirta bauda buvo išieškota iš vadovės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Duomenų apie atsakovo turtą nebuvimas savaime negali reikšti, kad atsakovas jokio turto neturi. Fakto apie atsakovo turto buvimą ar nebuvimą tinkamas pagrįstumas turi esminės reikšmės apeliantui ginant savo kaip kreditoriaus teises. Teismas privalo būti aktyvus ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovo vadovas nevykdo teismo įpareigojimo, turi skirti papildomą baudą, išnaudoti visas priemones dėl priverstinio nutarties vykdymo.
2. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, pateikė teismui bankroto administratoriaus sutikimą administruoti bankrutuojančią įmonę, o tai savaime suponuoja išvadą, kad bankroto administratorius ras lėšų bankrutuojančios įmonės administravimui.
3. Skundžiama nutartis pažeidžia viešąjį interesą. Atsisakius kelti bankroto bylą ir bankroto administratoriui neleidžiant patikrinti bent per paskutinius 36 mėnesius atliktų sandorių teisėtumą, įmonės vadovui automatiškai suteikiama galimybė sudaryti nenaudingus sandorius nemokiai įmonei ir taip pažeidinėti kreditorių interesus. Nemokios įmonės kreditoriai neturi kitų galimybių apginti savo teisėtų interesų kaip tik per bankroto administratorių, kuriam įstatymas suteikia tokią galimybę, todėl kreditorių teisėtų lūkesčių patenkinimas turėtų būti vertinamas kaip prioritetinis aspektas šiuo konkrečiu klausimu.
4. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas atitinka nemokios įmonės sąvoką ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, todėl yra pagrindas bankroto bylos iškėlimui, vadinasi turi būti imtasi priemonių, kad iš funkcionuojančios rinkos būtų pašalintas šis nemokus subjektas.
5. Apeliantas neturi atliekamų lėšų padengti atsakovo administravimo išlaidas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą administravimo išlaidoms padengti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato ĮBĮ. Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).
Pagal ĮBĮ nuostatas įmonės bankroto procedūros yra vykdomos bendrąja bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka, išskyrus supaprastintą bankroto procesą. Vykdant teismines bankroto procedūras patiriamos ne tik teismo, bet ir administravimo išlaidos. Ne visos nemokios įmonės turi turto ar jo turi pakankamai šioms išlaidoms apmokėti, todėl ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis nustato, kad tais atvejais, kai teismas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, padaro pakankamai pagrįstą prielaidą, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą. Ši suma negali būti didesnė kaip dešimt tūkstančių litų.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo įsiskolinimo apeliantui dydį (1-4 b. l.), byloje teismo iniciatyva surinktus duomenis apie tai, kad atsakovas neturi registruoto nekilnojamojo turto (68 b. l.) ir transporto priemonių (62 b. l.), juridinių asmenų registrui nėra pateikęs įmonės finansinių dokumentų (67 b. l.) ir turi pradelstą įsiskolinimą Sodrai (65 b. l.), padarė pakankamai pagrįstą prielaidą, kad atsakovo turto gali nepakakti teismo ir administravimo išlaidoms padengti, todėl įpareigojo ieškovą įmokėti 5 000 Lt administravimo išlaidoms padengti.
Apeliantas iš esmės teisus, kad nesant visų duomenų apie atsakovo turtą, negalima vienareikšmiškai teigti, jog jo apskritai nėra ar yra nepakankamai teismo ir administravimo išlaidoms padengti. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 2-112/2013, 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-271/2013, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2249/2012 ir kt.) ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymas nereikalauja teismo įsitikinimo, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka administravimo išlaidoms padengti. Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalimi, pagrindas pasiūlyti pareiškėjui sumokėti atitinkamą sumą yra teismo pakankamai pagrįsta prielaida. Įstatymas nenustato, kokie duomenys yra būtini tokiai teismo prielaidai padaryti, todėl tokią prielaidą gali suformuoti bylos aplinkybių visuma, tarp jų ir aplinkybės, kad nei teismui, nei viešiesiems registrams nepateikti jokie duomenys apie atsakovo turtinę padėtį, teismui prieinamomis priemonėmis pavyko gauti tik dalinę informaciją, o taip pat aplinkybė, kad yra nustatytas atsakovo įsiskolinimas, tačiau turto buvimas kelia abejonių.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, todėl bankroto bylos turi viešąjį interesą. Teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, tačiau aktyvaus teismo principas nereiškia, kad teismas turi teisę vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis. Pagal dispozityvumo principą kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Todėl pagrindas naikinti skundžiamą nutartį būtų tuomet, jeigu apeliantas įrodytų, kad atsakovas turi turto. Tačiau duomenų apie atsakovo turtinę padėtį apeliantas nepateikė (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu atsakovo bankroto proceso eigoje paaiškėtų, jog atsakovas turto turi, teismo ir administravimo išlaidos galės būti padengtos iš atsakovo turto realizavimo gautų lėšų (ĮBĮ 131 str. 5 d.), tuo atveju jei paaiškėtų, kad pardavus turtą ir reikalavimo teises bus gauta dvigubai daugiu lėšų nei reikia teismo ir administravimo išlaidoms padengti, teismas priimtų nutartį vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra tvarka. Be to, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį kreditorius, įmokėjęs teismo nustatytą sumą, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti įmokėtą sumą iš įmonės vadovo, savininko, dėl to, kad šie, įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jo siūlomo bankroto administratoriaus sutikimas administruoti atsakovą rodo, kad šis administratorius ras lėšų administravimo išlaidoms padengti. Pažymėtina, kad administratoriaus sutikimas administruoti bankrutuojančią įmonę yra vienas iš kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo privalomų procedūrinių reikalavimų (ĮBĮ 11 str. 2 d.). Bankroto administratoriaus teisė gauti atlyginimą už jo paslaugas kildinama iš ĮBĮ nuostatų dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (ĮBĮ 131 str. 4 d., 5 d.). Pačiam bankroto administratoriui apie įmonės turtinę padėtį tampa žinoma tik tuomet, kai iškėlus įmonei bankroto bylą jam yra perduodamas įmonės turtas (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.).
Apelianto argumentai dėl viešo intereso pažeidimo, būtinybės prioritetiškai ginti kreditorių interesus nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas gal būt atitinka nemokios įmonės padėtį pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas ir dėl to yra pagrindas bankroto bylos iškėlimui, ėmėsi įstatyme nustatytų priemonių, kad iš funkcionuojančios rinkos būtų pašalintas šis nemokus subjektas – t. y. pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalį pasiūlė ieškovui į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti pinigines lėšas, kurios bus skirtos teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Jei apeliantas yra suinteresuotas, kad iškėlus bankroto bylą būtų patikrinti atsakovo sudaryti sandoriai, nemokus subjektas būtų pašalintas iš rinkos ir būtų apginti ne tik paties apelianto, bet ir kitų kreditorių interesai, jis turėtų įvykdyti teismo siūlymą ir įmokėti nurodytą sumą. Lėšų padengti atsakovo administravimo išlaidas stygiaus apeliantas nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 str.).
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigus administravimo ir teismo išlaidoms padengti. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl dėl jų nepasisakoma. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui UAB „Noble group“ naują penkių darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Teisėja Danutė Gasiūnienė