Pranešėja A. Sadauskaitė                              Baudž. byla Nr. 1A-583-380/2014

Teisėja R. Laurinonienė                                                          Proceso Nr. 1-85-1-00403-2012-7

                                            Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                            1.1.14.; 1.2.4.8.1.

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Stasio Valužio,

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,

dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei,

G. D., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjui advokatui Dainiui Žiedui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. D., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, ir jo gynėjo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarties, kuria pripažinta, kad G. D. nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2012 m. kovo 6 d. ir 2012 m. gegužės 2 d., numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., buvo nepakaltinamas ir šiuo metu yra nepakaltinamas, dėl to jis negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. G. D. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

Tauragės rajono apylinkės teismas nustatė, kad G. D. būdamas nepakaltinamumo būsenos 2012 m. kovo 6 d., apie 14 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu savo sutuoktinę V. D. paėmęs už rankos partrenkė ant grindų ir taip nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra poodinę kraujosruvą kairiajame žaste, odos nubrozdinimus dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje.

Be to, G. D. būdamas nepakaltinamumo būsenos 2012 m. gegužės 2 d., apie 23 val. 30 min., būdamas savo namuose (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu paėmė savo sutuoktinę V. D. už abiejų rankų, tampė ją bei suėmęs dilbiais jai už kaklo smaugė ją, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Apeliaciniu skundu G. D., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartį ir pasiųsti jį gydytis į Švėkšnos psichiatrijos ligoninę. Sužinojęs, kad žmona nori išsiskirti, puolė į depresiją. Labai gailisi, jog buvusiai žmonai ir vaikams sukėlė daug skausmo. Po gydymo Utenos ir Rokiškio psichiatrijos ligoninėje jo psichinė sveikata žymiai pagerėjo, nebesijaučia prislėgtas, beviltiškas. Sutinka toliau gydytis ir nori galutinai pasveikti, išėjęs iš ligoninės nori užsiimti naudotų automobilių verslu, ieškoti darbo užsienyje. Teigia, jog nebekelia grėsmės nei sau, nei aplinkiniams. Su žmona išsiskyrė, išskyrus bendrus vaikus, jų daugiau niekas nesieja, todėl nėra jokių priežasčių konfliktams. Buvusiai žmonai parašė atsiprašymo laišką, žino, jog ji jam atleido. Pasveikęs ėmė bendrauti su vaikais, dukra L. ir sūnumi V., kurie grįžę iš (duomenys neskelbtini) jį aplanko, paskambina. Nuolat bendrauja su seserimis ir tėvais. Sugeba normaliai bendrauti su šeimos nariais ir kitais žmonėmis, orientuojasi aplinkoje. Galimybė gydytis arčiau namų, t. y. Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje, gauti psichologo konsultaciją, padėtų greičiau pasveikti ir iki visiško išgijimo tęsti ambulatorinį gydymą.

Apeliaciniu skundu G. D. gynėjas advokatas Dainius Žiedas prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartį ir taikyti G. D. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį gydymą bendrojo stebėjimo sąlygomis pagal gyvenamąją vietą – VšĮ (duomenys neskelbtini) jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamente. Sprendimas taikyti griežtą medicinos priemonę – asmens izoliavimą bendro režimo sąlygomis – yra paremtas išimtinai Teismo psichiatrijos aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu byloje yra kitokio pobūdžio duomenų apie G. D. sveikatos būklę ir šie prieštaravimai nagrinėjant bylą teisme nepašalinti. Neįvertintos aplinkybės, rodančios G. D. gebėjimus priimti adekvačius sprendimus bei galimybę gydytis palankesnėmis sąlygomis – ambulatoriškai arba specializuotoje gydymo įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. G. D. sesuo 2013 m. gegužės 20 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį ir skirti ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, o Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį pakeitė, bylos nagrinėjimą sustabdė, pripažino, jog po nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d., padarymo sutriko G. D. psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi paskirdamas stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę, pažymėjo, jog iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės 2013 m. lapkričio 27 d. rašto matyti, kad G. D. psichinė sveikata yra stabiliai pagerėjusi. Tačiau ekspertų komisija nenustatė sveikatos būklės pagerėjimo. Be to, pateikiama visiškai kita diagnozė: vietoje laikino psichikos sutrikimo, atsiradusio postnataliniu periodu, konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas. Taip pat pripažinta, jog ši sveikatos būklė jau buvusi inkriminuotų veikų įvykdymo metu, nors pirmojo tyrimo metu tai nenustatyta. Pirmosios ekspertizės atveju nustatyta, kad G. D. negali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisminiame nagrinėjime, antruoju – nerekomenduota. Abiem atvejais nustatytas poreikis gydyti bendrojo režimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teigiama, jog dėl baudžiamojoje byloje esančių įrodymų prieštaringumo spręstinas klausimas dėl naujos psichiatrinės ekspertizės paskyrimo pavedant ją atlikti kitiems ekspertams – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Respublikinės teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų komisijai. V. D. 2012 m. gegužės 14 d. kreipėsi į teismą dėl santuokos su G. D. nutraukimo. Sutuoktiniai susitarė santuoką nutraukti bendru sutarimu ir sudarė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kuri 2012 m. rugsėjo 24 d. teismo sprendimu buvo patvirtinta. Sutuoktiniai racionaliai pasidalijo 0,5 mln. Lt vertės turtą, sutarė dėl bendrąja daline nuosavybe liksiančio turto naudojimo sąlygų. Tai suponuoja, jog G. D. supratęs, kad dėl jo kaltės iširus santuokai ji nutrauktina ir išspręstini santuokos nutraukimo pasekmių klausimai, sugebėjo priimti šiuos sprendimus, t. y. suprato savo veiksmus (jų esmę) ir sugebėjo juos valdyti. Be to, G. D. pats savo automobiliu nuvykęs ekspertizės atlikimui į Uteną. Tai rodo, kas jis suprato ir adekvačiai vertino savo sveikatos būklę bei sugebėjo laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių (šiuo atveju KET). D. D. prižiūrimas medikų gali gyventi visuomenėje neizoliuotas, nekeldamas grėsmės aplinkiniams ir sau. Rokiškio rajono apylinkės teisme nagrinėjant Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimą, G. D. dalyvavo teismo posėdyje, išreiškė savo poziciją. Tai rodo, kad jis adekvačiai vertina savo sveikatos būklę ir supranta, jog jam reikalingas tolimesnis gydymas. Nutartyje sprendžiant klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių parinkimo neįvertintos ir nusikalstamos veikos. G. D. nežymiai sužalojo V. D.. Smurtas buvo nukreiptas prieš sutuoktinę dėl G. D. nepagrįstų pretenzijų ir psichikos sveikatos būklės pablogėjimo metu. G. D. jokių kitų pavojingų ar įstatymo uždraustų veikų nėra padaręs. Gydymui trunkant daugiau nei metus, psichinė sveikatos būklė stabilizavosi. Nei V. D., nei G. D. neturi bendrų reikalų ir poreikio konfliktuoti, nes šiuo metu jų santuoka nutraukta. Teigiama, kad G. D. per visą gydymo laikotarpį nėra teikiama psichologinė pagalba. Tai smarkiai ribojo jo galimybę pasveikti ir palaipsniui grįžti į visuomenę. Tuo tarpu ambulatorinis gydymas arba gydymas pagal gyvenamąją vietą – Švėkšnoje esančioje VšĮ (duomenys neskelbtini) jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamente – G. D. užtikrintų ne tik galimybę gauti psichologo pagalbą, bet ir dažniau bendrauti su artimaisiais, gyvenančiais Tauragėje, taip palaikant socialinius įgūdžius.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji V. D. teigia, kad santuokoje su sutuoktiniu išgyveno 27 metus. Pirmieji gyvenimo metai buvo normalūs, vėliau G. D. pradėjo reikšti pretenzijas dėl tariamos neištikimybės. Supratęs, jog jo elgesys yra neadekvatus, G. D. kelis kartus gydėsi. G. D. sveikata pablogėjo apie 2010 metus. 2012 m. pavasarį G. D. prieš V. D. pavartojo smurtą. Teigia, jog G. D. gydantis nuo 2013 m. psichiatrijos ligoninėje, elgesys su ja buvo piktas ir kerštingas. Jie yra kelis kartus parašę laiškus, susiskambinę. Visais dalykiniais klausimais, kuriais V. D. buvo reikalingas G. D. sutikimas ir dėl kurių ji kreipėsi, G. D. atsakydavo neigiamai. G. D. tėvai kreipdavosi tik iki teismo posėdžių likus kelioms dienoms. Kelis kartus tėvai ir G. D. sesuo prašė pasirašyti jų paruoštą raštą. 2014 m. gegužės mėnesį gavo iš G. D. atsiprašymo laišką.

Gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutartį dėl G. D. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo bei priverčiamojo medicinos poveikio priemonių taikymo. Tai, kad G. D. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, įrodyta skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Apeliaciniuose skunduose neginčijamos teismo išvados, jog G. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d., tik nesutinkama su teismo sprendimu dėl taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies.

BK 98 str. 1 d. nurodyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartimi G. D. buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė (t. 1, b. l. 118–119). Iš teismo psichiatrijos ekspertizės 2013 m. sausio 11 d.–vasario 12 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. D. tuo metu diagnozuotas laikinas psichikos sutrikimas – sunkus depresijos epizodas be psichozės simptomų, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu, dėl to jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. G. D. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, kad jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis iki pasveikimo, tai yra VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (t. 1, b. l. 125–128).

Tauragės rajono apylinkės teismas bylos nagrinėjimą sustabdė ir taikė G. D. priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis iki pasveikimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (t. 1, b. l. 158–160, 178–180). VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2013 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad G. D. psichinė sveikata yra stabiliai pagerėjusi. Nurodė, kad G. D. nėra užbaigta teismo psichiatrijos ekspertizė, ir prašė spręsti klausimą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės užbaigimo ir tolesnių teisinių veiksmų (t. 1, b. l. 192). Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi G. D. paskyrė stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b. l. 198–199).

Teismo psichiatrijos ekspertizės 2014 m. sausio 8 d.–sausio 31 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. D. įtariamų veikų padarymo metu, tai yra 2012 m. kovo 6 d. ir 2012 m. gegužės 2 d., sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, dėl kurio negalėjo suprasti savo veikų esmės ir jų valdyti. G. D. taip pat serga lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl psichikos sveikatos būsenos G. D. nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdyje. G. D. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro režimo sąlygomis, tai yra VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (t. 2, b. l. 24–28). Atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, teismo psichiatrų, teismų psichologų ekspertų komisija padarė išvadą, jog po 11 mėnesių gydymo antidepresantais klinikiniame vaizde dominuoja nenuoseklus, klampokas mąstymas, G. D. aktyviai išsako sistematizuotus pavydo kliedesius, į kuriuos jis įtraukęs žmonos bendradarbius, kaimynus, jokiai korekcijai nepasiduoda. Šių išgyvenimų aktualumą lydi aktyvi emocinė reakcija, nors bendras nuotaikos fonas pakankamai lygus. Skyriuje – elgesys išoriškai teisingas, su kitais G. D. bendravo iš reikalo. Pakartotinai atliktas psichologinis tyrimas – mąstymas smulkmeniškas, sumažėjusio produktyvumo, įtariamas mąstymo sutrikimas, depresiškumas neišryškėja (t. 2, b. l. 24–28).

              Teisiamojo posėdžio metu apklausta psichiatrė N. M. parodė, kad G. D. buvo nustatę sunkų depresijos epizodą, įtarė kažkokį organinį pakenkimą. G. D. 11 mėn. buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje antidepresantais. Atlikus pakartotinį psichologinį tyrimą, buvo įvertinta jo psichikos būsena ir komisija nustatė, kad G. D. yra organinis kliedesys, panašus į šizofrenijos sutrikimą. 11 mėn. gydymas nepadėjo, o tai rodo, kad procesas yra įsisenėjęs. Komisija nutarė, kad yra pakenkta centrinė nervų sistema, dėl to ir vystosi liga. Pagerėjimas galimas tik gydant, nors įsisenėjusį kliedesinį sindromą labai sunku gydyti. Rekomenduojama tęsti priverstinį gydymą bendro režimo stebėjimo sąlygomis Rokiškio ligoninėje (t. 2, b. l. 37).

Iš bylos duomenų matyti, kad G. D. nuo 1999 m. lankėsi pas psichiatrus, jam diagnozuota sunki depresija, jau tada minėdavo, kad žmona neištikima, gydėsi ambulatoriškai apie pusę metų. 2010 m. gydytas Psichoterapijos skyriuje, kalbėjo apie žmonos neištikimybę, diagnozuotas sunkios depresijos epizodas ir kliedesinis sutrikimas. Buvo išrašytas pagerėjus, rekomenduotas ambulatorinis gydymas, tačiau G. D. lankėsi tik vieną kartą (t. 2, b. l. 27). Nagrinėjamoje byloje buvo atliktos dvi teismo psichiatrijos ekspertizės, kurios abi patvirtino, kad G. D. dėl sutrikimų negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ir jam reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro režimo sąlygomis. Teisme du kartus apklausta psichiatrė N. M., dalyvavusi atliekant G. D. psichinės būklės tyrimą, patvirtino duotas ekspertizes išvadas ir toliau rekomendavo taikyti minėtą priverčiamąją medicinos priemonę. Teisėjų kolegijos nuomone, G. D. sveikatos būklė yra įvertinta pakankamai išsamiai keliskart autoritetingų komisijų bei išsamiai ekspertizių aktuose pasisakyta, kad jam reikalingas stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro režimo sąlygomis.

Nepagrįsti apeliantų skundų argumentai, kad G. D. paskirta per griežta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro režimo sąlygomis. BK 98 str. 3 d. nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare. Teismo psichiatrijos ekspertizės 2013 m. sausio 11 d. – vasario 12 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. sausio 8 d. – sausio 31 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada, kad G. D. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduotas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro režimo sąlygomis, tai yra VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (t. 1, b. l. 125–128; t. 2, b. l. 24–28). BK 98 str. 2 d. nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. G. D. atlikus stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, nebuvo nustatyta, jog jis gali gydytis ambulatoriškai, priešingai, rekomenduotas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro režimo sąlygomis. Nustatyta, kad G. D. būdamas nepakaltinamumo būsenos 2012 m. kovo 6 d., apie 14 val., savo namuose, buitinio konflikto metu savo sutuoktinę V. D. paėmęs už rankos partrenkė ant grindų ir taip nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir 2012 m. gegužės 2 d., apie 23 val. 30 min., būdamas savo namuose, buitinio konflikto metu paėmė savo sutuoktinę V. D. už abiejų rankų, tampė ją bei suėmęs dilbiais jai už kaklo smaugė ją, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą. Tokios veikos yra pavojingos ir G. D. pagrįstai taikytos priverčiamosios medicinos priemonės.

G. D. gynėjo advokato D. Žiedo prašymas paskirti naują teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti kitiems ekspertams, yra nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. D. 2013 m. sausio 11 d.–vasario 12 d. ir 2014 m. sausio 8 d.–sausio 31 d. atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė. 2013 m. sausio 11 d.–vasario 12 d. ekspertizę atliko trijų ekspertų komisija: N. M., A. G., A. G.. 2014 m. sausio 8 d. –sausio 31 d. ekspertizę atliko keturių ekspertų komisija: N. M., A. G., J. D., A. G.. Teismo posėdžio metu psichiatrė N. M. patvirtino ekspertizės akto išvadas. Psichiatrė N. M. turi aukštąjį išsilavinimą, 27 ekspertinio darbo stažą, reikalingą ekspertizei atlikti kvalifikaciją. Antros ekspertizės metu (aktas Nr. 75U-II-2/2014) nors ir buvo diagnozuotas kitas G. D. susirgimas nei pirmos ekspertizės metu (aktas Nr. 75U-II-7/2013), tačiau abu kartus nustatyta, jog G. D. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas ir rekomenduotas tas pats gydymas. Savo išvadą psichiatrė ekspertė visiškai patvirtino ir pirmosios instancijos teisme, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti ekspertizės aktą Nr. 75U-II-2/2014 neteisingu, o ekspertus nekompetentingais. Todėl šis apelianto prašymas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad G. D. 2012 m. kovo 6 d. ir 2012 m. gegužės 2 d. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas būdamas nepakaltinamas, nes sirgo ir serga lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad G. D. dėl jam konstatuotų psichikos sutrikimų ir stebimo elgesio gydymo įstaigoje negali būti gydomas, taikant ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį gydymą bendrojo stebėjimo sąlygomis pagal gyvenamąją vietą – VšĮ (duomenys neskelbtini) jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamente, nes teismo psichiatrų komisija rekomendavo stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro režimo sąlygomis, tai yra VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, psichiatrės N. M. paaiškinimus dėl G. D. sveikatos būklės, jam teisingai paskyrė stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro režimo sąlygomis. Be to, pažymėtina, kad pagal BK 98 straipsnio 6 dalį teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, o pagal BPK 405 straipsnį šiuos klausimus sprendžia teismas pagal priverčiamosios medicinos priemonės taikymo vietą. Taigi G. D. sveikata bus nuolatos – ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius – tikrinama ir jai pagerėjus įstatymo nustatyta tvarka sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. 2014 m. balandžio 4 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi G. D. buvo pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis (2 t. b. l. 58).

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

              G. D., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, ir jo gynėjo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                  Aurelija Sadauskaitė

Teisėjai                                                                                                                 Eduardas Maškevičius

                                                                                                                              Stasys Valužis