Administracinė byla Nr. eR-34-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00042-2019-6

  Procesinio sprendimo kategorija 43.5.8; 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo visuomeninio rinkimų komiteto „Bendruomeniškas Vilnius“ skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisija), priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas visuomeninis rinkimų komitetas „Bendruomeniškas Vilnius“ (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. kovo 28 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, atsakovas) 2019 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. Sp-183 priedo dalį dėl Vilniaus miesto (Nr. 57) savivaldybės tarybos narių rinkimo rezultatų ir Tarybos sudėties sąrašo; 2) pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų apygardoje Nr. 57 rinkimus į Vilniaus miesto tarybos narius neteisėtais; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisiją Nr. 57 įregistruoti pareiškėjo iškeltą kandidatų sąrašą į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius; 4) įpareigoti VRK paskelbti naujų rinkimų Vilniaus miesto savivaldybėje datą.

Pareiškėjas skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 81 straipsnio 5 dalimi. 

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kandidatų sąrašus iškėlusios partijos, rinkimų komitetai, kandidatai, išrinkti savivaldybės tarybos nariai po galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo iki pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio bet kurį VRK sprendimą ar kitą jos veiką per 5 dienas po VRK sprendimo įsigaliojimo ar po to, kai paaiškėjo apie ginčijamą veiką, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisija nepriėmė individualaus administracinio akto registruoti pareiškėjo kandidatų sąrašą ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus per Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje numatytą 10 dienų terminą, ir VRK neišnagrinėjo pareiškėjo skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos veikos, t. y. skundžia savivaldybės rinkimų komisijos ir VRK veikas iki balsavimo pabaigos.

Sprendimų iki balsavimo pabaigos apskundimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad partija, rinkimų komitetas, iškėlę kandidatus, kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą rinkimų komisijos veiką turi teisę apskųsti: 1) apylinkės rinkimų komisijos – savivaldybės rinkimų komisijai; 2) savivaldybės rinkimų komisijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai; 3) Vyriausiosios rinkimų komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taigi, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo skundą atitinka Įstatymo 19 straipsnyje nurodytus atvejus, todėl joms skųsti taikytinas Įstatymo 19 straipsnis. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 19 straipsnyje apibrėžti atvejai nepatenka į Įstatymo 81 straipsnio 5 dalyje numatytus Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar kitų jos veikų apskundimo atvejus ir Įstatymo 81 straipsnio 5 dalies nuostatos negali būti aiškinamos kaip atleidžiančios pareiškėją nuo pareigos laikytis Įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintos sprendimų apskundimo tvarkos. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti subjektai, turintys teisę nustatytu terminu – iki balsavimo pabaigos – teikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos, ar kitos rinkimų komisijos veikos.

Pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės nurodydamas tokias pat aplinkybes, kaip ir nagrinėjamu atveju, 2019 m. kovo 22 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2019 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eR-30-629/2019 šias aplinkybes įvertinęs konstatavo, kad pareiškėjas praleido Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjo skundo turinį (pareiškėjas savo teisių pažeidimą iš esmės kildina iš dėl savivaldybės rinkimų komisijos ir VRK veikos iki balsavimo pabaigos), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas praleido Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tačiau tokio prašymo ir jį pagrindžiančių argumentų pareiškėjas skunde nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eR-30-629/2019 pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę paduoti naują skundą kartu pateikiant ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo bei šį prašymą pagrindžiančius argumentus ir įrodymus, tačiau ir nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokio prašymo ir jį pagrindžiančių argumentų nepateikė.

Taip pat pažymėtina, kad ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas; paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas; prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. 

Šiuo atveju skundą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) pateikė L. R., kuris, be kita ko, pateikė Steigiamojo visuotinio visuomeninio rinkimų komiteto narių susirinkimo protokolo Nr. 1 kopiją. Tačiau prie skundo nėra pridėta dokumentų, patvirtinančių, kad L. R. turi teisę Komiteto vardu kreiptis į teismą. Tokia teisė (įgaliojimai) tiesiogiai nekyla ir iš Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 35 straipsnio 5 dalies 2 punkto. Pažymėtina, kad tokį pat Įstatymo 35 straipsnio 5 dalies 2 punkto aiškinimą pareiškėjui jau buvo pateikęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eR-16-552/2019, taigi pareiškėjui jis buvo žinomas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo (8 p.), taip pat jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui praleidus terminą skundui paduoti ir skundą padavus neįgaliotam asmeniui, teisėjų kolegija ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktų pagrindu atsisako šį skundą priimti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo visuomeninio rinkimų komiteto „Bendruomeniškas Vilnius“ skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                              Artūras Drigotas

                                                                                        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė