KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė,

sekretoriaujant Ramunei Bakutienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imber“ atstovei, advokatei Agnei Golubevienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MDJ“ atstovui, advokatui Vytautui Dargiui,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui M. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imber“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MDJ“, trečiajam asmeniui M. Č. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

Ieškovė 2012 m. gegužės 25 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) negaliojančia 2011 m. rugsėjo 27 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės dėl transporto priemonės VW Toureg, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovei; 2) pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) negaliojančia 2011 m. rugsėjo 30 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės dėl transporto priemonės VW Multivan, v. n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovei; 3) pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) negaliojančia 2012 m. kovo 30 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės dėl transporto priemonės Toyota RAV4, v. n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovei (toliau – ir Turtas); 4) taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 32 834,22 Eur (113 370 Lt) dydžio pinigų sumą (1 t., b. l. 1-7). 

Ieškovė nurodo, ginčijamos sutartys yra niekiniai sandoriai, todėl jie turi būti pripažinti negaliojančiais keturiais pagrindais. Pirma, ginčijamos sutartys negalioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalies (toliau – ir ABĮ) pagrindu. Ieškovės įstatuose nuo 2011 m. rugsėjo           21 d. numatytas kiekybinis atstovavimas, todėl trečiasis asmuo, M. Č., veikdamas ieškovės vardu, neturėjo teisės vienas sudaryti ginčijamų sandorių, buvo būtinas ir prokūristo parašas.

Antra, CK 1.82 straipsnio 1 dalies ir CK 2.83 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi ginčijami sandoriai, sudaryti pažeidžiant kiekybinio atstovavimo taisykles, nesukelia juridiniam asmeniui teisinių pasekmių ir gali būti pripažintas negaliojančiu, nepaisant kitos sandorio šalies sąžiningumo.

Trečia, CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi ginčijami sandoriai sudaryti ieškovės atstovui (trečiajam asmeniui) piktavališkai susitarus su atsakove – jo direktoriumi A. Š.. Ieškovė nurodo, kad 2011 m. trečiojo asmens tėvas, Z. Č., 2011 m. birželio 3 d. perleido ieškovės akcijas dabartinei ieškovės akcininkės motinai L. V., ieškovės akcininkais tapo J. Č. ir jos motina, L. V.. Tuo metu, trečiasis asmuo, M. Č., 2011 m. birželio 27 d. įsteigia kitą bendrovę – UAB „MDJ“. Ieškovė nurodo, kad nenorėdamas prarasti turto, kuris jau nuosavybės teise priklausė ieškovei, trečiasis asmuo, būdamas tuo pačiu ir ieškovės direktoriumi, ir atsakovės įgaliotu asmeniu pagal 2011 m. gruodžio 21 d. įgaliojimą, piktavališkai susitaręs su atsakove, perleidžia Turtą.

Ketvirta, CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi ginčijami sandoriai sudaryti tik dėl akių. Ieškovė nurodo, kad trečiasis asmuo, M. Č., sudarė eilę sandorių su atsakovės direktoriumi, kurių pagrindu perleido ir ieškovės Turtą. Vadinasi, ginčijami sandoriai sudaryti tik dėl akių, jais nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių, vienintelis tikslas – savo kontrolėje išlaikyti vertingiausio turto – automobilių valdymą ir kontrolę.

2016 m. spalio 3 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, direktorė J. Č. paaiškino, kad 2012 m. po gegužės 8 d. sužinojo, jog ieškovei priklausantys automobiliai yra perleisti atsakovei. J. Č. mano, kad visos automobilių pirkimo - pardavimo sutartys surašytos atgaline data, kadangi registracija padaryta tik 2012 metais pavasarį. Išdėstė tas pačias faktines aplinkybes dėl automobilio sustabdymo kaip nurodyta ieškinyje.

Ieškovės atstovė, direktorė J. Č. nurodė, kad vienas iš ginčo automobilių, t. y. VW Multivan, yra sudegintas, kiti du automobiliai yra pas M. Č.. Pažymėjo, kad beveik penkis metus realiai naudojosi M. Č.. Nurodė, kad turėjo tik Toyotos RAV4 dokumentus, kur kitų registracijos dokumentai, nežino. Ieškinio padavimo momentui automobilių vertė apie 113 000 Lt. Rinkos vertę nustatė pagal specialiame internetiniame puslapyje nurodytas rinkos kainas. Iki 2012 m. gegužės mėn. UAB „Imber“ naudojosi ginčo mašinomis, jos buvo garaže. Trečiasis asmuo iš UAB „Imber“ direktoriaus pareigų atleistas 2012 m. balandžio 3 d., kadangi sukėlė įtarimų, nes buvo pardavinėjamos įmonės patalpos. Pažymėjo, kad įmonei jokių pinigų už Turtą nebuvo pervesta. Paaiškino, kad į pareigas pakartotinai skyrė M. Č., kadangi jis įtikino, jog geriau žino, kaip ką daryti.

Ieškovės atstovė advokatė Agnė Golubevienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčijamos sutartys turėtų būti panaikintos, kadangi buvo pažeistas kiekybinis atstovavimas. Be to, sutartys iš esmės pasirašytos to paties trečiojo asmens M. Č., todėl ginčijami sandoriai turėtų būti panaikinti ir vadovaujantis CK 191 straipsnio 1 dalimi, kaip piktavališkai susitarus. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė UAB „MDJ“ buvo įkurta M. Č. tėvo vardu, todėl trečiojo asmens nesąžiningumas yra akivaizdus. Pažymėjo, kad ginčijamais sandoriais buvo tenkinami asmeniniai M. Č. interesai. Advokatė atkreipė dėmesį, kad automobiliai buvo perleisti nesumokant kainos ieškovei, be to, sandorių sudarymo metu atsakovė buvo neseniai įsteigta įmonė, todėl savo lėšų neturėjo.

Advokatė Agnė Golubevienė pažymėjo, kad iš byloje esančių įrodymų, darytina išvada, jog ginčijamos sutartys buvo sudarytos atbuline data. Atkreipė dėmesį, kad pirmoji ginčijama sutartis įregistruota 2012 m. balandžio 27 d., kitos dvi sutartys – 2012 m. gegužės 12 d., kuomet trečiasis asmuo M. Č. jau nebuvo ieškovės direktoriumi. Advokatė atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo M. Č., VĮ „Regitra“ nurodė, kad pametė registracijos dokumentus, nors dokumentai buvo pas J. Č., šios aplinkybės dar kartą įrodo M. Č. nesąžiningumą.

Advokatė pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje turėtų būti taikoma restitucija piniginiu ekvivalentu, kadangi byloje pateikti įrodymai dėl įvykusio gaisros, įvykio vietos deklaracija, todėl klausimas, ar ginčo automobiliai apskritai yra išlikę. Prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka (1 t., b. l. 76-81). Atsakovė nurodė, kad ginčijamai sandoriai negali būti pripažinti sudaryti, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, kadangi Akcinių bendrovių  įstatymo 37 straipsnio 10 dalis nėra imperatyvi, nes pagal ją, bendrovės įstatuose gali būti kiekybinis atstovavimas, kas sudaro išimtį iš bendrosios taisyklės.

Atsakovė nurodė, kad ieškovė netinkamai aiškina CK 1.82 straipsnį ir 2.83 straipsnį, kadangi kasacinio teismo yra išaiškinta, kad siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais.

Atsakovė mano, kad ieškovė netinkamai aiškina CK 1.91 straipsnyje numatytą vienos šalies atstovo piktavališkas susitarimas su antrąja šalimi. Pažymi, kad piktavališkas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamam. Norint sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo, reikia konstatuoti vienos šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltę tyčios forma. Nurodo, kad ieškovė pirmosios sąlygos (sandorių sąlygų nenaudingumo atstovaujamajam) ieškinyje apskritai nepasisako, neįrodžius sudarytos sandorio nenaudingumo  nėra pagrindo kalbėti apie piktavališką susitarimą.

Atsakovė nurodė, kad tariamais sandoriais laikomi tik dėl akių sudaryti sandoriai, t. y., kai sandoriais nesiekiama sukurti jokių teisinių padarinių. Pažymi, kad ieškinio pagrindas yra prieštaringas, kadangi pačiame ieškinyje nurodyta, kad ginčijamomis sutartimis buvo siekiama sukurti teisines pasekmes – perleisti transporto priemonių nuosavybės teisę atsakovei.

Atsakovo atstovas advokatas Vytautas Dargis teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad ieškovės pateiktas patikslinimas dėl baudžiamosios bylos nėra tinkamas, kadangi rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog reikalavimai baudžiamojoje byloje mažintini 32 834,22 Eur reikalavimo dydžiu, tačiau iš tokio suformulavimo nėra aišku, ar ieškovė baudžiamojoje byloje atsisakė reikalavimų dėl ginčų automobilių. Atkreipė dėmesį, kad į šią civilinę bylą nėra pateikta, koks procesinis sprendimas dėl ieškovės patikslinimo baudžiamojoje byloje, buvo priimtas. Todėl mano, kad ieškovė tiek baudžiamojoje byloje, tiek civilinėje byloje yra pareiškusi tapačius reikalavimus, todėl ši civilinė byla turėtų būti paliktina nenagrinėta. Be to, advokato nuomone, naujos specialisto išvados nepateikimas šioje civilinėje byloje yra procesinė kliūtis išnagrinėti šią civilinę bylą.

Advokatas atkreipė dėmesį, kad ieškinys yra pasirašytas tik J. Č., tuo tarpu, prokūristo parašo nėra. Tai yra dar vienas pagrindas, dėl kurio ieškinys turėtų būti paliktinas nenagrinėtu.

Advokatas pažymėjo, kad kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią, norint nuginčyti sandorį CK 1.82 str. nurodytu pagrindu, turi būti nustatytos keturios sąlygos. Tuo tarpu, jeigu šioje byloje jeigu ir būtų nustatytos trys pirmosios sąlygos, tai ketvirtosios sąlygos šioje byloje negalima nustatyti, t. y. pažeistas ieškovės teises galima ginti ir kitu būdu, pvz., kreipimosi dėl žalos atlyginimo.

Advokatas Vytautas Dargis atkreipė dėmesį, kad restitucija pinigais gali būti tik išimtiniais atvejais, kai restitucija natūra negalima, šiuo atveju yra tik deklaratyvūs teiginiai, neva transporto priemonės yra susidėvėjusios, todėl mano, kad restitucija piniginiu ekvivalentu neturėtų būti taikoma. Be to, advokatas prašė įvertinti, jog reikalaujama priteisti suma yra kartu su PVM, šiuo atveju PVM negali būti laikoma transporto priemonės vertės dalimi.

Liudytojas A. Š. 2016 m. spalio 3 d. teismo posėdyje nurodė, kad dirbdamas įmonėje (duomenys neskelbtini) vadybininku, prieš 5 metus susipažino su M. Č., įmonė prekiavo atsarginėmis automobilių detalėmis. Liudytojas paaiškino, kad 2011 m. vasarą jo įmonės vadovas ir M. Č. paprašė kaip paslaugos eiti UAB „MDJ“ vadovo pareigas. M. Č. nurodė, kad negali eiti pareigų, kadangi eina kitas pareigas kitoje įmonėje. UAB „MDJ“ direktoriaus pareigas pradėjo 2011 m. rudenį, tiksliai neprisimena kada.

Liudytojas A. Š. nurodė, kad perrašymas automobilių vyko be jo, dalyvavo tik M. Č., o jis tik vėliau sužinojo iš paties M. Č., gal po poros mėnesių, tiksliai negalėjo pasakyti, galėjo būti 2011 m. gruodis arba 2012 m. pavasarį. M. Č. pasakė, kad automobiliai buvo perrašyti, kadangi nesutaria su savo sutuoktine. Pačios ginčo sutartys buvo paduotos vėliau, tarp kitų dokumentų, kurių buvo daug ir kuriuos 2012 m. pavasarį arba vasarą pasirašinėjo per vieną kartą. Sutartys buvo užpildytos, jis tik pasirašinėjo, tačiau parodžius bylose esančių automobilių pirkimo pardavimo sutartis, nurodė, kad jose ne jo parašas. Pažymėjo, kad ginčo pirkimo – pardavimo sutartys galėjo būti suformintos atgalinėm datom. Nurodė, kad už automobilius jokių pinigų nemokėjo. Mano, kad pirkimo - pardavimo sutartyse automobilių kainos galėjo būti nurodytos mažesnės nei vidutinės rinkos kainos. Liudytojas paaiškino, kad faktiškai automobiliais naudojosi M. Č.. 2013 m. pavasarį nustojo eiti pareigas UAB „MDJ“.

Teismas

ko n s t a t u o j a :

Uždaroji akcinė bendrovė „Imber“ įregistruota 1991 m. kovo 15 d., kurio valdymo organus sudarė: visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas (direktorius) (1 t., b. l. 9). Ieškovės vadovais (direktoriais) buvo: laikotarpiu 1991 m. kovo 15 d. iki 1995 m. balandžio 20 d. prezidentas A. S., laikotarpiu nuo 1995 m. balandžio 20 d. iki 1997 m. kovo 17 d. prezidentė J. V., laikotarpiu 1997 m. kovo 24 d. iki 2000 m. gruodžio 4 d. direktorius V. J., laikotarpiu 2000 m. gruodžio 4 d. iki 2003 m. gruodžio 19 direktorius A. Č., laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 19 d. iki 2011 m. rugsėjo 12 d., laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d., laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2012 m. balandžio 3 d. direktorius trečiasis asmuo M. Č., laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. iki 2011 m. rugsėjo 19 d., 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d., laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki dabar direktorė J. Č., laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2011 m. rugsėjo 26 d. direktore buvo L. V. (J. Č. motina) (1 t., b. l. 9-16).

Z. Č. (trečiojo asmens tėvas, miręs) 2011 m. birželio 3 d. pardavė jam nuosavybės teise priklausančias 2635 vienetus ieškovės paprastųjų vardinių akcijų L. V. (1 t., b. l. 24-25). Šis sandoris įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-830-153/2015 pripažintas teisėtu (2 t., b l. 149-166).

UAB „Imber“ įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2011 m. rugsėjo 21 d., 4 straipsnio 16 punkte buvo numatyta, kad bendrovės sandorius pasirašo direktorius kartu su bendrovės atstovu, kurį šiam tikslui paskiria ir išduoda prokūrą pasirašęs direktorius, gavęs išankstinį visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinimą (1 t., b. l. 17, 20).

Ieškovės vardu veikiančių asmenų taisyklė dėl kiekybinio atstovavimo Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. (1 t., b. l. 11).

Prokūra Juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. rugsėjo 22 d. (1 t., b. l. 11).

2011 m. rugsėjo 27 d. ieškovė, atstovaujama direktoriaus M. Č., pardavė atsakovei transporto priemonę VW Toureg, v. n. (duomenys neskelbtini) už 1 000 Lt (1 t., b. l. 48). Minėtą sutartį pasirašė tik ieškovės direktorius, be prokūristo, ir A. Š., tuometinis atsakovės UAB „MDJ“ direktorius.

2011 m. rugsėjo 30 d. ieškovė, atstovaujama direktoriaus M. Č., pardavė atsakovei transporto priemonę VW Multivan, v. n. (duomenys neskelbtini) už 15 000 Lt (1 t., b. l. 50). Minėtą sutartį pasirašė tik ieškovės direktorius be prokūristo ir A. Š., tuometinis atsakovės UAB „MDJ“ direktorius.

2012 m. kovo 30 d. ieškovė, atstovaujama direktoriaus trečiojo asmens M. Č., tariamai pardavė transporto priemonę Toyota RAV4, v. n. (duomenys neskelbtini) atsakovei už 30 000 Lt (1 t., b. l. 44). Minėtą sutartį pasirašė tik ieškovės direktorius be prokūristo ir A. Š., tuometinis atsakovės UAB „MDJ“ direktorius.

Pinigų už parduotus automobilius ieškovė negavo (4 t., b. l. 54).

2012 m. balandžio 27 d. automobilio Toyota RAV4, v. n. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis įregistruota VĮ „Regitra“ (1 t., b. l. 36).

2012 m. gegužės 8 d. automobilis Toyota RAV4 v. n. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens M. Č. buvo paimtas iš J. Č., užblokavus jai kelią kitu automobiliu. Policijoje paaiškėjo, kad ieškovei minėtas automobilis nebepriklauso nuosavybės teise. Po šio įvykio ieškovei tapo žinoma, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys automobiliai yra parduoti atsakovei UAB „MDJ“.

2012 m. gegužės 9 d. automobilių VW Multivan ir VW Toureg pirkimo – pardavimo sutartys įregistruotos VĮ „Regitra“ (1 t., b. l. 35,37).

2014 m. sausio 9 d. UAB „Imber‘ išregistruota iš PVM mokėtojų registro (4 t., b. l. 151).

2014 m. kovo 30 d. apie 22.15 val. adresu (duomenys neskelbtini), degė automobilis VW Multivan , v. n. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 88-89, 4 t., b. l. 159).

Trečiajam asmeniui M. Č. yra iškelta baudžiamoji byla dėl melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti dokumentą, turto pasisavinimas, turto iššvaistymas. Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis aktas grąžintas prokurorui (4 t., b. l. 142-144).

Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliucija. Jeigu ieškinys turi trūkumų, nustatomas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str.).

Atsakovės atstovas, advokatas Vytautas Dargis, teismo posėdžių metu akcentavo, kad ieškovės ieškinys turėtų būti paliktinas nenagrinėtu, kadangi, pateikdama ieškinį pasirašė tik ieškovės direktorė J. Č., be prokūristo. Teismas pažymi, kad ieškinys buvo priimtas Kauro rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. teisėjos Sigitos Bružienės rezoliucija. Kauno rajono apylinkės teismas, priimdamas ieškinį, jokių trūkumų nenustatė, ieškinys buvo priimtas ir iškelta civilinė byla. Civilinė byla buvo perduota Kauno apylinkės teismui 2013 m. liepos 1 d., įvykus teismų reorganizacijai, sujungus Kauno miesto apylinkės teismą ir Kauno rajono apylinkės teismą.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės atstovo argumentas, kadangi kiekybinis atstovavimas buvo numatytas tik sudarant sandorius (UAB „Imber“ Įstatų 4.18 p.), tuo tarpu ieškinio padavimas teismui nelaikytinas sandoriu.

Dėl patikslinto civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje.

Ieškovė 2016 m. lapkričio 11 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, jog buvo patikslintas ieškinys baudžiamojoje byloje, mažinant reikalavimus 32 8734,22 Eur suma (4 t., b. l. 184). Su pareiškimu ieškovė pateikė 2016 m. lapkričio 10 d. prašymą Kauno apygardos prokuratūrai (4 t., b. l. 185). Iš pateikto prašymo prokuratūrai matyti, jog prašymas Kauno apygardos prokuratūroje yra gautas 2016 m. lapkričio 10 d. (4 t., b. l. 185). Iš minėto prašymo turtinio yra aišku, kad ieškovė pasirinkimo reikalavimą dėl 32 8734,22 Eur sumos reikšti šioje civilinėje byloje. Todėl atmestini, kaip nepagrįsti atsakovės atstovo, advokato Vytauto Dargio argumentai, kad tiek šioje civilinėje byloje, tiek baudžiamojoje byloje reikalavimai dubliuojasi.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą ? bendrovės vadovą. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011 07 05 iki 2012 01 01 ir kita redakcija, galiojusi nuo 2012 03 01 iki 2012 09 01) (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 10 dalyje buvo numatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei.

Teismui, įvertinus įrodymus, konstatuotina, kad trečiasis asmuo, M. Č., neturėjo teisės vienasmeniškai pasirašinėti ginčijamų sandorių, kadangi ieškovės Įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2011 m. rugsėjo 11 d., 4.18 punkte buvo numatyta, jog bendrovės vadovas sandorius pasirašo kartu su bendrovės atstovu, kurį šiam tikslui paskiria ir išduoda prokūrą direktorius, gavę išankstinį visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinimą (1 t., b. l. 20). Minėtas Įstatytų punktas dėl kiekybinio atstovavimo buvo išviešintas Juridinių asmenų registre. Visi trys ginčijami sandoriai buvo atlikti po 2011 m. rugsėjo 11 d., todėl tam, kad jie būtų teisėti, buvo būtinas ir prokuristo parašas.

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekė užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, trečiųjų asmenų apsaugą, apribojo galimybę ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius motyvuojant tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens tikslams arba pažeidžia juridinių asmenų valdymo organų kompetenciją, CK 1.82 straipsnyje reglamentuodamas atitinkamus juridinio asmens sudaryto sandorio negaliojimo pagrindus ir nuginčijimo sąlygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Balmeto medis“ v. AB „Simega“, bylos Nr. 3K-3-511/2011; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltateksas“ v. UAB „Sarteksas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2011).

Teismo vertinimu, nagrinėjamojoje byloje konstatuotinos visos būtinosios sąlygos pripažinti ginčo sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui. Visų pirma, ginčijamus sandorius sudarė privatus juridinis asmuo, antra, nustatytinas valdymo organo kompetencijos pažeidimas, t. y. tuometinis ieškovės direktorius M. Č. vienasmeniškai negalėjo sudarinėti sandorių, kadangi buvo nustatytas kiekybinis atstovavimas; trečia,  nustatytinas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas, t. y.  atsakovės tuometinis direktorius, liudytojas A. Š., patvirtino, kad realiai neatlikinėjo direktoriaus pareigų, tik vieną kartą sudėjo visus parašus ant trečiojo asmens M. Č. pateiktų dokumentų. Liudytojas netgi negalėjo pasakyti, kokius tiksliai pasirašinėjo dokumentus, jis tik patvirtino, kad M. Č. paprašė pabūti direktoriumi. Todėl, teismo vertinimu, tiek ieškovės tuometinis direktorius M. Č., tiek atsakovės direktorius A. Š. buvo nesąžiningi. Ketvirta, šioje byloje teismas sprendžia, kad yra pagrindas ginti pažeistas ieškovės teises, pripažįstant jos sudarytus sandorius negaliojančiais.

Pažymėtina, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė gavo pinigus už parduotą Turtą. Priešingai, civilinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2012 m. gruodžio 28 d. specialisto išvada (3 t., b. l. 121-129), 2014 m. spalio 14 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada (4 t., b. l. 21-25, 28-29, 43), Kauno apygardos prokūratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2015 m. sausio 5 d. kaltinamasis aktas (3 t. b. l. 59-61), taip pat specialistės apklausa 2015 m. lapkričio 9 d. teisiamajame posėdyje (4 t., b. l. 54), ieškovės atstovės, J. Č. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai tik patvirtina, kad trečiasis asmuo M. Č. neperdavė nei ieškovei, nei atliekamam ikiteisminiam tyrimui UAB „Imber“ apskaitos dokumentų bei grynųjų pinigų, gautų pardavus automobilius. Tą patį teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas A. Š.. Teismas vertinimu, ištyrus byloje esančius įrodymus, pakanka duomenų konstatuoti faktinei aplinkybei, kad ieškovė pinigų už parduotą Turtą negavo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atstovo, advokato Vytauto Dargio, 2016 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, jog nauja specialisto išvada šioje civilinėje byloje yra labai svarbi, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi byloje pakanka kitų įrodymų. Be to, iš 2016 m. gruodžio 1 d. kaltinamojo M. Č. Prašymo  dėl papildomų klausimų specialistui matyti, kad Prašyme nėra keliami jokie nauji klausimai, ar prašoma išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su šios civilinės bylos objektais – automobiliais.

Teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pažeidžiant valdymo organų kompetenciją sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.82 straipsnyje nurodytu pagrindu, o CK 1.80 straipsnyje nurodytu pagrindu – fakultatyviai, jeigu toks sandoris pažeidžia ir imperatyviąsias įstatymo normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltateksas“ v. UAB „Sarteksas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Balmeto medis“ v. AB „Simega“, bylos Nr. 3K-3-511/2011; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas v. AB „SEB bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2013).

Minėta, kad ABĮ 37 straipsnio 10 dalyje buvo numatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Taigi, ABĮ tiesiogiai įtvirtina teisę bendrovės įstatuose nustatyti, kad bendrovės vardu turi teisę sudaryti sandorius ne tik vadovas, bet kartu su atstovu. Tokia norma nėra imperatyvi, todėl atmestini ieškovės argumentai, kad ginčijami sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui (ieškinio dalyką) ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui (ieškinio faktinį pagrindą), pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008.). Įstatymo ieškovui nenustatyta įpareigojimo ieškinio pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Ieškovas privalo suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką (reikalavimus), o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Atsižvelgiant į tai, teismas toliau nepasisako dėl kitų sandorio negaliojimo pagrindų, nurodytų ieškovės ieškinyje, kadangi sprendžia, jog pakanka kvalifikuoti ginčijamus sandorius kaip negaliojančius pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ginčijami sandoriai pripažinti negaliojantys nuo jų sudarymo momento kaip prieštaraujantys juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 str. 1 d.).

Dėl restitucijos

Pripažinus sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (ab initio), be kitų teisinių padarinių, paprastai taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė – šalys, gavusios turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Restitucijos taikymo klausimai reglamentuojami tiek bendrosiose restituciją įtvirtinančiose nuostatose (CK 6.145–6.153 straipsniai, 6.222 straipsnis, kt.), tiek specialiosiose, atskiriems sandorių negaliojimo atvejams taikytinose teisės normose (CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalys, 6.472 straipsnio 3 dalis, kt.).

Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Taigi teismas, spręsdamas dėl restitucijos taikymo, turi svarstyti: 1) ar ją apskritai taikyti; 2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo – natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais. Teismas, svarstydamas restitucijos taikymo natūra klausimą, privalo nustatyti aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui. Restitucija neturėtų būti taikoma formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v. R. B., bylos Nr. 3K-3-84/2013; 2014 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „SG auto“ v. UAB „Marisa“, bylos Nr. 3K-3-317/2014).

Teismas pažymi, kad, pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio ir sprendžiant dėl taikytino restitucijos būdo, inter alia, būtina nustatyti, ar juo bus pasiekti restitucijos tikslai – atkurta iki ginčo sandorio sudarymo buvusi šalių padėtis. Jeigu byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad status quo ante padėtis bus atkurta, taikant restituciją natūra, tai tokiam restitucijos taikymo būdui teiktina pirmenybė. Tačiau jeigu tokių aplinkybių nenustatoma, turi būti sprendžiama dėl alternatyvaus – sumokant ekvivalentą pinigais – restitucijos taikymo būdo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju pripažintų negaliojančiais pirkimo–pardavimo sandorių objektai – automobiliai, t. y. daiktas, kurio vertė dėl eksploatacijos laikui bėgant labai mažėja. Tai reiškia, kad kuo ilgesnis automobilio eksploatacijos laikotarpis, tuo jo vertė tampa mažesnė. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl galimybės taikyti restituciją natūra, t. y. jeigu po pripažinto negaliojančiu sandorio sudarymo automobilis buvo eksploatuojamas neilgą laiką (ar iš viso nebuvo eksploatuojamas) ir jo vertė, lyginant su sandorio sudarymo dieną buvusia verte, sumažėjo nedaug, tai yra pagrindas svarstyti dėl galimybės taikyti restituciją natūra. Tačiau tuo atveju, kai automobilis eksploatuojamas ilgą laiką ir dėl to jo vertė labai sumažėja, restitucijos taikymas natūra neatitiktų restitucijos tikslų ir reikštų nepagrįstą praturtėjimą vienai iš pripažinto negaliojančiu sandorio šalių. Sprendžiant dėl to, koks laikotarpis galėtų būti vertinamas kaip pakankamai ilgas, t. y. kuriam praėjus restitucijos natūra – grąžinant automobilį – taikymas neatitiktų restitucijos tikslų, turi būti atsižvelgiama tiek į automobilio eksploatavimo laiką, tiek į tai, kiek per jį sumažėjo automobilio rinkos vertė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „SG auto“ v. UAB „Marisa“, bylos Nr. 3K-3-317/2014, teisėtu pripažintas teismų atsisakymas taikyti restituciją natūra, kai atsakovas automobiliu naudojosi vienerius metus ir dešimt mėnesių.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad restitucijos taikymas natūra šiuo atveju neatkurtų iki sandorių sudarymo buvusios padėties. Pažymėtina, kad atsakovė visą ginčo laikotarpį disponavo ginčo turtu, t. y. daugiau nei keturis metus. Kad automobilius faktiškai naudojo atsakovė, neneigia ir pati atsakovė, kuri patvirtino, kad po ginčijamų sandorių sudarymo, ginčo Turtas buvo naudojamas jos veiklai (2 t., b. l. 49). Be to, vienas automobilis (VW Multivan), yra sudegęs, kas dar labiau pagrindžia, jog šiuo atveju taikant restituciją natūra, nebus pasiekti restitucijos tikslai ir šalys nebus grąžintos į pradinę padėtį (status quo ante), t. y. taikant restituciją natūra, ieškovei būtų grąžintas daug mažesnės vertės automobiliai, nei ginčo sandorio sudarymo metu, todėl restitucija sumokant ekvivalentą pinigais labiau atitinka restitucijos tikslus.

Dėl priteistinos sumos dydžio

Ieškovė prašo priteisti už ginčo Turtą iš viso 32 834,22 Eur. Automobilių vertei pagrįsti ieškovė pateikė VšĮ „Emprekis“ vidutinių transporto priemonių kainas Lietuvoje (1 t., b. l. 51-53). Atsakovė neįrodinėjo ir nepaneigė, kad ieškovės pateiktos vidutinės transporto priemonių kainos neatitiktų ginčijamų sandorių sudarymo metu parduotų automobilių kainų. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje civilinėje byloje nei viena iš šalių neprašė atlikti ginčo Turto ekspertizės, kad būtų nustatyta tikroji jų vertė. Teismas pažymi, kad nesivadovauja ginčijamose pirkimo – pardavimo sutartyse nurodytomis automobilių kainomis, kadangi, kaip matyti, iš 2011 m. rugsėjo 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties, VW Touareg, pirmos registracijos data 2004 m., automobilio kaina nurodyta visiškai neatitinkanti tikrovės, t. y. 1000 Lt. Tokia kaina neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, kadangi septynių metų senumo, tokios markės automobilis, negalėjo tiek mažai kainuoti. Atsižvelgiant į tai, kad vienoje iš pirkimo pardavimo sutarčių nurodyta kaina, visiškai neatitiko vidutinės rinkos vertės kainos, teismas nesivadovauja ir kitomis dvejomis pirkimo – pardavimo sutartyse nurodytomis kainomis, kadangi, tikėtina, jog ir kitose automobilių pirkimo pardavimo sutartyse trečiasis asmuo, M. Č., būdamas nesąžiningas, galėjo nurodyti tikrovės neatitinkančias automobilių kainas.

Pažymėtina, kad VšĮ „Emprekis“ pateiktos automobilių kainos, atitinka automobilių techninius duomenis, nurodytus VĮ „Regitra“ (1 t., b. l. 35-37).

Kiekviena šalių turi įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.), byloje neesant jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktą ginčo Turto vertę, teismas vadovaujasi ieškovės pateiktomis Turto kainomis.

Kadangi nustatyta, jog ieškovė nėra PVM mokėtoja, todėl priteistina suma, atskaičius PVM:                         VW Touareg kaina be PVM - 11 896,14 Eur; VW Multivan kaina be PVM – 5 639,19 Eur; Toyota Rav4- 9 600,61 Eur, iš viso: 27 135,94 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi reikalavimas dėl restitucijos taikymo nelaikytinas savarankišku reikalavimu, t. y., nepriklausomai nuo to, ar ieškovė būtų reiškusi reikalavimą dėl restitucijos taikymo, teismas privalėtų išspręsti restitucijos klausimą.

Ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 57,92 Eur (200,00 Lt) žyminio mokesčio (1 t., b. l. 8), todėl ieškinį tenkinus visiškai, jis priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 96 str. 1 d.). Likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas 927,07 Eur (3201,00 Lt) 2012 m. gegužės 31 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo buvo atidėtas (1 t., b. l. 60). Todėl ieškinį tenkinus, likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis valstybei priteistina iš atsakovės (CPK 96 str. 1 d.).

Ieškovės buvusi atstovė, advokatė Gintarė Girdzijauskienė, pateikė išankstines sąskaitas – faktūras už teisines paslaugas (2 t., b. l. 75-78), tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė pervedė sąskaitose faktūrose nurodytas sumas advokatei, todėl šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Ieškovė dėl kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, įrodymų nepateikė, todėl jos nepriteistinos (98 str. 1 d.)

Iš atsakovės valstybei priteistina 35,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (4 t., b. l. 2) (CPK 79 str., 80 str. 1 d., 1 p., 88 str. 1 d. 3, 9 p., 92, 93, 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 263-265 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti visiškai.

1. Pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) negaliojančia 2011 m. rugsėjo 27 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imber“, juridinio asmens kodas 13267069, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MDJ“, juridinio asmens kodas 302642832, dėl transporto priemonės VW Toureg, v. n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovei.

2. Pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) negaliojančia 2011 m. rugsėjo 30 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imber“, juridinio asmens kodas 13267069, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MDJ“, juridinio asmens kodas 302642832, dėl transporto priemonės VW Multivan, v. n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovei.

3. Pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) negaliojančia 2012 m. kovo 30 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imber“, juridinio asmens kodas 13267069, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MDJ“, juridinio asmens kodas 302642832, dėl transporto priemonės Toyota RAV4, v. n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovei.

4. Taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu: priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MDJ“, juridinio asmens kodas 302642832, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Imber“, juridinio asmens kodas 132670369, 27 135,94 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius šimtą trisdešimt penkis eurus 94 ct).

5. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MDJ“, juridinio asmens kodas 302642832, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Imber“, juridinio asmens kodas 132670369, 6 (šešių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (27 135,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 57,92 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 92 ct) žyminio mokesčio.

6. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovė „MDJ“, juridinio asmens kodas 302642832, valstybei 962,64 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt du eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Vida Jegorovienė