Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-343-2014].docx
Bylos nr.: 1S-343/2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga (BK XXXVI skyrius)
Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK XXXVII skyrius)
Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.)
Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 str. 1d.)
Neteisėtas disponavimas dideliu ar labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų (BK 260 str. 2, 3 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Procesinės prievartos priemonės
Kardomosios priemonės
Suėmimas
Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)

Byla Nr

                                       Byla  Nr. 1S-343/2014

                                                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                    2.1.16.1.2.2

 

                                                                               

 

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė,

sekretoriaujant Laurai Gruodienei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,             

gynėjai advokatei Tatjanai Benetei,

kaltinamajam R. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d.

Teisėja, susipažinusi su bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

 

n u s t a t ė :

 

R. P. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugpjūčio 16 d. apie 17.17 val. Vilniuje, prie Vitebsko g. ir Drujos g. sankryžos, šalia Vitebsko g. (duomenys neskelbtini) namo, nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui Nr. 79 už 50 Lt pardavė 0,647 g psichotropinės medžiagos amfetamino.

Be to, R. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai pagamino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino, o būtent:

2012 m. rugsėjo 26 d. neteisėtai bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su D. D. vykdydamas T. S. nurodymus, į T. S. butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atnešė chemines medžiagas, reikalingas psichotropinei medžiagai amfetaminui pagaminti, ir kitas darbo priemones, reikalingas gamybos procesui, o D. D. pagamino labai didelį kiekį – 1 698,97 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurios dalį – 1 521,451 g po pagaminimo paliko minėtame T. S. bute, jis – R. P. po gamybos proceso dalį – 166,869 g psichotropinės medžiagos amfetamino kartu su indais bei kitomis darbo priemonėmis nunešė ir padėjo T. S. priklausančiame garaže Nr. 1 Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, o paskutinę dalį – 10,65 g psichotropinės medžiagos amfetamino D. D. nugabeno ir laikė savo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Po to minėtus kiekius psichotropinės medžiagos amfetamino, 2012 m. rugsėjo 27 d. 12.50 val. atlikus kratas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei tą pačią dieną 17 val. atlikus kratą garaže Nr. 1 Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, policijos pareigūnai rado ir paėmė. Tokiu būdu R. P. pagamino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino.

Kaltinamasis R. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2012 m. rugsėjo 27 d. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas to paties teismo, Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas R. P. pratęstas trims mėnesiams, teismui nustačius BPK                        122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus bei konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.                                         

Kaltinamasis R. P. skunde nurodė, jog jis vykdė ne T. S., bet D. D., kuriam ir priklausė visas rastas didelis psichotropinės medžiagos kiekis, nurodymus. Byloje nėra įrodymų, kad R. P. platino psichotropinę medžiagą. Jis suimtas jau daugiau nei dvidešimt tris mėnesius be pagrindo, o kitas kaltinamasis, pagaminęs labai didelį psichotropinės medžiagos kiekį ir siekęs ją išplatinti, iš suėmimo paleistas.

R. P. skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 21 d. nutartį, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę.

Teismo posėdyje kaltinamasis R. P. bei jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Kaltinamojo R. P. skundas atmetamas.

Skiriant R. P. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos.

Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtojo kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus byloje esančius įrodymus. Dėl to nepasisakoma dėl skundo argumentų, kad kaltinimas pagrįstas vien žodiniais liudytojų parodymais, kurių nepatvirtina filmuota medžiaga ar kiti objektyvūs duomenys.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei  8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos R. P. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. 

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos galima pagrįstai manyti, kad R. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo parodymuose, kito kaltinamojo D. D. parodymuose, liudytojo A. A. ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymuose, kratų, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, specialistų išvadose bei kitoje bylos medžiagoje.

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Suėmimas R. P. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

R. P. kaltinamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 260 straipsnio 1 dalis), o kita – prie labai sunkių nusikaltimų (BK 260 straipsnio 3 dalis) kategorijos. Už jas įstatymo sankcijos numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą aptariamu pagrindu.

Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, paminėtu pagrindu pratęsdamas R. P. suėmimo terminą, vertino ne tik kaltinimo sunkumą ar gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju ne mažiau reikšmingos kitos aplinkybės, kad kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, taigi neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs, todėl nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių.

Įvertinus R. P. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, jog nusikaltimai, kuriuos padaręs jis kaltinamas, galimai padaryti veikiant organizuota grupe, jie susiję su labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos pagaminimu ir disponavimu psichotropine medžiaga turint tikslą ją platinti, visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo pelnytis iš iš anksto suplanuotų nusikalstamų veikų. Aukštesniojo teismo nuomone, nurodytos aplinkybės, inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės kaltinamasis R. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Esant šį pagrindą nepaneigia kaltinamojo nurodytos aplinkybės apie turimą gyvenamąją vietą, ryšius su tėvais.

Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad R. P. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstamos veikos, kurias padaręs jis kaltinamas, numatytos                       BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad jis du kartus teistas už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, baustas administracine tvarka. Tai rodo, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus. Iki sulaikymo R. P. niekur nedirbo ir neturėjo legalių pajamų, nors ir buvo registruotas Darbo biržoje. Nusikaltimų, kuriuos padaręs suimtasis kaltinamas, pobūdis leidžia manyti, kad jis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui iš nusikalstamos veiklos. Išdėstytų aplinkybių visuma aukštesniajam teismui leidžia konstatuoti, jog apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių R. P. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Baudžiamoji byla, kurioje R. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2014 m.                 kovo 17 d. perduota Vilniaus apygardos teismui, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Baudžiamojo proceso įstatymas bendrą suėmimo taikymo trukmę riboja tik ikiteisminio tyrimo metu.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo R. P. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Be to, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti visuomenei labai pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su organizuotos grupės veikla, neteisėtai gaminant labai didelį psichotropinės medžiagos kiekį, ir neteisėtu disponavimu psichotropine medžiaga, turint tikslą ją platinti.

Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad R. P. suimtas ilgą laiką, tačiau skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog ilgas suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Tai, kad daugumai kitų kaltinamųjų (taip pat ir D. D., kuriam, kaip ir suimtajam R. P., inkriminuojamas labai sunkus nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje) paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, rodo, jog kardomųjų priemonių skyrimas individualizuotas. Kiekvienu atveju teismas, skirdamas konkrečiam asmeniui kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, vertina būtent su tuo asmeniu susijusias aplinkybes ir remdamasis jomis nustato, ar yra pagrindai bei sąlygos kardomajai priemonei skirti arba jos terminui pratęsti. Šiuo atveju kaltinamojo skunde nurodytas kitas kaltinamasis D. D. savo asmenybe skiriasi nuo suimtojo R. P., nes yra neteistas, be to, nesiekia išvengti atsakomybės ir duoda parodymus apie savo galimai padarytas nusikalstamas veikas. Kitiems kaltinamiesiems, kuriems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, inkriminuojamos veikos savo pavojingumu iš esmės skiriasi, todėl skunde jie be pagrindo nurodomi kaip pavyzdžiai, dėl ko kardomoji priemonė turėtų būti švelninama ir R. P..

Aukštesniajam teismui pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, šioje nutartyje nedėstomi argumentai dėl netikslingumo griežčiausią kardomąją priemonę keisti į švelnesnes.

Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, jog skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

kaltinamojo R. P. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

 

 

Teisėja                                                                                                                                                     Violeta Ražinskaitė

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 260 str. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu
  • BPK
  • BPK 122 str. Suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos
  • BPK 121 str. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos
  • BPK 130 str. Suimtojo arba jo gynėjo teisė apskųsti nutartį paskirti suėmimą arba nutartį pratęsti suėmimo terminą