Baudžiamoji byla Nr. 1A-303-843/2017                                    

                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09323-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.4.7

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Daivos Kazlauskienės,

sekretoriaujant Loretai Davenienei,

dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. S.,

jo gynėjui advokatui Domantui Skebui,

nukentėjusiajai A. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir šiuo pagrindu baudžiamoji byla Nr. 1-406-818/2017 jo atžvilgiu nutraukta.

Taip pat iš dalies tenkintas A. V. civilinis ieškinys ir iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ A. V. naudai priteista 1764,72 € jos negautų pajamų, kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Priteista A. V. iš A. S. 500 € proceso išlaidoms atlyginti.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžiu nustatė, kad A. S. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

kad jis 2016 m. sausio 8 d., apie 14.25 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Honda FR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje J. Basanavičiaus – Švitrigailos gatvių sankryžoje sukdamas į kairę pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad sankryžose sukdamas į kairę, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusi pėsčiąjį, tai yra jis, jo važiavimo krypties atžvilgiu degant žaliam šviesoforo signalui, vairuojamu automobiliu J. Basanavičiaus – Švitrigailos gatvių sankryžoje iš J. Basanavičiaus gatvės sukdamas į kairę, į Švitrigailos gatvę ir įvažinėdamas į Švitrigailos gatvės eismo pusės, skirtos važiuoti Dariaus ir Girėno gatvės kryptimi, antrąją eismo juostą nepraleido ir partrenkė ties gatvių važiuojamųjų dalių sankirta esančia pėsčiųjų perėja degant žaliam šviesoforo signalui jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę per Švitrigailos gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją A. V.. Šio eismo įvykio metu A. V. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadintas O. Z. L. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Honda FR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Vadovaudamasis BK 40 straipsniu teismas atleido A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. L. atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato.

Taip pat teismas iš dalies tenkino nukentėjusiosios A. V. civilinį ieškinį ir iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ A. V. naudai priteisė 1764,72 € jos negautų pajamų, o iš A. S. – 500 € proceso išlaidoms atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti – civilinį ieškinį patenkinti visiškai, o būtent priteisti: iš nuteistojo A. S. jos naudai 1 800 € neturtinei žalai atlyginti ir 200 € advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti; iš atsakovo draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS filialas“ jos naudai 4 300 € neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame 2016-12-28 civiliniame ieškinyje buvo nurodyta visuma faktinių aplinkybių, kurios neabejotinai pagrindžia jos patirtos neturtinės žalos faktą bei mastą. Akivaizdu, jog žala, patirta tokiomis aplinkybėms, t. y. ją partrenkus einančią per pėsčiųjų perėją, yra ypač didelė. Tokiu ypač pavojingu būdu patirta žala yra ne tik fizinis skausmas, bet ir moraliniai, dvasiniai išgyvenimai, negalėjimas dirbti pilnu pajėgumu, išpildyti gyvenimo siekių bei pašaukimo, kuriems ilgai mokėsi, ir kiti neigiami padariniai, t. y. automobilių baimė, adaptacijos bei miego sutrikimai, nuolatinis nerimas, emociniai nuosmukiai ir baimė dėl savo profesionalios šokėjos-choreografės karjeros bei materialinės gerovės. Ji savo patirtą neturtinę žalą civiliniame ieškinyje vertino 7 000 € suma.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog po eismo įvykio patirtos pasekmės jai turi daug didesnę neigiamą įtaką nei žmogui, kurio karjera bei materialinė gerovė nėra taip susijusi su dideliu fiziniu krūviu bei būtinybe kasdien maksimaliai išnaudoti savo kūno fizinius pajėgumus. Ji yra profesionali šokėja choreografė, visą savo gyvenimą skyrusi šokiui, jo atlikimui bei kūrimui. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji prarado 10 procentų savo darbingumo. Pabrėžtina, jog šiuo atveju darbingumas buvo nustatomas pagal bendrus kriterijus, t. y. atsižvelgiant į išlikusias galimybes įgyvendinti įprastas, kasdienes funkcijas ir (ar) darbus. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į faktą, jog prarastas 10 procentų darbingumas profesionaliam šokėjui choreografui turi žymiai didesnes neigiamas pasekmes nei žmogui, kuris kasdieniam gyvenime beveik niekada neišnaudoja viso savo fizinio pajėgumo. Šis, skaičiais išreikštas, atrodo, nedidelis darbingumo praradimas profesionaliam šokėjui choreografui turi itin didelę įtaką. Netekus tokios darbingumo dalies ji prarado galimybę visiškai išnaudoti savo kūno potencialą profesinėje veikloje, yra priversta atsisakyti ambicingų ir (ar) pelningų užsakymų, jaučia moralines pasekmes - skausmą darbo metu, po darbo bei naktį, miego sutrikimus, nerimą, nuotaikos kritimą, nes skausmas primena, jog jos fizinės galimybės niekada nebebus tokios, kaip anksčiau.

Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tą faktą, jog dėl prarasto 10 procentų darbingumo ji patiria ne tik didelius sunkumus profesinėje srityje, bet ir psichologinį spaudimą bei emocinę žalą. Ji dažniausiai dirba pagal autorines sutartis. Dėl prarastos darbingumo dalies, eismo įvykio metu patirtų sužalojimų bei vis dar jaučiamų sužalojimų padarinių ji praranda profesinius užsakymus, kas daro neigiamą įtaką materialinei gerovei, tolimesnėms karjeros galimybėms bei finansiniam stabilumui. 2016-02-17 atliktoje psichologo apžiūroje yra konstatuota, jog eismo įvykis neigiamai paveikė jos psichologinę būklę - jos nuotaika yra pažeminta, juntamas jaudulys, nerimastingumas. Diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, nerimo reakcija. Visos paminėtos išvados pagrindžia ir taip neabejotinas aplinkybes, jog ji patyrė didelę neturtinę žalą.

Kaip minėta aukščiau, nors nuosprendyje ir nurodoma, jog buvo atsižvelgiama į faktą, jog ji yra profesionali šokėja ir jai tiek moraline, tiek turtine prasme yra ypač svarbus jos fizinis pajėgumas, nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, remiantis nurodyta teismu praktika, yra taikomi bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, t. y. neatsižvelgiama į ypač didelę pilno darbingumo jai svarbą. Tokia teismo argumentacija yra visiškai nepagrįsta, todėl neteisėta. Pabrėžtina pirmosios instancijos teismo panaudota formuluotė „įprastiniu atveju“, kadangi būtent šiuo atveju, atsižvelgiant į visumą faktinių šios bylos aplinkybių, nagrinėjama situacija jokiu būdu neturi būti laikoma įprastine. Galbūt teismo paminėti priteisiamų neturtinės žalos dydžių vidurkiai ir galėtų būti laikomi pagrįstais, tačiau šioje situacijoje, jai esant profesionaliai šokėjai choreografei, jais vadovautis yra visiškai nepagrįsta. Kaip buvo minėta tiek civiliniame ieškinyje, tiek minima apeliaciniame skunde, jai yra ypač svarbus jos visiškas darbingumas ir pilnas fizinis pajėgumas, todėl darytina išvada, jog darbingumo praradimas bei patirti neigiami išgyvenimai, susiję su tokiu svarbiu aspektu - jos fizine būsena (pajėgumu) - turi būti laikomi ypač dideliais išgyvenimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-255/2005).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad šiuo atveju yra ypač svarbu atsižvelgti, jog prarastas 10 procentų darbingumas jai, profesionaliai šokėjai choreografei, turi daug didesnę neigiamą įtaką bei sukelia didesnius išgyvenimus, kadangi nuo visiško darbingumo tiesiogiai priklauso jos profesinė karjera bei materialinė gerovė. Be to, siekiant užtikrinti individualizuotą neturtinės žalos nustatymo procesą, neturėtų būti atsižvelgiama į pirmosios instancijos teismo pateiktą argumentaciją bei pateiktus žalos atlyginimo vidurkius, o turi būti atlygintina visa patirta neturtinė žala, jos įvertinta 7 000 € suma.

Teismo posėdyje nukentėjusioji A. V. prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras iš dalies sutiko su apeliaciniu skundu, manė, kad neturtinės žalos atlyginimas turi siekti bent 2000 €.

Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. S. ir jo gynėjas apeliacinį skundą prašė atmesti.

Apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą buvo papildomai apklausta nukentėjusioji A. V., kuri nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų ji atsisakė menininkės iš Lenkijos pasiūlyto projekto, kuris turėjo vykti 2016 m. pavasarį. Už savaitę buvo siūlomas 300 € honoraras. Panaši suma buvo ir už olandų projektą. Islandijos menų akademijoje ji baigė bakalauro studijas Šokio bei muzikos teatro fakultete, turi šiuolaikinio šokio šokėjos bakalauro išsilavinimą. Šiuo metu ji jaučia skausmą, negali išnaudoti viso potencialo, dėl ko jai labai skaudu. Šiuo metu rengia savo pasirodymus. Po eismo įvykio 2016 m. spalio mėn. ji gavo finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos atlikti kūrinį, jai buvo skirtas berods 900 €, ji buvo tiek kūrėja, tiek šokėja. Turėjo 3 pasirodymus, kurių metu turėjo didelę fizinę apkrovą, jautė skausmą. Yra rizika išnirti girnelei. Ji konsultuojasi su sporto gydytoju Vorobjovu, jis siūlo nuolat stiprinti raumenį, operacijos nerekomenduoja, nes nėra garantijos, gali kilti pasekmės. Ji nuolatos tvirtina tą koją, būna dienų, kai neskauda, o būna, kad net einant skauda. Jos prarastas 10 procentų darbingumas buvo nustatytas 2016 m. birželio mėn. metams. Ji tikisi šokti iki 50 metų. Neturtinį išgyvenimą jai kelia abu dalykai, ir skausmas, ir netekti pinigai. Ji vos neprarado gyvybės, jai buvo sutrenkta galva, ji patyrė didelę traumą ir neteko profesinio potencialo, todėl vairuotojas turi už tai atsakyti.

Nukentėjusiosios A. V. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji A. V. nustatytų veikos faktinių aplinkybių, jos teisinio kvalifikavimo neginčija. Skunde keliamas tik priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas, o būtent prašoma pakeisti 2017-02-21 nuosprendį ir nukentėjusiosios  civilinį ieškinį tenkinti pilnai – A. V. priteisti iš nuteistojo A. S. 1 800 €; iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialo – 4 300 € neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. Be to natūralu, kad tais atvejais, kai sveikatos sužalojimą patiria asmuo, kurio veikla tiesiogiai sietina su fiziniu kūno pajėgumo išnaudojimu, paprastai patiria sunkesnes žalos sveikatai pasekmes, į ką taip pat privalu atsižvelgti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, nes įvairi ir nustatytų žalos dydžio nustatymo kriterijų. Įvertinus ir naujus teismų praktikos pavyzdžius spręstina, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 € iki 3500 € (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Paminėtoje teismų praktikoje esama ir pavyzdžių, kuomet žalą patiria asmenys, užsiimantys tiesiogiai fizinį kūno pajėgumą išnaudojančia veikla. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad jai padarytą neturtinę žalą ji vertina 7000 € (T. 2, b. l. 2-7). Ši suma dvigubai viršija teismų praktikoje susiformavusias maksimalias priteisiamas sumas, todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas iš tiesų pagrindžia gan ženklų nukrypimą nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

Byloje neabejotinai įrodyta, kad nukentėjusioji dėl A. S. veikos, atitinkančios BK 281 straipsnio 1 dalyje aprašytus nusikalstamos veikos požymius, patyrė neturtinės žalos, tad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ši žala nukentėjusiajai turi būti atlyginta. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, nepakankamai atsižvelgė į šioje byloje nustatytus individualizuotus jos nustatymo kriterijus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Apylinkės teismas tinkamai nustatė ir atsižvelgė į A. V. padarytų kūno sužalojimų mastą ir pobūdį, jų padarymo aplinkybes, gydymo trukmę ir pobūdį, su tuo sietinus nukentėjusiosios neigiamus išgyvenimus, netektą darbingumą, kilusias psichologines pasekmes, taip pat kaltininko kaltės formą, jo turtinę padėtį. Teismas ginčijamame nuosprendyje taip pat nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog nukentėjusioji yra profesionali šokėja, todėl patirta kelio trauma jai sukelia skaudesnes pasekmes nei žmonėms, kurių tiesioginė veikla nėra susijusi su sunkiu fiziniu krūviu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių reikšmė nebuvo pilnai atskleista, jos įvertintos ir pasvertos nepakankamai.

Byloje pateikti rašytiniai dokumentai (T. 2, b. l. 31-36, 110, 112-116), taip pat pačios nukentėjusiosios A. V. parodymai patvirtina, kad ji yra profesionali šokėja choreografė, šokio srityje profesionaliai dirbanti ir kurianti nuo 2003 metų, turinti aukštąjį išsilavinimą - šiuolaikinio šokio bakalaurą, iki autoįvykio aktyviai kūrusi ir atlikinėjusi šokio spektaklius ir panašaus pobūdžio pasirodymus, yra pelniusi 2016 metų Kultūros ministerijos jaunojo kūrėjo premiją. Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad A. V. pilnas jos kūno fizinio pajėgumo išnaudojimas yra tiesioginė profesinė ir tuo pačiu savirealizacijos, pragyvenimo būtinybė. Todėl nustatytos aplinkybės, o būtent, kad po autoįvykio ji 6 mėnesius buvo gydoma ambulatoriškai, 2016-07-12 jai metams nustatytas netektas 10 procentų darbingumas (t. 2, b. l. 22-28), leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji dėl kūno sužalojimų patyrė didesnį nei įprastinis profesinių galimybių praradimą, juto didesnį nerimą ir pergyvenimus dėl savo kaip šokėjos choreografės profesinės ateities, pajamų negavimo. Šios aplinkybės vertintinos kaip kompensaciją didinantis kriterijus. Kartu vertintina ir tai, kad nuo 2016 metų liepos mėnesio A. V. vis tik tęsė savo kaip šokėjos choreografės profesinę veiklą, dalyvavo meniniuose projektuose 2016 m. liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais. Tuo pačiu atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusioji patvirtino vis dar jaučianti kelio skausmus, todėl buvo ir iki šiol yra priversta adaptuoti savo pasirodymus prie esamų dabartinių jos kūno pajėgumų ir galimybių, kas neigiamai įtakoja jos kaip šokėjos choreografės veiklą.

Įvertinus visumą aukščiau aptartų aplinkybių, pasvėrus kiekvienos jų reikšmę bei įtaką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju adekvati, atitinkanti įstatyme numatytus ir šioje byloje nustatytus neturtinės žalos dydžio kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir teismų praktiką piniginė kompensacija už neturtinių vertybių pažeidimą yra 3000 € dydžio. Bylos įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai 900 € suma jau yra sumokėta (T. 1, b. l. 108, t. 2, b. l. 66), tad likusi priteistina suma yra lygi 2100 €. Ji priteistina iš draudiko – draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS filialas“, nes neviršija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytos maksimalios neturtinės žalos atlyginimo sumos.

Nukentėjusioji A. V. kartu su apeliaciniu skundu pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (t. 2, b. l. 116) ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė jai kompensuoti gydymą kraujo plazma, tačiau šis jos prašymas nebuvo reikiamai detalizuotas, nukentėjusioji nenurodė ir nekonkretizavo, kokią konkrečiai sumą prašo priteisti, tad teismas tai nevertina kaip reikalavimo ir pateiktų argumentų nenagrinėja, dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti turtinę žalą, sietiną su padaryta nusikalstama veika, gali būti sprendžiamas tiek su draudiku tiesiogiai, tiek civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusioji A. V. taip pat prašė iš A. S. priteisti jos naudai 200 € jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Šias jos išlaidas patvirtina pateiktas 2017-03-08 mokėjimo nurodymas (t. 2, b. l. 111). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pagal susiformavusią teismų praktiką šios nuostatos taip pat galioja nagrinėjant bylą ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės bylos Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiosios A. V. skundą, jį tenkino tik iš dalies, tad įvertinus procentinę tenkintų reikalavimų dalį atitinkamai mažintina ir nukentėjusios naudai iš A. S. priteistinos sumos dalis, priteisiant 68 € turėtų išlaidų atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

nukentėjusios ir civilinės ieškovės A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio pakeisti.

Priteisti iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS filialas” A. V. naudai 2100 € neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. S. A. V. naudai 68 € proceso išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai                                                                           Aušra Bielskė

                   Audrius Cininas 

                   Daiva Kazlauskienė