Civilinė byla Nr. e2A-234-370/2024

Teismo proceso Nr. 2-55-3-01558-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.2.2.3.1.10; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.3.1

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Žvėryno vakarai daugiabučio namo savininkų bendrijos, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VALOR LT“, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „RINVA“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo ir ieškovės Žvėryno vakarai daugiabučio namo savininkų bendrijos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VALOR LT“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Žvėryno namai daugiabučio namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VALOR LT“ dėl parduoto nekilnojamojo turto trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo bei įpareigojimo pašalinti trūkumus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Rinva“, uždaroji akcinė bendrovė „JP Architektūra“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „SPKT“, T. M..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė Žvėryno vakarai daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir ieškovė, bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė:

1.1.                      iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ) „VALOR LT“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 207 846,30 Eur gyvenamojo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir daugiabutis), trūkumų šalinimui išlaidas, 1 636,65 Eur daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidas, kurios buvo patirtos ieškovei šalinant trūkumus.

1.2.                      Įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti šiuos daugiabučio trūkumus, atsižvelgiant į 2022 m. sausio 17 d. teismo ekspertizės akte Nr. 22/01/17-01, nurodytus reikalavimus ir pastabas:

1.2.1.                      suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus bei faktinę situaciją, poreikius atitinkančią lietaus nuvedimo sistemą (defektas Nr. 1.1).

1.2.2.                      Pašalinti klinkerių klijuotas fasado dalies trūkumus (defektai Nr. 3.3.1-3.3.5).

1.2.3.                      Suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančias grindis bendrojo naudojimo balkonuose (defektas Nr. 4.3.4).

1.2.4.                      Pakeisti bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose pastato statybos metu įrengtus elektros kabelius į teisės aktų reikalavimus atitinkančius elektros kabelius (defektas 5.2).

1.2.5.                      Įrengti elektroninių ryšių sistemą pastate pagal projektinius sprendinius (defektas 5.5).

1.2.6.                      Įrengti dūmų šalinimo ir vėdinimo sistemų valdymo mygtukus pastato laiptinėse esančiose gaisrinių čiaupų DŠVS spintelėse (defektas 5.7).

1.2.7.                      Įrengti pastato laiptinėse esančių durų skambučių mygtukus pagal techninį projektą (defektas Nr. 5.8).

1.2.8.                      Pašalinti pastato evakuacinės laiptinės trūkumus (netinkamas laiptinių plotis ir laiptų nuolydis) (defektas Nr. 6.1).

1.2.9.                      Pašalinti priešgaisrinių vartų požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje trūkumus (defektas Nr. 6.3).

1.2.10.                      Pašalinti priešgaisrinių durų iš evakuacinės laiptinės ant pastato stogo pajungimo trūkumus (defektas Nr. 6.4).

1.2.11.                      Pašalinti patekimo į pastato vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpų trūkumus (defektas Nr. 7.5).

1.3.                      Taikyti sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonę – atsakovei per šešis mėnesius nuo teismo spendimo įsiteisėjimo dienos tinkamai nepašalinus 2022 m. sausio 17 d. teismo ekspertizės akte Nr. 22/01/17-01 nurodytų trūkumų Nr. 1.1; 3.3.1-3.3.5; 3.4.2; 4.3.4; 5.2; 5.5; 5.7; 5.8; 6.1; 6.3; 6.4; 7.5 (nutarties 1.2.1-1.2.11 papunkčiai), priteisti ieškovei iš atsakovės 300 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.

2.       Ieškovė atsisakė dalies reikalavimų, nes atsakovė tinkamai pašalino daugiabučio trūkumus, t. y. atsisakė ieškinio reikalavimų 23 332,88 Eur sumai ir šių reikalavimų – 1.3.5 (kiti tvoros defektai ir pažaidos); 1.4 (netinkamas dangų nuolydis); 1.5.1 (betonu užterštos trinkelės); 1.5.5 (įvažiavimas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę); 1.6 (lietaus vandens surinkimo trapo deformacijos); 1.8 (paliktos statybinės atliekos); 2.2.5 (kiti statybos techninio reglamento pažeidimai); 2.2.6 (saulės baterijų metalo konstrukcijų montavimo defektai); 2.2.7 (ant stogo paliktos šiukšlės); 2.3.1 (neužbaigta metalo konstrukcijų apdaila); 2.4.1 (deformaciniai plyšiai grindų konstrukcijoje); 2.4.3 (užteršta grindų danga); 3.4.2 (balkonų aptvėrimo defektai ir pažaidos); 3.5.3 (nekokybiškas palangių apskardinimas); 3.6 (nekokybiškas sandarinimas); 3.7 (neužbaigti fasadų apdailos darbai); 4.2.4 (sienų su akmens masės ir plytelių apdaila defektai ir pažaidos); 4.3.2 (grindjuosčių defektai ir pažaidos); 4.3.5 (nekokybiškai atlikti sandarinimo darbai); 4.4.2a (netinkamas turėklų tvirtinimas); 4.4.2 b (nekokybiškai atlikti turėklų įrengimo darbai); 4.5.1 (nesureguliuotos durys); 4.5.2 (deformuotos duris sandarinančios gumos); 4.5.6 ( netinkamas durų aukštis); 4.5.7 (įėjimo durų defektai); 4.5.8 (durų apdailos juostelės defektai); 5.3 (kabeliai netinkamai prijungti prie gaisro aptikimo jutiklių); 5.4 (neužbaigti instaliacijos darbai); 5.9 (netinkamas kodinių spynų tvirtinimas); 5.10 (netinkamai įrengta žaibosaugos sistema); 5.11 (netinkamai sumontuotas vamzdynas); 6.2 (netinkamai įrengtas sausvamzdis); 6.5 (netinkamai atlikti gaisro aptikimo sistemos instaliacijos darbai); 7.7 (apsauginio aptvėrimo defektas vandens gesinimo stotyje). Nurodė, kad šie trūkumai buvo pašalinti po bylos iškėlimo teisme.

3.       Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė investiciniais tikslais 2018 metais pradėjo statyti ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. pastatė daugiabutį. Dauguma daugiabutyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų preliminariąsias sutartis, o vėliau ir pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove sudarė daugiabučiui nesant pastatytam. Atsakovei pastačius daugiabutį, ėmė aiškėti jo defektai, taip pat paaiškėjo, kad atsakovė neatliko numatytų daugiabučio statybos rangos darbų.

4.       2020 m. liepos 20 d. buvo įsteigta Žvėryno vakarai daugiabučio namo savininkų bendrija (ieškovė), kuri gindama bendrijos narių teises kreipėsi į atsakovę dėl daugiabučio defektų, neužbaigtų darbų. Atsakovė nurodė ieškovei, kad iki 2020 m. liepos 31 d. pašalins pagal šalių suderintą sąrašą aptartus daugiabučio defektus, taip pat šalims pasitelkus ekspertą ir jam identifikavus naujus daugiabučio trūkumus, juos taip pat pašalins ir pateiks banko garantinį raštą, kuriuo bus užtikrinamas daugiabučio galimų defektų ištaisymo apmokėjimas, tačiau atsakovė savo įsipareigojimo pašalinti pastato defektus bei pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą, tinkamai nevykdė ir nepašalino nustatyto pastato trūkumų.

5.       Teismo eksperto E. L. 2022 m. sausio 17 d. teismo ekspertizės akte Nr. 22/01/17-01 (toliau – ir ekspertizės aktas) buvo nustatyti pastato trūkumai, kurių šalinimo išlaidos sudaro 127 456, 65 Eur be PVM. Taip pat ieškovė pareiškė reikalavimą dėl hidroizoliacijos ant lauko automobilių stovėjimo aikštelės sienų pastato pamatų įrengimo darbų trūkumų, kurių šalinimo išlaidos sudaro 23 914,80 Eur. Ekspertizės akte nurodyta, kad daugiabučio defektų ir pažaidų ištaisymo ir likvidavimo darbų kaina yra 207 846,30 Eur. Dalį nustatytų daugiabučio trūkumų, ieškovė yra pašalinusi savo lėšomis (1 636,65 Eur), kurios turi būti priteistos iš atsakovės.

6.       Nurodė, kad daugiabučio trūkumai (ir jų šalinimo išlaidos) yra šie:

6.1.                      techninis projektas buvo rengiamas pagal UAB „Grinda“ patvirtintas sąlygas, kurios numatė, kad lietaus nuotekos turi būti nuvestos į tinklą, tačiau darbo projekte nėra numatytas latakas ties įvažiavimu. Nors atsakovė teigia, kad šis trūkumas yra pašalintas, tačiau, esant gausiam lietui, vanduo užtvindo aikštelę. Šio defekto šalinimo darbų kainos nėra galimybės įvertinti, nes pirmiausia turi būti parengti projektiniai sprendiniai.

6.2.                      Neįrengta vaikų žaidimo aikštelė, kuri buvo numatyta projektiniuose sprendiniuose, t. y. buvo numatyta gumos danga padengta vaikų žaidimo aikštelė, tačiau vaikų žaidimo aikštelė nėra įrengta (8 218,67 Eur).

6.3.                      Nenudažytas tvoros segmentas (179,11 Eur).

6.4.                      Nekokybiškai pritvirtintas patvėrimo stulpas (61,45 Eur).

6.5.                      Netinkama aptvėrimo pagrindo betono aplinkos poveikio klasė (12,50 Eur).

6.6.                      Nekokybiškai atlikti naujos tvoros įrengimo darbai (891,11 Eur).

6.7.                      Mechaniškai pažeistos trinkelės (55,27 Eur).

6.8.                      Mechaniškai pažeisti betoniniai bordiūrai (75,63 Eur).

6.9.                      Netinkamas asfaltuotos dangos įrengimas (20,19 Eur).

6.10.                      Nekokybiškai įrengta betoninių trinkelių danga (257,47 Eur).

6.11.                      Neužtaisytos trinkelių siūlės (10,97 Eur).

6.12.                      Automobilių stovėjimo vietų ženklinimo pažaidos (13,41 Eur).

6.13.                      Vandens pratekėjimai per sieną požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje (1 449,01 Eur).

6.14.                      Neatlikti vertikalios išorės sienų (pamatų) hidroizoliacijos įrengimo darbai (nekokybiškai atlikti projektavimo darbai) (23 914,80 Eur).

6.15.                      Mechaniniai atraminių sienučių pažeidimai (3,46 Eur).

6.16.                      Atraminės sienutės deformacija (94,68 Eur).

6.17.                      Netinkamas dangos užleidimas ant vertikalių plokštumų (314,20 Eur).

6.18.                      Netinkamas dangos įrengimas (136,07 Eur).

6.19.                      Skardinių ir metalo elementų pažaidos (70,15 Eur).

6.20.                      Įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogo defektai (netinkamai prilipdyta stogo danga, neįrengta nuolaida) (523,51 Eur).

6.21.                      Tvirtinimo varžtų korozija (276,78 Eur).

6.22.                      Nekokybiškai požeminiame garaže įrengtos grindų konstrukcijos deformacinės siūlės (2485,03 Eur).

6.23.                      Cokolinės daugiabučio dalies defektai ir pažaidos (743,41 Eur).

6.24.                      Plyšiai tinkuotose fasado dalyse, apdailinio fasadinio tinko nutrupėjimai, mechaninės fasado apdailinio tinko sluoksnio pažaidos, dėmės ant fasadinio tinko, fasadinio tinko nelygumai (28 433,89 Eur).

6.25.                      Fasado plytelių deformacijos, netolygios siūlės, deformaciniai plyšiai, mechaniniai pažeidimai, užterštos plytelės. Šių trūkumų šalinimo išlaidų ieškovė nenurodė, nes ekspertas dėl pastato aukščio neturėjo techninių galimybių įvertinti defektų kiekių.

6.26.                      Balkonų apdailos defektai ir pažaidos (11 755,67 Eur).

6.27.                      Nekokybiškas įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogelio apskardinimas (199,37 Eur).

6.28.                      Skardos elementai pažeisti mechaniškai (23,47 Eur).

6.29.                      Kabančių lubų nelygumai (14 380,18 Eur).

6.30.                      Kabančių lubų mechaniniai pažeidimai (310,78 Eur).

6.31.                      Evakuacinės laiptinės defektai ir pažaidos (103,85 Eur).

6.32.                      Požeminės automobilių stovėjimo aikštelės defektai ir pažaidos (284,02 Eur).

6.33.                      Deformaciniai plyšiai bendro naudojimo patalpoje (172,89 Eur).

6.34.                      Deformacinių siūlių defektai laiptinėse (1 721,79 Eur).

6.35.                      Baldinių plokščių apdailos defektai ir pažaidos projektuojant ir įrengiant priešgaisrines duris (27 982,32 Eur).

6.36.                      Betoninių sienų defektai ir pažaidos evakuacinėje laiptinėje (2 130,91 Eur).

6.37.                      Mechaniniai plytelių pažeidimai (32,01 Eur).

6.38.                      Neįrengtos grindjuostės evakuacinėje laiptinėje (1 123,30 Eur).

6.39.                      Neįrengtos akmens masės plytelių dangos (41,45 Eur).

6.40.                      Neįrengtos medinių lentų dangos balkonuose. Trūkumas nėra pašalintas, šio trūkumo šalinimo išlaidų apskaičiuoti negalima, nes turi būti keičiami projektiniai sprendiniai.

6.41.                      Neįrengti įspėjamieji paviršiai žmonėms su negalia (8 439,02 Eur).

6.42.                      Laiptų konstrukcijos defektai ir pažaidos (113,21 Eur).

6.43.                      Durų furnitūros korozijos (103,61 Eur).

6.44.                      Išteptas durų rėmas (0,78 Eur).

6.45.                      Neįrengti durų atidarymo stabdžiai bendro naudojimo koridoriaus galuose, ties inžinierinių komunikacijų šachtomis, ties greta esančiomis butų durimis (413,64 Eur).

6.46.                      Neužbaigta techninės patalpas nuo požeminės automobilių stovėjimo aikštelės patalpų skiriančios sienos apdaila (340,87 Eur).

6.47.                      Neįrengti sanitariniai prietaisai valytojos patalpose (353,05 Eur).

6.48.                      Neįrengtos pakabinamos lubos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės liftų hole (558,98 Eur).

6.49.                      Kabeliai ant stogo ir požeminėje aikštelėje nėra apsaugoti nuo mechaninio ir atmosferinio poveikio (385,76 Eur).

6.50.                      Netinkama kabelių degumo klasė. Trūkumo šalinimo išlaidų įvertinti nėra galimybės, kadangi didelė dalis kabelių yra paslėpti, reikalingi papildomi projektiniai sprendiniai.

6.51.                      Netinkamas kabeliavimas (jėgos ir signaliniai kabeliai pastate sumontuoti ant tų pačių kopėčių be atskyrimo). Trūkumo šalinimo išlaidų sąnaudų apskaičiuoti nėra galimybės, nes turi būti įrengti projektiniai sprendiniai.

6.52.                      Sulankstytos komutacinės dėžutės (329,45 Eur).

6.53.                      Gaisrinių čiaupų defektai. Šio trūkumo šalinimo išlaidų sąnaudų apskaičiuoti nėra galimybės, kadangi nėra galimybių objektyviai nustatyti darbų apimties.

6.54.                      Durų skambučių mygtukų įrengimo atstumai nuo grindų neatitinka techninio projekto rekomendacijų. Ekspertizės akte šis trūkumo šalinimo išlaidos nebuvo vertinamos.

6.55.                      Netinkamas evakuacinės laiptinės plotis ir laiptų iš pirmo aukšto į aikštelę nuolydis. Ekspertizės akte šis defektas nebuvo vertinamas, nes turi būti atlikti rizikos vertinimo darbai.

6.56.                      Nefunkcionalūs priešgaisriniai vartai požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Dalis šio trūkumo buvo pašalinta, t. y. pašalinti nereikalingi laidai, tačiau nebuvo atlikti bandymai, todėl tik atlikus bandymą ir tik tokiu atveju būtų galima daryti išvadą, ar šis trūkumas buvo pašalintas tinkamai.

6.57.                      Netinkamas priešgaisrinių durų iš evakuacinės laiptinės ant stogo pajungimas. Trūkumas nepašalintas, siekiant tinkamai pašalinti trūkumą, turi būti atliekamas bandymas ir testas.

6.58.                      Netinkamos inžinierinių komunikacijų apdailos durys. Sandarinimas nėra atliktas tinkamai, todėl šis trūkumas egzistuoja.

6.59.                      Prie laiptų nėra įrengti turėklai iš 10-ojo daugiabučio aukšto ant stogo (241,09 Eur).

6.60.                      Pavojingi stogo plokštumos peraukštėjimai (55,32 Eur).

6.61.                      Žemas pastato stogo konstrukcijų aukštis nuo metalinių laiptelių aikštelės iki apatinės metalo konstrukcijos dalies (55,32 Eur).

6.62.                      Nepažymėti ir neapsaugoti daugiabučio langai (1 711,34 Eur).

6.63.                      Nesaugus patekimas į vandens apskaitos mazgo ir gesinimo patalpą. Darbų sąnaudų reikalingų šio trūkumo šalinimui nėra galimybės įvertinti, nes turi būti parengti projektiniai sprendiniai.

6.64.                      Nenumatyti parkavimo borteliai automobilių stovėjimo aikštelėje lauke (224,06 Eur).

7.       Nurodė, kad ieškovė ir butų savininkai iki daugiabučio užbaigimo negalėjo įvertinti pastato trūkumų ir pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu, jų žinoti negalėjo. Atsakovei buvo žinoma apie daugiabučio trūkumus, kadangi ji pati samdė ekspertą D. K., tačiau atsakovė neatliko veiksmų tam, kad pašalinti visus nustatytus daugiabučio defektus. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog daugiabutis buvo pripažintas tinkamu naudoti, nepaneigia fakto, kad pastatas turi trūkumų.

8.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė yra pareiškusi ieškinį netinkamai atsakovei, nes pagal pirkimo–pardavimo sutartis atsakomybė pagal ieškovės pareikštus reikalavimus yra ne atsakovės atsakomybė, o pastato projektuotojo UAB „JP Architektūra“ ir statybų generalinio rangovo – UAB „Rinva“. Pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta, kad pagal teisės aktus privalomas garantijas daugiabutyje (perkamame turte) atliktiems darbams yra suteikę atskirus statybos darbus atlikę rangovai. Pirkimo–pardavimo sutartimi pirkėjas perėmė visas pardavėjo teises ir pareigas reikšti pretenzijas rangovams dėl pastato statybos trūkumų. Paaiškėjus trūkumams, pirkėjas turi teisę tiesiogiai reikšti pretenzijas rangovui, techniniam prižiūrėtojui ir (ar) projektuotojui.

9.       Atsakovės vertinimu, daugiabučio namo savininkų bendrija neturi materialiosios teisės reikšti ieškinį atsakovei, kadangi ieškovė nėra turto pirkėja ir nėra nekilnojamojo turto savininkė. Bendrija, remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu (toliau – Bendrijos įstatymas), vykdo organizacinę funkciją, susijusią su bendro naudojimo objektų ir namo žemės sklypo valdymu, naudojimu ir priežiūra, nesuteikia bendrijai teisės reikšti reikalavimų, nesusijusių su jos vykdomomis funkcijomis. Taip pat ieškovė neįrodė, kad daugiabučio defektai yra esminiai, apie kuriuos butų savininkai nežinojo ir negalėjo žinoti, jog jie buvo paslėpti ir remiantis pirkimo–pardavimo sutartimis.

10.       Nurodė, kad atsakovė reaguodavo ir iki šiol reaguoja į tas pretenzijas dėl daugiabučio defektų šalinimo, kurias mano esančias pagrįstomis. Nemaža dalis defektų, atsiradusių garantiniu laikotarpiu, buvo ir yra taisomi UAB „Rinva“ ir jo pasamdytų rangovų, todėl ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovę nesąžiningumu ir nenoru taisyti defektus.

11.       Atsakovė neįsipareigojo įrengti bendrojo naudojimo (valytojos) patalpose ir butuose kriauklės ir unitazo, jie buvo pavaizduoti techniniame projekte tik tam, kad nustatyti planuojamą ten atvesti inžinierinių komunikacijų vietą. Šalys susitarė, kad evakuacinėje laiptinėje paliekamos natūralaus betono sienos. Šie darbai buvo atlikti tik butų pirkėjų prašymu, tačiau bendrija reikalauja ir ekspertas nustatė, kad yra atlikti nekokybiškai sienų dažymo darbai. Techniniame projekte buvo numatyta, kad ant stogo įrengiama veja, tačiau atsakovė įrengė terasas. Techniniame projekte buvo numatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelėje įrengiamos plytelės, tačiau jų atsakovė neįrengė. Techniniame projekte buvo numatyta, kad fasadas klijuojamas klinkerio plytelėmis, tačiau tokiomis plytelėmis fasadas nebuvo išklijuotas, nes preliminariosiose sutartyse atsakovė ir butų pirkėjai susitarė, jog gali būti ir kitokios plytelės. Sudarydami preliminariąsias sutartis butų pirkėjai nereiškė jokių pretenzijų atsakovei.

12.       Nurodė, kad ieškovės nurodyti defektai siejami su gerbūvio darbais, pastato fasado, stogo bei vidaus apdailos darbais, kurie faktiškai buvo atlikti jau 2019 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais. Butų pirkėjai, prieš įsigydami butą, atvykdavo apžiūrėti tiek pastatą, tiek pastato sklypą, sklypo aptvėrimą, automobilių stovėjimo aikštelę ir t. t. Visus atliktus daugiabučio ir kitų bendrojo naudojimo objektų statybos darbus, jų kokybę (ir tariamus defektus), jie galėjo ir turėjo matyti, matė, pretenzijų dėl pastato ir kitų bendro naudojimo objektų kokybės atsakovei neturėjo.

13.       Atsakovės vertinimu, ji nėra atsakinga už atsiradusius trūkumus, kadangi ekspertizės akte nurodoma, jog atsakingi asmenys už atsiradusius trūkumus yra statinio vadovai, projektuotojai, projekto ekspertizės vadovai, techninis prižiūrėtojas ir pastato naudotojai, tačiau atsakingu asmeniu nėra įvardyta atsakovė, kaip statytoja arba pardavėja. Atsakovė neatsako už rangovus, todėl jai nekyla atsakomybė už pastato trūkumus.

14.       Atsakovė nesutinka su teismo ekspertizę atlikusio E. L. išvadomis apie nurodytus defektus, kadangi darbai buvo atlikti pagal projektą, darbams panaudotos tinkamos medžiagos, atlikti bandymai, kurie patvirtina, kad nėra defektų, kurie buvo nurodyti teismo ekspertizės akte, t. y. lietaus vandens nuotekų sistemos defektai, neįrengta vaikų žaidimų aikštelė, netinkamas stogo dangos užleidimas ant vertikalių plokštumų, netinkamas stogo dangos įrengimas, įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogo defektai, baldinių plokščių apdailos defektai ir pažaidos, netinkamos inžinierinių komunikacijų apdailos durys, neįrengti sanitariniai prietaisai, neįrengtos pakabinamos lubos, netinkama kabelių degumo klasė, netinkamas kabelių prijungimas prie gaisro aptikimo jutiklių, gaisrinių čiaupų defektai, netinkamas evakuacinės laiptinės plotis ir laiptų nuolydis, nefunkcionalūs vartai požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, netinkamas priešgaisrinių durų pajungimas, netinkamai atlikti gaisro aptikimo sistemos instaliacijos darbai, netinkamai įrengta žaibosaugos sistema. Taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimais dėl defektų (nekokybiškai pritvirtinto patvėrimo stulpo, kitais statybos techninio reglamento pažeidimais, netinkamu durų aukščiu, įėjimo durų defektais, durų apdailos juostelių defektais, netinkamu kodinių spynų tvirtinimu), kadangi šiuos defektus UAB „Rinva“ ištaisė.

15.       Atsakovės vertinimu, ieškovės nurodomi defektai: nenudažytas tvoros segmentas, nekokybiškai atlikti naujo tvoros įrengimo darbai, netinkamas dangų nuolydis, neužtaisytos trinkelių siūlės, lietaus vandens surinkimo trapo deformacijos, paliktos statybinės atliekos, neužbaigtos metalo konstrukcijos apdaila, tvirtinimo varžtų korozija, deformaciniai plyšiai grindų konstrukcijoje, nekokybiškai įrengtos grindų konstrukcijos deformacinės siūlės, užteršta požeminės automobilių stovėjimo aikštelės danga, cokolinės pastato dalies defektai ir pažaidos, plyšiai tinkuotose fasado dalyse, apdailinio fasado tinko nutrupėjimai, mechaninės fasado apdailinio tinko sluoksnio pažaidos, dėmės ant fasado tinko, fasadinio tinko nelygumai, nekokybiškas palangių apskardinimas, sienų su asmens masės plytelių apdaila defektai ir pažaidos, grindjuosčių defektai ir pažaidos, nekokybiškai atlikti sandarinimo darbai, netinkamas turėklų tvirtinimas, nekokybiškai atlikti statybos darbai, netinkamai sumontuotas vamzdynas, netinkamai įrengtas sausvamzdis, neįrengti turėklai prie laiptų, apsauginio aptvėrimo defektas vandens gesinimo stotyje, nėra esminiai ir už juos atsakovė neatsako. Be to, UAB „Rinva“ ketina šiuos defektus ištaisyti. Todėl ieškovės reikalavimas 43 986,77 Eur turėtų būti atmestas.

16.       Nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl defektų, susijusių su tariamai nesuprojektuotais ir (ar) netinkamai suprojektuotais darbais, kurie pagal E. L. skaičiavimus sudaro 3 907,60 Eur su PVM, jis yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestinas.

17.       Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 47 702,07 Eur be PVM (67 295,92 Eur su PVM) defektų, kurie atsirado pastato eksploatavimo metu, atlyginimo. Ieškovė neįrodė, kad šie defektai buvo iki pastato perdavimo naudotis butų ir kitų patalpų pirkėjams, neįrodė, kad jie buvo iki pastato bendro naudojimo patalpų perdavimo bendrijai. Taip pat pažymi, kad teismo ekspertas E. L. nurodė, jog dalis defektų yra neesminiai, nedaro žalos pastato dalims, netrukdo pastato naudoti pagal paskirtį, yra tik pastato ar patalpų estetikos klausimas. Tokiu būdu ieškovės reikalavimai dėl defektų, kurie nelaikomi defektais, o yra estetikos klausimas, pagal E. L. skaičiavimus - dėl 63 060,72 Eur be PVM (88 915,62 Eur su PVM), yra nepagrįsti ir atmestini.

18.       Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 23 914,80 Eur be PVM (33 718,88 Eur su PVM) pagal S. M. tyrimo akte nurodytą trūkumą – hidroizoliacijos ant lauko automobilių stovėjimo aikštelės sienų, pastato pamatų neįrengimu, kadangi atsakovė kreipėsi į pastato projektuotoją UAB „JP Architektūra“, kuri paaiškino, kad pamato įrengimo darbus atlikusi UAB „Vilniaus rentinys“ naudojo specialų betoną, kuris reaguodamas su vandeniu kristalizuojasi ir tam nepralaidus vandeniui, todėl papildoma hidroizoliacija nėra reikalinga. Todėl šis reikalavimas dėl 23 914,80 Eur be PVM (33 719,88 Eur su PVM) defektų taisymo išlaidų priteisimo yra nepagrįstas.

19.       Trečiasis asmuo UAB „Rinva“ prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad UAB „Rinva“ ir atsakovė 2018 m. vasario 21 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl daugiabučio statybos ir generalinio rangovo paslaugų, pasitelkiant kitus subrangovus, ir kitų darbų. Šalys susitarė ne dėl visų objekto statybos darbų, todėl kai kuriuos darbus atliko ne trečiasis asmuo, o kiti atsakovės pasitelkti asmenys. Statybos rangos darbai buvo užbaigti 2020 m. gegužės 6 d. Nurodė, kad daugiabučio defektai atsirado ne dėl trečiojo asmens netinkamo sutarties vykdymo, o dėl netinkamų projekto sprendinių.

20.       Trečiasis asmuo T. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis vykdė daugiabučio darbų – techninę priežiūrą pagal jo ir atsakovės 2018 m. birželio 22 d. sudarytą techninės priežiūros sutartį, kurios pagrindu T. M. įsipareigojo pagal teisės aktų reikalavimus atlikti statybos techninę priežiūrą daugiabutyje, tačiau nebuvo prisiėmęs pareigos sukurti ar pasiekti kokį nors galutinį rezultatą. Daugiabučio statybos techninė priežiūra baigėsi 2020 m. rugpjūčio 12 d. surašius statybos užbaigimo aktą. Daugiabučio statybos darbų techninio prižiūrėtojas nėra atsakingas už visus ir bet kokius statinio trūkumus. Nurodė, kad bendrija nėra tinkama ieškovė šioje byloje, nes tinkamais ieškovais byloje galėtų būti tik patys butų savininkai.

21.       Pažymėjo, kad butų savininkai ginčo turtą įsigijo pagal skirtingas, individualias sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis, kurios buvo sudarytos skirtingais laikotarpiais. Nenustačius konkretaus daiktų perdavimo momento kiekvieno iš savininko atžvilgiu, nėra galimybių nustatyti ir įvertinti, ar šioje byloje nagrinėjami tariami daikto trūkumai atsiranda iki daikto perdavimo pirkėjams, ar dėl akivaizdžių matomų trūkumų pirkėjai reiškė pastabas ar su jais sutiko.

22.       Trečiasis asmuo UAB „JP Architektūra“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „JP Architektūra“ ir UAB „NT investicijų sprendimai“ 2016 m. kovo 20 d. sudarė daugiabučio techninio projekto parengimo sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo atliko daugiabučio techninį projektą. Trečiojo asmens UAB „JP Architektūra“ vertinimu, bendrija neturi reikalavimo teisės pagal tokius materialiuosius reikalavimus, kokie yra reiškiami byloje. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, bendrija turi įgalinimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo, bendrojo naudojimo žemės sklypo ir jame esančių bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo pagal paskirtį užtikrinimui. Tačiau ieškinyje nurodyti trūkumai netrukdo bendrijai užtikrinti bendro naudojimo žemės sklypo ir jame esančių bendro naudojimo objektų valdymo ar naudojimo pagal paskirtį.

23.       Nurodė, kad teismo eksperto E. L. pateiktame ekspertizės akte yra daromos prielaidos apie tariamai nekokybiškai atliktus projektavimo darbus arba netinkamus projektinius sprendinius, arba aptariamų defektų atsiradimas yra siejamas su nekokybiškai atliktais projektavimo ir statybos darbais. E. L., atlikdamas ekspertizę, neanalizavo projektavimo užduoties esamu atveju ir todėl nepagrįstai tam tikros projektinės medžiagos trūkumą susiejo su projektuotojo neveikimu. Pažymi, kad visi projektavimo darbai pagal projektavimo užduotį buvo atlikti, išsamiai ir tinkamai, neatlikti buvo darbai ir neparengti tokie projektiniai sprendiniai, kurių projektuotojas neprivalėjo atlikti, kadangi neturėjo tokios projektinės užduoties. Projektuotojo parengtas daugiabučio techninis projektas buvo perduotas privalomai bendrojo projekto ekspertizei, kuri pateikė išvadą, kad statybos projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

 

24.       Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

24.1.                      priteisė ieškovei iš atsakovės 53 515,15 Eur trūkumų šalinimo išlaidas.

24.2.                      Priteisė ieškovei iš atsakovės 1 565,62 Eur trūkumų šalinimo išlaidas, kurios buvo patirtos ieškovei šalinant trūkumus.

24.3.                      Įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti šiuos daugiabučio trūkumus:

24.3.1.                      suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus bei faktinę situaciją atitinkančią lietaus vandens nuotekų sistemą (defektas 1.1);

24.3.2.                      Suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančias grindis bendro naudojimo balkonuose (defektas 4.3.4b);

24.3.3.                      Įrengti elektroninių ryšių sistemą pastate pagal projektinius sprendinius (defektas 5.5);

24.3.4.                      Įrengti dūmų šalinimo ir vėdinimo sistemų valdymo mygtukus pastato laiptinėse esančiose gaisrinių čiaupų DŠVS spintelėse (defektas 5.7);

24.3.5.                      Pašalinti pastato evakuacinės laiptinės trūkumus (netinkamas laiptinių plotis ir laiptų nuolydis) (defektas 6.1);

24.3.6.                      Pašalinti priešgaisrinių vartų požeminėje aikštelėje trūkumus (defektas 6.3);

24.3.7.                      Pašalinti priešgaisrinių durų iš evakuacinės laiptinės ant pastato pajungimo trūkumus (defektas 6.4);

24.3.8.                      Pašalinti patekimo į pastato vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpą trūkumus (defektas 7.5).

24.4.                      Taikė sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonę – atsakovei per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepašalinus šių trūkumų: suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus bei faktinę situaciją atitinkančią lietaus vandens nuotekų sistemą (defektas 1.1); suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančias grindis bendro naudojimo balkonuose (defektas 4.3.4b); įrengti elektroninių ryšių sistemą pastate pagal projektinius sprendinius (defektas 5.5); įrengti dūmų šalinimo ir vėdinimo sistemų valdymo mygtukus pastato laiptinėse esančiose gaisrinių čiaupų DŠVS spintelėse (defektas 5.7); pašalinti pastato evakuacinės laiptinės trūkumus (netinkamas laiptinių plotis ir laiptų nuolydis) (defektas 6.1); pašalinti priešgaisrinių vartų požeminėje aikštelėje trūkumus (defektas 6.3); pašalinti priešgaisrinių durų iš evakuacinės laiptinės ant pastato pajungimo trūkumus (defektas 6.4); pašalinti patekimo į pastato vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpą trūkumus (defektas 7.5) ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 300 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.

24.5.                      Kitą ieškinio dalį atmetė.

24.6.                      Ieškovės atsisakymą ieškinio reikalavimų: 1.3.5 (kiti tvoros defektai ir pažaidos); 1.4 (netinkamas dangų nuolydis); 1.5.1 (betonu užterštos trinkelės); 1.5.5 (įvažiavimas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę); 1.6 (lietaus vandens surinkimo trapo deformacijos); 1.8 (paliktos statybinės atliekos); 2.2.5 (kiti statybos techninio reglamento pažeidimai); 2.2.6 (saulės baterijų metalo konstrukcijų montavimo defektai); 2.2.7 (ant stogo paliktos šiukšlės); 2.3.1 (neužbaigta metalo konstrukcijų apdaila); 2.4.1 (deformaciniai plyšiai grindų konstrukcijoje); 2.4.3 (užteršta grindų danga); 3.4.2 (balkonų aptvėrimo defektai ir pažaidos); 3.5.3 (nekokybiškas palangių apskardinimas); 3.6 (nekokybiškas sandarinimas); 3.7 (neužbaigti fasadų apdailos darbai); 4.2.4 (sienų su akmens masės ir plytelių apdaila defektai ir pažaidos); 4.3.2 (grindjuosčių defektai ir pažaidos); 4.3.5 (nekokybiškai atlikti sandarinimo darbai); 4.4.2a (netinkamas turėklų tvirtinimas); 4.4.2 b (nekokybiškai atlikti turėklų įrengimo darbai); 4.5.1 (nesureguliuotos durys); 4.5.2 (deformuotos duris sandarinančios gumos); 4.5.6 (netinkamas durų aukštis); 4.5.7 (įėjimo durų defektai); 4.5.8 (durų apdailos juostelės defektai); 5.3 (kabeliai netinkamai prijungti prie gaisro aptikimo jutiklių); 5.4 (neužbaigti instaliacijos darbai); 5.9 (netinkamas kodinių spynų tvirtinimas); 5.10 (netinkamai įrengta žaibosaugos sistema); 5.11 (netinkamai sumontuotas vamzdynas); 6.2 (netinkamai įrengtas sausvamzdis); 6.5 (netinkamai atlikti gaisro aptikimo sistemos instaliacijos darbai); 7.7 (apsauginio aptvėrimo defektas vandens gesinimo stotyje), priėmė ir civilinę bylą dėl šių reikalavimų nutraukė.

24.7.                      Priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui T. M. 898,43 Eur bylinėjimosi išlaidas.

24.8.                      Priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „JP Architektūra“ 2 880 Eur bylinėjimosi išlaidas.

24.9.                      Grąžino ieškovei 2 687 Eur žyminį mokestį.

24.10.                      Grąžino ieškovei 5 461 Eur permoką už ekspertizės atlikimą ir eksperto apklausą.

24.11.                      Priteisė iš ieškovės atsakovei 1 116,28 Eur bylinėjimosi išlaidas.

25.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, kaip nekilnojamojo turto vystytoja, atsako kaip ir rangovas už statinio kokybę statinio garantinio terminu, todėl atsakovei gali būti reiškiamas ieškinys dėl statinio trūkumų šalinimo. Ieškovė pareiškė ieškinį, siekdama apginti daugiabučio bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teises šiuos objektus naudoti ir prižiūrėti, užtikrinant, kad šie bendro naudojimo objektai būtų be defektų, t. y. įgyvendindama jai įstatymo, įstatų ir, be kita ko, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo suteiktą kompetenciją. Teismas padarė išvadą, kad daugiabučio pripažinimas tinkamu naudoti neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės, paaiškėjus defektams, juos šalinti arba atlyginti šių defektų šalinimo išlaidas.

26.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodyti daugiabučio defektai yra nurodyti ir konstatuoti tiek teismo eksperto E. L. ekspertizės akte, tiek ekspertės R. U. ekspertizės akte. Teismas pažymėjo, kad ekspertė R. U. ekspertizę atliko, siekiant nustatyti, ar tinkamai nustatyti defektai buvo pašalinti, kadangi tarp šalių bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas ne tik dėl nustatytų defektų kvalifikavimo ir vertinimo, bet ir defektų šalinimo tinkamumo. Teismas konstatavo, kad ekspertizės buvo skiriamos, pavedant teismo ekspertams atsakyti į skirtingus klausimus, t. y. ekspertui E. L. buvo pavesta nustatyti pastato defektus ir pažaidas, ekspertei R. U. iš esmės buvo pavesta atsakyti į klausimus, ar nustatyti defektai ir pažaidos yra pašalinti tinkamai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pastate nustatytų defektų ir pažaidų, vadovavosi teismo eksperto E. L. pateikta ekspertizės išvada.

27.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės akto išvadas, konstatavo šiuos daugiabučio defektus (trūkumus):

27.1.                      automobilių stovėjimo aikštelės siena nebuvo atitraukta nuo jau esamos atraminės sienutės;

27.2.                      lietaus vandens nuotekų sistemos defektai (1.1);

27.3.                      neįrengta vaikų žaidimų aikštelė (1.2);

27.4.                      netinkama aptvėrimo pagrindo betono aplinkos poveikio klasė (1.3.3);

27.5.                      nekokybiškai atlikti naujos tvoros įrengimo darbai (1.3.4);

27.6.                      netinkamas asfaltuotos dangos (1.5.4);

27.7.                      neužtaisytos trinkelių siūlės (1.5.7);

27.8.                      automobilių stovėjimo vietų ženklinimo pažaidos (1.7);

27.9.                      netinkamos dangos užleidimas ant vertikalių plokštumų (2.2.1);

27.10.                      netinkamas dangos įrengimas (2.2.2);

27.11.                      tvirtinimo varžtų korozija (2.3.2);

27.12.                      cokolinės pastato dalies defektai ir pažaidos (3.1);

27.13.                      plyšiai tinkuotose fasado dalyse (3.2.1);

27.14.                      apdailinio fasadinio tinko nutrupėjimai (3.2.2);

27.15.                      mechaninės fasado apdailinio tinko sluoksnio pažaidos (3.2.3);

27.16.                      dėmės ant fasadinio tinko (3.2.4);

27.17.                      fasadinio tinko nelygumai (3.2.5);

27.18.                      balkonų apdailos defektai ir pažaidos (3.4.1);

27.19.                      nekokybiškas įvažiavimas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogelio apskardinimas (3.5.1);

27.20.                      kabančių lubų nelygumai (4.1.1);

27.21.                      deformaciniai plyšiai (4.2.1a);

27.22.                      betoninių sienų defektai ir pažaidos (4.2.3);

27.23.                      neįrengtos grindjuostės (4.3.3);

27.24.                      neįrengtos akmens masės plytelių dangos (4.3.4a);

27.25.                      neįrengtos medinių lentų dangos (4.3.4b);

27.26.                      neįrengti įspėjamieji paviršiai žmonėms su negalia (ŽN) (4.3.4c);

27.27.                      laiptų konstrukcijos defektai ir pažaidos (4.4.1);

27.28.                      durų furnitūros korozija (4.5.3);

27.29.                      neįrengti durų atidarymo stabdžiai (4.5.5);

27.30.                      neužbaigta sienų apdaila (4.6.1);

27.31.                      neįrengti sanitariniai prietaisai (4.6.2);

27.32.                      neįrengtos pakabinamos lubos (4.6.3);

27.33.                      kabeliai nėra apsaugoti nuo mechaninio ir atmosferinio poveikio (5.1);

27.34.                      netinkama kabelių degumo klasė (5.2);

27.35.                      netinkamas kabeliavimas (5.5);

27.36.                      gaisrinių čiaupų defektai (5.7);

27.37.                      netinkamas evakuacinės laiptinės plotis ir laiptų nuolydis (6.1);

27.38.                      nefunkcionalūs priešgaisriniai vartai požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje (6.3);

27.39.                      netinkamas priešgaisrinių durų pajungimas (6.4);

27.40.                      netinkamos inžinierinių komunikacijų apdailos durys (6.7);

27.41.                      prie laiptų nėra įrengti turėklai (7.1);

27.42.                      pavojingi peraukštėjimai (7.2);

27.43.                      žemas konstrukcijų aukštis (7.3);

27.44.                      nepažymėti ir neapsaugoti langai (7.4);

27.45.                      nesaugus patekimas į vandens apskaitos mazgą ir gesinimo stoties patalpą (7.5);

27.46.                      nenumatyti parkavimo borteliai automobilių stovėjimo aikštelėje lauke (7.6).

28.       Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę dalį nustatytų defektų pašalinti ne vėliau kaip per šešis mėnesius, t. y. suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus bei faktinę situaciją atitinkančią lietaus nuvedimo sistemą (defektas 1.1); suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančias grindis bendrojo naudojimo balkonuose (defektas 4.3.4b); įrengti elektroninių ryšių sistemą pastate pagal projektinius sprendinius (defektas 5.5); pašalinti pastato evakuacinės laiptinės trūkumus (netinkamas laiptinių plotis ir laiptų nuolydis) (defektas 6.1); pašalinti priešgaisrinių vartų požeminėje aikštelėje trūkumus (defektas 6.3); pašalinti priešgaisrinių durų iš evakuacinės laiptinės ant pastato pajungimo trūkumus (defektas 6.4); pašalinti patekimo į pastato vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpą trūkumus (defektas 7.5). Pašalinti šiuos statybos defektus galima tik parengiant projektinius sprendinius, ar taikant kitus defektų šalinimo būdus, kurie atitiktų faktinę situaciją, t. y. būtų ištaisyti nekokybiškai atlikti statybos darbai.

29.       Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą grąžinti sumokėta 2 687 Eur žyminį mokestį. Teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis Bendrijos įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, bendrija, kreipdamasi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

30.       Ieškovė 2023 m. gruodžio 14 d. pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės papildomai 66 311,30 Eur daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidas, priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31.       Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu išsprendė ne visus ieškovės pareikštus reikalavimus, o būtent:

31.1.                      reikalavimo dėl 1.5.6 trūkumo (nekokybiškai įrengta betoninių trinkelių danga) šalinimo išlaidų priteisimo (275,47 Eur).

31.2.                      Reikalavimo dėl 4.2.2 trūkumo (baldinių plokščių apdailos defektai ir pažaidos) šalinimo išlaidų priteisimo (70,15 Eur).

31.3.                      Reikalavimo dėl 6.7 trūkumo (netinkamos inžinierinių komunikacijų durys) (27 982,32 Eur).

31.4.                      Reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pažymi, kad ieškovė prašė teismo priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

31.5.                      Reikalavimo dėl pridėtinės vertės mokesčio priteisimo. Ieškovė, reikšdama reikalavimą byloje, prašė priteisti ne tik eksperto E. L. apskaičiuotas trūkumų šalinimo kainas be PVM, tačiau ir pridėtinės vertės mokestį, kurį ekspertizės akte skaičiavo ir nurodė ekspertas E. L., taip pat kurį, pirkdamas medžiagas ir darbus, reikalingus nustatytiems trūkumams pašalinti, neišvengiamai patirs ieškovė.

31.6.                      Reikalavimo dėl projektavimo ir inžinierinių paslaugų bei rezervo kaštų priteisimo (18 315,95 Eur su PVM) bei 10 proc. užsakovo rezervas (20 147,54 Eur su PVM).

31.7.                      Reikalavimo dėl nekokybiškai įrengtų betoninių trinkelių dangos (1.5.6) (275,47 Eur be PVM).

31.8.                      Reikalavimo dėl 2.2.4 trūkumo (skardinių gaminių ir metalo elementų pažaidos).

32.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 275,47 Eur už nekokybiškai įrengtą betoninių trinkelių dangą (defektas 1.5.6). Kitą dalį ieškovės prašymo dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo atmetė.

33.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė pagrindė reikalavimą priteisti defekto 1.5.6 (nekokybiškai įrengta betoninių trinkelių danga) šalinimo išlaidas (275,47 Eur).

34.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 4.2.2 (baldinių plokščių apdailos defektai ir pažaidos) ir 6.7 (netinkamos inžinierinių komunikacijų durys) defektų šalinimo išlaidas. Teismo vertinimu, nors 2023 m. gruodžio 7 d. sprendime yra aprašomas 6.7 defektas ir nurodomas kaip egzistuojantis, tačiau 6.7 defektas yra neatsiejamas nuo 4.2.2 defekto. Ekspertas E. L. 6.7 trūkumo pašalinimo kaštus nurodė ekspertinės išvados dalyje ties 4.2.2 punktu. Dėl 4.2.1 punkto E. L. išvadoje nurodoma, jog buvo nustatyti netolygūs tarpai, nesureguliuotos durelės ir pagal projektą buvo numatytos metalinės durelės. Ekspertė R. U. nurodė, jog defektai Nr. 4.2.2 ir 6.7 yra susiję bei konstatavo, kad gali būti įrengiamos baldinės (ne metalinės) durelės ir tai atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus.

35.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismo ekspertas E. L. išvadoje nurodė, jog defektas 2.2.4 (skardinių gaminių ir metalo elementų pažaidos) galėjo atsirasti tiek statybos metu, tiek eksploatuojant daugiabutį, todėl nėra pagrindo priimti papildomo sprendimo dėl šio defekto šalinimo išlaidų priteisimo.

36.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kiti ieškovės nurodyti reikalavimai (pridėtinės vertės mokesčio, projektavimo ir inžinierinių paslaugų kaštų, užsakovo rezervų kašto priteisimo, procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo), nėra reikalavimai, kurie galėtų būti išsprendžiami priimant papildomą teismo sprendimą. Nurodė, kad nesutikdama su teismo argumentais ir motyvais nurodytais teismo sprendime, ieškovė turi teisę teikti apeliacinį skundą. Pažymėjo, kad ieškovė patikslintame ieškinyje prašymo priteisti procesines palūkanas nereiškė.

 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

37.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, jo rezoliucinę, keistiną dalį išdėstant taip:

37.1.                      priteisti ieškovei iš atsakovės 202 448,73 Eur, trūkumų šalinimui išlaidas.

37.2.                      Įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti šiuos daugiabučio trūkumus:

37.2.1.                      suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus bei faktinę situaciją atitinkančią lietaus vandens nuotekų sistemą (defektas 1.1);

37.2.2.                      Pašalinti Pastato fasado klinkerio plytelių ir jų įrengimo trūkumus – plytelių deformacijas (3.3.1), netolygias siūles (3.3.2), deformacinius plyšius (3.3.3), mechaninius pažeidimus (3.3.4), užterštas plyteles (3.3.5);

37.2.3.                      Suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančias grindis bendro naudojimo balkonuose (defektas 4.3.4b);

37.2.4.                      Įrengti elektroninių ryšių sistemą pastate pagal projektinius sprendinius (defektas 5.5);

37.2.5.                      Įrengti dūmų šalinimo ir vėdinimo sistemų valdymo mygtukus pastato laiptinėse esančiose gaisrinių čiaupų DŠVS spintelėse (defektas 5.7);

37.2.6.                      Pašalinti pastato evakuacinės laiptinės trūkumus (netinkamas laiptinių plotis ir laiptų nuolydis) (defektas 6.1);

37.2.7.                      Pašalinti priešgaisrinių vartų požeminėje aikštelėje trūkumus (defektas 6.3);

37.2.8.                      Pašalinti priešgaisrinių durų iš evakuacinės laiptinės ant pastato pajungimo trūkumus (defektas 6.4);

37.2.9.                      Pašalinti patekimo į pastato vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpą trūkumus (defektas 7.5).

37.3.                      Priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

37.4.                      Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

38.       Nurodo šiuos pagrindinius apeliacinio skundo argumentus:

38.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus: 1) dėl nenudažytos tvoros (1.3.1 defektas) trūkumų šalinimo išlaidų (179,11 Eur), 2) dėl nekokybiškai pritvirtinto patvėrimo stulpo (1.3.2 defektas) trūkumų šalinimo išlaidų (61,45 Eur), 3) dėl mechaniškai pažeistų trinkelių trūkumų šalinimo (1.5.2) išlaidų (43,47 Eur), 4) dėl įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogo defektų (2.2.8) šalinimo išlaidų (523,51 Eur), 5) dėl nekokybiškai įrengtos grindų konstrukcijos deformacinės siūlės (2.4.2) trūkumų šalinimo išlaidų (2 485,03 Eur), 6) dėl fasado plytelių trūkumų (3.3.1-3.3.5) šalinimo, 7) dėl baldinių plokščių apdailos defektų ir pažaidų (4.2.2) ir su šiuo trūkumu susijusio reikalavimo dėl netinkamos inžinerinių komunikacijų apdailos durų (6.7) trūkumų šalinimo išlaidų (27 982,32 Eur), 8) dėl išteptų durų rėmo (4.5.4) šalinimo išlaidų (0,78 Eur), 9) dėl nekokybiškai atliktų naujos tvoros įrengimo darbų (1.3.4) trūkumų šalinimo išlaidų (779,13 Eur), 10) dėl cokolinės pastato dalies defektų ir pažaidos (3.1) trūkumų šalinimo (581,68 Eur), 11) dėl tinkuotos fasado dalies trūkumų (3.2.1-3.2.5) šalinimo išlaidų (28 348,18 Eur), 12) dėl balkonų apdailos defektų ir pažaidų (3.4.1) šalinimo išlaidų (9 891,47 Eur), 13) dėl kabančių lubų nelygumų (4.1.1) trūkumų pašalinimo išlaidų (13 288,74 Eur), 14) dėl prie laiptų neįrengtų turėklų (7.1) trūkumų šalinimo išlaidų (216,28 Eur), 15) dėl žemo konstrukcijų aukščio (7.3) trūkumo šalinimo išlaidų (53,29 Eur), priteisimo, nes pagal ieškovės pateiktus įrodymus ir ekspertų E. L. bei R. U. pateiktas išvadas atsakovė šių defektų tinkamai nepašalino.

38.2.                      Pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovės reikalavimų: 1) dėl nekokybiškai įrengtos betoninių trinkelių dangos (1.5.6) šalinimo išlaidų priteisimo (275,47 Eur), 2) dėl skardinių gaminių ir metalo elementų pažaidos (2.2.4) trūkumų šalinimo išlaidų (70,15 Eur), t. y. teismas dėl šių nustatytų defektų nepasisakė.

38.3.                      Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas, tačiau pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo neišsprendė ir dėl jo nepasisakė.

38.4.                      Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės ne tik eksperto E. L. apskaičiuotas trūkumų šalinimo kainas be PVM, tačiau ir pridėtinės vertės mokestį (31 788 Eur), kurį ekspertizės akte skaičiavo ir nurodė teismo ekspertas E. L.. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo neišsprendė, nors ieškovė, pati šalindama daugiabučio defektus ir įsigydama prekes ir paslaugas, turės mokėti pridėtinės vertės mokestį, t. y. patirs papildomas išlaidas, dėl kurių teismas nepasisakė.

38.5.                      Pirmosios instancijos teismas neišsprendė reikalavimo dėl 10 procentų projektavimo ir inžinerinių paslaugų (18 15,95 Eur su PVM) bei rezervo kaštų (20 147,54 Eur su PVM) priteisimo, nes, vadovaujantis E. L. ekspertizės akto išvadomis, šios išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovės.

39.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti ekspertę R. U., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

39.1.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ir pasisakydamas dėl ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytų trūkumų, išskyrus neįrengtos hidroizoliacijos ant automobilių stovėjimo aikštelės sienų ir pastato pamatų trūkumo, vadovavosi E. L. 2021 m. sausio 17 d. ekspertizės aktu, o rangovui vykdant garantinius įsipareigojimus, dėl to paties dalyko 2023 m. kovo 20 d. buvo atlikta papildoma R. U. teismo ekspertizė ir pateiktas aktas. Teismas, priimdamas E. L. ekspertizės akto išvadas, nemotyvavo, kodėl neatsižvelgė į papildomos R. U. ekspertizės akte pateiktas išvadas dėl konkrečių pirmojoje ekspertizėje nurodytų defektų nebuvimo, ir todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovės 53 515,15 Eur defektų šalinimo išlaidas, o būtent:

39.1.1.                      priteisdamas neįrengtos vaikų žaidimų aikštelės (1.2) išlaidas (8 218,67 Eur), teismas konstatavo, kad atsakovė buvo įrengusi vaikų žaidimo aikštelę ir pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūros metu ši aikštelė atitinkamų institucijų buvo pripažinta, kaip atitinkanti nustatytus reikalavimus.

39.1.2.                      Teismas, nepagrįstai priteisė netinkamo asfalto dangos įrengimo (1.5.4) defektų šalinimo išlaidas, net nevertindamas, kad šis defektas yra žemės sklype, kuris nepriklauso daugiabučiui, todėl ieškovė negali reikalauti sutvarkyti turto, kuris priklauso valstybei (savivaldybei).

39.1.3.                      Teismas nevertino atsakovės argumentų, kad dėl neužtaisytų trinkelių siūlių (1.5.7) trūkumų atsakovė nėra atsakinga, nes šiuos trūkumus iš esmės lėmė netinkamas jų eksploatavimas skirtingų metų sezonų metu.

39.1.4.                      Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl R. U. ekspertizės akto išvadų, kurios patvirtina, kad automobilių stovėjimo vietų ženklinimo pažaidos (1.7) defektas neegzistuoja, todėl nepagrįstai priteisė ieškovei šio defekto šalinimo išlaidas.

39.1.5.                      Teismas, neatsižvelgęs į R. U. ekspertizės akto išvadas, nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės netinkamo dangos užleidimo ant vertikalių plokštumų (2.2.1) ir netinkamo dangos įrengimo (2.2.2) defektų šalinimo išlaidas.

39.1.6.                      Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei cokolinės pastato dalies defektų ir pažaidos (3.1) šalinimo išlaidas, nes šie trūkumai atsirado daugiabučio eksploatacijos metu.

39.1.7.                      Teismas pripažino, jog eksperto E. L. nustatyti pastato tinkuotos fasado dalies plyšiai ir nutrupėjimai (3.2.1-3.2.5) yra ištaisyti, išskyrus naujai atsiradusį tinko atsilupimą angokraštyje. Vadinasi, defektai, kuriuos nustatė ekspertas E. L., buvo ištaisyti, o dėl naujai atsiradusių defektų bylos nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimai nebuvo pareikšti, kokiu pagrindu priteista suma už defektus, dėl kurių ieškinys nepareikštas, nėra aišku.

39.1.8.                      Teismas neatsižvelgė, kad balkonų apdailos defektai ir pažaidos (3.4.1) atsirado jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

39.1.9.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės nekokybiško įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogelio apskardinimo (3.5.1) trūkumų šalinimo išlaidas. Ekspertė R. U. ekspertizės akte nurodė, kad įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogelio apskardinimas yra susijęs su daugiabučio estetiniu vaizdu, o ne su pastato trūkumais.

39.1.10.                      Teismas neatsižvelgė, kad kabančių lubų nelygumai (4.1.1) atsirado daugiabučio eksploatavimo metu, be to jis nėra esminis, yra estetinis, netrukdo eksploatuoti daugiabutį, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei šio defekto ištaisymo išlaidas.

39.1.11.                      Teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės deformacinių plyšių (4.2.1a) trūkumų šalinimo išlaidas, neatsižvelgė, kad ekspertai pripažino, jog nei techniniame projekte, nei techninėse specifikacijose, nei teisės norminiuose aktuose nėra nurodyta, kaip turi atrodyti deformacinės siūlės dekoratyviniu tinku tinkuotoje sienoje, tai reiškia, jog nėra nustatyta jokių imperatyvių teisės norminių aktų reikalavimų pažeidimo, neatitikimo projektui.

39.1.12.                      Abu ekspertai konstatavo, kad daugiabučio projekte evakuacinės laiptinės apdailos darbai nėra numatyti (turėjo būti tik betonas), tačiau sprendimo 224 punkte teismas konstatavo: „Atsižvelgiant į tai, kad darbo projekte evakuacinės laiptinės apdaila nebuvo numatyta ir šiuo atveju galima sutikti su atsakovės pozicija, kad ši evakuacinės laiptinės apdaila buvo atlikta papildomai, todėl šiuo atveju šis defektas nelaikytinas esminiu statybos darbų trūkumu, o daugiau estetinio pobūdžio trūkumu, kuris netrukdo eksploatuoti pastato, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas - atmestinas“, tačiau sprendimo 278 punkte nurodoma: „Atsižvelgiant į tai, kurie defektai pripažinti statybos darbų defektais, nuostolių dydis nustatomas tik šiems statybos defektams pašalinti: <...> betoninių sienų defektai ir pažaidos (4.2.3) 2 130,91 Eur“. Darytina išvada, kad sprendimo išvados yra prieštaringos, nes konstatavus defekto (4.2.3) nebuvimą, teismas be pagrindo priteisė iš atsakovės šio defekto šalinimo išlaidas.

39.1.13.                      Teismo sprendimas priteisti iš atsakovės neįrengtų grindjuosčių (4.3.3) defektų šalinimo išlaidas yra nepagrįstas, nes grindjuostės yra bendro naudojimo patalpose, evakuacinės laiptinės grindjuostės nenumatytos ir neturėjo būti įrengiamos.

39.1.14.                      Teismas konstatavo neįrengtos akmens masės plytelių dangos (4.3.4 a) defektą, neįsigilinęs į eksperto E. L. ekspertizės akto išvadas, kuriose nurodyta, kad „Teismo ekspertizėje pateiktuose brėžiniuose sunkiai įskaitomas evakuacinės laiptinės grindų apdailos žymėjimas, todėl šioje vietoje galimi netikslumai“, „be to, kaip nurodyta anksčiau paties eksperto, ši teismo ekspertizė negali konstatuoti, kad daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas pagal šiai teismo ekspertizei pateikto techninio projekto ir darbo projekto statinio architektūra dalies sprendinius ar nebuvo atlikti šių sprendinių pakeitimai“, t. y. ekspertas E. L. konstatavo, jog negali remtis dokumentais, konstatuodamas šį defektą, todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės šio defekto šalinimo išlaidas.

39.1.15.                      Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės neįrengtų įspėjamųjų paviršių žmonėms su negalia (ŽN) (4.3.4 c) defekto šalinimo išlaidas (8 439,02 Eur). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad buvo galimi įvairūs šio reikalavimo įgyvendinimo būdai, kartu ir įrodymas, jog reali šio defekto pašalinimo kaina yra 1 004,60 Eur.

39.1.16.                      Teismas neatsižvelgė, kad laiptų konstrukcijos defektai ir pažaidos (4.4.1) yra estetiniai, todėl nepagrįstai priteisė šių defektų šalinimo išlaidas iš atsakovės.

39.1.17.                      Nors teismas, spręsdamas dėl durų furnitūros korozijos (4.5.3) ir neįrengtų durų atidarymo stabdžių (4.5.5) defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, vadovavosi E. L. ekspertizės išvada, tačiau R. U. ekspertizės akte nurodyta, kad šis defektas neegzistuoja.

39.1.18.                      Teismas, spręsdamas dėl neužbaigtų sienų apdailos (4.6.1) trūkumų šalinimo išlaidų, nenurodė motyvų, kodėl atmetė ekspertės R. U. išvadą, kad „Patalpų̨ T3, T4, T5 sienų̨ dažymas iš̌ patalpų̨ vidaus nenumatytas projekte“, tai yra šie darbai neturėjo būti vykdomi, defekto nėra.

39.1.19.                      Teismas, spręsdamas dėl neįrengtų sanitarinių prietaisų (4.6.2) trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, nenurodė motyvų, kodėl atmetama R. U. ekspertizės išvada, kad šių prietaisų įrengti atsakovė neprivalėjo.

39.1.20.                      Teismas, spręsdamas dėl neįrengtų pakabinamų lubų (4.6.3), nepagrįstai vadovavosi teismo eksperto E. L. išvada. Ekspertė R. U. pažymėjo, kad „Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas 2019-11-11 statybos darbų žurnalo Nr. 12 pastabų registro formoje F-58 įrašu leido rangovui neįrengti pakabinamų lubų̨ ir palikti atvirą betoną̨, todėl defektas neegzistuoja“. Teismas nenurodė motyvų, kodėl R. U. išvada, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai atmetami.

39.1.21.                      Teismas, spręsdamas, ar kabeliai nėra apsaugoti nuo mechaninio ir atmosferinio poveikio (5.1), ar sumontuotos netinkamos inžinerinių komunikacijų apdailos durys (6.7), nepagrįstai nesivadovavo R. U. ekspertizės akto išvada, kurioje nurodyta, kad šie defektai nebuvo nustatyti.

39.1.22.                      Atsakovė neginčija defekto, kad prie laiptų nėra įrengti turėklai (7.1), tačiau pažymi, kad šio defekto šalinimo išlaidas turi atlyginti trečiasis asmuo UAB „Rinva“, kuris atliko laiptų turėklų montavimo darbus.

39.1.23.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės pavojingų peraukštėjimų (7.2) defektų šalinimo išlaidas, nes nenurodė, kodėl atmetamos R. U. ekspertizės akto išvados, kad negali būti taikomas statybos techninis reglamentas, kuriuo vadovavosi ekspertas E. L.: STR 2.02.01: 2004 „Gyvenamieji pastatai“ pėsčiųjų komunikacijos susietos su pėsčiųjų judėjimu – kritimu, (142.1 punktas), atsitrenkimu (142.2 punktas). Papildomi saugos reikalavimai keliami 143 punkte, kur nurodyta „apriboti pėsčiųjų nuovargį lipant laiptais, einant takais, pandusais, vaikštant sklype; sudaryti galimybę įnešti ir išnešti iš̌ pastato ligonius ar sužeistus žmones neštuvuose, karstus; sudaryti galimybę įnešti ir išnešti iš̌ pastato stambius baldus, kitus buities daiktus ir įrangą. Šiuo atveju gali būti alternatyvos naudoti pėsčiųjų komunikacijas. Stogas nėra pėsčiųjų komunikacija. Stogams įrengti taikomas reglamentas STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorės įėjimo durys“.

39.1.24.                      Teismas nepagrįstai priteisė žemo konstrukcijų aukščio (7.3) defektų šalinimo išlaidas iš atsakovės, nes E. L. ekspertizės akte nurodytas defektas yra pašalintas, tačiau pagal R. U. ekspertizės akto išvadą – priklijuota juosta yra atsiklijavusi, t. y. nurodytas defektas atsirado eksploatacijos metu.

39.1.25.                      Teismas, spręsdamas dėl nepažymėtų ir neapsaugotų langų (7.4) trūkumų, neatsižvelgė, kad teismo ekspertė R. U. ekspertizės akte konstatavo, jog langai parinkti tinkami, atitinka tiek STR, tiek projekto reikalavimus.

39.1.26.                      Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei nenumatytų parkavimo bortelių automobilių stovėjimo aikštelės lauke (7.6) trūkumų išlaidas, nes nevertino fakto, kad automobilių stovėjimo vietos nepriklauso bendrojo naudojimo objektams.

39.1.27.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės defektų šalinimo išlaidas, kurios nors ir atsirado garantiniu laikotarpiu, tačiau jas sutiko taisyti UAB „Rinva“. Šios išlaidos dėl netinkamo aptvėrimo pagrindo betono aplinkos poveikio klasės (1.3.3) trūkumų šalinimo išlaidų, dėl nekokybiškai atliktų naujos tvoros įrengimo darbų (1.3.4), dėl tvirtinimo varžtų korozijos (2.3.2) negali būti priteistos, kadangi nėra būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, nes už juos yra atsakingas trečiasis asmuo UAB „Rinva“ (rangovas).

39.2.                      Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl lentynos įsigijimo išlaidų, tačiau tenkino reikalavimą dėl durų atramos, fiksatorių ir stabdiklių pakeitimo. Dėl šių išlaidų (1 565,62 Eur) teismas nurodė, kad šie trūkumai atsirado kai kuriuose aukštuose, tačiau nenurodė, kokiais konkrečiai įrodymais remiasi, kokius įrodymus atmeta. Byloje nesant tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ieškovės išlaidas šiems trūkumams pašalinti, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė šių išlaidų pagrįstumo.

39.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę suprojektuoti ir pašalinti defektus (lietaus vandens nuotekų (1.1), neįrengtos medinių lentų dangos (4.3.4b), netinkamas kabeliavimas (5.5), netinkamas evakuacinės laiptinės plotis ir laiptų nuolydis (6.1), nefunkcionalūs priešgaisriniai vartai požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje (6.3), netinkamas priešgaisrinių durų pajungimas(6.4), nesaugus patekimas į vandens apskaitos mazgą ir gesinimo stoties patalpą (7.5), neįrengta hidroizoliacija ant automobilių stovėjimo aikštelės sienų ir pastato pamatų, t. y. nenurodė, ką konkrečiai ir kaip turi atlikti atsakovė, todėl vien šiuo pagrindu sprendimas yra nepagrįstas (neaiškus ir realiai neįgyvendinamas).

39.4.                      Sprendimas nepagrįstas ne tik dėl nepagrįstai priteistų defektų šalinimo išlaidų, įpareigojimo atsakovei pašalinti defektus, bet ir dėl netinkamo teisinių santykių kvalifikavimo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo UAB „Rinva“ vykdė savo įstatyminę pareigą užtikrinti garantinių įsipareigojimų vykdymą ir šalino garantiniu laikotarpiu atsiradusius pastato defektus, tačiau dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rangovas nespėjo pašalinti visų defektų. Ieškovė žinojo, jog būtent UAB „Rinva“ organizuoja ir šalina atsiradusius pastato defektus. Defektų šalinimo metu ieškovė pretenzijų UAB „Rinva“ neturėjo, bendradarbiavo per paskirtą techninį prižiūrėtoją E. M., kuris priimdavo darbus. Šios aplinkybės patvirtina, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Rinva“ faktiškai susiklostė santykiai dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo.

39.5.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino daugiabučio trūkumų priežasties, nenurodė, kad visi trūkumai yra atsiradę garantiniu laikotarpiu, net jei yra kokie trūkumai, atsiradę garantiniu laikotarpiu, santykiai susiklostė tarp ieškovės ir UAB „Rinva“.

39.6.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad bendrija yra tinkama ieškovė, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019 suformuotu aiškinimu, jog bendrija turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams teisę reikšti materialiuosius reikalavimus, tačiau nurodytoje byloje kilo ginčas tarp bendrijos ir vieno iš patalpų savininko, kuris neteisėtai, nesant projekte numatytų sprendinių, ties kitų automobilių parkavimo vietų įrengė vėdinimo, vandentiekio, elektros, kitus inžinerinius tinklus, pastato sienoje įrengė angą ir tai trukdo apžiūrėti namo bendrojo naudojimo inžinerines sistemas. Teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015, kurioje bendrija reikalavo jai neatlygintinai perduoti nuosavybės teisę į automobilių stovėjimo aikštelę, kuri turėjo būti parduota daugiabučio gyvenamojo namo savininkams, tačiau bendrijos ieškinys buvo atmestas, nurodant, kad nebūdama pirkimo–pardavimo sandorio šalimi ji tokios teisės reikšti neturi.

39.7.                      Šioje byloje yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tik tokiu atveju bus tinkamai, visapusiškai ir objektyviai išklausytos šalys, joms teikiant žodinius paaiškinimus ir atkreipiant teismo dėmesį į byloje esančius rašytinius įrodymus. Taip pat, atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo išklausytas tik vienas ekspertas E. L., dėl to pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi šio eksperto išvadomis. Taip pat yra pagrindas apklausti ir papildomą ekspertizę atlikusią ekspertę R. U. dėl jos pateiktų išvadų, ypač įvertinant aplinkybę, jog R. U., priešingai nei E. L., nurodė, jog dalis E. L. nurodytų defektų neegzistuoja.

40.       Trečiasis asmuo UAB „Rinva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

40.1.                      Ieškovė patikslintu ieškiniu kvalifikavo tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius teisinius santykius kaip sutartinius pirkimo–pardavimo teisinius santykius ir nusprendė naudotis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. Tačiau teismas vertino, kad ginčas tarp šalių sprendžiamas dėl statybos rangos darbų rezultato defektų, t. y. sprendžiama, ar atsakovė tinkamai įvykdė savo prievolę parengti pastato techninius ir darbo projektus, ar daugiabutis namas buvo pastatytas laikantis projektinių sprendinių ir ar nustatyti defektai gali būti laikomais statybos defektais, už kuriuos atsako nekilnojamojo turto vystytojas. Iš tokios pirmosios instancijos teismo teisinių santykių kvalifikacijos nėra aišku, kaip teismas kvalifikavo šiuos santykius.

40.2.                      Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų tinkamai kvalifikavęs tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tokiu atveju, teismas būtų turėjęs pirmiausia nustatyti, ar turto trūkumai, kuriuos ieškovė nurodo, egzistavo notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo suformuotą praktiką, pagal kurią ginčuose dėl parduoto daikto trūkumų, pirmiausia turi būti nustatyta faktinė aplinkybė dėl pirkimo–pardavimo metu buvusių parduoto daikto trūkumų, kuriais ieškovas (pirkėjas) remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, buvimo ar nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių: sudarytų notarinių pirkimo–pardavimo sutarčių turinio, jų sudarymo laiko, kuriuo metu trūkumai, kuriuos teismas pripažino statybos defektais, atsirado ir apie tai nepasisakė sprendime, nors šios aplinkybės buvo esminės teisingam šios bylos išnagrinėjimui.

40.3.                      Pirmosios instancijos teismo nustatyti daugiabučio statybos defektai nėra laikyti trūkumais, už kuriuos atsakovė, kaip pardavėja, yra atsakinga prieš pirkėjus, o būtent:

40.3.1.                      dėl lietaus vandens nuotekų sistemos defektų (1.1) – pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę papildomai įrengti nukreipimą nuo panduso link miesto šulinio, tai nebuvo numatyta net projektinėje dokumentacijoje, tokiu būdu teismas nepagrįstai įpareigojo atlikti papildomus pagerinimo darbus. Taip pat teismo ekspertė R. U. savo išvadoje nustatė, kad padarytas pandusas gali surinkti visą vandenį.

40.3.2.                      Dėl neįrengtos vaikų žaidimų aikštelės (1.2) – pagal susitarimą su pirkėjais, atsakovė įsipareigojo įrengti vaikų žaidimų aikštelę greta daugiabučio esančiame sklype, o ne pastato teritorijoje. Atitinkamai, tai negali būti laikoma defektu, už kurį kyla atsakomybė atsakovei ar bet kuriam kitam asmeniui.

40.3.3.                      Dėl netinkamo aptvėrimo pagrindo betono aplinkos poveikio klasės (1.3.3) – R. U. išvadoje konstatuota, kad betono aplinkos poveikio klasė yra pakankama. Be to, toks trūkumas nėra paslėptas ir netrukdo naudotis turtu pagal jo paskirtį, todėl tokio trūkumo šalinimo išlaidos negalėjo būti priteisiamos.

40.3.4.                      Dėl nekokybiškai atliktų naujos tvoros įrengimo darbų (1.3.4) – bet kokie trūkumai, kurie susiję su tvora, laikytini akivaizdžiais, matomais ir nepaslėptais trūkumais, todėl jų šalinimo išlaidos nepagrįstai buvo priteistos pirmosios instancijos teismo. Be to, tai netrukdo pirkėjams naudotis turtu kokybiškai pagal paskirtį.

40.3.5.                      Dėl netinkamai asfaltuotos dangos įrengimo (1.5.4) – pagal eksperto E. L. ekspertizės aktą, netinkamai įrengta asfaltbetonio siūlė prie borto taip pat yra matomas ir nepaslėptas trūkumas, už kurį atsakovei negali kilti atsakomybė. Be to, tai netrukdo kokybiškai naudotis daiktu pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas nevertino trečiojo asmens argumentų apie tai, kad ši netinkamai įrengta siūlė patenka į Vilniaus miesto savivaldybei priklausančią teritoriją, tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovės reikalavimą.

40.3.6.                      Dėl neužtaisytos trinkelių siūlės (1.5.7) – laikytina matomu ir nepaslėptu trūkumu, kuris taip pat netrukdo naudotis turtu pagal jo tiesioginę paskirtį. Be to, toks trūkumas nulemtas tolesnės eksploatacijos, kadangi siūlių užpildo netenkama dėl natūralių priežasčių – valymo, lietaus ir pan.

40.3.7.                      Dėl automobilių stovėjimo vietų ženklinimo pažaidos (1.7) – pirmosios instancijos teismas laikė tai statybos defektu, už kurį atsakinga atsakovė, tačiau tokios aplinkybės ekspertas nustatyti objektyviai negalėjo. Be to, tai, jog yra vietomis atsilupę horizontalaus automobilių stovėjimo vietų ženklinimo dažai, netrukdo turtu naudotis pagal paskirtį. Paminėtina ir tai, kad toks teismo nurodomas trūkumas yra akivaizdus ir matomas, nelaikytinas paslėptu.

40.3.8.                      Dėl netinkamos dangos užleidimo ant vertikalių plokštumų (2.2.1) – ekspertė R. U. savo išvadoje konstatavo, kad nustatyti hidroizoliacijos užleidimo ant vertikalios plokštumos aukštį nėra galimybės neišardžius vėliau atliktų darbų. Neužsandarintos dalies neaptikta. Taigi, liko neaišku, kokiu būdu ekspertas E. L. galėjo nustatyti šį trūkumą neišardęs jau atliktų darbų. Todėl teismas negalėjo remtis eksperto E. L. išvada. Be to, subrangovo pateikti garantiniai raštai patvirtina šių atliktų darbų kokybę.

40.3.9.                      Dėl netinkamo dangos įrengimo (2.2.2) – ekspertė R. U. savo išvadoje nurodė, kad tai nelaikytina trūkumu. Dangos nelygumai atsirado dėl tolesnės dangos eksploatacijos.

40.3.10.                      Dėl tvirtinimo varžtų korozijos (2.3.2) – nors ekspertė R. U. nurodė, kad korozijos paveikti varžtai buvo pakeisti, t. y. trūkumas buvo tinkamai ištaisytas, tačiau pirmosios instancijos teismas, grubiai pažeisdamas procesinės teisės normas dėl įrodinėjimo, nepagrįstai vadovavosi ne ekspertės išvada, o liudytojo E. M. paaiškinimais.

40.3.11.                      Dėl cokolinės pastato dalies defektų ir pažaidos (3.1) – neįrengtas vietomis cokolio apdailos sluoksnis netrukdo pirkėjams naudotis turtu pagal jo tiesioginę paskirtį, todėl tokios jų šalinimo išlaidos negalėjo būti priteisiamos iš atsakovės. Be to, toks trūkumas eksperto E. L. išvadoje įvertintas kaip atsiradęs dėl pastato netinkamo eksploatavimo.

40.3.12.                      Dėl plyšių tinkuotose fasado dalyse (3.2.1), apdailos fasadinio tinko nutrupėjimų (3.2.2), mechaninės fasado apdailos tinko sluoksnio pažaidos (3.2.3), dėmės ant fasadinio tinko (3.2.4), fasadinio tinko nelygumų (3.2.5) – visi šie trūkumai yra matomi, akivaizdūs ir nepaslėpti, todėl jų šalinimo išlaidos negalėjo būti priteisiamos. Be to, tai netrukdo pirkėjams kokybiškai naudotis įsigytu daiktu.

40.3.13.                      Dėl balkonų apdailos defektų ir pažaidos (3.4.1) – bet kokie balkonų apdailos defektai yra akivaizdžiai matomi ir negali būti laikomi paslėptais trūkumais, kurių šalinimo išlaidos galėtų būti priteisiamos iš pardavėjo. Be to, tai netrukdo pirkėjams naudotis turtu pagal tiesioginę paskirtį.

40.3.14.                      Dėl nekokybiško įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogelio apskardinimo (3.5.1) – tai, kad šis teismo nustatytas trūkumas yra matomas, todėl negali būti laikomas paslėptu, patvirtina ir liudytojas E. M., kuris nurodė, jog šis defektas yra matomas vizualiai. Atitinkamai, tokios šalinimo išlaidos negalėjo būti priteisiamos.

40.3.15.                      Dėl kabančių lubų nelygumų (4.1.1) – kabančių lubų nelygumai negali būti laikomi paslėptais darbų trūkumais, kadangi yra matomi, todėl jų šalinimo išlaidos negalėjo būti priteisiamos.

40.3.16.                      Dėl deformacinių plyšių (4.2.1a) – šie trūkumai netrukdo naudotis turtu pagal paskirtį.

40.3.17.                      Dėl betoninių sienų defektų ir pažaidos (4.2.3) – toks trūkumas netrukdo pirkėjams kokybiškai naudotis įsigytu turtu pagal paskirtį, todėl tokios išlaidos negalėjo būti priteisiamos iš atsakovės. Be to, pagal projektą šios sienos dažymas net nebuvo numatytas.

40.3.18.                      Dėl neįrengtos grindjuostės (4.3.3) – toks trūkumas netrukdo pirkėjams naudotis turtu pagal paskirtį, be to, yra matomas, nepaslėptas trūkumas, kurio šalinimo išlaidos negalėjo būti priteistos.

40.3.19.                      Dėl neįrengtos akmens masės plytelių dangos (4.3.4 a) – toks trūkumas netrukdo pirkėjams naudotis turtu pagal paskirtį, be to, yra matomas, nepaslėptas trūkumas, kurio šalinimo išlaidos negalėjo būti priteistos iš atsakovės.

40.3.20.                      Dėl neįrengtos medinių lentų dangos (4.3.4 b) – šis pirmosios instancijos teismo nustatytas trūkumas yra matomas ir nepaslėptas, todėl atsakovė negali būti įpareigota pašalinti tokį trūkumą. Be to, pagal ekspertę R. U. – evakuacinėje laiptinėje medinės lentos negalimos dėl saugos reikalavimų.

40.3.21.                      Dėl neįrengtų įspėjamųjų paviršių žmonėms su negalia (ŽN)(4.3.4 c) – toks nustatytas trūkumas nesudaro pirkėjams kliūčių naudotis turtu pagal paskirtį, be to, yra matomas ir negali būti laikomas paslėptu.

40.3.22.                      Dėl laiptų konstrukcijos defektų ir pažaidos (4.4.1) – ekspertas E. L. tik hipotetiškai nurodė, kad yra didesnė tikimybė, jog nudaužymai atsirado statybų metu, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes. Be to, nurodoma, kad dėl tokių pažaidų nukenčia tik estetinis patalpų vaizdas.

40.3.23.                      Dėl durų furnitūros korozijos (4.5.3) – teismo ekspertė R. U. durų furnitūros korozijos neaptiko, tačiau teismas nepagrįstai nesivadovavo ekspertės R. U. išvada.

40.3.24.                      Dėl neįrengtų durų atidarymo stabdžių (4.5.5) – tai netrukdo pirkėjams naudotis daiktu pagal jo paskirtį. Be to, projekte nėra numatyti durų atidarymo stabdžiai, kadangi visos durys turi pritraukėjus, kurių teismo ekspertas E. L. nepastebėjo.

40.3.25.                      Dėl neužbaigtos sienų apdailos (4.6.1) – tai, jog technines patalpas nuo požeminės automobilių stovėjimo aikštelės skiriančios sienos nebuvo nudažytos, yra akivaizdus, matomas ir nepaslėptas trūkumas, kuris netrukdo pirkėjams naudotis turtu pagal paskirtį, todėl jų šalinimo išlaidos negalėjo būti priteistos.

40.3.26.                      Dėl neįrengtų sanitarinių prietaisų (4.6.2) – nepaisant to, kad atsakovė neįsipareigojo įrengti bendrojo naudojimo (valytojos) patalpose šių sanitarinių prietaisų, kadangi jie buvo pavaizduoti techniniame projekte tik tam, kad nustatyti planuojamą ten atvesti inžinierinių komunikacijų vietą.

40.3.27.                      Dėl neįrengtų pakabinamų lubų (4.6.3) – šis trūkumas akivaizdus, matomas ir laikytinas nepaslėptu, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti jų šalinimo išlaidų. Teismo ekspertė R. U. savo išvadoje pažymėjo, kad tokio trūkumo net nėra, kadangi pagal architekto pastabą luboms galėjo būti paliekamas betonas.

40.3.28.                      Dėl kabelių neapsaugojimo nuo mechaninio ir atmosferinio poveikio (5.1) – ekspertė R. U. savo išvadoje konstatavo, kad nebuvo aptikta netvarkingų kabelių. Be to, tai negali būti laikoma paslėptu trūkumu, kadangi jis yra matomas.

40.3.29.                      Dėl netinkamo kabeliavimo (5.5) – šis trūkumas netrukdo pirkėjams naudotis kokybiškai turtu pagal jo tiesioginę paskirtį.

40.3.30.                      Dėl netinkamo evakuacinės laiptinės pločio ir laiptų nuolydžio (6.1) – ekspertė R. U. konstatavo, kad tarpaukštinės laiptinės plotis turi būti nemažiau 1,20 m. Evakuacinės laiptinės išmatuotas plotis 1,286 m tenkina reikalavimus. Įrengtų̨ laiptų nuolydžiai tenkina Gyvenamųjų̨ pastatų gaisrinės saugos taisyklėse ir STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nurodytus nuolydžius. Ekspertė R. U. patvirtino, kad tokio trūkumo, kokį nustatė ekspertas E. L., nėra.

40.3.31.                      Dėl nefunkcionalių priešgaisrinių vartų požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje (6.3) – buvo pašalinti nereikalingi laidai, tačiau nebuvo atlikti bandymai (už kuriuos atsakinga ieškovė), ir tai nesudaro pagrindo teigti, jog tai laikytina trūkumu, dėl kurio turtu negalima naudotis pagal paskirtį. Be to, toks trūkumas buvo akivaizdus ir nepaslėptas.

40.3.32.                      Dėl netinkamo priešgaisrinių durų pajungimo (6.4) – toks trūkumas netrukdo pirkėjams naudotis turtu pagal tiesioginę jo paskirtį. Be to, ekspertė R. U. konstatavo, kad duomenų, jog netinkamas priešgaisrinių durų pajungimas požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, nėra.

40.3.33.                      Dėl netinkamos inžinierinių komunikacijų apdailos durų (6.7) – ekspertė R. U. nurodė, kad metalinis karkasas yra papildomai sustiprintas medine konstrukcija, tai užtikrina sienos stabilumą 20 vnt.

40.3.34.                      Dėl prie laiptų neįrengtų turėklų (7.1) – trečiasis asmuo UAB „Rinva“ bylos nagrinėjimo metu įrengė turėklus prie automobilių stovėjimo aikštelės ir evakuacinėje laiptinėje. Ekspertė R. U. nustatė tik tai, kad lauko laiptų turėklų atramos pritvirtintos skirtingai, dėl to yra neestetiškas vaizdas.

40.3.35.                      Dėl pavojingų peraukštėjimų (7.2) – toks trūkumas nesudaro kliūčių pirkėjams naudotis įsigytu turtu pagal jo tiesioginę paskirtį. Be to, peraukštėjimai yra matomi trūkumai.

40.3.36.                      Dėl žemo konstrukcijų aukščio (7.3) – netinkamas aukštis yra akivaizdus ir matomas trūkumas, todėl teismas nepagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovės tokio trūkumo šalinimo išlaidas.

40.3.37.                      Dėl nepažymėtų ir neapsaugotų langų (7.4) – toks teismo nustatytas trūkumas netrukdo pirkėjams naudotis turtu pagal paskirtį, be to, yra matomas ir nepaslėptas. Be to, teismas nevertino stiklo gamintojo paaiškinimo, kuris patvirtina stiklo atitiktį saugumo reikalavimams.

40.3.38.                      Dėl nesaugaus patekimo į vandens apskaitos mazgą ir gesinimo stoties patalpą (7.5) – tai, kad nėra įrengta papildoma atrama ir (ar) rankena kopėčių viršuje, yra matomas ir akivaizdus trūkumas, todėl teismas ieškovės šio reikalavimo dalį turėjo atmesti. Ekspertės R. U. ekspertizės akto išvadoje nurodoma, kad reikalavimo įrengti kopėčių̨ apsaugą normatyviniame dokumente nėra.

40.3.39.                      Dėl nenumatytų parkavimo bortelių automobilių stovėjimo aikštelėje lauke (7.6) – toks teismo nustatytas trūkumas akivaizdus, matomas ir nepaslėptas trūkumas, todėl jų šalinimo išlaidos negalėjo būti priteisiamos.

40.3.40.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 23 914,80 Eur už hidroizoliacijos ant lauko automobilių stovėjimo aikštelės sienų, pastato pamatų įrengimą. Šis darbas nebuvo numatytas projekte. Be to, byloje yra projektuotojo UAB „JP Architektūra“, paaiškinimas, kad pamato įrengimo darbus atlikęs UAB „Vilniaus rentinys“ parengė darbo projektą, kuriame numatė, jog rūsio sienos, besiribojančios su gruntu, įrengiamos (ir buvo įrengtos) naudojant specialų betoną, kuris reaguodamas su vandeniu kristalizuojasi ir tampa nepralaidus vandeniui, todėl papildoma hidroizoliacija nėra reikalinga. Taip pat nereikalinga pastato rūsio gelžbetoninėms sienoms hidroizoliacija, kadangi tokio reikalavimo nenumato statybos techniniai reglamentai.

40.3.41.                      Nors pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad daugiabučio gyvenamojo namo durų atramos, fiksatoriai ir stabdikliai buvo pažeisti kai kuriuose aukštuose, todėl priteisė ieškovei iš atsakovės 1 565,62 Eur, tačiau visos durys buvo įrengtos naujos, su pritraukėjais, ir bet kokie ieškovės nurodomi defektai dėl durų fiksatorių ir pan. galėjo būti atsiradę dėl netinkamo eksploatavimo.

41.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, priimti nutartį dėl ieškovės apeliacinio skundo trūkumų šalinimo, civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti byloje ekspertę R. U.. Nurodo šiuos argumentus:

41.1.                      Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 2 687 Eur žyminį mokestį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė teismui prašymą grąžinti žyminį mokestį. Teismas sprendimu šį prašymą tenkino, tačiau motyvų, kodėl teismas laiko pagrįstu ieškovės prašymą grąžinti žyminį mokestį, nenurodė. Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, žyminio mokesčio nesumokėjo, pažymėdama, kad vadovaujantis Bendrijos įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio. Šiuo konkrečiu atveju Bendrijos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nuosekliai suformuluota teisės norma gali būti aiškinama tik taip, kad nuo žyminio mokesčio yra atleidžiama bendrija ir butų ir kitų patalpų savininkai, jeigu ginčai kilo tarp šių asmenų ir yra susiję su bendrijos veikla.

41.2.                      Ieškovė nenurodo teisinių argumentų dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, tik nurodo, kad teismas turėjo remtis eksperto E. L., liudytojo E. M. paaiškinimais bei ieškovės pateiktomis fotonuotraukomis.

41.3.                      Ieškovė nepagrįstai teikia apeliacinį skundą ir remiasi: 1) eksperto E. L. išvada, kuri buvo pirmoji ir kurioje ekspertas nurodė, kad negali konstatuoti, jog išvadą teikia aktualiais projekto sprendiniais, 2) fotonuotraukomis, kurios neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, 3) E. M. parodymais, kurie vertintini kritiškai. Ekspertė R. U., atlikusi papildomą ekspertizę, kurios metu vertino, ar defektai, nustatyti eksperto E. L., yra pašalinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ekspertės R. U. išvada ir pagrįstai nusprendė, kad UAB „Rinva“ pašalino žemiau nurodytus defektus: nenudažytas tvoros segmentas (1.3.1), nekokybiškai pritvirtintas aptvėrimo stulpas (1.3.2), kiti tvoros defektai ir pažaidos (1.3.5), mechaniškai pažeistos trinkelės (1.5.2), įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogo defektai (2.2.8), nekokybiškai įrengtos grindų konstrukcijos deformacinės siūlės (2.4.2), plytelių deformacijos (3.3.1), netolygios siūlės (3.3.2), deformaciniai plyšiai (3.3.3), mechaniniai pažeidimai (3.3.4), užterštos plytelės (3.3.5), baldinių plokščių apdailos defektai ir pažaidos (4.2.2), išteptas durų rėmas (4.5.4).

41.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl procesinių palūkanų, PVM, projektavimo ir inžinerinių paslaugų bei rezervo kaštų priteisimo, nes šių reikalavimų ieškovė patikslintame ieškinyje nebuvo nurodžiusi.

42.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, apeliacinius skundus nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

42.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje sprendžiamas ginčas tarp šalių dėl statybos rangos darbų rezultato defektų, t. y. sprendžiama, ar atsakovė tinkamai įvykdė savo prievolę parengti pastato techninius ir darbo projektus, ar daugiabutis namas buvo pastatytas laikantis projektinių sprendinių ir ar nustatyti defektai gali būti laikomais statybos defektais, už kuriuos atsako nekilnojamojo turto vystytojas, taip pat dėl atsiradusių defektų ištaisymo. Teismas teisingai nustatė, kad nekilnojamojo turto vystytoja (atsakovė) privalo garantuoti daugiabučio kokybę, kaip ir rangovas, o per garantinį terminą atsiradus trūkumams, atlyginti jų šalinimo išlaidas ir (ar) šiuos trūkumus ištaisyti.

42.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė daugiabučio defektus, kurių atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Rinva“ apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nepaneigė. Nustatyti defektai nėra mažareikšmiai, neestetiniai, jie trukdo naudotis daugiabučiu pagal paskirtį.

42.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovę laikė tinkama ieškove byloje ir tenkino patikslinto ieškinio reikalavimus. Daugiabutyje esančių butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo patalpų ir objektų valdymą bei priežiūrą yra perdavę ieškovei. Ieškovė butų ir kitų daugiabutyje esančių patalpų savininkų sprendimu buvo įsteigta 2020 m. liepos 20 d. Steigėjai, nariai ieškovei perdavė visas su jiems bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pastate esančių objektų ir patalpų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu susijusias teises ir pareigas, įpareigojo taip pat tenkinti kitus butų savininkų poreikius, kiek tai susiję su daugiabučio bendrojo naudojimo patalpomis ir objektais.

42.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę laikė tinkama atsakove byloje. Atsakovė, kuri yra daugiabučio statytoja, nekilnojamojo turto vystytoja ir patalpų pastate pardavėja, yra atsakinga už pastato trūkumus bei pasitelktus trečiuosius asmenis pastatą projektuojant, statant ar atliekant kitus darbus, kurių pagrindu daugiabutyje buvo nustatyti defektai. Bet kokie teisių perleidimai, rangovų garantijos ir pareigos nekilnojamojo turto pirkėjui yra papildoma pirkėjo teisių ir interesų apsauga, tačiau tai nepanaikina pardavėjo pareigos garantuoti parduoto nekilnojamojo turto kokybę, taip pat parduoti tinkamos kokybės daiktą. Ieškovė ir daugiabučio įgijėjai turi teisę, tačiau ne pareigą visais atvejais dėl trūkumų pašalinimo kreiptis į generalinį rangovą, o ne į pardavėją, juo labiau kad dalį daugiabučio statybos darbų atliko net ne UAB „Rinva“ ir (ar) jo samdomi rangovai. Šiuo atveju buvo pasirinkta reikalavimus reikšti tiesiogiai pardavėjai – atsakovei, todėl būtent atsakovė pagrįstai pripažinta tinkama atsakove byloje.

42.5.                      Priešingai nei nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas vadovavosi abiejų ekspertų išvadomis. Teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi ekspertės R. U. išvadomis ne tik vertindamas tuos trūkumus, kuriuos atsakovė ir jos pasitelktas rangovas bylos nagrinėjimo metu taisė, tačiau atsižvelgė į visas R. U. išvadas, taip pat ir dėl trūkumų, kurie R. U. nebuvo pavesti tirti.

42.6.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę pašalinti dalį daugiabučio trūkumų. Teismas, tenkindamas šiuos ieškovės reikalavimus, pagrįstai vadovavosi eksperto E. L. išvadomis. Ekspertas kai kuriais atvejais negalėjo tiksliai įvertinti trūkumų šalinimo kainos, kadangi reikalinga atlikti projektavimo darbus, priimti įvairius sprendimus dėl trūkumo šalinimo, tai atitinkamai turės įtakos ir trūkumų šalinimo kainai.

42.7.                      Atsakovė nepagrįstai prašo jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo surengta per 10 posėdžių, šalys išsamiai išsakė savo paaiškinimus, išdėstė baigiamąsias kalbas, apklausė liudytoją, ekspertą. Taip pat nėra pagrindo apeliacinėje instancijoje apklausti ekspertę R. U., nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė pateikė prašymą apklausti ekspertą E. L., tačiau atsakovė prašymo apklausti ekspertę R. U. nereiškė.

43.       Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Rinva“ apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą tenkinti, civilinę bylą pagal atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Rinva“ apeliacinus skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti byloje ekspertę R. U.. Nurodo, kad sutinka su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais.

44.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. papildomo sprendimo dalį, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

44.1.                      priteisti ieškovei iš atsakovės 202 173,15 Eur trūkumų šalinimo išlaidas.

44.2.                      Įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti šiuos daugiabučio trūkumus:

44.2.1.                      suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus bei faktinę situaciją atitinkančią lietaus vandens nuotekų sistemą (defektas 1.1);

44.2.2.                      Pašalinti daugiabučio fasado klinkerio plytelių ir jų įrengimo trūkumus – plytelių deformacijas (3.3.1), netolygias siūles (3.3.2), deformacinius plyšius (3.3.3), mechaninius pažeidimus (3.3.4), užterštas plyteles (3.3.5);

44.2.3.                      Suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančias grindis bendro naudojimo balkonuose (defektas 4.3.4b);

44.2.4.                      Įrengti elektroninių ryšių sistemą pastate pagal projektinius sprendinius (defektas 5.5);

44.2.5.                      Įrengti dūmų šalinimo ir vėdinimo sistemų valdymo mygtukus pastato laiptinėse esančiose gaisrinių čiaupų DŠVS spintelėse (defektas 5.7);

44.2.6.                      Pašalinti pastato evakuacinės laiptinės trūkumus (netinkamas laiptinių plotis ir laiptų nuolydis) (defektas 6.1);

44.2.7.                      Pašalinti priešgaisrinių vartų požeminėje aikštelėje trūkumus (defektas 6.3);

44.2.8.                      Pašalinti priešgaisrinių durų iš evakuacinės laiptinės ant pastato pajungimo trūkumus (defektas 6.4);

44.2.9.                      Pašalinti patekimo į pastato vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpą trūkumus (defektas 7.5).

44.3.                      Priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

44.4.                      Likusią papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

45.       Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, t. y. neatsižvelgė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog teismas neišsprendė šių ieškovės reikalavimų: 1) reikalavimo dėl 4.2.2 trūkumo (skardinių gaminių ir metalo elementų pažaidos) šalinimo išlaidų priteisimo (70,15 Eur); 2) reikalavimo dėl 6.7 trūkumo (netinkamos inžinierinių komunikacijų durys) (27 982,32 Eur); 3) reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo; 4) reikalavimo dėl pridėtinės vertės mokesčio priteisimo; 5) reikalavimo dėl projektavimo ir inžinierinių paslaugų bei rezervo kaštų priteisimo (18 315,95 su PVM) bei 10 proc. užsakovo rezervas (20 147,54 Eur su PVM); 6) reikalavimo dėl nekokybiškai įrengtų betoninių trinkelių dangos (1.5.6) (275,47 Eur be PVM); 7) reikalavimo dėl 2.2.4 trūkumo (skardinių gaminių ir metalo elementų pažaidos).

46.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti. Taip pat prašo civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti byloje teismo ekspertę R. U.. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

46.1.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nekokybiškai įrengtos betoninių trinkelių dangos (1.5.6) defekto šalinimo išlaidų (275,47 Eur) priteisimo, nepagrįstai šias išlaidas priteisė iš atsakovės. Betoninių trinkelių danga nėra bendro naudojimo objektas, ji įrengta valstybei priklausančiame žemės sklype, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimo atsakovei dėl šio defekto.

46.2.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą, neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovė papildomu sprendimu prašė priteisti iš atsakovės papildomai 66 311,30 Eur, tačiau papildomu sprendimu teismas priteisė 275,47 Eur išlaidas ir atmetė reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Todėl ieškovės reikalavimas dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo tenkintas 0,42 proc. (275,47 Eur × 100 / 66 311,30 Eur), todėl ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 2,53 Eur (602,58 Eur × 0,42 proc. / 100 proc.). Atsakovei priteistina 99,58 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų (100 proc. – 0,42 proc.), tai yra 722,95 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (726 Eur × 99,58 /100). Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei priteistina iš ieškovės 720,42 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti (722,95 Eur-2,53 Eur).

47.       Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. papildomo sprendimo, prašo: priimti nutartį dėl ieškovės apeliacinio skundo dėl papildomo sprendimo trūkumų šalinimo ir įpareigoti ieškovę sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, 2) civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, 3) apklausti byloje ekspertę R. U., 4) ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė apeliaciniame skunde dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. papildomo sprendimo nepagrįstumo.

48.       Trečiasis asmuo UAB „JP Architektūra“ atsiliepime į ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Rinva“ apeliacinius skundus prašo ieškovės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. papildomo sprendimo atmesti, atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Rinva“ apeliacinius skundus tenkinti. Nurodo, šiuos pagrindinius argumentus:

48.1.                      Ieškovės patikslintas ieškinys pareikštas CK 6.334 straipsnio pagrindu, t. y. kad ieškovė šiuo atveju atstovauja patalpas (butus) daugiabutyje įgijusiems pirkėjams ir reiškia atsakovei reikalavimus, kildinamus iš pirkimo–pardavimo sutartimis parduotų daiktų trūkumų. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė rangos teisiniais santykiais, t. y. sprendė, ar rangos darbus, kurių rezultate buvo sukurtas materialus objektas, atsakovė (vystytoja) organizavo bei atliko tinkamai. Teismas iš esmės sutapatino nekilnojamojo turto vystytojo ir rangovo sąvokas.

48.2.                      Pirmosios instancijos teismas neidentifikavo daugiabučio defektų pobūdžio, t. y. nepriskyrė jų garantiniu laikotarpiu atsiradusiems ar egzistavusiems butų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo metu, nevertino nustatytų defektų įtakos galimybei daugiabutį naudoti pagal paskirtį ir tikslą, pripažindamas atsakovės atsakomybę dėl pirkėjų įsigyto turto trūkumų, nepagrįstai nenustatė ieškovės procesinio netinkamumo, t. y. nenustatė, kad ieškinys yra pareikštas ne pirkimo–pardavimo sandorio šalies, o bendrijos, kuri neturi teisės ir pagrindų, pareikšti tokio pobūdžio ieškinį.

48.3.                      Priešingai nei įrodinėja ieškovė, nurodyti daugiabučio defektai yra estetiniai trūkumai, neturintys įtakos pastato bei atskirų jo dalių valdymui, naudojimui bei priežiūrai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

49.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

50.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys, taip pat pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės prašymas priteisti ieškovei iš atsakovės papildomai 66 311,30 Eur daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

51.       Atsakovė prašo apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tik tokiu atveju bus tinkamai, visapusiškai ir objektyviai išklausytos šalys, joms teikiant žodinius paaiškinimus ir atkreipiant teismo dėmesį į byloje esančius rašytinius įrodymus. Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo išklausytas tik vienas ekspertas E. L., taip pat yra pagrindas apklausti ir papildomą ekspertizę atlikusią ekspertę R. U. dėl jos pateiktų išvadų. Ieškovė su tokiu atsakovės prašymu nesutinka, nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo surengta per 10 posėdžių, šalys išsamiai išsakė savo paaiškinimus, išdėstė baigiamąsias kalbas, apklausė liudytoją, ekspertą. Taip pat nėra pagrindo apeliacinėje instancijoje apklausti ekspertę R. U., nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė pateikė prašymą apklausti ekspertą E. L., o atsakovė prašymo apklausti ekspertę R. U. nereiškė.

52.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

53.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28–29 punktai).

54.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ši apeliacinė byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl atsakovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje esančių duomenų pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamais sprendimais byla buvo išspręsta teisingai.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

55.       2015 m. gruodžio 17 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „Drusvila“.

56.       UAB „Drusvila“, Liudas A. G. ir G. L. G. 2016 m. balandžio 8 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MK-2652, kurios pagrindu UAB „Drusvila“ nusipirko 0,1683 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

57.       UAB „Drusvila“ 2018 m. birželio 22 d. buvo išduotas leidimas statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini).

58.       2018 m. liepos 12 d. reorganizacijos būdu UAB „Drusvila“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB „VALOR LT“.

59.       Atsakovė parengė pastato statybos projektinius pasiūlymus šiame sklype, investiciniais tikslais organizavo daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbus, sudarė rangos sutartį su generaliniu rangovu – UAB „Rinva“.

60.       2020 m. birželio 30 d. įsteigta Žvėryno vakarai daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri įregistruota Juridinių asmenų registre 2020 m. liepos 20 d.

61.       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. surašė statybos užbaigimo aktą, kuriame statybos užbaigimo komisija konstatavo, kad komisijai pateikti visi privalomi dokumentai; šiame akte nurodytas (-i) statinys (-iai), jo (jų) dalis (-ys) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka statinio projekto sprendinius; projektiniai statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) bendrieji rodikliai atitinka faktinius / nukrypimai nuo faktinių rodiklių yra neesminiai; užsakovas yra UAB „VALOR LT“, rangovas – UAB „RINVA“.

62.       2020 m. rugpjūčio 20 d. VĮ Registrų centre įregistruotas 100 proc. daugiabučio baigtumas.

63.       Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. susirinkime nutarta samdyti ekspertą daugiabučio namo defektams nustatyti, inicijuoti ginčą dėl garanto pateikimo bei grupinio ieškinio dėl netesybų (delspinigių) pateikimo.

64.       Ieškovė 2020 m. rugsėjo 11 d., 2020 m. rugsėjo 14 d. bei ieškovės atstovė pateikė atsakovei reikalavimą pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą. Ieškovė reikalavo iki 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikti ne mažesnei kaip 179 015,30 Eur sumai garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą. Kartu nurodė, kad, to nepadarius, bus kreipiamasi į teismą.

65.       Atsakovė 2020 m. rugsėjo 24 d. pateikė atsakymą, kuriame pripažino turinti prievolę pateikti garantinio laikotarpio įvykdymo užtikrinimą, ir nurodė, kad generaliniam rangovui UAB „Rinva“ neįvykdžius savo prievolės pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą atsakovei neturint sulaikytų atitinkamų sumų iš UAB „Rinva“, ji negali tokio užtikrinimo pateikti daugiabučio įgijėjams.

66.       Ieškovė daugiabučio trūkumams nustatyti ir užfiksuoti pasitelkė teismo ekspertą S. M., kuris, atlikęs ekspertinį vertinimą, 2020 m. gruodžio 16 d. surašė tyrimo aktą, nustatė daugiabučio trūkumus bei įvertino jų šalinimo kaštus.

67.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi: 1) patenkino atsakovės prašymą ir paskyrė teismo ekspertizę daugiabučio trūkumams, priežastims, dėl kurių atsirado šie trūkumai, ir trūkumų ištaisymo kainai nustatyti; 2) pavedė teismo ekspertizę atlikti ekspertui E. L., pavedant atsakyti į tokius klausimus:

67.1.                      Kokie yra pastato (duomenys neskelbtini), trūkumai (defektai)? Kokie darbai, numatyti projekte, neatlikti?

67.2.                      Ar ekspertizės atlikimo metu yra S. M. 2020 m. gruodžio 16 d. tyrimo akte išvardyti trūkumai (defektai)?

67.3.                      Kurie trūkumai (defektai) yra pastate, o kurie – ne?

67.4.                      Kokios kiekvieno trūkumo (defektų) atsiradimo priežastys (nurodyti visas galimas priežastis)?

67.5.                      Kurie trūkumai (defektai) atsirado dėl nekokybiškų statybos darbų, netinkamai parengto techninio projekto, darbo projekto, netinkamos techninės priežiūros, netinkamos pastato eksploatacijos?

67.6.                      Ar pastatui statyti panaudotos medžiagos kokybiškos, patvarios ir ar jos atitinka kitus tokioms medžiagoms keliamus reikalavimus?

67.7.                      Kurie trūkumai (defektai) yra esminiai, trukdantys pastatą naudoti pagal paskirtį?

67.8.                      Kokia yra kiekvieno iš nustatytų trūkumų (defektų) ištaisymo kaina?

68.       Vilniaus apygardos teisme 2020 m. sausio 20 d. gautas teismo eksperto E. L. 2022 m. sausio 17 d. ekspertizės aktas Nr. 22/01/17-01.

69.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi paskyrė papildomą teismo ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertei R. U..

70.       Panevėžio apygardos teisme 2023 m. kovo 21 d. gautas teismo ekspertės R. U. 2023 m. kovo 20 d. (papildomos) ekspertizės aktas.

71.       Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1048-910/2021 pagal UAB „VALOR LT“ ieškinį UAB „Rinva“. UAB „Valor LT“ ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiais atsakovės ieškovei pateiktus atliktų darbų aktus už bendrą 676 541,96 Eur sumą (be PVM); 2) sumažinti 2018 m. vasario 21 d. statybos rangos sutarties Nr. 1702/XX-01 kainą 72 232,20 Eur suma (be PVM); 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 523 571,96 Eur sumą; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės 36 256,69 Eur (be PVM) permokėtą genrangos mokestį; 5) priteisti ieškovei iš atsakovės 9 852,08 Eur skolą ir 127,40 Eur palūkanų; 6) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už 569 808,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą arba kredito įstaigos garantiją, kurios galiojimo terminas ne trumpesnis nei 3 metai, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2023 m. rugpjūčio 12 d., suma – ne mažesnė kaip 175 221,23 Eur; 8) taikyti sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonę – atsakovei per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepateikus ieškovei garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinančio draudimo bendrovės laidavimo rašto ar kredito įstaigos garantijos, priteisti ieškovei iš atsakovės po 150 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną. Atsakovė UAB „Rinva“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės UAB „VALOR LT“ 162 541,16 Eur skolą, 14 212,09 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. UAB „VALOR LT“ ieškinio reikalavimus įrodinėjo teismo eksperto D. K. tyrimo aktu, kuriame konstatuoti daugiabučio trūkumai, neatlikti darbai, įvertinti šių trūkumų šalinimo kaštai.

72.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1048-910/2021 tenkino UAB „VALOR LT“ ir UAB „Rinva“ prašymą patvirtinti taikos sutartį ir nutarė patvirtinti UAB „VALOR LT“ ir UAB „Rinva“2021 m. gruodžio 13 d. taikos sutartį. Taikos sutartimi šalys be kita ko susitarė, kad „atsakovė (UAB „Rinva“) turi pareigą pateikti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų šalinimą užtikrinantį dokumentą atsakovės nemokumo atveju bendrai 245 415,17 Eur sumai <...>“; „<...>Iki 2023 m. rugpjūčio 12 d. atsakovei (UAB „Rinva“) iškėlus nemokumo bylą ir atsiradus defektų, kuriuos garantiniu laikotarpiu privalo taisyti atsakovė, šios Taikos sutarties 2.1. punkte nurodytą sumą ieškovė turi teisę panaudoti garantinio laikotarpio metu atsiradusiems defektams šalinti“.

Dėl žyminio mokesčio

73.       Atsakovė atsiliepimuose į ieškovės apeliacinius skundus dėl sprendimo ir papildomo sprendimo nurodo, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 2 687 Eur žyminį mokestį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė teismui prašymą grąžinti žyminį mokestį ir teismas skundžiamu sprendimu šį prašymą nepagrįstai tenkino. Ieškovė, teikdama apeliacinius skundus dėl teismo sprendimo ir papildomo teismo sprendimo, žyminio mokesčio nesumokėjo, tačiau pagal Bendrijos įstatymo 23 straipsnio 3 dalį nuo žyminio mokesčio yra atleidžiama bendrija ir butų ir kitų patalpų savininkai, jeigu ginčai kilo tarp šių asmenų ir yra susiję su bendrijos veikla, todėl tai yra apeliacinių skundų trūkumai, kurių nepašalinus negalima apeliacija.

74.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2020 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu prašydama priteisti jai iš atsakovės 98 492,42 Eur daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidas, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, nurodė, kad už pareikštą reikalavimą priteisti trūkumų šalinimo išlaidas mokėtinas 1 702 Eur, už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 38 Eur žyminis mokestis. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir nustatė terminą iki 2021 m. sausio 4 d. ieškinio trūkumui pašalinti – sumokėti 1 740 Eur žyminį mokestį. Ieškovė 2021 m. sausio 4 d. pateikė teismui duomenis, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą, ir teismas 2021 m. sausio 6 d. teisėjo rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė terminą atsiliepimams pateikti.

75.       Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Nerijaus Meilučio 2022 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-13-658/2022 nutarta civilinę bylą priskirti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

76.       Ieškovė 2022 m. vasario 28 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį (nutarties 1 punktas), bei pateikė duomenis, kad sumokėjo papildomai 947 Eur žyminio mokesčio dalį.

77.       Ieškovė 2022 m. gruodžio 7 d. teismui pateikė prašymą grąžinti ieškovei sumokėtą 2 687 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad pagal Bendrijos įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, bendrija, kreipdamasi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

78.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu grąžino ieškovei 2 687 Eur žyminį mokestį, nustatęs, kad pagal Bendrijos įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, bendrija (ieškovė) yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

79.       CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai, kurie skirti palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises (pvz., darbuotojams, vartotojams), asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki (pvz., asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla), bei su viešųjų, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų sąrašas nėra baigtinis, kadangi CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas numato, kad asmenys nuo žyminio mokesčio atleidžiami ir kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. Pagal Bendrijos įstatymo 23 straipsnio 3 dalį nuo žyminio mokesčio atleidžiami butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla.

80.       Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimai yra susiję su ieškovės (bendrijos) veikla, ginčas byloje kilo tarp bendrijos ir vystytojos dėl daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo ir trūkumų šalinimo. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas iš esmės panašų teisinį ginčą, 2024 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-13-567/2024 išaiškino, kad pagal Bendrijos įstatymo 23 straipsnio 3 dalį bendrija yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla. Priešingai nei nurodo atsakovė, esamas teisinis reglamentavimas ir aktuali teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-13-567/2024, 67 punktas), patvirtina, kad ieškovė yra atleista nuo prievolės sumokėti žyminį mokestį pagal Bendrijos įstatymo 23 straipsnio 3 dalį.

Dėl ieškovės teisės pareikšti ieškinį

81.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad ieškovė ieškinio reikalavimus kildino iš daugiabučio butų savininkų ir atsakovės sudarytų notarinės formos pirkimo–pardavimų sutarčių, kurių šalis nėra ieškovė (bendrija), todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar bendrija yra tinkama ieškovė byloje, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią bendrija, nebūdama sandorių, kuriais nekilnojamasis turtas įgyjamas nuosavybės teise, šalis ir tuo pačiu subjektas, kuriam šiais sandoriais sukuriamos teisės ir pareigos, neturi subjektinės teisės reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus, grindžiamus šiais sandoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015, 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-403/2019).

82.       Ieškovės vertinimu, bendrija yra tinkama ieškovė šioje byloje, nes daugiabutyje esančių butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo patalpų ir objektų valdymą bei priežiūrą yra perdavę ieškovei. Ieškovė butų ir kitų daugiabutyje esančių patalpų savininkų sprendimu buvo įsteigta 2020 m. liepos 20 d., steigėjai, nariai ieškovei perdavė visas su jiems bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pastate esančių objektų ir patalpų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu susijusias teises ir pareigas, įpareigojo taip pat tenkinti kitus butų savininkų poreikius, kiek tai susiję su daugiabučio bendrojo naudojimo patalpomis ir objektais.

83.       Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

84.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daugiabučiuose namuose esančių butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkai, kuriems butai ir kitos patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą yra ir tuose namuose esančių bendrojo naudojimo objektų (namo bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos) bendraturčiai. Daugiabučiai namai nuosavybės teise priklauso butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkams (butai ir kitos paskirties patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, o bendrojo naudojimo objektai – bendrosios dalinės nuosavybės teise) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-403/2023, 30 punktas).

85.       Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenumatyta kitaip, balsuojant savininkų susirinkime (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) ar raštu (CK 4.85 straipsnio 7 dalis). Priimti sprendimai galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2014).

86.       Butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą gali įgyvendinti tokiais alternatyviais būdais: gali būti steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis arba skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

87.       Pagal CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams.

88.       Bendrijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Pagal Bendrijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, CK, Bendrijos įstatyme ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai.

89.       Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą ir aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, susijusią su bendrijų teise pareikšti ieškinį dėl bendrojo naudojimo patalpų defektų šalinimo (nutarties 84 punktas), konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju bendrija yra tinkama ieškovė pareikšti ieškinį atsakovei dėl daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo bei įpareigojimo pašalinti trūkumus. Pažymėtina, kad ieškovė prašo priteisti daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidas ir pašalinti trūkumus, nustatytus daugiabučio bendrojo naudojimo objektuose ir patalpose, kurie paaiškėjo daugiabučio garantiniu laikotarpiu, t. y. nereikalauja priteisti iš atsakovės daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidų ir pašalinti trūkumus daugiabučio savininkams asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose. 

Dėl vystytojos civilinės atsakomybės

90.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovė atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 29 dalyje nustatytą nekilnojamojo turto vystytojos sampratą, tačiau byloje kilo ginčas, ar vystytoja yra atsakinga už daugiabučio trūkumus, atsiradusius garantinio laikotarpio metu. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog UAB „VALOR LT“ (vystytoja) yra tinkama atsakovė dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių daugiabučio trūkumų šalinimo, t. y. už garantiniu laikotarpiu atsiradusius daugiabučio trūkumus yra atsakingas rangovas – trečiasis asmuo UAB „Rinva“ (CK 6.698 straipsnis, Statybos įstatymo 41 straipsnio 4 dalis).

91.       Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje sprendžiamas ginčas tarp šalių dėl statybos rangos darbų rezultato defektų, t. y. sprendžiama, ar atsakovė tinkamai įvykdė savo prievolę parengti pastato techninius ir darbo projektus, ar daugiabutis namas buvo pastatytas laikantis projektinių sprendinių ir ar nustatyti defektai gali būti laikomais statybos defektais, už kuriuos atsako nekilnojamojo turto vystytojas, taip pat dėl atsiradusių defektų ištaisymo. Teismas teisingai nustatė, kad nekilnojamojo turto vystytoja (atsakovė) privalo garantuoti daugiabučio kokybę, kaip ir rangovas, o per garantinį terminą atsiradus trūkumams, atlyginti jų šalinimo išlaidas ir (ar) šiuos trūkumus ištaisyti.

92.       Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, iš naujo neįrodinėtinos aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Tokie įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia – teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

93.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

94.       Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3921-545/2021 pagal ieškovų S. S.-B., A. B., D. R., V. D., E. L., D. L., E. K., H. J., I. P., Ž. K., J. S., J. S., L. G.-S., L. S., M. K., M. V., V. V., M. J., N. L., R. I., L. D., R. N., E. N., S. L., T. B., A. P., V. P., V. P., V. P., M. P., E. A., A. Š., V. Š., V. Š., R. K., K. K., G. Ž., E. Ž., G. Ž., U. Ž., K. K., D. B., T. B., J. Z., S. Z., J. Š., G. R., R. R., S. G., A. Š., daugiabučio namo savininkų bendrijos „Žvėryno vakarai“ ieškinį atsakovei UAB „VALOR LT“ dėl įpareigojimo pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Rinva“. 

95.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę UAB „VALOR LT“, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pateikti ieškovams draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą (su jo apmokėjimą įrodančia dokumento kopija), lėšų įmokėjimą į notaro depozitinę sąskaitą patvirtinantį dokumentą, mokėjimo atidėjimą patvirtinantį dokumentą arba kredito įstaigos garantiją, kurių galiojimo terminas ne trumpesnis nei 3 metai, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2023 m. rugpjūčio 12 d., o užtikrinimo suma ne mažesne nei 175 221,23 Eur, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį, dėl galimų daugiabučio defektų užtikrinimo. Teismas nustatė, kad statybos leidimas daugiabučio statybai atsakovei buvo išduotas 2017 m. gruodžio 18 d. Atsakovė ir trečiasis asmuo 2019 m. vasario 21 d. sudarė rangos sutartį Nr. 1702/XX01, kurios pagrindu UAB „Rinva“ įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus, taip pat nustatė, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. surašė statybos užbaigimo aktą, kuriame statybos užbaigimo komisija konstatavo, kad: 1) pateikti visi privalomi dokumentai; 2) statinys atitinka statinio projekto sprendinius; 3) projektiniai statinio, jo dalies (kai statybą numatyta užbaigti etapais) bendrieji rodikliai atitinka faktinius, nukrypimai nuo faktinių rodiklių yra neesminiai; 4) užsakovė yra UAB „VALOR LT“, rangovė – UAB „Rinva“. Teismas konstatavo, kad vystytojas turi vykdyti ne tik statytojo prievoles, jis taip pat yra atsakingas už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Nekilnojamojo turto vystytojas nėra priskirtas prie statybos dalyvių (Statybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), tačiau jis, kaip ir rangovas, atsako statinio įgijėjui už garantinio laikotarpio prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą (Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalis).

96.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2156-779/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė yra nekilnojamojo turto vystytoja Statybos įstatymo 2 straipsnio 29 punkto prasme. Aplinkybė, kad daugiabučio nestatė asmenys, su atsakove sudarę darbo sutartis, o tai atliko atsakovės pasamdyta rangovė, nėra reikšminga, nes atsakovė, kaip statytoja, vystytoja ir užsakovė vienu metu, turėjo teisę ir pareigą prižiūrėti statybų eigą, kontroliuoti statybas, teikti pastabas, o rangovė turėjo pareigą vykdyti atsakovės nurodymus. Be to, nekilnojamojo turto vystytoja, kaip ir rangovė, atsako statinio įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalis), ši pareiga galioja nepriklausomai nuo to, ar yra perkelta į nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat nepriklausomai nuo rangovo pareigos pateikti tokį dokumentą užsakovui vykdymo.

97.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e3K-3-141-943/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį iš esmės paliko nepakeistus, patikslinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nustatant, kad ieškovai turi teisę gauti prievolių užtikrinimo dokumentą proporcingai jam priklausančiai bendrosios dalinės nuosavybės daliai, kuri yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Teismas konstatavo, kad atsakovė parengė daugiabučio statybos projektinius pasiūlymus, investiciniais tikslais suprojektavo ir organizavo daugiabučio statybos darbus, sudarė rangos sutartį su rangove UAB „Rinva“, kontroliavo statybos procesą, pardavė pastate esančius butus ir kitas patalpas. Teismas padarė išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai pripažino atsakovę nekilnojamojo turto vystytoja. Teismas konstatavo, kad vystytojo reikalavimo teisės į rangovą, kad šis pateiktų užtikrinantį dokumentą, perleidimas pirkėjams nepakeičia ir neatleidžia vystytojo nuo atsakomybės vykdyti įstatyminę pareigą turto įgijėjams.

98.       Teisėjų kolegija, įvertinusi prejudicinį faktą, kad atsakovė kaip vystytoja yra atsakinga už daugiabučio trūkumus, daro išvadą, kad atsakovė laikytina asmeniu, vykdančiu ir statytojo (užsakovo), ir rangovo funkcijas. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra verslininkė, jos verslas – parduoti sukurtą statybos būdu nekilnojamąjį daiktą, atsakovės veiklos specifiškumas pasireiškia tuo, kad jos veikla nukreipta ne į nekilnojamojo turto perpardavimą ar pardavimą, o, visų pirma į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą, t. y. atsakovė veikia pirmiausiai kaip nekilnojamojo daikto sukūrėja (daikto gamintoja) ir tik vėliau – kaip nekilnojamojo daikto pardavėja. Veikdama kaip daikto gamintoja statybos teisinių santykių kontekste, atsakovė veikia ir kaip statytoja, ir kaip rangovė, kuri net jei pati fiziškai ir nevykdo statybos darbų, juos organizuoja ir rūpinasi statybos procesu. Tokiu būdu vykdoma atsakovės veikla statybos teisinių santykių kontekste yra artima Statybos įstatyme nustatytai statybos ūkio būdu veiklai, kai statantis statinį asmuo kartu vykdo ir statytojo (užsakovo), ir rangovo funkcijas. Atskirai pažymėtina, kad nors atsakovė buvo sudariusi su trečiuoju asmeniu UAB „Rinva“ rangos sutartį daugiabučio statybos rangos darbams atlikti, tačiau ši aplinkybė nepaneigia atsakovės kaip vykdančios statybą ūkio būdu aiškinimo, nes būtent atsakovė, kaip nekilnojamojo turto vystytoja, prisiėmė riziką, susijusią su daugiabučio projekto įgyvendinimu.

99.       Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 98 492,42 Eur daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pradinio ieškinio reikalavimus įrodinėjo eksperto S. M. tyrimo akte išvadomis, kuriose nurodyta, kad daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidos, iš viso sudaro 98 492,42 Eur.

100.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 221 622,94 Eur daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidas, 1 636,65 Eur daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidas (kurios buvo patirtos ieškovei šalinant trūkumus), įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti daugiabučio trūkumus, atsižvelgiant į 2022 m. sausio 17 d. teismo ekspertizės akte Nr. 22/01/17-01, nurodytus reikalavimus ir pastabas. Nurodė, kad patikslinto ieškinio sumą sudaro 183 159,45 Eur su PVM daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidos, 10 proc. projektavimo ir inžinerinės paslaugos (18 315,95 Eur su PVM), 10 proc. užsakovo rezervas (20 147,54 Eur su PVM), 1 636,65 Eur su PVM daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidos. Ieškovė atsisakė dalies reikalavimų, nes atsakovė tinkamai pašalino dalį trūkumų, t. y. atsisakė ieškinio reikalavimų 23 332,88 Eur sumai (nutarties 2 punktas).

Dėl daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidų

101.       Byloje kilo ginčas dėl daugiabučio trūkumų šalinimo ir trūkumų išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės, kaip daugiabučio vystytojos, už garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius daugiabučio bendro naudojimo patalpų ir bendrojo naudojimo objektų trūkumus. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė perdavė daugiabučio įgijėjams bendrojo naudojimo patalpas ir bendrojo naudojimo objektus su trūkumais, kurie neatitinka pirkimo – pardavimo sutarčių, teisės aktų reikalavimų ir daugiabučio įgijėjų teisėtų lūkesčių.

102.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nekilnojamojo turto vystytojo statuso specifiškumas ir įvairiapusiškumas nuo 2017 m. sausio 1 d. Statybos įstatyme nustatytame reguliavime lemia tai, kad nekilnojamojo turto vystytojui, kaip ir rangovui, nustatyta pareiga garantuoti statinio kokybę statinio garantiniu terminu. Veikdama kaip daikto gamintoja statybos teisinių santykių kontekste, atsakovė veikia ir kaip statytojas, ir kaip rangovas, kuris net jei pats fiziškai ir nevykdo statybos darbų, juos organizuoja ir rūpinasi statybos procesu. Taigi, vykdoma atsakovės veikla statybos teisinių santykių kontekste yra artima Statybos įstatyme nustatytai statybos ūkio būdu veiklai, kai statantis statinį asmuo kartu vykdo ir statytojo (užsakovo), ir rangovo funkcijas. Todėl Statybos įstatymo normos, reglamentuojančios rangovo veiklą, aiškintinos taip, kad asmuo, kurio veikla yra nukreipta į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą, yra laikytinas asmeniu, vykdančiu ir statytojo, ir rangovo funkcijas. Jei statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi Statybos įstatymo nustatytas rangovo pareigas ir teises. Įstatyme nėra nurodyta išimtis, kad tokiam rangovui nėra taikoma pareiga garantuoti kokybę. Rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. Tai reiškia, kad ši pareiga yra nukreipta prieš visus, todėl jos pažeidimo atveju rangovui gali būti taikoma deliktinė atsakomybė CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020).

103.       Pagal CK 6.697 straipsnio 1 dalį rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

104.       Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų šiame straipsnyje nurodytus esminius statinio reikalavimus.

105.       Statybos įstatymu apibrėžtais esminiais statinio reikalavimais įstatymų leidėjas iš esmės siekia užtikrinti kertinį ir esminį visuomenės interesą, kad statiniai būtų projektuojami ir statomi taip, jog nekeltų pavojaus žmonių, naminių gyvūnų ar nuosavybės saugai ir nepakenktų aplinkai. Vienas iš šio intereso elementų yra saugaus, stabilaus ir kokybiško statinio sukūrimo užtikrinimas. Tai reiškia, kad Statybos įstatymu siekiama užtikrinti ne tik statinio savininko (statinio statytojo (užsakovo)), bet ir trečiųjų asmenų teises bei interesus. Šiam interesui įgyvendinti ir jį užtikrinti Statybos įstatymu nustatoma teisinių reikalavimų sistema, apimanti, be kita ko, ir įstatymo nustatytas rangovo pareigas, kurios apima rangovo pareigas statybos proceso metu ir pareigas pasibaigus statybos procesui, t. y. pareigą sukurti saugų ir stabilų statinį bei pareigą garantuoti, kad statinys tam tikrą įstatymo nustatytą terminą būtų kokybiškas. Šios rangovo pareigos yra nulemtos įstatymo ir yra imperatyviosios (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023).

106.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022).

107.       Nagrinėjamu atveju atsakovė yra daugiabučio namo patalpų (butų) pardavėja, nes ginčo pastate esančius butus pardavė bendrijos nariams, tiek daugiabučio statybos laikotarpiu, tiek po daugiabučio statybos pabaigos įregistravimo, pirkėjams neturint galimybės susipažinti ir įvertinti daugiabučio bendrojo naudojimo patalpų trūkumų.

108.       Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį nustatyta, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

109.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai lemia bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtintas CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai), teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

110.       Kasacinis teismas nurodė, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

111.       Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019). Šios taisyklės taikomos ir tuo atveju, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą (CK 6.399 straipsnis).

112.       Pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su ieškovės argumentais ir, vadovaudamasis teismo eksperto E. L. 2022 m. sausio 17 d. atliktu teismo ekspertizės aktu Nr. 22/01/17-01 bei teismo ekspertės R. U. 2023 m. kovo 20 d. ekspertizės aktu, kuri buvo atlikta siekiant nustatyti, kokius daugiabučio trūkumus atsakovė pašalino E. L. atlikus teismo ekspertizę, dalį ieškovės nurodytų daugiabučio trūkumų laikė ištaisytais, nes ieškovės atstovė nurodė, kad atsisako dalies ieškinio reikalavimų 23 332,88 Eur sumai, kadangi laiko, jog atsakovė tinkamai pašalino trūkumus, o būtent: 1.3.5 (kiti tvoros defektai ir pažaidos); 1.4 (netinkamas dangų nuolydis); 1.5.1 (betonu užterštos trinkelės); 1.5.5 (įvažiavimas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę); 1.6 (lietaus vandens surinkimo trapo deformacijos); 1.8 (paliktos statybinės atliekos); 2.2.5 (kiti statybos techninio reglamento pažeidimai); 2.2.6 (saulės baterijų metalo konstrukcijų montavimo defektai); 2.2.7 (ant stogo paliktos šiukšlės); 2.3.1 (neužbaigta metalo konstrukcijų apdaila); 2.4.1 (deformaciniai plyšiai grindų konstrukcijoje); 2.4.3 (užteršta grindų danga); 3.4.2 (balkonų aptvėrimo defektai ir pažaidos); 3.5.3 (nekokybiškas palangių apskardinimas); 3.6 (nekokybiškas sandarinimas); 3.7 (neužbaigti fasadų apdailos darbai); 4.2.4 (sienų su akmens masės ir plytelių apdaila defektai ir pažaidos); 4.3.2 (grindjuosčių defektai ir pažaidos); 4.3.5 (nekokybiškai atlikti sandarinimo darbai); 4.4.2 a (netinkamas turėklų tvirtinimas); 4.4.2 b (nekokybiškai atlikti turėklų įrengimo darbai); 4.5.1 (nesureguliuotos durys); 4.5.2 (deformuotos duris sandarinančios gumos); 4.5.6 (netinkamas durų aukštis); 4.5.7 (įėjimo durų defektai); 4.5.8 (durų apdailos juostelės defektai); 5.3 (kabeliai netinkamai prijungti prie gaisro aptikimo jutiklių); 5.4 (neužbaigti instaliacijos darbai); 5.9 (netinkamas kodinių spynų tvirtinimas); 5.10 (netinkamai įrengta žaibosaugos sistema); 5.11 (netinkamai sumontuotas vamzdynas); 6.2 (netinkamai įrengtas sausvamzdis); 6.5 (netinkamai atlikti gaisro aptikimo sistemos instaliacijos darbai); 7.7 (apsauginio aptvėrimo defektas vandens gesinimo stotyje).

113.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs E. L. ir R. U. ekspertizės aktų išvadas, konstatavo šiuos daugiabučio defektus (trūkumus): 1) automobilių stovėjimo aikštelės siena nebuvo atitraukta nuo jau esamos atraminės sienutės; 2) lietaus vandens nuotekų sistemos defektai (1.1); 3) neįrengta vaikų žaidimų aikštelė (1.2); 3) netinkama aptvėrimo pagrindo betono aplinkos poveikio klasė (1.3.3); 4) nekokybiškai atlikti naujos tvoros įrengimo darbai (1.3.4); 5) netinkamas asfaltuotos dangos (1.5.4); 6) neužtaisytos trinkelių siūlės (1.5.7); 7) automobilių stovėjimo vietų ženklinimo pažaidos (1.7); 8) netinkamos dangos užleidimas ant vertikalių plokštumų (2.2.1); 9) netinkamas dangos įrengimas (2.2.2); 10) tvirtinimo varžtų korozija (2.3.2); 11) cokolinės pastato dalies defektai ir pažaidos (3.1); 12) plyšiai tinkuotose fasado dalyse (3.2.1); 13) apdailinio fasadinio tinko nutrupėjimai (3.2.2);14) mechaninės fasado apdailinio tinko sluoksnio pažaidos (3.2.3); 15) dėmės ant fasadinio tinko (3.2.4); 16) fasadinio tinko nelygumai (3.2.5); 17) balkonų apdailos defektai ir pažaidos (3.4.1); 18) nekokybiškas įvažiavimas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogelio apskardinimas (3.5.1); 18) kabančių lubų nelygumai (4.1.1); 18) deformaciniai plyšiai (4.2.1a); 19) betoninių sienų defektai ir pažaidos (4.2.3); 20) neįrengtos grindjuostės (4.3.3); 21) neįrengtos akmens masės plytelių dangos (4.3.4a); 22) neįrengtos medinių lentų dangos (4.3.4b); 23) neįrengti įspėjamieji paviršiai žmonėms su negalia (ŽN) (4.3.4c); 24) laiptų konstrukcijos defektai ir pažaidos (4.4.1); 25) durų furnitūros korozija (4.5.3); 26) neįrengti durų atidarymo stabdžiai (4.5.5); 27) neužbaigta sienų apdaila (4.6.1); 28) neįrengti sanitariniai prietaisai (4.6.2); 29) neįrengtos pakabinamos lubos (4.6.3); 30) kabeliai nėra apsaugoti nuo mechaninio ir atmosferinio poveikio (5.1); 31) netinkama kabelių degumo klasė (5.2); 32) netinkamas kabeliavimas (5.5); 33) gaisrinių čiaupų defektai (5.7); 34) netinkamas evakuacinės laiptinės plotis ir laiptų nuolydis (6.1); 35) nefunkcionalūs priešgaisriniai vartai požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje (6.3); 36) netinkamas priešgaisrinių durų pajungimas (6.4); 37) netinkamos inžinierinių komunikacijų apdailos durys (6.7); 38) prie laiptų nėra įrengti turėklai (7.1); 39) pavojingi peraukštėjimai (7.2); 40) žemas konstrukcijų aukštis (7.3); 41) nepažymėti ir neapsaugoti langai (7.4); 42) nesaugus patekimas į vandens apskaitos mazgą ir gesinimo stoties patalpą (7.5); 43) nenumatyti parkavimo borteliai automobilių stovėjimo aikštelėje lauke (7.6).

114.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs E. L. ir R. U. teismo ekspertizės aktus, statybos darbų defektais pripažino šiuos daugiabučio defektus ir nustatė nuostolių dydį šiems statybos defektams pašalinti: 1) neįrengta vaikų žaidimų aikštelė (1.2) 8 218,67 Eur; 2) netinkama aptvėrimo pagrindo betono aplinkos poveikio klasė (1.3.3) 12,50 Eur; 3) nekokybiškai atlikti naujos tvoros įrengimo darbai (1.3.4) 111,98 Eur (ekspertės R. U. nurodytos defekto šalinimo išlaidos; netinkamas asfalto dangos įrengimas (1.5.4) 20,19 Eur; 4) neužtaisytos trinkelių siūlės (1.5.7) 16,08 Eur (R. U. nurodyta defekto šalinimo kaina); 5) automobilių stovėjimo vietų ženklinimo pažaidos (1.7) 13,41 Eur; 6) netinkamos dangos užleidimas ant vertikalių plokštumų (2.2.1) 314,20 Eur; 7) netinkamas dangos įrengimas (2.2.2) 136,07 Eur; tvirtinimo varžtų korozija (2.3.2) 276,78 Eur; 8) cokolinės pastato dalies defektai ir pažaidos (3.1) (ekspertės R. U. paskaičiuotos išlaidos už neįrengtą cokolinės pastato dalies sluoksnį – 161,73 Eur, už plastikinį cokolinį profilio defektų šalinimą išlaidos nepriteisiamos, kadangi ekspertizės akte nurodoma, kad plastikinis cokolinis profilis galėjo būti sulaužytas tiek statybos metu, tiek eksploatacijos metu); 9) plyšiai tinkuotose fasado dalyse (3.2.1), apdailinio fasadinio tinko nutrupėjimai (3.2.2), mechaninės fasado apdailinio tinko sluoksnio pažaidos (3.2.3), dėmės ant fasadinio tinko (3.2.4), fasadinio tinko nelygumai (3.2.5) 85,71 Eur (ekspertės R. U. paskaičiuotos naujai atsiradusių tinkų nutrupėjimo defekto šalinimo išlaidos); 10) balkonų apdailos defektai ir pažaidos (3.4.1) 1 884,20 Eur (ekspertės R. U. paskaičiuotos defekto šalinimo išlaidos); 11) nekokybiškas įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogelio apskardinimas ( 3.5.1) 199,37 Eur; 12) kabančių lubų nelygumai (4.1.1) 1 091,44 Eur (ekspertės R. U. paskaičiuotos defekto šalinimo išlaidos); 13) deformaciniai plyšiai (4.2.1 a) 1 036,76 Eur (ekspertės R. U. paskaičiuotos defekto šalinimo išlaidos); 14) betoninių sienų defektai ir pažaidos (4.2.3) 2 130,91 Eur; 15) neįrengtos grindjuostės (4.3.3) 1 123,30 Eur; 16) neįrengtos akmens masės plytelių dangos (4.3.4 a) 41,45 Eur; 17) neįrengti įspėjamieji paviršiai žmonėms su negalia (ŽN)(4.3.4 c) 8 439,02 Eur; 18) laiptų konstrukcijos defektai ir pažaidos (4.4.1) 113,21 Eur; 19) durų furnitūros korozija (4.5.3) 103,61 Eur; 20) neįrengti durų atidarymo stabdžiai (4.5.5) 413,64 Eur; 21) neužbaigta sienų apdaila (4.6.1) 340,87 Eur; 22) neįrengti sanitariniai prietaisai (4.6.2) 353,05 Eur; 23) neįrengtos pakabinamos lubos (4.6.3) 558,98 Eur; 24) kabeliai nėra apsaugoti nuo mechaninio ir atmosferinio poveikio (5.1) 385,76 Eur; 25) netinkamos inžinierinių komunikacijų apdailos durys (6.7); 26) prie laiptų nėra įrengti turėklai (7.1) 24,81 Eur (ekspertės R. U. pateiktos defekto šalinimo išlaidos); 27) pavojingi peraukštėjimai (7.2) 55,32 Eur; 28) žemas konstrukcijų aukštis (7.3) 2,03 Eur (ekspertės R. U. pateiktos defekto šalinimo išlaidos); 29) nepažymėti ir neapsaugoti langai (7.4) 1 711,34 Eur; 30) nenumatyti parkavimo borteliai automobilių stovėjimo aikštelėje lauke (7.6) 224,06 Eur; 31) hidroizoliacijos ant lauko automobilių stovėjimo aikštelės sienų, pastato pamatų įrengimas – 23 914,80 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendra defektų šalinimo išlaidų kaštų suma yra 53 515,15 Eur.

115.       Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę dalį nustatytų defektų pašalinti ne vėliau kaip per šešis mėnesius, t. y. suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus bei faktinę situaciją atitinkančią lietaus nuvedimo sistemą (defektas 1.1); suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančias grindis bendrojo naudojimo balkonuose (defektas 4.3.4b); įrengti elektroninių ryšių sistemą pastate pagal projektinius sprendinius (defektas 5.5); pašalinti pastato evakuacinės laiptinės trūkumus (netinkamas laiptinių plotis ir laiptų nuolydis) (defektas 6.1); pašalinti priešgaisrinių vartų požeminėje aikštelėje trūkumus (defektas 6.3); pašalinti priešgaisrinių durų iš evakuacinės laiptinės ant pastato pajungimo trūkumus (defektas 6.4); pašalinti patekimo į pastato vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpą trūkumus (defektas 7.5). Pašalinti šiuos statybos defektus galima tik parengiant projektinius sprendinius, ar taikant kitus defektų šalinimo būdus, kurie atitiktų faktinę situaciją, t. y. būtų ištaisyti nekokybiškai atlikti statybos darbai.

116.       Ieškovė apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus: 1) dėl nenudažytos tvoros (1.3.1 defektas) trūkumų šalinimo išlaidų (179,11 Eur), 2) dėl nekokybiškai pritvirtinto patvėrimo stulpo (1.3.2 defektas) trūkumų šalinimo išlaidų (61,45 Eur), 3) dėl mechaniškai pažeistų trinkelių trūkumų šalinimo (1.5.2) išlaidų (43,47 Eur), 4) dėl įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogo defektų (2.2.8) šalinimo išlaidų (523,51 Eur), 5) dėl nekokybiškai įrengtos grindų konstrukcijos deformacinės siūlės (2.4.2) trūkumų šalinimo išlaidų (2 485,03 Eur), 6) dėl fasado plytelių trūkumų (3.3.1-3.3.5) šalinimo, 7) dėl baldinių plokščių apdailos defektų ir pažaidų (4.2.2) ir su šiuo trūkumu susijusio reikalavimo dėl netinkamos inžinerinių komunikacijų apdailos durų (6.7) trūkumų šalinimo išlaidų (27 982,32 Eur), 8) dėl išteptų durų rėmo (4.5.4) šalinimo išlaidų (0,78 Eur), 9) dėl nekokybiškai atliktų naujos tvoros įrengimo darbų (1.3.4) trūkumų šalinimo išlaidų (779,13 Eur), 10) dėl cokolinės pastato dalies defektų ir pažaidos (3.1) trūkumų šalinimo (581,68 Eur), 11) dėl tinkuotos fasado dalies trūkumų (3.2.1-3.2.5) šalinimo išlaidų (28 348,18 Eur), 12) dėl balkonų apdailos defektų ir pažaidų (3.4.1) šalinimo išlaidų (9 891,47 Eur), 13) dėl kabančių lubų nelygumų (4.1.1) trūkumų pašalinimo išlaidų (13 288,74 Eur), 14) dėl prie laiptų neįrengtų turėklų (7.1) trūkumų šalinimo išlaidų (216,28 Eur), 15) dėl žemo konstrukcijų aukščio (7.3) trūkumo šalinimo išlaidų (53,29 Eur), priteisimo, nes pagal ieškovės pateiktus įrodymus ir ekspertų E. L. ir R. U. pateiktas išvadas atsakovė šių defektų tinkamai nepašalino.

117.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ir pasisakydamas dėl ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytų trūkumų, išskyrus neįrengtos hidroizoliacijos ant automobilių stovėjimo aikštelės sienų ir pastato pamatų trūkumo, vadovavosi E. L. 2021 m. sausio 17 d. ekspertizės aktu, o rangovui vykdant garantinius įsipareigojimus, dėl to paties dalyko 2023 m. kovo 20 d. buvo atlikta papildoma R. U. teismo ekspertizė. Teismas, priimdamas E. L. ekspertizės akto išvadas, nemotyvavo, kodėl neatsižvelgė į papildomos R. U. ekspertizės akte pateiktas išvadas dėl konkrečių pirmojoje ekspertizėje nurodytų defektų nebuvimo ir todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovės 53 515,15 Eur defektų šalinimo išlaidas.

118.       Trečiasis asmuo UAB „Rinva“ apeliaciniame skunde nurodo, kad nustatyti daugiabučio defektai, nėra laikyti trūkumais, už kuriuos atsakovė, kaip pardavėja, yra atsakinga prieš pirkėjus, nes jie arba jau buvo pirkėjams dar prieš įsigyjant patalpas ir šie trūkumai netrukdo naudotis turtu pagal jo paskirtį, arba atsirado daugiabučio eksploatavimo metu.

119.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodytus argumentus, toliau pasisakys dėl kiekvieno teismo ekspertizės aktuose nurodyto daugiabučio trūkumo ir ar atsakovei dėl kiekvieno nustatyto daugiabučio trūkumo atsirado pareiga nustatytus trūkumus pašalinti ar atlyginti ieškovei šių daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidas.

Dėl neįrengtos vaikų žaidimų aikštelės (1.2)

120.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 8 218,67 Eur neįrengtos vaikų žaidimo aikštelės trūkumų išlaidas, nustatė, kad žemės sklype, kuriame yra daugiabutis, turėjo būti suprojektuota ir įrengta vaikų žaidimų aikštelė, sporto aikštelė paaugliams ir vieta ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui, taip pat nustatė, jog atsakovė želdynuose priešais pastatą buvo įrengusi vaikų žaidimo aikštelę ir pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūros metu ši aikštelė atitinkamų institucijų buvo pripažinta, kaip atitinkanti nustatytus reikalavimus.

121.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad vaikų žaidimo aikštelė buvo įrengta ir patikrinta atitinkamų institucijų, bei pripažinta tinkama saugiai naudotis, o aplinkybė, jog vaikų žaidimų aikštelė buvo demontuota, nepatvirtina atsakovės atsakomybės, kad ji neįrengė vaikų žaidimų aikštelės. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal susitarimą su pirkėjais, atsakovė įsipareigojo įrengti vaikų žaidimų aikštelę greta daugiabučio esančiame sklype, o ne pastato teritorijoje, todėl tai negali būti laikoma defektu, už kurį kyla atsakomybė atsakovei, ar bet kuriam kitam asmeniui. Ieškovė su tokiais atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais nesutinka, nurodo, kad pirkimo–pardavimo sutartimis daugiabučio pirkėjai buvo informuoti, jog galės naudotis žaidimų aikštele, esančia (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

122.       Nustatyta, kad teismo ekspertas E. L. ekspertizės akte nurodė, jog vadovaujantis 2016 m. kovo 20 d. galiojusio statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (galiojusi redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.) numatė, kad pastato sklypas yra skiriamas pastatui statyti, jo gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms bei priėjimams ir privažiavimams. Minimalią sklypo struktūrą sudaro tokios jo dalys (plotai): želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms ( 10.4 papunktis). Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 10 ir 242 punkto reikalavimais, žemės sklype turėjo būti suprojektuota ir įrengta vaikų žaidimų aikštelė, sporto aikštelė paaugliams ir vieta ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui. Projektiniuose sprendiniuose buvo numatyta įrengti vaikų žaidimų aikštelę, kuri turėjo būti dengta gumine danga. Teismo ekspertė R. U. ekspertizės akte nurodė, kad apžiūros metu fiksuota įrengta vaikų žaidimo aikštelė šalia (daugiabučio) sklypo. Projekte numatytoje vietoje – sklype vaikų žaidimo aikštelė neįrengta. Apžiūros metu atsakovo atstovai informavo, kad sprendimas kieme neįrengti vaikų žaidimo aikštelės numatytas sutartyje su gyventojais. Ekspertė vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – Ekspertizės įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu atsakymo šiuo klausimu neteikė.

123.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės ir daugiabučio įgijėjų sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse pirkėjai pareiškė, kad yra susipažinę su 2019 m. spalio 14 d. atsakovės ir daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos, identifikavimo kodas 300155936, pasirašytu papildomu susitarimu Nr. 1 prie 2018 m. spalio 24 d. susitarimo. Pirkėjams yra žinoma, kad remiantis šio susitarimo nuostatomis pirkėjai ir kiti daugiabučio gyventojai turi teisę netrukdomai patekti ir naudotis vaikų žaidimo aikštele ir kitomis atsakovės įrengtomis erdvėmis, esančiomis (duomenys neskelbtini).

124.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors daugiabučio įgijėjai ir buvo pirkimo–pardavimo sutartyse informuoti, kad galės naudotis žaidimų aikštele, esančia (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 10 ir 242 punkto reikalavimais, daugiabučio žemės sklype turėjo būti suprojektuota ir įrengta vaikų žaidimų aikštelė, sporto aikštelė paaugliams ir vieta ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui, t. y. statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nustatyti reikalavimai dėl rekreacinių zonų įrengimo negalėjo būti keičiami, todėl darytina išvada, kad atsakovė neįvykdė įsipareigojimo įrengti vaikų žaidimų aikštelę. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad vaikų žaidimo aikštelė buvo įrengta ir patikrinta atitinkamų institucijų, bei pripažinta tinkama saugiai naudotis, todėl atsakovė nėra atsakinga, jog ji buvo demontuota, tačiau atsakovės atstovas A. B., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2023 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad su daugiabučio įgijėjais buvo susitarta, jog vaikų žaidimų aikštelę įrengs ne daugiabučio žemės sklype, o kaimyniniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jau esančioje vaikų žaidimų aikštelėje, tokiu būdu padidinant jau įrengtos vaikų žaidimų aikštelės plotą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės atstovo paaiškinimai iš esmės patvirtina, kad daugiabučio žemės sklype atsakovė vaikų žaidimo aikštelę buvo įrengusi, jog pastatas būtų pripažintas tinkamu naudoti, tačiau vėliau vaikų žaidimo aikštelę demontavo ir perkėlė ją į žemės sklypą, esantį, (duomenys neskelbtini).

Dėl netinkamo asfalto dangos įrengimo (1.5.4)

125.       Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 20,19 Eur netinkamo asfalto dangos įrengimo trūkumų šalinimo išlaidas. Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė šias išlaidas, nes šis defektas yra žemės sklype, kuris nepriklauso daugiabučiui, t. y. priklauso valstybei. Ieškovės vertinimu, teismas, įvertinęs teismo ekspertų ekspertizių išvadas, pagrįstai šio trūkumo išlaidas priteisė iš atsakovės.

126.       Nustatyta, kad teismo ekspertas E. L. ekspertizės akte konstatavo, jog statybos metu buvo netinkamai įrengta asfalbetonio siūlė prie borto, nes nėra bituminės tarpinės ir asfaltas netolygus, bordiūrų kraštai nudaužyti ir patys bordiūrai aptaškyti betonu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra ginčo, kad nustatytas defektas (asfalto dangos įrengimo trūkumas) yra valstybiniame žemės sklype, tačiau šis trūkumas atsirado dėl atsakovės pasitelkto rangovo netinkamai atliktų statybos rangos darbų, todėl teismas pagrįstai šio trūkumų šalinimo išlaidas priteisė ieškovei iš atsakovės.

Dėl neužtaisytos trinkelių siūlės (1.5.7)

127.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl neužtaisytos trinkelių siūlės defekto yra atsakinga atsakovė, nes vadovaujantis teismo ekspertės R. U. ekspertizės akto išvada, perklotos trinkelės yra nepilnai užpildytos atsijomis, todėl šio trūkumo ištaisymui yra reikalinga papildomas užpildymas atsijomis, kurio kaina, vadovaujantis R. U. ekspertizės akto išvada yra 16,08 Eur.

128.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad už šio defekto atsiradimą atsakovė nėra atsakinga, nes šis defektas atsirado daugiabučio eksploatavimo metu, keičiantis oro sąlygomis. Ieškovės vertinimu, teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai (1.5.7) trūkumo šalinimo išlaidas priteisė ieškovei.

129.       Teisėjų kolegija su tokia atsakovės ir trečiojo asmens pozicija nesutinka. Teismo ekspertas E. L. ekspertizės akte nurodė, kad tinkamai suformuota danga neleis trinkelėms ar plytelėms remtis, trintis, deformuotis, užpildai ne tik apsaugos grindinį nuo išsikraipymo, piktžolių, bet ir spręs drenavimo klausimus. Teismo ekspertės R. U. ekspertizės akte nurodyta, kad eksploatacijos metu trinkelių siūlių užpildo praradimas yra natūralus procesas dėl valymo, vandens tekėjimo paviršiumi, tačiau konstatavo, jog apžiūros metu buvo rastas perklotų trinkelių siūlių užpildymo atsijomis trūkumas – apie 1 kv. m plote. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nors šis defektas (1.5.7) galėjo būtų paveiktas oro sąlygų, tačiau tinkamas trinkelių siūlės užpildymas atsijomis sumažina tokio trūkumo atsiradimą. Atskirai pažymėtina, kad atsakovė, po E. L. atliktos teismo ekspertizės, šį defektą pripažino ir siekė ištaisyti, tačiau atlikus pakartotinę teismo ekspertizę, buvo konstatuota, kad atsakovė šio defekto tinkamai neištaisė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė šio defekto šalinimo išlaidas ieškovei iš atsakovės (16,08 Eur).

Dėl automobilių stovėjimo vietos ženklinimo pažaidos (1.7)

130.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei šio defekto šalinimo išlaidas (13,41 Eur), nustatė, kad teismo eksperto E. L. teismo ekspertizės išvadoje konstatuota, jog automobilių stovėjimo aikštelėje yra atsilupę horizontalaus automobilių stovėjimo vietų ženklinimo dažai. Tokios pažaidos galėjo susiformuoti atliekant automobilių stovėjimo vietų ženklinimą ir pažeidžiant ženklinimo įrengimo technologiją.

131.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad esamos automobilių stovėjimo vietos ženklinimas netrukdo naudotis aikštele pagal jos paskirtį. Ieškovės vertinimu, teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės šio defekto (1.7) šalinimo išlaidas, nes garantiniu laikotarpiu dažai, ženklinantys automobilių stovėjimo vietas, negalėjo nusitrinti.

132.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek E. L., tiek R. U. teismo ekspertizės išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šį defektą įrodytu ir priteisė ieškovei iš atsakovės šio defekto šalinimo išlaidas (13,41 Eur). Pažymėtina, kad nors ekspertė R. U. ekspertizės akte nurodė, jog Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 3-82 dėl kelių horizantaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo, šio defekto nustatymui nėra taikomas, nes, jos yra taikomos kelių ir gatvių horizontaliajam ženklinimui Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ne privačiuose žemės sklypuose įrengtose automobilių stovėjimo aikštelėse, tačiau pažymėtina, kad ekspertė nenustatė ir neišmatavo, kiek procentų yra nusidėvėję automobilių stovėjimo vietų ženklinimo dažai garantiniu laikotarpiu, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismo eksperto E. L. ekspertizės akto išvadas, pagrįstai šio defekto (1.7) šalinimo išlaidas priteisė ieškovei iš atsakovės. Atskirai pažymėtina, kad aplinkybę, jog automobilių stovėjimo vietų ženklinimo pažaidos akivaizdžiai matosi byloje esančiuose įrodymuose, todėl toks daugiabučio bendrojo naudojimo objekto defektas neatitinka daugiabučio įgijėjų teisėtų interesų ir turi būti pašalintas arba turi būti kompensuojama tokio defekto šalinimo kaina.

Dėl netinkamo dangos užleidimo ant vertikalių plokštumų (2.2.1) ir netinkamo dangos įrengimo (2.2.2)

133.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, šių defektų nustatymui, nepagrįstai nesivadovavo teismo ekspertės R. U. ekspertizės akto išvadomis, kuriose nurodyta, jog: „panaudotos medžiagos stogo konstrukcijai yra tinkamos, nurodytam hidroizoliacijos užleidimo ant vertikalios plokštumos aukščio defektui įtakos neturi. Stogo hidroizoliacija paslėpta po tinko sluoksniu. Duomenų̨, kad hidroizoliacijos sluoksnis neužleistas ant vertikalaus paviršiaus pagal STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 71.3 p. nurodymą̨ ne mažiau kaip 150 mm, nėra. STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorines įėjimo durys“ 42.2. p. nurodo reikalavimą̨: <> Hidroizoliacinės dangos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Faktiškai nenustatyta, kad vanduo į stogo konstrukciją patenka. Neužsandarintos dalies neaptikta“.

134.       Ieškovė su tokia atsakovės ir trečiojo asmens pozicija nesutinka, nurodo, kad teismas pagrįstai vadovavosi teismo eksperto E. L. išvada, kuria nustatė, jog: „Stogo danga ant vertikalios plokštumos užleista nepakankamai, nėra užsandarinta ir netenkina STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 27.2 punkto reikalavimų. Hidroizoliacinė danga ant virš stogo iškilusių vertikalių inžinerinių sistemų nėra patikimai mechaniškai pritvirtinta“.

135.       Ekspertė R. U. ekspertizės akte nurodė, kad „Ekspertizės akte Nr. 22/01-17-01 nurodytas neatitikimas STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 27.2 p. skirtas plokštiesiems neeksploatuojamiesiems stogams, kurių nuolydis ne mažesnis kaip 0,7° ir ne didesnis kaip 7°. Ekspertizės akte Nr. 22/01-17-01 95 pav. nurodyto stogo dalis yra didesnio nuolydžio (apžiūros metu fiksuotas 39° nuolydis) ir jam taikomas kitas STR 2.05.02:2008 60.3. punktas ar STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 71.3 p. skirtas šlaitiniams stogams, kur nurodyta: stogo sandūrų prie sienų ir kitų vertikalių paviršių vietos turi būti užsandarintos su tam tikslui pritaikytais statybos produktais, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Ant vertikalių paviršių sandarinantys sluoksniai turi būti užleisti ne mažiau kaip 150 mm ir užsandarint“. Taip pat, vertindama E. L. nustatytą netinkamo dangos įrengimo defektą (2.2.2) nurodė, kad „Nurodyti trūkumai nepriskiriami defektui. Fiksuota pažaida – numindžiotas kraštas, atsiradusi eksploatuojant stogą. Siekiant apsaugoti eksploatacijos metu mindžiojamą dalį/laiptą nuo dangos tempimo rekomenduojama papildomai įrengti virš jos metalinį ar kitokį kietą pagrindą, ar taikyti Leidinio rekomendaciją – Iš viršaus parapetinė siena turi būti uždengta skarda iš cinkuoto plieno arba parapetine plyta“.

136.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovė įrodė daugiabučio defektus dėl netinkamo dangos užleidimo ant vertikalių plokštumų (2.2.1) ir netinkamo dangos įrengimo (2.2.2), pagrįstai vadovavosi teismo eksperto E. L. ekspertizės akto išvadomis. Pažymėtina, kad teismo ekspertė R. U. nagrinėjamu klausimu neteisingai įvertino daugiabučio stogo konstrukciją, t. y., jog ji yra plokščia, o ne šlaitinė, šią aplinkybę patvirtina atsakovės pasirinkta stogo izoliavimo medžiaga – bitumas. Nors teismo ekspertė R. U. ekspertizės akte nurodė, kad daugiabučio stogo konstrukcija yra šlaitinė, todėl ekspertas E. L. turėjo vadovautis statybos techniniu reglamentu STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 71.3 papunkčiu, kuriame nurodyta, jog „stogo sandūrų prie sienų ir kitų vertikalių paviršių vietos turi būti užsandarintos su tam pritaikytais statybos produktais, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Ant vertikalių paviršių sandarinantys sluoksniai turi būti užleisti ne mažiau kaip 150 mm ir užsandarinti“, tačiau pagal to paties statybos techninio reglamento 65 punktą, šlaitinį stogą galima dengti bituminėmis čerpėmis, t. y. kita bitumine danga dengti šlaitinius stogus pagal STR 2.04.01:2018 nėra numatyta, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ekspertės R. U. ekspertizės akto išvadomis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šių defektų (2.2.1 ir 2.2.2) šalinimo išlaidas (314,20 Eur ir 136,07 Eur), pagrįstai vadovavosi teismo eksperto E. L. ekspertizės aktu.

Dėl cokolinės pastato dalies defektų ir pažaidų (3.1)

137.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas cokolinės pastato dalies defektų ir pažaidų šalinimo išlaidas (161,73 Eur), nustatė, kad pagal ekspertės R. U. pateiktą išvadą, šis defektas yra taisytas, dalis yra ištaisyta, likusio defekto šalinimo išlaidos yra 161,73 Eur be PVM ir 195,69 Eur su PVM. Nustatė, kad teismo ekspertas E. L. nurodė, jog apžiūros metu nustatyta, kad nėra įrengtas cokolinės pastato dalies apdailinis sluoksnis, o plastikinis cokolinis profilis vietomis sulaužytas.

138.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas priteisė šio defekto (3.1) atlyginimo išlaidas, nors sprendime nurodė, jog ginčas yra tarp šalių, ar defektas atsirado statybos metu, ar eksploatacijos metu (E. L. išvada), ieškovei neįrodžius, jog defektas egzistavo iki perdavimo eksploatuoti. 2022 m. spalio 7 d. statybos darbų žurnalo įrašai ir fotofiksacija patvirtina, kad šį defektą UAB „Rinva“ pašalino, todėl darytina išvada, kad šis defektas atsirado daugiabučio eksploatavimo metu.

139.       Ieškovė su tokiais atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentais nesutinka, nurodo, kad ekspertas E. L., atlikdamas teismo ekspertizę, nustatė, jog atsakovė, užbaigusi daugiabučio statybas, neįrengė cokolinės pastato dalies apdailinio sluoksnio, taip pat ekspertas konstatavo, kad plastikinis cokolinis profilis vietomis sulaužytas. Ekspertė R. U. nustatė, kad buvo atlikti cokolinės daugiabučio dalies apdailinio sluoksnio įrengimo darbai, tačiau netinkamai ir pateikė tai pagrindžiančią fotofiksaciją.

140.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės turėjo priteisti 743,41 Eur eksperto E. L. ekspertizės akte nustatyto defekto (3.1) šalinimo išlaidas. Pažymi, kad defekto taisymo darbai, kuriuos atliko atsakovės pasitelktas generalinis rangovas, yra atlikti netinkamai, ne pagal eksperto E. L. ekspertizė akto išvadas.

141.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentais, kad šis daugiabučio trūkumas netrukdo daugiabučio įgijėjams naudoti turto pagal tiesioginę paskirtį. Priešingai, apdailinis cokolinės pastato dalies sluoksnis yra numatytas daugiabučio projekte, taip pat atsakovė, sutikdama su teismo eksperto E. L. ekspertizės akto išvadomis, siekė šį defektą ištaisyti, t. y. atsakovė pripažino, kad šis defektas egzistavo, todėl tinkamai jo neištaisiusi, turi atlyginti ieškovei defekto šalinimo išlaidas. Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinio argumentus, kad šis trūkumas galėjo atsirasti dėl daugiabučio eksploatavimo, nes, jeigu šį defektą ir lėmė daugiabučio ekploatavimas, tačiau jeigu cokolinė pastato dalis būtų buvusi tinkamai įrengta, tikėtina, jog tokiu atveju šis defektas nebūtų atsiradęs. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė, šalindama defektą (3.1), neatliko eksperto E. L. ekspertizės akto 320 lape nurodytų defekto šalinimo darbų, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovei iš atsakovės E. L. ekspertizės akte nurodytą defekto (3.1) šalinimo kainą (743,41 Eur).

Dėl plyšių tinkuotose fasado dalyse (3.2.1), apdailinio fasadinio tinko nutrupėjimų (3.2.2), mechaninės fasado apdailinio tinko sluoksnio pažaidų (3.2.3), dėmių ant fasadinio tinko (3.2.4), fasadinio tinko nelygumų (3.2.5)

142.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ekspertė R. U. pateikė išvadą, jog eksperto E. L. nustatyti daugiabučio tinkuotos fasado dalies plyšiai ir nutrupėjimai yra ištaisyti, išskyrus naujai atsiradusį tinko atsilupimą angokraštyje. Naujai atsiradusio tinko atsilupimo defekto šalinimo išlaidas ekspertė R. U. skaičiavo 85,71 Eur be PVM ir 103,71 Eur su PVM.

143.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog eksperto E. L. nustatyti daugiabučio tinkuotos fasado dalies plyšiai ir nutrupėjimai yra ištaisyti, išskyrus naujai atsiradusį tinko atsilupimą angokraštyje, todėl darytina išvada, kad defektai, kuriuos nustatė ekspertas E. L., buvo ištaisyti, o dėl naujai atsiradusių defektų ieškinio reikalavimai nebuvo pareikšti.

144.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog R. U. pasisakė dėl visų daugiabučio tinkuotos dalies trūkumų, nevertino, kad dalies jų R. U. apskritai netyrė ir neatsižvelgė, jog ekspertas E. L. ekspertizės akte nurodė, kad daugiabučio fasado tinkuotos dalies trūkumai turi būti šalinami perdarant visą pastato fasado tinką. Taip pat pažymi, kad atsakovė neįrengė ilgaamžio ir stilingo fasado, kaip buvo žadėjusi pirkėjams, todėl atsakovės pasitelktų asmenų veiksmai lėmė, jog daugiabučio tinkuota fasado dalis yra sutrūkinėjusi, aptrupėjusi, mechaniškai pažeista ir kt. Ieškovė yra atsakinga už daugiabučio fasado priežiūrą, turi užtikrinti, kad ji būtų švari, tvarkinga, tačiau ieškovė to negali padaryti, nes tinkuota fasado dalis trupa, lupasi, atsiranda naujų defektų.

145.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad eksperto E. L. nustatyti daugiabučio tinkuotos fasado dalies plyšiai ir nutrupėjimai yra ištaisyti, išskyrus naujai atsiradusį tinko atsilupimą angokraštyje. Pažymėtina, jog teismo ekspertas E. L. ekspertizės akte nurodė, kad „lokaliai suremontuoti fasado tinko pažaidų ar defektų nėra galimybių, visais atvejais, remontuotos tinko vietos bus matomos – skirsis spalva, tekstūra, nebus vieningos plokštumos, dėl šių priežasčių labiausiai nukentės pastato estetinis vaizdas. Tinkuotų pastato dalių pažaidos ir defektai buvo fiksuotos visose tinkuoto fasado plokštumose, todėl visas fasadinis turi būti įrengtas naujai“ (eksperto E. L. ekspertizės akto 128 lapas). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė, pagal eksperto E. L. ekspertizės akto išvadas, nustatytus daugiabučio fasado trūkumus tinkamai ištaisė, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovei iš atsakovės šių defektų ((3.2.1), (3.2.2), (3.2.3), (3.2.4), (3.2.5)) šalinimo išlaidas (28 433,89 Eur).

Dėl balkonų apdailos defektų ir pažaidų (3.4.1)

146.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad: 1) ekspertas E. L. nustatė, jog nuo drėgmės poveikio yra susiformavusios pigmentinės dėmės bendrojo naudojimo balkonų plokščių apačioje (pažaidos susiformavo dėl neįrengto laštakio balkono briaunos apačioje; 2) ekspertė R. U. nurodė, kad vietoje patikrinus balkonus po taisymo, nustatyta, kad balkonų šonuose laštakis neįrengtas. Atlikti hermetizavimo darbai, tačiau vanduo patenka per paliktus tarpus. Dėl defektų balkonų apačios tinkas apneštas purvu, reikalingas balkonų lubų dažymas. Teismas padarė išvadą, kad šio defekto (3.4.1) šalinimo išlaidos pagal ekspertės R. U. skaičiavimus yra 1 884,20 Eur be PVM ir 2 279,88 Eur su PVM.

147.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad UAB „Rinva“ defektą (3.4.1), nustatytą eksperto E. L. pašalino. Byloje pateikta fotofiksacija patvirtina, kad tai yra naujas defektas, atsiradęs bylos nagrinėjimo metu, po patikslinto ieškinio pateikimo. Dėl naujai atsiradusių defektų bylos nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimai nebuvo pareikšti, kokiu pagrindu priteista suma už defektus, kuriuos UAB „Rinva“ sutinka šalinti garantiniu laikotarpiu, neaišku. Teismas sprendimo 224 punkte, nurodęs, jog išlaidos, susijusios su estetikos klausimais, nėra priteisiamos, šiuo atveju priėmė prieštaringą sprendimą (vienu atveju laikydamas estetiką defektu, kitu atveju – ne).

148.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pagrįstai (3.4.1) trūkumą pripažino statybos darbų trūkumu, už kurį yra atsakinga atsakovė, tačiau nesutinka su priteista šio trūkumo šalinimo išlaidų suma, nes už šio daugiabučio defekto šalinimą turėjo būti priteista eksperto E. L. apskaičiuota 11 755,67 Eur suma.

149.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas daugiabučio defektas (3.4.1), priešingai nei apeliaciniuose skunduose nurodo atsakovė ir trečiasis asmuo, nėra estetinio pobūdžio, nes kaip ekspertizės akte nurodė ekspertas E. L. (ekspertizės akto 139 lapas) „<...>dėl pastovaus ir ilgalaikio drėgmės poveikio ant balkono plokštės apačios formuojasi pigmentinės dėmės, todėl nukenčia pastato estetinis, tačiau ateityje dėl koncentruoto ir ilgalaikio drėgmės ir temperatūros poveikio, balkono plokštės kraštai gali pradėti irti – trupėti. Balkono plokščių kraštus būtina įrengti pagal projektinius sprendinius“. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė tinkamai šio daugiabučio defekto neištaisė (3.4.1), tačiau priteisdamas ieškovei iš atsakovės šio defekto šalinimo išlaidas, nepagrįstai priteisė ekspertės R. U. ekspertizės akto išvadoje apskaičiuotą trūkumo šalinimo kainą (1 884,20 Eur be PVM), nes atsakovė neatliko visų darbų, kurie buvo nurodyti eksperto E. L. ekspertizės akto išvadose, todėl šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės šio defekto (3.4.1) šalinimo išlaidas, pagal eksperto E. L. apskaičiuotą defekto šalinimo kainą – 11 755,67 Eur.

Dėl nekokybiškai atlikto įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogelio apskardinimo (3.5.1)

150.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės šio daugiabučio trūkumo šalinimo kainą (199,37 Eur), nustatė, kad ekspertas E. L. nurodė, jog apžiūros metu buvo fiksuota, kad įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę stogelio fasado apskardinimas įrengtas netolygiai, su vizualiai matomu nukrypimu.

151.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė ekspertės R. U. išvadą dėl šio nustatyto daugiabučio trūkumo. Ekspertė R. U. pažymėjo, jog „Skardinio lakšto įrengimui, jei jis gadintų fasado vaizdą̨ nepritartų statinio architektas vykdydamas STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūrą“ statinio projekto vykdymo priežiūrą̨. Pažymi, kad būtent toks projektinis sprendinys buvo, darbai atlikti pagal projektą, todėl defekto nėra. Ieškovė su tokiais atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentais nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog atsakovė turi atlyginti šio daugiabučio defekto šalinimo darbų kainą.

152.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio daugiabučio trūkumo (3.5.1) šalinimo, turėjo vadovautis teismo ekspertės R. U. ekspertizės akto išvada, kurioje iš esmės nurodyta, kad įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogelio apskardinimo dizainas buvo suderintas su užsakovu ir projekto architektu. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl šio defekto yra daroma žala daugiabučio konstrukcijai, tokių aplinkybių nenustatė ir teismo ekspertai E. L. ir R. U., todėl darytina išvada, kad šis nurodytas daugiabučio defektas yra estetinio pobūdžio ir netrukdo ginčo pastato eksploatuoti pagal paskirtį.

 

Dėl kabančių lubų nelygumų (4.1.1)

153.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės šio defekto šalinimo išlaidas (1 091,44 Eur), vadovavosi teismo ekspertės R. U. ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad dalis šio defekto yra ištaisyta, t. y. nustatė, jog yra neišlygintas pakabinamų lubų karkasas 2 aukšte ir lokalios vietos.

154.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad šį defektą (4.1.1) bylos nagrinėjimo metu ištaisė trečiasis asmuo UAB „Rinva“, todėl šis defektas atsirado daugiabučio gyvenamojo namo eksploatavimo metu. Pažymi, kad šis defektas nėra esminis, netrukdo eksploatuoti daugiabutį. Ieškovė su tokiais atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentais nesutinka, nurodo, kad šį trūkumą nustatė tiek ekspertas E. L., tiek ekspertė R. U., tiek ir liudytojas E. M., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei šio trūkumo šalinimo išlaidas priteisė iš atsakovės.

155.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės turėjo priteisti 14 380,18 Eur eksperto E. L. ekspertizės akte nustatyto defekto (4.1.1) šalinimo išlaidas. Pažymi, kad defekto taisymo darbai, kuriuos atliko atsakovės pasitelktas generalinis rangovas, yra atlikti netinkamai, ne pagal eksperto E. L. ekspertizė akto išvadas.

156.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentais, kad šis daugiabučio trūkumas yra ištaisytas ir netrukdo daugiabučio įgijėjams naudotis turtu pagal paskirtį. Pažymėtina, kad atsakovė šį daugiabučio trūkumą pripažino, nes po E. L. atliktos teismo ekspertizės, šį trūkumą siekė ištaisyti, tačiau nesėkmingai, t. y. atlikus pakartotinę teismo ekspertizę, ekspertė R. U. nustatė, jog „Apžiūros metu rastas neišlygintas pakabinamų lubų karkasas 4 aukšte, 2 aukšte lubų plokštė atitrūkusi nuo karkaso, taisomas plotas 19,39 m2“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas trūkumas nėra tik estetinio pobūdžio, nes dėl neteisingai įrengtų kabančių lubų gali atsirasti žala, tiek daugiabučio vidaus patalpoms, tiek daugiabučio įgijėjams. Sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė, šalindama defektą (4.1.1), neatliko eksperto E. L. ekspertizės akto 325 lape nurodytų defekto šalinimo darbų, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovei iš atsakovės E. L. ekspertizės akte nurodytą defekto (4.1.1) šalinimo kainą (14 380,18 Eur).

Dėl deformacinių plyšių (4.2.1a)

157.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ekspertas E. L. nustatė 10-ojo aukšto bendro naudojimo koridoriuose pertvaroje nustatė susiformavusį gulsčią deformacinį plyšį. Ekspertė R. U. šį trūkį taip pat fiksavo, nurodydama, jog dalis šio trūkio yra ištaisyta. Ekspertė R. U. nustatė naujus tinko įtrūkimus. Nurodė, kad tvarkomas sienų įtrūkių plotas yra 3,11 kv. m, kurios turi būti tinkuojamos, atšokusios tinko dalys turi būti tinkuojamos naujai. Pagal ekspertės R. U. pateiktus skaičiavimus, defekto šalinimo išlaidos yra 1 036,76 be PVM ir 1 254,48 Eur su PVM.

158.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad ekspertai E. L. ir R. U. pripažino, jog nei techniniame projekte, nei techninėse specifikacijose, nei teisės norminiuose aktuose nėra nurodyta, kaip turi atrodyti deformacinės siūlės dekoratyviniu tinku tinkuotoje sienoje, tai reiškia, jog nėra nustatyta imperatyvių teisės norminių aktų reikalavimų, neatitikimo projektui. Ieškovė su tokiais atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais nesutinka, nurodo, kad atsakovė su šiuo daugiabučio trūkumu sutiko, siekė jį ištaisyti, tačiau nesėkmingai ir ne pagal eksperto E. L. rekomendacijas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė iš atsakovės šio trūkumo šalinimo išlaidas.

159.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentais dėl nustatyto trūkumo (4.1.1a) šalinimo. Pažymėtina, kad atsakovės ir trečiojo asmens nurodyta pozicija dėl šio trūkumo prieštarauja jų veiksmams, kuriais iš esmės atsakovė sutikusi su eksperto E. L. išvada dėl deformacinių plyšių (4.1.1a), siekė šį trūkumą ištaisyti, tačiau atlikus pakartotinę teismo ekspertizę, buvo konstatuota, jog šis trūkumas tinkamai neištaisytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio trūkumo šalinimo išlaidas priteisė ieškovei iš atsakovės.

Dėl evakuacinės laiptinės betoninių sienų defektų ir pažaidų (4.2.3)

160.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės evakuacinės laiptinės betoninių sienų defektų ir pažaidų (4.2.3) trūkumų šalinimo išlaidas (2 130,91 Eur), nurodė, kad ekspertas E. L. nustatė, jog daugiabučio evakuacinėje laiptinėje prieš nudažant nebuvo nuvalyti betono ir skiedinio likučiai. Ekspertė R. U. nustatė uždažytus betono aptaškymus 3,7 ir 8 evakuacinės laiptinės aukštuose.

161.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad abu ekspertai konstatavo, jog daugiabučio projekte evakuacinės laiptinės apdailos darbai nėra numatyti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados yra prieštaringos, nes, konstatavus defekto nebuvimą, teismas be pagrindo priteisė iš atsakovės šio defekto šalinimo išlaidas. Ieškovė su tokiais atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentais nesutinka, nurodo, kad nors pagal projektą evakuacinės laiptinės sienų dažymo darbai nebuvo numatyti, tačiau atsakovė juos atliko tinkamai neparuošusi sienų paviršių (nenuvaliusi statybinių atliekų nuo sienų), todėl atsakovė yra atsakinga už šio defekto šalinimo išlaidų atlyginimą.

162.       Byloje nėra ginčo, kad techniniame projekte evakuacinė laiptinė dėl savo funkcinės paskirties – evakuacijos gaisro pavojaus atveju buvo numatyta palikti betono paviršiais – betoninės sienos, lubos, laiptai ir grindys, t. y. papildoma apdaila neturėjo būti atliekama, tačiau byloje kilo ginčas, ar atsakovei nusprendus nudažyti evakuacinės laiptinės sienas, prieš tai jų tinkamai neparuošus, ieškovei buvo padaryta žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė yra atsakinga už šio defekto (4.2.3) atsiradimą, nes pagal eksperto E. L. ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad „<...>betoninės ir tinkuotos sienos dažomos siekiant pagerinti pastato estetinę išvaizdą, taip pat pagerinti jų eksploatacines savybes <...> paviršiai turi būti vientisi, švarūs, sausi ir lygūs <...>“ (ekspertizės akto 170 lapas). Teismo eksperto E. L. išvados patvirtina, kad dėl atsakovės netinkamai atliktų evakuacinės laiptinės betoninių sienų dažymo darbų (netinkamai pasirinkto technologinio sprendimo), iš esmės buvo pablogintos betoninių sienų eksploatacinės savybės, todėl darytina išvada, kad nustatytas defektas (4.2.3) neatitinka daugiabučio įgijėjų teisėtų lūkesčių.

Dėl neįrengtos grindjuostės (4.3.3)

163.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei šio defekto šalinimo išlaidas (1 123,30 Eur), nustatė, kad ekspertas E. L. teismo ekspertizės atlikimo metu nustatė, jog evakuacinėje laiptinėje neįrengtos grindjuostės neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.05.13:2004 „Statinio projektavimas. Grindys“ reikalavimų.

164.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas vadovavosi eksperto E. L. išvadomis, tačiau ekspertė R. U. ekspertizės akte nurodė, jog darbo projekte DP-SA-I 01 (Laida A) evakuacinės laiptinės grindjuostės nebuvo numatytos ir neturėjo būti įrengiamos. Todėl sprendimas priteisti šias defektų šalinimo išlaidas yra nepagrįstas. Ieškovė su šiais atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nesutinka, nurodo, kad ekspertas E. L. apklausos metu patvirtino, jog pagal reglamentą privalo būti įrengtos grindjuostės nepriklausomai nuo to, ar tai yra evakuacinė laiptinė, ar pagrindinė.

165.       Statybos techninio reglamento STR 2.05.13:2004 „Statinio projektavimas. Grindys“ 22 punkte nurodyta, kad vietose, kuriose grindys jungiasi su sienomis, kolonomis, įrenginių pamatais, vamzdynais ar kitomis konstrukcijomis, išsikišančiomis virš grindų, reikia pritaisyti grindjuostes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad pagal darbo projekte DP-SA-I 01 (Laida A) evakuacinės laiptinės grindjuostės nebuvo numatytos ir neturėjo būti įrengiamos, nes grindjuosčių įrengimą imperatyviai nustato STR 2.05.13:2004 „Statinio projektavimas. Grindys“ 22 punktas, išimčių dėl grindjuosčių neįrengimo įstatymas nenumato, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės šio defekto (4.3.3) šalinimo išlaidas.

Dėl akmens masės plytelių dangos (4.3.4a)

166.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės šio defekto (4.3.4a) šalinimo išlaidas (41,45 Eur), vadovavosi eksperto E. L. ekspertizės akto išvadomis, kuriose nustatyta, kad evakuacinėje laiptinėje nėra užbaigti akmens masės plytelių klijavimo darbai.

167.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismo ekspertas E. L. ekspertizės akte nurodė, kad „teismo ekspertizėje pateiktuose brėžiniuose sunkiai įskaitomas evakuacinės laiptinės grindų apdailos žymėjimas, todėl šioje vietoje galimi netikslumai“, t. y. ekspertas iš esmės pripažino, kad negali tiksliai nustatyti šio daugiabučio defekto (4.3.4a). Ieškovė su tokiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka, nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų teismo eksperto E. L. ekspertizės akto išvadas, jog evakuacinėje laiptinėje nėra užbaigti akmens masės plytelių klijavimo darbai.

168.       Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo eksperto E. L. išvadas, pateiktas foto nuotraukas, daro išvadą, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nepaneigė aplinkybės, jog evakuacinėje laiptinėje nėra užbaigti akmens masės plytelių klijavimo darbai. Pažymėtina, kad šis defektas yra ne tik susijęs su daugiabučio evakuacinės laiptinės eksploatavimu (jos priežiūra), bet taip pat yra susijęs ir su daugiabučio gyventojų teisėtu lūkesčiu saugiai naudotis evakuacinės laiptinės grindų danga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį trūkumą vertino kaip statybos darbų defektą ir jo šalinimo išlaidas priteisė ieškovei iš atsakovės.

Dėl neįrengtų įspėjamųjų paviršių žmonėms su negalia (ŽN) (4.3.4c)

169.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės šio defekto (4.3.4c) šalinimo išlaidas (8 439,02 Eur), vadovavosi eksperto E. L. ekspertizės akto išvadomis, kuriose nustatyta, kad šis trūkumas nėra pašalintas. Nurodė, kad

ekspertas E. L. nustatė, jog įspėjamieji paviršiai nėra įrengti, nors tiek techninio projekto statinio architektūros dalies sprendiniuose, tiek ir darbo projekto architektūros sprendiniuose buvo numatyta įrengti įspėjamuosius paviršius žmonėms su negalia.

170.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog reali šio defekto pašalinimo kaina yra 1 004,60 Eur (2020 m. sausio 9 d.), įrašas statybos darbų žurnale: „Laiptinėse gali būti siūlomi ir įrengiami alternatyvūs įspėjamieji ir taktiliniai paviršiai žmonėms su negalia. Pasirinktas gaminys turi atitikti keliamus reikalavimus vedimo / įspėjamiesiems paviršiams (Statinio projekto vadovo A. K. parašas ir Statybos darbų vadovo bei techninio prižiūrėtojo parašai apie susipažinimą; UAB „Rinva“ pasiūlytas defekto šalinimo sprendinys, suderintas su projektuotojais bei pateiktas komercinis pasiūlymas dėl defekto šalinimo kainos). Teismas šiuos įrodymus atmetė, motyvų, kodėl priteisiama būtent tokia suma, nenurodė.

171.       Ieškovė su šiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka, nurodo, kad UAB „Rinva“ pateiktame komerciniame pasiūlyme yra nurodytas per mažas paviršių žmonėms su negalia plotas – eksperto E. L. pagal pastato projektą skaičiuota 13,89 kv. m, o komercinis pasiūlymas pateiktas tik dėl 12,2 kv. m. Taip pat, ieškovei pasikreipus į šių dangų pardavėjus, paaiškėjo, kad UAB „Rinva“ nurodyta danga nėra patvari, ji gali būti valoma tik su specialiomis cheminėmis priemonėmis, tačiau ieškovės samdoma valymo paslaugas teikianti bendrovė grindų dangas, tarp jų ir evakuacinės laiptinės, plauna su plovimo mašinomis (tokias dangas plaunant plovimo mašina, jos atsiluptų).

172.       Byloje nėra ginčo, kad nustatytas defektas (4.3.4c) egzistuoja ir nėra pašalintas, byloje kilo ginčas, ar teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės šio defekto šalinimo kainą (8 439,02 Eur), atsakovės ir trečiojo asmens vertinimu, teismas, įvertinęs trečiojo asmens UAB „Rinva“ pateiktą pasiūlymą, turėjo sumažinti šio defekto šalinimo kainą. Teisėjų kolegija su atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

173.       Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pareiga įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

174.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė pagrindo sumažinti teismo eksperto E. L. ekspertizės akte apskaičiuotą defekto (4.3.4c) šalinimo kainą (8 439,02 Eur). Sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentais, kad UAB „Rinva“ pateiktame komerciniame pasiūlyme nurodytas mažesnis paviršių žmonėms su negalia plotas nei eksperto E. L. ekspertizės akte, taip pat atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad siūloma įspėjamųjų paviršių žmonėms su negalia danga atitinka kokybės standartus nurodytus statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo pagrindu didesnę įrodomąją reikšmę turi eksperto E. L. teismo ekspertizės akto išvados, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šio defekto šalinimo išlaidas ieškovei iš atsakovės, pagrįstai vadovavosi eksperto E. L. ekspertizės akto išvadomis.

Dėl laiptų konstrukcijos defektų ir pažaidų (4.4.1)

175.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės šio defekto (4.4.1) šalinimo išlaidas (113,21 Eur), vadovavosi eksperto E. L. ekspertizės akto išvadomis, kuriose nustatyta, kad šis trūkumas nėra pašalintas. Nurodė, kad ekspertas E. L. objekto apžiūros metu nustatė, jog evakuacinėje laiptinėje buvo fiksuoti gelžbetoninių laiptų maršų ir aikštelių betono pavieniai nudaužymai, taip pat fiksuota, kad tarp laiptų maršų konstrukcijų ir sienų konstrukcijų yra palikti tarpai.

176.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog statybos metu generalinis rangovas UAB „Rinva“ saugojo šiuos laiptus. Taip pat teismas nepagrįstai priteisė defektų, kurie nėra esminiai, o tik estetinio pobūdžio, pašalinimo išlaidas, nors byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šie defektai atsirado daugiabučio eksploatavimo metu.

177.       Ieškovė su šiais atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentais nesutinka, nurodo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nepaneigė eksperto E. L. ekspertizės akte padarytos išvados, jog evakuacinės laiptinės laiptai buvo pažeisti atsakovui ir jo pasitelktiems asmenims atliekant daugiabučio statybos rangos darbus.

178.       Teisėjų kolegija, įvertinusi E. L. ekspertizės akto išvadas, konstatuoja, kad atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė aplinkybės, jog evakuacinėje laiptinėje laiptai buvo įrengti ir perduoti be defektų ir pažaidų. Pažymėtina, kad šis defektas yra susijęs tiek su daugiabučio evakuacinės laiptinės laiptų eksploatavimu, tiek ir su daugiabučio gyventojų teisėtu lūkesčiu saugiai naudotis evakuacinės laiptinės laiptais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį trūkumą vertino kaip statybos darbų defektą ir jo šalinimo išlaidas priteisė ieškovei iš atsakovės.

Dėl durų furnitūros korozijos (4.5.3)

179.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės šio defekto (4.5.3) šalinimo išlaidas (103,61 Eur), vadovavosi eksperto E. L. ekspertizės akto išvadomis, kuriose nustatyta, kad apžiūros metu fiksuotas durų varčios furnitūros korozija.

180.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas vadovavosi eksperto E. L. išvada, nors teismo ekspertė R. U. nurodė, jog statybos žurnale yra įrašas apie šio defekto taisymą ir defektas neegzistuoja. Teismas nenurodė motyvų, kodėl atmeta papildomos ekspertizės išvadas. Ieškovė su tokiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka, nurodo, kad šis trūkumas pagrįstai buvo nustatytas E. L., nebuvo taisytas, todėl egzistuoja.

181.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors teismo ekspertės R. U. ekspertizės akte nurodyta, kad apžiūros metu durų varčios furnitūros korozija 2 aukšte neaptikta (neužfiksuota), tačiau šiuo konkrečiu atveju darytina išvada, kad ekspertė R. U. šio defekto objektyviai neįvertino ir nenustatinėjo, nes eksperto E. L. ekspertizės akte nurodyta, kad durų furnitūros korozija buvo fiksuota vienose duryse. Atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodinėjo, kad šį defektą (4.5.3) šalino, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės šio defekto šalinimo išlaidas.

Dėl neįrengtų durų atidarymo stabdžių (4.5.5)

182.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės šio defekto (4.5.5) šalinimo išlaidas (413,64 Eur), vadovavosi eksperto E. L. ekspertizės akto išvadomis, kuriose nustatyta, kad bendro naudojimo koridoriaus galuose, ties inžinierinių komunikacijų šachtomis, ties greta esančiomis durimis į butus, nėra įrengti durų atidarymo stabdžiai, todėl, varstant buto duris, rankenomis daužoma inžinierinių komunikacijų apdaila.

183.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad ekspertė R. U. ekspertizės akte nustatė, jog defektas pašalintas, tačiau teismas defektų šalinimo išlaidas priteisė nepagrįstai.

184.       Ieškovė su tokiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka, nurodo, kad ekspertas E. L. nustatė, jog bendrojo naudojimo koridoriaus galuose, ties inžinerinių komunikacijų šachtomis, ties greta esančiomis durimis į butus, nėra įrengti durų atidarymo stabdžiai, todėl, varstant buto duris, rankenomis daužoma inžinerinių komunikacijų apdaila. Ekspertė R. U., darydama fotofiksaciją ne pagrindinėje laiptinėje, kur nustatytas defektas, o evakuacinėje, nurodė, kad durų atidarymo stabdžiai įrengti (nors iš tiesų pagrindinėje laiptinėje, kur ir yra konstatuotas trūkumas, durų atidarymo stabdžių nėra).

185.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentais, kad ekspertė R. U., priešingai nei ekspertas E. L., ekspertizės akte neidentifikavo tikslios daugiabučio apžiūros vietos, kurioje nenustatė neįrengtų durų atidarymo stabdžių trūkumo, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės šio trūkumo šalinimo išlaidas. Atskirai pažymėtina, kad durų atidarymo stabdžiai užtikrina, jog nebūtų pažeidžiamos daugiabučio bendrojo naudojamo patalpų sienos, tokiu būdu užtikrinant tinkamą pastato eksploatavimą.

Dėl neužbaigtos sienų apdailos (4.6.1)

186.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės šio defekto (4.6.1) šalinimo išlaidas (340,87 Eur), vadovavosi eksperto E. L. ekspertizės akto išvadomis, kuriose nustatyta, kad technines patalpas nuo požeminės automobilių stovėjimo aikštelės patalpų skiriančios sienos pagal projektą turėjo būti nudažytos, tačiau nebuvo nudažytos.

187.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismo ekspertė R. U. ekspertizės akte nurodė: „Patalpų̨ T3, T4, T5 sienų̨ dažymas iš̌ patalpų̨ vidaus nenumatytas projekte“. Teismas motyvų, kodėl papildomos ekspertizės išvada atmetama, nenurodė, taip pat nenurodė kokios esminės statybos techninių reglamentų normos ir (arba) esminiai projekto reikalavimai buvo pažeisti. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais, nurodo, kad ekspertei R. U. šio klausimo tirti nebuvo pavesta.

188.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi, kuria buvo paskirta papildoma teismo ekspertizė, ekspertei R. U. nebuvo pavesta atsakyti į klausimą, ar eksperto E. L. ekspertizės akte nustatytas defektas (4.6.1) yra ištaisytas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertė R. U., vertindama, ar šis defektas buvo pašalintas, viršijo savo įgaliojimus ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ekspertės R. U. ekspertizės akto išvadomis dėl defekto (4.6.1) pašalinimo. Atsakovei ir trečiajam nepateikus objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šio defekto pašalinimą, darytina išvada, kad atsakovė šio defekto nepašalino.

Dėl neįrengtų sanitarinių prietaisų (4.6.2)

189.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės šio defekto (4.6.2) šalinimo išlaidas (353,05 Eur), vadovavosi eksperto E. L. ekspertizės akto išvadomis, kuriose nustatyta, kad valytojos patalpoje nėra sumontuoti sanitariniai prietaisai: kriauklė ir klozetas, nors darbo projekto statinio architektūros dalies sprendiniuose yra suprojektuotas klozetas ir plautuvė.

190.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad ekspertė R. U., priešingai nei ekspertas E. L., nurodė, jog darbo projektuose sanitarinių prietaisų nėra. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad sanitariniai prietaisai (kriauklė, klozetas) neturėjo būti įrengiami. Pažymi, kad teismas nenurodė motyvų, kodėl atmetama papildomos ekspertizės išvada, nenurodė, kokios esminės statybos techninių reglamentų normos ir (arba) esminiai projekto reikalavimai pažeisti.

191.       Ieškovė su tokiais atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentais nesutinka, nurodo, kad ekspertas E. L., nustatydamas šį trūkumą (4.6.2), vadovavosi ne techniniu, o darbo projektu, pagal kurį sanitariniai prietaisai privalėjo būti įrengti.

192.       Teisėjų kolegijos vertinimu, E. L., spręsdamas dėl 4.6.2 trūkumo vadovavosi atsakovės pateiktais darbo projekto brėžiniais, kuriuose nurodyta, kad valytojos patalpoje buvo suprojektuotas kriauklė ir klozetas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė valytojos patalpoje neįrengė kriauklės ir klozeto, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai neįvykdė darbo projektinių sprendimų, todėl turi atlyginti ieškovei šio trūkumo šalinimo išlaidas.

Dėl neįrengtų pakabinamų lubų (4.6.3)

193.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės šio defekto (4.6.3) šalinimo išlaidas (558,98 Eur), vadovavosi eksperto E. L. ekspertizės akto išvadomis, kuriose nustatyta, kad darbo projekto statinio architektūros dalyje lubų plane ir fasadinių paviršių žiniaraštyje nurodoma, jog požeminės automobilių stovėjimo aikštelės liftų hole įrengiamos kabančios lubos, tačiau apžiūros metu nustatyta, kad požeminės automobilių stovėjimo aikštelės liftų hole kabančios lubos nėra sumontuotos.

194.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad šis trūkumas (4.6.3) akivaizdus, matomas ir laikytinas nepaslėptu, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti jo šalinimo išlaidų. Pažymi, kad ekspertė R. U. savo išvadoje nurodė, jog tokio trūkumo nėra, kadangi pagal architekto pastabą luboms galėjo būti paliekamas betonas.

195.       Ieškovė su tokiais atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentais nesutinka, nurodo, kad ekspertas E. L. ekspertizės akte nurodė, jog pagal projektą požeminės automobilių stovėjimo aikštelės liftų hole turėjo būti įrengiamos kabančios lubos, tačiau jos nebuvo įrengtos. Ekspertė R. U. sprendė, kad trūkumo nėra, kadangi statybos darbų žurnale yra architekto pastaba, kad „neturint galimybės tarp parkinge esančių inžinerinių komunikacijų įrengti pakabinamas lubas, luboms gali būti paliekamas atviras betonas“. Ieškovės vertinimu, statinio projekto vadovo pastaba buvo, kad atviros lubos gali būti paliekamos tik tuo atveju, jei nėra galimybės įrengti pakabinamas lubas, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad techniškai nėra įmanoma įrengti pakabinamas lubas.

196.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentais, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė objektyvių duomenų, jog požeminės automobilių stovėjimo aikštelės liftų hole nebuvo galimybės įrengti pakabinamas lubas, kaip tai buvo numatyta darbo projekto statinio architektūros dalyje lubų plane ir fasadinių paviršių žiniaraštyje. Teisėjų kolegija nesutinka su ekspertės R. U. išvada, kad „Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas 2019-11-11 statybos darbų žurnalo Nr. 12 pastabų registro formoje F-58 įrašu leido rangovui neįrengti pakabinamų lubų̨ ir palikti atvirą betoną̨, todėl defektas neegzistuoja“, nes šiuo konkrečiu atveju nepakeitus daugiabučio darbo projekto, atsakovė negalėjo nukrypti nuo jame suprojektuotų architektūrinių sprendinių, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės šio defekto (4.6.3) šalinimo išlaidas.

Dėl kabelių neapsaugojimo nuo mechaninio ir atmosferinio poveikio (5.1)

197.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės šio defekto (5.1) išlaidas (385,76 Eur), vadovavosi eksperto E. L. ekspertizės akto išvadomis, kuriose nustatyta, kad: 1) ant daugiabučio stogo bei požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėti palikti elektros kabeliai, kurie nėra pritvirtinti, jų gyslos nėra izoliuotos, 2) ant stogo esantys kabeliai nėra apsaugoti nuo atmosferos poveikio, mechaninių pažeidimų, saulės UV spindulių poveikio, 3) požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje kabeliai nėra tinkamai pritvirtinti, nėra izoliuotos kabelių gyslos, kabeliai apvynioti aplink šildymo sistemos vamzdžius; 4) pagal „Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės“ reikalavimus nenaudojama atviroji elektros instaliacija turi būti išmontuota; 5) palikti kabeliai galimai skirti butų savininkų oro vėsinimo sistemos išorinių blokų pajungimui; 6) rezervinių kabelių palikimas panaudojimui ateityje yra galimas, tačiau kabeliai turi būti tinkamai pritvirtinti, apsaugoti nuo galimų mechaninių ar kitokio pobūdžio pažeidimų, tinkamai sužymėti, kabelių gylos izoliuotos, suvestos į komutacines dėžutes; 7) kabelių įrengimas neatitinka Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 14, 16, 33, 34, 42, 43 punktų reikalavimų; 8) kabelių tvirtinimas taip pat neatitinka UAB „JP Architektūra“ parengto techninio projekto elektroninės dalies techninės specifikacijos.

198.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas neatsižvelgė į ekspertės R. U. ekspertizės akto išvadą, jog apžiūros metu netvarkingų kabelių neaptikta. Teismas įrodymų bei motyvų, kuriais remiantis sprendžia jog defektas nepašalintas ar netinkamai pašalintas, nenurodė, todėl nepagrįstai iš atsakovės priteisė šias defektų šalinimo išlaidas. Ieškovė su tokiais atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentais nesutinka, nurodo, kad atsakovė šio trūkumo (5.1) neištaisė, todėl skunduose nepagrįstai remiamasi ekspertės R. U. ekspertizės akto išvada, kuriai nebuvo pavesta pasisakyti šiuo klausimu.

199.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi, kuria buvo paskirta papildoma teismo ekspertizė, ekspertei R. U. nebuvo pavesta atsakyti į klausimą, ar eksperto E. L. ekspertizės akte nustatytas defektas (5.1) yra ištaisytas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertė R. U., vertindama, ar šis defektas buvo pašalintas, viršijo savo įgaliojimus ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ekspertės R. U. ekspertizės akto išvadomis dėl defekto (5.1) pašalinimo. Atsakovei ir trečiajam nepateikus objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šio defekto pašalinimą, darytina išvada, kad atsakovė šio defekto nepašalino.

Dėl prie laiptų neįrengtų turėklų (7.1)

200.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės šio defekto (7.1) išlaidas (24,81 Eur), nustatė, kad pagal E. L. ekspertizės aktą, ties įvažiavimu į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, evakuacinėje laiptinėje iš pirmo aukšto į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir laiptuose iš dešimto aukšto ant stogo nėra įrengti turėklai. Taip pat nustatė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrengė turėklus prie automobilių požeminės stovėjimo aikštelės ir evakuacinėje laiptinėje. Ekspertė R. U. ekspertizės akte nustatė, kad lauko laiptų turėklų atramos pritvirtintos skirtingai, metalas paveiktas korozijos, reikia papildomos antikorozinės dangos.

201.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė įrengė turėklus prie automobilių stovėjimo aikštelės ir evakuacinėje laiptinėje. Ekspertė R. U. nustatė tik tai, kad lauko laiptų turėklų atramos pritvirtintos skirtingai, dėl to yra neestetinis vaizdas. Taigi, tokia ekspertės išvada patvirtina, jog toks trūkumas yra tik estetinio pobūdžio. Ieškovė su tokiu atsakovės ir trečiojo asmens vertinimu nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės šio defekto (7.1) šalinimo išlaidas.

202.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės turėjo priteisti 241,09 Eur eksperto E. L. ekspertizės akte nustatyto defekto (7.1) šalinimo išlaidas. Pažymi, kad defekto taisymo darbai, kuriuos atliko atsakovės pasitelktas generalinis rangovas, yra atlikti netinkamai, ne pagal eksperto E. L. ekspertizė akto išvadas.

203.       Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo objektyviais įrodymais nepaneigė ekspertės R. U. ekspertizės akto išvadų, kad atsakovė tinkamai neįrengė turėklų prie automobilių požeminės stovėjimo aikštelės, nes lauko laiptų turėklų atramos pritvirtintos skirtingai, konstrukcija paveikta korozijos. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nustatytas defektas yra tiek estetinio, tiek eksploatacinio pobūdžio, nes metaliniai turėklai dėl korozijos praranda savo technines savybes. Taip pat sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė, šalindama defektą (7.1), neatliko eksperto E. L. ekspertizės akto 341 lape nurodytų defekto šalinimo darbų, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovei iš atsakovės E. L. ekspertizės akte nurodytą defekto (7.1) šalinimo kainą (241,09 Eur).

Dėl pavojingų peraukštėjimų (7.2)

204.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės šio defekto (7.2) išlaidas (55,32 Eur), nustatė, kad pagal eksperto E. L. ekspertizės išvadą, ant pastato stogo nustatė pavojingus peraukštėjimus, netenkinančius STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Naudojimo sauga“ 10.1 punkto reikalavimų. Ekspertės R. U. ekspertizės aprašomojoje dalyje nurodoma, kad peraukštėjime tarp stogo ir laiptų egzistuoja pirmas rizikos faktorius dėl statinių naudotojų paslydimo ir kritimo smūgio, statinių naudotojams praradus pusiausvyrą, t. y. neatitinka STR2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Naudojimo sauga“ 10.1 punkto reikalavimų.

205.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nustatytas defektas (7.2) nesudaro kliūčių daugiabučio įgijėjams naudotis įsigytu turtu pagal jo tiesioginę paskirtį. Be to, peraukštėjimai yra matomi trūkumai, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti jo šalinimo išlaidų iš atsakovės. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismo ekspertų išvadas, pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės šio defekto (7.2) šalinimo išlaidas.

206.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais, kad defektas (7.2) laikytinas matomu ir nesudaro kliūčių naudotis pastatu pagal paskirtį. Pažymėtina, kad ekspertai E. L. ir R. U. nustatė, jog ant pastato stogo nustatyti pavojingi peraukštėjimai neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Naudojimo sauga“ 10.1 punkto reikalavimų, t. y. neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų, keliamų saugiam pastato naudojimui, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad trečiasis asmuo nepaneigė teismo ekspertų išvadų dėl nustatyto defekto (7.2).

Dėl žemo konstrukcijų aukščio (7.3)

207.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės šio defekto (7.3) išlaidas (2,03 Eur), nustatė, kad pagal eksperto E. L. ekspertizės išvadą ant pastato stogo sumontuotos metalo konstrukcijos ir aukštis nuo metalinių laiptelių aikštelės iki apatinės metalo konstrukcijos dalies yra 1,63 cm, todėl lipant laiptais galima susižaloti. Toks žemas konstrukcijų aukštis kelia pavojų ant stogo turintiems patekti asmenims, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Ekspertė R. U. taip pat patvirtino, kad žemesnio aukščio stogo konstrukcija yra kliūtis, apimanti sužeidimus, atsirandančius dėl tiesioginio smūgio ar kontakto naudotojui atsitrenkus į konstrukcijas. Taip pat konstatavo, kad priklijuota juosta yra atsiklijavusi, rekomenduojam uždažyti įspėjimus kita spalva.

208.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog eksperto E. L. nurodytas defektas (7.3) yra pašalintas, tačiau pagal ekspertės R. U. ekspertizės akto išvadą priklijuota juosta yra atsiklijavusi, todėl rekomenduojama uždažyti įspėjimus kita spalva. Pažymėjo, kad netinkamas aukštis yra akivaizdus ir matomas trūkumas, taip pat todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovės šio trūkumo (7.3) šalinimo išlaidas.

209.       Ieškovė su tokiais atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentais nesutinka, nurodo, kad trečiajam asmeniui pripažinus daugiabučio trūkumą (7.3), trečiasis asmuo jį pašalino 2022 m. spalio mėnesį, tačiau po kelių mėnesių ekspertei R. U. apžiūrint daugiabutį, priklijuota juosta jau buvo atsilupusi. Ieškovės vertinimu, nors atsakovė ir jos pasitelkti asmenys siekė taisyti daugiabučio trūkumus, tačiau juos taisė netinkamai, nesilaikant technologinių sprendimų.

210.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės turėjo priteisti 55,32 Eur eksperto E. L. ekspertizės akte nustatyto defekto (7.3) šalinimo išlaidas. Pažymi, kad defekto taisymo darbai, kuriuos atliko atsakovės pasitelktas generalinis rangovas, yra atlikti netinkamai, ne pagal eksperto E. L. ekspertizė akto išvadas.

211.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo eksperto E. L. nustatytas trūkumas (7.3) buvo tinkamai ištaisytas. Nustatytos aplinkybės, atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė siekė šį defektą ištaisyti, tačiau atlikus papildomą teismo ekspertizę buvo užfiksuotas netinkamos šio defekto šalinimo faktas. Taip pat sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė, šalindama defektą (7.3), neatliko eksperto E. L. ekspertizės akto 341 lape nurodytų defekto šalinimo darbų, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovei iš atsakovės E. L. ekspertizės akte nurodytą defekto (7.3) šalinimo kainą (55,32 Eur).

Dėl nepažymėtų ir neapsaugotų langų (7.4)

212.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės šio defekto (7.4) išlaidas (1 711,34 Eur), nustatė, kad pagal eksperto E. L. ekspertizės akto išvadą kiekvieno aukšto liftų hole sumontuoti langai nėra pažymėti kaip saugūs, taip pat stiklai turi būti sužymėti ir apsaugoti atitvarais.

213.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismo ekspertė R. U. nurodė, jog „defektas (7.4) neegzistuoja vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais: „UAB „Megrame“ paaiškino lango termo rėmelyje išgraviruotą̨ kodą̨, kuris reiškia: 4KS – 4mm išorinis selektyvinis stiklas; 20THJ – 20mm pločio juodas termo rėmelis; 4 – 4mm stiklas; 18THJ – 18mm pločio juodas termo rėmelis; 33.1KS – vidinis laminuotas (6mm) selektyvinis stiklas, todėl langai parinkti tinkami, atitinka tiek STR, tiek projekto reikalavimus. Eksperte apžiūros metu fiksavo, jog 2-o aukšto lango rėme nurodytas kodas – 4KS/20THJ/4/10THJ/33.1 KS, Statybos darbų žurnale Nr. 8 fiksuoti UAB „Megrame“ atlikti langų įrengimo darbai. (13 tomas 321 l). 2018-07-31 iki 2019-05-13. Statybos produktai F-54, ESD, N 1-6, Megrame eksploatacinių savybių̨ deklaracija Nr. 5925 2019-05- 13 (2 tomas, 653 lapas). Megrame eksploatacinių savybių̨ deklaracija Nr. 5954 2019-05-29. Apžiūros metu darytoje nuotraukoje matosi aiškiai pastebimas įstiklinimas, yra skersiniai, statramsčiai, durų rankena, sienos apriboja įstiklintą plotą. Įstiklinimas aiškiai pastebimas ir nėra pareigos įrengti papildomus ženklus, atitvarus“.

214.       Ieškovė su tokiais atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentais nesutinka, nurodo, kad ekspertas E. L. vertino UAB „Megrame“ pateiktus dokumentus. Bylos nagrinėjimo teisme metu šalys intensyviai derino pozicijas dėl ginčo užbaigimo taikos sutartimi ir, šalims sutarus, ekspertui buvo nusiųsti papildomi atsakovės apeliaciniame skunde minimi dokumentai, siekiant išsiaiškinti, ar stiklas atitinka teisės aktų reikalavimus. Tiek derybų metu, tiek ir apklausos metu ekspertas E. L. paaiškino, kad, įvertinus tiek byloje esančius, tiek ir papildomus atsakovės pateiktus įrodymus, stiklas nėra saugus, neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl teismas pagrįstai vadovavosi E. L. išvadomis.

215.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi, kuria buvo paskirta papildoma teismo ekspertizė, ekspertei R. U. nebuvo pavesta atsakyti į klausimą, ar eksperto E. L. ekspertizės akte nustatytas defektas (7.4) yra ištaisytas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertė R. U., vertindama, ar šis defektas buvo pašalintas, viršijo savo įgaliojimus ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ekspertės R. U. ekspertizės akto išvadomis dėl defekto (7.4) pašalinimo. Atsakovei ir trečiajam nepateikus objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šio defekto pašalinimą, darytina išvada, kad atsakovė šio defekto nepašalino.

Dėl nenumatytų parkavimo bortelių automobilių lauko stovėjimo aikštelėje (7.6)

216.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės šio defekto (7.6) išlaidas (224,06 Eur), nustatė, kad pagal eksperto E. L. ekspertizės akto išvadą vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 145 punktu, lauko automobilių aikštelėje turėjo būti numatytos priemonės, kurios apsaugo transporto priemones nuo atsitrenkimo į aptvarus, gatvės ir teritorijos elementus.

217.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, nevertino fakto, jog automobilių stovėjimo vietos nepriklauso bendrojo naudojimo objektams, automobilių stovėjimo vietos priklauso privatiems daugiabučio gyventojams, todėl teismas negalėjo priteisti ieškovei išlaidų, susijusių su privačių savininkų nuosavybes teise valdomu turtu.

218.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus nurodo, kad automobilių stovėjimo vietos yra bendrame vidiniame kiemelyje priešais daugiabučio pagrindinį įėjimą, kurį prižiūri, tvarko, užtikrina švarą ir saugumą jame, ieškovė. Pažymi, kad tiek ekspertui E. L., tiek ir ekspertei R. U. nustačius, jog pagal darbo projektą ratų atmušėjai privalėjo būti įrengti, jų neįrengimas kelia grėsmę besiparkuojančių asmenų saugumui, taip pat tikėtina situacija, kad laiku nesustojus besiparkuojančiam automobiliui, gali būti atsitrenkta ir nugriauta ar apgadinta daugiabučio sklypą juosiantį akmeninė siena, kurią taip pat valdo, naudoja, prižiūri ieškovė.

219.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilių stovėjimo vietos nepriklauso bendrojo naudojimo objektams, automobilių stovėjimo vietos priklauso privatiems daugiabučio gyventojams, tačiau byloje nėra ginčo, jog šios automobilių stovėjimo vietos yra atskirtos nuo bendro naudojimo patalpų, kurių priežiūrą turi užtikrinti ieškovė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nepaneigė teismo ekspertų išvadų dėl šio defekto (7.6) pašalinimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės nustatyto defekto (7.6) šalinimo išlaidas.

Dėl neįrengtos hidroizoliacijos ant automobilių stovėjimo aikštelės sienų ir pastato pamatų

220.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės neįrengtos hidroizoliacijos ant automobilių stovėjimo aikštelės sienų ir pastato pamatų defekto išlaidas (23 914,80 Eur), nustatė, kad nors ekspertas E. L. nefiksavo šio defekto, tačiau ekspertizės išvadoje nurodė, jog atraminės sienutės buvo įrengiamos skirtingais laikotarpiais, statant daugiabutį atraminė sienutė buvo rekonstruota ant senosios, įrengiant papildomai monolitinio gelžbetonio dalį. Teismas nustatė, jog eksperto E. L. ekspertizės išvadoje nurodyta, kad atraminė sienutė buvo rekonstruota ant senosios įrengiant papildomai monolitinio gelžbetonio dalį, tačiau techniniame projekte numatyta, jog automobilių stovėjimo aikštelės siena turėjo būti atitraukta nuo esamos sienutės. Teismas padarė išvadą, kad, rangovui pasirinkus sprendimą atraminę sienutę rekonstruoti ją įrengiant ant senosios atraminės sienutės, turėjo būti padaryta tiek automobilių stovėjimo aikštelės sienų, tiek pamatų hidroizoliacija.

221.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ekspertai nenustatė, jog neįrengtos hidroizoliacijos ant automobilių stovėjimo aikštelės sienų ir pastato pamatų defektas egzistuoja. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad darbo projekte nebuvo numatyti automobilių stovėjimo aikštelės sienų ir pamatų hidroizoliacijos darbai, todėl poreikio juos atlikti atsakovei nebuvo.

222.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus nurodo, kad aplinkybę, jog per atraminę sienutę skverbiasi drėgmė ir vanduo, kad nėra įrengta hidroizoliacija, konstatavo ekspertas S. M. 2020 m. gruodžio 16 d. tyrimo akte. Funkciškai ši sienutė yra pastato dalis ir kelianti problemas daugiabučio gyventojams, turinti įtaką drėgmės ir vandens kaupimuisi, vandens bėgimą į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, todėl atsakovės teiginiai, kad ji neturėjo būti tvarkoma, nėra projekto dalis, yra neteisingi. Aplinkybę, kad per atraminę sienutę į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę bėga vanduo, skverbiasi drėgmė, patvirtina ieškovės 2021 m. kovo 1 d. papildomi paaiškinimai ir juose pateiktos fotofiksacijos, kartu su ieškovės 2023 m. vasario 23 d., 2023 m. gegužės 24 d., 2023 m. rugpjūčio 18 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. papildomais paaiškinimais pateiktos fotofiksacijos.

223.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė turi atlyginti ieškovei neįrengtos hidroizoliacijos ant automobilių stovėjimo aikštelės sienų ir pastato pamatų defekto išlaidas (23 914,80 Eur). Byloje esantys įrodymai (eksperto S. M. 2020 m. gruodžio 16 d. tyrimo aktas, ieškovės 2021 m. kovo 1 d., 2023 m. vasario 23 d., 2023 m. gegužės 24 d., 2023 m. rugpjūčio 18 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. papildomuose paaiškinimuose pateiktos nuotraukos) patvirtina ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kad dėl šio defekto per atraminę sienutę skverbiasi drėgmė ir vanduo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir dėl to yra bloginama daugiabučio pamatų būklė. Atskirai pažymėtina, kad trečiasis asmuo laikosi pozicijos, jog darbo projekte nebuvo numatyti automobilių stovėjimo aikštelės sienų ir pamatų hidroizoliacijos darbai, tačiau tiek trečiajam asmeniui, tiek atsakovei, atsižvelgiant į daugiabučio statybos laikotarpį nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d., šis daugiabučio defektas atliekant statybos rangos darbus turėjo būti žinomas, tačiau nusprendus jo neištaisyti, atsakovė prisiėmė atsakomybę dėl šio defekto ištaisymo išlaidų atlyginimo ieškovei.

Dėl atsakovės tinkamai nepašalintų defektų

224.       Pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei iš atsakovės daugiabučio defektų (1.3.3) (12,50 Eur), (1.3.4) (111,98 Eur), (2.3.2) (276,78 Eur) šalinimo išlaidas, nustatė, kad:

224.1.                      ekspertas E. L. nurodė, jog apžiūros metu buvo nustatyta, kad netinkama įvažiavimo į požeminės automobilių stovėjimo aikštelės atraminių sienučių betono aplinkos poveikio klasė. Rekomenduojama pažeistą betono paviršių nuvalyti, suremontuoti remontiniais mišiniais ir apsaugoti nuo atmosferinių kritulių poveikio įrengiant, pvz. skardinį stogelį (defektas (1.3.3)).

224.2.                      Ekspertas E. L. apžiūros metu fiksavo, kad naujai įrengtos tvoros elementai pažeisti korozijos. Korozijos židiniai susiformavo dėl netinkamos apdailos. Laiku nepašalinus korozijos židinių, jie toliau intensyviai vystysis. Ekspertė R. U. pateikė išvadą, kad trūkumas buvo taisomas, tačiau nebuvo pilnai ištaisytas, nes egzistuoja korozija, kliba rankena (defektas (1.3.4)).

224.3.                      Ekspertas E. L. nurodė, jog apžiūros metu buvo fiksuota metalo konstrukcijų tvirtinimo varžtų korozija, kuri galėjo pasireikšti dėl keleto priežasčių, t. y. netinkamai pasirinkti varžtai bei varžtų montavimo metu buvo pažeistas jų apsauginis cinko sluoksnis. Pažymėjo, kad tai statybos defektas. Nešalinant šio defekto, galimas korozijos plitimas. Liudytojas E. M. patvirtino, kad šis defektas buvo šalinamas, tačiau nebuvo pakeisti (defektas (2.3.2)).

225.       Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovės buvo priteista daugiabučio defektų (1.3.3), (1.3.4), (2.3.2) šalinimo išlaidos. Nurodo, kad šiuos defektus ištaisyti sutiko trečiasis asmuo UAB „Rinva“. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad nustatyti defektai (1.3.3) ir (1.3.4) netrukdo daugiabučiu naudotis pagal paskirtį, taip pat teismas neatsižvelgė į ekspertės R. U. ekspertizės akto išvadą, kuria patvirtino, jog daugiabučio defektas (2.3.2) buvo ištaisytas. Ieškovė atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodo, kad: 1) trūkumas (1.3.3) nėra pašalintas tinkamai, nes atraminių sienučių betonas yra aptrupėjęs ir nebuvo tinkamai sutaisytas patvirtino ir liudytojas E. M.; 2) trūkumas (1.3.4) nebuvo tinkamai ištaisytas, nes visi naujai įrengtos tvoros sujungimo elementai yra smarkiai paveikti korozijos, o trūkumo taisymo darbai, kuriuos atliko atsakovės pasitelktas generalinis rangovas (UAB „Rinva“), yra atlikti netinkamai; 3) trūkumas (2.3.2) nebuvo tinkamai ištaisytas, tai patvirtino tiek ekspertas E. L., tiek ekspertė R. U..

226.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės turėjo priteisti 891,11 Eur eksperto E. L. ekspertizės akte nustatyto defekto (1.3.4) šalinimo išlaidas. Pažymi, kad iš esmės visi naujai įrengtos tvoros sujungimo elementai yra smarkiai paveikti korozijos, o trūkumo taisymo darbai, kuriuos atliko atsakovės pasitelktas generalinis rangovas, yra atlikti netinkamai.

227.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė, turėdama pareigą, tinkamai nepašalino teismo ekspertų nustatytų daugiabučio trūkumų ((1.3.3), (1.3.4), (2.3.2)). Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo ir atsakovė nepaneigė ekspertų E. L. ir R. U. ekspertizės aktų išvadų, kad atsakovė: 1) įrengdama įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę atraminę sieną, parinko netinkamą betono aplinkos poveikio klasę, dėl kurios ištrupėjo betonas, 2) įrengė naujus tvoros elementus, kurie dėl netinkamos apdailos buvo pažeisti korozijos; 3) netinkamai pasirinko varžtus, kurių montavimo metu buvo pažeistas varžtų apsauginis cinko sluoksnis. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nustatyti defektai yra netinkamai atlikto atsakovės darbo rezultatas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių defektų ((1.3.3), (1.3.4), (2.3.2)) šalinimo išlaidas priteisė ieškovei iš atsakovės.

228.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė, šalindama defektą (1.3.4), neatliko eksperto E. L. ekspertizės akto 313 lape nurodytų defekto šalinimo darbų, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovei iš atsakovės E. L. ekspertizės akte nurodytą defekto (1.3.4) šalinimo kainą (891,11 Eur).

Dėl 1 565,62 Eur išlaidų dėl ieškovės pašalintų defektų

229.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 636,65 Eur atlyginimą nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė už pakeistus durų pritraukėjus, durų atramas, durų fiksatorius, durų stabdiklius, vandens šildytuvą ir sandėliavimo lentyną, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė daugiabučio gyvenamojo namo durų atramos, fiksatorių ir stabdiklių defektus (1 565,62 Eur), tačiau reikalavimas priteisti išlaidas ir už sandėliavimo lentyną (71,03 Eur), yra nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, jog sandėliavimo lentyna buvo privaloma įrengti.

230.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos nenurodė, kokiais įrodymais remiasi, priteisdamas ieškovei iš atsakovės daugiabučio durų atramos, fiksatorių ir stabdiklių defektų šalinimo išlaidas (1 565,62 Eur). Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo teikė teismui žodinius paaiškinimus bei juos patvirtinančius rašytinius įrodymus, kad visos durys buvo įrengtos naujos, sureguliuotos, su durų pritraukėjais ir pan., todėl, jeigu šie defektai atsirado, tai tik dėl netinkamo daugiabučio gyvenamojo namo eksploatavimo. Ieškovė atsiliepimuose į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus nurodo, kad aplinkybę, jog durys buvo sumontuotos su visais pritraukėjais paneigia ieškovės 2020 m. spalio 15 d. raštas, kuriuo, praėjus mažiau nei 2 mėn. po daugiabučio pripažinimo tinkamu naudoti, ieškovė kreipėsi į atsakovę su reikalavimu dėl pritraukėjų sumontavimo, kadangi jie niekada nebuvo sumontuoti. Faktą, kad durų stabdymo mechanizmai, pritraukėjai privalėjo būti sumontuoti, patvirtina ir tai, kad ekspertas S. M. daugiabutį apžiūrėjo 2020 m. spalio mėnesį ir fiksavo, kad durų stabdymo mechanizmai, pritraukėjai nėra sumontuoti. 

231.       Nustatyta, kad daugiabučio durų atramos, fiksatorių ir stabdiklių defektų ekspertas E. L. nenustatė, nes ekspertizės atlikimo metu dalį trūkumų, konstatuotų eksperto S. M. tyrimo akte, ieškovė buvo pašalinusi savo lėšomis. Taip pat nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė objektyvių duomenų (finansinių prekių įsigijimo dokumentų), jog pagal darbo projektą daugiabutyje durų stabdymo mechanizmai, pritraukėjai buvo sumontuoti. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu pateiktus duomenis (patikslinto ieškinio 13 priedas), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės daugiabučio durų atramos, fiksatorių ir stabdiklių defektų šalinimo išlaidas (1 565,62 Eur).

Dėl įpareigojimo atsakovei suprojektuoti ir pašalinti daugiabučio defektus

232.       Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę ir pašalinti šiuos daugiabučio defektus:

232.1.                      suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus bei faktinę situaciją atitinkančią lietaus vandens nuotekų sistemą (1.1);

232.2.                      Suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančias grindis bendro naudojimo balkonuose (4.3.4 b);

232.3.                      Įrengti elektroninių ryšių sistemą pastate pagal projektinius sprendinius (5.5);

232.4.                      Įrengti dūmų šalinimo ir vėdinimo sistemų valdymo mygtukus pastato laiptinėse esančiose gaisrinių čiaupų DŠVS spintelėse (5.7) (šio įpareigojimo atsakovė ir trečiasis asmuo neskundžia);

232.5.                      Pašalinti pastato evakuacinės laiptinės trūkumus (6.1);

232.6.                      Pašalinti priešgaisrinių vartų požeminėje aikštelėje trūkumus (6.3);

232.7.                      Pašalinti priešgaisrinių durų iš evakuacinės laiptinės ant pastato pajungimo trūkumus (6.4);

232.8.                      Pašalinti patekimo į pastato vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpą trūkumus (7.5).

233.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad šalinant defektą (1.1) teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę papildomai įrengti nukreipimą nuo panduso link miesto šulinio, tai nebuvo numatyta net projektinėje dokumentacijoje. Pažymi, kad ekspertė R. U. savo išvadoje nustatė, jog padarytas pandusas gali surinkti visą vandenį. Ieškovė nurodo, kad atsakovė šio defekto (1.1) nepašalino, nes net ir po atliktų trūkumo šalinimo darbų, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė yra gausiai užliejama lietaus vandeniu dėl lietaus vandens nuotekų sistemos trūkumų, kuriuos nustatė ekspertas E. L..

234.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio defekto (1.1) pašalinimo, pagrįstai vadovavosi eksperto E. L. ekspertizės aktu, kuriame nustatyta, kad: 1) Saltoniškių g. atšaka, ties tiriamu pastatu eina su nuolydžiu ir užsibaigia atraminės sienutės konstrukcija; 2) ties atraminės sienutės konstrukcija Saltoniškių g. atšakos važiuojamoji dalis suformuota su nuolydžiu į tiriamą pastatą; 3) lyjant ir ypač liūčių metu, lietaus vanduo Saltoniškių g. atšaka teka žemyn ir, atsimušęs į atraminės sienutės konstrukciją, teka į (duomenys neskelbtini) požeminę automobilių stovėjimo aikštelę; 4) nors ir ties (duomenys neskelbtini) požeminės automobilių stovėjimo aikštelės pakeliamais vartais yra įrengtas lietaus vandens surinkimo latakas, tačiau šis latakas nesugeba surinkti žemyn tekančio lietaus vandens ir lietaus vanduo patenka tiek į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, tiek į greta esančias technines patalpas; 5) tekantis vanduo (lietus) į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę pažeidžia STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ 10.6 papunktį; 6) turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl papildomo vandens surinkimo ir latako įrengimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertai ekspertizės aktus parengė skirtingomis oro sąlygomis, tačiau E. L. ekspertizės akto išvados buvo padarytos įvertinus liūties metu iškritusių kritulių kiekį, taip pat ieškovės pateiktos į bylą nuotraukos patvirtina, kad vanduo po lietaus kaupiasi požeminiame garaže, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog tekantis vanduo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę pažeidžia STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ 10.6 papunktį, kuriame nurodyta, kad esminis reikalavimas „Higiena, sveikata ir aplinkos apsauga“ nustato, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad nekeltų grėsmės statinyje ar prie jo būnantiems žmonėms dėl drėgmės statinio dalyse ir jo dalių vidaus paviršiuose, todėl pagrįstai įpareigojo atsakovę suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus bei faktinę situaciją atitinkančią lietaus vandens nuotekų sistemą.

235.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ekspertas E. L. nurodė, jog projektiniuose sprendiniuose nurodyta, kad visuose daugiabučio balkonuose turi būti įrengtos TL-1 medžio kompozito lentų su lagėmis grindų danga. Objekto apžiūros metu nustatyta, kad bendro naudojimo balkonuose medžio kompozito lentų grindys nėra įrengtos. Pažymėjo, kad per šiuos balkonus eina evakuacinis kelias iš liftų holo į evakuacinę laiptinę ir balkonuose įrengus medžio kompozito lentų grindis būtų nusižengta gaisrinės saugos reikalavimams, kurie numato, kad I ugniai atsparumo laipsniuose statiniuose evakuacinių laiptinių, kai jais evakuojasi 50 ir daugiau žmonių, grindys turi būti nedegios.

236.       Trečiasis asmuo ir atsakovė apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas trūkumas (4.3.4b) yra matomas ir nepaslėptas, todėl atsakovė negali būti įpareigota pašalinti tokį trūkumą. Be to, pagal ekspertę R. U. evakuacinėje laiptinėje medinės lentos negalimos dėl gaisrinės saugos reikalavimų. Ieškovė su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, nurodo, kad ieškovė ieškiniu nereikalavo ir teismas neįpareigojo įrengti teisės aktų reikalavimų netenkinančios dangos. Šiuo konkrečiu atveju, atsakovės pasitelkti projektuotojai netinkamai atliko jiems pavestą darbą, numatė netinkamos degumo klasės dangą, tai vėliau lėmė, kad ji apskritai nebuvo įrengta, teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią dangą bendrojo naudojimo koridoriuose.

237.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal darbo projektą evakuacinėje laiptinėje medinės lentos negalimos dėl gaisrinės saugos reikalavimų, todėl atsakovė pagrįstai buvo įpareigota pakeisti šį projektinį sprendimą ir ištaisyti defektą (4.3.4b).

238.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal eksperto E. L. ekspertizės akto išvadas, jėgos ir signaliniai kabeliai daugiabutyje sumontuoti ant pačių kabelinių kopėčių be jokio atskyrimo, tai prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Taip pat nustatė, kad ekspertė R. U. ekspertizės akte nurodė, kad defektas (5.5) egzistuoja dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėse, Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklėse nurodytų reikalavimų neišpildymo.

239.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad garantiniu laikotarpiu atsiradusį trūkumą UAB „Rinva“, taiso, tačiau dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių šio defekto UAB „Rinva“ pašalinti negali. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad šis trūkumas (5.5) netrukdo daugiabučio įgijėjams turtu naudotis pagal paskirtį. Ieškovė atsiliepime į atsakovės ir trečiojo apeliacinius skundus nurodo, kad teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę įrengti elektroninių ryšių sistemą daugiabutyje pagal projektinius sprendinius.

240.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu atsakovei įrengti elektroninių ryšių sistemą pastate pagal projektinius sprendinius (5.5). Atsakovė pati pripažįsta šį defektą, nurodo, kad jį pašalins trečiasis asmuo. Atskirai pažymėtina, kad šis defektas, priešingai nei nurodo trečiasis asmuo, yra esminis, trukdantis naudotis daugiabučiu pagal paskirtį, nes dėl netvarkingos elektros tinklų instaliacijos, daugiabučio gyventojai negali saugiai naudotis jiems priklausančiu turtu.

241.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ekspertas E. L. ekspertizės akte konstatavo, jog evakuacinės laiptinės betoninių laiptų plotis yra apie 29,5 cm, o aukštis 15 cm, o iš pirmo aukšto į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę pakopos plotis yra 24 cm, o aukštis apie 20 cm. Nurodė, kad evakuacinės laiptinės iš pirmo aukšto į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę laiptų pakopų nuolydis ir laiptinės tarpaukštinių aikštelių plotis neatitinka Gyvenamųjų namų pastatų gaisrinės saugos taisyklių 47 punkto reikalavimų ir neatitinka techninio projekto gaisrinės saugos reikalavimų.

242.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas įpareigojo atsakovė pašalinti defektą (6.1) neatsižvelgęs į tai, jog E. L., konstatuodamas defektą, vadovavosi negaliojančiu gaisrinės dalies projektu, 2017m. parengtu mažosios bendrijos (toliau – MB) „Soroka“, nes projektas buvo koreguojamas ir sprendiniai įgyvendinti pagal UAB „Poliprojektas“ 2019 m. parengtą projekto A laidą. Taip pat pažymi, kad ekspertė R. U. ekspertizės akte nurodė, jog defektas neegzistuoja, atitinka statybos techninių reglamentų reikalavimus: „Ekspertizės akto tyrimo dalyje apskaičiuotas laiptinės nuolydis ir plotis patvirtina, kad evakuacinės laiptinės plotis ir laiptų nuolydis atitinka Gyvenamųjų̨ pastatų gaisrinės saugos taisyklių̨ 5 lentelėje ir STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 11 lentelėje nurodytus nuolydžius“. Ieškovė atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad ekspertas E. L., konstatuodamas šį trūkumą (6.1), vertino ne tik projektą, tačiau ir teisės aktų reikalavimus, kurių netenkino evakuacinės laiptinės išpildymas.

243.       Pažymėtina, kad ekspertai sutiko, jog pagal darbo projektą evakuacinės laiptinės plotis turi būti ne mažiau kaip 1,2 m pločio, ekspertas E. L. ekspertizės akte pateikė nuotraukas, kurios patvirtina, kad evakuacinės laiptinės plotis yra 1,02 m, tačiau ekspertės R. U. ekspertizės akto išvadose šiuo klausimu nuotraukos nebuvo atliktos, tik nurodyta, kad evakuacinės laiptinės plotis yra 1,286 m. Teisėjų kolegija, įvertinusi eksperto E. L. ir ekspertės R. U. ekspertizės aktų išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įpareigojimą atsakovei pašalinti pastato evakuacinės laiptinės trūkumus, pagrįstai vadovavosi eksperto E. L. ekspertizės akto išvadomis, kurios yra objektyvesnės nustatant šį defektą (6.1).

244.       Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad ekspertas E. L. ekspertizės akte konstatavo, jog požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje yra sumontuoti priešgaisriniai vartai, kurie nėra prijungti prie elektros ir gaisrų valdymo sistemos (6.3), ir netinkamai pajungtos priešgaisrinės durys iš evakuacinės laiptinės ant stogo (6.4).

245.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje yra visi priešgaisrinės sistemos išbandymo aktai, kurie kartu su kitais projekto dokumentais ieškovei buvo perduoti 2020 m. rugpjūčio 18 d. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad šalinant šiuos defektus (6.3), (6.4) buvo pašalinti nereikalingi laidai, tačiau nebuvo atlikti bandymai (už kuriuos atsakinga ieškovė). Ieškovė atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių eksperto E. L. išvadas, todėl atsakovė privalėjo atlikti bandymus, įrodančius, kad vartai yra tinkamai pajungti arba kad jie nebuvo tinkamai pajungti, pateikdama įrodymus, kad trūkumas yra pašalintas.

246.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentais, kad atsakovė privalėjo atlikti bandymus, įrodančius, jog priešgaisriniai vartai ir priešgaisrinės durys yra tinkamai pajungti. Pažymėtina, kad ekspertas E. L. ekspertizės akte nurodė, jog būtina yra atlikti specialius gaisro imitavimo bandymus, kurių metu būtų galima nustatyti priešgaisrinių vartų funkcionalumą (E. L. ekspertizės akto 264-265 lapai), tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kad tokius bandymus atliko, o trečiasis asmuo nurodo, jog tokius bandymus turi atlikti ieškovė, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šie defektai (6.3), (6.4) nebuvo pašalinti.

247.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ekspertas E. L. ekspertizės akte konstatavo, jog daugiabutyje įrengtas nesaugus patekimas į vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpas (per stacionariai įrengtas kopėčias). Ekspertė R. U. nurodė, kad šiuo atveju rizikos suvaldymui galimi keli taisymo būdai, t. y. įrengiant papildomą atramą arba rankeną kopėčių viršuje.

248.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpa naudojasi akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus vandenys“, o ne ieškovė. AB „Vilniaus vandenys“ visą vandentiekio, nuotekų sistemą priėmė, pastabų dėl neatitikties reikalavimams nenurodė. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad ekspertės R. U. ekspertizės akto išvadoje nurodoma, jog reikalavimo įrengti kopėčių̨ apsaugą normatyviniame dokumente – Patekimo į darbo vietas aukštyje priemonės vadove ir projekte, nėra. Ieškovė atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus nurodo, kad vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpa yra daugiabučio bendrojo naudojimo patalpa, kurios priežiūra, naudojimas, valdymas perduotas ieškovei (kuri turi užtikrinti švarą, tvarką ir saugumą šioje patalpoje, tačiau to negali padaryti arba apsunkintai tai gali daryti dėl tinkamo patekimo į patalpą neįrengimo).

249.       Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo atsakovė, vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpa yra bendrojo naudojimo. Sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentais, kad ji turi užtikrinti švarą, tvarką ir saugumą vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpoje, jog AB „Vilniaus vandenys“ specialistai galėtų ieškovei saugiai suteikti paslaugas, tačiau ekspertui E. L. nustačius šį defektą (7.5), pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę jį pašalinti.

Dėl defektų, kuriuos ekspertė R. U. pripažino ištaisytais

250.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertės R. U. ekspertizės akto išvadas, konstatavo, kad defektai: nenudažytas tvoros segmentas (1.3.1), nekokybiškai pritvirtintas aptvėrimo stulpas (1.3.2), kiti tvoros defektai ir pažaidos (1.3.5), mechaniškai pažeistos trinkelės (1.5.2), įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogo defektai (2.2.8), nekokybiškai įrengtos grindų konstrukcijos deformacinės siūlės (2.4.2), plytelių deformacijos (3.3.1), netolygios siūlės (3.3.2), deformaciniai plyšiai (3.3.3), mechaniniai pažeidimai (3.3.4), užterštos plytelės (3.3.5), baldinių plokščių apdailos defektai ir pažaidos (4.2.2), išteptas durų rėmas (4.5.4) yra pašalinti (bendra šių defektų pašalinimo vertė – 31 297,49 Eur).

251.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus: 1) dėl nenudažytos tvoros (1.3.1 defektas) trūkumų šalinimo išlaidų (179,11 Eur), 2) dėl nekokybiškai pritvirtinto patvėrimo stulpo (1.3.2 defektas) trūkumų šalinimo išlaidų (61,45 Eur), 3) dėl mechaniškai pažeistų trinkelių trūkumų šalinimo (1.5.2) išlaidų (43,47 Eur), 4) dėl įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogo defektų (2.2.8) šalinimo išlaidų (523,51 Eur), 5) dėl nekokybiškai įrengtos grindų konstrukcijos deformacinės siūlės (2.4.2) trūkumų šalinimo išlaidų (2 485,03 Eur), 6) dėl fasado plytelių trūkumų (3.3.1-3.3.5) šalinimo, 7) dėl baldinių plokščių apdailos defektų ir pažaidų (4.2.2) ir su šiuo trūkumu susijusio reikalavimo dėl netinkamos inžinerinių komunikacijų apdailos durų (6.7) trūkumų šalinimo išlaidų (27 982,32 Eur), 8) dėl išteptų durų rėmo (4.5.4) šalinimo išlaidų (0,78 Eur), nes pagal ieškovės pateiktus įrodymus ir ekspertų E. L. ir R. U. pateiktas išvadas atsakovė šių defektų tinkamai nepašalino.

252.       Atsakovė su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka, atsiliepimuose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ekspertės R. U. išvada ir pagrįstai nusprendė, kad UAB „Rinva“ pašalino žemiau nurodytus defektus: nenudažytas tvoros segmentas (1.3.1), nekokybiškai pritvirtintas aptvėrimo stulpas (1.3.2), kiti tvoros defektai ir pažaidos (1.3.5), mechaniškai pažeistos trinkelės (1.5.2), įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogo defektai (2.2.8), nekokybiškai įrengtos grindų konstrukcijos deformacinės siūlės (2.4.2), plytelių deformacijos (3.3.1), netolygios siūlės (3.3.2), deformaciniai plyšiai (3.3.3), mechaniniai pažeidimai (3.3.4), užterštos plytelės (3.3.5), baldinių plokščių apdailos defektai ir pažaidos (4.2.2), išteptas durų rėmas (4.5.4).

253.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ekspertė R. U. ekspertizės akte nustatė, jog eksperto E. L. ekspertizės akte nurodyta nenudažyta tvoros dalis (12,83 kv. m). Statybos darbų žurnale Nr. 12 fiksuotas 2022 m. rugpjūčio 18 d. darbas – tvoros segmentas nušveistas ir perdažytas 12,83 kv. m. Apžiūros metu ekspertė nustatė, kad šis defektas ištaisytas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės 2023 m. gegužės 24 d., 2023 m. rugsėjo 14 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktas nuotraukas, kuriose užfiksuota nudažytos tvoros segmento korozija, konstatuoja, kad atsakovė, pasirinkusi netinkamą technologinį sprendimą (neparuošusi metalo paviršiaus prieš dažymą), šio defekto tinkamai neištaisė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovei iš atsakovės šio defekto (1.3.1) šalinimo išlaidas (179,11 Eur).

254.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ekspertė R. U. ekspertizės akte nustatė, jog ekspertas E. L. ekspertizės akte nurodė, kad aptvėrimo stulpas ties įvažiavimu į požeminę aikštelę kliba. Ekspertė nustatė, kad šis defektas (1.3.2) ištaisytas, stulpai sutvirtinti papildomais varžtais stacionariai prie pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė šio defekto (1.3.2) šalinimo išlaidų, nes įvertinus E. L. ekspertizės akte užfiksuoto stulpo defektą, jis taip pat buvo užfiksuotas ir ieškovės, kartu su 2023 m. spalio 2 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktose nuotraukose (po papildomos teismo ekspertizės atlikimo). Pažymėtina, kad ekspertė R. U. ekspertizės akte nepateikė nuotraukų, kurios patvirtintų, kad defektas (1.3.2) buvo tinkamai ištaisytas, todėl šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas priteisti ieškovei šio defekto šalinimo išlaidas (61,45 Eur).

255.       Ekspertė R. U. nustatė, kad ekspertas E. L. ekspertizės akte nurodė trinkelių subraižymus, pajuodavimą nuo mašinų manevravimo, suskilusios arba nuskaldytais kraštais (1.5.2). Ekspertė nustatė, kad Statybos darbų žurnale Nr. 13 fiksuotas 2022 m. rugpjūčio 19 d. darbas – trinkelės pakeistos naujomis 1 kompl. Ekspertė konstatavo, kad nurodytos trinkelių pažaidos atsirado eksploatuojant aikštelę. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė šį defektą (1.5.2) ištaisė tinkamai, nes teismo ekspertų ekspertizės aktuose užfiksuotos nuotraukos, taip pat ir ieškovės kartu su 2023 m. gegužės 24 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktos nuotraukos, patvirtina, kad vėlesnis pakeistų trinkelių trūkumų atsiradimas iš esmės yra netinkamo jų eksploatavimo pasekmė.

256.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ekspertė R. U. ekspertizės akte nurodė, jog eksperto E. L. ekspertizės akte nurodyta netinkamai įrengtos dirbtinės vejos ant stogo defektas (2.2.8) neegzistuoja. Ekspertė pažymėjo, kad: 1) dirbtinės vejos danga privesta iki pastato sienos cokolio, kuris apsaugotas dviguba hidroizoliacija; 2) stogo nuolydis ties cokoliu nukreiptas į šonus, vanduo nuteka į pakraštį už stogo dangos; 3) suprojektuota ir įrengta dirbtinė danga yra laidi vandeniui, papildomas drenažas nebūtinas esant normalioms geologinėms sąlygoms; 4) užšalęs vanduo pavirtęs ledu gumos pagrindu įrengtai dangai nedaro didelės įtakos, medžiaga yra elastinga; 5) danga yra laidi vandeniui, todėl laikinas vanduo ant dangos nedaro neigiamos įtakos dangai ar stogo ir sienos konstrukcijai; 6) sintetinės dangos ar hidroizoliacijos pažaidų apžiūros metu neaptikta; 7) duomenų, kad dirbtinės vejos dangos privedimas iki sienos turi neigiamą įtaką pastato konstrukcijai, apdailai, ar sintetinei dangai, nėra. Pažymėtina, kad atsakovė, šalindama šį defektą, nutiesė drenažinė vamzdį, kitų darbų, kurie buvo nurodyti eksperto E. L. ekspertizės akto 109-110 lapuose, atsakovė neatliko, todėl sutiktina su ieškove, kad atsakovė turi atlyginti šio defekto (2.2.8) šalinimo išlaidas (523,51 Eur).

257.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ekspertė R. U. ekspertizės akte nustatė, jog E. L. ekspertizės akte užfiksuotas sutrūkusios deformacinės siūlės defektas (2.4.2) yra ištaisytas – visos sutrūkusios siūlės pakeistos nauja sandarinimo medžiaga. Pažymėtina, kad teismo ekspertas E. L. ekspertizės akto 116 lape nurodė, jog pakeičiant deformacines siūles, prieš tai reikia išvalyti senosios deformacinės siūlės likučius. Ieškovės kartu su 2023 m. gegužės 24 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktos nuotraukos, priešingai nei nustatė ekspertė R. U., patvirtina, kad atsakovė šio defekto tinkamai neištaisė, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės šio defekto (2.4.2) šalinimo išlaidas (2 485,03 Eur).

258.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ekspertas E. L. nustatė fasado klinkerio plytelių deformacijas, nelygumus, netolygias siūles tarp plytelių, deformacinius plyšius, mechaninius pažeidimus, nešvarumus (užteršta dažais ir skiediniais) (3.3.1-3.3.5). Ekspertė R. U. ekspertizės akte nustatė, kad buvo taisytos plytelių deformacijos, tačiau dėl kitų defektų (3.3.1-3.3.5) ekspertė nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė tinkamai neištaisė eksperto E. L. ekspertizės akte užfiksuotų fasado plytelių defektų (3.3.1-3.3.5), šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės kartu su 2023 m. gegužės 24 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktos nuotraukos. Atsižvelgiant į tai, atsakovė įpareigotina pašalinti šiuos defektus (3.3.1-3.3.5), kurie esminiai saugiam daugiabučio eksploatavimui.

259.       Ekspertas E. L. teismo ekspertizės akte nurodė, kad bendro naudojimo koridoriuose įrengtos baldinių plokščių apdailos sandūros nėra tolygios, nesureguliuotos durelės, tvirtinimo varžtai neturi apdailinių gaubtelių, netolygūs tarpai tarp šios sienų apdailos ir greta esančių butų durų (defektas (4.2.2.)). Taip pat nurodė, kad defektas (4.2.2) yra susijęs su kitu defektu (6.7). E. L. ekspertizės akto nurodyta, kad baldinės durų plokštės gali būti panaudotos, kai visos angos esančios perdangoje užsandarintos (defektas 6.7). Ekspertas pažymėjo, kad durelių mechanizmai sumontuoti ant sauso gipso montavimui skirtų profilių, kurie nėra skirti baldinių plokščių montavimui, todėl profiliai juda ir nėra stabilūs. Ekspertė R. U. ekspertizės akte nurodė, kad nustatytas defektas (4.2.2.) yra ištaisytas, nes metalinis karkasas yra papildomai sustiprintas medine konstrukcija, tai užtikrina sistemos stabilumą 20 vnt. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė šių defektų (4.2.2), (6.7) šalinimo išlaidų (27 982,32 Eur), nes ieškovės kartu su 2023 m. gegužės 24 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktos nuotraukos, patvirtina eksperto E. L. išvadas, kad bendro naudojimo koridoriuose įrengtos baldinių plokščių apdailos sandūros nėra tolygios, nesureguliuotos durelės, tvirtinimo varžtai neturi apdailinių gaubtelių, netolygūs tarpai tarp šios sienų apdailos ir greta esančių butų durų, durelių mechanizmai sumontuoti ant sauso gipso montavimui skirtų profilių, kurie nėra skirti baldinių plokščių montavimui, todėl profiliai juda ir nėra stabilūs.

260.       Ekspertas E. L. ekspertizės akte užfiksavo išteptą balkono durų rėmą (4.5.4). Ekspertė R. U. ekspertizės akte nurodė, kad apžiūros metu fiksuotas durų rėmo valymo darbų rezultatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovė nurodo, kad šio defekto atsakovė tinkamai neištaisė, tačiau pažymėtina, kad ekspertas E. L. nenustatė, jog šis defektas atsirado daugiabučio statybos metu, t. y. ekspertas negalėjo nustatyti, ar durys buvo išteptos statybinėmis medžiagomis, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė yra atsakinga už šio defekto (4.5.4) atsiradimą ir turi atlyginti šio defekto šalinimo išlaidas (0,78 Eur).

Dėl papildomo sprendimo

261.       Ieškovė 2023 m. gruodžio 14 d. pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės papildomai 66 311,30 Eur daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidas, priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu išsprendė ne visus ieškovės pareikštus reikalavimus dėl 1.5.6 trūkumo (nekokybiškai įrengta betoninių trinkelių danga) šalinimo išlaidų priteisimo (275,47 Eur), 4.2.2 trūkumo (baldinių plokščių apdailos defektai ir pažaidos) šalinimo išlaidų priteisimo (70,15 Eur), 6.7 trūkumo (netinkamos inžinierinių komunikacijų durys) (27 982,32 Eur), procesinių palūkanų priteisimo, pridėtinės vertės mokesčio priteisimo, projektavimo ir inžinierinių paslaugų bei rezervo kaštų priteisimo ( 18 315,95 su PVM) bei 10 proc. užsakovo rezervas (20 147,54 Eur su PVM), 2.2.4 trūkumo (skardinių gaminių ir metalo elementų pažaidos).

262.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 275,47 Eur už nekokybiškai įrengtą betoninių trinkelių dangą (defektas 1.5.6). Kitą dalį ieškovės prašymo dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo atmetė. Teismo vertinimu, ieškovė pagrindė reikalavimą priteisti defekto 1.5.6 (nekokybiškai įrengta betoninių trinkelių danga) šalinimo išlaidas (275,47 Eur), tačiau kiti ieškovės nurodyti reikalavimai (pridėtinės vertės mokesčio, projektavimo ir inžinierinių paslaugų kaštų, užsakovo rezervų kašto priteisimo, procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo), nėra reikalavimai, kurie galėtų būti išsprendžiami priimant papildomą teismo sprendimą.

263.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės defekto (1.5.6) šalinimo išlaidas (275,47 Eur), neįvertino, jog trinkelės yra įrengtos ne daugiabučio žemės sklype, todėl šių išlaidų priteisti ieškovei negalėjo. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Byloje nėra ginčo, kad nustatytas defektas (1.5.6) yra valstybiniame žemės sklype, tačiau šis trūkumas atsirado dėl atsakovės pasitelkto rangovo netinkamai atliktų statybos rangos darbų, todėl teismas papildomu sprendimu pagrįstai šio trūkumų šalinimo išlaidas (275,47 Eur) priteisė ieškovei iš atsakovės.

264.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų dėl pridėtinės vertės mokesčio, projektavimo ir inžinierinių paslaugų kaštų, užsakovo rezervų kašto priteisimo, procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Teisėjų kolegija sutinka su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

265.       Pažymėtina, kad ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 98 492,42 Eur daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 221 622,94 Eur daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidas, 1 636,65 Eur daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidas (kurios buvo patirtos ieškovei šalinant trūkumus), įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti daugiabučio trūkumus, atsižvelgiant į 2022 m. sausio 17 d. teismo ekspertizės akte Nr. 22/01/17-01, nurodytus reikalavimus ir pastabas. Nurodė, kad patikslinto ieškinio sumą sudaro 183 159,45 Eur su PVM daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidos, 10 proc. projektavimo ir inžinerinės paslaugos (18 315,95 Eur su PVM), 10 proc. užsakovo rezervas (20 147,54 Eur su PVM), 1 636,65 Eur su PVM daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidas. Ieškovė atsisakė dalies reikalavimų, nes atsakovė tinkamai pašalino dalį trūkumų, t. y. atsisakė ieškinio reikalavimų 23 332,88 Eur sumai.

266.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neatlikęs ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų dėl pridėtinės vertės mokesčio, projektavimo ir inžinierinių paslaugų kaštų, užsakovo rezervų kašto priteisimo, procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, vertinimo, pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Toks šios teismo sprendimo dalies trūkumas užkerta kelią apeliacinės instancijos teismui patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo ieškinio reikalavimus, kurių ieškovė patikslintu ieškiniu neatsisakė. Pažyminėtina, kad sprendžiant dėl ieškovės ieškinio reikalavimų vien apeliacinės instancijos teisme, kai jos pirmiau nebuvo nustatytos bei įvertintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, būtų sukurta ydinga situacija, kai tokios aplinkybės apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje būtų nustatomos ir teisiškai įvertintos pirmą kartą, o dėl to bylos šalys negalėtų pasinaudoti apeliacijos teise dėl šių aplinkybių nustatymo.

267.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

268.       Apibendrindama pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovei žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, iš esmės teisingai taikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuoti statybos rangos teisiniai santykiai, bet neteisingai išsprendė dalį atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ir įpareigojimo atsakovei pašalinti daugiabučio defektus klausimą.

269.       CPK 327 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodyti pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

270.       Kasacinis teismas išaiškino, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).

271.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos perduoti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų (nutarties 266 punktas) nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies negalima nustatyti, ar ieškovės ieškinio reikalavimai dėl pridėtinės vertės mokesčio, projektavimo ir inžinierinių paslaugų kaštų, užsakovo rezervų kašto priteisimo, procesinių palūkanų yra pagrįsti. Dėl to, siekiant šią ginčo dalį išspręsti teisingai, byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės, vertinant ne tik byloje jau esančius, bet taip pat ir renkant naujus įrodymus. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją, o šalys prarastų galimybę nustatytus faktus ginčyti apeliacine tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

272.       Teisėjų kolegija, apibendrindama šios nutarties motyvus ir argumentus, taip pat įvertinusi atsakovės ir trečiojo asmens nurodomas aplinkybes, kad atsakovė ir trečiasis asmuo siekia dalį nustatytų daugiabučio trūkumų ištaisyti, tačiau konkrečių duomenų iki bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje iš esmės pabaigos nepateikė, daro išvadą, jog tenkinant iš dalies ieškovės apeliacinį skundą, teismo sprendimas keistinas, ieškovei iš atsakovės priteisiama, iš viso 137 686,07 Eur daugiabučio defektų šalinimo išlaidų už šiuos defektus ((1.2), (1.3.1), (1.3.2), (1.3.3), (1.3.4), (1.5.4), (1.5.7), (1.7), (2.2.1), (2.2.2), (2.2.8), (2.3.2), (2.4.2), (3.1), (3.2.1), (3.2.2), (3.2.3), (3.2.4), (3.2.5), (3.4.1), (4.1.1), (4.2.1a), (4.2.2), (4.2.3), (4.3.3), (4.3.4a), (4.3.4c), (4.4.1), (4.5.3), (4.5.5), (4.6.1), (4.6.2), (4.6.3), (5.1), (6.7), (7.1); (7.2), (7.3), (7.4), (7.6), neįrengta hidroizoliacijos ant automobilių stovėjimo aikštelės sienų ir pastato pamatų defektas), tačiau netenkinant ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 255,42 Eur už šiuos defektus (3.5.1), (1.5.2), (4.5.4), ir 1 565,62 Eur dėl ieškovės pašalintų daugiabučio defektų išlaidų. Taip pat keistina sprendimo dalis dėl įpareigojimo atsakovei pašalinti papildomai defektus (3.3.1-3.3.5). Sprendimo dalis, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galiojimo klausimas, paliktina nepakeista. Keistinas ir papildomas teismo sprendimas, panaikinant papildomo sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti prašymo dalį dėl papildomo sprendimo priėmimo, dalį dėl priteistos sumos (275,47 Eur už defektą (1.5.6)) paliekant nepakeistą. Kadangi tiek teismo sprendimu, tiek papildomu sprendimu nebuvo tinkamai išspręsta bylos dalis, kuria nevertinti ieškovės reikalavimai dėl pridėtinės vertės mokesčio, projektavimo ir inžinierinių paslaugų kaštų, užsakovo rezervų kašto priteisimo, procesinių palūkanų, tai nurodytų teismo procesinių sprendimų dalys naikinamos ir ši bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes neatskleista šios bylos dalies esmė.

273.       Perdavus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93, 98 straipsniai).

 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei Žvėryno vakarai daugiabučio namo savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 305590180, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VALOR LT“, juridinio asmens kodas 304152923, 137 686,07 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir septynis centus) trūkumų ((1.2), (1.3.1), (1.3.2), (1.3.3), (1.3.4), (1.5.4), (1.5.7), (1.7), (2.2.1), (2.2.2), (2.2.8), (2.3.2), (2.4.2), (3.1), (3.2.1), (3.2.2), (3.2.3), (3.2.4), (3.2.5), (3.4.1), (4.1.1), (4.2.1a), (4.2.2), (4.2.3), (4.3.3), (4.3.4a), (4.3.4c), (4.4.1), (4.5.3), (4.5.5), (4.6.1), (4.6.2), (4.6.3), (5.1), (6.7), (7.1); (7.2), (7.3), (7.4), (7.6), neįrengtos hidroizoliacijos ant automobilių stovėjimo aikštelės sienų ir pastato pamatų) šalinimo išlaidas.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „VALOR LT“, juridinio asmens kodas 304152923, ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti šiuos daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), trūkumus:

Suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus bei faktinę situaciją atitinkančią lietaus vandens nuotekų sistemą (defektas 1.1);

Ištaisyti fasado plytelių trūkumus (defektai 3.3.1-3.3.5);

Suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančias grindis bendro naudojimo balkonuose (defektas 4.3.4b);

Įrengti elektroninių ryšių sistemą pastate pagal projektinius sprendinius (defektas 5.5);

Įrengti dūmų šalinimo ir vėdinimo sistemų valdymo mygtukus pastato laiptinėse esančiose gaisrinių čiaupų DŠVS spintelėse (defektas 5.7);

Pašalinti pastato evakuacinės laiptinės trūkumus (netinkamas laiptinių plotis ir laiptų nuolydis) (defektas 6.1);

Pašalinti priešgaisrinių vartų požeminėje aikštelėje trūkumus (defektas 6.3);

Pašalinti priešgaisrinių durų iš evakuacinės laiptinės ant pastato pajungimo trūkumus (defektas 6.4);

Pašalinti patekimo į pastato vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpą trūkumus (defektas 7.5).

Ieškinio dalį dėl 255,42 Eur (dvejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų ir keturiasdešimt dvejų centų) trūkumų defektų (3.5.1), (1.5.2), (4.5.4) pašalinimo priteisimo atmesti.“

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei Žvėryno vakarai daugiabučio namo savininkų bendrijai grąžintas sumokėtas 5 461 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt vieno euro) žyminis mokestis, taip pat sprendimo dalį, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galiojimo klausimas, palikti nepakeistą.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį dėl ieškovės Žvėryno vakarai daugiabučio namo savininkų bendrijos patikslinto ieškinio reikalavimų dėl pridėtinės vertės mokesčio, projektavimo ir inžinierinių paslaugų kaštų, užsakovo rezervų kašto, procesinių palūkanų priteisimo, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir perduoti nurodytą bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. papildomo sprendimo dalį, kuria ieškovei Žvėryno vakarai daugiabučio namo savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 305590180, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VALOR LT“, juridinio asmens kodas 304152923, priteista 275,47 Eur (du šimtai septyniasdešimt penki eurai ir keturiasdešimt septyni centai) palikti nepakeistą, kitą papildomo sprendimo dalį panaikinti.

 

 

Teisėjai        Marius Bajoras

Danguolė Martinavičienė

Alma Urbanavičienė