Civilinė byla Nr. e2A-691-480/2024
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01586-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.4.2.2; 2.4.2.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Algimanto Kukalio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. M. ir J. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-136-470/2023 pagal ieškovų S. M. ir J. M. ieškinį atsakovams J. Ž., R. J. su trečiaisiais asmenimis atsakovų pusėje Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notare R. S. dėl žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai S. M. ir J. M. (toliau – ir ieškovai) 2022 m. liepos 21 d. kreipėsi į teismą, prašydami perkelti jiems pirkėjo J. Ž. teises ir pareigas pagal 2022 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir nustatyti, kad atsakovė R. J. pardavė, o ieškovai už 29 000,00 Eur nupirko 5,5658 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini). Ieškovai taip pat teismo prašė įpareigoti juos per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovui J. Ž. 29 000,00 Eur.
2. Ieškovai nurodė, kad J. M. nuo 2002 m. gruodžio 18 d. yra įregistravęs ūkininko ūkį Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini), o jo sutuoktinė S. M. toje pačioje kadastrinėje vietovėje asmeninės nuosavybės teise valdo 11,0000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovės žemės sklypas ribojasi su šiuo metu atsakovui J. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu ginčo žemės sklypu, kurį jis 2022 m. vasario 1 d. įsigijo nuosavybės teise iš R. J. (toliau – ir pardavėja). Apie tai, kad pardavėjos sklypas, besiribojantis su S. M. žemės ūkio paskirties sklypu, galimai parduotas, jie sužinojo 2022 metų pavasarį. Ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Alytaus skyrių, iš kurio gavo 2022 m. birželio 3 d. raštą, jog kadangi ji sutikimo pirkti R. J. parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą nepateikė (kaip turinti pirmumo teisę jį įsigyti nepateikė pageidavimų), todėl NŽT 2021 m. rugsėjo 21 d. R. J. parengė pažymą, suteikiančią jai teisę parduoti savo žemės ūkio paskirties sklypą laisvai. Tokiu būdu pažeista ieškovų pirmumo teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ir ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte. NŽT jiems nepateikė pranešimo apie parduodamą žemės sklypą, ir jie, vadovaudamiesi ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalimi, nepraleisdami jame numatyto 3 mėnesių termino, reikalauja pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
3. Atsakovas J. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad jis įstatymo nustatyta tvarka 2020 m. birželio 11 d yra įregistravęs ūkininko ūkį. Jis internetiniame portale www.aruodas.lt rado informaciją apie parduodamą žemės sklypą su sodyba Alytaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), susisiekė su savininke R. J., o, jiems sutarus dėl kainos ir pardavimo sąlygų, R. J. pradėjo žemės ūkio paskirties sklypo pardavimo procedūrą. Ji 2021 m. rugpjūčio 17 d. NŽT Alytaus skyriui pateikė pranešimą apie savo sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, NŽT Alytaus skyrius tinkamai, pagal galiojantį reglamentavimą atliko procedūras, būtinas parduodant privačią žemės ūkio paskirties žemę ir neatsiliepus asmenims, turintiems pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, gavo iš NŽT Alytaus skyriaus pažymą, suteikiančią teisę jai laisvai parduoti sklypą savo pasirinktam asmeniui.
4. Trečiasis asmuo NŽT su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad NŽT Alytaus skyrius, 2021 m. rugpjūčio 18 d. gavęs atsakovės R. J. pranešimą apie parduodamą 5,5658 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, NŽT interneto svetainėje paskelbė informaciją apie parduodamą žemės sklypą, taip pat nustatė su parduodamu sklypu besiribojančius žemės sklypus ir jų savininkus, tame tarpe S. M.. Ieškovę S. M. 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštu informavo apie greta esančio sklypo pardavimą, jo sąlygas, taip pat nurodyta, kad jei nuspręstų pirkti arba atsisakytų pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ieškovė turėtų ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti sutikimą pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba atsisakymą jį pirkti, o kartu su sutikimu būtina pateikti ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo patvirtintą kopiją. Pranešimas S. M. buvo išsiųstas registruotu laišku jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Alytaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime. Nors siųsta pašto siunta grįžo į NŽT neįteikta, tačiau NŽT neturi pareigos kitais būdais ar kitu adresu nei yra įregistruotas adresas Gyventojų registro duomenimis ieškoti asmens faktinės gyvenamosios vietos, todėl suėjus terminui, pardavėjai išduota pažyma, leidžiant sklypą parduoti laisvai.
5. Trečiasis asmuo notarė R. S. nuomonės dėl ieškinio pagrįstumo neišreiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas sprendė, kad pardavėja R. J. ir pirkėjas J. Ž., sudarydami žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, atliko visas žemės ūkio paskirties žemės sklypui parduoti ir įsigyti reikalingas ir teisėtas procedūras. Ieškovas J. M., turėjęs pirmumo teisę pagal Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą įsigyti parduodamą R. J. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, būdamas tinkamai informuotas interneto svetainės www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“ skelbimu Nr. (duomenys neskelbtini) apie R. J. parduodamą žemės sklypą, į šį skelbimą neatsiliepė. Todėl R. J., neatsiradus pirmumo teisę turinčių asmenų, turėjo teisę parduoti žemės sklypą laisvai jos pasirinktam asmeniui.
8. Teismo vertinimu, S. M. apskritai neturėjo teisės įgyti žemės ūkio paskirties žemę, nes ji savo vardu nėra registravusi ūkininko ūkio, taip pat nėra išreiškusi pageidavimo įregistruoti ją Ūkininkų ūkių registre kaip sutuoktinio J. M. partnerę. Tai, kad ūkininko ūkio turtas pagal Civilinio kodekso 3 knygos nuostatas laikomas turtu, priskiriamu bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, savaime nesuteikia ieškovei nei ūkininko, nei jo partnerio statuso. Vertinant ūkininko ūkį, kaip žemės ūkio veiklos organizacinės formos vienetą, vien ūkio turto bendrumo nepakanka ieškovę laikyti ūkininke ar ūkininko partnere. Teismas sprendė, kad nors S. M. civilinės teisės požiūriu valdo asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, besiribojantį su parduotu R. J. žemės ūkio paskirties žemės sklypu, tačiau nėra registruota Ūkininkų ūkių registre ūkininke ar ūkininko partnere ir todėl ji nėra nei ūkininkė, nei ūkininko partnerė, dėl ko ji neturėjo pirmumo teisės įgyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą savo nuosavybėn.
9. Teismas taip pat pažymėjo, nors ieškovei NŽT siųstas registruotas laiškas sugrįžo neįteiktas, tačiau tai nereiškia, kad NŽT elgėsi netinkamai. Jei registruotu laišku siųsta pašto siunta grįžo neįteikta, teisės aktai nenumato NŽT pareigos imtis kokių nors papildomų veiksmų, kad pranešimas adresatui būtų įteikiamas tiesiogiai. Toks papildomų veiksmų nenumatytas suprantamas, nes priešingu atveju reikštų, kad pardavimo procesas galėtų būti sustabdomas neapibrėžtam terminui. Juo labiau, kad duomenys apie sklypų pardavimą yra nuolat viešai skelbiami NŽT internetinėje svetainėje, kas buvo padaryta ir šiuo atveju, kas reiškia, kad ieškovė iš esmės turėjo galimybę susipažinti su reikiama informacija.
10. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad kitų institucijų siųstas registruotas korespondencijas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kai adrese nebuvo nurodyta gatvė ir namo numeris, ieškovė yra gavusi. Tai nepaneigia NŽT veiksmų teisėtumo, nes NŽT negali būti atsakinga už Lietuvos pašto darbo specifiką įteikiant registruotas pašto siuntas. Aplinkybę, kad NŽT Alytaus skyrius galimai žinojo ieškovės S. M. tikslią faktinę gyvenamąją vietą ir, nurodžius šiuos duomenis ant siunčiamos korespondencijos voko, ši galimai būtų pasiekusi adresatę, teismas vertino kaip nepakankamą NŽT atsakomybei kilti. Akcentavo, kad įstatyminės pareigos nurodyti kitokį adresą nei įregistruota Gyventojų registre NŽT neturi. Todėl tai, kad NŽT galimai yra siuntusi ieškovei korespondenciją su nurodyta tikslia faktine gyvenamąja vieta savaime nepatvirtina fakto, kad NŽT (kaip institucija) tokį adresą tikrai žinojo. Netgi tuo atveju, jei ieškovė S. M. būtų iš anksto informavusi NŽT apie tikslią savo faktinę gyvenamąją vietą tai nesukurtų pareigos NŽT siųsti korespondenciją kitaip nei tik deklaruotos gyvenamosios adresu, nes teisinis korespondencijos siuntimo sureguliavimas yra pakankamai aiškus, t. y. ji turi būti siunčiama deklaruotos adresato gyvenamosios vietos adresu, ką šiuo atveju ir atliko NŽT Alytaus skyriaus darbuotojai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovai S. M. ir J. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškinio reikalavimus pilna apimtimi. Apeliantai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. teismas netinkamai aiškino ir taikė ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies, NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5.4 punkto, 7 punkto nuostatas, nevertino ŽŪPŽĮĮ numatytų tikslų, neatsižvelgė į aukštesnės instancijos nuosekliai teismų formuojamą praktiką pirmumo teisę turinčių asmenų informavimo esant nekilnojamojo turto pardavimo klausimui, dėl ko padarė teisiškai nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad šiuo atveju ieškovė S. M. buvo tinkamai informuota apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą:
- Nors teisės aktuose nėra tiesiogiai įtvirtinta NŽT pareiga imtis veiksmų tam, kad pranešimas adresatui būtų realiai įteikiamas, tačiau ši pareiga kyla iš ŽŪPŽĮĮ 1 straipsnyje numatytų šio įstatymo tikslų, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje, Aprašo 5.4 punkte ir 7 punkte numatyto pirmumo teisės įgyvendinimo reglamentavimo;
- NŽT Alytaus skyriaus išsiųsta registruota pašto siunta su 2021 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) apie galimybę pasinaudojant pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ieškovei S. M. nebuvo įteikta. Siuntai net nepasiekus gyvenvietės, kurioje gyvena ieškovai, nebuvo sudarytos galimybės ieškovei S. M. įteikti jai adresuotą korespondenciją ne tik jai asmeniškai, bet ir kitais būdais, t. y. siuntą įteikiant per šeimos narius, paliekant pašto dėžutėje arba pašto dėžutėje paliekant panešimą apie pašto skyriuje saugomą siuntą;
- Informacijos paskelbimas NŽT svetainėje atlieka išviešinimo funkciją, tačiau nepašalina NŽT pareigos atlikti fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos paiešką bei registruotu laišku išsiųsti jam pranešimą bei atitinkamą pažymą išduoti suėjus terminui, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą (sprendimą) jį pirkti. Informacijos apie ginčo žemės sklypo pardavimą paskelbimas NŽT interneto svetainėje negalėjo būti laikomas tinkamu ieškovės informavimu, kadangi ji nėra negavusi pranešimo apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemę;
- Ieškovai iš NŽT Alytaus skyriaus pranešimo dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo pasinaudojant pirmumo teise negavo, nors tiek iki ginčo, tiek po jo NŽT teritorinio skyriaus kitus siunčiamus pranešimus ieškovai gaudavo;
- Pranešimas adresatui turi būtų realiai įteiktas. Siekiant realaus informavimo, pranešimo siuntimas kitu nei asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuris NŽT buvo žinomas, galimas kaip alternatyva nepavykus pranešimo įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. AB „Lietuvos paštas“ grąžinus siuntą NŽT, pastaroji turėjo būti siųsta jai žinomu ieškovės faktinės gyvenamosios vietos adresu. Situacijos, kai NŽT vienais atvejais pranešimus siunčia tik Gyventojų registre nurodytais asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos adresais, o kitais atvejais - faktinės gyvenamosios vietos adresais, kelia asmens nepasitikėjimą valstybe;
- Ieškovai savo faktinės gyvenamosios vietos adresą buvo išviešinę Žemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portale, kuriame esantys duomenys yra prieinami visiems NŽT ir jos teritorinių skyrių darbuotojams. Ieškovams iš NŽT Alytaus skyriaus gavus pranešimus dėl galimybės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, pasinaudojant pirmumo teise ieškovų faktinės gyvenamosios vietos adresu, laikytina, kad toks adresas buvo žinomas NŽT, kaip institucijai, o ne atskiriems jos darbuotojams.
11.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisinį tapimo ūkininko partneriu reglamentavimą, netinkamai aiškino ir taikė Ūkininkų ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, paneigė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės institutu užtikrinamą sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą bei nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos teisinių registracijų viešuosiuose registruose klausimu, dėl ko padarė teisiškai nepagrįstą ir klaidingą išvadą, kad ieškovė S. M. neturi pirmumo teisės įgyti ginčo žemės sklypą:
- J. M. vardu įregistruotas ūkininko ūkis įsteigtas ieškovams gyvenant santuokoje, vedybų sutartis tarp ieškovų nesudaryta, S. M. nuo ūkio įsteigimo dalyvavo išimtinai tik šeimos ūkininkavimo veikloje, ūkininkavimo veikla yra bendras ieškovų šeimos verslas, todėl ieškovei nebuvo teisinio pagrindo ir būtinybės atlikti tokių papildomų formalių veiksmų kaip dar vieno ūkininko ūkio šeimoje registravimas ar ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar jo dalies dovanojimas sutuoktiniui ar pan.;
- Ieškovė net ir nurodydama save partneriu Ūkininkų ūkių registre neįgytų partnerio statuso, reglamentuojamo CK 6.969–6.982 straipsniuose. Ūkininko sutuoktinis ūkininko partneriu tampa ne registravimosi (išviešinimo) Ūkininkų ūkių registre pagrindu, o kitais pagrindais, t. y. a) tarp sutuoktinių nesant sudarytos vedybų sutarties ir ūkiui esant įregistruotam santuokos metu, partnerystė kyla iš šeimos teisinių santykių; arba b) tarp sutuoktinių esant sudarytai vedybų sutarčiai, partnerystė kyla iš tarp sutuoktinių sudarytos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties;
- Ieškovo J. M. vardu įregistruotas ūkininko ūkis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių J. M. ir S. M. nuosavybe, todėl abu sutuoktiniai yra laikytini ūkininko ūkį sudarančių ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių turėtojais. S. M., būdama ūkininko ūkio bendraturte, turi teisę pasinaudoti ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta pirmumo teise įsigyti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę, besiribojančią su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Ieškovei pasinaudojus numatyta teise, bus laikoma, kad šia teise pasinaudojo ir jos sutuoktinis;
- Ūkininko ūkio įstatymas nenumato pareigos Ūkininkų ūkių registre nurodyti ūkininko partneriu sutuoktinį tuo atveju, kai tarp sutuoktinių nėra sudaryta vedybų sutartis, taip pat neįtvirtina teisinio reglamentavimo, pagal kurį šio fakto nenurodymas, nesant sudarytai vedybų sutarčiai, ūkininko sutuoktiniui sukeltų atitinkamas teisines pasekmes;
- Ginčo žemės sklypą siekia įsigyti ne tik ieškovė S. M. savo nuosavybėn, bet abu sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šį faktą patvirtina tai, kad į teismą su ieškiniu kreipėsi abu sutuoktiniai, ieškiniu yra pareikšti reikalavimai perkelti pirkėjų teises ir pareigas pagal tarp atsakovų sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį abiem ieškovams bei įpareigoti abu ieškovus sumokėti J. Ž..
2. Atsakovas J. Ž. atsiliepimu prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat atsakovas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
12.1. NŽT pagal galiojantį reglamentavimą tinkamai atliko procedūras, būtinas parduodant privačią žemės ūkio paskirties žemę, o teismas tinkamai aiškino ir taikė ŽŪPŽĮĮ ir Aprašo normas;
12.2. Apeliantai elgiasi nesąžiningai, siekia pasinaudoti įstatymo jiems teikiama teise, tačiau patys nevykdo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 12 dalyje ir VĮ ,,Registrų centras“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. v-24 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių 66 punkte nustatytos pareigos tinkamai deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir taip patys sukuria situaciją, kad korespondencija, siunčiama jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jų nepasiekia;
12.3. NŽT atliko visus veiksmus, kurie nurodyti Apraše. Interneto svetainės www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“ paskelbė informaciją apie parduodamą ginčo žemės sklypą, Gyventojų registre atliko parduodamo žemės sklypo naudotojų ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų paiešką, pagal gautus paieškos rezultatus ieškovei S. M. išsiuntė registruotu laišku 2021 m. rugpjūčio 27 d. pranešimą. Registruotas pranešimas nepasiekė dėl pačių apeliantų kaltės;
12.4. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra jokių išlygų dėl ūkininko partnerio, sutuoktinio, pilnamečių šeimos narių ar kitų asmenų. Formuluotė aiški ir vienareikšmiška – pirmumo teisę turi tik toks asmuo, kuris pats, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį, o ne ūkininko šeimos narys;
12.5. Nei ŽŪPŽĮĮ, nei Aprašo normos nesuteikia teisės ūkininko šeimos nariams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, jeigu jie nėra įregistravę ūkininko ūkio. Ūkininko ūkio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad Ūkininkų ūkių registre turi būti nurodyti ūkininko nuosavybės teise valdomos ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais naudojamos žemės kadastriniai duomenys. Tačiau šiuo atveju ūkininko J. M. ūkio registre nėra nurodyta, kad ūkininko ūkyje būtų naudojamas jo sutuoktinės asmeninės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, besiribojantis su J. Ž. parduotu ginčo žemės sklypu.
3. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
13.1. NŽT informaciją privalo siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, ką šiuo atveju ir padarė – ieškovei išsiuntė informaciją jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. NŽT neturi pareigos tikrinti, ar pranešimas pirmumo teisę turintiems asmenims buvo įteiktas ir vertintinas tik pats pranešimo išsiuntimo faktas;
13.2. S. M. buvo tinkamai informuota, kadangi interneto svetainės www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“ skelbimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta informacija apie parduodamą žemės sklypą, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad ji turėjo galimybę susipažinti su reikiama informacija;
13.3. Net jei apeliantė ir būtų pateikusi sutikimą pirkti parduodamą žemės sklypą, NŽT nebūtų išdavusi atitinkamos formos pažymos dėl žemės sklypo pardavimo ŽŪPŽĮĮ nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Apeliantė neturėjo pirmenybės teisės įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadangi ūkininko ūkį yra įregistravusi ne ji, kurios 11,0000 ha žemės sklypas ribojosi su R. J. parduodamu žemės sklypu, o J. M.. Ji nėra išreiškusi pageidavimo įregistruoti ją Ūkininkų ūkių registre kaip sutuoktinio J. M. partnerę.
4. Atsakovė R. J. ir trečiasis asmuo notarė R. S. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį, kuria teismas buvo palikęs Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą nepakeistą, ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui išspręsti svarbias faktines aplinkybes, kurių nenustačius nėra galimas ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto tinkamas taikymas, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.
6. Kauno apygardos teismas, atsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo nutarties argumentus, 2024 m. kovo 14 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą pateikti duomenis: ar yra sudarę vedybų sutartį; ar yra sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį; ar ieškovė su jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu dalyvauja ūkininko ūkio veikloje; ar buvo pasirašytas ieškovės perduodamo žemės sklypo ūkiui aktas; ar jos žemės sklypo duomenys buvo pateikti Ūkininkų ūkių registrui; ar Ūkininkų ūkių registre yra nurodyti ieškovo kaip ūkininko įvairiais pagrindais naudojamos žemės kadastriniai duomenys; ar Ūkininkų ūkių registrui yra pateikti žemės naudojimo pagrindą, kadastrinius duomenis patvirtinantys dokumentai ir kt.
7. Ieškovų atstovė advokatė Ž. S., vykdydama teismo įpareigojimą, teikė teismui papildomus duomenis, kuriuos teismas priima ir vertina visų byloje esančių įrodymų kontekste (reg. Nr. DOK-7842).
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
ir išvados
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl (ne)tinkamo informavimo apie parduodamą žemės sklypą gretimo žemės sklypo savininkę ir dėl pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.
21. Bylos duomenimis, ieškovei S. M. (toliau – ir ieškovė) nuosavybės teise priklauso 11,0000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Alytaus rajono savivaldybėje, kuris ribojasi su atsakovei R. J. priklausiusiu 5,5658 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Alytaus rajono savivaldybėje (toliau – ir Žemės sklypas).
22. Byloje nustatyta, kad atsakovė R. J. per savo įgaliotą asmenį prieš parduodama ginčo Žemės sklypą 2021 m. rugpjūčio 18 d. apie tai pranešė NŽT Alytaus skyriui, o šis, atlikęs teisės aktuose nustatytus privalomus veiksmus, interneto svetainės www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“ skelbimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė informaciją apie R. J. parduodamą žemės sklypą, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini). NŽT Alytaus skyriaus 2021 m. rugpjūčio 27 d. išsiųsta registruota pašto siunta su 2021 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) apie galimybę pasinaudojant pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ieškovei S. M. nebuvo įteikta ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. grąžinta NŽT Alytaus skyriui. Neatsiradus pirmumo teisę turinčių asmenų, NŽT Alytaus skyrius 2021 m. rugsėjo 21 d. pardavėjai R. J. išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“, kuria atsakovę R. J. informavo, kad ji gali parduoti savo Žemės sklypą pasirinktiems asmenims. Ši pažyma atsakovei R. J. suteikė galimybę parduoti žemės sklypą laisvai jos pasiriktam asmeniui. Atsakovas J. Ž. pateikė sutikimą įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Atsakovė R. J. 2022 m. vasario 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 29 000,00 Eur pardavė atsakovui J. Ž. 5,5658 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), taip pat pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Alytaus rajono savivaldybėje (toliau visas šis nekilnojamasis turtas – Žemės sklypas ir pastatai).
23. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).
24. Vienas iš įstatymo reguliuojamų nuosavybės teisės ribojimų įtvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ir ŽŪPŽĮĮ) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 3 d.), kurio 1 straipsnyje nustatyta, kad įstatymo reguliavimu siekiama užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas, sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai bei skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą.
25. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis), išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, šios išimties netaikant Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvams ir vaikams, seneliams ir vaikaičiams, broliams ir seserims), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau – ir ŪŪĮ) nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu ar kita organizacija (toliau – juridinis asmuo), pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; 4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.
26. Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 3 dalį žemės sklypo savininkas turi pareigą informuoti apie parduodamą žemės sklypą ir pardavimo sąlygas: žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba NŽT. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. Žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygą, įtvirtinančią, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą tik kartu su kitais parduodamais žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai visi parduodami žemės sklypai ribojasi tarpusavyje. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavėjo pranešimas pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pranešimą perduoda NŽT.
27. NŽT apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dienos. Šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama jų atitiktis pirmumo teisei (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalis).
28. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, NŽT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalis).
29. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti aptartos pardavimo tvarkos pažeidimo padariniai: jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
30. NŽT veiksmus, gavus žemės ūkio paskirties žemės savininko pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, reglamentuoja NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 patvirtintas Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d.). Apraše reglamentuotus NŽT veiksmus, vykdant žemės ūkio pirkimo–pardavimo procedūras, sąlyginai galima suskirstyti į atskirus etapus: 1 etapas – išviešinimo (NŽT teritorinis padalinys, gavęs žemės savininko pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės sklypą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas NŽT interneto svetainės www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“ paskelbia informaciją apie parduodamą žemės sklypą; skelbime nurodomas parduodamo žemės sklypo adresas, žemės sklypo unikalus numeris ir kadastro numeris, žemės sklypo plotas ir parduodamo žemės sklypo dalis, jeigu parduodamas ne visas žemės sklypas, kaina, pardavimo sąlygos ir sąlygos, kurioms esant žemės sklypą pageidaujantys įsigyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės sklypą, ir iki kada gali būti pateikiamas sutikimas (sprendimas) pirkti žemės sklypą. (Aprašo 4 punktas)); 2 etapas – informacijos patikrinimo ir surinkimo (NŽT teritorinis padalinys per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą gavimo dienos atlieka šiuos darbus: sutikrina žemės savininko pranešime pateiktus duomenis, prie gauto pranešimo pridėdamas išrašus su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, Juridinių asmenų registro duomenimis, patvirtinančiais juridinio asmens įregistravimą, arba Juridinių asmenų registro duomenimis, patvirtinančiais juridinio asmens įsteigtos atstovybės ar filialo registravimą, ir informaciją apie atstovybę ar filialą įsteigusį asmenį; Lietuvos Respublikos gyventojų registre atlieka parduodamo žemės sklypo naudotojų ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų paiešką (jeigu parduodamo žemės sklypo naudotojai ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkai yra fiziniai asmenys); Juridinių asmenų registre atlieka parduodamo žemės sklypo naudotojų ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkų buveinės adresų paiešką (jeigu parduodamo žemės sklypo naudotojai ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkai yra juridiniai asmenys)(Aprašo 5.1–5.3 punktai)); 3 etapas – asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, informavimo (NŽT raštu, kuris siunčiamas registruotu laišku, praneša apie parduodamą žemės sklypą ir žemės savininko nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), jeigu jis (jie) naudojo šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus pagal NTR šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis); asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu; savivaldybės administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams; valstybės įmonei Valstybės žemės fondui (Aprašo 5.4 punktas)); 4 etapas – sutikimo ar nesutikimo pateikimo priėmimą (asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise, savo sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (Aprašo 2 priedas) ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo NŽT interneto svetainėje arba pranešimo apie parduodamą žemės sklypą gavimo dienos (Aprašo 7 punktas)); 5 etapas – pažymos išdavimo (NŽT teritorinis padalinys, gavęs asmens rašytinį sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, išnagrinėjęs asmenų gautus sutikimus ir prie jų pridėtus dokumentus ir patikrinęs pateiktą informaciją valstybės registruose bei nustatęs jų atitiktį ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytiems reikalavimams, išduoda atitinkamos formos pažymą dėl žemės sklypo pardavimo ŽŪPŽĮĮ nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui (Aprašo 9 punktas)) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-126-943/2021).
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą ŽŪPŽĮĮ tikslą ir tai, kad ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje reglamentuota NŽT pranešimo apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, pateikimą raštu bei Aprašo nuostatas, įpareigojančias NŽT teritoriniam padaliniui atlikti Lietuvos Respublikos gyventojų registre parduodamo žemės sklypo naudotojų ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų paiešką (jeigu parduodamo žemės sklypo naudotojai ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkai yra fiziniai asmenys) bei registruotu laišku pranešti apie parduodamą žemės sklypą ir pardavimo sąlygas, nusprendžia, kad nepaisant to, jog minėtuose teisės aktuose įtvirtintas informacijos apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą paskelbimas ir NŽT interneto svetainėje bei nurodoma, jog sutikimas gali būti pateikiamas ir per 15 darbo dienų nuo jos paskelbimo, pažymos, jog siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims išdavimas galimas tik tinkamai (realiai) raštu informavus pirmumo teisę pirkti turinčius asmenis. Kaip jau nurodyta, informacijos paskelbimas NŽT svetainėje atlieka labiau išviešinimo funkciją, tačiau nepašalina NŽT tinkamai raštu informuoti pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turinčius asmenis.
32. Bylos duomenimis ieškovės S. M. deklaruotas gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre nuo (duomenys neskelbtini) yra nurodytas Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), Lietuva. Atsiliepime į ieškinį NŽT Alytaus skyrius nurodė, kad būtent šiuo adresu ieškovei ir buvo išsiųstas pranešimas apie parduodamą žemės sklypą, tačiau prie atsiliepimo pareiktas Lietuvos paštui pateiktų siuntų sąrašas rodo, kad ieškovei mažoji korespondencija buvo siunčiama adresu (duomenys neskelbtini) (teisėjų kolegijos pastaba: gatvės pavadinimas „(duomenys neskelbtini) nurodant gavėjo adresą perbrauktas), (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav. Byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, kad NŽT Alytaus skyriaus siųsto pranešimo apie parduodamą žemės sklypą ir žemės savininko nurodytą kainą, pardavimo sąlygas ieškovė negavo. AB Lietuvos pašto 2022 m. rugsėjo 1 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad siuntėjo NŽT Alytaus sk. siųsta registruotoji korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini), adresuota S. M., (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav., Vilniaus logistikos centre buvo gauta 2021 m. rugpjūčio 29 d. ir tą pačią dieną atliktas grąžinimas siuntėjui. Pastebėtina, kad duomenų apie siuntos grąžinimo priežastis nepateikiama. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad NŽT Alytaus skyriaus siųstos korespondencijos adresas neatitiko nurodytojo Gyventojų registre, t. y. buvo nurodytas klaidingai, ir akivaizdu, kad ieškovės kaltės dėl to, jog siuntą turėję įteikti asmenys adreso nustatyti nesugebėjo, tikrai nėra. Akcentuotina ir tai, jog registruotai pašto siuntai grįžus neįteiktai, NŽT Alytaus skyrius jokių kitų veiksmų tinkamai (realiai) informuoti ieškovę apie parduodamą žemės sklypą neatliko. Faktinės bylos aplinkybės, kai AB Lietuvos pašte siunta buvo gauta ir grąžinta siuntėjui adrese nurodant ne tik kaimo pavadinimą, pašto skyrių, savivaldybę, bet ir gatvės pavadinimą, numerį, kurie NŽT Alytaus skyriaus pateiktame siuntų sąraše yra išbraukti, kaip labiausiai tikėtina leidžia vertinti situaciją, kad pats NŽT Alytaus skyrius ir nubraukė prieš tai minėtus duomenis, kad siųstos korespondencijos adresas bent iš dalies atitiktų nurodytam Gyventojų registre. Bylos duomenimis, apie ieškovę S. M. Ž. ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portale (VŪRAP) yra išviešinti duomenys ir nurodytas tikslus jos faktinės gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), Alytaus r. sav. Neabejotina, VŪRAP portale išviešinti duomenys buvo prieinami ir NŽT Alytaus skyriaus darbutojams. Informacijos paskelbimas NŽT svetainėje atlieka labiau išviešinimo funkciją, tačiau nepašalina NŽT pareigos tinkamai raštu informuoti pirmumo teisę pirkti žemės sklypą turintį asmenį.
33. Be to, Universaliosios pašto paslaugos teikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3-259 (ginčui aktuali jų originali redakcija), numato, kad adresuojant pašto siuntą privalomas nurodyti gavėjo adresą sudarančias dalis (Taisyklių 13 punktas) ir siuntėjas privalo adresuoti pašto siuntą pagal šių Taisyklių reikalavimus (Taisyklių 20.1 punktas). Taigi, NŽT Alytaus skyrius ir minėtų nuostatų pagrindu turėjo pareigą teisingai adresuoti pašto siuntą ieškovei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punktu pasiūlė savivaldybėms iki 2023 m. sausio 1 d. suteikti trūkstamus adresus adresų objektams ir minėtu nutarimu patvirtintų Taisyklėse apibrėžiama adreso sąvoka, nustatomi adresų objektai, bendra Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų adresų struktūra ir adresų nurodymas, kad vienodai būtų suprantama nekilnojamųjų daiktų buvimo vieta. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 (ginčui aktuali nuo 2019 m. gegužės 24 d. galiojanti redakcija) yra patvirtinti Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašas ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas, kurių nuostatomis remiantis, už duomenų apie suteiktą gatvės pavadinimą, suteiktą numerį pateikimą adresų registro tvarkytojui yra atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija ar jos pavedimu seniūnas, bet ne gyventojas (atitinkamai aprašo 18 ir 34 punktai).
34. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad NŽT Alytaus skyrius, atlikdamas žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo procedūras, nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklą, tinkamai (realiai) informuoti asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, reikalavimų ir ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir galimybę įgyvendinti pirmumo teisę jį pirkti.
35. ŪŪĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ūkininko ūkis – tai ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Pagal ŪŪĮ 4 straipsnio 1 dalį, ūkininkas ir jo partneriai, nesteigdami įmonės, verčiasi žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės.
36. Sistemiškai aiškindamas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu įgytas po santuokos sudarymo, taip pat 4 punktą, kuriame nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šalių santuokoje įregistruotas ūkininko ūkis pripažintinas jų bendrąja jungtine nuosavybe. Šios išvados nepaneigia ŪŪĮ nuostatos, reglamentuojančios ūkininko ir ūkininko partnerio teisinį statusą. ŪŪĮ 2 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad ūkininko partneris gali būti jo sutuoktinis, kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, 4 straipsnio 5 dalis, pagal kurią ūkininko partneriai turi būti nurodyti Ūkininkų ūkių registre, ir kitos panašius santykius reglamentuojančios normos yra skirtos ūkininko ūkio veiklai reglamentuoti ir Ūkininkų ūkių registro duomenims tvarkyti, tačiau jos negali būti aiškinamos kaip reglamentuojančios ūkininko ūkio, kaip nuosavybės teisės objekto, teisinį statusą. Klausimas, kas yra ūkininko ūkio, kaip turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų komplekso, t. y. specifinės verslo formos, vykdomos nesteigiant įmonės, savininkas, kai ūkininko ūkis įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, spręstinas sistemiškai aiškinant ŪŪĮ ir CK trečiosios knygos normas. Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, taip pat CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatomis, atsakovo (šios bylos atveju – ieškovo) vardu įregistruotas ūkininko ūkis pripažintinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe (jeigu neįrodoma priešingai pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019, 45 pastraipa).
37. Nagrinėjamoje byloje 2024 m. vasario 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje nutartyje teisėjų kolegija išaiškino (minėtos nutarties 43 pastraipa), kad tuo atveju, jeigu parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi ne su fiziniam asmeniui, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiam ūkininko ūkį, t. y. ūkininkui, o su jo sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kuris yra naudojamas ūkininko ūkio veikloje, ūkininkas turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Tokią išvadą teisėjų kolegija padarė atsižvelgiant į tai, kad santuokos metu įregistruotas ūkininko ūkis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (jeigu neįrodoma priešingai), o sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra naudojamas ūkininko ūkyje, kuriam, kaip verslo formai, iš esmės ir siekiama suteikti galimybę plėsti žemės ūkio veiklą, tam tikslui ūkininkui pirmumo teise įsigyjant šalia esančius žemės sklypus ŽŪPŽĮĮ 1 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti. Kadangi ūkininko ūkis neturi teisinio subjektiškumo, teisinių santykių subjektas, įgyjantis teises ir pareigas, yra pats ūkininkas, t. y. fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022, 33 pastraipa), tai ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte pirmumo teisė įsigyti gretimą parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą nustatyta būtent ūkininkui.
38. Prieš tai minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo (minėtos nutarties 44 pastraipa), kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą gali pasinaudoti tik ūkininkas, o ieškovė neturi tokio statuso, todėl ji negali turėti pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, iš esmės yra teisinga. Tačiau byloje nustačius, kad ieškovės, kaip ūkininko sutuoktinės, asmeninės nuosavybės teise turimas žemės sklypas, esantis greta parduodamo ginčo žemės sklypo, yra naudojamas ūkininko ūkio veikloje, būtų pagrindas konstatuoti, kad šis faktas lemia ieškovo, kaip ūkininko ūkį įregistravusio fizinio asmens, pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą ir ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (minėta, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu ieškovas tokią teisę turėjo, bet ja nepasinaudojo).
39. Teisėjų kolegija iš 2023 m. sausio 20 d. VĮ „Registrų centras“ pažymos apie asmens duomenis nustatė, kad ieškovų S. M. ir J. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad J. M. ūkininko ūkis įregistruotas (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad ieškovai S. M. ir J. M. vedybų sutarties nėra sudarę. Duomenys iš VSDFV apie S. M. darbovietes nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. bei S. M. 2010 m. balandžio 14 d. VšĮ „Tęstinio mokymo ir konsultavimo centras“ išduotas pažymėjimas pagal mokymo programą „Gyvulių produktyvumo kontrolės ir ūkinių gyvūnų ženklinimo reikalavimai pieno ūkyje“ patvirtina ieškovų procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, kad S. M. nuo ūkio įsteigimo jokių kitų darbų ar su jais susijusių teisinių santykių neturėjo, dalyvavo išimtinai tik šeimos ūkininkavimo veikloje; ūkininkavimo veikla yra bendras ieškovų šeimos verslas. 2022 m. liepos 5d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas rodo, kad ieškovė žemės sklypą nuosavybės teise įgijo (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro 2024 m. kovo 22 d. Pažymoje apie ūkininko ūkį, pateikiami duomenys apie ūkininko J. M. ūkyje naudojamus 14 žemės sklypų (jų dalių); Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro 2024 m. kovo 22 d. Pažymoje apie žemės ūkio valdą, pateikiami duomenys apie J. M. žemės ūkio valdai (duomenys neskelbtini) priskirtus žemės sklypus (vienas iš jų – ieškovės žemės sklypas). Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro 2024 m. kovo 22 d. raštas „Dėl duomenų pateikimo“ liudija apie negalimumą pateikti dokumentą, kurio pagrindu ieškovei S. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Alytaus r. sav., buvo įtrauktas į žemės ūkio valdą (duomenys neskelbtini), pasibaigus dokumento saugojimo terminui. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2024 m. kovo 28 d. raštas „Dėl atsakymo į prašymą“ patvirtina apie ieškovei S. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav., dalyvavimą pareiškėjo J. M. ūkininkavimo veikloje šį žemės sklypą deklaruojant ir gaunant paramą pagal 2014 – 2023 m. pateiktas paraiškas (pastaba: dėl nustatyto 10 metų įskaitytinai dokumentų saugojimo termino už ankstesnį laikotarpį informacija nepateikiama).
40. Atsižvelgdama į kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, teisinį reglamentavimą ir apibendrindama pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas J. M., kaip ūkininko ūkį įregistravęs asmuo ir ūkininko veikloje naudojantis žemės sklypą, turimą sutuoktinės – ieškovės asmeninės nuosavybės teise, esantį greta parduoto žemės ginčo žemės sklypo, turi pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Taip pat teisėjų kolegija vertina, kad byloje nustačius, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas naudojamas ūkininko ūkio veikloje, o santuokos metu įsteigtas ūkininko ūkis yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (bylos duomenimis priešinga išvada negalima), tai, byloje nustačius, kad apie ginčo žemės sklypo pardavimą gretimo žemės sklypo savininkė – ieškovė nebuvo tinkamai informuota (šios nutarties 34 pastraipa), ir daro išvadą, kad apie pardavimą nebuvo tinkamai informuotas ir jos sutuoktinis – ūkininko ūkio teisinių santykių subjektas – ūkininkas – ieškovas.
41. Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas (ne)tinkamo informavimo apie parduodamą žemės sklypą gretimo žemės sklypo savininkę aplinkybes ir pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę aplinkybes, teisinį reglamentavimą, netinkamai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes ir įvertino įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl šios priežasties skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo tenkinami ieškinio reikalavimai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastebėtina, kad pirkėjo teisės perkeliamos tik ieškovui, tačiau, įgyjamas ginčo žemės sklypas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybę (CK 3.88 straipsnio 1dalies 1 punktas).
42. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-875-196/2016).
43. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
44. Byloje priimtas 2023 m. kovo 29 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimas, Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis bei šis procesinis sprendimas rodo, kad ieškovų ieškinys iš esmės yra tenkinamas.
45. Nustatyta, kad paduodant ieškinį ieškovai (ieškovas arba ieškovė) sumokėjo 700,00 Eur žyminio mokesčio, paduodant apeliacinį skundą – 653,00 Eur, paduodant kasacinį skundą – 653,00 Eur. Taigi, jų bendra sumokėta žyminių mokesčių suma yra 2 006,00 Eur. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovai patyrė 2700,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, paduodant apeliacinį skundą –1 000,00 Eur, paduodant kasacinį skundą – 1 500,00 Eur. Bendra jų patirtų teisinės pagalbos išlaidų suma yra 5 200,00 Eur, jų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
46. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, valstybė patyrė 23,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų.
47. Ieškinį patenkinus, ieškovai įgyja teisę į jų turėtų išlaidų atlyginimą, o atsakovams jų turėtos išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1dalis).
48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010, 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016). Be to, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovai turėjo pagrindą inicijuoti civilinę bylą atsakovams, tačiau ieškinys patenkintas nustačius NŽT Alytaus skyriaus aptartos pardavimo tvarkos pažeidimus ir būtent aukščiau minėti pažeidimai lėmė neteisingos pažymos išdavimą, kurį buvo pateikta ginčijamam sandoriui sudaryti, todėl yra pagrindas pripažinti, kad dėl šioje konkrečioje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra atsakingas būtent trečiasis asmuo NŽT, todėl jam ir tenka pareiga atlyginti ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes taip būtų užtikrintas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų įgyvendinimas civilinėje byloje (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Todėl iš trečiojo asmens NŽT ieškovui priteistina 7 206,00 Eur (2 006 + 5 200 = 7 206) bylinėjimosi išlaidų ir valstybei – 23,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n s p r e n d ž i a :
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti.
Perkelti ieškovui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirkėjo J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teises ir pareigas pagal 2022 m. vasario 1 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad atsakovė R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė, o ieškovas J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už 29 000,00 Eur nupirko 5,5658 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Alytaus rajono savivaldybėje.
Įpareigoti ieškovą J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovui J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29 000,00 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius eurų).
Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 206,00 Eur (septynis tūkstančius du šimtus šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 23,43 Eur (dvidešimt tris eurus 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini).
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Algimantas Kukalis
Egidijus Tamašauskas
Albina Rimdeikaitė