Civilinė byla Nr. e2-211-883/2024

Teismo proceso Nr. 2-70-3-01767-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 2.6.18.3; 2.6.18.5; 3.2.6.1

 (S)

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

     S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 10 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,

sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Statkorpas“ atstovei A. N.,

atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovui E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Statkorpas“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl įskaitymo nuginčijimo, skolos ir palūkanų priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Statkorpas“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ab initio atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 14 d. atliktą įskaitymą negaliojančiu; priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 14291,75 Eur skolą už neapmokėtus statybos rangos darbus pagal 2019 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. STAT5242, 3711,94 Eur palūkanų už vėlavimą sumokėti skolą; 10,5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur kompensaciją už išieškojimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.

 

2.       Ieškinyje nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija (užsakovas) ir AB „Statkorpas“ (rangovas) 2018 m. liepos 2  d. pasirašė statybos darbų rangos sutartį Nr. SŽ-796 (toliau – sutartis), kuria rangovas įsipareigojo atlikti Mokslo paskirties pastato pertvarkymo į globos namus ((duomenys neskelbtini)) ir atnaujinimo (modernizavimo) darbus iki 2019 m. balandžio 18 d. 2019 m. kovo 28 d. sudarytu susitarimu Nr. SŽ-796 šalys darbų atlikimo terminą pratęsė maksimaliam sutartyje numatytam terminui - iki 2019 m. liepos 18 d. Rangovas vėlavo atlikti darbus ir juos užbaigė 2019 m. rugsėjo 12 d.  

 

3.       Ieškovės teigimu, darbų vėlavimą nulėmė atsakovės neveikimas - vengimas užsakyti ir gauti neinvazinius geofizinius tyrimus, todėl žemės kasimo darbai buvo pradėti ne 2018 m. rugsėjo 5 d., o 2019 m. gegužės 13 d. Ieškovei per suplanuotus 4 mėnesius 2019 m. rugsėjo 12 d. užbaigus darbus ir juos perdavus atsakovei darbų perdavimo-priėmimo aktu, atsakovė 2019 m. rugsėjo 12 d.  raštu Nr. S-2954 nurodė, kad skaičiuoja delspinigius dėl uždelsimo užbaigti darbus nuo 2019 m. liepos 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d., nurodė, kad priskaičiuotų 14291,75 Eur delspinigių nesumokėjus 2019 m. rugsėjo 20 d. šią sumą išskaičiuos iš mokėtinų sumų. Ieškovė už atliktus darbus 2019 m. lapkričio 4 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą STAT5242 40 091,57 Eur sumai, kurios atsakovė pilnai neapmokėjo - neapmokėtas likutis sudaro 14 291,75 Eur.

 

4.       Ieškovės teigimu, ieškovė yra atleistina nuo civilinės atsakomybės už darbų termino praleidimą, nes darbų atlikimo terminas buvo pradelstas dėl atsakovės kaltės, atsakovės pranešimas apie priskaičiuotų delspinigių įskaitymą, kaip ir pats įskaitymas, yra negaliojantis, nes neatitinka LR CK 6.130 straipsnio ir 6.131 straipsnio 2 dalies nustatytų imperatyvių įskaitymo taikymo sąlygų, ir atsakovė yra iki šiol neįvykdžiusi pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktus statybos rangos darbus, todėl iš atsakovės priteistina 14291,75 Eur skola už neapmokėtus statybos rangos darbus, 3711,94 Eur palūkanos už vėlavimą sumokėti skolą, 10,5 procentų procesinės palūkanos, skolos išieškojimo ir bylinėjimosi išlaidos.

 

5.       Posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad veiklų sąrašas parodo, kokie darbai atliktini objekte; žemės kasimo darbai veiklų sąraše neišskirti, jie yra sudėtinė kitų darbų dalis; žemės kasimo darbai pradėti 8 mėnesiais vėliau, o darbus atlikti pavėluota 2 mėnesius; žemės kasimo darbams atlikti reikėjo 4 mėnesių termino, dėl žemės kasimo darbų vėlavimo vėlavo veiklų sąrašo pozicijose 1.3, 1.4, 1.9, 1.18 nurodytų darbų atlikimas; dėl žemės kasimo darbų vėlavimo nebuvo galima užbaigti keltuvo ir laiptų įrengimo.

 

6.       Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Savo nesutikimą su ieškiniu administracija argumentuoja tuo, kad ieškovė žemės kasimo darbus, kuriems atlikti buvo reikalingas Kultūros paveldo departamento (KPD) leidimas, atliko iki darbų atlikimo termino pabaigos, t. y. 2019 m. liepos 18 d. Ieškovė vėlavo atlikti darbus, kuriems atskiro KPD leidimo nereikėjo ir kuriems atlikti niekas netrukdė nuo pat sutarties pasirašymo dienos. Apie ieškovės vėluojamus atlikti darbus administracija sutarties vykdymo metu nuolat informuodavo ieškovę, ieškovė vėlavo įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus tik dėl savo pačios kaltės.

 

7.       Dėl to, kad ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, nesilaikė darbų atlikimo grafiko ir vėlavo įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovė nuo 2019 m. liepos 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. paskaičiavo delspinigius, kurių suma 14 291,75 Eur (sutarties 2.1 punktas, 3.4 punktas, 6.6 punktas). Apie paskaičiuotus ir toliau skaičiuojamus delspinigius atsakovė informavo ieškovę 2019 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. S-2954 „Dėl sutartinių įsipareigojimų“. 2019 m. rugsėjo 12 d. deklaravus darbų užbaigimą ir perdavimą, atsirado mokėtina pagal sutartį suma už atliktus darbus. Nors prievolė per 60 dienų terminą sumokėti už atliktus darbus atsiranda tik po PVM sąskaitos faktūros pateikimo, faktiškai ieškovei mokėtina suma atsiranda deklaravus, kad darbai yra atlikti ir juos atitinkamai priėmus. Atsakovė 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. S-3265 „Dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo“ išsiuntė ieškovei reikalavimą sumokėti paskaičiuotus delspinigius su minusine sąskaita-faktūra DELSP Nr. S- 3265 14 291,75 Eur sumai. Ieškovės skaičiuojami delspinigiai visiškai nepagrįsti, nes ieškovė 2023 m. balandžio 25 d. pateikusi patikslintą ieškinį niekaip nepagrindė, kodėl visą šį laiką nesiekė šio ginčo spręsti iš esmės, jeigu nesutiko su atsakovės atliktu išskaičiavimu iš ieškovei mokėtinų sumų.

 

8.       Posėdžio metu atsakovės atstovas ieškinį prašė atmesti, nurodė, kad kilus poreikiui atlikti papildomus tyrimus, darbų atlikimo terminas buvo pratęstas, akcentavo, kad statybos darbų vėlavimas buvo sąlygotas pačios ieškovės netinkamo darbų organizavimo.

 

 

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

 

9.       Šiaulių miesto savivaldybės administracija vykdė Mokslo paskirties pastato pertvarkymo į globos namus ((duomenys neskelbtini)) ir atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimą. Ieškovė AB „Statkorpas“ dalyvavo atvirame konkurse (supaprastintame pirkime, pirkimo Nr.372481) ir jį laimėjo (2018 m. birželio 18 d. Viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. TVPP-288). 2018 m. liepos 2 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir AB „Statkorpas“ sudarė viešojo pirkimo Statybos rangos sutartį Nr. SŽ-796, kuria ieškovė įsipareigojo Mokslo paskirties pastatą pertvarkyti į globos namus ((duomenys neskelbtini)), atnaujinimo (modernizavimo) darbus atlikti per 9 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2019 m. balandžio 19 dienos. 2018 m. liepos 19 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracija statybvietę perdavė ieškovei.

 

10.       2018 m. rugsėjo 5 d. prašymu ieškovė kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių skyrių (toliau – KPD) prašydama leisti atlikti žemės kasimo darbus objekte (duomenys neskelbtini), nurodė, kad numatomi atlikti darbai yra: naujos vandentiekio trasos prastūmimas esamo vandentiekio vamzdynu; esamų nuotekų tinklų vamzdynų ir šulinių perklojimas esamų tinklų vietoje; pastato esamų pamatų šiltinimas; naujai projektuojamos automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas pagal parengtą projektą, kasant ne giliau kaip 30 cm.

 

11.       2018 m. rugsėjo 24 d. KPD informavo ieškovę, kad kasimo darbai objekte galimi tik atlikus neinvazinius geofizinius tyrimus numatomose žemės kasimo ir kitokio judinimo vietose, įvertinus tyrimo rezultatus; tyrimo ir kasimo darbus prašė suderinti su užsakove. Ieškovė apie poreikį atlikti neinvazinius tyrimus tą pačią dieną atsakovę informavo el. paštu, persiųsdama KPD atsakymą.

 

12.       2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. S-3222 „Pranešimas dėl sutartinių įsipareigojimų“ atsakovė nurodė, kad  darbai vykdomi nesilaikant veiklos grafiko, ieškovė buvo paraginta paspartinti darbus. 

 

13.       2018 m. spalio 22 d. raštu Nr. 10-488 ieškovė informavo atsakovę, kad susiklosčius nepalankiai situacijai, kuomet iš Kultūros paveldo departamento ir žydų bendruomenės nėra gautas pritarimas žemės kasimo darbams, atsižvelgiant į tai, kad šios situacijos nebuvo galima numatyti dalyvaujant konkurse, rangovas turi teisę į darbų atlikimo termino pratęsimą.   

 

14.       2018 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. 10-551 ieškovė nurodė, kad dėl žemos vidutinės oro temperatūros lauke, negalės vykdyti ir laiku užbaigti „šlapių“ darbų (mūrijimo, apšiltintų sienų armavimo, plytelių klijavimo, betonavimo darbų ir kt.). Taip pat nurodė, kad artimiausiu metu ketina prašyti atsakovę pratęsti sutarties vykdymo terminus. 

 

15.       2018 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. S-3968 „Dėl sutartinių įsipareigojimų“ atsakovė prašė ieškovę imtis priemonių darbų spartai užtikrinti ir informavo, kad ieškovė gali vykdyti žemės kasimo darbus projekte ir sutartyje numatyta tvarka.

 

16.       2018 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 01-574 ieškovė nurodė, kad negalės atlikti darbų pagal grafiką dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių; pakartotinai kreipėsi į atsakovę su prašymu organizuoti neinvazinių geofizinių tyrimų atlikimą bei pasirūpinti, kad būtų paskirtas prižiūrėtojas iš Lietuvos žydų bendruomenės komiteto.

 

17.       2019 m. sausio 17 d. raštu Nr. S-238 atsakovė informavo, kad neinvaziniai tyrimai nebus atliekami, ir nurodė ieškovei vykdyti žemės kasimo darbus projekte ir sutartyje numatyta tvarka.

 

18.       2019 m. sausio 22 d. ieškovė pakartotinai pateikė prašymą KPD pritarti žemės darbų atlikimui nurodydama, kad atsakovė nurodė atlikti žemės darbus.

 

19.       2019 m. sausio 31 d. KPD pakartotinai atsakė, kad žemės darbai bus galimi vykdyti tik atlikus taikomuosius tyrimus.

 

20.       2019 m. kovo 8 d. raštu Nr. 01-125 „Dėl darbų atlikimo termino pratęsimo“ ieškovė nurodė, kad nepavyks darbų atlikti sutartyje numatytais terminais, nes atsakovė dar neatlikusi taikomųjų tyrimų; Šiaulių miesto savivaldybės globos namai dar nėra pristatę į objektą virtuvinių baldų, kurie yra būtini sanitarinių prietaisų montavimui; techniniame darbo projekte SS1536-01-TDP-BD.AR nėra numatytas patekimas ant stogo, ir prašė darbų atlikimo terminą pratęsti ne trumpesniam laikotarpiui negu iki 2019 m. liepos 19 d.

 

21.       2019 m. kovo 28 d. šalys, atsižvelgdamos į ieškovės 2019 m. kovo 8 d. raštą Nr. 01-125, VPĮ 89 straipsnio 3 dalį, sutarties 3.4, 6.3 ir 7.1 punktus, sudarė papildomą susitarimą prie sutarties Nr. SŽ-322, kuriuo darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2019 m. liepos 18 d.

 

22.       2019 m. balandžio 24 d. ieškovė gavo iš atsakovės Geodezinių tyrimų ataskaitą. 2019 m. balandžio 30 d. ieškovė iš Kultūros paveldo departamento gavo sutikimą atlikti žemės kasimo darbus, vadovaujantis geodezinių tyrimų išvadomis.

 

23.       2019 m. gegužės 8 d. ieškovė pranešė, žemės darbus gali vykdyti nuo 2019 m. gegužės 13 d.

 

24.       2019 m. gegužės 10 d. raštu  Nr. S-1668 „Dėl darbų vykdymo“ ieškovė buvo paraginta vykdyti žemės kasimo darbus projekte ir sutartyje numatyta tvarka.

 

25.       2019 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 01-257 ieškovė nurodė, kad žemės kasimo leidimas iš visų projekte nurodytų šalių gautas tik 2019 m. gegužės 10 d., t. y. praėjus mėnesiui laiko nuo kalendoriniame darbų grafike numatyto termino.

 

26.       2019 m. liepos 19 d. Defektiniame akte Nr. AST-21-(22.13) konstatuota, kad pastate: (1) neužsidaro tualetų kabinų durys iš lauko; (2) dušo durims nesudėtos durų atmušos; (3) į trapus nesuformuotas nuolydis; (4) tualetų ir dušų patalpose durys atsidaro į duris, nupjautas durų kampas; (5) ant plokščių sudėti lipdukai atsiklijavę, lengvai nuplėšiami; (6) prie keltuvo durų tarpas – matosi šachta; (7) A korpuse neišlyginta matoma lifto šachtos siena; (8) nesureguliuoti durų pritraukėjai; (9) 1-11 patalpoje neuždažyta siena; (10) keltuvo šachtoje neužtaisyti varžtai; (11) rūsio lubose aplink ventiliacijos vamzdžius neužtaisyti tarpai; (12) patalpose prie durų slenksčių neužtaisyti tarpai; (13) 1-27 patalpoje prie kolektoriaus, 1-17 patalpoje atšokusi grindų danga; (14) ne visoms durims sudėtos durų atmušos; (15) B korpuso laiptinėje nudaužti sienų kampai; (16) neatstatyta išvažinėta trinkelių danga; (17) suskilusios dvi fasado apdailos plokštės; (18) nebaigtos montuoti fasado apdailos plokštės; (19) lietaus vanduo iš lietvamzdžių nubėga į nuogrindą; (20) šviesduobės sumontuotos iš bortų; (21) ant laiptų sienelės kreivai suklijuotos plytelės; (22) nesutvarkytas sklypas; (23) lauke nesumontuotas keltuvas; (24) nesumontuotos terasinės laiptų pakopos; (25) nesumontuoti turėklai lauko laiptams ir pandusui; (26) nesutvarkyti užlipimai ant stogo; (27) ant stogo sutvarkyti skardinimus, atsiklijavusią stogo dangą, nudažyti tvorelės neuždažytas vietas, užsandarinti vent. kaminėlius. Nurodyta iki 2019 m. liepos 26 d. pašalinti nustatytus defektus. 

 

27.       2019 m. rugpjūčio 6 d. Defektiniame akte Nr. AST-25-(22.13) konstatuota, kad pastate: (1) neužsidaro tualetų kabinų durys iš lauko; (2) tualetų ir dušų patalpose nupjautas durų kampas; (3) nesureguliuoti durų pritraukėjai; (4) patalpose prie durų slenksčių neužtaisyti tarpai; (5) neatstatyta išvažinėta trinkelių danga; (6) ant laiptų sienelės kreivai suklijuotos plytelės; (7) nesutvarkytas sklypas – neišlygintas gruntas, neišrinkti akmenys, statybinis laužas; (8) nesumontuoti turėklai koridoriuose, lauko laiptams ir pandusui; (9) patalpoje 1-18 grindų kampe matosi balta dėmė; (10) nenuvalyti langai; (11) nedega evakuacinės krypties ženklas patalpoje 2-5; (12) A korpuso antrame aukšte trūksta evakuacinės krypties ženklų; (13) patalpoje 2-13 nepakeista įskilusi plytelė; (14) patalpoje 2-9 neužtaisyta prie jungiklio, neuždažyta sienų danga; (15) patalpoje 1-20 atšokusi PVC grindjuostė; (16) PVC grindjuostėje oro pūslė (patalpa 1-17); (17) rūsio patalpose R1, R2, R3, R5 ant sienų pelėsis; (18) virtuvėje prie lauko durų sienoje matosi įtrūkimai; (19) virtuvėje neveikia gartraukis; (20) patalpoje 1-15 neišvalytos grindys; (21) patalpoje 1-3 nuskeltas sienos kampas; (22) patalpoje 1-6 neuždažyta prie kištukų lizdų, vamzdynų; (23) patalpoje 1-4 nuskilusi plytelė prie pravalos; (24) patalpose 1-30, 1-31, 1-32, 1-33, 1-29, 1-34 sienose matosi neuždažytos juostos; (25) rūsyje patalpoje R-6 neišvalytos grindys; (26) rūsyje patalpoje R-8 sienoje neužtaisyta skylė, neuždažytos lubos; (27) patalpoje 1-28 įplėšta grindų danga, neužtaisyta prie palangių; (28) neužtaisyti grindų sujungimai prie šildymo vamzdžių šalia radiatorių; (29) lauke prie keltuvo per didelis šaligatvio nuolydis; (30) tarp fasado plokščių nevienodi tarpai; (31) klasėse tarp grindų dangos ir sienų plytelių tarpas; (32) įlenktas keltuvo durų pritraukėjas; (33) A korpuso vent. kameros grindyse neužtaisyti tarpai; (34) lietvamzdį prie įėjimo į šiluminį mazgą nuleisti iki nuogrindos; (35) aikštelėje prie pastato duobės, nenubėga lietaus vanduo – nesuformuotas nuolydis. Nurodyta iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. pašalinti nustatytus defektus.

 

28.       2019 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. S-2623 „Dėl vykdomų darbų“ atsakovė prašo kuo skubiau užbaigti darbus (turėklų montavimas), ištaisyti defektus ir pateikti įvykdymo dokumentus; ieškovė taip pat buvo įspėta, kad už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą bus taikomos sutartyje numatytos sankcijos. 

 

29.       2019 m. rugpjūčio 29 d. Defektiniame akte nurodoma, kad (1) neužsidaro tualetų kabinų durys iš lauko; (2) tualetų ir dušų patalpose nupjautas durų kampas; (3) neatstatyta išvažinėta trinkelių danga; (4) nesutvarkytas sklypas, neišlygintas gruntas, neišrinkti akmenys; (5) nesumontuoti turėklai koridoriuose; (6) patalpoje 1-18 grindų kampe matosi balta dėmė; (7) nenuvalyti langai; (8) A korpuso antrame aukšte trūksta evakuacinės krypties ženklų; (9) rūsio patalpose R1, R2, R3, R5, R6 ant sienų pelėsis; (10) patalpoje 1-15 neišvalytos grindys; (11) patalpoje 1-20 sienoje dėmė – dalis sienos uždažyta kita spalva; (12) patalpoje 1-24 nesureguliuotas pritraukėjas; (13) rūsyje patalpoje R8 sienoje neužtaisyta skylė; (14) patalpoje 1-28 įplėšta grindų danga; (15) lauke prie keltuvo per didelis šaligatvio nuolydis; (16) tarp fasado plokščių nevienodi ar/ir per dideli tarpai; (17) įlenktas keltuvo durų pritraukėjas; (18) aikštelėje prie pastato duobės, nenubėga lietaus vanduo – nesuformuotas nuolydis. Ieškovei buvo nurodyta iki 2019 m. rugsėjo 11 d. pašalinti defektus. 

 

30.       2019 m. rugsėjo 12 d. šalys pasirašė Darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo deklaravo, kad ieškovė perduoda atsakovei atliktus darbus, o atsakovė šiuos darbus priima, šalys patvirtino, kad darbai atlikti pilnai ir tinkamai. 2019 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. S-2954 atsakovė informavo ieškovę, kad skaičiuoja delspinigius dėl uždelsimo užbaigti darbus nuo 2019 m. liepos 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d., nurodė, kad jau yra priskaičiuota 14291,75 Eur delspinigių, ir paprašė sumokėti priskaičiuotą sumą iki 2019 m. rugsėjo 20 d., taip pat nurodė, kad nesumokėjus – šią sumą išskaičiuos iš mokėtinų sumų.

 

31.       2019 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 01-390 „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo“ ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovės pretenzija dėl delspinigių, nes sutarties įvykdyti sutartyje numatytais terminais negalėjo tik dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė pateikė rangovui nesuderintą techninį darbo projektą, delsė užsakyti geofizinių tyrimų ataskaitą, reikalingą Kultūros paveldo departamentui priimant sprendimą dėl leidimo atlikti žemės kasimo darbus.

 

32.       2019 m. spalio 14 d. atsakovė raštu Nr. S-3265 „Dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo“ pakartotinai reiškė pretenziją dėl 14 291,75 Eur delspinigių, nurodė, kad iki 2019 m. spalio 18 d. nesumokėjus nurodytos sumos, minėta suma bus išskaičiuota iš mokėtinų sumų.

 

33.       2019 m. spalio 14 d. atsakovė išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą Nr. S-3265 dėl 14291,75 Eur delspinigių pagal statybos rangos sutartį.

 

34.       2019 m. lapkričio 4 d. ieškovė už darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 11B išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. STAT5242 40 091,57 Eur sumai. 

 

35.       2019 m. gruodžio 17 d pagal sąskaitą Nr. STAT5242 atsakovė pervedė ieškovei 25 799,82 Eur.    

 

 

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

 

36.       Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl atsiskaitymo pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą viešojo pirkimo statybos rangos sutartį, kai atsakovė, apskaičiavusi delspinigius už darbų atlikimo termino praleidimą, atliko įskaitymą. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės atliktą delspinigių įskaitymą negaliojančiu dėl to, jog, ieškovės teigimu, atsakovė iš viso neturėjo pagrindo skaičiuoti delspinigius; prašė priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už atliktus darbus, paskaičiuotas palūkanas, patirtus nuostolius ikiteisminėje stadijoje.  

       Dėl atsakomybės už rangos darbų atlikimo termino praleidimą

37.       Pagal bylos duomenis nustatyta, kad šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai dėl Mokslo paskirties pastato pertvarkymo į globos namus ir atnaujinimo, todėl sprendžiant jų ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms teisės normoms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

38.       CK 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Statybos rangos sutartis, kurios samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje, išsiskiria iš kitų rangos sutarčių rūšių savo dalyku – šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus. Vis dėlto, nepaisant to, kad pagal statybos rangos sutartį turi būti atlikti būtent su statyba susiję darbai, esminiai rangovo ir užsakovo įsipareigojimai tiek rangos sutarties, tiek ir statybos rangos sutarties atveju yra tapatūs – rangovas privalo tinkamai ir laiku atlikti darbus, o užsakovas turi priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Pažymėtina, kad šios rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013), todėl, rangovui laiku atlikus sutartus darbus ir pranešus užsakovui apie pasirengimą juos perduoti, užsakovui kyla pareiga šiuos darbus priimti ir už juos atsiskaityti, bei priešingai.

 

39.       Nagrinėjamu atveju rangos sutartimi šalys susitarė, kad pastato pertvarkymo ir atnaujinimo darbus ieškovė atliks iki 2019 m. balandžio 18 d., o vėliau darbų atlikimo terminas pratęstas maksimaliam galimam terminui iki 2019 m. liepos 18 d. Ieškovė darbus užbaigė 2019 m. rugsėjo 12 d. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar darbų vėlavimą nulėmė ta aplinkybė, jog Kultūros paveldo departamento sutikimas atlikti žemės kasimo darbus gautas tik 2019 m. balandžio 30 d.

 

40.       Ieškovė teigia, kad sutartis iki 2019 m. liepos 18 d. nebuvo įvykdyta išimtinai dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė per protingą laiką nesikreipė į KPD ir nepateikė rangovei sutikimo atlikti žemės kasimo darbus kultūros paveldo teritorijoje, o tai sutrukdė ieškovei laiku įvykdyti sutartį. Tuo tarpu atsakovė nesutinka su tuo ir pažymi, kad ieškovės nurodytos kliūtys neturėjo įtakos jos galimybei iki sutartyje numatyto ir šalių susitarimais pratęsto termino pabaigos, t. y. iki 2019 m. liepos 18 d., užbaigti vykdytus darbus; kad darbų atlikimo terminas buvo praleistas ne dėl žemės kasimo darbų atlikimo, o dėl kitų darbų neatlikimo ir defektų taisymo.

 

41.       Darbų atlikimo terminas kasacinio teismo praktikoje laikomas viena iš esminių rangos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-219/2018). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį vienas iš įstatyme įtvirtintų reikalavimų statybos rangovui yra jo pareiga sutartus statybos darbus atlikti per sutartą terminą. Laikytis sutartyje nustatytų terminų įpareigoja ir sutarties privalomumo principas (CK 6.189 straipsnis). Statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimą reglamentuojančioje CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti.

 

42.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, inter alia (be kita ko), dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo, teismai turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, tačiau, atsižvelgdami į aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan., teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims (CK 6.193–6.195 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 100, 101 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

 

43.       CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji contra proferentem taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ši taisyklė grindžiama logika, kad šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad ateityje ji būtų aiškinama vienodai. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai. Taikant šią taisyklę siekiama kelių tikslų: visų pirma, paskirstyti sutarties sąlygų rengimo riziką tarp šalių; antra, ginti silpnesniąją (derybinės galios neturinčią ir negalinčią padaryti įtakos sutarties sąlygų (-os) turiniui) šalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020 79 punktą; 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2022 32 punktą). Taigi, contra proferentem taisyklės taikymas aiškinant viešojo pirkimo sutartį koreliuoja su kasacinio teismo praktikoje išplėtota taisykle, jog būtent perkančiajai organizacijai turi tekti neigiami neaiškių pirkimo sąlygų padariniai.

 

44.       Sutartimi ieškovė rangos darbus privalėjo vykdyti vadovaudamasi statinio techninio darbo projekto, parengto užsakovo (ieškovės), sprendiniais, laikydamasis veiklos sąraše pateikto grafiko (5.1 punktas). Objekto Techninio darbo projekto Bendrosios dalies aiškinamojo rašto Paveldosauginėje dalyje nurodyta, kad žemės kasimo darbus privaloma suderinti su Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriumi ir užsakovu, nes objektas patenka į nekilnojamos kultūros vertybės – Šiaulių žydų senųjų kapinių dalies apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį. Sutarties 5.9.4 papunktis numatė, kad ieškovė (rangovas) vykdyti žemės kasimo darbus privalo ypatingai atsargiai ir tik su nuolatiniu Žydų bendruomenės komiteto prižiūrėtojo dalyvavimu.

 

45.       Taigi ieškovė prieš atlikdama žemės kasimo darbus turėjo gauti atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (užsakovo) suderinimą, Kultūros paveldo departamento suderinimą ir atliekant darbus turėjo dalyvauti Žydų bendruomenės atstovas. Bylos nagrinėjimo metu iš pateiktų viešojo pirkimo dokumentų nustatyta, kad nors Techninis darbo projektas su Kultūros paveldo departamentu buvo suderintas, tačiau jau vykstant statybos darbams Kultūros paveldo departamentas leidimą atlikti žemės kasimo darbus sutiko duoti tik atlikus neinvazinius geofizinius tyrimus (2018 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. (7.12-Š02Š-521)). Atsakovė 2019 m. sausio 17 d. raštu nurodė, kad neinvaziniai geofiziniai tyrimai nebus atliekami, nes derinant TDP tokio nurodymo nebuvo, taip pat nurodė, kad žydų bendruomenė apie atliekamus darbus yra informuota ir pareikalavo ieškovės žemės kasimo darbus vykdyti sutarties nustatyta tvarka. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kultūros paveldo departamentui reikalaujant, jog žemės darbai būtų vykdomi tik atlikus taikomuosius tyrimus, sutikimą atlikti kasimo darbus ieškovė iš Kultūros paveldo departamento gavo 2019 m. balandžio 30 d., o darbus pradėjo vykdyti 2019 m. gegužės 13 d.

 

46.       Spręsdamas, kiek vėlavo žemės kasimo darbų atlikimas, teismas vertina byloje pateiktą 2018 m. rugpjūčio 8 d. veiklų sąrašą. Darbų grupėse žemės kasimo darbai kaip atskira grupė nėra išskirti. Ieškovė, teikdama prašymą Kultūros paveldo departamentui, nurodė, kad žemės kasimo darbai reikalingi naujos vandentiekio rasos prastūmimui esamo vandentiekio vamzdynu, esamų nuotekų tinklų vamzdynų ir šulinių perklojimui esamų tinklų vietoje, pamatų šiltinimui, naujai projektuojamos automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui (2018 m. rugsėjo 5 d. prašymas KPD). Pagal veiklų sąrašą žemės kasimo darbai (pvz. lauko laiptų, nuovažos remontas (1.4 p.), lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbai (1.18 p.)) turėjo būti pradėti ketvirtą darbų mėnesį (2018 m. spalio mėnesį), taigi daroma išvada, kad žemės kasimo darbų pradžia vėlavo mažiausiai 7 mėnesius (nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. gegužės).

 

47.       Aplinkybę, kad nėra atlikti taikomieji tyrimai, atsakovė pripažino ir 2019 m. kovo 28 d. šalys susitarimu prie sutarties darbų atlikimo terminą pratęsė iki 2019 m. liepos 18 d. Dar iki leidimo atlikti žemės kasimo darbus gavimo 2019 m. balandžio 3 d. šalys sudarė naują veiklų sąrašą (el. bylos 1 failas, 96-99 l.).

 

48.       Procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad veiklos perorganizavimui dėl žemės kasimo darbų pradžios vėlavimo ir pačių žemės kasimo darbų atlikimui reikia keturių mėnesių, tačiau naujame 2019 m. balandžio 3 d. veiklų sąraše numatyta, kad, pavyzdžiui, ties patys jau minėti lauko laiptų, nuovažos remonto, taip pat lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbai turėjo būti pradėti 2019 m. balandį ir baigti 2019 m. birželio mėnesį. Taigi pagal patikslintą veiklų sąrašą žemės kasimo darbams ieškovė skyrė tris mėnesius. Todėl žemės kasimo darbus faktiškai pradėjus 2019 m. gegužės 13 d.,  pagal tą pačią logiką, jie turėjo būti baigti iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. Nors, atsakovės teigimu, 2019 m. liepos 1 d. žemės kasimo darbai buvo baigti, byloje pateikti duomenys, kad vieta keltuvo montavimui 2019 m. liepos 12 d. dar nebuvo paruošta, ieškovė vietą keltuvo montavimui paruošė 2019 m. liepos 24 d., lauko keltuvas buvo sumontuotas 2019 m. rugpjūčio 8 d. Pažymėtina, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. Defektiniame akte Nr. AST-25-(22.13) jau nėra nurodyta defektų, kurie būtų susiję su žemės kasimo darbais (27 nutarties  punktas).

 

49.       Dokumentų, reikalingų statybos procedūroms vykdyti gavimas yra atsakovės pareiga (sutarties 4.3 punktas), todėl atsakomybė dėl KPD sutikimo atlikti žemės kasimo darbus savalaikio negavimo tenka atsakovei, nes dalyvaujant viešajame pirkime ieškovei nebuvo žinoma aplinkybė, kad atsakovė neužtikrins visų reikalingų dokumentų gavimo iki numatytos žemės kasimo darbų pradžios ir leidimo žemės kasimo darbų atlikimui gavimas užsitęs daugiau negu septynis mėnesius. Teismo vertinimu, statybos darbų atlikimo vėlavimas iki  2019 m. rugpjūčio 13 d. yra pateisinamas, todėl atsakovė pagrindą skaičiuoti delspinigius turėjo nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d.  

 

50.       Tai, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 19 d., 2020 m. spalio 21 d. raštuose atsakovei nurodė, jog nesutinka su delspinigių skaičiavimu, jų taikymu, yra tik ieškovės šiuo aspektu pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas, jos pozicija, teigiant, kad sutarties įvykdyti sutartyje numatytais terminais negalėjo tik dėl atsakovės kaltės, tačiau nepaneigia atsakovės teisės skaičiuoti delspinigius rangos sutarties, kurioje šalys numatė tokių delspinigių skaičiavimo galimybę (6.6 punktas), pagrindu. 

 

51.       Esant nustatytam faktui, jog ieškovė praleido sutartyje numatytą terminą atlikti darbus, yra pagrindas toliau pasisakyti dėl atsakovės už termino praleidimą ieškovei paskaičiuotų delspinigių, jų dydžio ir tuo pagrindu atlikto įskaitymo.

 

       Dėl atsakovės ieškovei paskaičiuotų delspinigių ir jų dydžio 

52.       Šalių sudarytos sutarties 3.4 punkte numatyta, kad už ne laiku atliktus darbus rangovė (ieškovė) moka 0,02 proc. delspinigius nuo sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė, vadovaudamasi sutarties 6.6 punktu, dėl uždelsimo užbaigti darbus paskaičiavo 14291,75 Eur  delspinigius už 55 dienas (nuo 2019 m. liepos 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d.), kuriuos įskaitė į ieškovei mokėtiną užmokestį už atliktus darbus.  

53.       Sprendžiant dėl delspinigių dydžio, teisiškai reikšminga yra teismo jau nustatyta aplinkybė, kad atsakovė pagrindą skaičiuoti delspinigius turėjo nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė ieškovei praleidus darbų atlikimo terminus turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti šiai delspinigius už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir delspinigiai sudaro 7535,56 Eur (1299242,64 x 0,02 proc. x 29 d. ).

       Dėl pagrindo pripažinti atsakovės atliktą įskaitymą negaliojančiu (ne)buvimo

 

54.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

 

55.       Byloje nustatyta, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. S-2954 informavo ieškovę, kad skaičiuoja delspinigius dėl uždelsimo užbaigti darbus, prašė sumokėti priskaičiuotą 14291,75 Eur sumą iki 2019 m. rugsėjo 20 d., nurodė, kad nesumokėjus – šią sumą išskaičiuos iš mokėtinų sumų. 2019 m. spalio 14 d. atsakovė raštu Nr. S-3265 pakartotinai reiškė pretenziją dėl 14 291,75 Eur delspinigių, nurodė, kad iki 2019 m. spalio 18 d. nesumokėjus nurodytos sumos, minėta suma bus išskaičiuota iš mokėtinų sumų. 2019 m. gruodžio 17 d. pagal sąskaitą Nr. STAT5242 atsakovė pervedė ieškovei 25 799,82 Eur, išskaičiavusi 14 291,75 Eur delspinigių sumą.

 

56.       Ieškovės teigimu, atsakovės atliktas įskaitymas yra negaliojantis, nes 2019 m. spalio 14 d. pranešimo surašymo dieną atsakovė neturėjo jokios neįvykdytos prievolės ieškovei, o pranešimas apie įskaitymą yra sąlyginis.

 

57.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abi šalys turėjo priešpriešinius vienarūšius reikalavimus – atsakovė pareigą sumokėti ieškovei už atliktus darbus, ieškovė – sumokėti netesybas (delspinigius) už termino atlikti darbus praleidimą, todėl, esant šioms aplinkybėms, konstatavus, kad atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d., spręstina, kad nagrinėjamu atveju buvo galimas įskaitymas 7535,56 Eur sumai.  

58.       Kaip jau buvo minėta, įskaitymas – vienašalis sandoris, todėl jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Tokiu būdu prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą. Įskaitymas turi būti besąlyginis, t. y. jis negali priklausyti nuo tam tikrų sąlygų. Taigi įskaitymą atlikti sąlyginiu sandoriu draudžiama (CK 6. 131 straipsnio 2 dalis).

 

59.       Ieškovės teigimu, 2019 m. spalio 14 d. pranešimas yra sąlyginis, nes jame nurodyta sąlyga – įskaitymas bus atliktas, jeigu delspinigių suma nebus sumokėta iki 2019 m. spalio 18 d.  

60.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Nesant specialių įstatymo reikalavimų pareiškimo apie įskaitymą turiniui, tame pačiame pareiškime gali būti nurodoma ir kita sutarties šalims aktuali informacija arba pareiškimai kitais klausimais. Įstatymai įpareigoja šalis prievoles vykdyti bendradarbiaujant vienai su kita, t. y. įtvirtina šalių pareigą kooperuotis (CK 6. 38 straipsnio 3 dalis, 6. 200 straipsnio 2 dalis).

61.       Tai, kad atsakovė, pranešdama ieškovei apie piniginės prievolės įskaitymą, pranešime nurodė, kad iki 2019 m. spalio 18 d. nesumokėjus nurodytos sumos, minėta suma bus išskaičiuota iš mokėtinų sumų,  – negali būti suprantama kaip sąlygos ar termino įskaitymui atlikti nustatymas. Iš atsakovės ieškovei siųstų pranešimų turinio yra aiškūs atsakovės ketinimai atlikti šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, tuo atveju, jeigu ieškovė nustatytu terminu nesumokės delspinigių. Ši informacija gali būti suprantama bei aiškinama kaip atsakovės bendradarbiavimo pareigos tinkamas vykdymas bei siekis kuo greičiau išsiaiškinti kontrahento (ieškovės) požiūrį į tarp šalių iš sutarties atsiradusias problemas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007).

62.       Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad pagal byloje surinktą medžiagą šalių priešpriešiniai reikalavimai nėra vienodo dydžio. Jeigu priešpriešinių reikalavimų dydžiai nesutampa, t. y. jeigu vienas reikalavimas yra didesnis už kitą, galimas dalinis įskaitymas (CK 6.131 straipsni 4 dalis). Ginčo atveju nustačius, kad atsakovė turi teisę į 7535,61 Eur delspinigius, darytina išvada, kad atsakovės prievolė sumokėti ieškovei už atliktus darbus pagal 2019 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. STAT5242 yra iš dalies įvykdyta 33 335,38 Eur (25799,82+7535,56) apimtyje, bet ne visa  apimtimi, kaip nurodo atsakovė. Tai reiškia, kad atsakovė dalį sumos įskaitė neteisėtai – atsakovė neturėjo galiojančio 6756,19 Eur delspinigių reikalavimo į ieškovę. Todėl darytina išvada, kad atsakovė 6756,19 Eur delspinigių sumą paskaičiavo nepagrįstai, taigi nepagrįstai šiai sumai atliko ir įskaitymą, todėl dėl šios sumos dalies įskaitymas pripažintinas negaliojančiu.

63.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atliko darbus, už kuriuos turi teisę gauti atlyginimą, iš dalies panaikinus įskaitymą, spręstina, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti iš viso 6756,19 Eur skolą (14291,75-7535,56) (CK 6.687 straipsnio 1 dalis).

       Dėl palūkanų

64.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Padarius išvadą, kad atsakovė pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą, konstatuotina, jog ieškovė turi teisę į palūkanas.

 

65.       Visiems tarp ūkio subjektų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai, taikomos palūkanos, nustatytos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme, kuris yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš Civilinio kodekso 6.210 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130 „Dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo“, Teismų praktika, Nr. 23). Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (Mokėjimų įstatymo) 2 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį pavėlavęs įvykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotą palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

 

66.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą už vėlavimą apmokėti 2019 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą STAT5242 nuo 2020 m. sausio 12 d. iki ieškinio pareiškimo dienos 2023 m. balandžio 11 d. (1185 dienos), todėl ieškovei priteistina 1754,76 Eur (6756,19x8/100/365x1185)   

67.       Pažymėtina, kad Mokėjimų įstatymo 7 straipsnio 1, 2 dalys nustato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Todėl pripažinus ieškovės teisę į Mokėjimų įstatyme nustatytas palūkanas, konstatuotina, jog jos reikalavimas priteisti 40 Eur taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai). 

 

       Dėl procesinių palūkanų

 

68.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis – kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019, 21 punktas).

 

69.       Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti 10,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas pagal Mokėjimų įstatymą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2023 balandžio 12 d., civilinė byla iškelta 2023 m. balandžio 21 d. Atsakovei pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Jau minėta, kad pagal Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį taikoma pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.  Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma.

 

70.       Pareiga mokėti procesines palūkanas atsakovei atsiranda pirmąjį 2023 metų pusmetį, o tuo laikotarpiu taikyta nustatyta vėliausia pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai fiksuotoji palūkanų norma buvo 2,5 procentai todėl iš atsakovės priteistina 10,5 procentų procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (https://www.ecb.europa.eu/stats/monetary/rates/html/index.en.html).

 

       Dėl procesinės bylos baigties

 

71.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, vadovaudamas aukščiau nurodytomis materialinės ir proceso teisės normomis ir juos aiškinančia teismų praktika, teismas nagrinėjamoje situacijoje sprendžia, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti negaliojančiu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 14 d. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo dalį 6756,19 Eur sumai; priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 6756,19 Eur skolą už neapmokėtus statybos rangos darbus pagal 2019 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. STAT5242, 1754,76 Eur palūkanų už vėlavimą sumokėti skolą; 40 Eur kompensaciją už išieškojimo išlaidas ir 10,5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos,.

 

72.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

 

       Dėl bylinėjimosi išlaidų.

 

73.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 406 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus 47 procentais, ieškovei iš atsakovės priteistina 190,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 14 d. atlikto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo dalį 6756,19 Eur sumai.

Priteisti ieškovei AB „Statkorpas“ (j. a. k. 147651620) iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188771865) 6756,19 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 19 ct) skolą, 1754,76 Eur (tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 76 ct) palūkanų, 10,5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą (8510,95 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo ( 2024 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 40 Eur kompensaciją už išieškojimo išlaidas ir 190,82 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

 

 

 

Teisėja                                                  Irena Stasiūnienė