Civilinė byla Nr.2S-1431-392/2012
Civilinė byla Nr.2S-1432-392/2012
(Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02963-2012-1)
Procesinio sprendimo kategorija:30.9.2.,122.3,122.4,129.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. liepos 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio D. B. bei skolininkės S. R. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutarties bei civilinę bylą pagal BUAB „Redona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus kredito unijos pareiškimą dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkė S. R., S. R., antstolis D. B.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas Vilniaus kredito unija kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuo prašė nustatyti skolininkei S. R. priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su S. R., dalį bendrame turte bei nustatyti naudojimosi skolininkei priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Nurodė, kad antstolis D. B. vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-8496-592/2011 dėl 28 000 Lt skolos, 4 549,95 Lt palūkanų, 13 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 28 000 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 549,95 Lt sumą bei po 325,50 Lt bylinėjimosi išlaidų solidaraus išieškojimo iš skolininkų A. R., S. R. ir S. G. išieškotojo naudai. Pažymėjo, kad antstolis vykdomojoje byloje 2012-02-15 priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė kreditoriui Vilniaus kredito unijai, skolininkei S. R. bei bendraturčiui S. R. per 30 dienų kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, kadangi 2012-01-06 areštuotas skolininkei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė su S. R.
Skolininkė S. R. atsiliepimu su išieškotojo pateiktu prašymu nesutiko. Nurodė, kad nustatant turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikoma prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tačiau, padalinus minėtą butą po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui, būtų pažeisti skolininkės interesai, kadangi ½ buto dalies vertė gerokai viršija skolininkės skolą. Be to, teismas, nustatydamas sutuoktinių turto dalis bendrame turte, turėtų nustatyti ir naudojimosi tuo turtu tvarką taip, kad nepažeistų nė vieno iš bendraturčių teisių. Nagrinėjamu atveju nustatyti minėto buto su rūsiu naudojimosi tvarką taip, kad būtų nepažeistos bendraturčių teisės yra neįmanoma, be to, pareiškėjas, prašydamas teismo nustatyti naudojimosi tvarką savo nuožiūra, nepagrįstai perkėlė teismui, savo kaip pareiškėjo pareigą būti aktyviam ir teikti teismui reikalingus įrodymus. Prašė prašymą kaip nepagrįstą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkei S. R. nuosavybės teise priklauso 369/1000 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei paskyrė jai naudotis 11,70 kv. m ploto kambariu, pažymėtu indeksu 29-6. Taip pat, nustatė, kad S. R. nuosavybės teise priklauso 631/1000 dalys minėto buto bei paskyrė jam naudotis 11,44 kv. m ploto kambariu, pažymėtu indeksu 29-4 ir 17,78 kv. m ploto kambariu, pažymėtu indeksu 29-3. S. R. ir S. R. bendrai naudotis skyrė bendro naudojimo patalpomis: koridoriumi, pažymėtu indeksu 29-1, virtuve, pažymėta indeksu 29-2, sandėliu, pažymėtu indeksu 29-5, sandėliu, pažymėtu indeksu 29-7, tualetu, pažymėtu indeksu 29-8, vonia, pažymėta indeksu 29-9. Teismas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), S. R. ir S. R. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Remiantis VĮ Registrų centro masinio vertinimo duomenimis nustatyta, kad buto bazinė vertė sudaro 106 000 Lt, taigi, 1 kv. m vertė sudaro 1 585 Lt. Nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Minėtas butas, kurio bendras plotas sudaro 66,88 kv. m, susidaro iš 9 patalpų, pažymėtų indeksais 29-1 – 29-9. Buto bendrą naudingą plotą sudaro 40,92 kv. m, iš kurių du kambariai pažymėti indeksais 29-4 ir 29-3 yra neizoliuoti ir vienas kambarys – pažymėtas indeksu 29-6 yra izoliuotas. Bendrojo naudojimo patalpų bendras plotas sudaro 25,96 kv. m, kurias sudaro patalpos pažymėtos indeksais 29-1 (koridorius), 29-2 (virtuvė), 29-5 (sandėlis), 29-7 (sandėlis), 29-8 (tualetas) ir 29-9 (vonios kambarys). Teismas, atsižvelgdamas į kitų bendraturčių teisėtus interesus bei į tai, jog skolininkės skola yra žymiai mažesnė nei minėto buto ½ dalies vertė bei laikydamas, kad skolininkei paskirtos mažesnės turto dalies vertės pakaks įsiskolinimui padengti, sprendė, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir nustatė, jog skolininkei priklauso mažesnioji buto dalis.
Suinteresuotas asmuo antstolis D. B. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad BUAB „Redona“ administratorius 2012-03-26 pateikė anstoliui vykdyti Kauno apygardos teismo 2012-03-16 vykdomąjį raštą dėl 67 596,86 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. R. Minėtas vykdomasis dokumentas priimtas vykdymui ir užvesta vykdomoji byla. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, atsižvelgė į tai, jog skolininkės skola vykdomojoje byloje yra žymiai mažesnė nei minėto buto ½ dalies vertė. Tačiau, teismas priimdamas tokią nutartį neatsižvelgė į tai, jog antstolio kontoroje yra vykdomas ir kitas vykdomasis raštas, todėl tokia nustatyta skolininkės bendrajame sutuoktinių turte dalis neužtikrins visų išieškotojų reikalavimų patenkinimo ir taip bus pažeistos išieškotojų teisės. Nurodė, jog teismas turėtų laikytis bendrosios rezumpcijos, kad sutuoktinių turto dalys lygios, jeigu neįrodoma kitaip.
Skolininkė S. R. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir išpręsti klausimą iš esmės. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nesilaikydamas nustatytų sąlygų ir laikydamas, jog skolininkės skola yra žymiai mažesnė nei minėto buto ½ dalies vertė. Nagrinėjamu atveju nėra žinoma tikroji buto rinkos vertė, o turto vertė nustatyta tik remiantis VĮ Registrų centro masinio vertinimo duomenimis. Pažymėjo, kad toks turto vertės nustatymas bei pats skolos dydis negali būti vertinami kaip pagrindas nustatyti mažesnę skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nei pati skolininkė, nei išieškotojas nenurodė teismui aplinkybių, dėl kurių teismas galėjo nukrypti nuo minėto principo. Teismas, nustatydamas naudojimosi skolininkei priklausančia buto dalimi tvarką, nustatė, jog bendro naudojimo patalpomis, kurios sudaro 25,96 kv. m., bendraturčiai naudosis bendrai. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas skolininkės teigimu yra formalus ir realiai nepritaikomas. Taip pat, pažymėjo, kad kambariai, kurie yra priskirti naudotis jos sutuoktiniui yra neizoliuoti nuo kitų patalpų, todėl naujasis skolininkės turto dalies savininkas galėtų be kliūčių patekti į šias patalpas.
BUAB „Redona“ prašymu prašė įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu bei atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatant skolininkės turto dalį, kuri būtų nemažesnė kaip ½ viso bendro turto. Nurodė, kad 2012-03-16 išduotas vykdomasis raštas dėl 67 596,86 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. R. Minėtas vykdomasis raštas pateiktas antstoliui vykdyti. Kadangi BUAB „Redona“ yra skolininkės kreditorius, ji turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl privalėjo būti įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu, tačiau tai nebuvo padaryta. Skundžiama nutartis turi įtakos BUAB „Redona“ teisėms bei pareigoms, todėl ji įtrauktina į bylą suinteresuotu asmeniu. Be to, nurodė, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas, spręsdamas skolininkės turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo klausimą, neatsižvelgė į didelį BUAB „Redona“ finansinį reikalavimą skolininkei ir nepagrįstai nustatė, jog skolininkei priklauso tik 1/3 dalis minėto buto. Tokia nutartis pažeidžia BUAB „Redona“ teises.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi BUAB „Redona“ atskirąjį skundą priimti atsisakyta ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad BUAB „Redona“ nėra byloje dėl skolininko turto dalies nustatymo dalyvaujantis asmuo, todėl atskirojo skundo paduoti neturi teisės, o tokios aplinkybės sudaro pagrindą atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
BUAB „Redona“ atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą priimti bei prašė įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu. Šiame atskirajame skunde rėmėsi auksčiau nurodytais motyvais.
Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutarties.
Atskirieji skundai tenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis D. B. vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-8496-592/2011 dėl solidarios 32 875,45 Lt skolos ir 13 proc. ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. R. išieškotojo Vilniaus kredito unijos naudai (vykd. b. l. 1, 18). 2012-01-23 skolininkei buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą (vykd. b. l. 17, 19-20), tačiau skola geranoriškai padengta nebuvo. Vykdydamas minėtą vykdomąjį raštą antstolis 2012-01-06 surašė turto arešto aktą, kurio pagrindu areštavo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 12 – 13). Vykdymo metu nustačius, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas skolininkės vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su S. R., antstolis 2012-02-15 priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė išieškotojui, skolininkei bei S. R. per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (vykd. b. l. 41). Be to, antstolis G. B., vykdantis išieškojimą iš skolininkės S. R. išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai pagal du vykdomuosius dokumentus dėl 3 957,68 Lt skolos išieškojimo, 2012-02-28 patvarkymu prisijungė prie išieškojimo minėtoje vykdomojoje byloje (vykd. b. l. 75). Teisme 2012-03-05 gautas išieškotojo Vilniaus kredito unijos prašymas nustatyti skolininkei S. R. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 66,88 kv. m., bei kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su S. R., dalį bendrame turte ir nustatyti naudojimosi skolininkei priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką (b. l. 1 – 2). Pirmosios instancijos teismas 2012-04-24 nutartimi išieškotojo prašymą patenkino ir nustatė, kad skolininkei S. R. nuosavybės teise priklauso 369/1000 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei paskyrė jai naudotis 11,70 kv. m ploto kambariu, pažymėtu indeksu 29-6, S. R. nuosavybės teise priklauso 631/1000 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei paskyrė jam naudotis 11,44 kv. m ploto kambariu, pažymėtu indeksu 29-4 ir 17,78 kv. m ploto kambariu, pažymėtu indeksu 29-3. Bendro naudojimo patalpas skyrė bendram naudojimui.
Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo patenkintas, teisėtumo bei pagrįstumo.
Suinteresuotas asmuo antstolis D. B. atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, jog jam vykdymui yra pateiktas dar vienas vykdomasis raštas dėl 67 596,86 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. R.. Šis vykdomasis dokumentas priimtas vykdymui ir užvesta vykdomoji byla. Tačiau teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į tai, jog antstolio kontoroje yra vykdomas ir kitas vykdomasis raštas, todėl tokia nustatyta skolininkės bendrajame sutuoktinių turte dalis neužtikrins visų išieškotojų reikalavimų patenkinimo ir taip bus pažeistos išieškotojų teisės.
Skolininkė S. R. atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, jog nagrinėjamu atveju nėra žinoma tikroji buto rinkos vertė, o turto vertė nustatyta tik remiantis VĮ Registrų centro masinio vertinimo duomenimis. Tuo tarpu, toks turto vertės nustatymas bei pats skolos dydis negali būti vertinami kaip pagrindas nustatyti mažesnę skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nei pati skolininkė, nei išieškotojas nenurodė teismui aplinkybių, dėl kurių teismas galėjo nukrypti nuo minėto principo. Teismas, nustatydamas naudojimosi skolininkei priklausančia buto dalimi tvarką, nustatė, jog bendro naudojimo patalpomis, bendraturčiai naudosis bendrai, tačiau toks naudojimosi tvarkos nustatymas skolininkės teigimu yra formalus ir realiai nepritaikomas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo proceso normose įtvirtinta, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad išieškotojas Vilniaus kredito unija įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, pateikdamas pirmosios instancijos teismui atitinkamą prašymą (b. l. 1 – 2). Pirmosios instancijos teismas tokį prašymą patenkino, t. y. nustatė skolininkei priklausančią turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalį bei naudojimosi turtu tvarką (b. l. 37 – 39). Tačiau, tiek suinteresuotas asmuo – antstolis, tiek skolininkė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi.
Lietuvos Respublikos CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, kuris taikomas dalijant tokį turtą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuojančio CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo tuo pagrindu, jog skolininkės skola yra žymiai mažesnė nei buto ½ dalies vertė bei laikė, kad skolininkei paskirtos mažesnės turto dalies vertės pakaks įsiskolinimui padengti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog skolininkės S. R. skola išieškotojui Vilniaus kredito unija sudaro mažiausiai 32 875,45 Lt (vykdomoji byla Nr. 0035/12/00034). Taip pat, antstolis G. B., vykdantis išieškojimą iš skolininkės S. R. išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai pagal du vykdomuosius dokumentus dėl 3 957,68 Lt skolos išieškojimo, 2012-02-28 patvarkymu prisijungė prie išieškojimo minėtoje vykdomojoje byloje (vykd. b. l. 75). Be to, 2012-03-16 išduotas vykdomasis raštas dėl 67 596,86 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. R. išieškotojo BUAB „Redona“ naudai ir užvesta dar viena vykdomoji byla. Pastarasis išieškotojas vykdymo proceso metu gali prisijungti prie išieškojimo. Todėl akivaizdu, kad skolininkės visa skola kreditoriams yra gerokai didesnė negu pirmosios instancijos teismo nurodyta 32 875,45 Lt suma, į kurią atsižvelgdamas ir, kurią palygindamas su buto dalies verte, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir skolininkei skyrė ženkliai mažesnę turto dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių bei nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, bei priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines bei materialines teisės normas, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių liečiančių S. R. išieškomo įsiskolinimo mastą ir todėl priėmė iš esmės nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą, todėl apeliantų atskirieji skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjant bylą iš naujo taipogi būtina dalyvaujančiais byloje asmenimis įtraukti BUAB „Redona“ bei kitus išieškotojus, o skolininkei S. R. pasiūlyti pateikti įrodymus apie jai priklausančio turto vertę.
Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti BUAB „Redona“ atskirąjį skundą.
Atskirasis skundas netenkintinas.
BUAB „Redona“ atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą priimti bei įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą.
BUAB „Redona“ atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, jog 2012-03-16 išduotas vykdomasis raštas dėl 67 596,86 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. R.. Minėtas vykdomasis raštas pateiktas antstoliui vykdyti. Kadangi BUAB „Redona“ yra skolininkės kreditorius, ji turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl privalėjo būti įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu, tačiau tai nebuvo padaryta. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis turi įtakos BUAB „Redona“ teisėms bei pareigoms. Be to, nurodė, jog minėta teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas, spręsdamas skolininkės turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo klausimą, neatsižvelgė į didelį BUAB „Redona“ finansinį reikalavimą skolininkei ir nepagrįstai nustatė, jog skolininkei priklauso tik 1/3 dalis minėto buto. Dėl šių priežasčių BUAB „Redona“ įtrauktina į bylą suinteresuotu asmeniu ir jos atskirasis skundas priimtinas.
CPK 338 straipsnis, reglamentuojantis apeliacinio proceso normų galiojimą numato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis. CPK 305 straipsnyje numatyti apeliacinio proceso subjektai ir jame nurodyta, jog apeliacinį skundą byloje turi teisę paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys. Jokių kitų išimčių įstatymas nenumato. Iš bylos medžiagos matyti, jog BUAB „Redona“ nėra dalyvaujantis šioje byloje asmuo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti BUAB „Redona“ atskirąjį skundą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog BUAB „Redona“, kaip išieškotojas, vykdymo proceso metu gali prisijungti prie išieškojimo, vykdomo skolininkės atžvilgiu. Be to, nagrinėjant šią bylą iš naujo, įstoti jį jos nagrinėjimą ir taip apginti savo teises.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė apeliacinio skundo priėmimo klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 3 p., teismas
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Virginijus Kairevičius