Civilinė byla Nr. e2A-229-516/2024 

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00582-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.4; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 3.1.7.6;

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ,,SIA RERE BŪVE“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Damansta“ ieškinį atsakovei SIA „RERE BŪVE“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Damansta“ (toliau – ir bendrovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės SIA „RERE BŪVE“ 34 987,07 Eur skolą, 3 734,19 Eur palūkanas, 2 479,70 Eur delspinigius, 1 732,35 Eur išlaidas už ieškovei suteiktas teisines paslaugas sprendžiant ginčą ikiteisminiu būdu, 9,25 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi LUAB „Damansta“ iškelta nemokumo (bankroto) byla. Nemokumo administratorius iš bankroto byloje esančios medžiagos nustatė, kad tarp šalių sudaryta rangos darbų sutartimi (toliau – Sutartis) ieškovė įsipareigojo atlikti objekto „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės naujos statybos, Eivenių g. 2, Kaune, rangos darbai“ (toliau – Objektas) pastato bendrastatybinius konstruktyvo įrengimo darbus.

3.       Atliekant Objekto rangos darbus ieškovė pagal Sutarties nuostatas išrašydavo atsakovei sąskaitas faktūras, kurių apmokėjimas būdavo atliekamas dalimis, t. y. pirmiausia apmokama 95 proc. sąskaitų suma, o vėliau atsakovė įsipareigodavo apmokėti likusius 5 proc. sąskaitų sumų (Sutarties 3.3 papunktis). Šalys prie Sutarties 2019 m. balandžio 2 d. sudarė papildomo susitarimo protokolą Nr. 2 (toliau – Protokolas), kuriuo sutarė, kad ieškovė prisiima atlikti papildomus Protokole numatytus darbus už 114 988,80 Eur. Nors administratoriui buvo perduota tik nepasirašyta Protokolo kopija, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad: 1) visos nurodytos bendrovės sąskaitos buvo išrašytos būtent pagal šį Protokolą; 2) atsakovė neneigia, kad sąskaitose nurodyti statybos rangos darbai atlikti bei už juos atsiskaityta 95 proc. nuo sąskaitų sumos; pagrįsta teigti, kad šalys iš tikrųjų sudarė šį Protokolą.

4.       Pagal sąskaitas už atliktus rangos darbus atsakovės įsiskolinimas yra 23 813,85 Eur. Likusi 11 173,22 Eur suma pagal sąskaitą faktūrą Nr. DM422 (pakeitusi prieš tai išrašytą 2017 m. spalio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. DM304) yra atsakovės skola už nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Atsakovei 2017 m. lapkričio 13 d. tapus PVM mokėtoja Lietuvoje, minėta suma ieškovei nebuvo atlyginta. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 1 dalimi, ieškovė visiškai įvykdė atsakovės prievolę sumokėti 11 173,22 Eur (21 proc. nuo sąskaitos sumos) PVM, todėl CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu ieškovei perėjo teisė reikalauti sumokėto PVM atitikmens atlyginimo.

5.       Taip pat ieškovė turi teisę į: 1) 3 734,19 Eur dydžio palūkanas, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) nuostatas; 2) 1 732,35 Eur patirtas išlaidas už advokatų suteiktas paslaugas; 3) 9,25 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4) 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, t. y. 2 479,70 Eur (Sutarties 9.3 papunktis). Iš viso atsakovės įsiskolinimą ieškovei sudaro 34 987,07 Eur pagrindinė skola, 3 734,19 Eur palūkanos bei 2 479,70 Eur delspinigiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei LUAB „Damansta“ iš atsakovės SIA „RERE BŪVE“ 23 813,85 Eur skolą už atliktus darbus, 11 173,22 Eur skolą už sumokėtą PVM, 3 734,19 Eur palūkanas, 2 479,70 Eur delspinigius, 9,25 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (41 200,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 9 639,75 Eur bylinėjimosi išlaidas bei priteisė iš atsakovės SIA „RERE BŪVE“ 1 152 Eur žyminį mokestį valstybei.

7.       Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta Sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti Objekte rangos darbus – pastato bendrastatybinius konstruktyvo įrengimo darbus. Už atliktus darbus buvo vykdomas dalinis atsiskaitymas. Šalys prie Sutarties 2019 m. balandžio 2 d. sudarė Protokolą, kuriuo sutarė, kad ieškovė prisiima atlikti papildomus Protokole numatytus darbus už 114 988,80 Eur. Už darbus buvo apmokėta tik iš dalies.

8.       Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad 5 proc. dydžio piniginių lėšų sulaikymas pagal sudarytos Sutarties sąlygas yra teisėtas, nes nebuvo sudarytas galutinis darbų priėmimo–pardavimo aktas, ieškovė nepateikė garantinio laikotarpių prievolių įvykdymą patvirtinančio dokumento, objektas, kuriame buvo vykdomi statybos rangos darbai, nėra pripažintas tinkamu naudoti. Išanalizavęs Sutarties sąlygas, numatytas 8.6 ir 3.3 papunkčiuose, teismas nusprendė, kad tokios sąlygos numatė ieškovės pareigą pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą patvirtinantį dokumentą, tačiau, teismo vertinimu, tokio dokumento pateikimas nėra būtina sąlyga atsakovės prievolei atsiskaityti su ieškove už jau atliktus darbus atsirasti. Sutarties 3.3 papunkčiu šalys sutarė dėl naikinamojo termino atsiskaitymų sulaikymui – ieškovei nepateikus garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo, nuo mokėtinų sumų yra sulaikoma 5 proc. dydžio suma draudimo laikotarpiui, t. y. trejiems metams. Aptartam terminui suėjus, atsakovė, teismo vertinimu, įpareigota pagal šalių Sutarties sąlygas pilnai atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Pagal Sutarties sąlygas galima spręsti, kad trejų metų draudimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo faktinės darbų priėmimo–perdavimo dienos. Pagal Sutarties sąlygas trejų metų draudimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti net ir tais atvejais, kai ieškovė nepateikia atsakovei draudimo bendrovės išduotos garantijos bei nėra sudaromas galutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas, jeigu jokie tolesni statybos rangos darbai objekte nėra atliekami.

9.       Teismas pažymėjo, kad pagal sutarties 5.9 papunktį tarpinių atliktų darbų aktų pasirašymas jokiomis aplinkybėmis nereiškia, jog atitinkami darbai yra perduoti užsakovui ir pastarajam tenka atsakomybė už atliktų darbų rezultato sugadinimą ar žuvimą, išskyrus atvejį, jeigu po tarpinio atliktų darbų akto pasirašymo, rangovas jokių darbų toje zonoje neatlieka. Aiškindamas šią sutarties nuostatą teismas nurodė, kad 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos darbų priėmimo–pardavimo aktu buvo fiksuoti atlikti baigiamieji darbai, todėl aptartos Sutarties sąlygos prasme sutiko su ieškove, kad toks aktas turėtų būti laikomas baigiamuoju aktu. Taigi, atsakovės argumentus, jog trejų metų draudimo laikotarpis turi būti pradedamas skaičiuoti nuo sutarties 8.3 papunktyje nustatyto garantinio termino pradžios, pripažino prieštaraujančiais sutarties turiniui.

10.       Teismo nuomone, Sutarties 8.3 papunktyje numatyti garantiniai terminai skirti rangos darbų kokybei užtikrinti, o Sutarties 8.6 papunktyje nustatytas trejų metų draudimo laikotarpis yra skirtas nemokumo ar bankroto atveju užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad trejų metų draudimo laikotarpio atskaitos tašku negali būti laikomas garantinio termino, nustatyto Sutarties 8.3 papunktyje, atskaitos taškas. Teismas pažymėjo, kad Objekte vis dar vyksta rangos darbai ir jų baigtis nėra aiški, todėl atsakovės argumentą, kad galutinai nepridavus Objekto ieškovė negalėtų reikalauti prisiteisti už jau atliktus rangos darbus, pripažino nepagrįstu.

11.       Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta Protokolo klastojimo faktus patvirtinančių įrodymų ir atsakovė neprašė skirti ekspertizės Protokolo klastojimo faktui nustatyti, todėl atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus dėl galimo protokolo suklastojimo pripažino nepagrįstais.

12.       Teismo vertinimu, ieškovės teiginius, kad statybos darbai ieškovės buvo atlikti tinkamai, patvirtina UAB „HSC Baltic“ 2023 m. vasario 6 d. raštas, iš kurio turinio aišku, kad ieškovės darbai pagal šalių sudarytos rangos sutarties sąlygas buvo vykdomi tinkamai ir užsakovas priekaištų dėl darbų atlikimo neturi. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų nekokybiškų darbų atlikimo faktą. 

13.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės teiginys, jog šalys žodžiu buvo sutarusios, kad PVM už sąskaitą faktūrą Nr. DM304 bus padengtas ieškovės lėšomis, bylos duomenimis nėra paneigtas. Nurodė, kad pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį, ieškovei, visiškai įvykdžiusiai prievolę, yra suteikta teisė reikalauti sumokėto PVM, todėl 11 173,22 Eur PVM priteistinas iš atsakovės.

14.       Remdamasis MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalimi, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 3 734,19 Eur palūkanas. Teismas nurodė, kad pagal Sutarties 9.3 papunkčio nuostatas, ieškovė taip pat turi teisę į 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, kurie pagal ieškovės skaičiavimą yra 2 479 Eur.

15.       Nustatęs, kad atsakovės atžvilgiu taikytinos MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje numatytos palūkanos, siekiančios 9,25 (8 + 1,25) proc., teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 9,25 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (41 200,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16.       Nustatęs, kad ieškovė iš viso patyrė 10 433,90 Eur bylinėjimosi išlaidas bei pateikė šių išlaidų sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus, tačiau jos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagal sąskaitą faktūrą Nr. 4021-22, Nr. 1380-23 viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2  d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius (pagal 8.1 papunktį – 518,97 Eur, pagal 8.16 papunktį – 719,60 Eur), o sąskaitoje faktūroje Nr. 7169-22 nėra nurodyta, už kokias atliktas teisines paslaugas išrašyta sąskaita, tik nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 28  d. iki 2022 m. lapkričio 1 d., kai pagal bylos duomenis šiuo laikotarpiu ieškovės atstovas nėra pateikęs jokių procesinių dokumentų, teismas nurodė, jog ieškovės patirtos 417,45 Eur išlaidos laikytinos nepagrįstomis. Teismas įvertino, kad ieškovės pagrįstos bylinėjimosi išlaidos yra 9 639,75 Eur, todėl tokias išlaidas ir priteisė ieškovei iš atsakovės.

17.       Kadangi ieškovė, pateikdama ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas už ieškinį mokėtiną 1 152 Eur žyminį mokestį priteisė iš atsakovės valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

18.       Atsakovė SIA „RERE BŪVE“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.       Ieškovė tinkamai ir laiku visų darbų, numatytų Sutartyje bei jos prieduose, neatliko. Dėl to, kad darbai buvo atliekami netinkamai, ne nustatytais terminais, galiausiai ir ne visi Sutartimi sulygti darbai buvo atlikti, nebuvo pasirašytas galutinis darbų atlikimo aktas. Sutarties 3.3 papunktis numatė detalią sulaikomų pinigų išmokėjimo tvarką, pagal kurią atsakovė išmoka sulaikytus pinigus, kuomet ieškovė atlieka visus toliau nurodomus veiksmus: 1) atlieka visus Sutartyje ir jos prieduose numatytus darbus; 2) ištaiso kokybės trūkumus; 3) atlieka visus būtinus bandymus; 4) pasirašo galutinį atliktų darbų aktą, suvestines pažymas; 5) pateikia išpildomąsias nuotraukas, techninius pasus, institucijų suderinimus, pažymas; 6) pateikia garantinių prievolių įvykdymo dokumentą; 7) pateikia visą kitą dokumentaciją, reikalingą pastato pripažinimui tinkamu naudoti. Į bylą nebuvo pateiktas nė vienas įrodymas, kad ieškovė būtų atlikusi bent vieną iš aukščiau nurodomų veiksmų.

18.2.       Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo sudaryta galimybė apžiūrėti atliktus darbus, atitinkamai darbai negali būti laikomi baigtais ir perduotais Sutarties 5.9 papunkčio prasme. 

18.3.       Šalys buvo susitarusios, kad atsakovė savarankiškai buvo atsakinga už PVM sumokėjimą, todėl ieškovei nekilo pareiga mokėti PVM.

18.4.       Sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, kad neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Teismui priteisus ir palūkanas, ir delspinigius, padaryta teisės taikymo ir aiškinimo klaida, dėl to yra priimtas iš esmės neteisėtas sprendimas.

18.5.       Ieškovė į bylą teikė delspinigių ir palūkanų apskaičiavimo lentelę, kurioje nurodoma kiekvienos sąskaitos išrašymo data, būtent nuo sąskaitos išrašymo datos apskaičiuojami 3 metai bei nedelsiant pradedami skaičiuoti delspinigiai už 5 proc. sumos sulaikymą. Toks delspinigių ir palūkanų apskaičiavimo būdas prieštarauja teismo sprendimo išvadai, kad darbai laikomi perduotais tik 2019 m. birželio 17 d. ir būtent nuo tada turėtų būti skaičiuojamas 3 metų terminas. Anksčiausiai delspinigiai ir palūkanos pagal teismo sprendimą galėjo būti pradėti skaičiuoti 2022 m. birželio 17 d. Atitinkamai teismo sprendime nurodyta informacija dėl darbų perdavimo momento ir faktiškai priteisti delspinigiai bei palūkanos, kurie ieškovės apskaičiuoti nuo 2019 m. balandžio 30 d., prieštarauja tarpusavyje.

18.6.       Teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai apskaičiavo priteistiną žyminį mokestį. Priteista suma yra 41 200,96 Eur. Ieškinys buvo teiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokama 75 proc. žyminio mokesčio. Mokėtina žyminio mokesčio suma yra 843 Eur, todėl teismas nepagrįstai priteisė 1 152 Eur žyminio mokesčio.

18.7.       Teismas, priimdamas sprendimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, priteisė ne tik išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo metu, tačiau ir išlaidas už teisines paslaugas, patirtas siunčiant pretenzijas, bylos šalims bendraujant iki bylos nagrinėjimo pradžios, tai iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsniui.

19.       Ieškovė LUAB „Damansta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

19.1.       Mokėtinų sąskaitų dalies sulaikymas buvo skirtas atsverti ieškovės nepateiktą draudimo bendrovės arba banko garantiją Sutartimi nustatytam trejų metų terminui. Šiam terminui suėjus atsakovė, remiantis Sutarties nuostatomis, įpareigota visiškai atsiskaityti su ieškove.

19.2.       Nors pagal Sutartį tarpiniai rangos darbų priėmimo–perdavimo aktai paprastai nėra laikomi galutiniu darbų priėmimo–perdavimo aktu, tačiau tais atvejais, kai tarpiniais rangos darbų priėmimo–perdavimo aktais yra perduodami paskutiniai ieškovės atlikti darbai, tokie aktai atitinka galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto sąvoką. Trejų metų draudimo laikotarpis, po kurio atsakovė privalo išmokėti sulaikytas 5 proc. sumas, pradedamas skaičiuoti net ir tais atvejais, kuomet ieškovė nepateikia atsakovei draudimo bendrovės išduotos garantijos bei nėra sudaromas galutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas, jeigu jokie tolesni statybos rangos darbai nėra atliekami. Visiškai pagrįsta teismo išvada, kad draudimo bendrovės garantijos suteikimas nėra esminė sąlyga draudimo laikotarpiui prasidėti, kadangi pakanka tik galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto, o tokio nesant sudaryto – paskutiniojo tarpinio darbų priėmimo–perdavimo akto.

19.3.       Nors atsakovė akcentuoja, kad dalis Sutartimi sutartų darbų nebuvo atlikta, tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės vertinant atsakovės pareigą visiškai atsiskaityti su ieškove už faktiškai atliktus ir atsakovės priimtus rangos darbus. Visos sąskaitos, kurių apmokėjimo ieškovė prašė, buvo išrašytos tik po to, kai ieškovė atliko atitinkamus darbus ir atsakovė juos priėmė, pasirašydama atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus. Ginčo dėl to nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo.

19.4.       Kadangi Sutarties statybos rangos darbų Objekto vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, šio Objekto statybos rangos darbams yra taikomas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 96 straipsnis. Atitinkamai, atsakovė pagal PVMĮ 96 straipsnį turi pareigą mokėti 21 proc. dydžio PVM už ieškovės atliktus statybos rangos darbus. Tačiau atsakovė iki 2017 m. lapkričio 13 d. nebuvo įregistruota Lietuvoje kaip PVM mokėtoja, todėl už sąskaitą apskaičiuotą PVM dalį sumokėjo ieškovė ir įgijo teisę į nuostolių atlyginimą.

19.5.       Priteista netesybų (delspinigių) suma (2 479,70 Eur) neviršija priteistų nuostolių (palūkanų) sumos (3 734,19 Eur), todėl nėra pagrindo nuostolių sumą įskaityti į netesybas. Teismų praktika nedraudžia vienu metu priteisti palūkanas ir delspinigius.

19.6.       Atsakovė nepagrįstai reikalauja palūkanas ir delspinigius skaičiuoti nuo 2022 m. birželio 17 d. Kadangi Sutarties nuostatos išimtinai taikytinos tik pačiai sąskaitos sumai (neįskaitant mokesčių), atsakovės prievolė atlyginti ieškovei nuostolius už sumokėtą PVM susiformavo ne 2022 m. birželio 17 d., o po 30 kalendorinių dienų nuo 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. DM304 išrašymo (Sutarties 3.2 papunkčio I dalis). Laikantis Sutarties nuostatų ieškovė turėjo teisę skaičiuoti palūkanas dar nuo 2017 m. gruodžio 1 d., o galutinė palūkanų suma būtų 4 052,89 Eur (1 655 pradelstos dienos). Visgi, siekiant nenubausti atsakovės už laiku nevykdomas prievoles, ieškovė palūkanas skaičiavo nuo sąskaitos faktūros Nr. DM422 išrašymo dienos, kadangi prievolė atlyginti sumokėtą PVM nebuvo pasibaigusi ir neprasidėjo iš naujo. Todėl 1 005,59 Eur delspinigiai ir 2 479,70 Eur palūkanos yra apskaičiuotos teisėtai ir pagrįstai.

19.7.       Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė turi teisę į atlyginimą už advokato paslaugas ginčą sprendžiant neteisminiu būdu. Ieškovės reikalavimas dėl 1 732,35 Eur išlaidų, patirtų už advokatų suteiktas paslaugas ikiteisminėje ginčo stadijoje, buvo pareikštas ne pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, o pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 ir 2 dalis. Tai, kad sprendimu šios išlaidos buvo priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų, nedaro sprendimo nepagrįstu, o patirtų išlaidų nepriteistinų, kadangi pati sprendimo esmė ir ieškovės teisė į šių išlaidų atlyginimą nesikeičia.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

 

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. liepos 12 d. buvo sudaryta Sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo iki 2018 m. kovo 20 d. atlikti Objekte bendrastatybinius konstruktyvo įrengimo darbus, o atsakovė (toliau – ir apeliantė) įsipareigojo priimti ieškovės tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti.

22.       2019 m. balandžio 2 d. šalys sudarė Protokolą, kuriuo ieškovė įsipareigojo pagal apeliantės užsakymą atlikti papildomus Protokole numatytus darbus už 114 988,80 Eur.

23.       2017 m. spalio 31 d. ieškovė išrašė apeliantei 64 379,01 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. DM304 už pagal Sutartį atlikus darbus, sąskaitoje nurodydama, kad pagal PVMĮ 96 straipsnio nuostatas taikomas atvirkštinis apmokestinimas.

24.       2019 m. balandžio 30 d. ieškovė išrašė apeliantei 64 379,01 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. DM422 (kuria buvo patikslinta 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DM304) už pagal Sutartį atlikus darbus, sąskaitoje nurodydama, kad 2017 m. spalio 31 d. atsakovė nebuvo PVM mokėtoja.

25.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei sulaikius 5 proc. dydžio mokėjimus nuo ieškovės atsakovei pagal Sutartį ir Protokolą išrašytose PVM sąskaitose faktūrose Nr. DM400, DM384, DM356, DM342, DM431, DM361, DM430, DM425, DM419, DM424, DM417, DM372 nurodytų sumų, šios sąskaitos faktūros liko neapmokėtos iš viso dėl 23 813,85 Eur.

Dėl Sutarties 3.3 papunkčio sąlygų (ne)įgyvendinimo

26.       Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ji turi pareigą sumokėti ieškovei sulaikytus 23 813,85 Eur už pagal Sutartį ir Protokolą atliktus darbus. Pasak atsakovės, ieškovė neįgyvendino Sutarties 3.3 papunktyje nurodytų sąlygų: 1) atlikti visus Sutartyje ir jos prieduose numatytus darbus; 2) ištaisyti kokybės trūkumus; 3) atlikti visus būtinus bandymus; 4) pasirašyti galutinį atliktų darbų aktą, suvestines pažymas; 5) pateikti išpildomąsias nuotraukas, techninius pasus, institucijų suderinimus, pažymas; 6) pateikti garantinių prievolių įvykdymo dokumentą; 7) pateikti visą kitą dokumentaciją, reikalingą pastato pripažinimui tinkamu naudoti, kurios yra būtinos visam apmokėjimui atlikti.

27.       Iš bylos duomenų matyti, kad Sutarties kainos sumokėjimo tvarka buvo nustatyta Sutarties 3 skyriuje. Sutarties 3.2 papunktyje įtvirtinta, kad už tinkamai, kokybiškai ir laiku atliktus bei techninės priežiūros vadovui priduotus darbus atsakovė su ieškove atsiskaito tokia tvarka: 1) pirmąjį mokėjimą atsakovė įsipareigoja atlikti ieškovei pagal atliktų darbų aktus per 30 kalendorinių dienų po darbų perdavimo–priėmimo akto tarp šalių pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo; 2) visus kitus mokėjimus atsakovė atliks ieškovei pagal atliktų darbų aktus per 60 kalendorinių dienų po darbų perdavimo–priėmimo akto tarp šalių pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo. Iš kiekvienos pagal PVM sąskaitą faktūrą mokėtinos sumos atsakovė sulaiko 5 proc. dydžio pinigų sumą.

28.       Pagal Sutarties 3.3 papunktį galutinį 3.2 papunktyje nurodytų sulaikomų pinigų mokėjimą nuo tarpinių darbų apeliantė įsipareigoja atlikti per 60 kalendorinių dienų po to, kai ieškovė įvykdys šias sąlygas: atliks visus Sutartyje ir jos prieduose numatytus darbus, įskaitant ir kokybės trūkumų, nustatytų priimant darbus, pašalinimą, įskaitant ir visus būtinus bandymus, pasirašius galutinį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, suvestines pažymas, pateikus išpildomąsias nuotraukas, techninius pasus, atitinkamų institucijų suderinimus, eksploatuojančių įmonių pažymas, pateikus garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą patvirtinantį dokumentą pagal Sutarties 8.6 papunkčio reikalavimus (ieškovei nepateikus garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinančio dokumento, apeliantė sulaikys 5 proc. dydžio pinigų sumą nuo paskutinio mokėjimo už atliktus darbus. Sulaikoma 5 proc. pinigų suma lieka apeliantei visam draudimo laikotarpiui, t. y. 3 metams) bei visą kitą dokumentaciją, reikalingą pastato pripažinimui tinkamu naudoti.

29.       Apeliantės teigimu, ieškovė neatliko jai pavestų darbų, kurių apmokėjimo prašo šioje civilinėje byloje. Tokias aplinkybes, pasak apeliantės, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: pažyma Nr. 15, perdavimo–priėmimo aktas Nr. 15, pažyma Nr. 1-7, perdavimo–priėmimo aktas Nr. 1-7.

30.       Šiame kontekste aktualu tai, kad, vadovaujantis CK 6.662 straipsnio 1 dalimi, užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo (CK 6.662 straipsnio 4 dalis).

31.       Sutarties 5.3 papunkčiu šalys susitarė, kad darbų priėmimas vykdomas ieškovei iki kiekvieno mėnesio 25 dienos pateikiant atsakovei darbų perdavimo–priėmimo aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę. Apeliantė minėtus dokumentus pasirašo kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. Atsiskaitymo už atliktus darbus dokumentus (darbų priėmimo–perdavimo aktus, pažymas apie atliktų darbų vertes, PVM sąskaitas faktūras ir kt.) ieškovė privalo parengti taip, kad visus skaičiavimus ir kiekius atsakovė galėtų patikrinti. Atsakovei atsisakius priimti netinkamai ieškovės atliktus darbus ar jų dalį, atsakovė privalo pateikti pastabas.

32.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantė yra pasirašiusi ieškovės parengtas pažymas ir darbų priėmimo–perdavimo aktus, kurių pagrindu ieškovė išrašė apeliantei PVM sąskaitas faktūras Nr. DM400, DM384, DM356, DM342, DM431, DM361, DM430, DM425, DM419, DM424, DM417, DM372. Priėmimo–perdavimo aktuose apeliantė nėra pateikusi pastabų ar pretenzijų dėl to, kad priėmimo–perdavimo aktuose nurodyti darbai būtų neatlikti ar atlikti su trūkumais. Tokių pretenzijų apeliantė nėra pateikusi ieškovei ir per protingą laikotarpį po atitinkamų darbų jai perdavimo. Aptartos faktinės aplinkybės (darbų priėmimas ir pretenzijų dėl jų neteikimas perdavimo–priėmimo aktų pasirašymo metu ar per protingą laiko tarpą nuo darbų perdavimo-priėmimo, jei buvo perduoti darbai, kuriems patikrinti reikalinga taikyti specialius tyrimus (bandymus) ar kitus metodus, reikalaujančius papildomo laiko) leidžia daryti išvadą, kad apeliantė pripažino tai, jog ieškovė darbus pagal Sutartį atliko tinkama apimtimi ir be trūkumų (apeliantė bylą nagrinėjant teisme neįrodinėjo ir neįrodė aplinkybių, kad darbai buvo atlikti su trūkumais), dėl ko nebegali remtis darbų neatlikimo (nekokybiško atlikimo) faktu (CK 6.662 straipsnio 3 dalis).

33.       Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybes apie tai, jog ieškovė neatliko tam tikrų perdavimo–priėmimo akte Nr. 15 ir perdavimo–priėmimo akte Nr. 1-7 išvardintų darbų, apeliantė nurodė tik tarp šalių kilusiam ginčui persikėlus į teismą.

34.       Apeliantės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė neatliko jai pavestų darbų, kurių apmokėjimo prašo šioje civilinėje byloje, paneigia ir apeliantės nurodyti įrodymai (pažyma Nr. 15, perdavimo–priėmimo aktas Nr. 15, pažyma Nr. 1-7, perdavimo–priėmimo aktas Nr. 1-7).

35.       Iš byloje esančios šalių pasirašytos pažymos Nr. 1-7 ir perdavimo–priėmimo akto Nr. 1-7 matyti, kad juose nurodyta, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. ieškovė atliko darbų pagal Sutartį už 13 020,37 Eur. Šalių parašais patvirtintoje pažymoje Nr. 15 ir perdavimo–priėmimo akte Nr. 15 nurodyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 29 d. pagal Sutartį atliko darbų už 9 637,95 Eur. Nors, kaip teisingai pažymėjo apeliantė, iš perdavimo–priėmimo akto Nr. 15 ir perdavimo–priėmimo akto Nr. 1-7 matyti, kad juose išvardinti tam tikri darbai (pvz., cokolio granito skaldelės apdaila, kolonų tinkavimas ir dažymas, stogeliai ties įėjimais, apsauginė stogo tvorelė) nurodyti kaip neatlikti (nurodyta, kad tokių darbų atlikta 0 proc.), pažymėtina, kad tokių darbų kainos neįtrauktos į ieškovės atliktų darbų apimtį (žr. perdavimo–priėmimo aktų Nr. 1-7 ir Nr. 15 grafas „atlikta darbų per ataskaitinį laikotarpį“). Tokių perdavimo–priėmimo aktuose Nr. 1-7 ir Nr. 15 nurodytų ieškovės neatliktų darbų kainos ieškovės nebuvo įtrauktos ir į minėtų perdavimo–priėmimo aktų pagrindu ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. DM417 ir DM430. Kadangi perdavimo–priėmimo akte Nr. 15 ir perdavimo–priėmimo akte Nr. 1-7 išvardytų tam tikrų ieškovės neatliktų darbų kainos nebuvo įtrauktos į ieškovės atliktų darbų apimtį ir už tokius darbus ieškovė neprašė apeliantės apmokėjimo pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. DM417, DM430 (kurios parengtos perdavimo–priėmimo aktų Nr. 1-7 ir Nr. 15 pagrindu) ir apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė ieškiniu prašo apmokėti sąskaitas, pagal kurias ji darbų neatliko, apeliantės teiginiai, jog ieškovė neatliko jai pavestų darbų, kurių apmokėjimo prašo šioje civilinėje byloje, atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

36.       Pasisakant dėl Sutarties 3.3 papunktyje įtvirtintų kitų reikalavimų, susijusių su darbų patikrinimu ir dokumentų apeliantei perdavimu (t. y. atlikti būtinus bandymus, parengti suvestines pažymas, pateikti išpildomąsias nuotraukas, techninius pasus, atitinkamų institucijų suderinimus, eksploatuojančių įmonių pažymas bei visą kitą dokumentaciją, reikalingą pastato pripažinimui tinkamu naudoti), įgyvendinimo, pažymėtina tai, kad apeliantė nenurodė ir nepagrindė, kokius konkrečius bandymus, atsižvelgiant į atliktų darbų pobūdį, turėjo atlikti ir kokius konkrečius dokumentus ieškovė turėjo apeliantei pateikti ir kaip tokių dokumentų neturėjimas apeliantei trukdo naudotis ieškovės atliktų darbų rezultatu, sudaro kitokių reikšmingų kliūčių eksploatuojant Objektą, dėl kurių apeliantė turėtų teisę neatlikti galutinio apmokėjimo ieškovei už priimtus darbus (CPK 178 straipsnis, CK 6.46 straipsnio 2 dalis). Vien apeliantės abstraktaus pobūdžio argumentai, kad tokie dokumentai turėjo būti pateikti, tačiau nepagrindus, kokie konkretūs dokumentai, pagal kokius teisės aktų reikalavimus turėjo būti pateikti, kaip jų nepateikimas trukdo apeliantei naudotis ieškovės perduotų darbų rezultatu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė tinkamai neįvykdė aptartos pareigos ar kad tokios pareigos nevykdymas sudarė apeliantei pakankamą pagrindą neatlikti galutinio apmokėjimo ieškovei už priimtus darbus.

37.       Be to, byloje nėra duomenų, kad Objekte būtų baigti visi darbai, dėl to apeliantės reikalavimas ieškovei, kad ši pateiktų jai dokumentaciją, reikalingą Objekto pripažinimui tinkamu naudoti, objektyviai net negali būti įgyvendinimas.

38.       Vertinant, ar ieškovė įgyvendino Sutarties 3.3 papunktyje įtvirtintą reikalavimą pateikti garantinių prievolių įvykdymo dokumentą, aktualu tai, kad, apeliantės manymu, tokio dokumento pateikimas buvo privalomas nepriklausomai nuo jokių kitų faktinių aplinkybių ir tokio dokumento ieškovei nepateikus, apeliantei nekilo pareiga atlikti galutinio apmokėjimo už atliktus darbus. Ieškovės teigimu, Sutarties 3.3 papunktyje nurodytas garantinių prievolių įvykdymo dokumentas nebuvo būtinas ieškovei siekiant gauti visą apmokėjimą už atliktus darbus.

39.       Nagrinėjamu atveju, šalims skirtingai interpretuojant jas siejusio susitarimo turinį ir skirtingai aiškinant savo teises bei pareigas, atsirandančias Sutarties 3.3 papunkčio pagrindu, pripažintina, kad byloje yra kilęs ginčas, be kita ko, ir dėl aptarto Sutarties 3.3 papunktyje įtvirtinto reikalavimo, aiškinimo.

40.       Tais atvejais, kai sutarties šalys nesutaria dėl tam tikros sutarties sąlygos turinio, šalių teisių ir pareigų apimties ir pan., tokia sutarties sąlyga laikytina neaiškia, o jos turinys turi būti nustatomas remiantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

41.       CK 6.193 straipsnyje nurodoma, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis).

42.       Taigi, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio ar jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 85 punktas).

43.       Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sutarčių aiškinimo klausimu, yra pasisakyta, kad sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik tada, jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, todėl tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, 14 punktas; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).

44.       Nagrinėjamu atveju duomenų apie bendrus ir suderintus šalių ketinimus dėl vienodo Sutarties 3.3 papunktyje įtvirtintų sąlygų, susijusių su apeliantės pareiga atsiskaityti su ieškove aiškinimo byloje nėra, todėl šias sąlygas aiškinant remiamasi objektyviuoju (sutarties teksto sisteminės-lingvistinės prasmės) sutarčių aiškinimo metodu.

45.       Iš Sutarties 3.3 papunkčio lingvistinės formuluotės matyti, kad viena iš sąlygų, kurią ieškovė turėjo įgyvendinti siekdama gauti visą apmokėjimą už darbus, buvo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą patvirtinančio dokumento pagal Sutarties 8.6 papunkčio reikalavimus pateikimas. Sutarties 3.3 papunktyje skliaustuose buvo nurodyta ir tai, kad ieškovei nepateikus garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinančio dokumento, apeliantė sulaikys 5 proc. dydžio pinigų sumą nuo paskutinio mokėjimo už atliktus darbus. Sulaikoma 5 proc. pinigų suma lieka apeliantei visam draudimo laikotarpiui, t. y. 3 metams.

46.       Sutarties 8.6 papunktyje įtvirtinta ieškovės pareiga kartu su atliktų statybos darbų perdavimo ieškovei aktu pateikti apeliantei dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal Sutartį. Šiame Sutarties papunktyje taip pat nurodyta, kad šis dokumentas ieškovės nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl ieškovės kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą apeliantei. Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 proc. Sutarties kainos su PVM. Šis reikalavimas netaikomas griaunant statinius ir statant nesudėtingus statinius.

47.       Iš Sutarties 3.3 ir 8.6 papunkčių turinio matyti, kad nurodytuose papunkčiuose minimo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą patvirtinančio dokumento paskirtis – užtikrinti dėl ieškovės kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą apeliantei ieškovės nemokumo ar bankroto atveju. Sutarties 3.3 papunktyje skliaustuose nurodytos tokio dokumento nepateikimo teisinės pasekmės – apeliantė turi teisę visam draudimo laikotarpiui (3 metams) sulaikyti 5 proc. dydžio pinigų sumą nuo paskutinio mokėjimo už atliktus darbus. Kitokių aptarto dokumento nepateikimo teisinių pasekmių Sutartyje nenumatyta. Pažymėtina ir tai, kad aptartose Sutarties sąlygose konkrečiai nurodytas apeliantės sulaikytų pinigų sulaikymo laikotarpis – 3 metai.

48.       Nurodytuose Sutarties papunkčiuose nenurodyta, kad apeliantės sulaikyta 5 proc. dydžio pinigų suma nuo paskutinio mokėjimo už atliktus darbus, kurią apeliantė sulaiko, jei ieškovė nepateikia garantinio dokumento, pasibaigus garantiniam laikotarpiui (3 metams), lieka apeliantei. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios teisinės pasekmės (sulaikytų pinigų perėjimas apeliantės nuosavybėn) ir negalėtų kilti, kadangi 5 proc. dydžio pinigų sumos nuo paskutinio mokėjimo už atliktus darbus sulaikymo paskirtis buvo užtikrinti, kad ieškovės nemokumo ar bankroto atveju apeliantė garantiniu laikotarpiu (3 metus) galėtų sulaikytus pinigus panaudoti dėl ieškovės kaltės atsiradusių defektų šalinimo išlaidoms apmokėti, tačiau ne kitokio pobūdžio, dėl kitokių priežasčių atsiradusiems apeliantės patirtiems nuostoliams kompensuoti ar panaudoti jų kaip netesybų už apeliantės pareigos pateikti garantinį dokumentą nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad aptarta Sutarties sąlyga aiškintina tokiu būdu, kad suėjus garantiniam laikotarpiui (3 metams) apeliantė turėtų teisę pasilikti sulaikytas pinigų sumas, kadangi taip būtų paneigta Sutartyje nurodyta pinigų sulaikymo paskirtis bei apeliantė ieškovės sąskaita įgytų teisių (pasilikti sulaikytas sumas ir naudoti jas savo nuožiūra), dėl kurių šalys Sutartimi nesusitarė. Toks aptartų Sutarties sąlygų aiškinimas neatitiktų sąžiningo sutarties aiškinimo imperatyvo, prieštarautų šių sąlygų tikslui bei Sutarties tekste šalių išreikštam susitarimui (CK 6.193 straipsnio 1–2 dalys).

49.       Vertinant, ar ieškovė įgyvendino Sutarties 3.3 papunktyje įtvirtintą reikalavimą pasirašyti galutinį atliktų darbų aktą, aktualu tai, kad galutinio atliktų darbų akto pasirašymo tvarka buvo nustatyta Sutarties 5 skyriuje. Sutarties 5.6 papunkčiu šalys susitarė, kad galutinis darbų aktas gali būti apeliantės pasirašytas tik po tai, kai ieškovė ištaiso darbų trūkumus, jei tokie yra, pagal apeliantės pastabas. Sutarties 5.7 papunkčiu šalys sulygo, kad sutartinis darbas laikomas priimtu, kai abi šalys pasirašo galutinį darbų perdavimo–priėmimo aktą be pastabų, ieškovei pilnai atlikus visus Sutartyje numatytus darbus, ieškovei pateikus visus atliktiems darbams būtinus dokumentus, pašalinus visus defektus, jei tokių būtų. Pagal Sutarties 5.9 papunktį tarpinių atliktų darbų aktų pasirašymas jokiomis aplinkybėmis nereiškia, kad atlikti darbai yra perduoti apeliantei ir pastarajai tenka atsakomybė už atliktų darbų rezultato sugadinimą ar žuvimą, išskyrus atvejį, jeigu po tarpinio atliktų darbų akto pasirašymo, ieškovė daugiau neatlieka jokių darbų toje darbo zonoje ir po darbų atlikimo toje zonoje ieškovė savo sąskaita sudaro sąlygas apeliantės atstovui atlikti detalią darbų apžiūrą. Tarpiniai atliktų darbų aktai bei atitinkamos pažymos yra sudaromos išskirtinai Sutarties vykdymo kontrolės ir apmokėjimo tikslais.

50.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad paskutinius statybos rangos darbus pagal Sutartį ieškovė Objekte atliko 2019 m. birželio mėn. ir šių atliktų darbų pagrindu išrašė apeliantei 2019 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DM431, kurią apeliantė priėmė ir pasirašė. Apeliantės buvo pasirašytas ir 2019 m. birželio 17 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. 3-2, tokiu būdu apeliantei patvirtinant, kad darbai pagal šį aktą atlikti tinkamai. Apeliantei pasirašius 2019 m. birželio 17 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 3-2, ji nebegali remtis aplinkybėmis, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai ar perduoti netinkamai (CK 6.662 straipsnio 3 dalis), todėl apeliantės teiginiai, kad jai nebuvo sudaryta galimybė apžiūrėti atliktus darbus, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). Be to, apeliantė neįrodinėjo ir neįrodė ir aplinkybių, kokie ieškovės darbų, perduotų 2019 m. birželio 17 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 3-2, trūkumai buvo nustatyti.

51.       Byloje nesant duomenų apie tai, kad šie darbai buvo atlikti nekokybiškai ar, kad po aptartų 2019 m. birželio 17 d. parengtų dokumentų pasirašymo ieškovė pagal Sutartį vėliau atlikto dar kokius nors kitus darbus, vadovaujantis Sutarties 5.9 papunktyje įtvirtinta taisykle, aptartas 2019 m. birželio 17 d. darbų priėmimo–perdavimo aktas laikytinas paskutiniu tarpiniu, taigi ir galutiniu, statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktu.

52.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir tai, kad nuo galutinio statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos (2019 m. birželio 17 d.) iki ieškinio pareiškimo dienos (2022 m. spalio 24 d.) yra suėjęs Sutarties 3.3 papunktyje įtvirtintas 3 metų pinigų sulaikymo laikotarpis. 

53.       Šiame kontekste pažymėtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas). Taigi, pagal aptartą kasacinio teismo praktiką, net ir nesant šalių sudaryto galutinio darbų perdavimo–priėmimo akto, darbus faktiškai priėmusi ir pradėjusi faktiškai naudotis tokių darbų rezultatu šalis (nagrinėjamu atveju apeliantė), negali išvengti pareigos už juos tinkamai atsiskaityti.

54.       Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė, priėmusi ieškovės atliktus darbus, kurių visiško apmokėjimo ieškovė reikalauja šioje civilinėje byloje, nesinaudoja ar dėl ieškovės pareigų netinkamo vykdymo (nevykdymo) negali tokiais darbais faktiškai naudotis, todėl pripažintina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, kurios pateisintų apeliantės veiksmus nesumokant ieškovei likusios sulaikytos 5 proc. darbų kainos (CPK 178 straipsnis), kurios sulaikymo laikotarpis yra pasibaigęs.

55.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad skirtingai nei nurodė apeliantė, ieškovė yra įgyvendinusi visas Sutarties 3.3 papunktyje nurodytas būtinąsias sąlygas apmokėjimui už pagal Sutartį atliktus darbus gauti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aplinkybes, jog ieškovė šias sąlygas tinkamai įgyvendino patvirtinta ir apeliantės konkliudentiniai veiksmai. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė 2019 m. gegužės 13 d. (t. y. likus beveik vienam mėnesiui iki ieškovės parengto paskutinio (galutinio) perdavimo–priėmimo akto pasirašymo) atliko sulaikytų sumų pagal kitas PVM sąskaitas faktūras (Nr. DM317; DM319; DM327; DM328; DM331; DM336; DM349; DM355) apmokėjimus, taigi savo veiksmais patvirtino, kad ieškovė yra atlikusi visus veiksmus, reikalingus aptartoms ieškovės išrašytoms PVM sąskaitoms faktūroms visa apimtimi apmokėti. Apeliantė nenurodė ir nepagrindė, kad darbai, kuriuos atlikus buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. DM317; DM319; DM327; DM328; DM331; DM336; DM349; DM355 ir darbai, kuriuos atlikus buvo išrašytos ginčo PVM sąskaitos faktūros (Nr. DM400, DM384, DM356, DM342, DM431, DM361, DM430, DM425, DM419, DM424, DM417, DM372) skyrėsi tokiais teisiškai reikšmingais požymiais, kad apeliantė turėjo teisę juos traktuoti skirtingi ir už vienus darbus pasirinkti visiškai atsiskaityti (t. y. sumokant ir sulaikytą pinigų dalį), o už kitus nesumokėti sulaikytų pinigų dalies (5 proc. nuo kiekvienos sąskaitos). 

56.       Nustačius, kad ieškovė yra įgyvendinusi visas Sutarties 3.3 papunktyje nurodytas būtinąsias sąlygas apmokėjimui už pagal Sutartį atliktus darbus gauti, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantės pareigą sumokėti ieškovei 23 813,85 Eur už iš dalies neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras ir tokios pareigos apeliantei nevykdant šią sumą priteisė iš apeliantės ieškovei (CK 1.138 straipsnio 4 punktas, Sutarties 3.3 papunktis).

Dėl apeliantės pareigos sumokėti PVM (ne)buvimo

57.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji turi pareigą sumokėti ieškovei 11 173,22 Eur dydžio PVM skolą. Apeliantės teigimu, tokios sumos sumokėjimas pagal Sutarties 2.3 papunktį buvo priskirtas ne ieškovei, tačiau apeliantei, todėl ieškovė neturėjo pareigos sumokėti PVM ir vėliau reikalauti sumokėtos sumos iš apeliantės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad ieškovė negali reikalauti iš apeliantės grąžinti sumokėto PVM.

58.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Sutarties 2.3 papunkčiu šalys sulygo, jog Sutarčiai taikomas atvirkštinis PVM statybos darbų apmokestinimas. Aptartu Sutarties papunkčiu šalys aiškiai susitarė ir dėl to, kad už atliktus statybos darbus, vadovaujantis PVMĮ 96 straipsniu, PVM išskaitys ir sumokės į biudžetą ne ieškovė, o apeliantė.

59.       Vadovaujantis PVMĮ 96 straipsnio 1 dalies 3 punktu, PVM mokėtojas, kuriam išrašomas prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantis dokumentas, privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM, apskaičiuotą už šio įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytus statybos darbus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje, t. y. apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, kurio užsakymu atliekami statybos darbai. Ginčo dėl to, kad ieškovės pagal Sutartį atlikti darbai atitiko PVMĮ 7 straipsnio 4 punkte numatytų statybos darbų apibrėžimą, byloje nėra.

60.       Remiantis aptartais Sutarties 2.3 papunkčiu bei PVMĮ 96 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiga sumokėti PVM buvo priskirta apeliantei.

61.       Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad 2017 m. spalio 31 d., kai ieškovė išrašė apeliantei 64 379,01 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. DM304 (sąskaitoje išskiriant, kad PVM sudaro 11 173,22 Eur) už pagal Sutartį atlikus darbus, apeliantė nebuvo registruota Lietuvos Respublikoje kaip PVM mokėtoja. Šalys sutaria ir dėl faktinių aplinkybių, kad apeliantė Lietuvos Respublikoje PVM mokėtoja buvo įregistruota 2017 m. lapkričio 13 d., t, y. po PVM sąskaitos faktūros Nr. DM304 išrašymo.

62.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 30 d. ieškovė išrašė atsakovei 64 379,01 Eur (sąskaitoje išskiriant, kad PVM sudaro 11 173,22 Eur) PVM sąskaitą faktūrą Nr. DM422 (kuria buvo patikslinta 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DM304) už pagal Sutartį atlikus darbus, nurodant, kad 2017 m. spalio 31 d. atsakovė nebuvo PVM mokėtoja.

63.       Duomenų, kad apeliantė būtų įvykdžiusi jai Sutarties 2.3 papunkčiu priskirtą pareigą sumokėti 11 173,22 Eur PVM, apeliantė į bylą nepateikė, taigi neįrodė, kad tinkamai įgyvendino Sutarties 2.3 papunkčio reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

64.       Vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 1 dalimi, prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas įvykdytų ją asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, o skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 35 punktas; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018, 23 punktas).

65.       CK 6.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininką, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, yra įstatyme nustatytas reikalavimo teisės perėjimo kitam asmeniui atvejis – cesija (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018, 16 punktas). Trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už pradinį skolininką įstatymo pagrindu įvyksta subrogacija, t. y. jis perima kreditoriaus reikalavimą pradiniam skolininkui ir įgyja regreso teisę į pradinį skolininką. Kartu su pagrindine prievole pereina ir akcesorinės prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015).

66.       Iš byloje esančios ieškovės PVM deklaracijos už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. matyti, kad 2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu ieškovė nurodė turinti 42 070 Eur susigrąžintino PVM. Nurodytoje deklaracijoje ieškovė deklaravo ir tai, kad ataskaitiniu laikotarpiu ji turėjo 7 750 Eur dydžio mokėtiną pardavimo PVM ir 11 173 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM (t. y. sumą, kuri sutampa su 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. DM422 nurodyta PVM suma). Iš aptartos deklaracijos matyti ir tai, kad ieškovė 11 173 Eur ir 7 750 Eur sumas įskaitė į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) reikalavimus ieškovei, tokiu būdu sumažindama VMI ieškovei grąžintiną 42 070 Eur PVM iki 23 147 Eur (42 070 Eur – 11 173 Eur – 7 750 Eur = 23 147 Eur).

67.       Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė įskaitymo būdu įvykdė apeliantės piniginę prievolę sumokėti VMI 11 173 Eur PVM (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, nustačius, kad apeliantė prievolės sumokėti VMI 11 173 Eur PVM neįvykdė, o šią prievolę už apeliantę įvykdė ieškovė, pripažintina, kad ieškovė subrogacijos tvarka perėmė kreditorės (VMI) reikalavimą apeliantei ir įgijo regreso teisę į apeliantę dėl 11 173 Eur priteisimo (CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalys).

68.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai kvalifikavo teisinius santykius bei pagrįstai ieškovei, įvykdžiusiai už apeliantę prievole sumokėti VMI 11 173 Eur PVM, šią sumą (11 173 Eur) priteisė iš apeliantės.

Dėl delspinigių ir palūkanų skaičiavimo

69.       Apeliantė apeliaciniu skundu taip pat ginčija ir pirmosios instancijos teismo taikytą delspinigių ir palūkanų apskaičiavimo tvarką. Pasak apeliantės, darbai pagal ginčo sąskaitas faktūras laikomi perduotais tik 2019 m. birželio 17 d. ir būtent nuo tada turėtų būti skaičiuojamas 3 metų terminas, todėl anksčiausiai delspinigiai ir palūkanos galėjo būti pradėti skaičiuoti 2022 m. birželio 17 d. Tuo tarpu, ieškovės manymu, ji delspinigius ir palūkanas galėjo pradėti skaičiuoti jau po 30 kalendorinių dienų nuo 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. DM304 išrašymo. Taigi, byloje yra kilęs, be kita ko, ir klausimas dėl delspinigių ir palūkanų skaičiavimo tinkamumo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, ar ieškovė tinkamai ir pagrįstai apskaičiavo apeliantei ieškiniu prašytus priteisti delspinigius ir palūkanas.

70.       Kaip minėta, Sutarties 3.2 papunkčiu šalys sulygo, kad už tinkamai, kokybiškai ir laiku atliktus bei techninės priežiūros vadovui priduotus darbus apeliantė su ieškove atsiskaito tokia tvarka: 1) pirmąjį mokėjimą apeliantė įsipareigoja atlikti ieškovei pagal atliktų darbų aktus per 30 kalendorinių dienų po darbų perdavimo–priėmimo akto tarp šalių pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo; 2) visus kitus mokėjimus apeliantė atliks ieškovei pagal atliktų darbų aktus per 60 kalendorinių dienų po darbų perdavimo–priėmimo akto tarp šalių pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo. Iš kiekvienos pagal PVM sąskaitą faktūrą mokėtinos sumos apeliantė sulaiko 5 proc. dydžio pinigų sumą. Pagal Sutarties 3.3 papunktį galutinį 3.2 papunktyje nurodytų sulaikomų pinigų mokėjimą nuo tarpinių darbų atsakovė įsipareigoja atlikti per 60 kalendorinių dienų po to, kai ieškovė įvykdys šiame papunktyje nurodytas sąlygas.

71.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Sutarties 3.3 papunktyje buvo aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kad galutinį pagal Sutarties 3.2 papunktį sulaikomų sumų (t. y. 5 proc. nuo kiekvienoje sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos) mokėjimą nuo tarpinių darbų apeliantė įsipareigoja atlikti per 60 kalendorinių dienų po to, kai bus įvykdytos visos Sutarties 3.3 papunktyje nurodytos sąlygos, ir paskutinė iš tokių sąlygų (3 metų garantinio laikotarpio pabaiga) buvo įgyvendinta praėjus 3 metams po galutinio darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo (2019 m. birželio 17 d.), apeliantė pareigą įvykdyti piniginę prievolę (apmokėti ginčo sąskaitas iki galo) turėjo 2022 m. birželio 17 d., t. y. praėjus 3 metams po galutinio darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo.

72.       Vadovaujantis CK 6.33 straipsnio 2 dalimi, negalima reikalauti prievolę įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas. Pažymėtina, kad tiek netesybų (delspinigių), tiek palūkanų, skaičiuojamų pagal MAPKSVPĮ, prievolės yra papildomos (akcesorinės), kurios atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma pagrindinė prievolė (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis, MAPKSVPĮ 3 straipsnio 1 dalis).

73.       Iš ieškovės pateiktos delspinigių (palūkanų) apskaičiavimo pažymos matyti, kad ieškovė delspinigius ir palūkanas apeliantei skaičiavo iki 2022 m. birželio 13 d. Kadangi delspinigių ir palūkanų užfiksavimo ir apskaičiavimo metu (2022 m. birželio 13 d.) ieškovė negalėjo iš apeliantės reikalauti pagrindinės prievolės (t. y. sumokėti sulaikytas sumas) įvykdymo, nes nebuvo suėjęs jos įvykdymo terminas, ieškovė atitinkamai iki šio momento negalėjo skaičiuoti apeliantei ir delspinigių bei palūkanų už pagrindinės prievolės nevykdymą bei reikalauti tokių sumų (apskaičiuotų už laikotarpį, kuriuo ieškovei dar nebuvo atsiradusi teisė reikalauti pagrindinės prievolės įvykdymo) apmokėjimo. Kitaip tariant, apeliantės atlikto delspinigių ir palūkanų užfiksavimo ir apskaičiavimo metu (2022 m. birželio 13 d.) dar nebuvo suėjęs atidedamasis terminas, su kuriuo šalys susiejo apeliantės pareigos apmokėti sulaikytas sumas vykdytinumą (CK 6.33 straipsnio 2 dalis). Ieškovė įgijo teisę skaičiuoti delspinigius (palūkanas) tik kitą dieną po apeliantei priskirtos piniginės prievolės neįvykdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. (2022 m. birželio 18 d. (3 metų garantinio laikotarpio pabaiga) + 60 d.).

74.       Nustačius šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kad apeliantė negalėjo iš apeliantės reikalauti delspinigių ir palūkanų, apskaičiuotų iki 2022 m. birželio 17 d. (dienos, kai apeliantė turėjo įvykdyti pagrindinę prievolę), ieškovės reikalavimas dėl 3 734,19 Eur palūkanų ir 2 479,70 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpius iki 2022 m. birželio 17 d., pripažintinas nepagrįstu, todėl negalėjo būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pagrindinės prievolės įvykdymo terminą, dėl to netinkamai nustatė ir šalutinių (delspinigių ir palūkanų) prievolių įvykdymo terminus bei nepagrįstai priteisė ieškovei iš apeliantės nurodyto dydžio delspinigius ir palūkanas.

75.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Analogiška taisyklė nustatyta ir CK 6.258 straipsnio 2 dalyje. 

76.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad kompensuojamąją funkciją gali atlikti palūkanos. Jos yra nustatomos sutartyje arba įstatymuose. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006).

77.       Taigi, tiek delspinigiai, tiek procesinės palūkanos atlieka tą pačią funkciją – kompensuoja kreditoriaus minimalius nuostolius. Todėl delspinigių ir procesinių palūkanų skaičiavimas už tą patį laikotarpį negalimas, kadangi tai reikštų dvigubos atsakomybės skolininkui taikymą. Kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 26 punktas).

78.       Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, pritartina apeliantei, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ieškovei iš apeliantės priteisti tiek delspinigių, tiek palūkanų, atliekančių tą pačią, t. y. minimalių nuostolių kompensavimo funkciją. Vis dėlto, kadangi, kaip minėta, šiuo konkrečiu atveju ieškovė neturėjo teisės nei į delspinigius, nei palūkanas, aptartas apeliantės argumentas, nors ir pripažįstamas pagrįstu, nesudaro pagrindo vertinti ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius ir palūkanas kitaip nei buvo įvertinta aukščiau šioje nutartyje, t. y. kaip nepagrįstai apskaičiuotų.

Dėl išlaidų, patirtų ne bylos nagrinėjimo metu, paskirties

79.       Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nepagrįstai iš apeliantės kaip bylinėjimosi išlaidas priteisė ne tik išlaidas, ieškovės patirtas bylos nagrinėjimo metu, tačiau ir išlaidas už ieškovei teiktas teisines paslaugas, patirtas siunčiant pretenzijas, t. y. ne bylos nagrinėjimo metu.

80.       Iš sprendimo turinio matyti, kad, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos sudaro  9 639,75 Eur, tačiau nevertino išlaidų patyrimo faktinių aplinkybių.

81.       Iš sprendimo turinio matyti, kad į atlygintinų bylinėjimosi išlaidų kategoriją pirmosios instancijos teismas įtraukė ir 889,35 Eur išlaidas, ieškovės patirtas už reikalavimo dėl skolos apmokėjimo parengimą, 363 Eur išlaidas, ieškovės patirtas už pakartotinio reikalavimo dėl skolos apmokėjimo parengimą bei 480 Eur išlaidas, ieškovės patirtas už atsakymo į apeliantės raštą parengimą.

82.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

83.       Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamas žyminis mokestis, sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra, atsakovo paieškos išlaidos, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu, atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalis).

84.       Bylinėjimosi išlaidos teisės doktrinoje apibrėžiamos kaip įstatyme nustatytų rūšių byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo (valstybės) pozityviosios faktinės ar realios būsimos paprastai piniginės proceso išlaidos, kurios yra susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024, 108 punktas).

85.       Bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos valstybei ar viena kitai sumoka byloje dalyvavusios šalys ir kurios yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015). Bylinėjimosi išlaidos yra neatsiejama civilinės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo dalis; jas sudaro pinigų sumos, kurias turi sumokėti byloje dalyvaujantys asmenys už teismo atliekamus procesinius veiksmus (pvz., žyminis mokestis), taip pat jų turėtos (pvz., atstovavimo) arba teismo patirtos (pvz., procesinių dokumentų siuntimo) piniginės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-403/2022, 31 punktas).

86.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad išlaidos, ieškovo patirtos ginant savo teises nuo atsakovo padaryto pažeidimo ne teismo tvarka, nepatenka į bylinėjimosi išlaidų kategoriją, nes yra nesusijusios su pažeistų teisių gynimu teismine tvarka. Tokios išlaidos atitinka CK 6.249 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. vertintinos kaip išlaidos, kurių ieškovas nebūtų turėjęs, jei jo teisės atsakovų neteisėtais veiksmais nebūtų buvusios pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024, 119 punktas).

87.       Atsižvelgiant į tai, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, išlaidos, šalies patirtos ginant savo teises nuo atsakovo padaryto pažeidimo ne teismo tvarka, nepatenka į bylinėjimosi išlaidų kategoriją, tačiau vertintinos kaip protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas), ieškovės tokio pobūdžio išlaidos, patirtos už reikalavimų dėl skolos apmokėjimo bei atsakymo į apeliantės raštą rengimą (1 732,35 Eur (889,35 Eur + 363 Eur + 480 Eur), apeliantei neginčijant jų dydžio pagrįstumo, pripažintinos ieškovės nuostoliais ir priteistinos iš apeliantės ieškovei CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nevertino šių išlaidų paskirties, padarė nepagrįstą išvadą apie jų priskirtinumą bylinėjimosi išlaidoms, dėl to nepagrįstai jas priteisė kaip ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ne kaip nuostolius pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nors ieškovė reiškė reikalavimą šias išlaidas priteisti būtent kaip jos patirtus nuostolius.

Dėl procesinės bylos baigties

88.       Kadangi byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš apeliantės 23 813,85 Eur skolą už atliktus darbus ir 11 173,22 Eur skolą už sumokėtą PVM, tačiau nepagrįstai priteisė ieškovei iš apeliantės 3 734,19 Eur palūkanas ir 2 479,70 Eur delspinigius bei nepagrįstai į patenkintus materialiuosius ieškinio reikalavimus neįtraukė 1 732,35 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, šias išlaidas priteisdamas kaip bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, susijusios su palūkanomis, delspinigiais, keistinos, nutariant palūkanų ir delspinigių ieškovei nepriteisti. Taip pat ieškovei iš apeliantės priteisiamos 1 732,35 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos, šių išlaidų neįtraukiant į priteistas bylinėjimosi išlaidas. Kita sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

89.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

90.       Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

91.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pagal šioje nutartyje padarytas išvadas turi atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų (įskaitant žyminį mokestį) paskirstymą ir iš naujo vertinti iš šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius, nėra pagrindo papildomai vertinti apeliantės argumentų dėl pirmosios instancijos teismo atlikto žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimo ir priteisimo pagrįstumo.

92.       Byloje esantys duomenys patvirtinta, kad ieškovė, neskaitant 1 732,35 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (kurios buvo nepagrįstai įtrauktos į bylinėjimosi išlaidas), bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė patyrusi 8 701,63 Eur (10 433,98 - 1 732,35 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė patyrusi 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

93.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

94.       Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – sudaro 2,5, už dubliką, tripliką – 1,5, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 papunkčiai).

95.       Apskaičiavus maksimalų aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. II ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už ieškinio, atsiliepimo į ieškinį parengimą sudaro 5 000,25 Eur (2 000,1 Eur x 2,5), už dubliko, tripliko parengimą – 3 000,15 Eur (2 000,1 Eur x 1,5), už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 800,04 Eur (2 000,1 Eur x 0,4) už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 200,01 Eur (2 000,1 Eur x 0,1).

96.       Apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį, tripliko, procesinio pobūdžio prašymų parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme (4 000 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl jos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi.

97.       Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės sąskaitoje faktūroje Nr. 7169-22, kuria grindžiamas dalies ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis, nėra nurodyta, už kokias atliktas teisines paslaugas ši sąskaita išrašyta, nurodant tik tai, kad ji išrašyta už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 28 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d., nors pagal bylos duomenis šiuo laikotarpiu ieškovės atstovas nėra pateikęs procesinių dokumentų, todėl ieškovės minėtoje sąskaitoje nurodytos 417,45 Eur išlaidos laikytinos nepagrįstomis.

98.       Kitos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už ieškinio, dubliko, procesinio pobūdžio prašymų parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme) (8 284,18 (8 701,63 Eur - 417,45 Eur) yra susietos su šioje byloje ieškovės atliktais procesiniais veiksmais ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl jos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi.

99.       Atsižvelgiant į tai, kad patenkintų ieškinio reikalavimų proporcija yra 85 proc., ir ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš apeliantės valstybei priteistinas 738 Eur žyminis mokestis. Taip pat proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš apeliantės ieškovei priteisiamos 7 041,55 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovės apeliantei priteisiamos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą iš apeliantės ieškovei priteisiamos 6 441,55 Eur (7 041,55 Eur – 600 Eur) bylinėjimosi išlaidos, o apeliantei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

100.       Apeliantė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nurodė patyrusi 3 000 Eur atstovavimo išlaidas ir 843 Eur žyminio mokesčio išlaidas bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nurodė patyrusi 786,50 Eur atstovavimo išlaidas bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

101.       Pažymėtina, kad apeliantei, pateikusiai apeliacinį skundą byloje, kurią inicijavo ieškovė, esanti, likviduojama dėl bankroto bendrove, žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėti nereikėjo, (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl apeliantei grąžintinas jos už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 843 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

102.       Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sudaro 1,7, už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.10–8.11 papunkčiai).

103.       Apskaičiavus aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. III ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sudaro 3 430,94 Eur (2 018,20 Eur x 1,7), už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 623,66 Eur (2 018,20 Eur x 1,3).

104.       Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad šalių apeliacinės instancijos teisme prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (atitinkamai 3 000 Eur ir 786,50 Eur) neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžių.

105.       Kadangi nagrinėjamu atveju patenkinta 15 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš ieškovės apeliantei priteisiamos 450 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš apeliantės ieškovei priteisiamos 668,53 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą iš apeliantės ieškovei priteisiamos 218,53 Eur (668,53 Eur - 450 Eur) bylinėjimosi išlaidos, o apeliantei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

 

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Damansta“, juridinio asmens kodas 302758819, iš atsakovės SIA „RERE BŪVE“, juridinio asmens kodas 40103820549, 23 813,85  Eur (dvidešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus trylika eurų, 85 ct) skolos už atliktus darbus, 11 173,22 Eur (vienuolika tūkstančių vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus, 22 ct) skolos už sumokėtą pridėtinės vertės mokestį, 1 732,35 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt du eurus, 35 ct) nuostolių, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 9,25 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (36 719,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 26  d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 6 441,55 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą, 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės SIA „RERE BŪVE“, juridinio asmens kodas, 40103820549, 738 Eur (septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Grąžinti atsakovei SIA „RERE BŪVE“, juridinio asmens kodas, 40103820549, 843 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt tris eurus) žyminį mokestį, 2024 m. sausio 17 d. sumokėtą už apeliacinį skundą. 

Priteisti iš atsakovės SIA „RERE BŪVE“ į. k. 40103820549, ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Damansta“, juridinio asmens kodas 302758819, 218,53 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų, 53 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                        Marius Bajoras

 

 

Rasa Gudžiūnienė

 

 

Danguolė Martinavičienė