Civilinė byla Nr. 2YT-50369-820/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43222-2017-2

                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0177/17/01580, suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Aliuminio konstrukcijos“.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi su 2017 m. lapkričio 23 d. skundu, prašydamas panaikinti antstolės A. Stanišauskaitės 2017 m. lapkričio 2 d. patvarkymą Nr. S-17-177-3889, įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui 1 268,50 EUR išieškotų lėšų pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-33415-155/2016 bei įpareigoti antstolę perduoti Vilniaus apygardos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-33415-155/2016. Nurodė, jog 2017 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas sužinojo apie antstolės 2017 m. lapkričio 2 d. priimtą patvarkymą bei apie tai, kad antstolė priėmė vykdyti išieškotojo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ vykdomąjį raštą ir visiškai jį įvykdė. Pareiškėjas teigia, kad antstolė, atlikusi priverstinį vykdymą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. išduotą vykdomąjį raštą restruktūrizuojamos įmonės atžvilgiu, pažeidė LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas. Pareiškėjo teigimu kai įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, įmonė gali atsiskaityti su kreditoriais tik pagal patvirtintą planą. Pareiškėjo restruktūrizavimo planas patvirtintas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 700 EUR išieškojimo iš pareiškėjo. Pareiškėjo teigimu antstolė negalėjo vykdyti išieškojimo iš pareiškėjo, kadangi visi kreditorių reikalavimai tenkinami pagal restruktūrizavimo planą, nepriklausomai nuo to įsiskolinimų atsiradimo laiko. LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos nenumato galimybės tenkinti kreditorių reikalavimų nesilaikant restruktūrizavimo plano. O antstolis, gavęs vykdomąjį raštą išieškoti iš restruktūrizuojamos įmonės, privalo jį perduoti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, vadovaudamasis CPK 626 straipsnio nuostatomis. Šiuo atveju antstolė, kurios veiksmai skundžiami, neperdavė restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui vykdomojo rašto bei įvykdė išduotą vykdomąjį raštą nesilaikydama eiliškumo.

Antstolė Asta Stanišauskaitė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017 m. lapkričio 29 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo 2017 m. lapkričio 23 d. skundo ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, jog vykdė UAB „Aliuminio konstrukcijos“ 2017 m. rugsėjo 7 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš RUAB „Molesta“. Antstolė teigia, kad skundė pareiškėjas neteisingai nurodo, jog apie vykdymo procesą sužinojo tik gavęs 2017 m. lapkričio 2 d. patvarkymą. Patvarkyme nurodoma, kad skolininkui raginimas įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų paskaičiavimas bei patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą įteikti 2017 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjo administratoriui UAB „Restrus“ bei atstovei advokatei I. B.. Antstolės teigimu vykdomoji byla sustabdoma ir vykdomasis dokumentas perduodamas restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui tik tuomet, kai vykdymas pradėtas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Kadangi nagrinėjamu atveju išieškotojo reikalavimai kilo jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei restruktūrizavimo plano patvirtinimo, todėl CPK nuostatos dėl bylos sustabdymo bei vykdomojo dokumento perdavimo šiuo atveju netaikomos. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus antstolė mano, jog tenkinti skundo nėra pagrindo.

Per teismo nustatytą terminą suinteresuotasis asmuo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Atsiliepime teigiama, kad išieškotojas nesutinka su skolininko skundu ir palaiko antstolės patvarkyme nurodytus argumentus. Išieškotojas teigia, kad antstolės priimtas 2017 m. lapkričio 2 d. patvarkymas atitinka CPK 631 bei 632 straipsnių reikalavimus, o skunde nurodomos aplinkybės dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti proceso pažeidimų, nesusiję su priimtu patvarkymu. Ankstesnių antstolės priimtų patvarkymą skolininkas neskundė. Be to, tiek pačiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendime, tiek Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartyje aiškiai nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteisiamos kaip einamieji mokėjimai, todėl antstolė visiškai teisėtai ir pagrįstai įvykdė išduotą vykdomąjį raštą ir tenkinti skundo skolininko nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Taip pat suinteresuotasis asmuo prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti skolininkui 1 000 EUR baudą, 500 EUR skiriant išieškotojui bei priteisti jam iš skolininko išlaidas už suteiktas advokato paslaugas.

Skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas bei kiti vykdymo proceso dalyviai privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 634 str. 2 d.). Pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, skunde prašydamas panaikinti 2017 m. lapkričio 2 d. patvarkymą ir įpareigoti antstolę grąžinti išieškotą sumą bei perduoti vykdomąjį raštą restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Teigia, jog antstolė netinkamai traktavo vykdymo proceso normas, reglamentuojančias išieškojimą iš restruktūrizuojamos įmonės.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Pareiškėjas teigia, kad tik gavęs antstolės 2017 m. lapkričio 2 d. patvarkymą sužinojo apie priimtą išieškotojo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ vykdomąjį raštą. Šie teiginiai nepagrįsti, kadangi iš vykdomosios bylos Nr. 0177/17/01580 medžiagos matyti, jog antstolės 2017 m. rugsėjo 7 d. priimti patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, raginimas įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų paskaičiavimas buvo įteikti pareiškėjo (skolininko) administratoriui UAB „Restrus“ bei advokatei I. B. (v. b. l. 6, 7).

Taip pat pareiškėjas skunde teigia, kad antstolė atlikdama vykdymo veiksmus pažeidė LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas (toliau – ĮRĮ). Antstolės priimtas 2017 m. lapkričio 2 d. patvarkymas naikintinas, kadangi antstolė priėmusi vykdomąjį raštą privalėjo jį perduoti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, nes tokia prievolė antstolei yra nustatyta CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Nesutiktina su šiais pareiškėjo (skolininko) argumentais, kadangi –pareiškėjas (skolininkas) netinkamai interpretuoja ĮRĮ įstatymo nuostatas. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. sprendime, tiek Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog priteistos UAB „Aliuminio konstrukcijos“ bylinėjimosi išlaidos yra pareiškėjo (skolininko) kasdienės veiklos pasekmė ir laikytinos einamosiomis įmokomis. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis numato, jog restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos – visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie mokami įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. ĮRĮ nuostatos suponuoja kokį reguliavimą, kad restruktūrizuojama įmonė privalo mokėti einamąsias įmokas, nepriklausomai nuo kitų mokėjimų šiuo laikotarpiu „įšaldymo“. Be to, kaip minėta, įmonė privalo vykdyti pinigines prievoles, atsirandančias vykdant ūkinę komercinę veiklą, tai yra mokėti einamąsias įmokas, kol vyksta tokios įmonės restruktūrizavimo procesas. Todėl nepagrįsti visi pareiškėjo (skolininko) argumentai, kad išieškojimas pagal išduotą vykdomąjį dokumentą privalėjo būti vykdomas laikantis restruktūrizavimo plane numatytos tvarkos.

Visi kiti pareiškėjo (skolininko) skunde nurodyti argumentai, susiję su vykdymo proceso neteisėtumu, nesusiję su skundo dalyku, todėl dėl jų nepasisakoma.

Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju antstolė veikė pagal įstatymus, nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl tenkinti skundo ir panaikinti antstolės Astos Stanišauskaitės 2017 m. lapkričio 2 d. priimto patvarkymo Nr. S-17-177-3889 nėra pagrindo.

Antstolė veikė neviršydamas jai suteiktų įgaliojimų, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis CPK 510 - 513 straipsniais,

n u t a r i a :

atmesti pareiškėjo RUAB „Molesta“ 2017 m. lapkričio 23 d. skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. 

Teisėjas                                                Vaidas Pajeda